2005,1 (30) - KlaipÄdos universitetas
2005,1 (30) - KlaipÄdos universitetas
2005,1 (30) - KlaipÄdos universitetas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
TILTAI, <strong>2005</strong>, 1 (<strong>30</strong>)<br />
TURINYS<br />
Vaidutis Laurėnas. Prokapitalizmo prieštaravimų veiksnys 2003–2004 m. politinėje krizėje Lietuvoje<br />
Rolandas Kačinskas. Ar pakanka liberaliosios ekonomikos teorijos įžvalgų aiškinant priežastis, lėmusias<br />
Lietuvos derybas dėl narystės PPO<br />
Vilija Venckutė. XXI amžiaus pokyčių įtaka valdymui<br />
Ligita Šimanskienė. Vadovui būtinų savybių tyrimas transformacijų laikotarpiu<br />
Violeta Grublienė. Lietuvos jūrų žuvininkystės ūkio valdymo pokyčių vertinimas<br />
Edmundas Smilga, Kristina Janušonienė. Sveikatingumo koncepcija ir jos taikymas strategiškai<br />
valdomoje sveikatos apsaugos sistemoje<br />
Jonas Sąlyga. Lietuvos jūrininkų gyvensenos ypatumai jūroje: psichoemocinė įtampa ir su ja susiję<br />
veiksniai<br />
Mindaugas Stankūnas, Ramunė Kalėdienė. Bedarbystė – sveikatos rizikos veiksnys: faktai ir teorijos<br />
Elke Knappe, Judith Miggelbrink. Turizmo plėtojimo galimybės Kaliningrado srities Baltijsko karinėje<br />
zonoje ir Vislos nerijoje<br />
Vanda Kavaliauskienė. Socialinio darbo vertybių ir principų sistemos problemos<br />
Darius Petkūnas. Consensus of Sandomierz – a Unique Ecumenical Document in 16 th Century Polish–<br />
Lithuanian Protestant Christianity<br />
Arūnas Bladžius. Aukštesnių klasių mokinių ypatumai mokant katalikų tikybos<br />
Vytas Urbonas. Spaudos laisvė ir jos įtaka kuriant pilietinę visuomenę<br />
Vaidutis Laurėnas<br />
Klaipėdos <strong>universitetas</strong><br />
Prokapitalizmo prieštaravimų veiksnys 2003–2004 m. politinėje krizėje Lietuvoje<br />
Anotacija<br />
Šiame straipsnyje situacija Lietuvos politikoje 2003–2004 m. tyrinėjama per politinės krizės analitinės<br />
dimensijos prizmę. Politinės sociologijos metodais nagrinėjamos politinės krizės priežastys. Pagrindinis<br />
dėmesys skiriamas pokomunistinio prokapitalizmo prieštaravimams. Pabrėžiama, kad krizė tapo politinio<br />
vyksmo adekvačios reakcijos į prokapitalizmo prieštaravimus stygiaus išraiška. Krizės akivaizdoje<br />
formuluojamas klausimas, ar politinė demokratija Lietuvoje įsitvirtinusi negrįžtamai?<br />
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: prokapitalizmas, populizmas, politinė krizė, politinė demokratija.<br />
Rolandas Kačinskas<br />
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas<br />
Ar pakanka liberaliosios ekonomikos teorijos įžvalgų aiškinant priežastis, lėmusias Lietuvos derybas<br />
dėl narystės PPO<br />
Anotacija<br />
Straipsnio tikslas – įvertinti, ar iš tiesų liberaliosios ekonomikos teorija geriausiai paaiškina Lietuvos<br />
įsiliejimą į liberalią pasaulio prekybos sistemą. Remiantis Lietuvos derybų dėl narystės Pasaulio prekybos<br />
organizacijoje (PPO) atveju, straipsnyje teigiama, kad nors esama nemažai įrodymų, jog liberaliosios<br />
ekonomikos teorijos požiūriu šalies narystę PPO lėmė liberalūs ekonominiai motyvai, liberali teorija vis<br />
dėlto nėra pati tinkamiausia aiškinant Lietuvos narystės PPO motyvus. Kai kurie Lietuvos motyvai geriau<br />
išreiškiami santykine nauda, o ir derybiniai interesai turėjo labiau politinį nei ekonominį atspalvį.<br />
Teigiama, kad norint visapusiškai suprasti Lietuvos narystės PPO motyvus, reikia remtis ne tiek<br />
liberaliosios tarptautinės politinės ekonomikos, kiek ekonominio merkantilizmo bei realizmo teorijų<br />
įžvalgomis.<br />
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: Lietuva, Pasaulio prekybos organizacija (WTO), derybos, politinė<br />
ekonomika.
Vilija Venckutė<br />
Klaipėdos <strong>universitetas</strong><br />
XI amžiaus pokyčių įtaka valdymui<br />
Anotacija<br />
Šiame straipsnyje siekiama išskirti veiksnius, kurie svarbūs valdymui pokyčių kontekste. Šiuolaikiniame<br />
pasaulyje akivaizdus valstybių ir visuomenių suartėjimas. Kalbant apie pokyčius, neišvengiamai kyla<br />
klausimų apie mūsų ateitį. Teisingas pokyčių ir jų padarinių numatymas dar šiandien leistų organizacijų<br />
vadovams keisti strategijas ir pasirengti rytdienai. Tai garantuotų konkurencinį pranašumą ir sėkmingą<br />
organizacijų veiklą. Pagrindinių kaitos poveikio sričių nustatymas yra viena svarbiausių šiandienos<br />
vadybos mokslo problemų.<br />
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: pokyčiai, valdymas, globalizacija, konkurencija.<br />
Ligita Šimanskienė.<br />
Klaipėdos <strong>universitetas</strong><br />
Vadovui būtinų savybių tyrimas transformacijų laikotarpiu<br />
Anotacija<br />
Straipsnyje nagrinėjamos lyderiavimo teorijos, vadovavimo stiliai ir tipai transformacijų laikotarpiu.<br />
Lyderiavimas priklauso nuo daugelio veiksnių: pavaldinių lūkesčių, paties vadovo asmeninių savybių,<br />
aplinkos, kuri veikia organizaciją ir vadovą, užduoties pobūdžio. Lyderiavimas – dinamiškas procesas.<br />
Nėra vieno „geriausio būdo“, kaip valdyti, todėl vadovai turi vertinti vaidmens efektyvumą iš daugelio<br />
pozicijų, ypač akcentuojant darbuotojų ir paties vadovo elgseną. Tyrimas parodė, kad iškelta hipotezė,<br />
jog vadovams Lietuvoje būdingos R. Blake ir J. Mouton nurodytos savybės iš dalies pasitvirtino:<br />
vadovai/lyderiai turi sugebėti priimti sprendimus, spręsti konfliktus, mokėti organizuoti veiklą, turi būti<br />
iniciatyvūs, suprasti kitus žmones, mokėti panaudoti informaciją, ginti savo nuomonę, būdinga kritinė<br />
analizė.<br />
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: vadovas, lyderis, organizacija, savybės.<br />
Violeta Grublienė<br />
Klaipėdos <strong>universitetas</strong><br />
Lietuvos jūrų žuvininkystės ūkio valdymo pokyčių vertinimas<br />
Anotacija<br />
Šiame straipsnyje nagrinėjami bendri Europos Sąjungos ir Lietuvos jūrų žuvininkystės ūkio valdymo<br />
pokyčiai. Akcentuojama, kad vien trumpalaikiais ekonominiais prioritetais besiremiančiam jūrų<br />
žuvininkystės ūkiui iškilo rimta grėsmė sunaikinti savo pajamų šaltinį. Teigiama, kad esminiai<br />
žuvininkystės valdymo pokyčiai Europos Sąjungoje ir Lietuvoje susiję su žuvų išteklių išsaugojimu,<br />
bendros rinkos organizavimu, struktūrine ir žuvininkystės politika už Europos Sąjungos ribų.<br />
Žuvininkystė turi būti plėtojama užtikrinant šios ūkio šakos tolydžią plėtrą, t. y. ekonominis ir gamybos<br />
augimas turi būti derinami su aplinkos apsauga.<br />
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: jūrų žuvininkystė, valdymas, pokyčiai, tolydi veikla.<br />
Edmundas Smilga, Kristina Janušonienė
Lietuvos ekonomikos institutas<br />
Sveikatingumo koncepcija ir jos taikymas strategiškai valdomoje sveikatos apsaugos sistemoje<br />
Anotacija<br />
Straipsnyje siūlomas naujas holistinis sveikatos apsaugos sistemos valdymo modelis, kuris grindžiamas<br />
autorių kuriama sveikatingumo koncepcija ir strateginio valdymo principais. Tobulinant sveikatos<br />
apsaugos sistemos įstaigų darbą, akcentuojama ligų prevencija: tik paties visuomenės nario sąmoningumo<br />
savo sveikatos atžvilgiu lygis yra stipriausias akstinas puoselėjant sveikatingumą. Autorių siūloma<br />
koncepcija – tai terpė, kurioje sveiko gyvenimo būdo, gyventojų ilgaamžiškumo ir gyvenimo kokybės<br />
prielaidos pateikiamos atsižvelgiant į šių dienų kontekstą.<br />
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: strateginis valdymas, sveikatos apsauga, sveikatingumas.<br />
Jonas Sąlyga<br />
Klaipėdos jūrininkų ligoninė<br />
Lietuvos jūrininkų gyvensenos ypatumai jūroje: psichoemocinė įtampa ir su ja susiję veiksniai<br />
Anotacija<br />
Šio straipsnio tikslas – įvertinti veiksnius, susijusius su Lietuvos jūrininkų jūroje patirta psichoemocine<br />
įtampa. Atliktas žvalgomasis Lietuvos jūrininkų gyvensenos ypatumų tyrimas laikotarpiu nuo 2003 m.<br />
lapkričio 3 d. iki gruodžio 31 d. Tirta 1000 20–64 metų amžiaus Lietuvos jūrininkų vyrų, kuriems<br />
Klaipėdos jūrininkų ligoninės Jūros medicinos centre buvo patikrinta sveikata. Daugiamate logistine<br />
regresija nustatyti svarbiausi sociodemografiniai, psichofiziologiniai, aplinkos, gyvensenos veiksniai,<br />
susiję su jūrininkų jūroje patiriama psichoemocine įtampa.<br />
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: jūrininkai, psichoemocinė įtampa, darbo aplinka, sveikatai kenksmingi<br />
veiksniai, sveikata.<br />
Mindaugas Stankūnas, Ramunė Kalėdienė<br />
Kauno medicinos <strong>universitetas</strong><br />
Bedarbystė – sveikatos rizikos veiksnys: faktai ir teorijos<br />
Anotacija<br />
Aukštas nedarbo lygis tampa viena opiausių ekonomikos problemų Lietuvoje. Užsienyje atlikti<br />
moksliniai tyrimai parodė, kad tapimas bedarbiu ir ilga bedarbystė daro neigiamą poveikį sveikatai,<br />
didina priešlaikinio mirtingumo riziką. Šis ryšys aiškinamas tuo, kad tapimas bedarbiu yra stresorius, dėl<br />
kurio gyvenimas pasikeičia sveikatai nepalankia linkme. Dažnas alkoholio vartojimas, rūkymas,<br />
narkotikai, bandymai nusižudyti, kriminaliniai veiksmai būdingesni bedarbiams. Yra daug galimybių<br />
sėkmingai spręsti šią problemą, tarp kurių reikėtų paminėti šias: žmogaus vertės kėlimas, išteklių<br />
paskirstymo politikos keitimas, sveikatos priežiūros užtikrinimas.<br />
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: bedarbystė, sveikata, mirtingumas, stresas, elgesys.<br />
Elke Knappe, Judith Miggelbrink<br />
Rytų Europos regioninės geografijos skyrius, Leipcigas<br />
Turizmo plėtojimo galimybės Kaliningrado srities Baltijsko karinėje zonoje ir Vislos nerijoje<br />
Anotacija<br />
Žlugus Tarybų Sąjungai, Kaliningrado sričiai priklausančios Baltijos nerijos dalyje buvo ir yra<br />
pastebimas tam tikras regiono plėtros prioritetų konfliktas: regionas ilgą laiką buvo uždara karinė zona,<br />
tačiau kartu, neatsisakant karinių struktūrų dislokavimo regione, siekiama jame plėtoti turizmą.<br />
Straipsnyje diskutuojama apie Baltijsko ir Baltijos nerijos plėtros planus bei tikslus, iškylančias
problemas, apibendrinami regione atliktų tyrimų rezultatai, nagrinėjama Lenkijos turizmo verslo atstovų<br />
patirtis, plėtojant turizmą Baltijos nerijoje, jos pritaikymo galimybės Rusijos Federacijai priklausančioje<br />
teritorijoje.<br />
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: Baltijos nerija, regioninė politika, turizmas.<br />
Vanda Kavaliauskienė<br />
Klaipėdos <strong>universitetas</strong><br />
Socialinio darbo vertybių ir principų sistemos problemos<br />
Anotacija<br />
Straipsnis skirtas socialinio darbo vertybių ir principų sistemos analizei. Pateikiamos vertybių, principų<br />
sampratos, aptariama vertybių, kaip reikšmingo socialinio darbo praktikos komponento, reikšmė<br />
socialinio darbo praktikoje. Remiantis užsienio šalių ir Lietuvos socialinio darbo literatūra, aptariamos<br />
Vakarų šalyse vykstančios reformos, permainos socialinio darbo vertybių srityje. Įvertinamas Vakarų<br />
šalyse socialinio darbo praktiką grindžiantis socialinio darbo etikos pobūdis. Aptariamos ir įvertinamos<br />
ryškiausios Vakarų šalių socialinio darbo vertybių ir principų sistemos: kantiškoji, utilitarinė bei<br />
kantiškoji-utilitarinė, jų taikymas praktinėje veikloje. Aptariamos Lietuvos socialinio darbo praktiką<br />
grindžiančios vertybės ir principai.<br />
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: socialinis darbas, vertybės, principai, etika.<br />
Darius Petkūnas<br />
Klaipėdos <strong>universitetas</strong><br />
Sandomiro susitarimas – unikalus XVI amžiaus Lenkijos ir Lietuvos protestantiškosios krikščionybės<br />
ekumeninis dokumentas<br />
Anotacija<br />
Straipsnyje nagrinėjamas unikalus XVI amžiaus ekumeninis dokumentas, kurio pagrindu Lietuvos ir<br />
Lenkijos reformatai, Čekų broliai bei<br />
liuteronai siekė pripažinimo valstybėje. Sandomiro susirinkime protestantai siekė sudaryti bendrą<br />
konfesiją. Bet šio tikslo nepavyko įgyvendinti, buvo priimtas tik bendras dokumentas – Sandomiro<br />
susitarimas bei nuspręsta toliau tęsti teologines konsultacijas. Straipsnyje pateikiama detali Sandomiro<br />
susitarimo teologinė analizė. Parodoma, kad dėl teologinių skirtumų šventosios Vakarienės sakramento<br />
atžvilgiu šio dokumento vertė buvo ribota.<br />
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: Sandomiras, susitarimas, konfesija, liuteronai, reformatai, Čekų broliai,<br />
sakramentas.<br />
Arūnas Bladžius<br />
Klaipėdos <strong>universitetas</strong><br />
Aukštesnių klasių mokinių ypatumai mokant katalikų tikybos<br />
Anotacija<br />
Straipsnyje nagrinėjami aukštesniųjų klasių mokinių ypatumai, pasireiškiantys mokant katalikų tikybos.<br />
Katalikų tikyba mokymo procese įsilieja į bendrą ugdymo srautą ir siekiama, kad būtų tikslingas dalykas<br />
ne tik perduodant religijos tiesas, bet ir kalbant krikščioniškosios moralės temomis. Siekdama savo<br />
uždavinių, ji turi aprėpti klausimus, kurie vienaip ar kitaip gali veikti žmogaus egzistencinių problemų<br />
sprendimą, dorinis ugdymas (tikyba ir etika) neišvengiamai susijęs su dorovinių vertybių ugdymu ir iš to<br />
kylančiais sunkumais. Nagrinėjant paauglystės laikotarpio psichofizinio vystymosi ypatumus, aptariama<br />
neišvengiama sumaištis vertybių ugdymosi kontekste ir didesnis kritiškumas, būdingas didaktiniam<br />
bendravimui katalikų tikybos pamokose.
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: paauglystė, vystymosi ypatumai, vertybių ugdymasis, kritiškumas<br />
didaktiniame bendravime, dorinis ugdymas.<br />
Vytas Urbonas<br />
Klaipėdos <strong>universitetas</strong><br />
Spaudos laisvė ir jos įtaka kuriant pilietinę visuomenę<br />
Anotacija<br />
Straipsnyje lyginamosios analizės metodu nagrinėjama spaudos laisvės padėtis Lietuvoje bei jos įtaka<br />
kuriant pilietinę visuomenę įvairiais šalies istorijos laikotarpiais. Trumpai apžvelgiamas nelegalus<br />
lietuviškų leidinių platinimas Rusijos okupuotoje Lietuvoje spaudos draudimo laikotarpiu (1864–1904<br />
m.), taip pat griežta carinės administracijos vykdyta periodinių leidinių cenzūra panaikinus lietuviškos<br />
spaudos draudimą, spaudos laisvės garantijos tarpukario Lietuvos konstitucijose ir Spaudos įstatymuose,<br />
tikra žodžio ir spaudos laisvė atkurtoje nepriklausomoje Lietuvos valstybėje.<br />
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: spaudos laisvė, lietuviška spauda, spaudos draudimas, cenzūra, spaudos<br />
įstatymas, konstitucija, visuomenės informavimo priemonė, žurnalisto teisės, žurnalisto pareiga,<br />
žurnalisto atsakomybė.
Change language