2012 06 BirÅ¾elis - KlaipÄdos universitetas

Klaipėdos universiteto laikraštis Leidžiamas nuo 1994 m. kovo mėn. 2012 m. birželis (Nr. 6 (168)) ISSN 2029-5545 

Klaipėdos universitete – 

laisva mintis ir jūros dvasia! 

Klaipėdos universitetas šiandien skaičiuoja trečiąjį savo 

gyvavimo dešimtmetį. Tai vienintelis struktūriškai pilnavertis 

valstybinis universitetas Vakarų Lietuvoje, kur sutelktas 

perspektyvus pramonės ir verslo potencialas, plėtojamas 

jūrinis kompleksas, puoselėjamos savitos kultūrinės tradicijos. 

Jis įkurtas jūrinės problematikos moksliniams tyrimams ir 

studijoms realizuoti. Universitete vyrauja mokslinių tyrimų, 

meninės veiklos ir akademinės veiklos kryptys, kurių 

neplėtoja kiti Lietuvos universitetai. Jis formuojasi kaip 

autonomiškas, modernus mokslo ir studijų židinys. 

Universitete studijuoja apie 7000 studentų, taip pat per 4000 

kvalifikacijos tobulinimo ir persikvalifikavimo kursų klausytojų, 

dirba per 500 dėstytojų (iš jų 75 profesoriai, per 250 mokslo 

daktarų ir 50 žymių menininkų, vienas akademikas, 5 nacionalinės 

mokslo, kultūros ir meno premijos laureatai), veikia 7 fakultetai, 2 

studijų institutai (Jūreivystės ir Tęstinių studijų), 3 mokslo institutai 

(Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo, Baltijos regiono istorijos 

ir archeologijos, Mechatronikos), mokslo ir studijų centrai, biblioteka, 

kurios fonduose sukaupta apie pusę milijono egzempliorių įvairios 

tematikos knygų, nuotolinio mokymo centras, botanikos sodas, 

leidykla, karjeros ir psichologinio konsultavimo centrai, televizija. 

Sparčiai atnaujinamos ir kuriamos naujos mokslo ir studijų laboratorijos, 

yra du mokslo tiriamieji-mokomieji laivai, jūrinė jachta. 

Klaipėdos universitetas yra Europos universitetų asociacijos, 

Baltijos jūros regiono, Viduržemio jūros universitetų ir ES mažųjų 

valstybių universitetų tinklų narys. 

Universiteto misija yra universali ir kartu išskirtinė: tenkinant 

Lietuvos, kaip jūrų valstybės, reikmes rengti kvalifikuotus specialistus, 

atlikti fundamentaliuosius ir taikomuosius tyrimus. Įgyvendinamos 

studijų programos, atitinkančios tarptautinius reikalavimus. 

Universitete vykdoma 131 studijų programa – 69 pirmosios pakopos 

ir vientisųjų, 52 magistrantūros ir 11 doktorantūros studijų programų. 

Klaipėdos universiteto absolventų gretose yra mokslo daktarų, 

poetų, rašytojų, aktorių ir dainininkų, jūrų kapitonų ir karininkų, Seimo 

ir Vyriausybės narių, stambių įmonių vadovų, puikių inžinierių ir 

mokytojų. 

Prioritetinė Universiteto mokslinė kryptis – darni Baltijos jūros 

regiono plėtra ir nacionalinis identitetas globalizacijos sąlygomis. Su 

ja glaudžiai siejasi ir atskirų Klaipėdos universiteto padalinių mokslinė 

bei meninė veikla. Studijų, mokslo ir verslo integracijai tarnauja 

kuriamas Jūrinis slėnis. Netrukus bus pastatytos modernios mokslinių 

tyrimų laboratorijos, okeanografiniams tyrimams atlikti pritaikytas 

laivas, kuris bus naudojamas ir studentų praktikoms. Būtinybę 

kurti Jūrinį slėnį skatina ne tik sparti jūrinio verslo plėtra, bet ir didelis 

jūrinių tyrimų poreikis, kurie siejami su jūros bei kranto zonos 

geosistemų kaita, racionaliu gamtinių išteklių naudojimu, gamtos ir 

kultūros vertybių išsaugojimu, išorinio uosto Klaipėdoje statyba, Būtingės 

naftos terminalo eksploatavimu. 

Universitetas turi mokslo ir akademinių partnerių 28 Europos ir 

Šiaurės Amerikos šalyse, taip pat dalyvauja keliolikoje tarptautinių 

fondų ir programų. Universitete dėsto ir mokslinius tyrimus atlieka 

mokslininkai iš 24 pasaulio šalių, studijuoja 32 šalių studentai ir klausytojai. 

Tokia pat plati ir Klaipėdos universiteto darbuotojų bei studentų 

akademinė geografija, nusidriekusi per 170 užsienio universitetų. 

Per pastaruosius trejus metus universitetas vykdo vidutiniškai 

70 mokslo, studijų ir infrastruktūros projektų. 

Klaipėdos universitete plėtojama profesionali meninė veikla, 

jo meno kolektyvai ir pavieniai atlikėjai yra pasiekę aukštų meninių 

rezultatų. Jie sėkmingai atstovauja Universitetui ir yra jo atpažinimo 

ženklas Lietuvoje ir užsienyje. 

Žymiausi Klaipėdos universiteto atpažinimo ženklai yra didžiausias 

Lietuvoje mokslo tiriamasis-mokomasis burlaivis „Brabander“, 

daugkartinis pasaulio ir Europos sportinių šokių čempionas ansamblis 

„Žuvėdra“, tarptautinį pripažinimą pelnę Baltijos pajūrio aplinkos 

tyrimų ir planavimo institutas, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos 

institutas, lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai.

2 

Gamtos ir matematikos mokslų fakultetas – 

Klaipėdos universiteto (KU) Gamtos ir matematikos 

mokslų fakultetas (GMMF) yra vienas moderniausių tokio 

pobūdžio fakultetų Lietuvoje ir Baltijos regione. Fakultetas 

įsikūręs Klaipėdos universiteto miestelyje, unikaliame 

istoriniame neogotikinio stiliaus pastate. 

Šalia yra Klaipėdos Mokslo ir technologijų parkas, projektuojami 

ir netrukus bus statomi nauji modernūs universiteto padalinių 

pastatai, moderniausios laboratorijos, šiuolaikinis studentų bendrabutis. 

Pastaraisiais metais fakultete atnaujintos kompiuterinės klasės, 

įkurtos ir kuriamos šiuolaikinės studijų ir mokslinės laboratorijos 

vykdant integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos 

jūrinio sektoriaus plėtrai projektą. Katedrose dirba daug jaunų gabių 

dėstytojų, kurie tobulina savo mokslinę patirtį doktorantūrose, 

mokslinėse konferencijose. 

Fakulteto katedrų vykdomos studijos ir moksliniai tyrimai skiriami 

ne tik jūrinei tematikai, ar Lietuvos jūrinės metropolijos plėtrai, 

bet ir kontinentinės Lietuvos problemoms, baltiškojo kraštovaizdžio 

išsaugojimui ir architektūrai. GMMF vykdomos akredituotos ir originalios, 

vienintelės Lietuvoje, studijų programos: kraštovaizdžio 

architektūra, statinių ir parkų restauravimas, hidrologija ir okeanografija 

(bakalauro studijų programa) bei jūrų hidrologija (magistrantūros 

studijų programa). 

Baigę hidrologijos ir okeanografijos bakalauro studijas absolventai 

dirba valstybinėse aplinkos apsaugos ir valdymo institucijose, 

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos padaliniuose, savivaldybėse, 

žemėtvarkos, kraštotvarkos, hidrostatybos, vandentvarkos institucijose, 

uostų saugios laivybos ir hidrografijos padaliniuose. 

Hidrologijos ir okeanografijos studentė Jovita Gasiūnaitė sako, 

kad studijos jai patinka, nes katedra visą laiką pakviečia naujų dėstytojų 

užsieniečių, kurie dėsto įdomiai ir patraukliai. Studijų metu daug 

praktikų, viena jų – magistro praktika, kuriai yra skirti du mėnesiai. 

Būsimojo pirmakursio šioje srityje laukia įdomios paskaitos gamtoje, 

kadangi visos praktikos vyksta lauke, būna įdomių ekspedicijų į jūrą. 

Pirmakursiams, norintiems šioje srityje pasijusti it savame kailyje, 

reikia būti atsakingiems, darbštiems, kruopštiems, bendraujantiems, 

turėti noro nuolat tobulėti. Įdomiausios paskaitos su tais dėstytojais, 

kurie turi daug patirties, senai dirbantys šioje srityje. Didelį įspūdį 

Jovitai paliko užsieniečiai, kurie tiesiog pasineria į darbą, mokslinius 

tyrimus. 

Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakultete 

vykdoma specifinė biologijos studijų programa. Ją baigę absolventai 

sėkmingai dirba valstybinėse aplinkos apsaugos ir valdymo institucijose, 

medicinos įstaigose ir gamyboje tiek valstybiniame, tiek 

privačiame sektoriuje. Fakultete biologiją studijuojantys studentai 

atlieka praktikas nacionaliniuose parkuose, Klaipėdos universiteto 

botanikos sode. Beje, botanikos sodas puikiai tvarkomas ir garsus ne 

tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. 

Ekologija ir aplinkotyra – tai studijos ir mokslas apie atsinaujinančias 

technologijas. Baigę studijas absolventai dirba įvairiose 

mokslo, valstybinėse aplinkos apsaugos ir valdymo institucijose, visuomenės 

sveikatos centruose, biologinės ir ekologinės pakraipos 

laboratorijose. 

Fakultete išaugo ir šiuo metu pavyzdinio europinio mokslo centro 

statusą turi Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas 

(BPATPI), kuriame sėkmingai darbuojasi biologijos, ekologijos ir 

aplinkotyros, hidrologijos ir okeanografijos studentai ir absolventai. 

KU GMMF kartu su BPATPI sukuria daugiausia auksčiausio lygio 

mokslinės produkcijos, sėkmingai dalyvauja ir tarptautinėse mokslinių 

tyrimų programose. Tai – gabių ir veržlių fakulteto studentų 

nuopelnas, dabar besidarbuojančių BPATPI bei sėkmingai ginančių 

daktaro disertacijas, gerai žinomų europinėje mokslo erdvėje. 

Ekologijos ir aplinkotyros absolventė Samanta Trumpytė bakalauro 

studijas baigė Klaipėdos universitete ir toliau studijuoja magistrantūroje. 

Ji sako, kad studijos buvo labai įdomios, nes du pusmečius 

mokėsi su „Erasmus“ studentais: paskaitos vyko anglų kalba, 

buvo gana daug praktinių užsiėmimų. Būsimo pirmakursio, anot 

Samantos, laukia daug išbandymų, nes bus bendrųjų dalykų, kurie 

iš pirmo žvilgsnio gali išgąsdinti: tai aukštoji matematika ir bendroji 

fizika. Svarbiausia – neišsigąsti, susikaupti ir studijuoti. Reikia būti 

užsispyrusiam, labai veikliam, mylėti gamtą ir suprasti, kad Klaipėdos 

universitetas yra jūrinis universitetas ir kad paskaitos čia daugiausia 

vyksta jūrine tematika. Labiausiai įsiminė tie dėstytojai, kurie buvo 

draugiški, o draugiškumas atsiskleidė per dėstytojų ir studentų lygybę, 

galimybę konsultuotis su dėstytoju aktualiausiais klausimais, 

etiškumą ir teisingą studento žinių vertinimą. 

Gamtos ir matematikos mokslų fakultete taip pat galima rinktis 

matematikos bakalauro studijų programą. Šios programos absolventai 

dirba bankuose, draudimo kompanijose, vertybinių popierių biržose 

sistemų analitikais, rinkos tyrėjais, statistikais. Baigus matematikos 

bakalauro studijas, KU GMMF toliau galima gilintis į statistikos 

ir operacijų valdymą magistrantūros studijose. Bakalauro studijos 

trunka ketverius metus, o magistro – dvejus. Matematikos studijų 

programa sudaryta taip, kad atsiskleistų individualūs studentų gebėjimai 

bei savybės, skatinančios pritaikyti ir intelektualinę, ir dvasinę, 

ir kūrybinę patirtį būsimame darbe, kad būtų išugdytas kūrybiškai, 

naujai mąstantis ir puikiai bendraujantis specialistas, gebantis dirbti 

ir komandoje, ir savarankiškai, galintis savarankiškai priimti reikiamus 

sprendimus ir būti pasiruošęs atsakyti už savo veiklos rezultatus. 

Matematikos bakalauro studijų absolventė Birutė Bistrubytė 

sako: „Mano pasirinkta specialybė – matematika. Daugeliui tai yra 

kažkas antgamtiška ir labai sudėtinga. Tačiau šis „mistiškas“ mokslas 

ir yra tuo įdomus, kad norisi surasti atsakymus į sudėtingus klausimus. 

Jau mokykloje žinojau, kad studijas siesiu su skaičiais, loginiu 

mąstymu, įvairiomis programomis, ir visai nesigailiu, kad pasirinkau 

studijuoti būtent matematiką. Šioje specialybėje nėra vien tik 

skaičiai, kaip daugeliui gali pasirodyti. Čia skaičius galima perteikti ir 

kitomis formomis. Labiausiai patiko tai, kad dėstytojai leidžia daug 

mąstyti patiems, sugalvoti, ką galima pakeisti, kad gautume vienas

vienas moderniausiųjų 

3 

ar kitas matematines išraiškas. Taip pat vėlesniuose kursuose mokėmės 

dirbti su programinėmis įrangomis, o jų buvo įvairiausių. Ką jau 

kalbėti – kai vieną kartą pabandai, norisi ir toliau eksperimentuoti. 

Dėstytojai tikrai labai įvairūs – vieni griežtesni, kiti jaunatviškesni, tačiau 

su visais puikiai galima sutarti, tik reikia nebijoti ir drąsiai klausti, 

nes dažnai studentai bijo tai daryti. Visi 4 metai man pralėkė labai 

greitai, nes buvo įdomu studijuoti, kurti, bandyti nauja, viskas pamažu 

tapo suprantama ir aišku. Juk tam ir studijuojame. Kas mokykloje 

tikrai draugiškai bendravo su matematikos mokslu, tiems bus įdomu 

studijuoti matematiką Klaipėdos universitete. Prancūzų filosofas ir 

matematikas R. Dekartas pasakė: „Mąstau, vadinasi, esu.“ 

Informatikos studijos yra labai svarbi sfera kuriant žinių visuomenę. 

Vienas iš pagrindinių katedros tikslų – ugdyti veiklią, kvalifikuotą 

ir savarankiškai mąstančią asmenybę. Šiam tikslui pasiekti 

suburtas kūrybingas mokslininkų ir dėstytojų kolektyvas, įrengta 

moderni infrastruktūra, vykdomi tarptautiniai studijų mainai. Auditorijos 

aprūpintos moderniausia technika, veikia nuotolinio mokymo 

centras. Fakulteto absolventai dirba Lietuvos ir užsienio privataus ir 

valstybinio sektoriaus įstaigose ir įmonėse, sėkmingai plėtoja savo 

verslą. Informatikos bakalauro studijų programos absolventai gali 

dirbti informacinių ir komunikacinių technologijų specialistais, inžinieriais 

ir IT konsultantais. 

Informatikos studentas Šarūnas Knabikas sako, kad informatikos 

studijos yra įdomios, bet nelengvos, tad pasirinkus šią sritį nereikėtų 

išsigąsti. Stojantieji į šią sritį turėtų mėgti kompiuterius, nes, jei 

jų nemėgsta, nieko neišeis – netiks tas darbas, rankos nekils mokytis. 

Kaip ir visur, taip ir čia dėl nepažangumo iškrenta nemažai studentų. 

Studijų metu dėstytojai pateikia naujausią informaciją, studentas 

gali nebijoti klausti – jam visada bus atsakyta, dauguma dėstytojų yra 

dirbančių ir gerai išmanančių savo sritį. 

Kraštovaizdžio architektūros katedra savo veiklą pradėjo vos 

tik įsteigus Klaipėdos universitetą 1991 metais. Tai vienintelė katedra 

Lietuvoje, rengianti kraštovaizdžio architektūros bakalaurus ir 

magistrus. Studijų programų tikslas – rengti aukštos kvalifikacijos 

kraštovaizdžio architektūros specialistus, kraštovaizdžio architektus, 

gebančius dirbti moksliškai pagrindžiant ir planuojant visas šalies, 

regionų gamtines teritorijas bei miesto erdves, projektuojant ir pertvarkant 

visų tipų parkus, viešąsias erdves bei statinius ir įrenginius 

jose, atitinkančius šiuolaikinės visuomenės reikalavimus bei galinčius 

tenkinti Lietuvos ir pasaulinės bendruomenės poreikius. Kraštovaizdžio 

architektūros magistro studijų programa skirta asmenims, turintiems 

architektūros, kraštovaizdžio architektūros, architektūros 

bakalauro kvalifikacinį laipsnį, kraštovaizdžio architekto, architekto 

profesinę kvalifikaciją ir siekiantiems tapti kraštovaizdžio architektūros 

magistrais. Kraštovaizdžio architektūros studentai dalyvauja 

pasauliniuose studentų darbų konkursuose, o pagal katedros vedėjo 

vadovaujamos kūrybinės grupės laimėtą konkursinį projektą šiuo 

metu įrengiamas Baltų kultūros parkas Kinijoje Jinzhou mieste. Projektuose 

sėkmingai dalyvauuja kraštovaizdžio architektūros magistrantas 

Andrius Rimkus. 

Paskaitas ar pranešimus katedros studentams skaitė mokslininkai 

iš Melburno, Minesotos universitetų, Anglijos ir kt. Fakultete 

veikia Lietuvoje gerai žinomas Regioninio planavimo mokslo centras, 

plėtoja veiklą Jūrinio karštovaizdžio mokslo institutas. 

Nauja, labai perspektyvi ir įdomi studijų programa – statinių 

ir parkų restauravimas. Pagrindinis programos tikslas – parengti 

specialistus, kurie galėtų iš esmės pagerinti Lietuvos nekilnojamojo 

kultūros paveldo restauravimo ir konservavimo darbų kokybę, užtikrinti 

miestų ir miestelių istoriškumo ir kultūrinio identiteto apsaugą, 

medinės ir mūrinės architektūros pastatų restauravimą, kokybišką 

kultūros paveldo objektų eksploataciją. Restauravimo specialistų 

šiuo metu Lietuvoje labai trūksta. Absolventai, baigę studijas pagal 

šią studijų programą, galės dirbti įvairiose statybos, restauravimo 

įmonėse, architektūrinio projektavimo, urbanistinio projektavimo, 

teritorijų planavimo ir aplinkos tvarkymo, aplinkosaugos, želdynų 

formavimo įmonėse, valstybinėse, administracinėse įstaigose, taip 

pat tęsti studijas kraštovaizdžio architektūros, kraštovaizdžio archeologijos 

ir atitinkamose restauravimo antrosios pakopos studijų 

programose. 

Fakulteto studijų programos nuolat atnaujinamos atsižvelgiant 

į pokyčius tarptautinėje ir Lietuvos rinkoje, tačiau išsaugant vertingiausius 

individualius ir išskirtinius programų bruožus. 

Gabesnieji studentai vyksta trumpalaikių studijų pagal „Erasmus“ 

programą į Norvegiją, Švediją, Prancūziją, Vokietiją ir kitų šalių 

universitetus. Fakulteto absolventai sėkmingai randa vietą šalies bei 

Europos darbo rinkoje. Fakulteto absolventai plačiai pasklidę ir sėkmingai 

darbuojasi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. 

Gamtos ir matematikos mokslų fakultetas kviečia ir laukia studentų, 

kurie nori studijuoti gamtos, tiksliuosius mokslus, tyrinėti 

aplinką, meniškai projektuoti miesto aplinką, interjerus, gilintis į matematinius 

ir statistinius tyrimus, domėtis naujausiomis informacinėmis 

technologijomis ir kurti savo bei šalies ateitį. 

PARENGĖ VITALIJA BUTKUTĖ

4 

Humanitarinių mokslų fakultete – 

Klaipėdos universitete (KU) humanitarai veiklą pradėjo 

nuo pat jo įkūrimo 1991 metais. Šiuo metu Humanitarinių 

mokslų fakultetą (HMF) sudaro 8 katedros ir 8 centrai. 

Pagrindinis HMF tikslas – rengti įvairiapusį universitetinį išsilavinimą 

turinčius aukštos kvalifikacijos ir plačios erudicijos 

humanitarinių mokslų specialistus, siekiančius nuolat tobulinti dalykines 

ir bendrąsias kompetencijas bei gebančius puoselėti ir skleisti 

humanistines ir humanitarines vertybes. Siekiant užtikrinti europinius 

standartus atitinkantį universitetinį studijų lygį, HMF su studijų 

procesu vis intensyviau plėtojamas ir siejamas mokslinis darbas, tarp 

kurio ypač svarbią vietą užima Mažosios Lietuvos ir Baltijos jūros regiono 

istorijos, kultūros ir kalbų tyrimai. Tokia studijų ir mokslinių 

tyrimų orientacija į Vakarų Lietuvą ir Baltijos jūros valstybes formuoja 

HMF specifiką ir išskirtinę vietą tarp kitų humanitarus rengiančių 

Lietuvos aukštųjų mokyklų. Taigi KU HMF savitas tiek geografine prasme, 

tiek ir mokslinėmis temomis ir idėjomis, siūlomų studijų turiniu, 

kultūriniais ir edukaciniais projektais. 

Šiuo metu HMF aktyviai veikia studentų atstovybė, kuri ne tik 

išbando būsimus studentus pirmakursių stovykloje ar krikštynų 

renginiuose, bet taip pat rengia mokslines konferencijas, dalyvauja 

respublikiniuose konkursuose, švenčia Humanitarų dieną, rengia 

studentų talentų konkursą „Atverk širdį pavasariui“ bei tradiciškai 

kiekvieną pavasarį pagerbia aktyviausius ir gabiausius fakulteto studentus, 

įteikia jiems premijas ir padėkos raštus. Verta paminėti ir 

gausiai organizuojamus grožinės kūrybos konkursus, poezijos vakarus, 

fotografijų parodas, studentų rengiamus spektaklius. 

2012 metais KU HMF siūlo rinktis septynias bakalauro studijų 

programas. Parengtos ir akredituotos 5 magistrantūros studijų programos, 

suteikiančios galimybę įgyti kalbotyros, literatūrologijos, 

Baltijos šalių istorijos, teatrologijos ir archeologijos magistro laipsnį. 

HMF galimos ir trečiosios pakopos studijos istorijos krypties doktorantūroje, 

filologijos, istorijos arba etnologijos kryptyse. 

Lietuvių filologija 

Po metų pertraukos, kai buvo siūloma rinktis lietuvių filologiją 

ir kalbos tvarkybą, vėl atnaujintos lietuvių filologijos studijos. Būsimi 

studentai turi unikalią galimybę gauti teorinių žinių iš bendrųjų humanitarinių 

mokslų, lietuvių filologijos, analizuoti lietuvių kalbos faktus 

ir tekstus ir įgyti humanitarinių mokslų metodologinę – lingvistinę, 

literatūrologinę, tarpdalykinę – kompetenciją. Būsimieji filologai 

studijuoja privalomuosius ir pasirenkamuosius bendrojo lavinimo 

dalykus, ugdančius filosofinį mąstymą, skirtus filologinei ir socialinei 

kompetencijai ugdyti, profesinei terminijai formuoti, kultūros ir literatūros 

sąsajoms bei pasaulinės ir lietuvių literatūros raidai analizuoti, 

kalbos sistemai ir jos dėsningumams pažinti. 

Ingrida, 3 kursas: „Šias studijas pasirinkau, nes mokykloje puikiai 

sekėsi lietuvių kalba. Padėjo ir tai, kad egzaminai puikiai pasisekė. 

Studijuojant smagiausia 

buvo fonetika, nes jos moko 

fantastiškas dėstytojas Jonas 

Bukantis, kuris sausą teoriją 

pateikia labai įdomiai. Taip pat 

patiko literatūros analizavimas: 

skaityti „Drakulą“, „Frankenšteiną“, 

„Mobį Diką“ – įdomu. 

Sunkiausia man buvo morfologija. 

Tai nelengvas mokslas, 

kurį supranti arba ne. Deja, man 

nepasisekė... Praktikos metu 

rinkome ir šifravome tautosaką, 

dabar manęs laukia darbas vieno 

laikraščio redakcijoje. Labai 

laukiu ir nekantrauju.“ 

Lietuvių filologija ir latvių 

kalba 

Po kelerių metų pertraukos 

sugrįžtanti studijų programa 

sieks parengti filologijos specialistus, 

turinčius teorinių žinių iš 

bendrųjų humanitarinių mokslų, 

lietuvių filologijos bei latvių kalbos, gebančius analizuoti lietuvių ir 

latvių kalbos faktus ir tekstus, versti iš vienos kalbos į kitą, išmanančius 

svarbiausius Latvijos visuomenės, kultūros ir istorijos dalykus. 

Specialieji dalykai skirti praktiniams gebėjimams ugdyti: susipažįstama 

su kalbos sistema, Latvijos istorija ir kultūra, formuojami rašymo 

įgūdžiai, vertimo gebėjimai. 

Silvija, 4 kursas: „Latvių kalbos pakraipą pasirinkau, nes ji šiek 

tiek panaši į lietuvių kalbą. Mokėmės įvairiausių dalykų: akcentologijos, 

morfologijos, lietuvių kalbos istorijos, literatūros, tautosakos, 

mitologijos ir t. t. Labai šauni dėstytoja Vaida Drukteinytė, kuri dėstė 

kalbos kultūrą ir visus pavergė paprastumu bei nuoširdumu. Ačiū 

noriu pasakyti ir KU absolventui Evaldui Švageriui, pirmame kurse 

dėsčiusiam latvių kalbą. Jo paskaitos ir jo išmanymas man įstrigo 

labiausiai. Kiekvienais metais pas mus atvažiuoja ir dėstytojų iš Latvijos, 

kurie moko latvių kalbos morfologijos, leksikos, literatūros... 

Baigusi mokslus norėčiau pabandyti dirbti su vaikais mokykloje arba 

darželyje.“ 

Lietuvių filologija ir režisūra 

Šios studijų programos privalumas – ekskursijos. Būsimieji režisieriai 

filologai gauna galimybę dažnai lankytis teatruose ir net patys 

režisuoja bei vaidina spektakliuose. Specialieji dalykai skirti praktiniams 

režisūros ir vaidybos gebėjimams ugdyti. Mokoma raiškios kalbos, 

pastabumo, savidrausmės, savistabos. Atliekamos dvi lietuvių 

filologijos ir viena specializacijos praktika. 

Julija, 1 kursas: „Šią specialybę pasirinkau, nes mėgau lietuvių 

kalbą – man ji visada atrodė ypatinga. Kadangi esu linkusi į menus, 

režisūros kryptis iš karto sužavėjo. Pirmame semestre mokėmės 

tautosakos, kalbotyros, filosofijos, o šį pusmetį šauni dėstytoja prof. 

Roma Bončkutė skaitė mums antikinę literatūrą, taip pat susipažinome 

su literatūros teorijos įvadu, fonetika. Beje, visus metus turėsime 

režisūros ir scenos kalbos paskaitas. Labai džiaugiuosi šių paskaitų 

dėstytojais G. Šimkumi ir V. Kochanskyte: jų patirtis ir geranoriškumas 

padeda labiau įsigilinti į dėstomus dalykus ir, žinoma, yra įdomu 

studijuoti. Beje, nemaža dalis mano dėstytojų taip pat baigė šią specialybę, 

tarp jų ir HMF dekanas prof. dr. R. Balsys. Tikiuosi, kad ir aš 

dirbsiu darbą pagal savo specialybę.“ 

Lietuvių filologija ir suomių kalba 

Jei žaviesi egzotiškomis kalbomis, tačiau kol kas nori likti Lietuvoje 

– ši studijų programa kaip tik tau. Jos metu įgyjamas bazinis 

europinius standartus atitinkantis filologinis išsilavinimas ir suomių 

kalbos vartojimo įgūdžiai. Parengti specialistai turi teorinių žinių iš

endrųjų humanitarinių mokslų, lietuvių filologijos ir suomių kalbos, 

geba analizuoti lietuvių ir suomių kalbos faktus ir tekstus, versti iš 

vienos kalbos į kitą, išmano svarbiausius Suomijos visuomenės, kultūros 

ir istorijos dalykus. Specialieji dalykai skirti Suomijos kultūros 

apžvalgai ir suomių kalbai. 

Sandra, 4 kursas: „Pasirinkau šią specialybę, nes buvo įdomu 

daugiau sužinoti apie suomių kalbą, kurią teko girdėti, tačiau pati nemokėjau 

nė žodžio. Per 4 metus mokiausi labai daug ko: pačios įvairiausios 

literatūros (nuo antikinės iki šiuolaikinės), įvairių kalbų (lotynų, 

ispanų, anglų ir suomių), kalbinių dalykų (sintaksės, morfologijos, 

kirčiavimo, dialektologijos), kompiuterinio raštingumo, redagavimo 

pagrindų ir netgi indų kultūros bei ajurvedos. Beveik visi dėstytojai 

paskaitas skaito su tokiu užsidegimu, kad neįmanoma nesiklausyti, 

ko nepasakysi apie mokytojus mokykloje. Kadangi studijavau suomių 

kalbą, ne kartą susidūriau su dėstytojais ir rašytojais iš Suomijos, 

pabuvojau ir Suomijos ambasadoje. Taip pat kasmet švęsdavome 

suomių Kalėdas, o trečiame 

kurse netgi suorganizavome 

pirmakursėms „suomiukėms“ 

krikštynas. Esu ketvirtakursė, 

taigi galvoju baigusi išvažiuoti 

pakeliauti, gal užsidirbti ir toliau 

mokytis.“ 

Anglų filologija 

Anglų kalba – viena populiariausių 

kalbų pasaulyje. Na, 

o anglų filologijos bakalauras 

suteikia sisteminių anglų kalbos 

žinių, tad studentas geba 

analizuoti ir versti anglų kalbos 

faktus ir tekstus, turi šnekamosios 

ir rašomosios anglų kalbos 

įgūdžių. Anglų filologijos studijų 

programa skirta rengti plataus 

profilio anglų filologams, gebantiems 

taikyti anglų kalbos žinias bei įgūdžius Lietuvos ir tarptautinio 

bendravimo srityse, tokiose kaip vertimas, konsultavimas ir rekreacija. 

Goda, 1 kursas: „Šią specialybę likimas pasirinko už mane. Pirmame 

semestre mokiausi lotynų kalbos, filosofijos, anglų literatūros 

teorijos, kalbotyros, informacinių technologijų ir specialybės 

dalykų, paslėptų po vienu bendru dalyku – šiuolaikine anglų kalba, 

susidedančia iš rašymo, fonetikos, morfologijos ir leksikos. Antrame 

semestre teko mokytis Didžiosios Britanijos istorijos ir kultūros, antikinės 

literatūros, germanų kalbotyros įvado, šiuolaikinės lingvistikos 

krypties ir anglų kalbos leksikologijos. Apie tai, ką žadu veikti baigusi 

mokslus, dar negalvoju, nes vadovaujuosi taisykle per daug neplanuoti 

ateities, tačiau visada turėti „The back up plan“ (planą B).“ 

Istorija 

Istorijos studijų bakalaurantas išmano senovės ir moderniąją istoriją, 

suvokia pasaulio ir europinius istorinius procesus, gali kritiškai 

ir analitiškai mąstyti, geba teoriškai ir praktiškai analizuoti istorinius, 

politinius, kultūrinius faktus, turi gerų kalbinių įgūdžių. Istorijos su 

archeologijos specializacija studijų bakalauras išmano istoriją ir archeologiją, 

turi bendriausių žinių apie jų raidą, metodus, gali kritiškai 

ir analitiškai mąstyti, geba teoriškai ir praktiškai atlikti archeologinius 

tyrimus, juos apibendrinti ir sintetinti raštu ir žodžiu, moka vertinti 

ir interpretuoti archeologijos artefaktus, turi bazinių įgūdžių, kurie 

būtini archeologiniams tyrimams savarankiškai vykdyti. 

Arnas, 2 kursas: „Šias studijas pasirinkau, nes patinka istoriko 

darbas, „knisimasis“ po įvairius dokumentus, istorinės tiesos ieškojimas. 

Atlikęs archeologinę praktiką, susidomėjau būtent šia veikla. 

Įdomiausi dėstomi dalykai man – nestandartinės subkultūrų studijų 

paskaitos, vedamos Roko Kraniausko, bei Romos ir Graikijos istorijos 

dėstytojo dr. R. Kazlausko įžvalgos. Medžiagą jis pateikia netradiciškai 

ir nenuobodžiai. Džiaugiuosi, kad iki šiol bendrauju su archeologinės 

praktikos Vokietijoje metu sutiktais bendraminčiais.“ 

studijų įvairovė 

5 

Naujos HMF studijų programos! 

Kultūros ir medijų filosofija 

Vakarų Lietuvoje dar niekada nebuvo filosofijos studijų, todėl 

šiemet tai tikras atradimas. Nuo filosofinio žmonijos išminties pagrindo 

pereinama prie šiuolaikinių technologijų, kurios naudojantis 

medijomis padėtų sukurti ir realizuoti intelektualinius produktus. Ši 

programa labai savalaikė ir aktuali, kadangi bus žvelgiama į visuomenės 

vystymosi aspektus. Bus dėstomi dalykai, kurie KU apskritai nebuvo 

dėstomi. Pirmiausia tai specialybiniai filosofijos dalykai, kurių 

anksčiau buvo mokoma tik bendrai, taip pat visos medijos. 

HMF dekanas prof. dr. Rimantas Balsys atskleidė, kad dėstyti 

kultūros ir medijos filosofijos žada kviesti tokius savo sričių specialistus, 

kaip kompozitorius Mindaugas Urbaitis, žurnalistas Kęstutis 

Meškys ir kitus, KU dėstytojus doc. R. Rastauską ir prof. dr. Dalią 

Mariją Stančienę. Paskaitas skaityti žada ir pats prof. dr. R. Balsys: 

„Mano galva, šios studijos turėtų pritraukti kūrybingus žmones. Jei 

ši programa bus populiari, ateityje planuojame vykdyti struktūrinius 

pokyčius – steigti medijų centrą, nes šioms studijoms reikalinga tam 

tikra materialinė bazė, techninės sąlygos, aparatūra...“ 

Anglų ir vokiečių kalbos 

Tai tradicinės filologijos bakalauro studijos. Jų metu bus dėstomi 

standartiniai dalykai, tačiau esant poreikiui vokiečių kalbos bus 

mokomi studentai, šio dalyko nesimokę net mokyklose. Baigus šias 

studijas bus įgyjama filologo kvalifikacija. Paskaitas ves geriausi šios 

srities KU specialistai. 

Studijos KU HMF formuoja universalią ir aktyvią asmenybę, besimokančią 

visą gyvenimą. Studentai mokomi atsakingai organizuoti 

savo darbą, spręsti problemas ir daryti išvadas, kritiškai ir konstruktyviai 

mąstyti, dirbti savarankiškai ir komandoje. 

Fakultetas pagrįstai gali didžiuotis vis turtėjančia materialia 

mokslo ir studijų baze: biblioteka, kompiuterių klasėmis, auditorijomis 

su projektoriais, garso ir vaizdo įranga, specializuotomis užsienio 

kalbų auditorijomis ar centrais, kuriuose, padedant įvairių užsienio 

šalių rėmėjams, sukaupta apie 30 tūkstančių vertingų ir studijų procesui 

ar moksliniams tyrimams reikalingų leidinių. 

Daugybė KU HMF absolventų sėkmingai dirba visoje Lietuvoje, 

pavyzdžiui, evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis ir 

europarlamentaras prof. Leonidas Donskis (jis studijavo lietuvių filologiją 

ir režisūrą). Daugybė kitų baigusiųjų dirba tiek spaudoje, tiek 

televizijoje, tiek kituose respublikiniuose dariniuose. Tiesa, nemažai 

jų lieka HMF arba kituose fakultetuose ir prisideda prie tolimesnės 

KU sėkmės, pavyzdžiui, Baltų kalbotyros ir etnologijos katedros profesorė 

Dalia Pakalniškienė, dr. V. Safronovas, šiemet gavęs premiją 

už geriausią 2011 m. disertaciją, ir pan. 

Taigi, jei nori ne tik smagiai praleisti laiką, bet ir įgyti vertingų 

humanitarinės srities žinių, Tavęs visuomet lauks Klaipėdos universiteto 

Humanitarinių mokslų fakultetas. 

PARENGĖ RŪTA JUOZAPAITYTĖ

6 

Jūrų technikos fakultetas – 

Klaipėdos universiteto (KU) Jūrų technikos fakultetas 

(JTF) yra viena seniausių ir didžiausių aukštojo mokslo 

institucijų, įkurtų Klaipėdoje. Fakultete studijuoja daugiau 

nei 800 studentų ir magistrantų, dirba apie 50 pagrindines 

pareigas ir dar tiek pat antraeiles pareigas užimančių ar 

vizituojančių dėstytojų, iš kurių daugiau kaip pusė turi daktaro 

ar habilituoto daktaro mokslinius laipsnius, docento 

ar profesoriaus mokslinius vardus. 

Jūrų technikos fakultete studijos vyksta pagal šiuolaikinę dviejų 

pakopų sistemą – po ketverių pagrindinių studijų metų yra 

įgyjamas inžinerijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis, o dar po papildomų 

dvejų magistrantūros studijų metų – inžinerijos magistro 

laipsnis. Šiuo metu JTF galima studijuoti pagal 8 bakalauro studijų 

programas: aplinkos inžinerija, chemijos inžinerija, elektros inžinerija, 

informatikos inžinerija, statybos inžinerija, mechanikos inžinerija, 

jūrų uosto inžinerija ir laivo inžinerija. Pastarosios dvi yra unikalios, 

nes jų nerasi jokiame kitame Pabaltijo universitete. Įgijus bakalauro 

diplomą, galima tęsti išvardytoms specialybėms artimas magistrantūros 

studijas: jūros aplinkos inžinerija, jūrų uostų valdymas, laivų 

elektros įranga ir automatika, laivų projektavimas, naftos technologiniai 

procesai, perdirbimo pramonės inžinerija, pramonės elektros 

įranga ir automatika, techninių informacinių sistemų inžinerija, technologijų 

valdymas, uosto statiniai. Siekiantiesiems įgyti technologijos 

mokslų daktaro laipsnį yra galima ir trečioji pakopa – transporto 

inžinerijos doktorantūra. 

Aplinkos inžinerija 

Aplinkos inžinerijos specialybė yra siejama su jūros ir kranto 

zonos bei gyvenamosios aplinkos apsaugos problemomis. Būsimieji 

aplinkos inžinieriai studijuoja taikomąją ekologiją, aplinkos informatiką, 

sanitariją, taršos prevencijos principus, įvairias bendrąsias inžinerines 

disciplinas. Įgytoji aplinkos inžinerijos bakalauro kvalifikacija 

suteikia galimybę dirbti perspektyvų darbą aplinkosaugos sistemų 

projektavimo ir eksploatavimo tarnybose, uosto ir kranto įmonėse, 

įvairiose mokslinių tyrimų institucijose. 

Aplinkos inžinerijos studentė Martina: „Šiemet baigiu aplinkos 

inžinerijos studijas Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakultete. 

Ši specialybė turi perspektyvų, kadangi aplinkosaugos problemos 

tampa vis aktualesnės. Tai buvo vienas iš kriterijų renkantis, ką studijuoti. 

Studijomis likau patenkinta. Turėjome daug įvairių ir įdomių 

dėstomų dalykų. Dėstytojai bendradarbiavo, neatsisakydavo padėti. 

Labai įsiminė docento G. Pridotko matematikos paskaitos. Ir pajuokaudavo, 

ir padėdavo, jei kas neaišku, ir dėstė, kaip reikia, – tvarka 

paskaitų metu buvo. Pas dėstytoją T. Paulauskienę „gaudėm orą“ – 

tai buvo vienas iš laboratorinių darbų, kai ėmėme oro mėginius, o 

paskui naudodamiesi įranga žiūrėjom mėginio sudėtį. Auginome ir 

skaičiavome bakterijas ir jų kolonijas per mikrobiologijos paskaitas. 

Teko dirbti ir laboratorinių darbų metu naudotis tiek senesne, tiek 

naujesne aparatūra. Šiemet fakultetas gavo daug naujų įrenginių ir 

iš esmės atnaujino laboratorijas, todėl studentai, kurie dar tik studijuos 

ir tebestudijuoja dabar, turės puikią progą pasinaudoti šia 

aparatūra ne tik laboratorinių 

darbų metu, bet ir savo baigiamiesiems 

darbams.“ 

Chemijos inžinerija 

Chemijos inžinerijos studijų 

programa yra sudaryta siekiant 

parengti plataus profilio universalius 

chemijos inžinerijos 

specialistus, gerai išmanančius 

šiuolaikinius chemijos procesus 

ir jų valdymą, naujausias medžiagas 

ir įrenginius. Tai leidžia 

absolventams rasti įdomų kūrybinį 

inžinerinį darbą šiuolaikinėse 

chemijos ir maisto pramonės 

įmonėse, naftos verslovėse, 

naftos perdirbimo gamyklose, 

mokslinio tyrimo organizacijose 

ir įvairių pramonės šakų chemijos 

laboratorijose. 

Chemijos inžinerijos studentė 

Ingrida: „Mokykloje puikiai 

sekėsi chemija, tad net nedvejojau, 

ką studijuosiu baigusi 

vidurinę. Neįsivaizdavau savęs niekur kitur, kaip tik chemijos inžinerijoje. 

Studijomis likau tikrai patenkinta. Paskaitų buvo įvairių, laikas 

jose neprailgdavo. Visuomet su malonumu eidavome į profesoriaus 

V. Zabuko paskaitas. Darbinę nuotaiką praskaidrindavo dėstytojo 

mini pertraukėlės: visą nuovargį lyg ranka nuimdavo linksmas anekdotas 

ar gyvenimiškas pavyzdys iš dėstomo dalyko. Net patys sudėtingiausi 

dalykai tapdavo lengvai suprantami. Taip pat labai įsiminė 

docento A. Acaus paskaitos. Nors tai buvo ir ne specialybės paskaitos, 

tačiau niekada jų nepraleisdavau. Dėstytojas moka sudominti 

studentus – visuomet vyksta aktyvi diskusija, kai galime išreikšti savo 

nuomonę. Daug naudos man davė mokslinės konferencijos. Čia galima 

pasisemti naudingų žinių, idėjų, realizuoti save.“ 

Elektros inžinerija 

Elektros inžinerijos specialybė kiekvienais metais sulaukia didelio 

stojančiųjų dėmesio. Per ketverius studijų metus būsimieji inžinieriai 

elektrikai įgyja daug žinių iš automatinio valdymo teorijos, 

elektronikos, metrologijos, elektros energetikos ir kitų dalykų. Dėl 

savo plataus ir visapusiško išsilavinimo absolventai nesunkiai randa 

gerą darbą įvairiose įmonių elektros ūkio ar elektros ir elektronikos 

sistemų automatizuotos įrangos projektavimo ir aptarnavimo srityse. 

Elektros inžinerijos studentas Imantas: „Šią specialybę pasirinkau, 

nes, manau, ji gana perspektyvi, nors ir labai sunki. Studijų kokybė 

gera, į programą įtraukiami vis nauji dalykai. Keičiasi dėstytojai, 

jų metodai skirtingi ir savaip naudingi. Vyksta tiek teorinės, tiek praktinės 

paskaitos. Studijuoti sunku, tačiau įdomu ir malonu.“ 

Informatikos inžinerija 

Informatikos inžinerijos specialybė labai populiari. Augantį specialistų 

poreikį skatina spartėjanti šių dienų aukštųjų informacinių 

technologijų ir kompiuterinių sistemų plėtra. Būsimiesiems informatikos 

inžinieriams yra suteikiama daug teorinių ir praktinių žinių iš 

įvairių kompiuterinės įrangos, telekomunikacinių tinklų, duomenų 

apsaugos, programų inžinerijos sričių, formuojama loginių valdiklių 

programavimo ir jų praktinio pritaikymo patirtis, ugdomi kompiuterizuotų 

automatinio valdymo sistemų ir informacinių technologijų

vienintelis ir išskirtinis Lietuvoje! 

7 

objektų projektavimo ir aptarnavimo įgūdžiai. 

Informatikos inžinerijos studentas Viktoras: „Pasirinkau šią specialybę, 

nes šiais technologijų laikais ji labai perspektyvi, be to, ir 

įdomi. Visos paskaitos kuo nors įdomios ir naudingos, tačiau labiausiai 

man patiko analoginė ir skaitmeninė elektronika, matematiniai 

paketai. Paskaitų metu gauname tikrai daug naudingų žinių ir galime 

tobulėti. Įdomiausios – lektorių Ž. Lukošiaus, M. Kurmio ir K. Gerasimov 

paskaitos. Jie aiškiai išdėsto medžiagą ir moka bendrauti su 

studentais. Nejaučiame spaudimo, todėl darbus atliekame su malonumu, 

o ne iš reikalo.“ 

Jūrų uostų inžinerija 

Tai originali ir populiari bakalauro studijų programa, pagal kurią 

yra rengiami universalūs transporto inžinerijos ir jūrinio sektoriaus 

aukščiausiosios kvalifikacijos vadybos specialistai įvairioms Lietuvos 

jūrinio komplekso įmonėms ir organizacijoms: jūrų transporto 

ir verslo bendrovėms, logistikos ir krovinių aptarnavimo darbų centrams, 

uostų ir specialiųjų terminalų administracijoms, saugios jūrinės 

laivybos bei laivų agentavimo ir kontrolės institucijoms. 

Jūrų uostų inžinerijos studentas Justas: „Jūrų uostų inžinerija – 

puiki specialybė norintiesiems likti Klaipėdoje ir dirbti uoste, kuris 

yra Klaipėdos širdis. Studentai įgyja puikų uosto funkcijų, valdymo 

bei techninių specifikacijų išmanymą. Šios specialybės atstovai sužino 

viską nuo uosto statybos iki jo valdymo bei techninių procesų. 

Studijos yra ir puiki gyvenimo mokykla. Čia suteikiama daug praktinių 

žinių, kurios, manau, bus naudingos tolimesniame gyvenime, 

net ir kasdieniame. Mano manymu, geriausiai paskaitas veda ir su 

studentais bendrauja lektoriai Artur Kaulitzky ir Ieva Bernotienė. Jų 

paskaitos įdomios, medžiaga dėstoma aiškiai ir patraukliai.“ 

Laivo inžinerija 

Specialybės aktualumą 

lemia akivaizdi būtinybė uostamiestyje 

rengti aukštos kvalifikacijos 

laivų projektavimo, 

statybos ir remonto specialistus. 

Būsimieji laivų inžinieriai 

studijuoja įvairių tipų laivų konstrukcijas 

ir mechanizmus, laivų 

projektavimo ir modeliavimo 

metodus, taiko šiuolaikinę programinę 

įrangą, o baigę studijas 

sėkmingai dirba konstruktoriais 

ar projektų vykdytojais laivų 

statybos ir remonto įmonėse, 

mokslinėse įmonių laboratorijose, 

gali atlikti įvairų vadybinį 

darbą. 

Laivo inžinerijos studentas 

Lukas: „Laivo inžinerijos studijos buvo mano svajonė. Visuomet domėjausi 

laivais, tad šioje srityje jaučiuosi lyg žuvis vandenyje. Studijų 

kokybe esu patenkintas. Gaunu netgi daugiau negu tikėjausi. 

Labiausiai man patinka braižybos paskaitos: dirbi savarankiškai, kas 

neaišku – paklausi dėstytojo ir gauni visokeriopą pagalbą. Darbai taip 

sudomina, kad net nepastebime, kaip praskrieja paskaitos laikas. 

Kuo toliau, tuo labiau dėstytojai stengiasi naudoti vaizdinę medžiagą, 

nuolat diskutuoja su mumis, be to, akcentuoja, kurią svarbesnę 

informaciją reiktų užsirašyti. Todėl vėliau nekyla problemų ruošiantis 

egzaminams. Medžiaga išdėstyta aiškiai, glaustai ir įdomiai.“ 

Mechanikos inžinerija 

Tai viena iš universaliausių specialybių, reikalinga norint dirbti 

įmonėse, kurių veikla yra susijusi su mechanizmų ir technologinės 

įrangos gamyba, projektavimu, priežiūra bei remontu. Baigus studijas 

galima sėkmingai dirbti inžinieriais, projektų konsultantais, ekspertais, 

konstruktoriais ar padalinių vadovais įvairiose baldų, tekstilės, 

transporto, projektavimo įmonėse, tyrimų laboratorijose ar 

mokslinėse įstaigose. 

Mechanikos inžinerijos studentas Benas: „Pasirinkau šią specialybę, 

nes nuo mažens patiko visokie mechanizmai ir mašinos. Specialybe 

esu patenkintas, laboratorinius darbus atlieku noriai. Į klausimą 

apie studijų naudingumą galiu atsakyti, kad viskas, ko mokausi, yra 

naudinga. Pirmame kurse chemija buvo įdomiausia paskaita, nes valandas, 

praleistas „Studlende“ konspektuojant teoriją, vainikuodavo 

laboratorijoje atliekami bandymai, ko iki to laiko nebuvo tekę daryti. 

Antrais metais tebevargino matematika ir fizika, bet prisidėjo ir kelios 

naujos įdomios paskaitos: medžiagotyra, medžiagų atsparumas, 

hidromechanika ir mašinų elementai. Daugiausiai naudos davė medžiagų 

atsparumo paskaitos. Jas dėstė Mechanikos inžinerijos katedros 

vedėja profesorė J. Janutėnienė. Ji puikiai išaiškindavo teoriją, 

padėdavo spręsti uždavinius, dėstydama pateikdavo daug realių gyvenimiškų 

pavyzdžių. Trečiame kurse prasidėjo rimti darbai: kursinių 

darbų rašymas, laboratorinių darbų ataskaitos. Pradėjome vaikščioti 

į galbūt būsimas darbo vietas – staklynus, fabrikus, gamyklas. Gavome 

daug rimtų užduočių ir įgijome praktinių įgūdžių.“ 

Statybos inžinerija 

Statybos inžinerijos studijų programoje daug dėmesio yra skiriama 

naujosioms statybos darbų technologijoms, šiuolaikinėms 

statybinėms medžiagoms, įvairių tipų statinių inžinerinio projektavimo 

bei konstrukcijų skaičiavimo metodams, statybų verslo veiksnių 

ir principų analizei. Baigusieji studijas statybos inžinieriai gali rasti 

gerą darbą statybos darbų ar projektavimo įmonėse, rengti projektų 

konstrukcinę dalį, atlikti vadybinius ar statybos inžinerijos ekspertų 

darbus. 

Statybos inžinerijos studentas Aurimas: „Specialybę rinkausi 

dar tada, kai mokiausi vidurinėje. Išsirinkau statybos inžineriją, nes 

ji buvo arčiausiai mano pomėgių. Ir tikrai nepasigailėjau. Įsimintiniausios 

– aukštosios matematikos paskaitos. Ją dėstė docentas G. 

Pridotkas. Antrame kurse artėjame specialybės link – studijuojame 

architektūrą, geodeziją, statybines medžiagas ir kita. Dėstytojai 

paskaitas skaito iš skaidrių, išskyrus G. Pridotką ir J. Janutėnienę. 

Skirtingi dėstytojų paskaitų dėstymo būdai teikia įvairesnių žinių ir 

gebėjimų.“ 

Kiekvienais metais Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto 

nuolatines ir tęstines studijas baigia daugiau nei 200 bakalaurų 

ir apie 60 magistrų, kurie, turėdami tvirtų teorinių žinių ir praktinių 

įgūdžių bei gebėdami kūrybiškai dirbti, užima geras pareigas valstybinėse 

įmonėse ir įvairių lygių verslo struktūrose bei sudaro tvirtą 

Klaipėdos miesto ir Vakarų Lietuvos regiono kvalifikuotų inžinierių 

bendruomenės pagrindą. 

Nemaža studentų dalis turi galimybę apsigyventi bendrabutyje, 

naudotis turtinga mokomosios ir specializuotos mokslinės literatūros 

fakulteto biblioteka ir skaitykla, kompiuterių centru, gauti vardines 

ar valstybės skiriamas skatinamąsias stipendijas. 

Jūrų technikos fakultetas – puikus pasirinkimas norintiesiems 

įgyti inžinerijos pagrindus. Studijos šiame fakultete gali padėti realizuoti 

ne vieno jauno ir turinčio motyvaciją studento svajones. 

PARENGĖ AISTĖ NOREIKAITĖ

8 

Klaipėdoje meniškos sielos jaunuolius sutiksite Klaipėdos 

universiteto (KU) Menų fakultete (MF), kuriam jau daugiau 

nei 40 metų. Fakultete organizuojamos dviejų pakopų 

studijos: čia vykdoma 15 bakalauro ir 9 magistrantūros 

studijų programos, kurias baigus suteikiamas tiek atitinkamas 

kvalifikacinis laipsnis, tiek profesinė kvalifikacija. KU 

Menų fakultetas rengia aukštos kvalifikacijos menininkus 

atlikėjus ir meno dalykų mokytojus. 

Būsimiesiems meno atstovams žinias perduoda ne tik Vakarų 

Lietuvos regione, bet ir visoje šalyje bei už jos ribų gerai žinomi 

menininkai: profesoriai Eduardas Kaniava, Skaistutė Idzelevičienė, 

Gytis Padegimas, Valentinas Masalskis, Vytautas Tetenskas, 

Saulius Šiaučiulis, Valentina Vadoklienė, docentai Steponas Januška, 

Irena Pečiūrienė, aktoriai Nelė Savičenko, Darius Meškauskas ir daugelis 

kitų Lietuvos garsenybių. Klaipėdos universiteto Menų fakultete 

dirbantys pedagogai – puikūs menininkai ir savo srities žinovai. 

Studentai gali rinktis įvairias atlikimo meno studijas: choro dirigavimo, 

dainavimo, džiazo, liaudies, pučiamųjų ir styginių muzikos 

bei fortepijono specialybes. Atlikimo meno studijų programa skirta 

rengti muzikos atlikėjui, gebančiam taikyti ir tobulinti profesinius 

įgūdžius ir žinias, sėkmingai integruotis į profesionalių atlikėjų rinką. 

Būsimieji atlikėjai studijuoja bendrauniversitetinius dalykus, tokius 

kaip psichologija, filosofija, kalbos kultūra, vadyba ir kt., studijų pagrindų 

dalykus, tokius kaip muzikos istorija, etnokultūra, muzikos 

pedagogikos įvadas ir kt., bei specialybės dalykus pagal atitinkamą 

specializaciją. Klaipėdoje gimsta ir puikūs muzikos istorijos ir teorijos 

specialistai, šokėjai, dailės meno atstovai, aktoriai, režisieriai. 

Choro dirigavimas 

Šios specializacijos studentai išmanys muzikos meno, muzikos 

istorijos bei teorijos, muzikos atlikimo žinių sistemą, turės reikiamą 

muzikinės kultūros akiratį. Studentai studijuoja filosofinius, sociologinius, 

psichologinius ugdymo chorine veikla pagrindus. Baigę šią 

programą jaunuoliai gali dirbti chorų, kitų vokalinių kolektyvų vadovais 

(chormeisteriais) įvairiose kultūros įstaigose, bendrojo lavinimo, 

muzikos, meno mokyklose ir gimnazijose. 

Dainavimas 

Dainavimo specialybės studentai įgyja vokalinės muzikos atlikimo 

žinių, išmano tradicinės, klasikinės ir šiuolaikinės dainavimo 

technikos ugdymo pagrindus, geba atskleisti vokalinių kūrinių dramaturgiją, 

meninę idėją. Baigusių studijas jaunuolių laukia muzikinio 

teatro scena, galima įsilieti į profesionalių chorų gretas. Papildomai 

įgiję mokytojo kvalifikaciją, baigusieji gali dirbti vokalo pedagogais 

bendrojo lavinimo, muzikos, meno mokyklose ir gimnazijose. 

Antro kurso dainavimo studentė Oksana sako: „Šią specialybę 

Menų fakultetas – 

pasirinkau dėl to, kad noriu tobulėti dainavimo srityje, noriu save 

čia realizuoti. Paskaitų yra įvairiausių, tačiau visada kas nors patinka 

labiausiai. Mano mėgstamiausios paskaitos yra dainavimas ir scenos 

judesys, nes būsimiems atlikėjams tai vieni iš pagrindinių dalykų. 

Tačiau ir kitos paskaitos patinka, nes visos yra įdomios, dirba puikūs 

dėstytojai, visada žinantys, kaip pateikti medžiagą, kad mums 

būtų patrauklu, įdomu ir įsimintina. Tačiau geriausias jausmas kyla 

tada, kai stovi scenoje ir pristatai klausytojams tai, ką darai. Tada 

atrodo, kad visi sunkumai išnyksta 

ir lieki tik tu, muzika ir 

pakylėtas jausmas. Žinoma, kad 

tai pajaustum, reikia labai daug 

dirbti. Kasdien po paskaitų neskubu 

namo ilsėtis. Lieku fakultete. 

Ten repetuoju ir ruošiuosi 

kitai dienai. Tačiau visa tai man 

labai patinka, nes mokausi to, 

kas man yra malonumas, o ne 

kančia.“ 

Džiazo muzika 

Džiazo muzikos studentai 

geba suprasti esminius džiazo 

muzikos interpretacijos principus 

nuo klasikinio džiazo iki 

moderno, išmano pagrindinius 

aranžavimo principus, klasikinės 

muzikos kūrinius, kurie formuoja 

gerą atlikėjo meninį skonį. 

Studijų metu studijuoja spec. 

instrumentą ir ritmų pagrindus, 

orkestro studiją ir ansamblio klasę, fortepijoną, improvizaciją ir kt. 

Džiazo muzikos studentė Ieva: „Universitetą baigiau šiais metais. 

Mano specialybė – džiazo muzika, vokalas. Pasirinkti, ką studijuoti, 

nebuvo sunku, nes dainavau nuo pat vaikystės, o noras vis augti ir 

tobulėti atvedė mane į KU Menų fakultetą. Pasakyti, kas labiausiai 

mane sudomino, būtų sunku, nes patiko viskas. Kiekvienas dalykas 

skirtingas ir savotiškai žavus bei naudingas. Labiausiai džiugino tai, 

kad paskaitos prasidėdavo ne nuo ankstaus ryto. Pasibaigus paskaitoms, 

įgytas žinias perduodavau mažiesiems talentams. Mokiau juos 

dainuoti. Taip pat ir koncertuodavau. Dabar jau tikrai galiu pasakyti, 

kad studijuoti man patiko. Studijų metų susipažinau su nuostabiais 

žmonėmis, daug naujų muzikos žinių „atkeliavo“ į mano galvą.“ 

Paulius, 2 kurso studentas: „Labai patraukė saksofono muzika. 

Mokausi juo groti džiazą. Labiausiai patinka tai, kad studijuojant 

supa labai gera aura. Nėra įtampos ar baimės. Dėstytojų kolektyvas 

labai geranoriškai nusiteikęs ir mėgsta pašmaikštauti. O tai labai padeda 

studijuojant.“ 

Fortepijonas 

Būsimieji atlikėjai studijuoja fortepijoną, kamerinį, fortepijoninį 

ansamblį, koncertmeisterio klasę ir kt. Studentai vėliau gali dirbti 

koncertmeisterio ar pedagogo darbą. Kai kurie kuria savo, kaip solisto 

ar kamerinio ansamblio dalyvio, ateities planus.

9 

kultūros židinys 

Liaudies muzika 

Būsimieji liaudies muzikos atlikėjai siekia lietuvių liaudies instrumentų 

orkestrų, ansamblių artistų karjeros, liaudiškų muzikos 

kolektyvų vadovų pozicijų. Studijų metu mokosi spec. instrumento ir 

ansamblio, dirigavimo ir fortepijono, orkestro ir instrumentuotės bei 

kitų dalykų. Baigę studijas jie turi muzikos meno, muzikos teorijos ir 

istorijos, muzikos atlikimo žinių sistemą, reikiamą muzikinės kultūros 

akiratį. Išmano darbo su liaudies instrumentų atlikėjais bei jų kolektyvais 

tikslus, principus, metodus, priemones, formas, organizavimo 

dėsningumus. 

Studentai ne tik lanko paskaitas, bet dar ir koncertuoja, dalyvauja 

konkursuose. Šiemet Liaudies instrumentų katedros birbynininkų 

ansamblis dalyvavo Italijoje vykusiame atlikėjų konkurse ir pelnė laureato 

vardą bei trečiosios vietos diplomus. Jaunuoliai garsina lietuvių 

liaudies instrumentus, žavi jais Klaipėdos miesto, Lietuvos ir užsienio 

valstybių muzikos mylėtojus. 

Pučiamųjų ir styginių muzika 

Dar neįstojus mokytis daug kam kirba pagrindinis klausimas – o 

koks bus mano darbas, kai baigsiu studijas? Atsakymas paprastas. 

Šios specializacijos atstovai gali dirbti orkestrų ir ansamblių atlikėjais 

instrumentalistais, vadovauti ir diriguoti pučiamųjų arba styginių instrumentų 

orkestrams. Viskas priklauso nuo talento, noro ir kantraus 

bei atsakingo darbo. 

Tomas: „Studijuoju pirmame violončelės specialybės kurse. Universitetas 

– mano gyvenimo tąsa, nes groti violončele mokausi jau 

nuo pirmos klasės. Tai lyg tėvų dovana, nes jie paskatino mane groti 

ir leido į Eduardo Balsio menų gimnaziją. Tačiau po mokyklos norėjau 

viską gerai apgalvoti, todėl padariau solinio grojimo pertrauką ir 

dirbau Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Vis dėlto dėstytojas 

Mindaugas Bačkus įkvėpė man drąsos ir jėgų, patarė stoti į 

universitetą ir tęsti solinį grojimą violončele. Dėstytojo padrąsintas 

nusprendžiau kilti tolyn ir nepasiduoti. Taigi man šios studijos – ne 

tik mokymasis groti, bet ir gyvenimo pamokų šaltinis.“ 

Choreografija 

Jeigu nori studijuoti choreografiją – būk pasirengęs įvairiausių 

šokio stilių studijoms. KU MF Choreografijos katedros studentai turi 

galimybę išmokti ne tik įvairiausių šokių, bet ir šokti senovinius šokius 

kolektyve „Saltanda“ ir jais žavėti publiką įvairių renginių metu. 

Choreografijos bakalauro studijų programą baigęs studentas yra 

plataus profilio specialistas, įgijęs lietuvių liaudies meno, papročių, 

pasaulinės choreografijos istorijos, šokio kompozicijos, įvairių šokio 

stilių metodikos bei teorijos žinių ir gebantis jas taikyti praktikoje. 

Dailė 

Dailininkai įgyja įvairiapusių universitetinių ir specialybės žinių. 

Geba kūrybiškai dirbti, yra susipažinę ir įvaldę pagrindinius tapybos 

technologijos principus bei kūrybos pagrindus, suvokia ir išmano esminius 

meno proceso dėsnius. Studijų metu suformuojami pagrindiniai 

pedagoginiai gebėjimai įgytas žinias perduoti praktiškai. 

Būsima 4 kurso dailės studentė Gabija: „Esu dailininko tapytojo 

specialybės atstovė. Čia studijuoju, nes visada to geidžiau. Labai patinka 

kompozicijos paskaita ir laikas, kada turi tiesiog piešti, kai tai 

nėra privaloma ir gali piešti dėl to, kad to norisi pačiai. Puikus dalykas 

yra pasirenkamieji dalykai, nes galima rinktis paskaitas iš visai priešingos 

studijų krypties. O tai padeda atsipalaiduoti iš rutinos. Džiugu, 

kad studijuodama turiu auditoriją, kurioje galiu piešti. Taip geriau ir 

man pačiai, ir mano kambario draugei, nes jai nereikia kasdien „mėgautis“ 

dažų kvapais.“ 

Muzikos pedagogika 

Menų fakultete rengiami ir būsimieji mokytojai. Abiturientai, 

pasirinkę muzikos pedagogikos studijų programą ir ją baigę, galės 

dirbti muzikos mokytojais. 

Daug absolventų taip ir daro. Tai – Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos 

direktorė L. Jonavičienė, E. Balsio menų gimnazijos direktorius 

G. Misiukevičius, J. Karoso ir J. Kačinsko muzikos mokyklų mokytojai 

Loreta ir Anatolijus Tumanovai, J. Kiesaitė, Ramūnas ir Gintaras 

Jonaičiai, D. Sugintienė, V. Babaliauskienė ir kiti. 

Muzikos istorija ir teorija 

Šiemet atnaujinamas priėmimas į muzikos istorijos ir teorijos 

specialybę ir laukiama norinčiųjų studijuoti. Studijų programa skirta 

asmenims, norintiems dirbti muzikos apžvalgininkais, recenzentais, 

korespondentais žiniasklaidos priemonėse, skaityti paskaitas visuomenei 

įvairiomis muzikinėmis temomis, vesti, komentuoti įvairių 

žanrų ir epochų koncertus bei dirbti muzikos teorijos, istorijos ir solfedžio 

dalykų pedagogais. 

Režisūra 

Šiais metais į režisūros studijas yra kviečiami būsimieji lėlininkai. 

O kitąmet planuojama priimti ir rengti renginių režisierius. Ši studijų 

programa labai įdomi ir lanksti, nes kasmet yra rengiami vis kitos režisūros 

srities atstovai. 

Sportiniai šokiai 

Šokio bakalauro kvalifikacinis laipsnis suteikia teisę būti įvairių 

choreografinių žanrų atlikėjais ir dirbti šokių klubų treneriais, masinio 

šokio srities mokytojais, šokių mokytojais bendrojo lavinimo mokyklose, 

baletmeisteriais pramogų industrijos srityje. 

Tai viena populiariausių KU MF studijų programų. Čia gimė ir 

iki šiol Lietuvos vardą garsina sportinių šokių ansamblis „Žuvėdra“. 

Šis kolektyvas 2011 metų gruodį jau septintą kartą tapo pasaulio 

čempionu, o 2012 metų pavasarį aštuntą kartą pasipuošė Europos 

čempionų medaliais. 

Menų fakultetas yra pagrindinė atlikėjų rengimo institucija Klaipėdos 

muzikiniam bei Dramos teatrams, Klaipėdos kameriniam orkestrui, 

atlikėjai bei menininkai čia rengiami ir Klaipėdos regionui bei 

Lietuvai. Studijas šiame fakultete baigė daugiau nei 5000 absolventų, 

kurie sėkmingai dirba kultūros ir švietimo įstaigose. Nemaža KU MF 

absolventų dalis šiandien yra muzikinių ir dramos teatrų, orkestrų 

ir ansamblių artistai, įvairių meninių kolektyvų vadovai ir kiti plačiai 

žinomi kūrėjai. 

Stebint profesionalius atitinkamų sričių specialistus galima būtų 

tvirtai pasakyti, kad Klaipėdos universiteto Menų fakultetas Lietuvos 

meninės kultūros erdvėje garsina Klaipėdos miesto vardą. KU MF iniciatyva 

rengiami tarptautiniai ir respublikiniai festivaliai, konkursai, 

konferencijos, praturtinantys šimtmečiais šiame krašte puoselėtas 

muzikos, teatro, choreografijos ir vaizduojamojo meno tradicijas. Tikimės, 

kad mūsų universitete pasirinkę menų specialybes tobulėsite, 

stiprinsite savo įgūdžius ir visa tai skleisite meno mylėtojams. 

PARENGĖ ŽIVILĖ ALEKSANDRAVIČIŪTĖ

10 

Klaipėdos universiteto (KU) Pedagogikos fakultetas (PF) 

įsikūręs centrinėje miesto dalyje, viename įspūdingiausių 

uostamiesčio pastatų. Jis gerai žinomas Vakarų Lietuvos 

švietimo istorijoje, nes čia jau daugiau kaip šimtą metų 

rengiami įvairių ugdymo sričių specialistai. 

Pedagogikos fakultete 

Šiuo metu PF nuolatinėse ir tęstinėse studijose studijuoja daugiau 

kaip 1200 studentų. Fakultete veikia 6 katedros. 

Šiemet fakultetas skelbia priėmimą į 7 pirmosios pakopos ir 8 

antrosios pakopos studijų programas. Stojantiesiems į valstybės 

finansuojamas studijų vietas bei renkantis kūno kultūros ir sporto 

pedagogikos, religijos pedagogikos ir psichologijos, socialinės pedagogikos, 

vaikystės pedagogikos, vaikystės pedagogikos ir ankstyvojo 

užsienio (anglų) kalbos mokymo studijų programas privalomas motyvacinis 

tekstas. 

Abiturientams, ketinantiems užsiimti suaugusiųjų ugdymo organizavimu, 

siūloma rinktis edukologijos pagrindinių studijų programą. 

Šios programos absolventai turi plačias profesinės karjeros 

galimybes. Jie įgyja kompetencijų, reikalingų vykdant praktinę socioedukacinę 

veiklą tiek valstybinėse institucijose, tiek nevyriausybinėse 

organizacijose. Didžioji šios programos absolventų dalis dirba 

suaugusiųjų ugdymo specialistais Lietuvos įmonėse, teisėsaugos bei 

švietimo įstaigose. Nemažai jų tęsia studijas magistrantūroje. 

Edukologijos studentė Agata Lukošiūtė sako: „Tai yra tikrai 

įdomios studijos, nes jų metu, be pagrindinių edukologijos dalykų, 

studijuojami psichologijos, retorikos, meninio ugdymo kursai, susipažįstama 

su subkultūrų tyrimais, vadyba. Šios studijos suteikia gana 

platų išsilavinimą. Antra, ką noriu pabrėžti, tai galimybė dalyvauti 

tarptautiniuose studentų mainuose. Aš pati, studijuodama edukologiją, 

vieną semestrą mokiausi Švedijoje, o tris mėnesius praktiką 

atlikau Turkijoje. Sukaupti bendravimo su kitų kraštų studentais 

įspūdžiai man tikrai yra neįkainojama patirtis“. 

Socialinės pedagogikos pagrindinėse studijose parengiami specialistai, 

galintys teikti socialinę ir pedagoginę pagalbą problemų turintiems 

nepilnamečiams bei jų šeimoms. Baigusieji šią studijų programą 

dirba socialiniais pedagogais mokyklose, globos institucijose, 

dienos bei vaikų krizių centruose, vaiko teisių apsaugos tarnybose. 

Socialinės pedagogikos studentė Ingrida Adolevskytė pasakoja, 

kad net ir teoriniai šios programos dalykai jai bei jos kolegoms 

buvo įdomūs: „Pasilikau studijuoti šios specialybės tik dėl dėstytojų. 

Esu dėkinga katedros dėstytojams, kurie padėjo atrasti save, padėjo 

įprasminti norus, atskleisti gebėjimus. Dėstytojai geba žinias perteikti 

taip, kad net sausi teoriniai dalykai virsta įdomiais ir suprantamais.“ 

Socialinės pedagogikos programos absolventė Indrė Rapalytė 

savo nuoširdžias pastabas apie KU PF praleistus studijų metus apibendrina 

taip: „Socialinė pedagogika – viena iš nedaugelio studijų 

programų, kurias baigęs jaunas žmogus gauna ne tik diplomą, bet 

ir didžiulį bagažą žmogiškųjų vertybių. Studijos mus praturtino kaip 

asmenybes, kaip būsimus tėvus. Mes sužinojome daug ugdymo paslapčių, 

kurias galėsime taikyti ne tik darbe, bet ir asmeniniame gyvenime. 

Prie to, manau, stipriai 

prisideda įvairių sričių psichologijos 

kursai (socialinė, šeimos, 

pedagoginė psichologija ir kt.), 

kurie šioje programoje studijuojami 

beveik kiekvieną semestrą. 

Kursai studentams padeda ne 

tik išmokti suprasti kitus, bet ir 

geriau pažinti save, o tai, manau, 

yra labai svarbu norint kvalifikuotai 

spręsti būsimų savųjų 

ugdytinių problemas. Be to, 

programoje daug laiko skiriama 

praktikai, kuri atliekama įvairiose 

ugdymo institucijose. Aš būtent 

po praktikos supratau labai 

svarbų ir reikšmingą dalyką – kai 

dirbsiu socialinio pedagogo darbą, 

niekada nesusidursiu su rutina, 

nes aplinkui visada bus jauni, 

energingi, maištaujantys bei 

skatinantys tobulėti žmonės.“ 

Visus, kuriems patinka darbas 

su vaikais, kurie turi pedagoginį pašaukimą, nori padėti vaikams, 

yra kūrybingi, mėgsta bendrauti su žmonėmis, nori studijuoti naudodami 

aktyviuosius mokymo / mokymosi metodus, naujas technologijas, 

pažinti praktinį darbo pobūdį, sutikti nuoširdžius, jaunatviškus, 

geranoriškus dėstytojus, kviečiame rinktis vaikystės pedagogikos 

(auklėtojo) pagrindinių studijų programą. 

Pirmą kursą baigusi Samanta Šlykova, pasirinkusi vaikystės pedagogikos 

(auklėtojo) studijas, pasakoja, kad renkantis šią specialybę 

svarbu norėti bendrauti su vaikais, juos ugdyti bei suprasti: „Pirmame 

pusmetyje išklausėme bendruosius pedagogikos ir psichologijos 

dalykus. Antrame pusmetyje, klausydami vaiko psichologijos paskaitų, 

turėjome galimybę plačiau paanalizuoti vaiko raidos ypatumus, 

bendrauti su vaikais atlikdami laboratorinių darbų užduotis. Per 

vaikų literatūrinio ugdymo paskaitas taikėme aktyviuosius mokymosi 

metodus, gilinome supratimą apie lietuvių ir užsienio rašytojų 

kūrinius, skirtus vaikams. Mokėmės, kaip kūrybiškai panaudoti literatūros 

kūrinius ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikus. Ugdydamiesi 

tarpkultūrinę kompetenciją klausėme ne tik teorinių paskaitų, bet ir 

turėjome galimybę dalyvauti susitikimuose su „Erasmus“ studentais 

bei kitų kultūrų atstovais.“ 

Gerai mokančiuosius anglų kalbą kviečiame į vaikystės pedagogikos 

ir ankstyvojo užsienio kalbos mokymo studijas. Baigusieji 

galės dirbti ne tik pradinių klasių mokytojais, bet ir mokyti užsienio 

kalbos pradinėse klasėse. 

Sėkmingai pirmą kursą baigęs Karolis Januška, pabrėždamas 

linksmąją studijų dalį, tikina, kad šių studijų laikas neprailgs: „Jau 

per pirmąją paskaitą supratau, kad liūdna ar nuobodu tikrai nebus. 

Linksmas ir labai supratingas dėstytojų kolektyvas, visada padedanti 

katedros vedėja – visa akademinė bendruomenė siekia padaryti studijas 

ne tik kokybiškas, bet ir linksmas. Studijų aplinka, bendravimas 

su dėstytojais atskleidžia Vaikystės pedagogikos katedros šūkį: „Ne 

tik studijuok, bet ir studentauk!“ Vaikinas taip pat prabyla ir apie 

studijų kokybę: „Be puikaus kolektyvo ir atmosferos, galėčiau išskirti 

ir kitus pliusus. Vienas ryškiausių – baigęs šią studijų programą, įgysi 

pradinio ugdymo pedagogikos bakalauro kvalifikacinį laipsnį bei 

mokytojo kvalifikaciją. Galėsi dirbti priešmokyklinėse grupėse (klasėse), 

pradinėje mokykloje ir kitose ugdymo institucijose, jaunesniojo 

mokyklinio amžiaus mokinius mokyti užsienio kalbos, studijuoti magistrantūroje 

Lietuvos ar užsienio universitetuose. Todėl galiu teig-

uošiami ne tik mokytojai 

ti, kad pasirinkęs šią studijų programą nesuklydau. Jei myli vaikus, 

širdyje turi siekį gerinti Lietuvos ateitį ugdydamas jaunąją kartą, per 

daug negalvok – rinkis būtent šią studijų programą.“ 

Pirmo kurso studentė Orinta Ašmontaitė antrina bendramoksliui: 

„Jau pirmame kurse gauname galimybę prisiliesti prie praktikos, 

lankomės pamokose. Mokomieji dalykai turi savaip įdomių aspektų. 

Visa teorija, kuri yra dėstoma paskaitų metu, nėra tiesiog sausa ir 

neįdomi – ją galima pritaikyti kasdieniame gyvenime.:) Dėstytojai 

taip pat visi žmogiški ir nuoširdūs, visada stengiasi padėti bėdoje ir 

kartu spręsti studentui iškilusias problemas.“ 

Pedagogikos fakultete abiturientai gali rinktis ir psichologijos 

bakalauro studijas. Psichologo profesija darosi vis populiaresnė. Ji 

suteikia plačių galimybių psichologijos studijų metu įgytas žinias kūrybiškai 

pritaikyti švietimo, sveikatos apsaugos, pramonės ir verslo, 

teisėsaugos srityse. 

Antro kurso psichologijos studentė Agnė Vaičiūnaitė džiaugiasi, 

kad šią specialybę studijuoja būtent Klaipėdos universitete: „Manau, 

kad svarbiausia studijuojant yra tai, kad studijos taptų malonumu, o 

ne kančia. Man studijos – tikras malonumas. Nėra nereikalingų paskaitų, 

nesusijusių su būsima specialybe. Tai dar labiau skatina mano 

norą mokytis. Pirmame kurse gana daug sužinojau apie sritį, kuri 

mane domina – neverbalinę kalbą. Šia kalba pasakome vieni kitiems 

daug daugiau nei žodžiais. Studijų metu susipažinau ir su daugeliu 

psichologijos metodų, įgijau žinių apie įvairius psichikos sutrikimus. 

Nors studijos tik įpusėtos, galiu drąsiai teigti – man jau dabar pavyksta 

greičiau perprasti sutiktus žmones, juos išklausyti, o reikalui 

esant – pabandyti padėti.“ Būsimoji psichologijos bakalaurė Gytautė 

Bajorinaitė pažymi, kad renkantis šią specialybę svarbu turėti polinkį 

domėtis žmonėmis, gebėti bendrauti su kiekvienu asmeniu: „Studijos 

mane galutinai įtikino, kad psichologija – tai specialybė, kurią pasirinkdamas 

privalai nebijoti bendrauti su labai įvairiais žmonėmis ir 

susidurti su jų problemomis.“ 

Abiturientams, kurie siekia giliau pažinti krikščionybės istoriją, 

katalikų tikėjimo ypatumus, o kartu turi vaikų bei jaunimo dvasinio 

ugdymo pašaukimą, tinkamiausias pasirinkimas yra religijos pedagogikos 

ir psichologijos pagrindinių studijų programa. Studijų metu 

įgyta kvalifikacija suteikia galimybę dirbti tikybos mokytojais vidurinėse 

mokyklose, gimnazijose, parapijų centruose. Absolventai taip 

pat turi teisę mokyklose vesti psichologijos dalykų pamokas. 

Šios programos ketvirtakursis Algirdas Leonavičius savo studijas 

apibūdina taip: „Studijuojant religijos pedagogikos ir psichologijos 

programoje vienu metu tobulėjama dviejose srityse. Įgyji nemažai 

11 

psichologijos žinių, taip pat turi galimybę sustiprinti savo tikėjimą, 

rasti atsakymus į daugybę tau kylančių klausimų. Po studijų galėsiu 

dirbti tikybos ir psichologijos mokytoju ar katechetu parapijoje. 

Studijų privalumas – net trys jų metu atliktos praktikos: katechezės 

bažnyčiose, tikybos bei psichologijos pamokų mokyklose. Jos trunka 

beveik pusę metų, bet kartu leidžia aiškiai pajausti, ką reiškia būti 

tikru mokytoju.“ 

Merginos ir vaikinai, turintys sportinių polinkių, kviečiami studijuoti 

kūno kultūros ir sporto pedagogikos programoje. Ją paprastai 

renkasi jaunuoliai, siekiantys puoselėti kūno kultūrą ir sportą mokyklose, 

neformalaus ugdymo institucijose, sporto klubuose. Studijų 

metu kvalifikuoti dėstytojai moko įvaldyti įvairių sporto šakų metodiką, 

suteikia teorinių žinių, kurios būtinos efektyvinant fizinį lavinimą 

įvairiose žmonių grupėse. Realizuoti savo sportinius gebėjimus šios 

programos studentai turi galimybę KU sporto komandose. 

Kūno kultūros ir sporto pedagogikos antrakursis Karolis Barakauskas 

nurodo tokius pasirinktosios studijų programos privalumus: 

„Kūno kultūros ir sporto pedagogikos programa įdomi tuo, kad, be 

teorinių žinių, studentai lavina savo fizinį pajėgumą bei praktinius 

įgūdžius. Malonu bendrauti su dėstytojais, pasižymėjusiais savo sričių 

specialistais bei kolegomis, tarp kurių yra daug žinomų Lietuvos 

sportininkų. Tai skatina propaguoti sportą ir pačiam tobulėti.“ 

Absolventus, sėkmingai baigusius pirmosios pakopos studijas, 

Pedagogikos fakultetas kviečia rinktis įdomias ir perspektyvias magistrantūros 

programas. Šiais metais vyksta priėmimas į šias antrosios 

pakopos studijas: edukologijos, karjeros projektavimo, švietimo 

vadybos, dvasinio konsultavimo, socialinės pedagogikos, šeimos 

edukologijos ir vaiko teisių apsaugos, kūno kultūros pedagogikos ir 

pedagoginės psichologijos. 

Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakultetas pasižymi puikiais 

bendruomeniškais dėstytojų ir studentų santykiais. Fakulteto studentai 

gali naudotis modernia fakulteto biblioteka, kompiuterinėmis 

klasėmis, specializuotomis auditorijomis ir metodiniais kabinetais. Jų 

praktiniai užsiėmimai taip pat vyksta Naujųjų technologijų, Psichologijos 

bei Žmogaus motorikos tyrimų laboratorijose, sportinių žaidimų, 

gimnastikos bei choreografijos salėse. 

Sėkmingai pradėti studijas ir įsilieti į naujų patyrimų kupiną 

studentišką gyvenimą Jums, būsimieji pirmakursiai, padės šaunus 

Pedagogikos fakulteto studentų atstovybės kolektyvas. Studentų 

atstovybės pirmininkė Ingrida Adolevskytė kreipiasi į Jus tokiais žodžiais: 

„Klaipėdos universitetas traukia savo šūkiu „Laisva mintis ir 

jūros dvasia“, studijų programų bei stojančių studentų gausa. Mūsų 

fakultete netrūksta dėstytojų ir studentų šypsenų. Mes, studentų atstovybės 

nariai, stengiamės savo iniciatyvomis praturtinti, pagyvinti 

fakulteto gyvenimą. Mums senosios fakulteto sienos – antrieji namai. 

Iškilus reikalui, Dekanas, Prodekanė, visa administracija kartu 

su studentais telkia jėgas ir padeda puoselėti mūsų svarbiausią turtą 

– bendruomeniškumo jausmą. Rinkitės Pedagogikos fakulteto studijų 

programas ir pajausite, kaip šaunu studijuoti ir kiek daug galima 

sužinoti būnant tarp supratingų ir mokančių sudominti dėstytojų!“ 

PARENGĖ IEVA LIŠKEVIČIŪTĖ

12 

Socialinių mokslų fakultete – 

Klaipėdos universiteto (KU) Socialinių mokslų fakultetas 

(SMF) įkurtas 1994 metais. Šiuo metu SMF yra 7 katedros. 

Čia galima studijuoti ekonomiką, politikos mokslus, 

visuomeninę geografiją, vadybą, viešąjį administravimą 

ir žurnalistiką. Baigusieji kolegijas KU SMF gali studijuoti 

vadybą ir viešąjį administravimą bei įgyti universitetinį 

išsilavinimą. Šios studijos trunka dvejus metus. Taip pat yra 

galimybė studijuoti vadybos studijų programą baigusiems 

aukštesniąsias mokyklas arba ketinantiems įgyti dar vieną 

universitetinį išsimokslinimą. 

Fakultete, žinoma, vyksta ir magistrantūros studijos. Plėsti 

savo žinias galima Europos studijų, rinkodaros, verslo vadybos, 

verslo ekonomikos, medijų ir komunikacijos bei visuomeninės 

geografijos studijų programose. Programos dažnai atnaujinamos ir 

tobulinamos. Baigę magistrantūros programas patys gabiausi absolventai 

gali rinktis trečios pakopos studijas. Socialinių mokslų fakulteto 

katedros drauge su kitais Lietuvos universitetais vykdo jungtines 

doktorantūros studijas. 

Pirmos ir antros studijų pakopų studentai turi galimybes semestrui 

arba net ištisiems mokslo metams išvykti studijuoti į kitų Europos 

valstybių universitetus pagal „Erasmus“ mainų programą. SMF 

studentai gali vykti studijuoti į Italijos, Prancūzijos, Suomijos, Švedijos, 

Vokietijos, Turkijos, Ispanijos, Norvegijos, Lenkijos, Austrijos 

ir kitų Europos valstybių universitetus. Nemažai studentų išvyksta į 

užsienį atlikti praktikos. 

SMF bendradarbiauja su kitais Lietuvos ir užsienio universitetais, 

vyksta dėstytojų mainai. 

Fakultete yra geros studijų sąlygos: veikia gera fakulteto biblioteka 

su didele skaitykla, kurioje yra kompiuterizuotų darbo vietų. Be 

skaityklos, fakultete yra dar trys kompiuterizuotos auditorijos, taip 

pat prijungtos prie interneto. SMF veikia belaidis interneto ryšys, 

studentai turi interneto prieigą prie tarptautinių duomenų bazių, kuriose 

visada gali surasti dominančią informaciją. 

Aktyviai veikia žurnalistų, ekonomistų klubai. Nelieka nuošaly ir 

studentų atstovybė, kuri organizuoja įvairius renginius studentų kasdienybei 

praskaidrinti: pirmakursių stovyklą, krikštynas, mediumus, 

įvairias sporto varžybas, duetų vakarą ir kt. Tokių smagių renginių 

metu SMF kiekvienam studentui tampa mielas ir savas. 

Dabartinis KU SMF dekanas prof. dr. Antanas Bučinskas fakultetui 

vadovauja nuo 1998 metų. Jo žodžiais, fakultete turėtų studijuoti 

tie, kurie „turi didelių ir rimtų planų savo ateičiai bei tikisi gauti plačią 

erudiciją bei išsilavinimą“. 

Ekonomika 

Ekonomikos universitetinių 

pagrindinių studijų programa 

siekiama užtikrinti, kad absolventas 

būtų sukaupęs pakankamai 

dalykinių žinių, mokėtų ir 

būtų įgudęs pastebėti, identifikuoti 

ir spręsti ekonomikos problemas, 

taikyti pagrindines ekonomikos 

teorijas praktinėje bei 

profesinėje veikloje, inicijuotų 

nuolatinį tobulinimosi procesą. 

Ekonomikos studijų programos 

tikslas ir uždaviniai – rengti reikalingus 

Lietuvai aukštos kvalifikacijos 

įvairių sričių specialistus, 

mokslininkus bei menininkus, 

gebančius dirbti intelektinį ir 

kūrybinį darbą; sudaryti sąlygas 

įgyti moksliniais tyrimais ar 

meniniais laimėjimais grindžiamą kultūros, mokslo ir naujausių technologijų 

lygį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą, kvalifikaciją ir mokslo 

laipsnį. 

Trečio kurso ekonomikos studentas Saulius sako: „Ekonomikos 

studijos labai plačios ir apima daugybę dalykų, tačiau visų po truputį. 

Studijuojant yra visos galimybės gilinti žinias individualiai, siekiant 

geriau išmanyti dalyką ir suprasti, kas dedasi Lietuvoje ir pasaulyje. 

KU SMF pasirinkau dėl gana paprastos priežasties – stojant nebuvo 

didelių ketinimų ar svarstymų, kur stoti, nes, manau, žmogus vertinimas 

pagal savo žinias ir sugebėjimus, o ne universiteto pavadinimą, 

tad norėjosi pasilikti arčiau namų ir jūros.“ 

Politikos mokslai 

Politikos mokslų absolventas turi politikos mokslų teorijos, Lietuvos 

vidaus ir užsienio politikos, tarptautinių santykių ir lyginamosios 

politikos žinių, išmano valstybės valdymo institucijų, politinių 

partijų ir socialinių judėjimų veikimą, geopolitinių procesų raidos 

tendencijas, geba sistemiškai analizuoti, vertinti, lyginti ir prognozuoti 

politinius įvykius valstybės vidaus ir tarptautinėje politikoje, 

teikti politinės ekspertizės ir konsultavimo paslaugas, kompleksiškai 

taikyti socialinių mokslų tyrimų metodus, taip pat taikyti individualaus 

ir komandinio darbo įgūdžius, būtinus politinėje ir profesinėje 

veikloje. 

Antro kurso politikos mokslų studentas Tomas sako: „Politikos 

mokslus pasirinkau todėl, kad jau nuo pat mokyklos laikų domėjausi 

viskuo, kas susiję su politika. Stebėjau naujienas, gilinausi į politinių 

partijų agitacijas, domėjausi politinėmis mūsų ir užsienio šalių santvarkomis. 

Pradėjęs studijuoti KU SMF nenusivyliau. Žinoma, yra ir 

minusų, ir pliusų. Dėstytojai gerai išmano savo dalyką, turi ne tik teorinių 

žinių, bet ir nemažai praktikos. Smagu, kad į SMF dažnai kviečiami 

politikai ir įvairios gyvenimiškos patirties turintys žmonės mums 

skaityti paskaitų, vesti seminarų, diskusijų. Jų lankyti neprivaloma, 

tačiau aš atėjau čia pasiimti kiek įmanoma daugiau, tad SMF tikrai 

duoda iš ko ir ką rinktis.“ 

Vadyba 

Baigus vadybos bakalauro studijų programą suformuojami profesiniai, 

mokymosi, savarankiškumo ir atsakomybės, bendravimo 

ir socialiniai gebėjimai. Tikslas – rengti aukštos kvalifikacijos darbo

populiariausios studijų programos 

rinkos ir regiono poreikius atitinkančius 

vadybos specialistus, 

gebančius dirbti nuolat kintančioje 

aplinkoje veikiančiose organizacijose, 

vidutinio ir aukščiausiojo 

lygio vadovais, kurti 

savo verslą arba tęsti studijas 

magistrantūroje. 

Trečio kurso vadybos studentė 

Miglė: „Manau, kad vadyba 

nėra jau tokia prasta specialybė, 

kaip žmonės trimituoja... 

Man patinka tai, ką pasirinkau. 

Paskaitos tikrai neblogos, dėstytojai 

– geri savo srities specialistai 

ir yra pasiryžę išugdyti 

tikrus, visapusiškai išsilavinusius 

vadybininkus. Vadyba nenusivyliau, 

o ir pats KU SMF tapo man 

mielas ir savas.“ 

Viešasis administravimas 

Asmuo, turintis viešojo administravimo bakalauro kvalifikacinį 

laipsnį, yra įgijęs pakankamų viešojo administravimo žinių bei gerai 

susipažinęs su moksliniais metodais. Absolventas gali kritiškai ir analitiškai 

mąstyti, spręsti organizacijos valdymo klausimus, nustatyti 

strategines organizacijos veiklos kryptis, įvertinti efektyvumo didinimo 

galimybes, pasirinkti optimalius žmonių išteklių valdymo metodus. 

Absolventai gali dirbti valstybės tarnautojais visų lygių valstybės 

ir savivaldybių institucijose, nevyriausybinėse organizacijose. 

Pirmo kurso viešojo administravimo studentė Agnė: „Pasirinkau 

KU SMF, nes čia buvo mano norima specialybė, taip pat patinka 

Klaipėda. Viešasis administravimas yra tikrai įdomus, nes suteikia 

įvairiapusių žinių: mokomės ir politikos pagrindų, ir teisės, ir psichologijos. 

Po pirmo kurso šią specialybę galėčiau įvardyti kaip gana 

perspektyvią ir, svarbiausia, naudingą, nes mokomasi tokių dalykų, 

kurie pravers ateityje. Man asmeniškai – tai labai įdomi, tikslinga, 

įvairiapusė specialybė. Jei studentas stengsis, tai tik nuo jo priklausys, 

ar jis baigęs tam tikras studijas turės darbą, nes neperspektyvių 

specialybių nėra – yra tik žmonės, kurie tingi ir neišnaudoja jiems 

suteiktų galimybių. Baigus šias studijas atsiveria nemažai galimybių 

dirbti valstybės tarnyboje, viešojo sektoriaus paslaugų teikimo įstaigose, 

nevyriausybinėse organizacijose, savivaldos institucijose.“ 

Visuomeninė geografija 

Visuomeninės geografijos absolventas turi visuomeninės ir 

socialinės bei ekonominės geografijos žinių, į kurias įeina daugybė 

smulkesnių geografijos dalykų. Gali dirbti institucijose, analizuojančiose 

ir sprendžiančiose demografines, ekonomines, socialines, kultūrines, 

teritorinio planavimo ir aplinkosaugos problemas, tokiose 

kaip savivaldybių ar kitų regioninių institucijų skyriai, nacionaliniai 

ir regioniniai parkai, agentūros, regioniniai aplinkosaugos departamentai, 

darbo biržos, statistikos padaliniai, taip pat gali dirbti mokymo 

įstaigose ir kt. Visuomeninė geografija studijuojamų dalykų įvairovės 

požiūriu yra pati spalvingiausia Socialinių mokslų fakultete, o 

13 

studentai įgyja daugybės mokslo sričių pagrindus, išmoksta dirbti su 

geografinėmis informacinėmis sistemomis (GIS), geba visapusiškai 

vertinti socialinius ekonominius reiškinius, vykstančius tiek artimiausioje 

aplinkoje, tiek ir pasauliniu lygiu. Studijuojantieji visuomeninę 

geografiją, atlieka net tris praktikas, kurių viena – tolimoji, vykstanti 

užsienio valstybėje. Pirmo kurso visuomeninės geografijos studentas 

Jonas: „Manau, kad pasirinkęs šias studijas neprašoviau. Viskas 

patinka, dėstytojai malonūs, draugiški, paslaugūs, ypač geografijos 

dėstytojai. Kodėl pasirinkau geografiją? Teisybę pasakius, norėjau 

stoti į ekonomiką, bet pagalvojau, kad jau ir taip pilna ekonomistų 

Lietuvoje, tad reikia ko nors įdomesnio.“ 

Žurnalistika 

Baigę žurnalistikos studijas absolventai geba atspindėti įvairius 

visuomeninio, politinio, kultūrinio bei ekonominio pobūdžio įvykius 

ir reiškinius. Gali dirbti periodinių leidinių redakcijose, televizijos ir 

radijo stotyse, elektroninės (internetinės) žiniasklaidos portaluose, 

įstaigų, įmonių ir organizacijų ryšių su visuomene tarnybose. Baigusieji 

žurnalistikos studijas taip pat geba suvokti įvairių reiškinių ir 

objektų sąsajas, analizuoti jų struktūrą bei savybes, rinkti duomenis 

ir juos interpretuoti bei pateikti įvairiose žiniasklaidos priemonėse. 

Klaipėdos universiteto žurnalistikos studentai turi galimybę ne tik 

semtis teorinių ir praktinių žinių paskaitose, tačiau ir savanoriškai padirbėti 

Klaipėdos universiteto laikraštyje ar laidoje „Universitetai.lt“. 

Žurnalistikos studijų programos studentai turi galimybę gilinti praktinius 

gebėjimus - publikuoti straipsnius Socialinių mokslų fakulteto 

tinklaraštyje „Sociumas“. 

Trečio kurso žurnalistikos studentė Dovilė sako: „Manau, kad 

pati specialybė labai įdomi ir tinka tiems, kurie nenori dirbti užsidarę 

kabinete ar spręsti vis tas pačias problemas. Dirbdamas tokį darbą 

kiekvieną dieną susiduri su nedideliais iššūkiais, kuriuos tenka įveikti, 

bendrauji su labai įdomiais žmonėmis ir patiri ką nors nauja.“ 

Jei esi pasiryžęs rimtai krimsti mokslus, įgyti žinių ir tapti tikru 

savo srities specialistu, o dar prie viso to ir smagiai leisti laiką po paskaitų 

– Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakultetas kaip tik 

Tau! 

PARENGĖ GABIJA RAKAUSKAITĖ

14 

Yra žmonių, su kuriais susiduriame kasdien. Jie tyliai 

gelbsti tūkstančių gyvybes ar palaiko gyvenimą tiems, kurių 

gyvybė balansuoja ties riba. Pasiruošusiuosius visuomet 

padėti kitam jau 11 metų rengia Klaipėdos universiteto 

(KU) Sveikatos mokslų fakultetas (SvMF). 

Šiame fakultete yra siūlomos 7 bakalauro (biomedicinos inžinerija, 

ergoterapija, kineziterapija, rekreacija ir turizmas, slauga, 

socialinis darbas, visuomenės sveikata), 4 magistrantūros (slauga, 

rekreacijos ir turizmo vadyba, socialinis darbas , visuomenės sveikatos 

vadyba). 

Sveikata – didžiausias turtas 

Visuomenės sveikatos studijų programos absolventai supranta 

ir išmano šiuolaikinės visuomenės sveikatos principus, ES ir Lietuvos 

sveikatos politiką, geba analizuoti gamtines, darbo aplinkos, 

demografines, gyvenimo kokybės, elgsenos ir gyvensenos charakteristikas, 

vertinti visuomenės ir atskirų jos grupių sveikatą, kurti ir 

įgyvendinti sveikatos stiprinimo programas, vertinti jų efektyvumą. 

Šios specialybės absolventus mes kasdien sutinkame visuomenės 

sveikatos biuruose ir centruose, ligonių kasose ir daugybėje viešųjų 

sveikatos įstaigų. 

Visuomenės sveikatos studentė Greta Labanauskaitė džiaugiasi 

visuomenės sveikatos studijomis KU. Anot Gretos, ji jau nuo 8 klasės 

norėjo studijuoti specialybę, susijusią su sveikata, ir taip padėti žmonėms. 

„Tai buvo gan nauja specialybė, įdomi. Dabar jau baigiau trečią 

kursą ir net minčių nekyla, kad pasirinkau netinkamą specialybę. 

Mokomės visko, ko ir norėjau – nuo biologijos ir fiziologijos pagrindų 

iki įvairiausių ligų, jų prevencijos. Ši specialybė leis išsipildyti svajonei 

padėti žmonėms ilgiau išlaikyti geresnę gyvenimo kokybę, nes prevencija, 

kurios mokomės, veikia visą visuomenę. Paskaitos įdomios, 

Altruistų buveinė – 

dėstytojai naujų pažiūrų ir kompetentingi, geranoriški, tad jie mums 

– pavyzdys“, – džiaugėsi būsimoji visuomenės sveikatos absolventė. 

Kineziterapija – universalumu žavinti specialybė 

KU SvMF mokosi ir būsimieji kineziterapeutai. Su šios specialybės 

absolventais mes susitinkame sveikatos priežiūros ir socialinės 

reabilitacijos, ugdymo, globos 

įstaigose, sveikatingumo ir 

sporto centruose bei klubuose. 

Šie specialistai geba įvertinti 

pacientų funkcinius sutrikimus, 

išmano jų atstatymo ir kompensavimo 

principus, studijuodami 

susipažįsta su įvairias poveikio ir 

profilaktikos metodais (judesio, 

masažo, psichoterapinio poveikio 

ir kt.). Kineziterapeutai geba 

ne tik dirbti įvairiose įstaigose 

ir ten taikyti įgytas žinias, bet 

ir konsultuoti kolegas medikus 

įvairiais klausimais. 

Kineziterapijos studentė 

Rosita Katavičiūtė labai džiaugiasi, 

kad pasirinko šią specialybę: 

„Manau, kad kineziterapija 

yra geriausia alternatyva, susijusi 

su žmogaus gydymu, kurią 

galėjau pasirinkti, nes per vėlai 

supratau, ko noriu ateityje, o 

brandos egzaminai jau buvo 

įpusėję. Taip pat ji ganėtinai perspektyvi tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. 

Ši specialybė patinka todėl, kad kineziterapijos studijų programa 

yra įvairi ir siūlomi įdomūs mokymo dalykai. Vien per pirmus studijų 

metus išmokau naudingų dalykų, kurie bus reikalingi ne tik būsimoje 

profesijoje, bet ir kasdieniniame gyvenime“, – kineziterapijos studijų 

universalumu dalijasi Rosita. 

Rekreacija ir turizmas – profesija aktyviai, kūrybiškai ir 

ištvermingai asmenybei 

Rekreacija ir turizmas – šią specialybę studijuoja bene patys aktyviausi 

studentai. Rekreacijos ir turizmo absolventai puikiai išmano 

rekreacijos ir turizmo funkcionavimo bei paslaugų teikimo dėsningumus, 

problematiką, reikalavimus visuomenės ir įmonės lygmenyje, 

dalyvauti rekreacijos ir turizmo procesų analizėje, administravime, 

planavime ir valdyme. Kasmet rekreacijos ir turizmo studentai suorganizuoja 

begalę renginių ne tik savo fakultetui, bet ir visam universitetui. 

Rekreacijos ir turizmo studentės Džiuljeta Kirkilaitė ir Kamilė 

Vaitiekutė džiaugiasi pasirinkusios šias studijas, nes būtent jos leidžia 

merginoms realizuoti save ir nesėdėti vienoje vietoje. „Buvau 

girdėjusi, kad tai įdomi specialybė, yra daug perspektyvų. Rinkausi 

tokią specialybę, kad baigus nereikėtų sėdėti ir žiūrėti į vieną tašką“, 

– juokavo Džiuljeta. Kamilė pridūrė: „Nemėgstu kalimo, kai niekur 

negali išeiti. Labai norėjau vaikščioti, veikti.“ Baigusi studijas Kamilė 

save įsivaizduoja dirbančią apgyvendinimo arba kelionių organiza-

15 

Sveikatos mokslų fakultetas 

vimo srityje. Studentės vienbalsiai sutaria, kad šią specialybę studijuoja 

komunikabilūs, kūrybingi ir kantrūs žmonės. Vienas svarbiausių 

rekreacijos ir turizmo studijų akcentų – praktikos, paliekančios neišdildomų 

įspūdžių. 

Socialinis darbas – menas rūpintis kitais 

Socialinis darbas – universali specialybė, kurią studijuodami 

būsimieji socialiniai darbuotojai įgyja ne tik socialinio darbo, bet ir 

filosofijos, psichologijos, sociologijos, vadybos, teisės mokslų žinių. 

Studijų metu yra mokomasi net tik profesinės specifikos, bet ir komandinio 

darbo, komunikacijos, kritinio mąstymo ir netgi kūrybiškumo. 

Socialinio darbuotojo profesinė kompetencija įgalina efektyviai 

spręsti socialines problemas Lietuvoje ir Europoje tiek teikiant, organizuojant 

ir administruojant konkrečias socialines paslaugas, tiek 

formuojant socialinę politiką. 

Socialinio darbo studentė Sonata Pupalytė sako: „Man ši specialybė 

labai patinka, nes pagalba kitiems ir rūpestis kitais mane skatina 

būti geresnę, ir man tai malonu.“ 

Ergoterapija – labiausiai į žmones nukreipta specialybė 

Ergoterapijos specialybės absolventai įgyja kompetencijos savarankiškai 

ar bendraujant su kolegomis grąžinti, palaikyti ar kompensuoti 

sutrikusias pacientų funkcijas. Mokomasi padėti pacientams 

atsižvelgiant į individualius jų norus ir poreikius. 

Ergoterapijos studentė Goda Pečauskaitė džiaugiasi pasirinkusi 

ergoterapijos studijas. „Jau nuo mažens buvau vaikas, kuris stengiasi 

padėti aplinkiniams, todėl ši specialybė man buvo labai patraukli. 

Ergoterapiją studijuoju tik pirmus metus, bet jau per šiuos metus sužinojau 

daug nauja apie žmonių silpnąsias ir stipriąsias puses“, – sako 

studentė. 

Biomedicinos inžinerija – ateities specialybė 

Biomedicinos inžinerijos absolventai po studijų KU puikiai geba 

rinkti ir analizuoti informaciją apie organizmo fiziologinių sistemų 

būseną, vertinti jų biofizikinius procesus, taikyti įvairias fundamentaliųjų 

mokslų žinias ir šiuolaikines technologijas kuriant ir tobulinant 

medicininę aparatūrą klinikinėje praktikoje. 

Biomedicinos inžinerijos studentė Vaiva Strukčinskaitė teigia, 

kad „tai nauja specialybė, o pati studijų programa kažkiek panaši į 

biofiziką, tik gal labiau apima gyvybės mokslus. Rinkausi šią specialybę, 

nes ji išties perspektyvi. Taip yra dėl to, kad, vystantis aukštosioms 

technologijoms, medicinoje technika turi eiti koja kojon su 

kitais moksliniais laimėjimais. 

Laikui bėgant patys svarbiausi 

mokslai bus susiję su tyrinėjimais, 

kaip technologijos gali 

padėti žmogui, ir visa tai vyks 

molekuliniu lygmeniu. Biomedicinos 

inžinerija yra progresyvi 

specialybė medicinos ir inžinerijos 

mokslų sandūroje. Tai specialybė, 

turinti aukštų siekių, su 

kompetentingais aukštos akademinės 

kultūros dėstytojais ir 

geranoriškai nusiteikusia katedra“, 

– tokia studentės V. Strukčinskaitės 

nuomonė. 

Slaugos specialybė – ne tik 

profesija, bet ir gyvenimiškų 

įgūdžių lavinimas 

Slaugos specialybės absolventai 

ne tik įgyja žinių, kuriomis remiasi slauga, bet ir susipažįsta su 

moksliniais tyrimo metodais, įgyja praktinių įgūdžių. Įgytas slaugytojo 

išsilavinimas suteikia gydytojo kolegos, gebančio ne tik patarti 

įvairiausiais klausimais, bet ir prireikus pakeisti kolegą, statusą. 

Slaugos studentas Pranas Kvietkus sako: „Tai mokslas apie rūpinimąsi 

žmogumi ir jo priežiūrą sunkiais momentais. Studijuojant 

slaugos specialybę žinios bei praktika padeda labiau suprasti su 

sveikata susijusius gyvenimo suduotus kirčius. Ligos, nelaimingi atsitikimai 

gali užklupti bet ką, nepriklausomai nuo statuso, finansinių 

pajėgumų, ir tai gali būti tu, tavo artimieji ar tiesiog nepažįstamieji. 

Studijuodami slaugą mes sužinome, kaip profilaktiškai mažinti tokių 

atvejų skaičių ar kuo būtų galima padėti tuo metu. Man slaugos specialybė 

– tai gyvenimiškai svarbių gebėjimų lavinimas su perspektyva 

gauti darbą ir džiaugtis rūpinantis kitais. Niekada negalvojau, kad galėčiau 

studijuoti medicinos srityje, bet dėl savo pasirinkimo nesigailiu. 

Įdomu ir naudinga.“ 

Kasmet KU SvMF palieka daugiau nei 200 absolventų (šiemet 

– 236). Tarp baigusiųjų KU SvMF yra „Krantas Travel“ kelionių agentūros 

įkūrėjas Putinas Bielskis, Lietuvos sportinių trikovių dalyvis, 

čempionas Julius Raudavičius, o dvi SvMF absolventės, savanoriaujančios 

Dvasinės pagalbos jaunimui centre, yra įkūrusios programą, 

padedančią įvairiausių problemų turintiems vaikams. 

PARENGĖ IEVA AUGYTĖ

16 

K L A I P Ė D O S 

U N I V E R S I T E T A S 

ISSN 2029-5545 

Tiražas 2000 egz. 

www.ku.lt/laikrastis 

Redakcija: 

Herkaus Manto g. 84 

LT-92294, Klaipėda 

Tel.: (8-46) 398 985 

El.paštas: laikrastis@ku.lt 

Leidėjas 

Klaipėdos universitetas. 

Spausdino UAB “Druka”, 

Mainų g. 5, Klaipėda 

Tel.: (8-46) 380 458 

Redakcijos ir straipsnių autorių nuomonės nebūtinai sutampa. 

Redaktorė: Edita Vaškaitytė 

Korektorė: Aušra Lemberger 

Korespondentės: R. Juozapaitytė, 

Ž. Aleksandravičiūtė, I. Augytė, 

A. Noreikaitė, I. Liškevičiūtė, 

G. Rakauskaitė, V. Butkutė. 

Maketuotojas - fotografas: 

Andrius Pelakauskas

2012 06 BirÅ¾elis - KlaipÄdos universitetas

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?

2012 06 BirÅ¾elis - KlaipÄdos universitetas