VERSLO PLANAS - KlaipÄdos mokslo ir technologijÅ³ parkas

VERSLO PLANAS 

Naujų mechaninių priemonių (simuliatorių) su aerodinaminėmis plokštumomis – treniruoklių kūrimas, jų praktinis panaudojimas 


Naujų mechaninių priemonių (simuliatorių) su aerodinaminėmis plokštumomis – treniruoklių kūrimas, jų 

praktinis panaudojimas 

2012 m. vasaris



TURINYS 

ĮVADAS .............................................................................................................................................................. 6 

1. SANTRAUKA .............................................................................................................................................. 8 

2. SUMMARY ................................................................................................................................................. 9 

3. ĮMONĖS APRAŠYMAS ............................................................................................................................ 12 

3.1. Informacija apie juridinį asmenį ........................................................................................................ 12 

3.2. Veikla ir veiklos tikslai ....................................................................................................................... 12 

3.3. Savininkai, vadovai ir darbuotojai ..................................................................................................... 12 

3.4. Valdomas turtas ir kita nuosavybė ................................................................................................... 14 

3.5. Veiklos rezultatai .............................................................................................................................. 14 

4. PROJEKTO PRISTATYMAS .................................................................................................................... 15 

4.1. Tikslai ir uţdaviniai ........................................................................................................................... 15 

4.2. Pageidaujamos gauti lėšos .............................................................................................................. 16 

4.3. Numatomos veiklos pristatymas ....................................................................................................... 16 

4.4. Siūlomi produktai (paslaugos) .......................................................................................................... 18 

4.5. SWOT analizė .................................................................................................................................. 23 

5. RINKA IR KONKURENTAI ....................................................................................................................... 25 

5.1. Esama rinkos būklė .......................................................................................................................... 25 

5.2. Prognozuojama siūlomų produktų (paslaugų) rinka ......................................................................... 35 

5.3. Tikslinė rinka ..................................................................................................................................... 40 

5.4. Konkurentai ...................................................................................................................................... 42 

6. RINKODARA ............................................................................................................................................ 49 

6.1. Rinkodaros ir pardavimo strategija ................................................................................................... 49 

6.2. Kainodara ......................................................................................................................................... 52 

6.3. Paskirstymas (tiekimas) ................................................................................................................... 54 

6.4. Marketingo strategija ........................................................................................................................ 55 

7. PRODUKTO (PASLAUGOS) GAMYBA (TIEKIMAS)............................................................................... 59 

7.1. Personalo resursai............................................................................................................................ 59 

7.2. Turtas ir ištekliai ................................................................................................................................ 59 

7.3. Planuojama infrastruktūra ................................................................................................................ 59 

7.4. Planuojamos technologijos ............................................................................................................... 59 

7.5. Aplinkosauga .................................................................................................................................... 59 

7.6. Veiklų planas .................................................................................................................................... 59 

8. FINANSINIS PLANAS .............................................................................................................................. 60 

8.1. Pagrindinės prielaidos ...................................................................................................................... 60 

8.2. Investicijos ir finansavimo šaltiniai .................................................................................................... 60 

8.3. Dabartinis ir prognozuojamas balansai ............................................................................................ 61 

8.4. Dabartinės ir prognozuojamos pelno (nuostolio) ataskaitos ............................................................ 63 

8.5. Dabartinės ir prognozuojamos pinigų srautų ataskaitos .................................................................. 67 

8.6. Investicijų efektyvumo (ekonominio gyvybingumo) vertinimas......................................................... 68 

2



9. PROJEKTO EKONOMINIS IR SOCIALINIS VERTINIMAS ..................................................................... 71 

10. VERSLO SCENARIJŲ ANALIZĖ ............................................................................................................. 72 

11. RIZIKA ...................................................................................................................................................... 74 

12. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS .......................................................................................................... 76 

13. PRIEDAI ................................................................................................................................................... 78 

3



LENTELIŲ SĄRAŠAS 

Lentelė Nr. 1. Strateginės ir ekonominės plėtros alternatyvų kūrimas ir vertinimas ............................... 23 

Lentelė Nr. 2. SSGG analizė ................................................................................................................... 23 

Lentelė Nr. 3. Sertifikuoti vežėjai Lietuvoje ............................................................................................. 27 

Lentelė Nr. 4. Mokymo įstaigos, rengiančios pilotus Lietuvoje ............................................................... 29 

Lentelė Nr. 5. Galiojančių lakūnų sertifikatų skaičius JAV 2000 – 2009 m. ............................................ 31 

Lentelė Nr. 6. Lietuvoje organizuojamos aviacijos šventės .................................................................... 32 

Lentelė Nr. 7. Užsienyje organizuojamos aviacijos šventės ................................................................... 33 

Lentelė Nr. 8. Tiesiogiai konkuruojantys produktai ................................................................................. 42 

Lentelė Nr. 9. Netiesiogiai konkuruojantys produktai .............................................................................. 44 

Lentelė Nr. 10. Veloplano pardavimo kainos ............................................................................................ 53 

Lentelė Nr. 11. Veloplano savikainos struktūra ......................................................................................... 53 

Lentelė Nr. 12. Veloplano marketingo kompleksas ................................................................................... 57 

Lentelė Nr. 13. Investicijų sąmata ............................................................................................................. 60 

Lentelė Nr. 14. Prognozinės balanso ataskaitos ....................................................................................... 62 

Lentelė Nr. 15. Pardavimo pajamų prognozė............................................................................................ 64 

Lentelė Nr. 16. Savikaina ir veiklos sąnaudos .......................................................................................... 65 

Lentelė Nr. 17. Prognozinės pelno (nuostolių) ataskaitos ......................................................................... 66 

Lentelė Nr. 18. Prognozinės pinigų srautų ataskaitos ............................................................................... 67 

Lentelė Nr. 19. Investicijos atsipirkimo rodikliai ........................................................................................ 70 

Lentelė Nr. 20. Verslo modelių analizė ..................................................................................................... 72 

Lentelė Nr. 21. Jautrumo analizės rezultatai ............................................................................................. 73 

Lentelė Nr. 22. Jautrumo analizės rezultatai keičiantis ............................................................................. 73 

Lentelė Nr. 23. Rizika ir jos mažinimo priemonės ..................................................................................... 74 

4



PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS 

Pav. Nr. 1. Projekto loginė matrica ......................................................................................................... 15 

Pav. Nr. 2. Eksperimentinio prototipo gamybos procesas ..................................................................... 16 

Pav. Nr. 3. Veloplano komercializavimo veiklos ..................................................................................... 17 

Pav. Nr. 4. Veloplanas ............................................................................................................................ 18 

Pav. Nr. 5. Veloplano konstrukcija.......................................................................................................... 19 

Pav. Nr. 6. Mokomasis autoplanas ......................................................................................................... 21 

Pav. Nr. 7. Produkto ir rinkos suderinimo procesas ............................................................................... 25 

Pav. Nr. 8. Keleivių skaičius ................................................................................................................... 26 

Pav. Nr. 9. Skrydžių skaičius .................................................................................................................. 26 

Pav. Nr. 10. Aerodromai Lietuvoje............................................................................................................ 27 

Pav. Nr. 11. Galiojančių civilinės aviacijos specialistų licencijų skaičius Lietuvoje 2011 m. .................... 28 

Pav. Nr. 12. Civilinės aviacijos pilotų licencijų išdavimas 2000 m. – 2010 m........................................... 29 

Pav. Nr. 13. ES 27 Pervežtų keleivių skaičius 2007 m. – 2010 m. .......................................................... 31 

Pav. Nr. 14. Keleivių skaičiaus prognozė iki 2025 m. ............................................................................... 36 

Pav. Nr. 15. Skrydžių skaičiaus prognozė iki 2025 m. ............................................................................. 36 

Pav. Nr. 16. Oro transporto rinkos augimas iki 2030 m............................................................................ 37 

Pav. Nr. 17. Numatomas pasaulinės aviacijos rinkos augimas iki 2029 m. ............................................. 38 

Pav. Nr. 18. Oro transporto eismo augimas pagal oro linijų rinkas 2009 m. ir 2029 m. ........................... 38 

Pav. Nr. 19. Lėktuvų skaičiaus augimas iki 2030 m. ................................................................................ 39 

Pav. Nr. 20. Prognozuojamas pilotų poreikis pasaulyje iki 2024 m. ......................................................... 39 

Pav. Nr. 21. Potenciali Veloplano realizavimo rinka ................................................................................. 40 

Pav. Nr. 22. Konkuravimo strategija Lietuvos rinkoje ............................................................................... 47 

Pav. Nr. 23. Konkuravimo strategija užsienio rinkose .............................................................................. 47 

Pav. Nr. 24. Produkto gyvavimo ciklas ..................................................................................................... 49 

Pav. Nr. 25. Rinkodaros strategija Lietuvoje ............................................................................................ 49 

Pav. Nr. 26. Rinkodaros strategija Lietuvoje ............................................................................................ 50 

Pav. Nr. 27. Veloplano unikalus pardavimo pasiūlymas ......................................................................... 51 

Pav. Nr. 28. Kainos, suvokiamos vertės ir noro pirkti priklausomybė ...................................................... 52 

Pav. Nr. 29. Principinė paskirstymo schema ............................................................................................ 54 

Pav. Nr. 30. Marketingo plano rengimas .................................................................................................. 55 

Pav. Nr. 31. Rėmimo priemonės .............................................................................................................. 56 

Pav. Nr. 32. Veloplano marketingo veiksmų planas ................................................................................. 58 

Pav. Nr. 33. Veloplano gamybos veiklų planas ........................................................................................ 59 

5



ĮVADAS 

Šį dokumentą parengė UAB „SAVVIN“ (toliau – Tiekėjas), remiantis 2011 m. lapkričio 18 d. paslaugų pirkimo 

– pardavimo sutartimi Nr. 2011/11/18, pasirašyta su Viešąja įstaiga Klaipėdos mokslo ir technologijų parku 

(toliau – Pirkėjas arba KMTP). 

Sutarties dalykas yra verslo plano parengimas. Nagrinėjama inovatyvi idėja: naujų mechaninių priemonių 

(simuliatorių) su aerodinaminėmis plokštumomis (treniruoklių) kūrimas, jų praktinis panaudojimas 

atrakcijai, pradedančių pilotų lavinimui, sporto renginiuose ir pan. Verslo planas rengiamas KMTP 

įgyvendinant projektą „VALOR: ţiniomis paremtų idėjų valorizacija Pietų Baltijos regione“ (Pietų Baltijos 

Bendradarbiavimo per sieną programa). 

Verslo plano tikslas – padėti struktūrizuotai nustatyti naujo produkto konkurencingumą klientų, tiekėjų, 

darbuotojų, konkurentų atţvilgiu - PRIME (produkto, resursų, individų, rinkos ir ekonomikos) analizė naujos 

potencialios idėjos įvertinimui; padėti pritraukti reikiamą kapitalą, investicijas; padėti įvertinti produkto veiklos 

efektyvumą, pelningumą, potencialias rizikas, nustatyti efektyviausią verslo modelį. 

Nagrinėjamos idėjos pirminį vertinimą atliko KMTP specialistai. Šiuo metu idėja yra tolesnio įvertinimo 

stadijoje, kai yra detaliai analizuojamas nagrinėjamas produktas, potenciali jo rinka ir konkurentai, rinkodaros 

ir pardavimo strategija, produkto gamyba ir tiekimas, atliekama finansinė analizė ir idėjos komercializavimo 

(ekonominio gyvybingumo) vertinimas, identifikuojamos pagrindinės rizikos. 

Unikalus pardavimo pasiūlymas 

Rinkos strategija 

Rinka 

Technologijos uţtikrintumas 

Atsakomybės paskirstymas 

Ţmonės 

Įėjimo į rinką barjerai 

Išradimo 

idėjos 

pristatymas 

Pradinis 

įvertinimas 

Technologijos 

Tolimesnis 

įvertinimas 

Ţmogiškieji ištekliai 

Rinkos inercija 

Konkurentų identifikavimas ir vertinimas 

Intelektinė 

nuosavybė 

Finansinė grąţa 

Priklausomybė nuo trečiųjų šalių 

intelektinės nuosavybės 

Rinkos dinamika 

Išradėjas 

KMTP 

UAB „SAVVIN” 

Pagrindiniai naudoti informacijos šaltiniai: 

 

 

 

 

KMTP darbuotojų pateikta informacija apie išradimą, jo vystymą, galimą potencialą; 

Išradėjo (idėjos savininko ir vystytojo) pateikta informacija apie nagrinėjamą idėją ir produkto 

funkcionalumą bei paskirtį; 

Lietuvos statistikos departamento skelbiami statistiniai duomenys ir informacija apie šalies 

ekonominius, socialinius, demografinius ir aplinkos pokyčius; 

Įvairūs tyrimai, studijos ir analizės, susijusios su aviacijos rinka Lietuvoje ir pasaulyje; 

6



 

 

 

 

Rinkodaros specialistų suteikta informacija dėl rinkodaros priemonių, reikalingų produkto įvedimui į 

rinką ir tolesniam rėmimui; 

Potencialių produkto gamintojų suteikta informacija ir vertinimas dėl produkto gamybos sąnaudų bei 

specifikos; 

Interviu su Asociacijos "Paluknys airpark" ir UAB PILOTŲ TRENIRUOČIŲ CENTRAS specialistais; 

Metodinė literatūra, susijusi su intelektinės nuosavybės komercializavimu, ir kt. 

Ataskaita parengta lietuvių kalba. 

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad šis dokumentas (kartu su visais priedais) ir jame pateikta informacija yra 

konfidenciali, skirta tik Pirkėjui ir negali būti naudojama trečiųjų šalių kitais tikslais. Rengiant šį dokumentą 

buvo naudojamasi Pirkėjo darbuotojų pateikta informacija, kurios tikslumas ir pakankamumas yra paties 

Pirkėjo atsakomybė. Visos išvados ir pasiūlymai, pateikiami šiame dokumente, yra rekomendacinio 

pobūdţio, ir Pirkėjas yra pats atsakingas uţ sprendimų, susijusių su dokumente pateikiamomis išvadomis ir 

pasiūlymais, priėmimą. Tiekėjas neprisiima atsakomybės, susijusios ar kylančios dėl šio dokumento turinio, 

kitų šalių, išskyrus Pirkėją, atţvilgiu. 

7



1. SANTRAUKA 

V. Jokubaičio išradimas – simuliatorius su aerodinaminėmis plokštumomis, vadinamas Veloplanu – pradėtas 

konstruoti 2010 m. mokomojo autoplano išradimo pagrindu (LR patentas Nr. 4083, 1996 m.). Veloplano idėja 

pradėta vystyti, nagrinėjant aerodinaminių plokštumų panaudojimo galimybes ir jau sukurtus su aviacija 

susijusius prietaisus. Ilguoju laikotarpiu nuspręsta išradimą komercializuoti. Šiuo metu išradimo idėja yra 

vystoma, nuo 2011-12-08 vykdant veiklą pagal V. Jokubaičio individualios veiklos vykdymo paţymą Nr. 

005761 technikos mokslų tiriamųjų ir taikomųjų darbų srityje. Vėliau numatoma steigti uţdarąją akcinę 

bendrovę (UAB). Nagrinėjamos idėjos pirminį vertinimą atliko KMTP specialistai – įstaigos lėšomis buvo 

finansuotas verslo plano bei techninių išradimo brėţinių parengimas. 

Produktas 

Aerodinaminės – aviacinės konstrukcijos treniruoklis – yra skirtas padėti pradedantiems ir patyrusiems 

pilotams lavinti skraidymo aparatų valdymo įgūdţius (profesionaliam naudojimui), taip pat pramoginiam 

naudojimui. Pagrindinė (pirminė) Veloplano paskirtis – ţmogaus vestibiuliarinio aparato lavinimas. 

Veloplanas turi rėmą su viduryje pritvirtinta ašimi, aprūpinta dviem pagrindiniais dviračio ratais, atraminiais 

ratukais, sėdyne, dvi horizontalias ir vieną vertikalią plokštumą, stabilizuojančią plokštumą bei posūkio 

plokštumas. Horizontalios aerodinaminės plokštumos pritvirtintos priešinguose galuose ir skirtinguose 

aukščiuose sujungtos su vairavimo mechanizmu. Sukiojamos jos keičia atakos kampą savo išilginės ašies 

atţvilgiu. Vertikali aerodinaminė stabilizavimo plokštuma, turinti posūkio plokštumą, sujungtą su vairavimo 

mechanizmu, yra pritvirtinta priekinėje rėmo dalyje. Simuliatorius yra mobilus treniruoklis, kuris gali būti 

perkeliamas iš vienos vietos į kitą. Pats Veloplanas taip pat gali judėti. 

Treniruoklio funkcionalumui uţtikrinti yra reikalingas oro srautas, kuris gali būti: 

Natūralus oro srautas; 

Dirbtinis oro srautas; 

Veloplanas gali judėti nuoţulnia nuokalne. 

Horizontalias Veloplano aerodinamines plokštumas veikiant oro srautui ir vairavimo mechanizmo pagalba 

keičiant atakos kampą, yra išlaikoma įrenginio pusiausvyra. Oro srautui veikiant vertikalią aerodinaminę 

plokštumą su posūkio plokštuma, vairavimo mechanizmo pagalba yra išlaikomas treniruoklio stabilumas. 

Veloplanui judant oro sraute, į bet kokį pusiasvyros ašies atţvilgiu ar judėjimo krypties pasikeitimą 

treniruoklio naudotojas, naudodamasis aerodinaminių plokštumų ir valdymo sistemomis, treniruoklį atstato į 

pusiausvyrą ir pakeičia norimą judėjimo kryptį. Tokiu būdu yra lavinami treniruoklio naudotojo pusiausvyros 

išlaikymo įgūdţiai ir kartu vestibiuliarinis aparatas. 

Šiuo metu Tauragėje ir Klaipėdoje buitinėmis sąlygomis naudojant turimus materialinius ir įsigyjamus 

gamybinius išteklius yra baigiamas konstruoti Veloplano prototipas. Išradėjas taip pat turi sukonstravęs ir 

eksperimentinį Veloplano prototipo modelį, skirtą išradimo bandymams ir tobulinimui. Taip pat yra parengti 

techniniai brėţiniai pramoninei aerodinaminio treniruoklio gamybai. Serijinei produkto gamybai planuojama 

pasinaudoti išorės tiekėjų paslaugomis. 

Tikslinė rinka 

Pagal išradimo paskirtį išskirtos trys galimos tikslinės Veloplano realizavimo rinkos : 

Aviatoriai profesionalai 

Aviatoriai mėgėjai 

Pramogų organizatoriai 

Interviu su aviacijos specialistais metu identifikuoti pagrindiniai dabartinio Veloplano modelio trūkumai, dėl 

kurių treniruoklis aviatorių rinkoms nebūtų patrauklus – ribotas funkcionalumas, suteikiami minimalūs 

(pusiausvyros išlaikymo) pojūčiai bei saugumo klausimai. Norint pasiūlyti Veloplaną šioms rinkoms, išradimą 

reikėtų tobulinti, išplečiant jo funkcines galimybes ir suteikiamus pojūčius naudotojui. Todėl kaip labiausiai 

tikėtina treniruoklio realizavimo rinka dabartiniu metu išskirta pramogų organizatoriai. 

Konkurentai 

Tiesiogiai su Veloplanu konkuruojantys produktai yra mechaniniai įrenginiai, lavinantys vestibiuliarinį aparatą 

arba skirti pramogai. Netiesiogiai su Simuliatoriumi konkuruojantys produktai yra daugiafunkciniai įrenginiai, 

naudojami profesionalų pilotų rengimui bei pramogų rinkoje. Lietuvoje bei uţsienio rinkose Veloplanui 

egzistuoja tiek horizontalioji, tiek vertikalioji konkurencija. 

8



Tiek Lietuvos, tiek uţsienio rinkoje daugiafunkcinių įrenginių pilotams lavinti yra gana daug. Tokie įrenginiai 

(treniruokliai) perteikia garso, judesio ir regos jausminius pojūčius. Todėl juos naudojant profesionaliai, tuo 

pačiu yra lavinamas ne tik vestibiuliarinis aparatas, bet ir lėktuvo valdymo įgūdţiai. Taigi egzistuoja rizika dėl 

produkto pateikimo rinkai: dėl riboto funkcionalumo potencialios produkto realizavimo galimybės yra itin 

maţos, dėl produkto specifikos gali būti sunku rasti gamybos partnerius, taip pat reikalingas pradinis 

apyvartinis kapitalas, kuris dėl verslo specifikos ir galimų didelių neapibrėţtumų yra ribotas ir (arba) brangus. 

Gamyba, paskirstymas, rėmimas 

Veloplano gamybai numatoma naudotis išorės gamintojų paslaugomis. Produkto gamyba bus vykdoma 

pagal atskirus uţsakymus – gavus individualų kliento uţsakymą, jis bus perduodamas gamybos įmonei ir 

tuomet pradedamos gamybos veiklos. 

Veloplano paskirstymui galima taikyti tiek tiesioginius, tiek netiesioginius (per prekybos agentus, įvairių 

specializuotų renginių (parodų) metu, taip pat per elektroninę prekybą) pardavimus. Fizinis Veloplano 

pristatymas klientui būtų vykdomas pagal individualų uţsakymą, atsiţvelgiant į kliento poreikius ir jo 

nustatytą įrenginio pristatymo vietą. Ilguoju laikotarpiu Veloplanas galės būti lengvai surenkamas ir 

išardomas kliento jėgomis be specialių priemonių. 

Veloplano pristatymo rinkai rėmimo priemonių kiekis ir įgyvendinimo intensyvumas turėtų būti pasirenkamas 

įvertinus finansines galimybes ir jų poreikį konkrečiu metu, tačiau marketingui rekomenduojama skirti 10 – 15 

proc. pardavimo pajamų dydţio biudţetą, o pasirinktas marketingo priemones įgyvendinti ne maţiau kaip 7 

mėn. Lietuvoje ir ne maţiau kaip 9 mėn. uţsienio rinkose. Produkto rėmimo palaikymui rekomenduojama 

numatyti 3 – 5 proc. pardavimo pajamų dydţio išlaidas. 

Finansinis vertinimas 

Pagrindinės prielaidos finansiniam modeliavimui: 

Išradimo komercializavimui steigiamas ribotos atsakomybės juridinis asmuo; 

Produkto gamyba vykdoma pasitelkiant išorinius tiekėjus; 

Pardavimai vykdomi siūlant produkto įsigijimą ir produkto nuomą (ilgalaikę arba trumpalaikę); 

Produkcija realizuojama Lietuvos ir uţsienio rinkose; 

Gamybinė ir pardavimų veikla galima ne anksčiau kaip nuo 2014 m., įvertinant produkto įvedimo į 

rinką laikotarpį. 

Pagrindiniai finansinės analizės rezultatai: 

RODIKLIAI 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 

Pajamos (LTL) - 8.390 59.424 63.498 67.781 72.295 77.039 82.038 87.288 92.819 98.618 104.724 

Lūţio taškas (pajamoms, LTL) - - 48.016 49.034 50.112 51.249 52.444 53.699 50.592 51.992 53.453 54.971 

Lūţio taškas (vnt.) - - 6 5 5 5 5 5 4 4 4 4 

Grynoji dabartinė vertė (LTL) 9.311 

Vidinė grąţos norma 12% 

Investicijų atsipirkimo laikas, metai 7 

Su KMTP investicija 

Grynoji dabartinė vertė (LTL) (24.507) 



Projekto finansinė analizė parodė, kad produkto komercializavimo sėkmė nėra uţtikrinta, kadangi projekto 

gyvybingumo rodikliai yra ties ribinėmis reikšmėmis. Jautrumo analizės rezultatai parodė, kad Projekto 

gyvybingumas yra labai priklausomas nuo pagrindinių kintamųjų – savikainos, kuri atsispindi galutinėje 

produkto kainoje, ir paklausos, atsiţvelgiant į produkto projektuojamą funkcionalumą ir paskirtį. Jeigu 

projekto atsipirkimo rodiklių skaičiavimuose įvertintume ir jau patirtas pradines investicijas (kurias finansavo 

KMTP), rodikliai būtų blogesni. 

Ekonominė – socialinė nauda 

Vykdant Veloplano komercializavimą bus skatinama mokslinė – techninė veikla, ţmonių susidomėjimas 

aviacija, išradimas taip pat prisidės prie Lietuvos kaip aviacijos entuziastų valstybės įvaizdţio kūrimo ir 

sklaidos. 

Rizikos vertinimas 

Rizikų vertinimo metu nustatytas Projekto rizikingumas yra toleruotinas. Svarbiausios rizikos, galinčios turėti 

esminę įtaką sėkmingam projekto įgyvendinimui, yra ribotas produkto funkcionalumas dėl suteikiamų 

minimalių pojūčių, sudėtingas gamybos uţtikrinimas dėl įrenginio specifikos ir paklausos rizika, kadangi 

rinkoje yra analogiškų, funkcionalesnių įrenginių. 

9



2. SUMMARY 

The construction of simulator with aerodynamic planes Veloplane, the invention of V. Jokubaitis, was started 

in 2010 on the basis of a training autoplane invention (the patent of the Republic of Lithuania No 4083, 

1996). The idea of Veloplane arose from the analysis of using probabilities of aerodynamic planes and other 

aviation-related equipment. In a long-term, the decision was made to commercialize the invention. At 

present, the idea is still in the development phase. Current V. Jokubaitis invention development work is 

based on the individual activity certificate No 005761 in the area of technical research and applied work. 

There are plans to establish a joint stock company (JSC) in the future. The initial assessment of the invention 

idea was carried out by Klaipeda Science and Technology Park (hereinafter KSTP) specialists. The 

preparation of business plan and technical drawings was funded by KSTP. 

The Product 

Aerodynamic – aero-construction simulator is designed for professional use (to help beginners and 

experienced pilots to develop their aircraft handling skills) and also for the entertainment. The fundamental 

(primary) purpose of Veloplane is the training of a human vestibular apparatus. 

Veloplane has a frame with an axis, fixed in the middle, two wheels on the each angle of the wheel, 

supporting wheels, a seat, two horizontal planes and one vertical plane, stabilizing planes and steering 

planes. Horizontal aerodynamic planes are fixed in a different height in the opposite sides and they are 

connected with a steering-gear. When rotating, they change the angle of the strike in respect to the 

longitudinal axis. Vertical aerodynamic stabilizing plane, which has the steering plane connected to the 

steering-gear, is fixed in the front side of the frame. Simulator is mobile mechanism, which can be moved 

from one location to another. The Product can move itself as well. 

Airflow is necessary in order to ensure the functionality of Veloplane. Airflow can be one of the following: 

Natural airflow; 

Artificial airflow; 

Veloplane can move itself down the slope. 

Airflow together with the steering-gear helps for the equipment to keep the balance as it operates upon the 

horizontal aerodynamic planes and changes their angle of the strike. As airflow operates upon the vertical 

aerodynamic plane with steering plane, with the help of the steering-gear the balance of equipment is 

maintained. 

When equipment moves along the airflow, the driver responds to any changes in the movement direction or 

the stabilizing axis and restores the balance as well as desired movement direction. The driver uses the 

aerodynamic planes and steering-gear to achieve this goal. In this way the balancing skills as well as 

vestibular apparatus of the driver is trained. Currently the prototype of Veloplane is being constructed in 

Taurage and Klaipeda under the household conditions while using limited available material resources. The 

inventor has already constructed the experimental prototype model of Veloplane, which is used to make 

experiments and testing. In addition to this, technical drawings for the industrial production have been 

prepared. It is planned to outsource the mass production of Veloplane. 

Target market 

Regarding the purpose of the invention, three target groups can be distinguished: 

Professional aviators 

Aviators amateurs 

Entertainment organizers 

Interviews with aviation specialists helped to identify the major drawbacks of Veloplanas model. Limited 

functionality, minimal balance senses and safety issues refer to the main reasons explaining the lack of 

Product attractiveness. In order to introduce the Product into the market, the invention should be improved 

by expanding its functional capabilities and perceived benefits. Therefore, entertainment organizers are likely 

to create the greatest demand for the Product. 

Competitors 

Products that compete with Veloplane directly refer to the mechanical equipment used to train the vestibular 

apparatus or equipment used for entertainment. Multi-functional equipment designed to train professional 

10



pilots or to entertain people, could be seen as indirect competitors of Veloplane. Both horizontal and vertical 

competition exists in Lithuanian and foreign markets. 

There are several multi-functional equipment that can be used to train pilots. This kind of equipment 

(simulators) conveys the sound, motion and visual senses. As a result, they help not only to train the 

vestibular apparatus, but also to develop an aircraft handling skills (as long as it is used professionally). 

Consequently, introduction of Veloplane to the market includes potential risks. In particular, implementation 

becomes extremely difficult because of a limited functionality of the product. What is more, since the Product 

is highly specific, it may be hard to find production partners. Finally, fixed circulating capital is necessary to 

achieve success. However, because of business particularity and indeterminacy, the capital becomes limited 

and (or) expensive. 

Production, distribution and promotion 

The production of Veloplane is going to be outsourced. The Product will be manufactured as per individual 

orders – production process will be started as soon as a customer order is received and passed on to the 

manufacturing company. Both direct and indirect (dealers, special events (exhibitions), e-commerce, etc.) 

distribution channels can be used to sell the Product. Veloplane would be delivered for each customer 

separately, depending on individual customer needs and the place of delivery. In the long-term, Veloplane 

could be built and dismantled by the customer himself / herself without any special tools. 

The amount and intensity of promotion activities should vary according to financial capabilities and marketing 

needs at that particular period of time. However, it is recommended to spend 10 – 15 per cent of sales 

revenue for marketing. In a similar vein, duration of marketing activities should be at least 7 months in 

Lithuania and 9 months abroad. Promotion costs should constitute around 3 – 5 per cent of sales revenue. 

Financial assessment 

The following key assumptions were used in the financial modelling: 

A limited liability entity will be established in order to commercialize the Product; 

The production will be outsourced; 

Product sales and Product lease (a short-term and a long-term) will be done; 

Product will be sold in Lithuanian and foreign markets; 

Considering the investment payback time, production and sale of the Product can only be started in 

2014. 

The main results of the financial analysis: 

INDICATORS 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 

Income (LTL) - 8.390 59.424 63.498 67.781 72.295 77.039 82.038 87.288 92.819 98.618 104.724 

Income break-even (LTL) - - 48.016 49.034 50.112 51.249 52.444 53.699 50.592 51.992 53.453 54.971 

Break-even (units) - - 6 5 5 5 5 5 4 4 4 4 

Net present value NPV (LTL) 9.311 

Internal rate of return IRR 12% 

Investment payback period (years) 7 

Total w ith KSTP investment 

Net present value (LTL) (24.507) 

Internal rate of return IRR 6% 

Investment payback period (years) 8 

Given the results of financial analysis, success of the Product commercialization cannot be guaranteed, 

since the values of Product viability indicators are marginal. The results of the sensitivity analysis indicate 

that viability of the Product is highly dependent on the following variables: the prime cost (which reflects in 

the final product price) and the demand (considering the functionality and the purpose of the Product). If the 

initial investment made by KSTP was added to the calculations of the investment payback time, the 

indications would be considerably worse. 

Economic – social benefits 

The commercialization of Veloplane will stimulate the scientific – technical research and will help to increase 

the public interest in the aviation. The invention will contribute to the creation and development of Lithuania’s 

(as the country of aviation enthusiasts) image. 

Risk assessment 

The risk of the project was found to be tolerable. The major risk that may have a significant influence on the 

success of the project is related to the limited functionality of the Product (it does not provide surprising 

experiences), complicated process of manufacturing (because of unique features of the Product) and lack of 

demand, since there are various substitutes for the Product in the market. 

11



3. ĮMONĖS APRAŠYMAS 

3.1. Informacija apie juridinį asmenį 

Išradimas – simuliatorius su aerodinaminėmis plokštumomis, vadinamas Veloplanu (toliau – Veloplanas arba 

Simuliatorius) – pradėtas konstruoti 2010 m. mokomojo autoplano išradimo pagrindu (LR patentas Nr. 4083, 

1996 m.). Šiuo metu išradimo idėja yra vystoma, nuo 2011-12-08 vykdant veiklą pagal V. Jokubaičio 

individualios veiklos vykdymo paţymą Nr. 005761 technikos mokslų tiriamųjų ir taikomųjų darbų srityje. 

Ilguoju laikotarpiu nuspręsta išradimą komercializuoti (toliau – Projektas). Tam numatoma steigti ribotos 

civilinės atsakomybės privatų juridinį asmenį – uţdarąją akcinę bendrovę (UAB) (galima ir kita veiklos forma) 

kaip labiausiai įprastą pelno siekiančio juridinio asmens formą, geriausiai tenkinančią savininkų interesus. 

Pagal LR akcinių bendrovių įstatymą (Ţin., 2003, Nr. 123-5574) UAB akcininkų skaičius gali būti nuo 1 iki 

250. UAB akcininkais laikomi Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie 

įstatymų nustatyta tvarka turi įsigiję bent po vieną įmonės akciją. Kiekvienas akcininkas bendrovėje turi 

tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos. Esant toms pačioms 

aplinkybėms visi tos pačios klasės akcijų savininkai turi vienodas teises ir pareigas. 

Privalomi UAB valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas – 

vadovas (direktorius). Didesnėse įmonėse gali būti sudaroma stebėtojų taryba bei valdyba. 

3.2. Veikla ir veiklos tikslai 

Veloplano idėja pradėta vystyti, nagrinėjant aerodinaminių plokštumų panaudojimo galimybes ir jau sukurtus 

su aviacija susijusius prietaisus. Šiuo metu yra gaminamas Veloplano prototipas. Išradėjas buitinėmis 

sąlygomis yra surinkęs ir eksperimentinį Veloplano prototipo modelį, skirtą išradimo tobulinimui. 

Pagrindinis numatomos steigti įmonės tikslas – sėkmingas išradimo – simuliatoriaus su aerodinaminėmis 

plokštumomis – komercializavimas ir tolesnis vystymas. 

3.3. Savininkai, vadovai ir darbuotojai 

Uţdarosios akcinės bendrovės veiklai privalomi du darbuotojai: vadovas (direktorius) ir buhalteris arba 

įmonė, tvarkanti buhalterinę apskaitą. 

Numatomi įmonės savininkai ir (ar) darbuotojai yra išradėjas ir išradimo vystytojas. Toliau pateikiami išradėjo 

Viktoro Jokubaičio bei išradimo vystytojo Vytauto Jokubaičio gyvenimo aprašymai. 

IŠRADĖJAS 

Vardas, pavardė 

Adresas 

Viktoras Jokubaitis 

Telefonas +37069906040 

El. paštas 

Gimimo data 1952-04-28 

Išsilavinimas 

Dariaus ir Girėno 16a – 2, Tauragė, Lietuva 

viktoras.jokubaitis@gmail.com 

1973 – 1978 Kauno politechnikos institutas. Specialybė: rišamųjų medţiagų inţinierius – 

technologas. 

1959 – 1970 Kvėdarnos vidurinė mokykla 

Darbo patirtis 

1997-12 – 2009-05 Tauragės apskrities centrinio pašto direktorius 

1993 – 1997 Individualios įmonės savininkas. 

12



1992 – 1993 LR Vyriausybės aparatas. Pareigos: konsultantas privatizacijai Tauragės rajone. 

1985 – 1990 Tauragės skaičiavimo mašinų elementų gamykla. Pareigos: technologas, 

produkcijos kontrolierius – priėmėjas. 

1978 – 1985 Tauragės keramikos gamykla. Pareigos: pamainos meistras, konstruktorius, 

technologas. 

Lankyti kursai, įgyti sertifikatai 

2007-12-06 Mercuri International sertifikatas. Efektyvus vadovavimas ir bendradarbiavimas, 

lyderystė. 

2007-11-12 Darbuotojų kompetencijos vertinimas. 

2007-03-21 Mercuri International sertifikatas. Efektyvus vadovavimas ir bendradarbiavimas, 

lyderystė. 

2006-05-31 Kokybės vadyba. 

2005-09-10 Projektų įgyvendinimo administravimas, prieţiūra ir vertinimas. Pagal „Leader +“ 

priemonę. 

2004-11-25 Kompetencijos vertinimo įgūdţių lavinimas. 

2004-02-10 ir 02-17 Asmens bei turto saugotojų pirminio parengimo kursai. 

2003-05-29 Kalbos kultūra ir raštvedyba. 

2003-03-12 Vadovavimas civilinės saugos ir gelbėjimo darbams, krizių valdymas. 

1998 Certificate „Management Development Programme in Latvia and Lithuania Posts“. 

Kūrybinė veikla 

Techninė kūryba; 

Dviejų išradimų autorius; 

Publikacijos spaudoje. 

IŠRADIMO VYSTYTOJAS 

Vardas, pavardė 

Adresas 

Vytautas Jokubaitis 

Varpų g. 4-12, Klaipėda 

Telefonas 8-652-75075 

El. paštas 

Gimimo data 1984-03-12 

Išsilavinimas 

vytautas.jokubaitis@gmail.com 

2004 – 2008 Kauno kolegijos Tauragės skyriuje įgytas profesinis bakalauras – vadyba ir verslo 

administravimas 

2000 – 2002 Tauragės „Versmės“ gimnazija 

1990 – 2000 Tauragės Martyno Maţvydo vidurinė mokykla 

Darbo patirtis 

Nuo 2006 04 25 iki 

dabar 

UAB „Baltic Master“ pardavimų vadybininkas, projektų vadovas. Naujų klientų 

paieška, bendravimas su esamais klientais, prekių bei rinkos analizė, klientų 

konsultavimas, komercinių pasiūlymų, sąmatų sudarymas, sąskaitų išrašymas, 

prekių pardavimas, iškilusių problemų sprendimas, projektų derinimas ir prieţiūra, 

įmonės atstovavimas viešuosiuose valstybiniuose konkursuose, dokumentų 

rengimas, pateikimas, darbas su apskaitos programomis „Agnum“, 1C. 

13



2005 04 25 – 2006 

04 25 

UAB „Topo technika“ pardavėjas-konsultantas. Bendravimas su klientais, 

pirkėjais, reikiamos informacijos suteikimas, prekių bei rinkos analizė, 

domėjimasis technikos naujovėmis 

Tiek išradėjas, tiek išradimo vystytojas turi pakankamai kompetencijos ir įgūdţių įgyvendinti Projektą. Esant 

poreikiui, Projekto įgyvendinimo metu taip pat gali būti pasitelkiami specialistai iš išorės (rinkodaros, teisės, 

finansų valdymo ir kt.). 

3.4. Valdomas turtas ir kita nuosavybė 

Įmonės steigimo metu reikės suformuoti įstatinį kapitalą. Pagal LR akcinių bendrovių įstatymą (Ţin., 2003, Nr. 

123-5574) Uţdarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne maţesnis kaip 10 000 Lt. Jis turi būti 

suformuotas akcininkų piniginiais įnašais. Išradėjas planuoja prisidėti, formuojant numatomos steigti įmonės 

akcinį kapitalą. 

3.5. Veiklos rezultatai 

Šiuo metu buitinėmis sąlygomis yra baigiamas konstruoti Veloplano prototipas, taip pat yra parengti 

techniniai brėţiniai pramoninei treniruoklio gamybai. 2011 m. Projekto idėja buvo pristatyta „Seed Forum“, 

vykusiame Vilniuje. Kadangi jokia kita veikla, susijusi su Veloplano komercializavimu, iki šiol vykdoma 

nebuvo, veiklos rezultatai nėra vertinami. 

Numatomas steigti juridinis asmuo veiklos pradţioje pagal LR smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymą 

(Ţin., 2007, Nr. 132-5354) būtų priskiriamas labai maţai įmonei (įmonė, kurioje dirba maţiau kaip 10 

darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų: įmonės metinės pajamos neviršija 

7 mln. litų ir (arba) įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 5 mln. litų). 

LR pelno mokesčio įstatymo (Ţin., 2001, Nr. 110-3992) 5 straipsnio „Mokesčio tarifai“ 2 dalyje numatyta, kad 

„vienetų (išskyrus pelno nesiekiančių), kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 

ţmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 milijono litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas 

taikant 5 proc. mokesčio tarifą“. 

Galima daryti prielaidą, kad pradėjus Veloplano komercializavimą, pirmuosius veiklos rezultatus bus galima 

vertinti praėjus minimaliai vienerių metų laikotarpiui. 

Išvados ir pastebėjimai: 

Šiuo metu išradimo idėja yra vystoma, vykdant veiklą pagal individualios veiklos vykdymo paţymą 

(V. Jokubaitis, Nr. 005761 nuo 2011-12-08 technikos mokslų tiriamųjų ir taikomųjų darbų srityje). 

 

 

Ilguoju laikotarpiu išradimui komercializuoti numatoma steigti uţdarąją akcinę bendrovę, kuri veiklos 

pradţioje būtų priskiriama labai maţai įmonei ir pagal numatomas veiklos apimtis galėtų naudotis 

pelno mokesčio lengvata. Galima ir kita veiklos forma. 

Išradėjo ir išradimo vystytojo ţinios, kompetencija ir įgūdţiai yra pakankami Projekto idėjos 

komercializavimui, esant poreikiui galima pasitelkti išorės ekspertus (rinkodaros, teisės, finansų 

valdymo ir kt.). 

14



4. PROJEKTO PRISTATYMAS 

4.1. Tikslai ir uždaviniai 

Bendrasis Projekto tikslas – sėkmingai komercializuoti naują produktą – Veloplaną – įvertinus jo 

konkurencingumą klientų, tiekėjų, darbuotojų, konkurentų atţvilgiu. 

Šiam tikslui pasiekti iškelti du uţdaviniai: 

Įvertinti produkto konkurencingumą ir potencialą; 

Pradėti produkto gamybą ir tiekimą rinkai. 

Paveiksle ţemiau pateikiami projekto tikslas, uţdaviniai, veiklos ir rezultatas. 

Tikslas Uždaviniai Veiklos Rezultatas 

Sėkmingai 

komercializuoti 

naują produktą, 

struktūrizuotai 

įvertinus jo 

konkurencingumą 

klientų, tiekėjų, 

darbuotojų, 

konkurentų 

atţvilgiu 

Įvertinti produkto 

konkurencingumą 

ir potencialą 

Pradėti produkto 

gamybą ir prekybą 

Verslo plano 

parengimas 

Prototipo gamyba 

Sėkmingai 

komercializuotas 

naujas produktas 

Serijinė produkto 

gamyba ir prekyba 

Šaltinis: sudaryta autorių 

Pav. Nr. 1. Projekto loginė matrica 

Bendrajam Projekto tikslui pasiekti būtina atlikti išsamią potencialaus produkto konkurencingumo analizę 

klientų, tiekėjų, darbuotojų ir konkurentų atţvilgiu, įvertinti jo potencialą, galimą pelningumą bei aplinką, 

identifikuojant galimus rizikos veiksnius ir nustatant efektyviausią verslo modelį. Šio uţdavinio įgyvendinimui 

yra rengiamas verslo planas, kurio tikslas yra atlikus rinkos analizę ir naujos potencialios idėjos įvertinimą, 

padėti pritraukti reikiamą kapitalą ir investicijas sėkmingam produkto komercializavimui. 

Atlikus produkto aplinkos, resursų, rinkos ir ekonomikos analizę bei produkto potencialo vertinimą, 

numatoma pradėti Simuliatoriaus gamybą. Gamybą sudarys du pagrindiniai etapai: 

1) Prototipo gamyba; 

2) Serijinė gamyba. 

Prototipo gamyba Veloplano komercializacijai yra būtina dėl šių prieţasčių: 

Prototipas parodo, kad išradimas gali funkcionuoti; 

Prototipas yra riziką maţinanti veikla, kadangi padeda identifikuoti išradimo klaidas, jeigu tokių yra; 

Prototipas parodo išradimo realizavimo galimybes; 

Prototipas padeda sukurti kokybiškesnį ir artimesnį vartotojo poreikiams produktą. 

Šiuo metu Tauragėje bei Klaipėdoje buitinėmis sąlygomis naudojant turimus materialinius ir įsigyjamus 

gamybinius išteklius yra baigiamas konstruoti Veloplano prototipas. Išradėjas taip pat turi sukonstravęs ir 

eksperimentinį Veloplano prototipo modelį, skirtą išradimo bandymams ir tobulinimui. Taip pat yra parengti 

techniniai brėţiniai pramoninei aerodinaminio treniruoklio gamybai. 

15



Šaltinis: V. Jokubaičio nuotraukos 

Pav. Nr. 2. Eksperimentinio prototipo gamybos procesas 

Serijinei Simuliatoriaus gamybai planuojama pasinaudoti išorės tiekėjų paslaugomis. Toks sprendimas 

priimtas todėl, kad norint gamybą vykdyti patiems būtų reikalingos didelės pradinės investicijos į gamybinę 

bazę, logistiką ir kt. 


 

 

 

Bendrasis projekto tikslas – sėkmingai komercializuoti naują produktą – Veloplaną – įvertinus jo 

konkurencingumą klientų, tiekėjų, darbuotojų, konkurentų atţvilgiu. 

Produkto konkurencingumo ir potencialo įvertinimui yra rengiamas verslo planas, kurio tikslas yra 

atlikus rinkos analizę ir naujos potencialios idėjos įvertinimą, padėti pritraukti reikiamą kapitalą ir 

investicijas sėkmingam produkto komercializavimui. 

Atlikus produkto aplinkos, resursų, rinkos ir ekonomikos analizę bei produkto potencialo vertinimą, 

numatoma pradėti Simuliatoriaus gamybą, kurią sudarys du etapai: prototipo ir serijinė gamyba. Šiuo 

metu buitinėmis sąlygomis yra baigiama prototipo gamyba. Serijinei gamybai planuojama 

pasinaudoti išorės tiekėjų paslaugomis. 

4.2. Pageidaujamos gauti lėšos 

Išradėjas, komercializavęs savo išradimą, t.y. pradėjęs vykdyti aerodinaminio treniruoklio serijinę gamybą ir 

pardavimus, planuoja iš šios veiklos uţdirbti pajamų. Prognozuojamos pajamos apskaičiuojamos 

atsiţvelgiant į planuojamą Veloplano paklausą ir nustačius šio treniruoklio galimą kainą bei įvertinus jo 

gamybos kaštus. Detalesnė informacija apie Projekto finansinius rodiklius yra pateikta skyriuje Nr. 7 

„Finansinis planas“. 

4.3. Numatomos veiklos pristatymas 

Išradėjo išskiriami Veloplano komercializavimo veiklos bendrieji siektini tikslai yra: 

Techninės kūrybos skatinimas; 

Lietuvos, kaip aviacinės valstybės, pristatymas; 

Vaikų ir jaunimo uţimtumo problemų sprendimas; 

Su aviacija susijusios paţintinės, mokomosios, auklėjamosios veiklos skatinimas. 

Siekiant sėkmingai komercializuoti aerodinaminį treniruoklį, kuris būtų skirtas pramoginiam ir profesionaliam 

naudojimui, būtina atlikti tokias veiklas: 

Verslo plano parengimas, kuriuo būtų išsiaiškintas naujo produkto (aerodinaminio treniruoklio) 

konkurencingumas bei atliktas idėjos potencialo įvertinimas, taip pat atlikta išsami rinkos ir rizikos 

analizė, nustatytas efektyviausias verslo modelis. 

Prototipo gamyba, kuri padeda ne tik identifikuoti išradimo klaidas, bet ir parodo išradimo realizavimo 

galimybes. 

16

Išradimas 



Serijinė gamyba (potencialių gamintojų identifikavimas, tinkamiausio gamintojo pasirinkimas, 

gamybos sutarčių sudarymas ir gamybos pradţia – pirmųjų vienetų gamyba). 

Efektyvios ir išskirtinės produkto įvedinimo į rinką strategijos sukūrimas ir įgyvendinimas – 

nustatomos tikslinės produkto rinkos, identifikuojami ir pasirenkami tinkamiausi paskirstymo kanalai, 

sudaromas ir įgyvendinamas rinkodaros planas bei pardavimo strategija. 

Darbuotojų komandos, atsakingos uţ sėkmingą produkto komercializaciją, suformavimas arba 

išorinių ekspertų pasitelkimas, esant būtinybei. 

Veiklų, skirtų Veloplano komercializavimui, schema yra pateikta paveiksle toliau. 

Verslo plano rengimas 

•Rinkos analizė 

•Produkto potencialo 

vertinimas 

•Verslo modelio 

pasirinkimas 

Prototipo 

gamyba 

Produkto įvedinimo į 

rinką strategija: 

•Tikslinių rinkų 

nustatymas; 

•Paskirstymo kanalų 

pasirinkimas; 

•Rinkodara; 

•Pardavimo strategijos 

nustatymas 

Serijinė gamyba: 

•Potencialių gamintojų 

identifikavimas 

•Gamybos sutarčių 

sudarymas; 

•Gamybos pradţia 

Pardavimai 

Tobulinimas/modifikavimas 


Pav. Nr. 3. Veloplano komercializavimo veiklos 

Įgyvendinus aukščiau nurodytas veiklas, tikimasi pradėti vykdyti Simuliatoriaus pardavimus. 


 

 

Veloplano komercializavimo veiklos bendrieji siektini tikslai – techninės kūrybos, su aviacija 

susijusios paţintinės, mokomosios, auklėjamosios veiklos skatinimas, Lietuvos, kaip aviacinės 

valstybės, pristatymas, vaikų ir jaunimo uţimtumo problemų sprendimas ir kita. 

Sėkmingam Simuliatoriaus komercializavimui būtina atlikti tokias veiklas: parengti verslo planą, 

pagaminti treniruoklio prototipą, pradėti serijinę Veloplano gamybą, suformuoti produkto 

komercializavimo komandą, parengti ir įgyvendinti produkto įvedimo į rinką strategiją, pradėti 

Veloplano pardavimus. 

17



4.4. Siūlomi produktai (paslaugos) 

Pristatomas produktas – aerodinaminės – aviacinės konstrukcijos treniruoklis, pavadinimu Veloplanas, 

skirtas padėti pradedantiems ir patyrusiems pilotams lavinti skraidymo aparatų valdymo įgūdţius, taip pat 

pramoginiam naudojimui. Aerodinaminis treniruoklis priklauso mokomiesiems modeliams ir treniruokliams. 

Šaltinis: Tauragės ţinios 

Pav. Nr. 4. Veloplanas 

Konstrukcijos aprašymas 

Veloplanas turi rėmą su viduryje pritvirtinta ašimi, aprūpinta dviem pagrindiniais dviračio ratais, atraminiais 

ratukais, sėdyne, dvi horizontalias ir vieną vertikalią plokštumą, stabilizuojančią plokštumą bei posūkio 

plokštumas. Horizontalios aerodinaminės plokštumos pritvirtintos priešinguose galuose ir skirtinguose 

aukščiuose sujungtos su vairavimo mechanizmu. Sukiojamos jos keičia atakos kampą savo išilginės ašies 

atţvilgiu. Vertikali aerodinaminė stabilizavimo plokštuma, turinti posūkio plokštumą, sujungtą su vairavimo 

mechanizmu, yra pritvirtinta priekinėje rėmo dalyje. 

Principiniai treniruoklio prototipo išmatavimai yra 3 m x 1,5 m x 1,5 m. Planuojama, jog patobulinto 

Simuliatoriaus (prototipo bei serijinės gamybos įrenginio) išmatavimai bus maţesni, o pats treniruoklis 

kompaktiškesnis. Veloplano brėţiniai pateikiami paveiksle toliau. 

18



Pav. Nr. 5. Veloplano konstrukcija 

Veloplano paskirtis 

Pagrindinė (pirminė) Veloplano paskirtis – ţmogaus vestibiuliarinio aparato lavinimas. 

Vestibiuliarinis aparatas 

Vestibiuliarinis aparatas, kartais vadinamas pusiausvyros organu, yra ausyje, tiksliau, vidinės ausies 

labirinte. Jis sudarytas iš dviejų maišelių ir trijų pusskritulinių kanalų. Tokie organai kūne yra du – kairys ir 

dešinys. Maišeliuose yra ţelatininė masė, kurioje yra mikroskopiniai otolitai – kalcio druskų kristalai. 

Keičiantis svorio jėgos krypčiai, pavyzdţiui, keičiant kūno padėtį, otolitai slysta maišelio viduje ir išlenkia 

jautrius plaukelius, esančius jo sienelėse. Signalai apie ţelatininės masės su otolitais padėtį erdvėje 

siunčiami ir tada, kai jos padėtis erdvėje nesikeičia: plaukeliai nuo otolitų svorio yra visada išlenkti į vieną ar 

kitą pusę. Pusskritulinių kanalų aparatas, priešingai, reaguoja tik į kūno padėties pasikeitimus, tiksliau – 

galvos. Jeigu galva nejuda arba juda su pastoviu greičiu, šie receptoriai signalų nesiunčia, nes reaguoja tik į 

pokyčius. Taigi vestibiuliarinio aparato receptoriai dirginami pasukant ar judinant galvą. Tuo pat metu 

reflektoriškai susitraukinėja raumenys, padedantys kūnui išsitiesti ir išlaikyti pozą (Sveikata, 

Klaipėda.diena.lt, 2004). 

Vestibiuliarinis aparatas leidţia suvokti galvos ir kūno padėties pasikeitimą erdvėje, orientuotis trimatėje 

erdvėje ir išlaikyti pusiausvyrą. Vestibiuliarinio aparato ligos sukelia galvos svaigimą, pykinimą, judesių 

koordinacijos praradimą. Laikini negalavimai, susiję su vestibiuliariniu aparatu, yra jūros liga, kosminė liga 

(svorio jėgos nebuvimas) ir pan. (HomoSanitus, 2011-12-29). 

Labiausiai su aviacija siejami sutrikimai dėl vestibiuliarinio aparato yra supimo liga bei pusiausvyros ir 

dezorientacijos problemos. 

Supimo liga 

Supimo liga kyla ţmogui patiriant tikrą ar menamą neįprastą judėjimą. Skrisdamas neramioje atmosferoje 

orlaivis kyla ir leidţiasi, supasi nuo vieno sparno ant kito, pasisuka dešinėn ir kairėn. Tokiomis sąlygomis 

ţmogaus organizmą vienu metu veikia įvairiakryptės trumpalaikės perkrovos, o smegenyse nesutampa 

regos ir pusiausvyros sistemų siunčiama informacija. Supimo liga pasireiškia ne tik skrydţio metu, bet ir 

jūroje, kosmose, vaţiuojant automobiliu nelygiu keliu. Supimo ligos metu ţmogus gali būti visiškai 

nedarbingas, tačiau tai yra normalus kūno atsakas į dirgiklius. 

Šiuolaikiniuose avialinijų lėktuvuose supimo ligą patiria apie 8 proc. keleivių, o transportuojant sergančius ar 

suţeistus ţmones iki 70 proc. ţmonių. Ji gali atsirasti ir nesant judėjimo, pavyzdţiui, skrydţio simuliatoriuje, 

kur tikro judėjimo nėra. Tokiu atveju supimo liga sutrikdo mokymąsi skraidyti. Todėl mokymo programa turi 

būti sukurta taip, kad pradedama būtų nuo paprastų posūkių, o vėliau kampai ir greičiai būtų didinami. 

Pradinio mokymo metu akrobatiniai pratimai neturėtų būti naudojami. Ilga pertrauka tarp skraidymų taip pat 

gali paskatinti supimo ligos atsiradimą. 

Supimo ligos profilaktikai gali būti naudojamos tokios priemonės kaip reguliarūs skraidymai, kurie palaiko 

vestibiuliarinio aparato atsparumą, bei specialios vestibiuliarinio aparato treniruotės gimnastikos ir 

19



akrobatiniai pratimai (pratimai ant skersinio, batuto, pratimai akrobatiniame rate ir kt.) (G. Petronienė 

„Ţmogaus galimybės ir jų ribos“, Antano Gustaičio aviacijos institutas, 2007). 

Pusiausvyra ir dezorientacijos problemos 

Statistiniais duomenimis, erdvinės orientacijos praradimas – dezorientacija – yra 37 proc. bendrosios 

aviacijos avarijų ir 12 proc. komercinės aviacijos avarijų prieţastis. 80 proc. dezorientacijos sukeltų avarijų 

yra sunkios, su ţmonių aukomis. 

Ţmogui vaikštant ţeme, vestibiuliarinė sistema funkcionuoja tiksliai ir teikia smegenims teisingą informaciją. 

Jam atitrūkus nuo ţemės, vestibiuliarinė sistema gali suklysti ir tada atsiranda vestibiuliarinės iliuzijos 

pagrindinė pilotų erdvinės orientuotės praradimo prieţastis. Dėl kampinio pagreičio įtakos pusratiniuose 

kanaluose gali kilti trijų rūšių iliuzijos: 

 

 

Posvyrio iliuzija, kai pilotas klaidingai suvokia kampinio judėjimo pokyčius. Skrisdamas tiesiai pilotas 

gerai jaučia ir suvokia, kad skrenda tiesiai reikiamame aukštyje. Tačiau kai orlaivis pasvyra, jo 

jutimai gali neatitikti prietaisų rodymų. Lėto posvyrio metu pilotas orlaivio padėties pokyčio nejunta 

jam ir toliau atrodo, kad orlaivis skrenda tiesiai ir reikiamame aukštyje. Po tam tikro laiko pastebėjęs 

pokytį ir greitai jį ištaisęs, pilotas jausis tarsi būtų pakreipęs orlaivį į priešingą pusę. Norėdamas 

išsklaidyti šią iliuziją jis turi lėtai kūnu pasvirti į priešingą juntamam posvyriui pusę. 

„Kapinių suktukas“. Pilotas debesyse pradeda suktuką ir tolygiai sukasi keletą sekundţių. 

Baigdamas suktuką, pilotas pajunta pasisukimą į priešingą pusę ir tai suvokia tarsi pradėtų suktuką 

kita kryptimi, net jei prietaisų informacija tam prieštarauja. Neturėdamas išorinės informacijos, pilotas 

gali ignoruoti prietaisų rodmenis ir, remdamasis vien tik savo pojūčiais, atlikti koreguojamuosius 

veiksmus norėdamas išeiti iš įsivaizduojamo suktuko, jis pradeda suktis ankstesne kryptimi. Po 

tam tikro laiko, manydamas, kad jau nebesisuka ir norėdamas atgauti prarastą aukštį, pilotas 

padidina variklio apsukas. Tai tik pagreitina suktuką ir kartais baigiasi ţūtimi. 

Koriolio iliuzija. Ši iliuzija gali atsirasti kilimo ar ţemėjimo metu pradėjus intensyvų, daugiau kaip 3° 

per sekundę posūkį. Pilotui su orlaiviu pradėjus judėti vienoje plokštumoje, stimuliuojami atitinkami 

pusratiniai kanalai. Bet pilotui pajudinus galvą kitoje plokštumoje, dirginami kiti pusratiniai kanalai. 

Dėl bendro kelių pusratinių kanalų stimuliavimo efekto pilotas jaučia orlaivio judėjimą kita, negu 

skrenda realiai, kryptimi. (G. Petronienė „Ţmogaus galimybės ir jų ribos“, Antano Gustaičio aviacijos 

institutas 2007) 

Kadangi daţnai dirginant vestibiuliarinį aparatą, jis ima reaguoti silpniau, laikinus sutrikimus 

(negalavimus), sukeliamus vestibiuliarinio aparato, sumažinti arba panaikinti galima treniruotėmis. 

Šiuo metodu yra pagrįstas lakūnų bei kosmonautų rengimas. 

Veloplano veikimo principas 

Simuliatorius yra mobilus treniruoklis, kuris nesudėtingai (lyginant su stacionariais realaus skrydţio 

treniruokliais) gali būti perkeliamas iš vienos vietos į kitą. Pats Veloplanas taip pat gali judėti. 

Treniruoklio funkcionalumui uţtikrinti yra reikalingas oro srautas, kuris gali būti: 

 

 

 

Natūralus oro srautas – gamtos jėgų sukurtas oro srautas – vėjas; 

Dirbtinis oro srautas – specialių ventiliatorių sukurtas oro srautas; 

Veloplanas gali judėti nuoţulnia nuokalne, taip sukurdamas reikalingą oro srautą. 

Horizontalias Veloplano aerodinamines plokštumas veikiant oro srautui ir vairavimo mechanizmo pagalba 

keičiant atakos kampą, yra išlaikoma įrenginio pusiausvyra. Oro srautui veikiant vertikalią aerodinaminę 

plokštumą su posūkio plokštuma, vairavimo mechanizmo pagalba yra išlaikomas treniruoklio stabilumas. 

Veloplanui judant oro sraute, į bet kokį lygsvaros ašies atţvilgiu ar judėjimo krypties pasikeitimą treniruoklio 

naudotojas, naudodamasis aerodinaminių plokštumų ir valdymo sistemomis, treniruoklį atstato į pusiausvyrą 

ir pakeičia norimą judėjimo kryptį. Tokiu būdu yra lavinami treniruoklio naudotojo pusiausvyros 

išlaikymo įgūdžiai ir kartu vestibiuliarinis aparatas. 

Veloplanas yra sukurtas mokomojo autoplano išradimo pagrindu (LR patentas NR. 4083, 1996-09-25. Par.: 

LT 9500026 1995-03-09. Mokomasis autoplanas. Pareišk.: Jokubaitis, V., LT. Išr.: Jokubaitis, V.). 

20



Mokomasis autoplanas 

Mokomasis autoplanas turi rėmą (1) su priekyje pritvirtintu maţiausiai vienu varančiuoju ratu (2) ir uţ jo 

esančiais vairuojamaisiais ratais (3), maţiausiai viena sėdyne (4) ir kėlimo bei vairavimo aerodinaminėmis 

plokštumomis (5, 6). Autoplano kėlimo plokštumos biplano principu pritvirtintos skirtinguose aukščiuose, 

aukštesniosios (5) iš jų išdėstytos arčiau priekio (9) ţemiau jų esančiųjų (6) atţvilgiu, maţiausiai viena kėlimo 

plokštuma (5) aukščio vairų principu pritvirtinta keičiamu atakos kampu ir sujungta su vairavimo 

mechanizmu, o vairuojamieji ratai (3) pritvirtinti prie ţemyn nulenktų apatinės ţemutinės kėlimo plokštumos 

(6) plokščių elementų (11) ir sinchroniškai su posūkio vairavimo aerodinamine plokštuma (7) prijungti prie 

vairavimo mechanizmo. Mokomojo autoplano schemos yra pateiktos paveiksle ţemiau. 

Pav. Nr. 6. Mokomasis autoplanas 

Šaltinis: V. Jokubaičio informacija 

Iki 40 km/val. greičiu autoplanu vaţiuojama visais ratais remiantis į ţemę. Jis vairuojamas posūkio 

vairolazde, valdant vairuojamuosius ratus ir sinchroniškai su ratais prijungtą posūkio vairavimo aerodinaminę 

plokštumą. Greičiui viršijus 40 km/val., keičiamo kampo keliamoji plokštuma pakelia uţpakalinę autoplano 

dalį, vairuojamieji ratai nebesiremia į gruntą ir posūkiai valdomi tik vairavimo aerodinamine plokštuma. Taip 

autoplanu judama pusiau pakibusiu ore būdu. Uţpakalinė jo dalis skrenda oru. Maţinant greitį iki 40 km/val., 

viršutinė kėlimo plokštuma autoplano uţpakalinę dalį nuleidţia ţemyn ir ji vairuojamaisiais ratais atsiremia į 

gruntą. Po to autoplanas sustabdomas arba vėl pakeliamas į pusiau skrendantį judėjimą tokiu pat būdu. 

Veloplano naudojimo galimybės 

Veloplano eksploatacijai yra būtinos dvi sąlygos: pakankama erdvė ir oro srautas. Treniruoklis gali būti 

įrengtas stacionariai arba naudojamas dinamiškai. Stacionariai įrengto Simuliatoriaus funkcionalumui 

uţtikrinti reikalingas oro srautą generuojantis įrenginys. Tokiu būdu įrengtą treniruoklį galima būtų naudoti 

didesnėse patalpose, sporto ar kitose salėse ir pan. Jeigu pasirenkamas dinaminis Veloplano naudojimas, 

jam reikalinga nuokalnė oro srautui sukurti. Dinaminiu būdu naudojamas treniruoklis turės būti 

transportuojamas į konkrečią vietą. 

Išradėjo teigimu, aerodinaminis Simuliatorius gali būti skirtas: 

 

Profesionaliam naudojimui – naudojamas kaip įrenginys vestibiuliariniam aparatui lavinti 

pradedančiųjų pilotų rengimo treniruotėse, aviacijos klubų, vaikų aviacijos klubų veikloje, taip pat 

profesionalių pilotų ir pilotų mėgėjų asmeniniam naudojimui (individualioms treniruotėms). 

 

Pramoginiam naudojimui – naudojamas kaip įrenginys atrakcijai įvairiose aviacijos ir su aviacija 

susijusiose šventėse, parodose ir kituose pramoginio pobūdţio renginiuose, taip sudarant galimybę 

visiems norintiems patirti naujus, panašius į piloto, pojūčius, su kuriais susiduriama aviacijoje. 

Veloplano savybės ir išskirtinumas 

Išradėjo nurodomos pagrindinės aerodinaminio treniruoklio savybės (pranašumai) yra: 

Saugumas. 

Simuliatorius yra saugus naudoti, kadangi yra eksploatuojamas ant ţemės. 

Paprasta eksploatacija. 

Simuliatoriaus eksploatacijai nėra reikalinga speciali prieţiūra, taip pat nėra reikalingas joks išankstinis 

pasirengimas jo naudojimui. 

21



Plati tikslinė vartotojų grupė. 

Treniruoklio naudotojų amţius nėra ribojamas – juo gali naudotis tiek vaikai, tiek ir suaugę asmenys. 

Treniruoklį taip pat gali naudoti įvairaus kūno sudėjimo ţmonės. 

Smagus naudoti (angl. „Fun to use“). 

Su aviacija nesusijusiems Veloplano naudotojams treniruoklis gali suteikti naujų potyrių – galimybę 

pajausti, tai ką jaučia lėktuvų pilotai ir kiti su skraidymu susiję asmenys. Be to, neįprastos konstrukcijos 

įrenginys turėtų būti patrauklus naujovių mėgėjams, linkusiems išbandyti įvairias atrakcijas, kadangi 

Veloplanas suteiks galimybę išbandyti save neįprastoje aplinkoje: pajusti, kaip yra koordinuojami judesiai 

praradus pusiausvyrą. 

Efektyvumas. 

Profesionaliai nuolat naudojamas Veloplanas padės lavinti vestibiuliarinį aparatą ir tikėtinai sumaţins jo 

sukeliamus negalavimus, tokius kaip supimo liga, bei vestibiuliarinių iliuzijų atsiradimo tikimybę. 

Kaštų optimalumas. 

Treniruoklis yra ilgalaikio naudojimo įrenginys, jam reikalinga minimali prieţiūra. 


 

 

Pagrindinė Veloplano paskirtis – ţmogaus vestibiuliarinio aparato lavinimas. Vestibiuliarinis aparatas 

yra ţmogaus pusiausvyros organas. Vestibiuliarinis aparatas leidţia suvokti galvos ir kūno padėties 

pasikeitimą erdvėje, orientuotis trimatėje erdvėje ir išlaikyti pusiausvyrą. Vestibiuliarinio aparato ligos 

sukelia galvos svaigimą, pykinimą, judesių koordinacijos praradimą. Labiausiai su aviacija siejami 

sutrikimai dėl vestibiuliarinio aparato yra supimo liga bei pusiausvyros ir dezorientacijos problemos. 

Laikinus sutrikimus, sukeliamus vestibiuliarinio aparato, sumaţinti arba panaikinti galima 

treniruotėmis. 

Aerodinaminis Simuliatorius gali būti skirtas tiek profesionaliam, tiek pramoginiam naudojimui. 

Veloplanas gali būti naudojamas ir kaip įrenginys atrakcijai įvairiose aviacijos ir su aviacija 

susijusiose šventėse, parodose ir kituose pramoginio pobūdţio renginiuose, taip sudarant galimybę 

visiems norintiems patirti naujus, panašius į piloto, pojūčius, su kuriais susiduriama aviacijoje. 

Veloplanas yra sukurtas mokomojo autoplano išradimo pagrindu (LR patentas NR. 4083, 1996-09- 

25). Simuliatorius yra mobilus treniruoklis, nesudėtingai perkeliamas iš vienos vietos į kitą. 

Veloplanas taip pat gali judėti. Treniruoklio funkcionalumui uţtikrinti yra reikalingas oro srautas. 

 

 

Veloplanui judant oro sraute, į bet kokį pusiausvyros ašies atţvilgiu ar judėjimo krypties pasikeitimą 

treniruoklio naudotojas, naudodamasis aerodinaminių plokštumų ir valdymo sistemomis, treniruoklį 

atstato į pusiausvyrą ir pakeičia norimą judėjimo kryptį. Tokiu būdu yra lavinami treniruoklio 

naudotojo pusiausvyros išlaikymo įgūdţiai ir kartu vestibiuliarinis aparatas. 

Veloplanas pasiţymi tokiomis savybėmis: jis yra saugus ir paprastas eksploatuoti, smagus naudoti, 

efektyvus ilgalaikio naudojimo įrenginys, kuriam reikalinga minimali prieţiūra. 

22



4.5. SWOT analizė 

Išradimo idėjos gyvybingumas priklauso nuo jos turimo potencialo ir galimybių pasinaudoti rinkos 

teikiamomis galimybėmis. Veloplano strateginės ir ekonominės plėtros alternatyvos formuluotos stiprybių, 

silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) (angl. SWOT – Strengths, Weaknesses, Opportunities, Threats) 

analizės pagrindu, identifikuojant strategijas kaip geriausią jų derinį. SSGG analizės pagrindu nagrinėjami šie 

strateginiai ryšiai: 

 

 

 

 

kaip panaudoti stiprybes galimybėms realizuoti (SO); 

kaip pašalinti silpnybes pasinaudojant galimybėmis (WO); 

kaip panaudoti stiprybes grėsmėms sumaţinti (ST); 

kokias silpnybes reikia pašalinti, kad sumaţėtų grėsmės (WT). 

Lentelė Nr. 1. Strateginės ir ekonominės plėtros alternatyvų kūrimas ir vertinimas 

Strategijos formulavimo ţingsniai: 

1. Išorinės aplinkos analizė 

2. Vidinės aplinkos analizė 

3. Strategijų formulavimas 

(efektyviausių derinių 

kombinavimas) 

Išorinės galimybės 

Vidinės stiprybės 

Stiprybių-galimybių strategijos 

[SO] 

Vidinės silpnybės 

Silpnybių-galimybių strategijos 

[WO] 

Išorinės grėsmės 

Stiprybių-grėsmių strategijos 

[ST] 

Silpnybių-grėsmių strategijos 

[WT] 

Šaltinis: The TOWS Matrix – A Tool for Situational Analysis, Long range planning. 

Veloplano SSGG analizė atlikta remiantis rinkos analize ir prognozėmis, statiniais duomenimis bei 

vadybinėmis prielaidomis. Toliau pateikiamos aerodinaminio treniruoklio (Veloplano) SSGG analizės bei 

strateginės ir ekonominės plėtros alternatyvos. 

Lentelė Nr. 2. SSGG analizė 

Stiprybės 

1. Įdomios konstrukcijos, išskirtinis produktas; 

2. Yra baigiamas konstruoti Veloplano prototipas; 

3. Aiški treniruoklio paskirtis ir pritaikymo galimybės; 

4. Yra keli galimi Veloplano realizavimo būdai 

(pardavimas ir nuoma). 

Galimybės 

1. Auganti potenciali realizavimo rinka; 

2. Neribotos eksporto galimybės; 

3. Atsigaunanti ekonomika (didėjantis įvairių švenčių ir 

renginių skaičius). 


Silpnybės 

1. Pakankamai sudėtingos konstrukcijos įrenginys; 

2. Nėra suformuotos rinkos (paklausos); 

3. Ne pirmos būtinybės produktas; 

4. Nestandartinis gaminys (tai susiaurina galimų tiekėjų 

ratą ir didina gamybos kainą); 

5. Maţai tikėtina masinė gamyba (dideli gamybos 

kaštai); 

6. Didelio pradinio apyvartinio kapitalo poreikis, jeigu 

būtų pasirinktas alternatyvus platinimo būdas 

(nuoma); 

7. Sunkiai realizuojamas dėl funkcionalumo trūkumo 

(naudotojui suteikiami minimalūs pojūčiai). 

Grėsmės 

1. Analogiškų prekių rinkoje buvimas; 

2. Technologijų vystymasis – naujų, funkcionalesnių ir 

maţesnių įrenginių atsiradimas; 

3. Pakeičiamumo rizika – treniruoklio funkcijas gali 

atlikti kiti įrenginiai, tie patys rezultatai gali būti 

pasiekiami kitais metodais; 

4. Ribotas ir brangus finansinis kapitalas (rizikos 

kapitalas). 

23



Veloplano realizavimo strateginės ir ekonominės plėtros alternatyvos: 

1. SO (S1, S3, S5, O1) 

Taikyti agresyvią rinkodarą ir patiems suformuoti paklausą augančioje rinkoje, taikant skirtingus produkto 

realizavimo būdus ir prisitaikant prie individualių rinkos segmentų poreikių. 

2. WO (W3, W4, W5, O3) 

Konkuruoti rinkoje, pozicionuojant produktą kaip įdomų ir išskirtinį, orientuotą į norintį išsiskirti, nebijantį 

naujovių vartotoją. 

3. ST (S5, T1) 

Lanksčiai prisitaikyti prie kliento poreikių, siūlant skirtingus produkto įsigijimo būdus ir taip didinti produkto 

pasiekiamumą rinkai (pardavimas ir nuoma). 

4. WT (W1, W7, T2, T3) 

Siekiant pasiūlyti produktą rinkai, kurioje dėl technologijų vystymosi atsiranda naujų funkcionalesnių 

įrenginių, taip pat yra produktų, atliekančių tokias pačias funkcijas, būtina tobulinti produktą, maţinant jo 

išmatavimus, svorį ir didinant funkcionalumą. 

Aukščiau identifikuoti strateginiai sprendimai padėtų pasinaudoti rinkos teikiamomis galimybėmis, 

išnaudojant turimas stiprybes ir eliminuojant esamas silpnybes. Tačiau egzistuoja rizika dėl produkto 

pateikimo rinkai: dėl riboto funkcionalumo (iš esmės, tik pusiausvyros išlaikymo pojūčio suteikimas 

naudotojui) potencialios produkto realizavimo galimybės yra itin mažos, dėl produkto specifikos gali 

būti sunku surasti patikimus ir nuolatinius gamybos partnerius, kurie uţtikrintų reikiamas produkto gamybos 

apimtis uţ konkurencingą kainą; norint įsiskverbti į rinką ir siūlyti patrauklias Veloplano įsigijimo galimybes 

(įrenginio nuoma) reikalingas pradinis apyvartinis kapitalas, kuris dėl verslo specifikos ir galimų didelių 

neapibrėţtumų yra ribotas ir (arba) brangus. 


 

 

Įvertinus Veloplano stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes, išskirtos 4 Veloplano realizavimo 

strateginės ir ekonominės plėtros alternatyvos: agresyvios rinkodaros taikymas, suformuojant 

paklausą rinkoje, produkto įdomumo ir išskirtinumo pozicionavimas, pasiekiamumo didinimas ir 

produkto tobulinimas. 

Egzistuoja rizika dėl produkto pateikimo rinkai: dėl riboto funkcionalumo potencialios produkto 

realizavimo galimybės yra itin maţos, dėl produkto specifikos gali būti sunku rasti gamybos 

partnerius, taip pat reikalingas pradinis apyvartinis kapitalas, kuris dėl verslo specifikos ir galimų 

didelių neapibrėţtumų yra ribotas ir (arba) brangus. 

24



5. RINKA IR KONKURENTAI 

5.1. Esama rinkos būklė 

Siekiant išsiaiškinti, ar konkretus produktas ir rinka yra suderinami, t.y. ar produktas rinkai yra reikalingas ir 

ar bus įmanoma jį realizuoti, reikia atlikti produkto bei rinkos analizę. Veloplano ir galimos jo realizavimo 

rinkos analizei naudotas Produkto ir rinkos suderinimo proceso modelis (ţr. paveikslą toliau). 

Segmentų 


Segmentų 

analizė 

Rinka 

Suderinimo procesas 

Produktas 

Išteklių 

paskirstymas 

Segmentų 

vertinimas 

Pav. Nr. 7. Produkto ir rinkos suderinimo procesas 

Šaltinis: Lee Quinn, Tony Hines, David Bennison, (2007) "Making sense of market segmentation: a fashion retailing 

case", European Journal of Marketing, Vol. 41 Iss: 5/6, p.439 - 465 

Vertinant Veloplano potencialią rinką buvo identifikuoti jos segmentai, atlikta jų analizė ir vertinimas. Galima 

Veloplano realizavimo rinka apima aviacijos ir pramogų sektorius. 

Aviacija – veiklos sritis, apimanti skraidymą, naudojantis orlaiviais (lėktuvais, sraigtasparniais, sklandytuvais, 

aerostatais ir pan.) bei tokių priemonių projektavimą, konstravimą, gamybą. Aviacija skirstoma į karinę, 

sportinę ir civilinę. Toliau pristatoma Lietuvos ir uţsienio aviacijos rinka. 

Lietuvos aviacijos rinka 

Lietuvos aviacijos rinką sudaro įmonės, įstaigos ir organizacijos, veikiančios karinės ir civilinės aviacijos 

srityse, aviacijos profesionalai (kariniai ir civiliniai aviatoriai) bei aviatoriai mėgėjai, taip pat įvairios aviacijos 

transportu, technika, prieţiūra, paslaugų teikimu uţsiimančios įmonės ir jose dirbantys ţmonės. Lietuvos, 

kaip ir pasaulinėje praktikoje, civilinės aviacijos sistemoje išskiriami šie pagrindiniai dalyviai: 

 

 

 

 

 

 

Valstybės politiką formuojančios ir reguliuojančios institucijos (LR Susiekimo ministerija, LR Aplinkos 

apsaugos ministerija, Civilinės aviacijos administracija). 

Oro transporto infrastruktūra (tarptautiniai oro uostai, oro navigacija). 

Veţėjai (komercinis keleivių ir krovinių veţimas reguliariais ir uţsakomaisiais reisais, orlaivių 

antţeminis aptarnavimas, techninis aptarnavimas, remontas). 

Aerodromai (aeroklubų, savivaldybių ir privatūs, nekomercinių skrydţių aerodrominės paslaugos, 

pilotų-mėgėjų rengimas). 

Gamybinės įmonės (komercinis orlaivių techninis aptarnavimas, remonto darbai). 

Mokymo įstaigos (aviacijos specialistų rengimas, kvalifikacijos kėlimas, moksliniai tyrimai). 

Detalus su aviacija susijusių Lietuvos įmonių, įstaigų ir organizacijų sąrašas yra pateikiamas priede Nr. 1. 

Lietuvoje veikia keturi tarptautiniai oro uostai – Vilniaus, Kauno, Palangos bei Šiaulių. Tarptautinio Šiaulių 

oro uosto savininkas ir priţiūrėtojas yra Lietuvos kariuomenė, pirmenybė naudotis aerodromu suteikiama 

karinių orlaivių skrydţiams. Todėl toliau detaliau yra analizuojami Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai. 

Didţiausią Lietuvos oro uostų rinkos dalį uţima Vilniaus oro uostas (60,1 proc.), antras pagal dydį – Kauno 

oro uostas, uţimantis 35,4 proc. rinkos. Palangos oro uostui tenkanti rinkos dalis sudaro 4,5 proc 1 . 

Keleivių skaičius nagrinėjamuose Lietuvos oro uostuose (Vilniaus, Kauno ir Palangos) nuo 2000 m. išlaiko 

augimo tendenciją. Ţymesnis keleivių skaičiaus sumaţėjimas fiksuotas tik 2009 m. Vilniaus tarptautiniame 

oro uoste, kuomet nuo 2,05 mln. keleivių per metus 2008 m. skaičius sumaţėjo iki 1,3 mln. keleivių 2009 m 

(pagrindinės to prieţastys – pasaulinis ekonomikos nuosmukis, pagrindinio veţėjo FlyLAL bankrotas ir 

1 2010 m. duomenimis 

25

Skrydţių skaičius (vnt.) 

Keleivių skaičius (tūkst.) 



AirBaltic tiesioginių krypčių sumaţėjimas). Nuo 2010 m. vėl stebimas keleivių skaičiaus augimas – ypatingai 

ryškus jis yra Kauno tarptautiniame oro uoste, kuriame keleivių skaičius 2010 m. palyginus su 2009 m. 

išaugo beveik dvigubai (pagrindinės to prieţastys – bendradarbiavimas su pigių skrydţių oro linijų bendrove 

Ryanair, kuriai pradėjus vykdyti veiklą (įkūrus bazę) Kauno oro uoste, ţenkliai padidėjo maršrutų skaičius). 

Keleivių skaičiaus kitimo duomenys yra pateikti paveiksle ţemiau. 

2.100 

2.000 

1.900 

1.800 

1.700 

1.600 

1.500 

1.400 

1.300 

1.200 

1.100 

1.000 

900 

800 

700 

600 

500 

400 

300 

200 

100 

0 

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 

Kauno oro uostas Palangos oro uostas Vilniaus oro uostas 

Pav. Nr. 8. Keleivių skaičius 

Šaltinis: Ramboll Denmark A/S „Lietuvos oro transporto plėtros studija Lietuvos oro transporto programai parengti“, 

2010 m. 

Skrydţių skaičius Vilniaus ir Kauno oro uostuose 2000 m. – 2011 m. laikotarpiu taip pat turėjo didėjimo 

tendenciją – išaugo nuo 21,5 tūkst. 2000 m. iki 36,9 tūkst. 2011 m. (72 proc.). Kauno oro uosto augimas 

vyko lėčiau, nes oro uostas patyrė nesėkmes pritraukiant veţėjus. 

40.000 

35.000 

30.000 

25.000 

20.000 

15.000 

10.000 

5.000 

0 

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 

Vilniaus oro uostas 

Kauno oro uostas 

Pav. Nr. 9. Skrydžių skaičius 


2010 m., http://www.vilnius-airport.lt/lt/, http://www.kaunasair.lt/ 

2010 m. pabaigoje reguliariuosius skrydţius į (iš) Vilniaus oro uostą (-o) vykdė 13 oro linijų bendrovių bei 

viena krovinius gabenanti oro linijų bendrovė: „Aer Lingus“, „AeroSvit Ukrainian Airlines“, „airBaltic“, 

„Austrian Airlines“, „Brussels Airlines“, „Czech Airlines“, „Estonian Air“, „Finnair“, „LOT Polish Airlines“, 

„Lufthansa“, „Norwegian Air Shuttle“, „SAS Scandinavian Airlines“, „Utair“, “Aviavilsa“ (VĮ Tarptautinis 

Vilniaus oro uostas 2010 metų veiklos ataskaita, 2011 kovo mėn.) 2011 m. šį sąrašą papildė „Ryanair“ ir 

„Wizz air“. Kauno oro uoste veikia trys oro linijų bendrovės: „airBaltic“, „Ryanair“ ir „IrAero“. Iš Tarptautinio 

Palangos oro uosto reguliarius reisus vykdo uţsienio aviakompanijos „SAS Scandinavian Airlines“, 

„Norwegian Air Shuttle“ bei „airBaltic“. 

26



Šiuo metu Lietuva – viena iš nedaugelio Rytų Europos valstybių, kuri neturi savo nacionalinio oro veţėjo. 

Oro veţėjo paţymėjimus 2010 m. pabaigoje turėjo šios lietuviškos oro bendrovės: UAB aviakompanija 

„Klaipėdos avialinijos“, UAB „Aurela“, UAB “Aviavilsa”, UAB „DOT LT“, UAB aviacijos kompanija 

„Transaviabaltika“, UAB „Avion Express“, UAB „Small Planet Airlines“, UAB „Charter Jets“, UAB „Star1 

Airlines“, BFA Airlines, UAB „Classic Jet“. (V. Jankienė „Lietuva ir pasaulio aviacijos pramonė“, 2011). 

Lietuvoje sertifikuotų veţėjų sąrašas bei jų turimi paţymėjimai pateikti lentelėje ţemiau. 

Lentelė Nr. 3. Sertifikuoti vežėjai Lietuvoje 

Bendrovė 

Pažymėjimas 

UAB "Small Planet Airlines" (LLC) Civilinės aviacijos veţėjo paţymėjimas (angl. Air Operator Certificate) 

UAB “Klaipėdos avialinijos” (KLD) Veţėjo paţymėjimas specialiesiems aviacijos darbams (angl. Air Operator 

Certificate for Aerial Work) 

UAB “Aurela” (LSK) 

Civilinės aviacijos veţėjo paţymėjimas; 

Tinkamumo skraidyti tęstinumo vadybos organzacijos patvirtinimo paţymėjimas 

(angl. Continuing airworthiness management organisation Approval Certificate) 

UAB “Aviavilsa” (LVR) 



UAB „DOT LT“ (DNU) 



UAB „Star1 Airlines“ (HCW) 

Tinkamumo skraidyti tęstinumo vadybos organizacijos patvirtinimo paţymėjimas 

UAB aviacijos kompanija 

Veţėjo paţymėjimas; 

“Transaviabaltika” (KTB) 

Veţėjo paţymėjimas specialiesiems aviacijos; 


UAB „Avion Express“ (NVD) Civilinės aviacijos veţėjo paţymėjimas; 

Tinkamumo skraidyti tęstinumo vadybos organizacijos patvirtinimo paţymėjimas 

UAB „Charter Jets“ 

Civilinės aviacijos veţėjo paţymėjimas 

BFA Airlines 


UAB „Classic Jet“ 


Šaltinis: Civilinės aviacijos administracija 

Aerodromai Lietuvoje 

Lietuvoje šiuo metu veikia 26 aerodromai. Aerodromai naudojami civilinių orlaivių skrydţiams. Aerodromuose 

savo veiklą vykdo aeroklubai ir kitos su skraidymu susijusios įmonės (įstaigos), pilotų mokymo įstaigos, 

aerodromų paslaugomis naudojasi aviacijos turistai ir kt. Detalus Lietuvos aerodromų ţemėlapis yra 

pateiktas paveiksle ţemiau. 

Palangos oro 

uostas 

Kartenos 

aerodromas 

Tirkšlių 

aerodromas 

Klaipėdos 

aerouostas 

Telšių 

aerodromas 

Akmenės 

aerodromas 

Barysių 

aerodromas 

Šiaulių oro 

uostas 

Birţų 

aerodromas 

Panevėţio 

aerodromas 

Rojūnų 

aerodromas 

Įstros 

aerodromas 

Utenos 

aerodromas 

Zarasų 

aerodromas 

Šilutės 

aerodromas 

Tauragės 

aerodromas 

S. Dariaus ir 

S. Girėno 

aerodromas 

Sasnavos 

aerodromas 

Šeduvos 

aerodromas 

Kauno oro 

uostas 

Pociūnų 

aerodromas 

Kyviškių 

aerodromas 

Molėtų 

aerodromas 

Vilniaus oro 

uostas 

Ignalinos 

aerodromas 

Alytaus 

aerodromas 

Paluknio 

aerodromas 

Druskininkų 

aerodromas 

Rūdiškių 

aerodromas 

Pav. Nr. 10. 

Aerodromai Lietuvoje 

Šaltinis: sudaryta autorių pagal Civilinės aviacijos administracijos informaciją 

27

Licencijų skaičius 



Aviatoriai Lietuvoje 

Civilinės aviacijos administracijos duomenimis, Lietuvoje yra įregistruoti 1.053 civilinės aviacijos specialistai: 

187 avialinijų transporto pilotai, 130 komercinės aviacijos pilotų, 203 pilotai mėgėjai, 126 sklandytojai, 94 

laisvojo aerostato pilotai, 142 pilotai mokiniai, 85 skrydţių vadovai, 6 skrydţių vadovo mokiniai, 70 

elektronikos specialistų, 5 navigatoriai bei 5 skraidantieji inţinieriai. 

250 

200 

187 

203 

150 

130 

126 

142 

100 

94 

85 

70 

50 

0 

6 

5 5 

ATPL CPL PPL SK LA MO SV SVM ES FN SI 

Licencijos tipas 

Pav. Nr. 11. 

Galiojančių civilinės aviacijos specialistų licencijų skaičius 

Lietuvoje 2011 m. 


Pastaba: 

ATPL Avialinijų transporto piloto licencija 

CPL Komercinės aviacijos piloto licencija 

PPL Piloto mėgėjo licencija 

SK Sklandytojo licencija 

LA Laisvojo aerostato piloto licencija 

MO Piloto mokinio licencija 

SV Skrydţių vadovo licencija 

SVM Skrydţių vadovo mokinio licencija 

ES Elektronikos specialisto licencija 

FN Navigatoriaus licencija 

SI 

Skraidančiojo inţinieriaus licencija 

Detalūs istoriniai pilotų licencijų išdavimo duomenys Lietuvoje yra pateikti paveiksle toliau. 

28

Licencijų skaičius (vnt.) 



120 

110 

100 

90 

80 

70 

60 

50 

40 

30 

20 

10 

0 

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 

ATPL 15 23 10 2 7 14 6 6 20 10 26 

CPL 28 8 10 7 4 13 10 21 14 22 15 

PPL 19 13 17 13 13 15 21 16 43 17 25 

SK 13 19 26 8 4 9 4 2 19 13 12 

LA 6 4 5 1 4 5 8 12 14 11 5 

Iš viso 81 67 68 31 32 56 49 57 110 73 83 

ATPL CPL PPL SK LA Iš viso 

Pav. Nr. 12. Civilinės aviacijos pilotų licencijų išdavimas 2000 m. – 2010 m. 


Pastaba: 

ATPL Avialinijų transporto piloto licencija 

CPL Komercinės aviacijos piloto licencija 

PPL Piloto mėgėjo licencija 

SK Sklandytojo licencija 

LA Laisvojo aerostato piloto licencija 

2010 m. buvo išduota 83 civilinės aviacijos pilotų licencijos: 26 avialinijų transporto, 15 komercinės aviacijos, 

25 piloto mėgėjo, 12 sklandytojo ir 5 laisvojo aerostato piloto licencijos. Nuo 2004 m. išduodamų licencijų 

skaičius auga (sumaţėjęs jis buvo tik 2009 m.). 2008 m. buvo išduota daugiausiai licencijų per visą 

nagrinėjamą laikotarpį – 110. Iš jų didţiausią dalį sudarė piloto mėgėjo licencijos, kurių buvo išduota 43, taip 

pat daugiausiai per visą laikotarpį. 

Pagal išanalizuotus pagrindinius oro transporto rinkos statistinius duomenis matyti, kad ši rinka yra 

nuosekliai auganti. 

Mokymo įstaigos Lietuvoje 

Lietuvoje šiuo metu veikia apie 20 įstaigų, kurios gali rengti įvairaus lygio ir įvairių orlaivių pilotus (V. 

Jankienė „Lietuva ir pasaulio aviacijos pramonė“, 2011). Lietuvoje mokymo įstaigos (organizacijos), 

rengiančios pilotus, yra šios: 

Lentelė Nr. 4. Mokymo įstaigos, rengiančios pilotus Lietuvoje 

Įstaigos tipas 

Skrydţių mokymo įstaiga (FTO – Flight Training 

Organization) 

Orlaivio tipo kvalifikacijos mokymo įstaiga (TRTO – Type 

Rating Training Organization) 

Aprašymas 

FTO, priklausomai nuo turimų leidimų, gali rengti pilotus 

mėgėjus (PPL), komercinės aviacijos pilotus (CPL), 

komercinės aviacijos pilotus, gaunančius daugiamotorių 

klasės lėktuvų kvalifikaciją (MEP), instumentinių skrydţių 

kvalifikaciją (IR) ir avialinijų transporto pilotų teorinį 

mokymą (ATP teorija), skrydţio instruktorius (FI), orlaivių 

klasės instruktorius (CRI), taip pat gali rengti modulinius 

avialinijų transporto pilotų teorinius mokymus, permokyti 

pilotus skraidyti vienmotorių klasės lėktuvais (SEP) ir MEP. 

TRTO, priklausomai nuo turimų, leidimų gali rengti 

licencijuotus pilotus gauti orlaivio tipo kvalifikacijas, orlaivio 

tipo instruktorių kvalifikacijas (TRI), taip pat daugianarės 

įgulos sąveikos kursus (MCC). 

29



Įstaigos tipas 

Kitos mokymo organizacijos: 

aviakompanijos, rengiančios pilotus (kitus 

aviacijos specialistus) savo reikmėms 

aeroklubai 

mokymo centrai 

Šaltinis: sudaryta autorių, pagal Civilinės aviacijos administracijos duomenis 

Aprašymas 

Aviakompanijos, turinčios leidimus rengti pilotus savo 

reikmėms, priklausomai nuo turimų leidimų gali rengti 

aviakompanijoje dirbančius pilotus gauti orlaivio tipo 

kvalifikacijas, TRI, MCC kursus, kitus su aviakompanijos 

veikla susijusius kursus. 

Aeroklubai, priklausomai nuo turimų leidimų, gali rengti 

PPL, sklandytojus (SK), FI, sklandytojus instruktorius 

(SKI), taip pat permokyti skraidyti SEP ir MEP klasių 

lėktuvais. 

Laisvojo aerostato pilotus, norinčius gauti šiluminio 

aerostato (ŠA) ir karšto oro diriţablio (KOD) bei jų 

instruktorių kvalifikacijas, rengia mokymo centrai. 2 

Aukštąjį išsilavinimą aviacijos srityje galima įgyti dviejuose universitetuose: Vilniaus Gedimino Technikos 

universiteto Antano Gustaičio aviacijos institute (AGAI) ir Kauno technologijos universitete (KTU). 

Institute rengiami 4 pakopų specialistai: bakalaurai, diplomuoti inţinieriai, magistrai ir daktarai. Veikia trys 

katedros: aviacijos technologijų, aviacinės mechanikos, aviacijos prietaisų. Skrydţių valdymo praktikos 

bazėje ir skrydţių praktikos bazėje ugdomi būsimųjų skrydţių vadovų ir pilotų praktiniai įgūdţiai. VGTU 

Antano Gustaičio aviacijos instituto aviacijos specialistai yra rengiami pagal šešias studijų programas: 

orlaivių pilotavimo, skrydţių valdymo, elektronikos inţinerijos (aviacinė elektronika), automatikos (aviaciniai 

elektros įrenginiai) bei aviacinės mechanikos inţinerijos. A.Gustaičio aviacijos institute mokoma skraidyti 14 

lėktuvų (vienmotoriai Cessna 152/172 ir dvimotoriai Cessna ir Piper). Lietuvos Civilinės aviacijos 

administracija yra išdavusi visoms AGAI teorinio ir praktinio mokymo veikloms sertifikatus, patvirtinančius, 

kad ši veikla atitinka tarptautinių civilinės aviacijos organizacijų ICAO ir EASA standartų reikalavimus. Šiuo 

metu Institute studijuoja 377 studentai. Kasmet baigia vidutiniškai apie 60 absolventų. Iki 2011 metų institute 

parengta 1200 aviacijos specialistų. 

KTU tik 2011 metais pradėti rengti aviacijos inţinerijos specialistai su dviem specializacijomis: orlaivių 

projektavimo ir orlaivių techninės prieţiūros technologijos. 2011 m. į studijų programą priimta 13 ţmonių. 

Komercinės aviacijos pilotus Lietuvoje rengia įvairios įmonės ir įstaigos – UAB „Baltic Flight Academy“ 

(BFA), UAB „Baltic aviation academy“ (BAA), UAB „Sabenavita“, UAB „Pilotų treniruočių centras“, 

VšĮ „Pilotų mokykla“, aeroklubai ir kt. Detalus mokymo įstaigų, rengiančių aviatorius, sąrašas ir 

informacija apie jų vykdomus mokymus yra pateikta priede Nr. 2. 

Lietuva – vienintelė šalis pasaulyje, kurioje oficialiai galima tapti licencijuotu pilotu nuo devynerių metų ir 

valdyti specialiai vaikams sukurtą ir analogų neturintį orlaivį – sklandytuvą. Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų 

aviacijos mokykla yra vienintelė valstybinė ugdymo įstaiga šalyje, teikianti vaikams galimybę įgyti skraidymo 

aparatų pilotavimo patirtį bei aviacijos teorijos pradmenis. Praktika (skraidymai) uţima 95 proc., teorija – 5 

proc. uţsiėmimų laiko. Skraidoma apibrėţtoje teritorijoje (500 x 50 m), maksimalus skrydţio aukštis 5 m (LR 

Švietimo ir mokslo ministerija). Mokymui naudojami lietuviškos konstrukcijos vienviečiai sklandytuvai LAK-16. 

Šiuo metu šioje mokykloje mokosi 160 moksleivių (S. Diekantaitė „Kur gimsta padangių pilotai“, Transportas, 

2011). 

Pasaulio aviacijos rinka 

Europos Sąjungoje (ES 27 valstybėse) 2010 m. perveţtų keleivių skaičius siekė daugiau nei 796 mln. 

Palyginus su 2007 m. (keleivių skaičius siekė 793 mln.), perveţtų keleivių skaičius išaugo 0,5 proc. Kiek 

maţiau (751 mln.) keleivių buvo perveţta 2009 m. Istorinės perveţtų keleivių skaičiaus kitimo tendencijos yra 

pateiktos paveiksle toliau. 

2 Šiuo metu Lietuvoje VšĮ „Oreivystės centras“. 

30

Perveţtų keleivių skaičius (Mln.) 



900 

800 

700 

600 

500 

400 

300 

200 

100 

0 

2007 2008 2009 2010 

ES (27 šalys) 

Pav. Nr. 13. ES 27 Pervežtų keleivių skaičius 2007 m. – 2010 m. 

Šaltinis: Eurostat „Air transport of passengers“, 2010 

Šiuo metu pasaulyje avialinijose dirba apie 233.000 pilotų ir 100.000 mechanikų ir inţinierių (BBC „Demand 

for pilots is 'set to soar' as plane travel grows“, 2010). 

Aviacijos sektorius sukuria daugiau nei 4,2 mln. darbo vietų Europoje ir daugiau nei 235 mlrd. eurų bendrojo 

vidaus produkto (BVP). 35 Europoje įkurtos veţėjų kompanijos (tokios, kaip Adria Airways, Air Berlin, Alitalia, 

British Airways, Czech Airlines, KLM ir kt.), kurias atstovauja Europos oro linijų asociacija, kartu perveţa 380 

mln. keleivių ir 6,2 mln. tonų krovinių kasmet. Šie veţėjai valdo 2.670 orlaivių, aptarnaujančių 650 krypčių 

167 valstybėse. Per dieną įvykdoma vidutiniškai 11 tūkst. skrydţių. Europos oro linijų asociacijos 

atstovaujamos veţėjų kompanijos sukuria 405 tūkst. tiesioginių darbo vietų, o jų generuojama apyvarta 

siekia 86 mlrd. eurų (Europos avialinijų asociacija). 

Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) yra daugiau nei 600 tūkst. licencijuotų piltų, įskaitant 222 tūkst. 

privačių pilotų, 124 tūkst. komercinių ir 146 tūkst. oro transporto pilotų (Bendrosios aviacijos gamintojų 

asociacija, 2011). Lakūnų, turinčių galiojančius sertifikatus, skaičiaus kitimo tendencijos yra pateiktos 

lentelėje toliau. 

Lentelė Nr. 5. Galiojančių lakūnų sertifikatų skaičius JAV 2000 – 2009 m. 

Kategorija 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 

Pilotai – iš viso 625.581 612.274 631.762 625.011 618.633 609.737 597.109 590.349 613.746 594.285 

Studentai 93.064 86.731 85.991 87.296 87.910 87.213 84.866 84.339 80.989 72.280 

Pramogų 340 316 317 310 291 278 239 239 252 234 

Sporto N/A N/A N/A N/A N/A 134 939 2.031 2.623 3.248 

Lėktuvų 

Privačių 251.561 243.823 245.230 241.045 235.994 228.619 219.233 211.096 222.596 211.619 

Komercinių 121.858 120.502 125.920 123.990 122.592 120.614 117.610 115.127 124.746 125.738 

Oro linijų 

transporto 

141.596 144.702 144.708 143.504 142.160 141.992 141.935 143.953 146.838 144.600 

Malūnsparnių 7.775 7.727 7.770 7.916 8.586 9.518 10.690 12.290 14.647 15.298 

Sklandytuvų 9.387 8.473 21.826 20.950 21.100 21.369 21.597 21.274 21.055 21.268 

Kitų oro 

transporto 

5 5 5 5 5 5 5 5 5 5 

priemonių 3 

Skrydžių instruktoriai 

Sertifikuoti 80.931 82.875 86.089 87.816 89.596 90.555 91.343 92.175 93.202 94.863 

Turintys IFR 4 

kvalifikaciją 

311.944 315.276 317.389 315.413 313.545 311.828 309.333 309.865 325.247 323.495 

Šaltinis: Federalinė aviacijos administracija (JAV), duomenys gruodţio 31 d. 

3 Į šią kategoriją įeina oro transporto priemonės, kurių pakilimui naudojamos dujos (oro balionai, orlaiviai, ir kt.) 

4 Skrydţių pagal prietaisus (angl. Instrument flight rules) kvalifikacija – pilotas turi kompetencijos atlikti visą skrydį 

išimtinai tik pagal prietaisų rodmenis. 

31



Lietuvos ir uţsienio pramogų rinka 

Lietuvoje ir uţsienio valstybėse kasmet organizuojama daug įvairių, su aviacija susijusių pramoginių 

renginių, aviacijos švenčių ir pan. Aviacijos šventės sutraukia didelį skaičių lankytojų – tiek aviatorių 

profesionalų, tiek aviacijos entuziastų ar kitų aviacija besidominčių ţmonių. Šiuose renginiuose vyksta ne tik 

įvairūs pilotų pasirodymai, varţybos bei čempionatai, bet taip pat demonstruojama nauja su aviacija susijusi 

įranga, pristatomi nauji produktai bei paslaugos. 

Lentelėje toliau pateikiamas pavyzdinis pastaraisiais metais vykusių ir 2012 m. planuojamų aviacijos renginių 

sąrašas (sąrašas nėra baigtinis). 

Lentelė Nr. 6. Lietuvoje organizuojamos aviacijos šventės 

Eil. 

Nr. 

Pavadinimas Vieta Data Aprašymas 

1. Tarptautinė 

aviacijos šventė 

„Plieno sparnai 

2012“ 

2. Alternatyvaus 

sporto ir ţiemos 


„Oro cirkas 2012“ 

Šiaulių karinis 

aerodromas 

Molėtų 

rajonas, 

Skrebulių 

kaimas, 

„Ţalvario 

parkas“ 

2012 m. 

geguţės 26 

d. 

2012 m. 

vasario 25 - 

26 d. 

(kasmetinis 

renginys) 

3. Trakų oro šventė Trakai 2012 m. 

vasario 16 - 

19 d. 

(kasmetinis 

renginys) 

4. Moto, auto ir 


„Karališkasis ralis“ 

5. Vilniaus aviacijos 

šventė „Vilnius 

Airshow 2011“ 

6. Papilės tradicinė 

miesto šventė 

Kazlų rūdos 

aerodromas 

Tarptautinis 

Vilniaus oro 

uostas 

Akmenės 

aerodromas 

2011 m. 

liepos 9 - 10 

d. 

2011 m. 

rugsėjo 9 - 

11 d. 

2011 m. 

rugpjūčio 4 

d. 

Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų aviacijos bazė, 

kartu su Šiaulių kultūros centru, organizuoja tarptautinę 

aviacijos šventę, skirtą Lietuvos karinių oro pajėgų 20- 

mečiui ir Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir 

visuomenės vienybės dienai paminėti. Minėdamos 

atkurtos Lietuvos karo aviacijos naujos istorinės raidos 

metines, pajėgos jubiliejų paminės įvairiais jubiliejiniais 

renginiais, kuriuos vainikuos Tarptautinė aviacijos šventė, 

vyksianti Šiaulių kariniame aerodrome. 

Tradicinės alternatyvaus sporto ir ţiemos aviacijos 

šventės „Oro cirkas 2012“ metu į orą pakils 

sraigtasparniai, ultralengvieji ir radijo bangomis valdomi 

lėktuvėliai, aitvarai ir pan. Ţiemos šventės programoje 

planuojami ne tik skrydţiai karšto oro balionais, „Auksinio 

raktelio rungtis“, bet ir vienuoliktas Pasaulio biotualetų 

čempionatas, estafetė su megakamuoliu, Lygintuvų 

kerlingas, bėgimas su megaslidėmis, pasivaţinėjimai 

savadarbėmis rogėmis, Geltonojo Povandeninio laivo 

kruizai bei kitos ţiemos atrakcijos. 

Trakų oro šventė – kasmetinis renginys, kurio tikslas yra 

paminėti Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės 

atkūrimo dieną – vasario 16-ąją ir skatinti turiningai leisti 

laisvalaikį bei aktyviai sportuoti gamtoje. Organizuojamos 

dvejos parasparnių tikslaus nusileidimo varţybos: 

parasparnių tikslaus nusileidimo pasaulio taurės etapas 

bei atviras parasparnių tikslaus nusileidimo čempionatas. 

Kazlų rūdos aerodrome vyko moto, auto ir aviacijos 

šventė „Karališkasis ralis“. Joje buvo galima išvysti 

motociklų „drago“ varţybas, kuriose kiekvienas norintis 

galėjo išbandyti savo techniką ir reakciją. Buvo galima 

paskraidyti lėktuvais, parasparniais. Taip pat vyko moto 

akrobatų pasirodymai, ultralengvųjų lėktuvų ir 

parasparnių skrydţiai, šaudymo varţybos, baikeriškos 

rungtys ir kitos atrakcijos. 

„Vilnius Airshow“ – tai maţosios aviacijos paroda, kur 

pilotai mėgėjai bei skraidymo technikos savininkai turėjo 

galimybę visuomenei pristatyti savo lėktuvus, skraidykles 

ir kitą skraidymo techniką, pabendrauti su kolegomis bei 

uţmegzti kontaktus, aptarti aktualius klausimus bei 

pasidalinti naujienomis. Renginio metu tris dienas 

Vilniaus oro uoste buvo eksponuoti maţieji orlaiviai, 

kuriuos galėjo apţiūrėti visi norintieji. Šventė buvo skirta 

tarptautinio Vilniaus oro uosto 20 - mečio paminėjimui. 

Šiame renginyje buvo minimos graţios su aviacija 

susijusios datos. Sukako 80 metų nuo Vaclovo 

Tomkevičiaus bandymų pakelti savo sukonstruotą lėktuvą 

bei 75 metai nuo Lietuvos aeroklubo Bučeko dvare 

surengtos Papilės aviacijos šventės. Šios datos papuošė 

Papilės tradicinę miesto šventę. Renginio metu oreiviai 

skraidino gyventojus oro balionu. Buvo suteikta galimybė 

pasigroţėti Papilės apylinkėmis iš paukščio skrydţio. 

32



Eil. 

Nr. 


7. Aviacijos šventė 

„Lietuviai danguje“ 

8. Tauragės 

aeroklubo atvirų 

durų diena 


Vytauto Lapėno 

gimtinėje 


„Ţmogus paukštis“ 

S. Dariaus ir 

S. Girėno 

aerodromas 

Tauragės 

aerodromas 

Tetervinų 

kaimas, 

Pasvalio 

rajonas 

Rojūnų 

aerodromas 

2010 m. 

liepos 17 d. 

2010 m. 

birţelio 12 d. 

2010 m. 

rugpjūčio 28 

d. 

2008 m. 

birţelio 21 - 

22 d. 

(kasmetinis 

renginys) 

Šaltinis: sudaryta autorių, pagal internete pateikiamą informaciją 

Šią šventę Kauno aviatoriai skyrė S. Dariaus ir S. Girėno 

vardu pavadinto istorinio aerodromo 95-ajam jubiliejui bei 

Atlantą įveikusių Lietuvos didvyrių skrydţio 77-osioms 

metinėms. Renginio metu buvo galima išvysti įvairios 

aviacinės technikos pasirodymus – nuo aitvarų, radijo 

bangomis valdomų modelių iki sportinių lėktuvų bei 

reaktyvinių naikintuvų. Taip pat aerodrome buvo įsikūręs 

improvizuotas aviatorių miestelis. Jame buvo galima 

pabendrauti su aviacijos sporto entuziastais, susipaţinti 

su jų technika. Vakare buvo demonstruojamas naikintuvų 

MiG-29 skrydis virš aerodromo, parašiutininkų šuoliai iš 

sraigtasparnio, Lietuvos vėliavos išskleidimas, lėktuvų 

palyda, radijo bangomis valdomų modelių skrydţiai, 

akrobatinių lėktuvų Jak-55 parodomoji programa. 

Tauragės aeroklubo atvirų durų dienos tikslas – uţmegzti 

draugiškus ryšius su aplinkinių vietovių gyventojais, 

suteikti jiems galimybę susipaţinti su aeroklubo veikla, 

orlaiviais, populiarinti labai lengvus orlaivius, skatinant 

prasmingą laisvalaikio praleidimą, sportą bei poilsį. Vyko 

orlaivių ekspozicija, aviacijos klubo ir svečių pristatymas 

bei jų programa ore, lankytojai turėjo galimybę paskraidyti 

aerodromo lėktuvais. 

Garsiam lakūnui Vytautui Lapėnui atminti Tetirvinų kaime 

buvo suorganizuotas renginys. Po paminklo atidengimo 

ceremonijos prasidėjo aviacijos šventė, oro balionų 

skrydţiai. 

Renginys, kuriame vyko tarptautinės akrobatinio 

skraidymo ir oro balionų varţybos, vaikų piešinių 

konkursas, kino filmų aviacijos temomis perţiūra ir kt. 

Aviacijos šventėje Lietuvos akrobatinio skraidymo 

meistrai, parašiutininkai, sklandytojai, Karinių oro pajėgų 

pilotai demonstravo savo meistriškumą, pilotuodami 

moderniausius akrobatinius lėktuvus Su-31. 

Lentelėje toliau yra pateikiamas 2012 m. uţsienio valstybių ir tarptautinių planuojamų aviacijos švenčių 

pavyzdinis sąrašas, iliustruojantis uţsienio pramogų rinkos aktyvumą. Renginių sąrašas nėra baigtinis. 

Lentelė Nr. 7. Užsienyje organizuojamos aviacijos šventės 

Eil. 

Nr. 


1. Aviacijos paroda 

„AviationExpo 

Europe 2012“ 

2. „Thunder over 

Utah AirShow“ 

Bitburgo oro 

uostas, 

Vokietija 

St. Geogre 

municipalinis 

oro uostas, 

Juta, 

Jungtinės 

Amerikos 

Valstijos 

2012 m. 

birţelio 22 - 

24 d. 

2012 m. 

kovo 17 - 18 

d. 

AviationExpo įsitvirtino kaip speciali bendrosios aviacijos 

šventė Europoje. Čia aviacijos profesionalai, entuziastai ir 

spaudos atstovai atvyks apţiūrėti ir įsigyti pačius 

moderniausius aviacijos produktus ir paslaugas. 

Lankytojai galės rasti įvairiausių eksponatų, pradedant 

turbosraigtiniais varikliais, purkštukais, stūmokliais ir 

baigiant reaktyviniais lėktuvais, ultralengvaisiais lėktuvais 

bei naujausiais lėktuvų modeliais. Norintieji pajusti 

skrydţio malonumą, galės išmėginti lėktuvų skrydţių 

demo versiją. Parodoje siūlomi produktai ypatingai 

aktualūs įmonėms, dirbančioms dinamiškose, greitai 

besivystančiose aviacijos industrijose. 

„Thunder over Utah Airshow“ – aviacijos šventė, kurioje 

vyks geriausių pilotų pasirodymai. Lakūnai skraidys 

įvairiausiais lėktuvais, iš kurių ţinomiausi Boeing KC- 

135R, Boeing F/A-18C, Douglas C-53, Bell-Boeing MV- 

22B, ir kiti. Lankytojai turės galimybę išvysti „USN Blue 

Angels“ komandą, stebinančią neįtikėtinais triukais, 

vaikščiojimą ant skrendančio lėktuvo sparnų, iš arti 

apţiūrėti karinį MV-22 Osprey bei pamatyti pilotų triukų 

įrašus. 

33



Eil. 

Nr. 


3. „AeroExpo UK 

2012“ 

4. „Wings, wheels & 

Rotors“ 

Sywell 

aerodromas, 

Northampton, 

Jungtinė 

Karalystė 

Los Alamitos 

armijos 

aerodromas, 

Kalifornija, 

Jungtinės 

Amerikos 

Valstijos 

5. „Amigo Airsho“ El Paso 

tarptautinis oro 

uostas, 

Jungtinės 

Amerikos 

Valstijos 

6. 22-oji aviacijos 

šventė 

7. II Tarptautinis oro 

transporto 

forumas “IATF- 

2012” 

8. „Malta 

International 

Airshow 2012“ 

9. „Heldair Show 

Maritiem“ 

Pardubice oro 

uostas, 

Čekijos 

Respublika 

Vostochny oro 

uostas, 

Ulyanovsk, 

Rusija 

Maltos 

tarptautinis oro 

uostas, Malta 

Den Helder 

oro uostas, 

Nyderlandai 

2012 m. 

geguţės 25 - 

27 d. 

2012 m. 

spalio 28 d. 

2012 m. 

spalio 22 - 

23 d. 

2012 m. 

birţelio 1 - 3 

d. 

2012 m. 

rugpjūčio 23 

- 25 d. 

2012 m. 

rugsėjo 29 - 

30 d. 

2012 m. 

rugsėjo 15 d. 

„AeroExpo UK“ yra tris dienas trunkanti bendrosios 

aviacijos paroda, eksponuojanti viską nuo ultralengvųjų 

lėktuvų iki turbo propelerių ir reaktyvinių variklių. Šioje 

parodoje savo poreikius galės patenkinti ir norintieji 

išmokti skraidyti, ir jau patyrę pilotai, ir lankytojai, norintys 

įsigyti moderniausius produktus. Kiekvienas galės 

išmėginti bandomuosius demo skrydţius ar pasigroţėti 

nufilmuotais įspūdingiausiais lėktuvų pasirodymais. Be 

demonstracinių skrydţių ir aviacijos eksponatų parodos, 

vyks aviacijos seminarai, atviri visiems parodos 

dalyviams, bei kempingas po lėktuvų sparnais. 

Tai yra kasmetinis labdaros renginys, skirtas „Moralės, 

gerovės ir poilsio fondui“, priklausančiam Jungtinių karinių 

pajėgų mokymo bazei. Šiais metais „Wings, wheels & 

Rotors“ dţiugins lankytojus įvairiausiomis atrakcijomis jau 

dešimtus metus iš eilės. Bus siūlomi nemokami skrydţiai 

maţamečiams vaikams, vyks helikopterių ir karinių bei 

civilinių lėktuvų pasirodymai, bus rodomi antikvarinių 

automobilių, motociklų triukai. Renginio svečiai taip pat 

galės dalyvauti aviacijos, automobilių ir motociklų 

parodoje. 

„Amigo Airsho“ yra vienas ţymiausių renginių visoje 

šalyje. Šventės rengėjai pristato Jungtinių Amerikos 

Valstijų Karines oro pajėgas, kurias sudaro per 700 000 

šaliai tarnaujančių lakūnų, karininkų ir civilių. Čia vyks 

įspūdingiausi aviatorių pasirodymai. Karinių oro pajėgų 

pilotai pagerbs šalį atlikdami sudėtingus manevrus, 

triukus ir skrydţius. Taip pat savo sugebėjimus parodys 

Valstijų karinė parašiutininkų komanda. Bus atlikinėjami 

triukai ir su 1943 Stock Stearman PT-17 bei kitais 

senoviniais lėktuvais. 

Šios aviacijos šventės tikslas – uţtikrinti Čekijos aviacijos 

sėkmę, ruošiant įspūdingus oro pasirodymus, 

organizuojant 3D seansus apie bendrą šalies aviacijos 

istoriją bei kviečiant lankytojus apsilankyti vienoje 

didţiausių aviacijos mugių Čekijoje. Aviacijos mugės ir 

paradų metu bus siekiama pagerbti šaliai tarnavusius 

asmenis bei išssaugoti istorinį šalies paveldą. 

Renginys yra skirtas Rusijos Federacijos Oro laivyno 

dienai paminėti, kurio metu savo pasirodymus atliks 

geriausios šalies aukštojo pilotaţo (figūrinio skraidymo) 

komandos. Ulyanovsk miestas yra pagrindinis aviacijos 

centras šalyje, tapęs jungtine grandimi tarp kitų šalies oro 

uostų. „IATF 2012” programą sudarys tarptautinis 

kongresas, aviacijos paroda, Jaunimo oro transporto 

forumas, sportinės aviacijos varţybos ir daug kitų 

renginių. 

Tapęs kasmetiniu renginiu, „Malta International Airshow“ 

yra vienas iš didţiausių renginių po atviru dangumi šalyje 

ir nuolat sulaukia daugybės lankytojų iš Maltos bei 

kaimyninių valstybių. Šis renginys yra organizuojamas 

Maltos aviacijos asociacijos ir vyksta jau 19 metų iš eilės. 

Per visą laikotarpį aviacijos šventėje buvo 

eksploatuojama daugybė įdomių lėktuvų, tokių kaip: 

Izraelio F-15s ir F-16s, Čekijos L-39, Italijos F-104s ir Do- 

228, Jungtinių Amerikos Valstijų laivyno F-14, EA-6B, S- 

3s, F-18s, Tornados, B-52 ir kitų. Aviatorių pasirodymai 

sulaukia didţiulio susiţavėjimo ir teigiamų atgarsių ne tik 

34 

pačioje Maltoje, bet ir uţsienyje. 

„Heldair Show Maritiem“ – trečius metus iš eilės 

organizuojama aviacijos šventė, vykstanti viename 

didţiausių sraigtasparnių oro uostų Šiaurės Europoje. Šio 

renginio metu lankytojai galės mėgautis įspūdingais oro 

pasirodymais, demonstracijomis, taip pat patys galės 

pasigroţėti šalies vaizdais apţvalginių skrydţių metu.



Eil. 

Nr. 


10. „Jami Fly In & 

Airshow“ 

Jami 

aerodromas, 

Suomija 

2012 m. 

liepos 7 - 8 

d. 

11. Kiti. 

Šaltinis: sudaryta autorių, pagal internete pateikiamą informaciją 

Šventėje bus demonstruojami įvairūs skrydţių 

simuliatoriai, vyks parodos, aviacijos mugė ir kt. 

„Jami Fly In & Airshow“ yra organizuojamas nuo 2007-ųjų 

metų Aeronautikos Aviacijos Asociacijos. Renginio metu 

vyksta aviatorių pasirodymai bei lėktuvų parodos. 

Geriausi aviatoriai varţysis bendrosiose, o taip pat ir 

maţojo pakilimo tako rungtyse. Lankytojai galės 

pasivaikščioti po lėktuvų parodą Jami arenoje ir 

pasigroţėti įvairiausių tipų lėktuvų modeliais. 

Dėl savo specifikos Lietuvos ir uţsienio valstybių su aviacija susijusių pramogų rinka gali būti ne tik tiesioginė 

Veloplano pardavimo rinka, bet ir rinka, per kurią galima pasiekti didelę išradėjo įvardintą tikslinę aviacijos 

rinkos pardavimų auditoriją – aviatorius mėgėjus ir profesionalus. 

Kitos rinkos 

Taip pat galima išskirti ir kitas potencialias Veloplano realizavimo rinkas tiek Lietuvoje, tiek uţsienyje: 

 

 

 

įvairių renginių, pramogų ir švenčių organizatoriai; 

didieji prekybos, kino ir kiti pramogų bei laisvalaikio centrai; 

fiziniai asmenys, uţsiimantys pramogine veikla. 

Šioms rinkoms Simuliatorius gali būti siūlomas kaip pramoginės paskirties įrenginys, įdomus savo neįprasta 

konstrukcija ir galintis suteikti panašius į piloto (pusiausvyros praradimo ir išlaikymo) pojūčius bei pritraukti 

naujoves mėgstančius ţmones įvairiose tradicinėse ir kitokio pobūdţio šventėse, renginiuose, mugėse ir 

pan. Veloplanas taip pat galėtų būti įrengtas didelių prekybos, kino ir pan. centrų pramogų zonose, šalia kitų 

ţaidimų bei atrakcijų lankytojams arba siūlomas kaip pramoga kurortų svečiams. Toliau verslo plane šios 

rinkos dėl informacijos nepakankamumo nėra nagrinėjamos. 


 

Pagal išanalizuotus pagrindinius oro transporto rinkos statistinius duomenis matyti, kad ši rinka 

uţima svarbią vietą tiek Lietuvos, tiek pasaulio ekonomikoje. Aviacijos sektorius sukuria daugiau nei 

4,2 mln. darbo vietų Europoje ir daugiau nei 235 mlrd. eurų bendrojo vidaus produkto (BVP). 

Aviacijos rinka yra nuosekliai auganti rinka – tą iliustruoja didėjančios skrydţių ir keleivių skaičiaus 

tendencijos. 

Aviacijos rinkos svarbą ir potencialą rodo ir aviatorių skaičius. Lietuvoje šiuo metu veikia apie 20 

įstaigų, kurios gali rengti įvairaus lygio ir įvairių orlaivių pilotus, išduodamų pilotų licencijų skaičius 

nuo 2004 m. auga. 

 

Lietuvoje ir uţsienio valstybėse kasmet organizuojama daug įvairių, su aviacija susijusių pramoginių 


profesionalų, tiek aviacijos entuziastų ar kitų aviacija besidominčių ţmonių. 

5.2. Prognozuojama siūlomų produktų (paslaugų) rinka 

Lietuvos aviacijos rinka 

Remiantis „Lietuvos oro transporto plėtros studijos Lietuvos oro transporto programai parengti“ (2010 m.) 

pateiktais duomenimis, keleivių skaičius Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose turėtų išaugti nuo 2,6 mln. 

2012 m. iki 6,2 mln. 2025 m. Didţiausias (daugiau nei 200 proc.) augimas 2025 m. palyginus su 2012 m. 

prognozuojamas Kauno oro uostui, keleivių skaičius Palangos oro uoste turėtų augti 100 proc., o Vilniaus 

oro uoste – 79 proc. 

Keleivių skaičiaus prognozės yra pateiktos paveiksle toliau. 

35

Skrydţių skaičius (vnt.) 

Keleivių skaičius (tūkst.) 



3.200 

3.100 

3.000 

2.900 

2.800 

2.700 

2.600 

2.500 

2.400 

2.300 

2.200 

2.100 

2.000 

1.900 

1.800 

1.700 

1.600 

1.500 

1.400 

1.300 

1.200 

1.100 

1.000 

900 

800 

700 

600 

500 

400 

300 

200 

100 

0 

2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 2024 2025 

Kauno oro uostas Palangos oro uostas Vilniaus oro uostas 

Pav. Nr. 14. Keleivių skaičiaus prognozė iki 2025 m. 


2010 m. 

Skrydţių skaičius Vilniaus ir Kauno oro uostuose taip pat turėtų augti ir 2025 m. siekti 71,7 tūkst. Vilniaus oro 

uoste 2025 m. prognozuojamas skrydţių skaičiaus augimas palyginus su 2012 m. turėtų būti 57 proc., o 

Kauno oro uoste - 126 proc. 

55.000 

50.000 

45.000 

40.000 

35.000 

30.000 

25.000 

20.000 

15.000 

10.000 

5.000 

0 

2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 2024 2025 

Vilniaus oro uostas 

Kauno oro uostas 

Pav. Nr. 15. Skrydžių skaičiaus prognozė iki 2025 m. 


2010 m. 

Pagrindinė pateikiamų prognozių prielaida – Lietuvos skrydţių rinkos plėtros potencialas (Lietuva atsilieka 

skrydţių, tenkančių vienam gyventojui, skaičiumi nuo daugelio Europos šalių). Ekonomikai augant 

prognozuojamais tempais Lietuvos BVP vienam gyventojui turėtų priartėti prie ES-15 2008 metų vidurkio per 

15 metų. Taigi, galima manyti, kad ir oro transporto rinkos rodiklių dinamika bus panaši. 

Oro transporto rinkos augimas ne visada sutampa su ekonomikos augimu. Elastingumo koeficientas tarp 

BVP ir keleivių oro transporto rinkos augimo svyruoja nuo 0,8 iki 2,6 priklausomai nuo šalies ekonominio 

išsivystymo lygio ir nuo keleivių oro transporto rinkos prisotinimo lygio. Lietuvoje nuo 2000 m. iki 2009 m. šis 

36

Metinis oro transporto eismas 

(pasaulyje), RPK- trilijonais 



elastingumo rodiklis buvo 2,6. Rinkai nusistovint šis koeficientas turėtų maţėti. Todėl daroma prielaida, kad 

2011 m. – 2015 m. jis bus 2,1; 2016 m. – 2020 m. jis bus 1,7; 2021 m. – 2025 m. jis bus 1,3. 

Kauno oro uosto skrydţių ir keleivių skaičiui didelę įtaką daro pigių skrydţių oro linijų Ryanair, didinanti 

krypčių skaičių iš šio oro uosto. Ryanair ţemomis kainomis stimuliuoja papildomą oro perveţimų rinkos 

paklausą. Todėl prognozuojama, kad Kauno oro uoste keleivių skaičius didės dvigubai greičiau negu 

Vilniaus oro uoste. Palangos oro uoste nėra didelių permainų, tad keleivių srautai turėtų išlikti panašūs ir 

augti priklausomai nuo Lietuvos ir Pajūrio regiono ekonominės situacijos. 

Pasaulio aviacijos rinka 

Remiantis lėktuvų gamintojo „Airbus" pasaulinių rinkų prognoze 2010–2029 metams, oro transporto eismas 

Europoje kasmet turėtų augti 4 – 5 proc., didţiausią konkurenciją Europos aviacijos rinkai turės Azijos ir 

Artimųjų Rytų regionai. Prognozuojama, kad 2050–aisiais komercinių skrydţių skaičius pasieks 25 mln. 

(Europe Direct, 2011 m.). 

Oro transporto rinka yra nuolat auganti rinka – oro transporto eismas padvigubėja vidutiniškai kas 15 metų. 

Remiantis šiomis tendencijomis, prognozuojama, kad per ateinančius 15 metų oro transporto eismas turėtų 

padvigubėti, o 2030 m. sieks daugiau nei 10 trilijonų RPK (angl. Revenue passenger kilometres) 5 , o metinis 

oro transporto augimas 20–ies metų periodu sudarys 4,8 proc. Oro transporto eismo kitimo tendencija 

pateikta paveiksle ţemiau. 

12 

10 

8 

6 

4 

Oro transporto eismas 

padvigubėja kas 15 

metų 

Tarptautinės 

civilinės aviacijos 

organizacijos 

(ICAO) eismas 

Airbus 

GMF, 2011 

Metinis oro transporto 

eismo augimas 20-ies 

metų periode – 4,8% 

Prognozuojama, 

kad oro 

transporto 

eismas 

padvigubės per 

ateinančius 15 

metų 

2 

0 

1970 1980 1990 2000 2010 2020 2030 

Šaltinis: ICAO, Airbus 

Pav. Nr. 16. Oro transporto rinkos augimas iki 2030 m. 

Airbus prognozuoja, kad besivystančių regionų rinkos (Kinijos, Indijos, Afrikos, Lotynų Amerikos ir kt. šalių) 

RPK augs 6,1 proc., o brandţių regionų šalių – 3,7 proc. (ţr. paveikslą ţemiau). 

5 Pajamų keleivių kilometrai (angl. Revenue passenger kilometres): kilometrų skaičius, kurį buvo perveţami pajamas 

generuojantys keleiviai (į šį skaičių neįskaičiuojami oro linijų darbuotojai, kūdikiai ir vaikai, neturintys savo asmeninės 

vietos lėktuve). 

37

Besiplečiantys regionai 

Brandūs regionai 



Kinija 

Indija 

Vidurinieji Rytai 

Azija* 

Afrika 

CIS 

Lotynų Amerika 

Rytų Europa 

Metinis RPK augimas 

2009 - 2029 

Vakarų Europa 

Šiaurės Amerika 

Japonija 

Australazija** 

* Išskyrus Indiją, Kiniją ir Japoniją; 

** Į Australaziją įeina Australija, Naujoji Zelandija, Naujoji Gvinėja ir kitos kaimyninės salos 

Pav. Nr. 17. Numatomas pasaulinės aviacijos rinkos augimas iki 2029 m. 

Šaltinis: Airbus Global Market forecast, 2010 

Prognozuojama, kad iš pasaulinių rinkų didţiausia dalis RPK 2029 m. teks Azijos – Ramiojo vandenyno 

regionui (33 proc.; metinis 5,8 proc. augimas), antra pagal dydį – Europos oro linijų rinka (25 proc; metinis 

4,1 proc. augimas), trečia – Šiaurės Amerika (20 proc.; metinis 3,3 proc. augimas). 

Azija – Ramusis 

vandenynas 

Pasaulio RPK 

% 2009 

Pasaulio RPK 

% 2029 

Europa 


Vidurio Rytai 

Lotynų Amerika 

Metinis 

eismo 

augimas 

4,8 proc. 

Afrika 

CIS 

mlrd. 

Pav. Nr. 18. Oro transporto eismo augimas pagal oro linijų rinkas 2009 m. ir 2029 m. 

Šaltinis: Airbus Global Market forecast, 2010 

Iki 2030 m. dvigubai išaugti turėtų ir lėktuvų skaičius – nuo 15.000 iki daugiau negu 31.000. 20 metų orlaivių 

paklausa sieks daugiau nei 26.900 vnt., kurių vertė 3,3 mlrd. JAV dolerių. Į šį skaičių įeina naujų lėktuvų 

skaičiaus prieaugis ir lėktuvų, kurie pakeis seną orlaivių parką, skaičius. Prognozuojamas metinis orlaivių 

skaičiaus augimas siekia 3,8 proc. per metus. 

38

Lėktuvų skaičius (vnt.) 



35.000 

31.424 

30.000 

+ 3,8 % per metus 

25.000 

20.000 

15.000 

15.002 

Prieaugis 

16.422 

Nauji lėktuvai 

10.000 

Bus pakeisti 

10.499 

5.000 

0 

2011 m. pradţia 

Bus perdirbti 

Bus palikti naudojimui 

2030 m. 

3.440 

1.063 

Šaltinis: Airbus „Delivering the future“ 

Pav. Nr. 19. Lėktuvų skaičiaus augimas iki 2030 m. 

Aviacijos rinkos augimą iliustruoja ir pilotų bei aptarnaujančiojo personalo poreikio prognozės. Pateikiamos 

ateities pilotų poreikio prognozės skiriasi. Mokymų kompanijos Alteon (JAV) prognozuojamas pilotų poreikis 

(daugiau nei 367 tūkst.) pasaulyje iki 2024 m. yra pateikiamas paveiksle toliau. 


Centrinė Amerika 

Pietų Amerika 

Europa 

Afrika 

Vidurio Rytai 

CIS šalys 

Kinija 

Š/R Azija 

P/R Azija 

Okeanija 

P/V Azija 

Pav. Nr. 20. Prognozuojamas pilotų poreikis pasaulyje iki 2024 m. 

Šaltinis: Mokymų organizacija Alteon, 2009 m. 

Pastaba: CIS šalys – Nepriklausomų valstybių sandrauga (Rusija, Ukraina, Kazachstanas, Baltarusija, Azerbaidţanas, 

Uzbekistanas, Turkmėnistanas, Gruzija, Armėnija, Tadţikistanas, Kirgizija, Moldova); 

Š/R – Šiaurės Rytų; 

P/R – Pietryčių; 

P/V – Pietvakarių. 

Boeing kompanija prognozuoja 466.650 naujų pilotų ir 596.500 aptarnaujančio personalo poreikį iki 2029 

metų. Pagal vertinimo prognozes, oro linijų bendrovėms per metus vidutiniškai reikės 23.300 naujų pilotų bei 

30.000 naujų aptarnaujančio personalo darbuotojų nuo 2010 m. iki 2029 m. Šie skaičiai rodo, kiek kasmet 

reikės pakeisti darbuotojų, išeinančių į pensiją, bei kiek papildomai reikės naujų darbuotojų smarkiai 

išaugsiančiai pasaulinei flotilei aptarnauti. Iki 2029 m. reikės aptarnauti daugiau nei 30.000 pagamintų 

orlaivių. 

Aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikis taip pat ţymiai išaugs. Didţiausias šios srities darbuotojų augimas 

numatomas Azijos – Ramiojo vandenyno regione, t.y. 180.600 pilotų ir 220.000 aptarnaujančio personalo 

darbuotojų. Kinijoje pilotų (70.600) bei aptarnaujančio personalo (96.400) poreikis bus didţiausias. 

39



Boeing prognozuoja, kad Šiaurės Amerikoje reikės 97.350 pilotų ir 137.000 aptarnaujančio personalo 

darbuotojų; Europoje šie skaičiai sieks atitinkamai 94.800 ir 122.000, o Afrikoje – 13.200 ir 15.000. 

Viduriniuose Rytuose reikės 32.700 pilotų ir 44.500 aptarnaujančio personalo darbuotojų, Lotynų Amerikoje 

– 37.000 ir 44.000, o NVS šalyse – 11.000 ir 14.000 darbuotojų. 

Vien Europoje apskaičiuotas poreikis metams yra 4.740 pilotų. Remiantis „Flight training news” informacija, 

dabartinės Europos galimybės leidţia paruošti apie 1.200 pilotų kasmet („Pilotų paklausos prognozės 20-čiai 

ateinančių metų“, Aviacijos mokymo centras, 2011 m.). Didėjant pilotų paklausai, atitinkamai turėtų augti ir 

pilotus rengiančių įstaigų skaičius. 

Lietuvos ir uţsienio pramogų rinka 

Augant aviacijos rinkai ir atitinkamai didėjant su aviacija susijusių ir ja besidominčių ţmonių bei naujų 

produktų ir paslaugų skaičiui, su aviacija susijusių renginių ir švenčių skaičius tiek Lietuvoje, tiek uţsienio 

valstybėse taip pat turėtų didėti. 


Oro transporto rinka yra nuolat auganti rinka – oro transporto eismas padvigubėja vidutiniškai kas 15 

metų. Prognozuojama, kad per ateinančius 15 metų oro transporto eismas turėtų padvigubėti, o 

2030 m. sieks daugiau nei 10 trilijonų RPK. Iki 2030 m. dvigubai išaugti turėtų ir lėktuvų skaičius iki 

daugiau negu 31 tūkst. Oro linijų bendrovėms per metus vidutiniškai reikės 23.300 naujų pilotų bei 

30.000 naujų aptarnaujančio personalo darbuotojų nuo 2010 m. iki 2029 m. Lietuvoje taip pat 

prognozuojamas ţymus keleivių ir skrydţių skaičiaus augimas. 

 

Augant aviacijos rinkai ir atitinkamai didėjant su aviacija susijusių ir ja besidominčių ţmonių bei naujų 

produktų ir paslaugų skaičiui, su aviacija susijusių renginių ir švenčių skaičius tiek Lietuvoje, tiek 

uţsienio valstybėse taip pat turėtų didėti. 

5.3. Tikslinė rinka 

Išanalizavus aviacijos ir pramogų sektorius ir jų vystymosi tendencijas, galima išskirti tikslinę nagrinėjamo 

produkto rinką. Nagrinėti potencialūs Veloplano vartotojai tiek Lietuvoje, tiek uţsienyje gali būti skirstomi į: 

 

 

 

Aviatorius profesionalus; 

Aviatorius mėgėjus; 

Pramogų organizatorius. 


Pilotų mokyklos 

Pilotai profesionalai 


Vaikų skraidymo klubai 

Pilotai mėgėjai 

Aviacijos rinka 



Aviacijos švenčių 

organizatoriai 

Atrakcionų organizatoriai 

Kitų pramoginių švenčių 

ir renginių organizatoriai 

Pav. Nr. 21. Potenciali Veloplano realizavimo rinka 

40




Aviatoriams profesionalams yra priskiriamos pilotus ruošiančios įstaigos, įmonės ir organizacijos ir pilotai 

profesionalai. Šiuo metu yra galiojančios 349 profesionalių pilotų licencijos, išduotos Lietuvos Civilinės 

aviacijos administracijos. Šiai tikslinei rinkai Simuliatorius galėtų būti pozicionuojamas kaip papildoma 

efektyvi vestibiuliarinio aparato lavinimo priemonė, kuri gali būti skirta tiek asmeniniam naudojimui, tiek pilotų 

mokymo procese. 


Aviatorių mėgėjų grupę sudaro pilotai mėgėjai bei įvairūs vaikų skraidymo klubai. Šiuo metu yra galiojančios 

209 pilotų mėgėjų licencijos, išduotos Lietuvos Civilinės aviacijos administracijos. Šiai tikslinei rinkai 

Simuliatorius galėtų būti pozicionuojamas tiek kaip vestibiuliarinio aparato lavinimo priemonė, naudojama 

treniruotėms, tiek kaip pramogai skirtas įrenginys (vaikams ir suaugusiems), taip pat kaip ţmonių 

susidomėjimo aviacija skatinimo priemonė įvairiuose su aviacija susijusiuose renginiuose. 


Pramogų organizatoriams priskiriami aviacijos švenčių, įvairių atrakcionų, bei kitų pramoginių švenčių ir 

renginių organizatoriai. Išradėjo vertinimu, remiantis tarptautinės mokslinės konferencijos 

rekomendacijomis 6 , Veloplano pritaikymo galimybės galėtų būti išplėstos, jeigu pajūrio regione būtų įsteigtas 

aviacijos pramogų parkas. Šiai tikslinei rinkai Veloplanas galėtų būti pristatomas kaip neįprastos ir įdomios 

konstrukcijos įrenginys (atrakcija naujovių mėgėjams), galintis suteikti galimybę pajausti pusiausvyros 

praradimo pojūčius. 

Siekiant išsiaiškinti, ar numatomas komercializuoti produktas yra patrauklus išskirtoms galimoms tikslinėms 

realizavimo rinkoms, buvo atliktas interviu su aviatorių asociacijos bei pilotų rengimo centro specialistais 7 . 

Interviu metu buvo nurodyti tokie pagrindiniai Veloplano trūkumai, dėl kurių esant dabartinėms sąlygoms 

treniruoklio realizavimas aviacijos rinkoje būtų sudėtingas: 

 

 

 

Ribotas funkcionalumas – numatytas treniruoklio funkcijas šiuo metu atlieka kiti įrenginiai – realaus 

skrydţio treniruokliai, sklandytuvai, kt. Pusiausvyros išlaikymo įgūdţiams lavinti gali būti 

naudojamas įprastas sklandytuvas. Tokia praktika yra taikoma mokant vaikus, pilotai profesionalai 

yra rengiami naudojant realaus skrydţio treniruoklius bei lėktuvus. 

Suteikiami riboti pojūčiai – Veloplano naudotojas patiria tik pusiausvyros praradimo ir jos išlaikymo 

pojūčius, kuomet realaus skrydţio treniruokliuose yra modeliuojamas visas realus lėktuvo skrydis 

(lėktuvo judesiai, valdymas, oro uostų aplinka, skrydţio vaizdai ir pan.), jo naudotojas ne tik patiria 

skrydţio (piloto) pojūčius, įvairias perkrovas, bet kartu ir mokosi valdyti lėktuvą. Vaikų mokymo 

proceso metu sklandytuvas yra palaipsniui pakeliamas į orą, todėl vaikai patiria realų skrydį. 

Saugumo klausimai – dinamiškai eksploatuojant treniruoklį svarbus yra saugumo klausimas: dėl 

aerodinaminių plokštumų išdėstymo kyla šoninio vėjo grėsmė: yra tikimybė, kad šoninis vėjas gali 

treniruoklį pakelti į orą arba apversti. 

Norint pasiūlyti Veloplaną aviacijos rinkai, išradimą reikėtų tobulinti, išplečiant jo funkcines galimybes ir 

suteikiamus pojūčius naudotojui, pavyzdţiui, sudarant galimybę Veloplanui, veikiamam oro srauto, saugiai 

pakilti į tam tikrą aukštį ir jame manevruoti. 

Dėl šių prieţasčių atsiţvelgiant į esamą Veloplano funkcionalumą, tikėtina, kad vienintelė reali treniruoklio 

realizavimo rinka yra pramogų organizatoriai. 

Toliau verslo plane konkuravimo strategijos, rinkodara, projekto socialinis ekonominis vertinimas yra 

nagrinėjami plačiąja prasme, darant prielaidą, kad Veloplanas gali būti siūlomas visoms numatytoms 

rinkoms, nurodant visas galimas tinkamas priemones pagal produkto specifiką. 

6 P. Grecevičius, J. Abromas, R. Urbonienė, J. Genys, R. Marčius „Lietuvos pajūrio ţemyninės dalies rekreacinio 

naudojimo tendencijos, Klaipėdos universitetas, „Paţangioji statyba“, Kauno technologijos universitetas, Tarptautinės 

konferencijos pranešimų medţiaga, 2008 

7 UAB PILOTŲ TRENIRUOČIŲ CENTRAS ir Asociacija „Paluknys airpark“. 

41




 

 

Išnagrinėjus tris potencialių Veloplano vartotojų tikslines rinkas – aviatorių profesionalų, mėgėjų ir 

pramogų organizatorių – kaip labiausiai tikėtina treniruoklio realizavimo rinka dabartiniu metu išskirta 

pramogų organizatoriai. 

Interviu su aviacijos specialistais metu identifikuoti pagrindiniai dabartinio Veloplano modelio 

trūkumai, dėl kurių treniruoklis aviatorių rinkoms nebūtų patrauklus – ribotas funkcionalumas, 

suteikiami pojūčiai bei saugumo klausimai. Norint pasiūlyti Veloplaną šioms rinkoms, išradimą 

reikėtų tobulinti, išplečiant jo funkcines galimybes ir suteikiamus pojūčius naudotojui. 

5.4. Konkurentai 

Konkurentai – tai rinkos dalyviai, potencialiems pirkėjams siūlantys tapačius arba panašius poreikius 

tenkinančias prekes. Konkurencijos rūšys: 

Vertikalioji (funkcinė) konkurencija – tai varţymasis tarp tuos pačius pirkėjo poreikius tenkinančių 

skirtingų prekių rūšių. 

Horizontalioji (rūšinė) konkurencija – tai varţymasis tarp tą patį pirkėjo poreikį tenkinančių vienos 

rūšies prekių. 

Kaip tiesiogiai su Veloplanu konkuruojantys produktai gali būti išskirti mechaniniai įrenginiai, lavinantys 

vestibiuliarinį aparatą arba skirti pramogai. Tiesiogiai konkuruojančių produktų pristatymas yra pateikiamas 

toliau esančioje lentelėje. 

Lentelė Nr. 8. Tiesiogiai konkuruojantys produktai 

Produktas 

Aprašymas 

Pilotų gimnastikos treniruočių įranga yra gaminama Environmental Tectonics Corporation kompanijoje Jungtinėse 

Amerikos valstijose (JAV). Ji naudojama būsimųjų pilotų treniruotėms. Įrangą sudaro trys specialūs aviacijos gimnastikos 

treniruokliai – Ratas, Giroskopas ir Kilpa. Treniruokliai skirti gerinti orlaivių pilotų pusiausvyrą ir judesių koordinaciją. 

Įranga naudojama kartu su grieţtu fizinio pasirengimo tvarkaraščiu siekiant paruošti pilotus atlikti sudėtingus skrydţio 

manevrus. Treniruokliai naudojami: 

Judesių koordinacijai; 

Vestibiularinei desensibilizacijai; 

Koncentracijai; 

Apkrovoms išlaikyti. 

Visi įrenginiai gali būti naudojami su medicinos stebėjimo įranga pilotų medţiagų apykaitos rodikliams realiu laiku 

nustatyti. 

Rato formos pilotų gimnastikos treniruoklis leidţia 

besimokančiajam atlikti apsisukimus aplink ašį dviem plokštumomis: 

Besimokančiojo siluetas kerta sukimosi ašį; 

Besimokančiojo siluetas yra lygiagretus sukimosi ašiai. 

Į treniruokliį gali būti įdiegta pagrindinių fiziologinių parametrų 

matavimo įranga. Gali būti naudojamas individualioms arba 

grupinėms treniruotėms. 

42



Produktas 

Aprašymas 

Giroskopo treniruoklis yra sudarytas iš trijų vienu metu 

besisukančių ašių. Pusiausvyra turi būti išlaikoma nurodytoje 

pozicijoje. 


matavimo įranga. 

Kilpos treniruoklis leidţia atlikti švytavimo judesius ir posūkius 

aplink plokštumą, įrengtą virš besimokančiojo galvos tiek priekinėje 

plokštumoje (pirmyn ir atgal), tiek skersai (į kairę ir į dešinę). 

Prietaisas leidţia atlikti judesius vienu metu. Atlikdamas intensyvius 

apsisukimus Kilpos treniruoklyje, besimokantysis patiria vertikalias 

sunkio apkrovas (galva – kojos) iki 6 g. 


matavimo įranga. 

Pakabinamas sklandytuvo skrydţio treniruoklis. Sukurtas 1993 m. 

Autorius – Everard Cunion. Treniruoklio įrenginiui naudojama 

"Microsoft Flight Simulator“ programa sklandytuvo reţimu. Valdymo 

rankena įrengta ant pakabinamo skalndytuvo rėmo ir sujungta 

elastingomis juostomis su poliais, ant kurių yra prikabintas 

skalndytuvo rėmas. Taigi rankena gali nukrypti priklausomai nuo 

piloto svorio perkėlimo, kuris pakreipia visą įrenginį. 

„Cafly“ – transporto priemonė, pritaikyta judėti ţeme. Išradėjas 

Ferdinand Ferino, 1971 m. JAV. „Cafly“ pagrindinis tikslas buvo 

sukurti naujovišką kelių transporto priemonę, kuri pasiekus ganėtinai 

didelį greitį, vaţiuoja vienu ratu (visi ratai, išskyrus vieną, pakyla nuo 

ţemės paviršiaus ir sulenda į korpusą). Išradimas turi du priekinius 

ratus, įtaisytus greta vienas kito, neįprastą galinį ratą, porą sparnų 

virš korpuso ir pelekinį vairą. Transporto priemonė paprastai juda 

nedideliu greičiu su visais trimis ratais ant ţemės, tačiau pasiekus 

40 mylių per valandą greitį, tik vienas galinis ratas vis dar liečia 

ţemę. Kiti du priekiniai ratai atsitraukia nuo ţemės į viršų. 

Pusiausvyra yra išlaikoma sparnų ir pelekinio vairo pagalba. 

43



Produktas 

Aprašymas 

Motorinio parasparnio skrydţio treniruoklis. Naudojamas „Powered 

Paragliding New Brunswick Inc.“ motorinių parasparnių treniruočių 

kursuose Kanadoje. Treniruotė skrydţio treniruokliu apima visus 

skrydţio reţimus ir saugos procedūras avariniais atvejais. 

Treniruoklis leidţia kabėti supantis, kol veikia variklis, imituodamas 

motorinio parasparnio skrydį. 

Vėjaračiai. Tai vėjo varoma triratė transporto priemonė buriavimui 

sausumoje. Vėjaračiu yra buriuojama gulimoje pozicijoje, vairuojama 

rankomis arba kojomis, burė valdoma šotu (burės virve). Vėjaratis 

išvysto 25 – 50 km/h greitį. Naudojami pramogai bei rimtoms 

varţyboms. Vaţiavimui vėjaračiu reikalingi vėjas ir kietas paviršius 

(stovėjimo aikštelė, pieva, suplautas paplūdimys, arba ledas ir pan.). 

Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis http://everardcunion.wordpress.com/yet-more-hang-gliding/, 

http://www.poweredparaglidingnewbrunswick.com/courses/courses.htm, http://www.etcaircrewtraining.com/gymnastictraining-equipment, 

http://www.aleksotasair.lt/lt/index.php?page=news&name=Vejaraciai.html, blokart.lt pateikiama 

informacija 

Lietuvos rinkoje įmonė UAB „ABIS“ pramogų rinkai siūlo Giroskopą „Orbita“, vėjaračių pramoginę veiklą 

plėtoja VšĮ "Irklakojis". Profesionaliam naudojimui skirtų mechaninių aerodinaminių treniruoklių gamintojų ir 

platintojų nėra, tačiau tokius treniruoklius galima uţsisakyti iš uţsienio. Pavyzdţiui, įmonė „Environmental 

Tectonics Corporation (ETC)“, esanti JAV, rinkai siūlo mechaninius aviacijos gimnastikos treniruoklius pilotų 

treniruotėms. Kompanija treniruočių įrangą tiekia klientams 85 pasaulio šalyse. 

Netiesiogiai su Simuliatoriumi konkuruojantys produktai yra daugiafunkciniai įrenginiai, naudojami 

profesionalų pilotų rengimui bei pramogų rinkoje. 

Lentelė Nr. 9. Netiesiogiai konkuruojantys produktai 

Produktas 

Aprašymas 

Paramoginės paskirties virtualios realybės simuliatorius „Adrenalino 

Mašina". Tai 14 vietų atrakcionas, sukonstruotas kaip maţas kino 

teatras ant ratų - pakeltoje virš ţemės kapsulėje. Kapsulė, galingos 

hidraulikos bei kompiuterių pagalba, sinchroniškai juda kartu su 

filmo eiga. Atrakcionas turi savo elektros generatorių, dėl kurio 

įrenginį iš esmės galima eksploatuoti bet kurioje vietoje. Elektros 

tiekimas gali būti uţtikrinamas ir nuo renginio vietoje esančio trifazes 

srovės šaltinio. Simuliatorius tinka visoms amţiaus grupėms, uţima 

apie 13 m x 5 m plotą. Simuliatoriaus pasiruošimo darbui trukmė – 

apie 30 min. Sėkmingam simuliatoriaus darbui uţtikrinti uţtenka 

apie 60 kvadratinių metrų ploto. Galima eksploatuoti ir lauke, ir 

uţdarose patalpose, taip pat ir lyjant lietui. 

44



Produktas 

Aprašymas 

Boeing 737-500 ir Boeing 737-800W NG treniruokliai, sukurti kuo 

realiau atkartoti lėktuvo valdymą. „Boeing 737“ realaus skrydţio 

treniruokliuose kartu veikia kompiuterinės programos ir mechaninės 

bei hidraulinė sistemos, o valdymo prietaisų skydelis yra identiškas 

tikrajam. Treniruoklyje sustiprinami tokie patys pojūčiai, kaip ir 

pilotuojant tikrą lainerį. Skrydţio metu pro treniruoklio kabinos 

langus pilotas mato tą patį, ką matytų realiame skrydyje. 

Simuliatoriumi gali praktikuotis ne tik būsimi pilotai, patyrę lakūnai, 

bet ir smalsūs teorinių ir praktinių mokymų ieškantys aviacijos 

mėgėjai. 

„787 Dreamliner“ treniruočių programos treniruokliai. Treniruočių 

centre Sietle (JAV) visi pilotų apmokymai vyksta virtualiai, 

panaudojant aukštąsias technologijas. Naudodamiesi specialiomis 

programomis, pilotai išmoksta patikrinti lėktuvą prieš skrydį, valdyti 

lainerį pakilimo metu, pilotuoti jį esant sudėtingoms oro sąlygoms ar 

net suvaldyti skrydį su išjungtais lėktuvo varikliais. 

Būsimasis pilotas naudojasi kompiuterine programa, kuri iš esmės 

primena trimatį kompiuterinį ţaidimą. Jame pilotas vaikšto aplink 

lainerį ir virtualiai tikrina jo būklę. Ir atlieka tai lygiai taip pat, kaip 

darytų realybėje. 

„787 Dreamliner“ skrydţio treniruočių kabina itin tiksliai imituoja 

tikrąją piloto kabiną. Treniruočių metu pilotai bendrauja su virtualiu 

skrydţių centru, jų priimti sprendimai ir įrenginių valdymas yra 

vertinami realiu laiku, tad pilotai gali iš karto suţinoti, ką padarė 

negerai ir kaip reikėtų taisyti savo klaidą. 

Trečiasis treniruočių etapas vyksta dar kitame simuliatoriuje, kuris 

visiškai tiksliai atkartoja tikrojo lainerio pilotų kabiną. Treniruočių 

metu yra sukuriama autentiška aplinka, atitinkanti realaus skrydţio 

patirtį. Šiame realaus skrydţio simuliatoriuje yra atkuriamos bet 

kokios oro sąlygos, paros laikas, netikėti gedimai, ekstremalios 

aerodinaminės situacijos. Be to, šio simuliatoriaus kabina yra įrengta 

ant šešių hidraulinių atramų, kurios priklausomai nuo situacijos 

judina pačią kabiną ir suteikia pilotams realaus skrydţio patirtį. 

Pilotas gali fiziškai jausti lėktuvo įsibėgėjimą, pakilimo momentą, 

turbulencijas bei patį skrydį. Pilotas gali matyti ir itin tiksliai 

atkuriamas vizualizacijas, kurios tikroviškai atkartoja realų vaizdą, 

matomą per piloto kabinos langą. 

„Hiller“ aviacijos muziejus JAV taip pat siūlo išmėginti skrydţių 

simuliatorius. Muziejaus simuliatoriai naudoja specialius 

kompiuterius ir programinę įrangą. Sudėtiniai monitoriai ir skrydţio 

kontrolės prietaisai, įskaitant vairalazdę, sklendes ir vairo pedalus 

leidţia patirti tikrą skrydţio atmosferą. 

45



Produktas 

Aprašymas 

Namų ūkiui skirtas skrydţio simuliatorius, turintis JAV federalinės 

aviacijos administracijos licenciją (FAA). Šio prietaiso korpusas 

pagamintas iš plieninių vamzdţių, turi visus tikro lėktuvo valdymo 

pultelius, todėl tobulai imituoja orlaivio kabiną ir vaizdą iš jo. 3 LCD 

monitoriai sukuria 168 cm panoraminį vaizdą, garso kokybe rūpinasi 

garso sistema su po sėdyne įmontuota ţemųjų daţnių kolonėle, o 

netikro dangaus vaizdus generuoja keturių branduolių procesorius, 

vaizdo plokštė ir operatyvioji atmintis. Visas šis procesas yra 

palaikomas Microsoft Flight Simulator. 

OVO-4 – skrydţių simuliatorius namams. Simuliatorių sudaro 

kiaušinio formos kapsulė, kurioje yra trys 24 colių monitoriai, lėktuvo 

vairas, gausybė prietaisų, kėdė ir judėjimo įvairiomis kryptimis 

sistema. Kapsulė suderinta su Microsoft Flight Simulator X 

programa. 

Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis Virtualios realybės simuliatorius „Adrenalino mašina“, 2012 m., 

http://www.abis.lt/simuliatorius_atrakcionas.html, http://www.balsas.lt/m/naujiena/557782, http://www.hiller.org 

pateikiama infomacija 

Tiek Lietuvos, tiek uţsienio rinkoje daugiafunkcinių įrenginių pilotams lavinti yra gana daug. Svarbu atkreipti 

dėmesį, kad pojūčiai daugiafunkciniame įrenginyje – lėktuvo simuliatoriuje – yra beveik tokie patys kaip 

valdant tikrą lėktuvą. Realus skrydţio treniruoklis yra skirtas imituoti skrydį ir atkurti įvairią išorės aplinką. 

Skrydţio treniruoklis atkartoja orlaivio valdymą, visas jo sistemas bei sukuria plačiaformačius aplinkos 

vaizdus. Tokie treniruokliai perteikia garso, judesio ir regos jausminius pojūčius. Todėl tuo pačiu yra 

lavinamas ne tik vestibiuliarinis aparatas, bet ir lėktuvo valdymo įgūdţiai. Lietuvoje realaus skrydţio 

simuliatorius turi privačios pilotų mokymo įstaigos UAB „Baltic Aviation Academy“, UAB „Aerotraining“, UAB 

„Pilotų treniruočių centras“ ir kt. 

Pramogų rinkoje naudojami simuliatoriai taip pat yra eksploatuojami su specialia programine įranga ir gali 

perteikti su aviacija susijusius ar panašius garso, judesio ir regos jausminius pojūčius. 

Iš pateiktos informacijos matyti, kad Lietuvoje bei uţsienio rinkose Veloplanui egzistuoja tiek horizontalioji, 

tiek vertikalioji konkurencija. 

Konkuravimo strategija Lietuvos rinkoje 

Nustatant optimalią konkuravimo strategiją Lietuvoje, buvo naudojamas M. Porter Bendrųjų konkuravimo 

strategijų modelis 8 , pavaizduotas paveiksle toliau: 

8 Porter, M., (1998), Competitive Strategy: Techniques for Analyzing Industries and Competitors, Free Press 

46



Konkurencijos mastas 

Dideli rinkos 

segmentai 

Nedidelis rinkos 

segmentas 

Išlaidų lyderio 

strategija 

Koncentracija į 

išlaidas 

Diferenciacijos 

strategija 


diferenciaciją 

Išlaidų maţinimas 

Diferenciacija 

Konkurencinio pranašumo šaltinis 

Pav. Nr. 22. Konkuravimo strategija Lietuvos rinkoje 

Šaltinis: http://distance.ktu.lt/kursai/verslumas/rinkos_aplinkos_tyrimai_II/116795.html 

Lietuvos rinkoje rekomenduojama pasirinkti koncentracijos į diferenciaciją strategiją – t.y. siekti unikalumo 

pasirinktame rinkos segmente, diferencijuojant save nuo konkurentų pagal vieną iš trijų aspektų: vartotojų 

grupė, konkretus produktas ar konkreti geografinė rinka. 

Konkuravimo strategija uţsienio rinkose 

Nustatant optimalią konkuravimo strategiją uţsienio rinkose taip pat buvo naudojamas M. Porter Bendrųjų 

konkuravimo strategijų modelis, pavaizduotas paveiksle toliau: 


Dideli rinkos 

segmentai 


segmentas 


strategija 


išlaidas 


strategija 



Išlaidų maţinimas 


Konkurencinio pranašumo šaltinis 

Pav. Nr. 23. Konkuravimo strategija užsienio rinkose 

Šaltinis: http://distance.ktu.lt/kursai/verslumas/rinkos_aplinkos_tyrimai_II/116795.html 

Uţsienio rinkose rekomenduojama pasirinkti koncentracijos į išlaidas strategiją – t.y. pastangas sutelkti į 

maţiausios produkto savikainos tarp konkurentų siekimą ir taip konkuruoti produkto kaina. 

Išradimo vystytojai, naudodami koncentravimosi į išlaidas ir į diferenciaciją strategijas, turi prielaidas įgyti 

ilgalaikį konkurencinį pranašumą, nes: 

galima išskirti aiškius Veloplano realizavimo rinkos segmentus, turinčius specifinių poreikių; 

pasirinktas rinkos segmentas yra augantis ir pelningas; 

veiklos sritis nepasiţymi sezoniškumu ir cikliškumu, todėl nėra rizikos dėl poreikio diversifikuoti savo 

veiklą, dėl ko būtų prarandami koncentracijos teikiami privalumai. 

47




 

 

 

Tiesiogiai su Veloplanu konkuruojantys produktai yra mechaniniai įrenginiai, lavinantys vestibiuliarinį 

aparatą arba skirti pramogai. Netiesiogiai su Simuliatoriumi konkuruojantys produktai yra 

daugiafunkciniai įrenginiai, naudojami profesionalų pilotų rengimui bei pramogų rinkoje. 

Lietuvoje bei uţsienio rinkose Veloplanui egzistuoja tiek horizontalioji, tiek vertikalioji konkurencija. 

Tiek Lietuvos, tiek uţsienio rinkoje daugiafunkcinių įrenginių pilotams lavinti yra gana daug. Tokie 

įrenginiai (treniruokliai) perteikia garso, judesio ir regos jausminius pojūčius. Todėl juos naudojant 

profesionaliai, tuo pačiu yra lavinamas ne tik vestibiuliarinis aparatas, bet ir lėktuvo valdymo įgūdţiai. 

Konkuravimui Lietuvos ir uţsienio rinkose rekomenduojamos dvi strategijos: Lietuvos rinkoje – 

koncentracijos į diferenciaciją strategija, kai siekiama unikalumo pasirinktame rinkos segmente, 

diferencijuojant save nuo konkurentų pagal vieną iš trijų aspektų: vartotojų grupė, konkretus 

produktas ar konkreti geografinė rinka; uţsienio rinkose – koncentracijos į išlaidas strategija, kai 

pastangos sutelkiamos į maţiausios produkto savikainos tarp konkurentų siekimą ir taip 

konkuruojama produkto kaina. 

48

Pardavimo apimtys 

Produkto kaina 



6. RINKODARA 

6.1. Rinkodaros ir pardavimo strategija 

Rinkodaros strategija 

Rinkodaros strategija – tai funkcinė strategija, susijusi su kainų nustatymu, produktų rėmimu ir paskirstymu. 

Strategija sukuriama kiekvienai produktų grupei, atsiţvelgiant į konkurentų strategijas, kuriai grupei įmonė 

priklauso (lyderė, imitatorė, naujokė ar pan.) bei kurioje gyvavimo ciklo stadijoje yra įmonės gaminami 

produktai. 

Produkto gyvavimo ciklas – tai laikotarpis nuo prekės atsiradimo iki jos išnykimo rinkoje. Produkto gyvavimo 

ciklo stadijos: įdiegimas, augimas, branda ir nuosmukis. 

Įdiegimas Augimas Branda Nuosmukis 

Pardavimo 

apimtys 

Pelnas 

Laikas 

Pav. Nr. 24. Produkto gyvavimo ciklas 

Šaltinis: http://distance.ktu.lt/kursai/verslumas/verslo_projektavimas_II/117841.html 

Kadangi Veloplanas yra naujas produktas, pradėjus gamybą, jis bus įvedimo į rinką stadijoje (paveiksle 

aukščiau – „Įdiegimas“). Įvedimo stadijoje prekė yra nauja. Vartotojai maţai ţino apie ją, todėl dar nėra 

susiklostę jos vartojimo įpročiai. Dauguma pirkimų – bandomieji. Naują prekę perka tik tie vartotojai, kurie 

mėgsta naujoves. Nusipirkę prekę ir teigiamai ją įvertinę, paskleidţia informaciją aplinkiniams. Taip atsiranda 

vis daugiau vartotojų, siekiančių įsigyti naują prekę. Pamaţu pradeda didėti pardavimo mastas. Paprastai 

įvedimo stadijoje daug lėšų yra skiriama rėmimui, ypač reklamai, tuo siekiant geriau informuoti vartotojus 

apie naują prekę. 

Nustatant optimalią rinkodaros strategiją Lietuvoje, buvo naudojamas P. Kotler 9 

paveikslėlyje ţemiau: 

modelis, pavaizduotas 


Dideli rinkos 

segmentai 

Ţema Aukšta 


segmentas 

Lėto nugriebimo 


strategija 

strategija 

Koncentracija Lėto įsiskverbimo į 

strategija 

išlaidas 

Išlaidų Ţemas maţinimas 

Greito nugriebimo 


strategija 

strategija 



strategija 

Greito įsiskverbimo 


Aukštas 

Konkurencinio Rėmimo intensyvumas 

pranašumo šaltinis 

Pav. Nr. 25. Rinkodaros strategija Lietuvoje 

Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis http://distance.ktu.lt/kursai/verslumas/pardavimai_I/116515.html 

9 http://distance.ktu.lt/kursai/verslumas/pardavimai_I/116515.html 

49

Produkto kaina 



Lietuvos rinkoje rekomenduojama pasirinkti greito nugriebimo strategiją. Taikant greito nugriebimo strategiją, 

nustatoma sąlyginai didelė produkto kaina ir didelės rėmimo išlaidos. Kadangi didţioji vartotojų dalis nėra 

informuota apie produktą, taip pat yra tikimybė, kad vartotojai, turintys informacijos, bus pasirengę pirkti 

prekę ir uţ didesnę kainą, nes Lietuvos rinkoje analogiškų prekių nėra, greito nugriebimo strategija turėtų 

būti efektyvi siūlant Veloplaną Lietuvos rinkai. Numatant potencialią konkurenciją, turi būti stengiamasi įgyti 

vartotojų palankumą siūlomai prekei. 

Nustatant optimalią rinkodaros strategiją uţsienyje, taip pat buvo naudojamas P. Kotler modelis, 

pavaizduotas paveikslėlyje ţemiau: 


Dideli rinkos 

segmentai 

Ţema Aukšta 


segmentas 

Lėto nugriebimo 


strategija 

strategija 

Koncentracija Lėto įsiskverbimo į 

strategija 

išlaidas 

Išlaidų Ţemas maţinimas 

Greito nugriebimo 


strategija 

strategija 



strategija 

Greito įsiskverbimo 


Aukštas 

Konkurencinio Rėmimo intensyvumas 

pranašumo šaltinis 

Pav. Nr. 26. Rinkodaros strategija Lietuvoje 

Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis http://distance.ktu.lt/kursai/verslumas/pardavimai_I/116515.html 

Uţsienio rinkose rekomenduojama pasirinkti greito įsiskverbimo strategiją. Taikant greito įsiskverbimo 

strategiją, nustatoma maţa prekės kaina ir didelės rėmimo išlaidos. Tai padeda greitai įsiskverbti į rinką. 

Kadangi uţsienio rinkose jau esama konkurentų, gaminančių bei prekiaujančių mechaniniais aviacijos 

treniruokliais, vartotojai yra jautrūs kainai, nes turi produktų pasirinkimą, todėl ši strategija turėtų būti efektyvi 

siūlant Veloplaną uţsienio rinkoms. 

Pardavimo strategija 

Pardavimo strategija parenkama atsiţvelgiant į siūlomo produkto gyvavimo rinkoje etapą, konkurencinę 

padėtį, rinkos esamą situaciją ir panašius veiksnius. Išskiriamos 8 pardavimo strategijos 10 : 

 

 

 

 

 

 

 

 

Paklausos formavimo strategija; 

Rinkos uţvaldymo strategija; 

Rinkos racionalizavimo strategija; 

Prekių asortimento atnaujinimo strategija; 

Gamybos galimybių keitimo strategija; 

Rinkos dalies išsaugojimo strategija; 

Pardavimo ir tiekimo funkcijų integracijos strategija; 

Laukimo strategija. 

Kadangi Veloplanas yra naujas produktas ir, pradėjus gamybą, bus įvedimo į rinką gyvavimo ciklo stadijoje, 

jam tinkamos pardavimo strategijos yra šios: Paklausos formavimo strategija arba Rinkos uţvaldymo 

strategija. 

Paklausos formavimo strategija taikoma, pateikiant į rinką iš principo naują prekę. Norint tinkamai parinkti 

produktą, kad jis atitiktų potencialią paklausą numatytame rinkos segmente, reikia vykdyti marketingo 

tyrimus. Naujos prekės pardavimo rinkos formavimas uţtrunka gana ilgą laikotarpį. Norint, kad paklausos 

formavimo strategija būtų sėkminga, reikia iš anksto parengti pardavimus, kurie supaţindintų vartotojus su 

nauja preke, sugebėtų įtikinti vartotojus naujos prekės teikiamais privalumais. 

10 http://distance.ktu.lt/kursai/verslumas/pardavimai_I/116385.html 

50



Rinkos uţvaldymo strategija yra iš viena paklausos formavimo alternatyvų. Jos esmė – išstumti konkurentus 

iš tam tikro segmento arba uţvaldyti įmonę konkurentę, veikiančią tam tikrame rinkos segmente. 

Pasirenkant pardavimo strategiją būtina atsiţvelgti į siūlomo produkto – aerodinaminio treniruoklio – 

specifiką: Veloplanas bus pirmą kartą pristatomas Lietuvos ir uţsienio rinkoms, treniruoklis turi tiesioginių ir 

netiesioginių konkurentų. Produkto realizavimo rinkos yra konkurencingos ir prognozuojamas šių rinkų 

vystymasis bei augimas. 

Įvertinus aukščiau išdėstytus aspektus, vykdant Veloplano pardavimus, Lietuvos rinkoje galėtų būti taikoma 

paklausos formavimo pradavimo strategija, o uţsienio rinkose – rinkos uţvaldymo strategija. 

Unikalus pardavimo pasiūlymas 

Siekiant pardavimų efektyvumo ir norint uţimti kuo didesnę rinkos dalį tiek Lietuvoje, tiek uţsienyje, siūlomo 

produkto pridėtinė vertė turi būti identifikuota ir perteikta klientams. Šiam tikslui yra nustatomas unikalus 

pardavimo pasiūlymas. Unikalus pardavimo pasiūlymas (angl. unique selling proposition (point), sutr. USP) – 

tai produkto apibūdinimas, kuris akcentuoja jo sukuriamą pridėtinę vertę, o ne technines savybes. Paveiksle 

toliau yra pateiktas galimas Veloplano unikalus pardavimo pasiūlymas. 

Kliento poreikis 

Produkto charakteristikos 

Pridėtinė vertė 

Prekės naudojimo 

efektyvumas; 

Kaina, atitinkanti kokybę; 

Naudojimo ir eksploatacijos 

paprastumas; 

Kt. 

Saugumas; 

Paprasta eksploatacija; 

Smagus naudojimas; 

Efektyvumas; 

Teikiama nauda. 

Nauja, išskirtinė ir patraukli 

prekė rinkoje, galinti 

patenkinti klientų poreikius 

UNIKALUS PARDAVIMO PASIŪLYMAS: 

Saugus ir smagus naudoti, efektyvus ir 

neįprastas mechaninis aerodinaminis 

treniruoklis, skirtas vestibiuliarinio aparato 

lavinimui arba pramogai 


Pav. Nr. 27. Veloplano unikalus pardavimo pasiūlymas 


 

 

 

Lietuvos rinkoje rekomenduojama pasirinkti greito nugriebimo rinkodaros strategiją, kai nustatoma 

didelė produkto kaina ir didelės rėmimo išlaidos. Uţsienio rinkose rekomenduojama naudoti greito 

įsiskverbimo rinkodaros strategija, kai nustatoma maţa prekės kaina ir didelės rėmimo išlaidos. 

Kadangi Veloplanas yra naujas produktas ir, pradėjus gamybą, bus įvedimo į rinką gyvavimo ciklo 

stadijoje, jam tinkamos pardavimo strategijos yra paklausos formavimo arba rinkos uţvaldymo. 

Pagal Veloplano specifiką, vykdant šio produkto pardavimus, Lietuvos rinkoje galėtų būti taikoma 

paklausos formavimo pradavimo strategija, o uţsienio rinkose – rinkos uţvaldymo strategija. 

Siekiant pardavimų efektyvumo ir norint uţimti kuo didesnę rinkos dalį tiek Lietuvoje, tiek uţsienyje, 

Veloplano pridėtinė vertė turėtų būti identifikuojama ir perteikiama klientams, nustatant unikalų 

pardavimo pasiūlymą – Saugaus ir smagaus naudoti, efektyvaus mechaninio aerodinaminio 

treniruoklio, skirto vestibiuliarinio aparato lavinimui arba pramogai. 

51



6.2. Kainodara 

Kaina – pinigų suma, mokama uţ produktą ar paslaugą, arba vertybių suma, kurią vartotojai išmaino į teisę 

turėti arba vartoti produktą ar naudotis paslauga. Kaina yra priemonė nustatant tam tikrus santykius tarp 

verslo subjekto ir vartotojo, padeda suformuoti įspūdį apie produktą ir gali turėti įtakos tolesniam jo 

vystymuisi. Kainodara yra svarbus marketingo plano elementas ir svarbi konkurencijos priemonė. 

Kainos nustatymas 

Įvertinus produkto paklausą, kaštus ir konkurentų prekių kainas, galimi 3 pagrindiniai kainos nustatymo 

metodai: 

metodas, orientuotas į kaštus: 

- kaštai ir pridedamas antkainis; 

- lūţio taško radimas; 

- pagrįstas kintamaisiais kaštais; 

metodas, orientuotas į paklausą; 

metodas, orientuotas į konkurentus. 

Įvertinus tai, kad identiško produkto Lietuvos rinkoje nesiūlo nei vienas verslo subjektas, rekomenduojama 

taikyti į paklausą orientuotos kainos nustatymo metodiką. 

Į paklausą orientuotam kainos nustatymo metodui būdingi du aspektai: 

įmonė, nustatydama prekės kainą šiuo metodu, remiasi ne gamybos kaštais, o suvokiama verte, 

kurią ši prekė turi vartotojams; 

nustatant kainą remiamasi egzistuojančios paklausos lygiu. 

Kainos lygio pagrindas nustatomas pagal tai, kaip vartotojai priima, suvokia prekę, kokią suteikia reikšmę. 

Galutinių vartotojų įvertinimai priklauso nuo subjektyvaus psichologinio pasitenkinimo, gaunamo vartojant 

prekę. Vartotojo pasirinkimą lemia tai, kaip jis vertina prekės kokybę ar naudą, gaunamą iš prekės palyginti 

su kaštais, kurie atspindi jos kainą. 

Suvokiama nauda tiesiogiai susijusi su suvokiama prekės kokybe, o suvokiami kaštai tiesiogiai susiję su 

prekės kaina. Kuo didesnis vertės suvokimas, tuo didesnis noras pirkti prekę. Kainos, suvokiamos vertės ir 

noro pirkti prekę priklausomybė parodyta paveiksle ţemiau. 

Savikaina 

Kaštų 

Suvokimas 

Kokybės 

Suvokiama 

vertė 

Kaina 

Pav. Nr. 28. Kainos, suvokiamos vertės ir noro pirkti priklausomybė 

Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis Bakanauskas, A. Darškuvienė, V. „Kainodara: teorija ir praktika“, 2000. 

Kaštai yra ribojantis veiksnys, rodantis ar bus gaunamas planuojamas pelnas, jei bus nustatyta paklausos 

lygį atitinkanti kaina. Todėl turi būti atsiţvelgta į tokius aspektus: 

 

 

 

 

Simuliatoriaus kaina negali būti maţesnė nei savikaina; 

dalį galutinės kainos vartotojui sudarys įrenginio transportavimo kaštai; 

analogiško produkto Lietuvos rinkoje nėra; 

potencialių pirkėjų išankstinis produkto poreikio vertinimas. 

52



Nustatant galutinę kainą būtina: 

 

 

 

 

atsiţvelgti į psichologinius veiksnius; 

atsiţvelgti į paskirstymo kanalų dalyvius; 

įvertinti konkurencinę aplinką ir taikomas kainas; 

nustatyti papildomų prekių (paslaugų) kainas, kt. 

Tokiu būdu yra susiaurinamas kainų diapazonas, kuriame bus nustatyta galutinė produkto kaina. 

Atsiţvelgiant į tai, kad uţsienio rinkoje yra įmonių, siūlančių analogiškus produktus, taip pat įrenginio 

gamybos kaštai Lietuvoje yra maţesni nei uţsienyje, rekomenduojama naudoti orientuotą į kaštus kainos 

nustatymo metodiką. 

Palyginimui, UAB „ABIS“ pramogoms siūlomo giroskopo „Orbita“ kaina yra 10.000 Lt/vnt. (be PVM). 

Netiesioginių Veloplano konkurentų – realaus skrydţio treniruoklių – kainos rinkoje gali svyruoti nuo 17 tūkst. 

iki 10 mln. dolerių. 

Būtina atsiţvelgti į tokius aspektus: 

Simuliatoriaus kaina negali būti maţesnė nei savikaina; 

įrenginio gamybos kaštai; 

įrenginio transportavimo kaštai; 

Simuliatoriaus kaina turėtų būti maţesnė uţ konkurentų siūlomas kainas, kt. 

Veloplano nuoma 

Siekiant išplėsti Veloplano realizavimo galimybes, treniruoklį galima ir nuomoti. Galima ilgalaikė ir 

trumpalaikė Simuliatoriaus nuoma. Trumpam laikotarpiui (1 – 3 dienos) Veloplanas būtų nuomojamas 

įvairioms šventėms ir renginiams. Ilgalaikiam laikotarpiui Simuliatorius būtų siūlomas prekybos centrams, 

turintiems pramogų zonas, sporto ir laisvalaikio klubams, su aviacija susijusiems klubams ir bendruomenėms 

ir pan. 

Toliau pateikiama galimų Veloplano pardavimo ir nuomos kainų lentelė. 

Lentelė Nr. 10. 

Veloplano pardavimo kainos 

Pardavimo tipas 

Pardavimas 

Lietuvos rinkai 

Uţsienio rinkoms 

Nuoma 

Ilgalaikė 

Trumpalaikė 


Numatoma kaina 

8.991 Lt/vnt 

9.511 Lt/vnt. (2.755 € /vnt.) 

5 Lt/diena 

1.000 Lt/diena 

Savikainos analizė 

Simuliatoriaus savikainos vertinimas atliktas pagal galimų tiekėjų pateiktus gamybos skaičiavimus ir įvertinus 

bendruosiuos bei administracinius kaštus. Lentelėje toliau pateikiama Simuliatoriaus savikainos struktūra. 


Veloplano savikainos struktūra 

Kintantys 

kaštai 

Pastovieji 

kaštai 

Gamybos savikaina 

VEIKLOS SĄNAUDOS 

Darbo uţmokestis (direktorius) 

Buhalterinės paslaugos 

Rinkodaros sąnaudos 

Kitos veiklos sąnaudos 

Sąnaudų rūšis Suma Suma 1 vnt. 

2.600 Lt/vnt. 2.600 Lt/vnt. 

800 Lt/mėn. 

400 Lt/mėn. 

2.145 Lt/mėn. 

1.000 Lt/mėn. 

Iš viso: 

Šaltinis: sudaryta autorių pagal galimų tiekėjų skaičiavimus 

*įvertinus vidutinį 5 mėn. veiklos sąnaudų sumą ir planuojamų realizuoti vienetų skaičių 

5.611 Lt/vnt.* 

8.211 Lt/vnt. 

53

Koordinavimas 

(Išradėjas) 




 

 

Įvertinus tai, kad identiško produkto Lietuvos rinkoje nesiūlo nei vienas verslo subjektas, 

rekomenduojama taikyti į paklausą orientuotos kainos nustatymo metodiką. Uţsienio rinkose yra 

įmonių, siūlančių analogiškus produktus, todėl šioms rinkoms rekomenduojama naudoti orientuotą į 

kaštus kainos nustatymo metodiką. 

Veloplano kaina, atsiţvelgiant į produkto gamybos savikainą ir galimą paklausą, Lietuvos rinkai 

8.991 Lt/vnt., uţsienio rinkoms – 9.511 Lt/vnt. 

6.3. Paskirstymas (tiekimas) 

Paskirstymas – tai marketingo komplekso elementas, kuris apima sprendimus ir veiksmus, susijusius su 

prekių judėjimu nuo gamintojo iki vartotojo. Pagrindiniai paskirstymo uţdaviniai yra: 

 

 

 

 

pateikti prekę tada, kai vartotojas nori ją pirkti; 

pateikti prekę ten, kur vartotojui patogu; 

suteikti įvairių papildomų paslaugų (pardavėjų pagalba ir patarimai, papildoma informacija apie 

produktą prekybos vietose); 

sukurti prekių asortimentą, kuris atitiktų vartotojo pageidavimus. 

Kaip jau buvo minėta ankstesniuose skyriuose, Veloplano gamybą numatoma vykdyti pasitelkiant išorinę 

gamybos įmonę. Efektyviam Veloplano paskirstymui, t.y. treniruoklio pateikimui klientams laiku, patogiai ir 

pagal jų poreikius, galima taikyti tiek tiesioginius, tiek netiesioginius pardavimus. Netiesioginius treniruoklio 

pardavimus galima vykdyti per prekybos agentus, įvairių specializuotų renginių (parodų) metu, taip pat per 

elektroninę prekybą. 

Principinė Veloplano kaip produkto paskirstymo schema yra pateikta paveiksle toliau. 

VELOPLANAS 

GAMINTOJAS 

Elektroninė 

prekyba 

Renginiai 

Prekybos 

agentai 

Tiesioginiai 

pardavimai 

KLIENTAI 


Pav. Nr. 29. Principinė paskirstymo schema 

Dėl fizinio Veloplano pristatymo klientui sprendimą rekomenduojama priimti kiekvieno individualaus 

uţsakymo atveju, atsiţvelgiant į kliento buvimo vietą, pageidavimus ir poreikius. Dėl treniruoklio dydţio ir 

gabaritų labiausiai tikėtina, kad jis bus transportuojamas sausumos (automobilių, geleţinkelių) ir vandens 

transportu. 

Ilguoju laikotarpiu planuojama, kad Veloplanas galės būti lengvai surenkamas ir išardomas kliento jėgomis 

be specialių priemonių. Dėl išardomų konstrukcijų – nuimamų plokštumų, išardomų ašių bei nulenkiamos 

naudotojo sėdimosios dalies – Veloplano transportavimas taip pat turėtų būti paprastesnis. 

54




 

 

Veloplano paskirstymui galima taikyti tiek tiesioginius, tiek netiesioginius (per prekybos agentus, 

įvairių specializuotų renginių (parodų) metu, taip pat per elektroninę prekybą) pardavimus. 

Fizinis Veloplano pristatymas klientui būtų vykdomas pagal individualų uţsakymą, atsiţvelgiant į 

kliento poreikius ir jo nustatytą įrenginio pristatymo vietą. Ilguoju laikotarpiu Veloplanas galės būti 

lengvai surenkamas ir išardomas kliento jėgomis be specialių priemonių. 

6.4. Marketingo strategija 

Marketingo strategija yra viena iš funkcinių įmonės strategijų, kontroliuojanti pagrindines įmonės santykių su 

išorine aplinka palaikymo funkcijas – prekės pristatymo rinkai ir pardavimo. Marketingo strategija turi būti 

konkurencinė (Porter, 1998). Svarbiausias jos tikslas – atlikti puolamuosius arba gynybinius veiksmus, 

kuriant tvirtą poziciją rinkoje, taip pat uţtikrinti įmonės investicijų pelningą grįţtamumą. Marketingo strategija 

turi būti rengiama, atsakant į du pagrindinius klausimus: 

 

 

koks yra ilgalaikis konkurencinis įmonės pranašumas? 

kaip sukurti šį pranašumą? 

Tam, kad būtų parengta marketingo strategija, atitinkanti siekiamus tikslus, reikia išsamios situacijos analizės 

(išorinės ir vidinės aplinkos bei SSGG analizė), rinkos segmentavimo, tikslinių rinkų nustatymo ir 

pozicionavimo, konkurencinio pranašumo identifikavimo bei įgijimo, konkuravimo strategijos parinkimo, 

marketingo strategijos pagal komplekso elementus parengimo bei marketingo strategijos įgyvendinimo ir 

kontrolės. Marketingo plano rengimo procesas pateiktas paveiksle toliau. 

Situacijos 

analizė 

Marketingo 

tikslai 

Marketingo 

strategija 

Marketingo 

kompleksas 

Veiksmų 

planas 

Biudžetas 

Veiksmų plano 

įgyvendinimas 

Kontrolė 

Pav. Nr. 30. Marketingo plano rengimas 

Šaltinis: sudaryta autorių, pagal Doyle ir Stern (2006) 

Tam, kad būtų pasiekti strateginiai marketingo tikslai, turi būti parengtas marketingo priemonių kompleksas 

(pasirinktos marketingo priemonės, konkrečios tikslinės grupės, kurioms jos skirtos, numatytas jų 

įgyvendinimo laikas, kt.), kurio pagrindą sudaro konkrečių veiksmų planas su numatytu biudţetu. 

Marketingo strategijos tikslas 

Veloplano marketingo strategijos tikslas – uţtikrinti Simuliatoriaus pardavimus Lietuvos ir uţsienio rinkose, 

didinant Veloplano ţinomumą kaip saugaus ir smagaus naudoti, efektyvaus ir neįprasto mechaninio 

aerodinaminio treniruoklio, skirto vestibiuliarinio aparato lavinimui aviacijoje arba pramogai. 

Marketingo kompleksas 

Marketingo kompleksas – tai marketingo (rėmimo) priemonių visuma, skirta išsikeltam tikslui pasiekti. 

Rėmimas – tai sprendimai ir veiksmai, kuriais siekiama pirkėjus informuoti apie produktą ir paskatinti juos tą 

produktą pirkti. Rėmimo funkcija yra itin svarbi prekės įvedimo į rinką stadijoje, nes vartotojas produkto 

neieško, kadangi apie jį neţino (neturi būtinos informacijos), todėl visi rėmimo strategijos veiksmai bei 

priemonės turi būti orientuoti į vartotojų ir plačiosios visuomenės informavimą apie siūlomą produktą, jo 

teikiamą naudą. 

55



Pardavimų sėkmė priklauso ne tik nuo siūlomo produkto kokybės ar unikalumo, bet ir nuo aplinkos poţiūrio 

bei turimos informacijos kiekio apie šiuos produktus, jų savybes bei teikiamą naudą. Todėl įmonė turi 

suformuoti teigiamą produkto įvaizdį bei pateikti reikiamą kiekį informacijos, tam, kad būtų pasiekti uţsibrėţti 

tikslai. Formuojant įvaizdį bei skleidţiant informaciją naudojamos įvairios rėmimo priemonės, kurios skiriasi 

savo apimtimi, teikiama nauda, efektyvumu bei kaštais. Toliau pateikiamos galimos taikyti rėmimo priemonės 

bei aprašoma jų teikiama nauda. 


Pav. Nr. 31. Rėmimo priemonės 

Reklama – tai uţsakovo apmokamas neasmeniškas informacijos apie prekes, paslaugas ar idėjas skleidimas 

pasirinktai auditorijai, siekiant uţsakovo numatytų tikslų. Reklamai būdingi bent du poţymiai: 

 

 

specialus jos tikslas – skatinti vartoti reklamuojamą produktą arba vykdyti kitus reklamuotojo 

uţsakymus; 

atlygintinumas (uţ reklamą tiekėjui yra atlyginama). 

Populiarinimas – tai neasmeniškas prekės ar paslaugos paklausos formavimas, skleidţiant duomenis apie 

jas informacijos perdavimo priemonėmis. Pranešimai tiesiogiai neskatina pirkti prekių, bet tik informuoja apie 

jas ir gamintojus. Tai padeda kitiems rėmimo veiksmams. Populiarinimo tikslai: 

 

 

 

padėti pateikti naują produktą į rinką; 

daryti įtaką konkretiems rinkos segmentams; 

kurti įmonės įvaizdį. 

Asmeniniai pardavimai – asmeninė komunikacija su vienu ar keliais galimais vartotojais, tikintis parduoti ar 

įtikinti atlikti tam tikrą veiksmą. Asmeniniai pardavimai turi aiškius privalumus – jų metu gaunama kliento 

reakcija, matomas aiškus rezultatas. 

Pardavimo skatinimas – tai visuma į pirkėjus nukreiptų veiksmų, kuriais, sudarius palankesnes prekių 

įsigijimo sąlygas, siekiama didinti jų pardavimą. Pardavimo skatinimo priemonėmis įmonė siekia sukelti 

stipresnę ir greitesnę pirkėjų reakciją, atkreipti dėmesį į tam tikrų prekių pasiūlą įveikti pardavimo sąstingį. 

56



Priešingai reklamai arba populiarinimui, pardavimo skatinamas daţniau naudojamas kaip trumpalaikė 

komunikacijos priemonė. 

Įvertinus Veloplano savybes bei atsiţvelgiant į tikslinių rinkų, kurioms norima siūlyti treniruoklį, specifiką, 

rekomenduojamas marketingo kompleksas yra pateikiamas lentelėje toliau 11 . 


Veloplano marketingo kompleksas 

Reklamos priemonės 

Populiarinimo 

priemonės 

Asmeniniai pardavimai 


Rėmimo priemonių rūšys 

Reklama spaudoje 

Reklama internete 

Teminiai straipsniai spaudoje 

Populiarinimas internete 

Spaudos konferencijos, viešos 

kalbos, pasisakymai 

Autoritetingų asmenų nuomonių 

pristatymas 

Siūlomos rėmimo priemonės 

Reklama su aviacija susijusiuose leidiniuose 

Reklama su laisvalaikiu susijusiuose leidiniuose 

Reklama teminiuose aviacijos (taip pat su aviacija 

susijusių organizacijų) internetiniuose tinklapiuose 

Reklama su laisvalaikiu susijusiose internetiniuose 

tinklapiuose 

Reklama paieškos sistemoje Google (Adwords) 

Reklama Youtube tinklapyje platinant trumpus 

filmukus 

Reklama populiariuose informaciniuose portaluose 

(nuorodos, „baneriai“, kt.) 

Straipsniai su aviacija susijusiuose leidiniuose 

Atskira rubrika populiariame informaciniame portale 

(pvz., „Delfi Gyvenimas“) 

Trumpi informaciniai filmukai Youtube tinklapyje 

Internetinio tinklapio sukūrimas 

Konferencijos, informacinio pobūdţio seminaro 

tikslinės rinkos atstovams suorganizavimas 

Dalyvavimas tarptautinėse ir uţsienyje 

organizuojamose aviacijos parodose 

Treniruoklio eksponavimas KMTP patalpose. 

Populiarinimas pasitelkiant visuomenėje ţinomą su 

aviacija susijusį asmenį (interviu, pristatymai ir pan.) 

Pardavimai pasitelkus pardavimo agentus 

Pardavimai per asmeninius išradėjo ryšius 

Siūlomų rėmimo priemonių kiekis ir įgyvendinimo intensyvumas turėtų būti pasirenkamas įvertinus finansines 

galimybes ir jų poreikį konkrečiu metu. 

Veiksmų planas 

Efektyviam numatyto marketingo komplekso įgyvendinimui yra būtinas konkretus priemonių įgyvendinimo 

planas. Marketingo veiklą pagal intensyvumą ir veiklos trukmę galima išskirti į kelis etapus: 

 

 

 

 

pasirengimas produkto įvedimui į rinką; 

įvedimo į rinką etapas; 

palaikomojo rėmimo etapas; 

monitoringas. 

Rekomenduojamas pradinis Veloplano marketingo veiksmų planas pateiktas paveiksle toliau. 

11 Sudaryta, remiantis reklamos agentūros UAB „Reladus“ konsultantų rekomendacijomis 

57

Pertrauka 

Monitoringas 



Pardavimų veiklos 

pradžia 

Įvedimas į rinką 

2 mėn. 3 mėn. 

1 mėn. 1,5 mėn. 

Veiksmų plano 

atnaujinimas: 

tolesni veiksmai 

Pasirengimas 

įvedimui į rinką 

Palaikymas 


Pav. Nr. 32. Veloplano marketingo veiksmų planas 

Rekomenduojama, kad pasirinktų Simuliatoriaus marketingo priemonių įgyvendinimas truktų ne maţiau kaip 

7 mėn. Lietuvoje ir ne maţiau kaip 9 mėn. uţsienio rinkose. 

Marketingo veiksmų planas Lietuvos ir uţsienio rinkose gali būti įgyvendinamas paraleliai, t.y. produktą 

rinkoms pristatant vienu metu, arba paeiliui – atlikus įgyvendintų veiksmų Lietuvos rinkoje monitoringą, 

sudaromas pakoreguotas veiksmų planas uţsienio rinkoms. 

Biudţetas 

Remiantis reklamos agentūros konsultantų 12 rekomendacijomis, naujo produkto pristatymo rinkai marketingui 

turėtų būti skiriama 10 – 15 proc. pardavimo pajamų dydţio biudţetas. 

Kai potencialūs Simuliatoriaus pirkėjai jau yra supaţindinti su nauju produktu, produkto rėmimo palaikymui 

rekomenduojama numatyti 3 – 5 proc. pardavimo pajamų dydţio išlaidas. 

Kontrolė ir efektyvumo vertinimas 

Siekiant įvertinti pasirinktą marketingo strategiją, yra tikslinga nustatyti jos efektyvumą. Vykdomų veiksmų 

kontrolė ir efektyvumo vertinimas yra atliekamas atsiţvelgiant į įmonės technines galimybes, ţmogiškuosius 

išteklius, lėšų sumą, skiriamą pardavimų skatinimui ir kt. aspektus. Marketingo efektyvumas gali būti 

vertinamas, pasirenkant tokius vertinimo kriterijus: 

 

 

 

 

naujo produkto pardavimo apimčių kitimas (matuojamas pagal buhalterinės apskaitos duomenis); 

internetinės svetainės, informacinių rubrikų internetiniuose portaluose lankomumas, filmukų Youtube 

tinklapyje perţiūrų skaičius ir pan.; 

klientų atsiliepimai ir vertinimai, vykdant asmeninius pardavimus; 

kt. 


 

 

Veloplano pristatymo rinkai rėmimo priemonių kiekis ir įgyvendinimo intensyvumas turėtų būti 

pasirenkamas įvertinus finansines galimybes ir jų poreikį konkrečiu metu, tačiau marketingui 

rekomenduojama skirti 10 – 15 proc. pardavimo pajamų dydţio biudţetą, o pasirinktas marketingo 

priemones įgyvendinti ne maţiau kaip 7 mėn. Lietuvoje ir ne maţiau kaip 9 mėn. uţsienio rinkose. 

Produkto rėmimo palaikymui rekomenduojama numatyti 3 – 5 proc. pardavimo pajamų dydţio 

išlaidas. 

12 UAB „Reladus“ 

58



7. PRODUKTO (PASLAUGOS) GAMYBA (TIEKIMAS) 

7.1. Personalo resursai 

Uţdarosios akcinės bendrovės veiklai privalomi darbuotojai yra: vadovas (direktorius) ir buhalteris arba 

įmonė, tvarkanti buhalterinę apskaitą. Įmonės direktorius bus atsakingas uţ Veloplano gamybos ir tiekimo 

uţtikrinimą klientams. 

Šiuo metu išradimo idėjos įgyvendinimo veiklas vykdo išradėjas Viktoras Jokubaitis bei išradimo vystytojas 

Vytautas Jokubaitis. 

7.2. Turtas ir ištekliai 

Veloplano gamybai planuojama pasitelkti gamybos įmonę iš išorės. Produkto gamyba bus vykdoma pagal 

atskirus uţsakymus. Dėl šių prieţasčių pradinės investicijos į gamybą nėra reikalingos. 

7.3. Planuojama infrastruktūra 

Veloplano gamybai planuojama pasitelkti gamybos įmonę iš išorės, todėl planuojama infrastruktūra verslo 

plane nėra nagrinėjama. 

7.4. Planuojamos technologijos 

Veloplano gamybai planuojama pasitelkti gamybos įmonę iš išorės, todėl planuojamos technologijos verslo 

plane nėra nagrinėjamos. Šiuo metu yra parengti techniniai brėţiniai Veloplano gamybai. 

7.5. Aplinkosauga 

Netaikoma. 

7.6. Veiklų planas 

Veloplano gamybos veiklų planas yra pateikiamas paveiksle toliau. 

Potencialių gamintojų 


Gamybos sutarčių 

sudarymas 

Gamybos pradžia 


Pav. Nr. 33. Veloplano gamybos veiklų planas 

Pagrindiniai gamybos uţtikrinimo veiklų vykdymo etapai yra: 

 

 

 

Potencialių gamintojų identifikavimas ir atranka; 

Gamybos sutarčių sudarymas pagal turimus produkto uţsakymus; 

Gamybos pradţia. 

Planuojama, jog Veloplano gamyba bus vykdoma uţsakymų pagrindu – gavus individualų kliento uţsakymą, 

jis bus perduodamas gamybos įmonei ir tuomet pradedamos gamybos veiklos. 


 

Veloplano gamybai numatoma naudotis išorės gamintojų paslaugomis. Produkto gamyba bus 

vykdoma pagal atskirus uţsakymus – gavus individualų kliento uţsakymą, jis bus perduodamas 

gamybos įmonei ir tuomet pradedamos gamybos veiklos. 

59



8. FINANSINIS PLANAS 

Finansinės prognozės pateikiamos 10 metų laikotarpiui nuo produkto komercializavimo pabaigos 2013 m. iki 

2023 m. 

Kadangi juridinis asmuo išradimo komercializacijai šiuo metu dar nėra įsteigtas, finansinių prognozių 

sudarymo prielaidos yra pagrįstos rinkos analizės rezultatais, statistiniais duomenimis, vadybinėmis 

prielaidomis, taip pat Išradėjo ir išradimo vystytojo strateginiais planais. 

Prognozinės finansinės atskaitomybės ataskaitos sudarytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių 

finansinės atskaitomybės įstatymu ir Verslo apskaitos standartais, reglamentuojančiais buhalterinės 

apskaitos tvarkymą. 

8.1. Pagrindinės prielaidos 

Pagrindinės prielaidos finansiniam modeliavimui: 

 

 

 

 

 

Išradimo komercializavimui steigiamas ribotos atsakomybės juridinis asmuo; 

Produkto gamyba vykdoma pasitelkiant išorinius tiekėjus; 

Pardavimai vykdomi siūlant produkto įsigijimą ir produkto nuomą (ilgalaikę arba trumpalaikę); 

Produkcija realizuojama Lietuvos ir uţsienio rinkose; 

Gamybinė ir pardavimų veikla galima ne anksčiau kaip nuo 2014 m., įvertinant produkto įvedimo į 

rinką laikotarpį. 

Detalios pajamų ir balanso prielaidos pateikiamos tolesniuose skyriuose. 

8.2. Investicijos ir finansavimo šaltiniai 

Produkto idėjos pradinio gyvybingumo vertinimui buvo pasitelktos KMTP ţinios ir teikiamas neatlygintinas 

finansavimas (techninių išradimo brėţinių ir verslo plano parengimas). Šios išlaidos atliekant prognozes 

vertintos nebuvo, tačiau vertinant projekto gyvybingumą ir atsiperkamumo rodiklius, atsiţvelgta į visas 

išlaidas (taip pat ir KMTP išlaidas), kurios yra patirtos produkto idėjos vystymui. 


Investicijų sąmata 

INVESTICIJŲ SĄMATA 2012 2013 

[LTL] 1 2 

Prototipo gamyba 30.000 - 

Paslaugų pirkimas 37.200 - 

Techninių brėţinių parengimas 13.000 - 

Verslo plano parengimas 24.200 - 

Investicijos į įrangą - 2.600 

Investicijų vertė (iš viso) (30.000) (2.600) 

Numatyta, kad prototipo gamyba, įrenginio, skirto nuomai, gamyba pirmaisiais metais bus finansuojama 

išradėjo lėšomis. 

60



8.3. Dabartinis ir prognozuojamas balansai 

Balanso straipsnių prognozės atliktos remiantis rinkos analizės rezultatais, statistiniais duomenimis, 

vadybinėmis prielaidomis, taip pat Išradėjo ir išradimo vystytojo strateginiais planais. 

Ilgalaikis turtas 

Ilgalaikio turto straipsnis atspindi Įmonės veikloje naudojamo ilgalaikio turto likutinę vertę. Ilgalaikio 

materialaus turto straipsnyje prognozuotas Veloplanų, skirtų nuomai, įsigijimas. 

Nusidėvėjimas (amortizacija) turto grupėms skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą. 

Nematerialiam turtui taikyta 5 metų amortizacija norma, materialiam turtui – 7 metų. 

Trumpalaikis turtas 

Naujai įkurtos Įmonės trumpalaikį turtą sudarys pinigai atsiskaitomojoje banko sąskaitoje (10.000 Lt). 

Atliekant prognozes, suplanuoti šie pagrindiniai trumpalaikio turto balanso straipsniai: 

 

 

 

atsargos ir išankstiniai apmokėjimai; 

per vienerius metus gautinos sumos; 

pinigai ir jų ekvivalentai. 

Atsargos ir išankstiniai apmokėjimai prognozuoti atsiţvelgiant į numatomas Įmonės veiklos apimtis. 

Gautinose sumose apskaitomas pirkėjų įsiskolinimas. Iš pirkėjų gautinos sumos prognozuotos atsiţvelgiant į 

planuojamas pardavimo apimtis. 

Pinigų ir pinigų ekvivalentų straipsnyje esantis pinigų likutis parodo pinigus, kurie yra Įmonės 

atsiskaitomojoje sąskaitoje. 

Nuosavas kapitalas 

Naujai įkurtos Įmonės nuosavo kapitalo straipsnyje bus apskaitytas 10.000 Lt įstatinis kapitalas. 

Privalomieji rezervai bus pradėti formuoti, kai Įmonė uţdirbs pelno. Kiekvienais metais privalomasis rezervas 

bus didinamas, kol pasieks privalomą 10 proc. įstatinio kapitalo dalį. 

Nepaskirstyto pelno (nuostolių) straipsnis atsispindi praėjusiųjų ir einamojo laikotarpių Įmonės veiklos 

rezultatą. 

Dotacijos ir subsidijos 

Dotacijų/ subsidijų straipsnis, atliekant vertinimus, neprognozuojamas. 

Ilgalaikiai įsipareigojimai 

Atsiţvelgiant į numatomą veiklos specifiką ilgalaikių įsipareigojimų straipsnis nėra prognozuojamas. 

Trumpalaikiai įsipareigojimai 

Trumpalaikius įsipareigojimus sudaro skolos tiekėjams ir su darbo santykiais susiję einamieji įsipareigojimai. 

Atliekant prognozes, suplanuoti šie pagrindiniai trumpalaikių įsipareigojimų balanso straipsniai: 

prekybos skolos; 

kitos mokėtinos sumos (palūkanos). 

Trumpalaikiai įsipareigojimai prognozuojami remiantis atskirų straipsnių apyvartumo rodikliais. 

61



Lentelė Nr. 14. Prognozinės balanso ataskaitos 

B Balanso ataskaita 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 

Y [LTL] 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 

A. Ilgalaikis turtas 30.000 27.943 23.286 18.629 13.972 9.315 4.658 1 6.429 5.358 4.287 3.216 

I. Nematerialusis turtas - - - - - - - - - - - - 

II. Materialusis turtas 30.000 27.943 23.286 18.629 13.972 9.315 4.658 1 6.429 5.358 4.287 3.216 

III. Finansinis turtas 

IV. Kitas ilgalaikis turtas 

B. Trumpalaikis turtas - 1.398 9.904 10.583 11.297 12.049 12.840 22.913 41.815 71.238 103.853 139.862 

I. Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys - - - - - - - - - - - - 

II. Per vienerius metus gautinos sumos - 1.398 9.904 10.583 11.297 12.049 12.840 13.673 14.548 15.470 16.436 17.454 

III. Kitas trumpalaikis turtas 

IV. Pinigai ir pinigų ekvivalentai - - - - - - - 9.240 27.267 55.768 87.417 122.408 

TURTO IŠ VISO: 30.000 29.341 33.190 29.212 25.269 21.364 17.498 22.914 48.244 76.596 108.140 143.078 

C. Nuosavas kapitalas (30.000) (57.655) (50.154) (40.556) (28.730) (14.532) 2.185 21.583 46.866 75.170 106.664 141.550 

I. Kapitalas 10.000 10.000 10.000 10.000 10.000 10.000 10.000 10.000 10.000 10.000 10.000 10.000 

II. Rezervai - - - - - - - - 579 1.000 1.000 1.000 

III. Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) (40.000) (67.655) (60.154) (50.556) (38.730) (24.532) (7.815) 11.583 36.287 64.170 95.664 130.550 

D. Dotacijos, subsidijos - - - - - - - - - - - - 

E. M okėtinos sumos ir įsipareigojimai 60.000 86.996 83.344 69.768 53.999 35.896 15.313 1.331 1.378 1.426 1.476 1.528 

I. Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai 

II. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 

- - 1.121 1.160 1.201 1.243 1.286 1.331 1.378 1.426 1.476 1.528 

Trūkstamos apyvartinės lėšos 60.000 86.996 82.223 68.608 52.798 34.653 14.027 - - - - - 

NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO: 30.000 29.341 33.190 29.212 25.269 21.364 17.498 22.914 48.244 76.596 108.140 143.078 

Apyvartinio kapitalo poreikis priklauso nuo Įmonės uţdirbamo veiklos rezultato bei prognozuojamų finansinių ir investicinių piniginių srautų. 

Atliekant finansines prognozes, priklausomai nuo pelno (nuostolių) ir balanso ataskaitų sudarymo prielaidų, apyvartinio kapitalo perteklius atsispindi straipsnyje „Pinigai ir 

pinigų ekvivalentai“, o poreikis modeliuojamas papildomame balanso straipsnyje „Trūkstamos apyvartinės lėšos“ (kai yra lėšų trūkumas). Atsiţvelgiant į planuojamus 

veiklos rezultatus, pirmaisiais veiklos metais išlaidos prototipo gamybai ir rinkodarai viršys uţdirbamas pajamas, todėl susidarys apyvartinių lėšų trūkumas. 

62



8.4. Dabartinės ir prognozuojamos pelno (nuostolio) ataskaitos 

Šiuo metu Įmonė nėra įsteigta ir veiklos nevykdo (atliekant prognozes numatyta, kad Įmonė bus įsteigta iki 

2012 m. pabaigos). Planuojama, kad produkto komercializavimo etapas bus pabaigtas iki 2013 m. pabaigos, 

todėl nuo 2014 m. sausio 1 d. Įmonė galės pradėti aktyvią su produkto pardavimais susijusią komercinę 

veiklą. 

Pagrindinė veikla 

Pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnių prognozės atliktos remiantis vadybinėmis prielaidomis, atsiţvelgiant į 

numatomą potencialią produkto paklausą bei jo realizavimo rinkos vystymosi tendencijas, prognozuojant 

aerodinaminio treniruoklio pardavimo pajamas bei Įmonės sąnaudas (treniruoklio gamybos savikainą ir 

veiklos sąnaudas). 

‣ Pardavimo pajamos 

Prognozuojamas pajamas sudaro pajamos iš: 

 

 

treniruoklio pardavimo; 

treniruoklio nuomos. 

Treniruoklio pardavimo kainodara aprašyta 5.2. skyriuje. 

63




Pardavimo pajamų prognozė 

PARDAVIMO PAJAMOS 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 

[LTL] 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 

Pajamos Lietuvoje - - 9.306 9.632 9.969 10.318 10.679 11.053 11.440 11.840 12.254 12.683 

Veloplano vnt. skaičius - - 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 

Vieneto kaina - 8.991 9.306 9.632 9.969 10.318 10.679 11.053 11.440 11.840 12.254 12.683 

Eksporto pajamos - - 39.376 40.756 42.184 43.660 45.188 46.768 48.404 50.100 51.852 53.668 

Veloplano vnt. skaičius - - 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 

Vieneto kaina - 9.511 9.844 10.189 10.546 10.915 11.297 11.692 12.101 12.525 12.963 13.417 

Pardavimo pajamos (iš viso) - - 48.682 50.388 52.153 53.978 55.867 57.821 59.844 61.940 64.106 66.351 

NUOMOS PAJAMOS 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 

[LTL] 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 

Trumpalaikė nuoma - 6.720 8.942 11.310 13.828 16.517 19.372 22.417 25.644 29.079 32.712 36.573 

Nuomos trukmė (dienos) - 7 9 11 12 14 16 18 20 22 24 26 

Nuomos kaina, LTL/diena - 1.000 1.035 1.071 1.108 1.147 1.187 1.229 1.272 1.317 1.363 1.411 

Ilgalaikė nuoma - 1.670 1.800 1.800 1.800 1.800 1.800 1.800 1.800 1.800 1.800 1.800 

Nuomos trukmė (dienos) - 360 360 360 360 360 360 360 360 360 360 360 

Nuomos kaina, LTL/diena - 5 5 5 5 5 5 5 5 5 5 5 

Nuomos pajamos (iš viso) - 8.390 10.742 13.110 15.628 18.317 21.172 24.217 27.444 30.879 34.512 38.373 

64



‣ Pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos 

Treniruoklio gamybos sąnaudos prognozuotos remiantis išradėjo suteikta informacija apie galimą tokio įrenginio gamybos kainą. 

Lentelė Nr. 16. Savikaina ir veiklos sąnaudos 

SĄNAUDOS 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 

[LTL] 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 

SAVIKAINA - - 13.455 13.925 14.410 14.915 15.435 15.975 16.535 17.115 17.715 18.335 

Gaminio vnt. savikaina - 2.600 2.691 2.785 2.882 2.983 3.087 3.195 3.307 3.423 3.543 3.667 

Vienetų skaičius - - 5 5 5 5 5 5 5 5 5 5 

VEIKLOS SĄNAUDOS 40.000 36.045 37.144 38.281 39.458 40.676 41.937 43.242 41.008 42.405 43.851 45.347 

Darbo uţmokesčio sąnaudos - 12.588 13.029 13.485 13.957 14.445 14.951 15.474 16.016 16.577 17.157 17.757 

Buhalterinės paslaugos - 4.800 4.968 5.142 5.322 5.508 5.701 5.901 6.108 6.322 6.543 6.772 

Rinkodara 40.000 2.000 2.070 2.142 2.217 2.295 2.375 2.458 2.544 2.633 2.725 2.820 

Kitos veiklos sąnaudos - 12.000 12.420 12.855 13.305 13.771 14.253 14.752 15.268 15.802 16.355 16.927 

Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos - 4.657 4.657 4.657 4.657 4.657 4.657 4.657 1.072 1.071 1.071 1.071 

Sąnaudos (iš viso) 40.000 36.045 50.599 52.206 53.868 55.591 57.372 59.217 57.543 59.520 61.566 63.682 

Kita veikla 

Kitos veiklos rezultatas neprognozuotas. 

Finansinė ir investicinė veikla 

Finansinės ir investicinės veiklos rezultatas neprognozuotas. 

Pelno mokestis 

Atliekant finansines prognozes, visu prognozuojamu laikotarpiu pelno mokestis buvo skaičiuojamas taikant 15 proc. pelno mokesčio tarifą. Tarifo pokyčiai ateityje 

nenumatyti. 

65



Lentelė Nr. 17. Prognozinės pelno (nuostolių) ataskaitos 

B Pelno/nuostolio ataskaita 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 

Y [LTL] 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 

I. PAJAMOS - 8.390 59.424 63.498 67.781 72.295 77.039 82.038 87.288 92.819 98.618 104.724 

II. SAVIKAINA - - 13.455 13.925 14.410 14.915 15.435 15.975 16.535 17.115 17.715 18.335 

III. BENDRASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) - 8.390 45.969 49.573 53.371 57.380 61.604 66.063 70.753 75.704 80.903 86.389 

IV. VEIKLOS SĄNAUDOS 40.000 36.045 37.144 38.281 39.458 40.676 41.937 43.242 41.008 42.405 43.851 45.347 

V. VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI) (40.000) (27.655) 8.825 11.292 13.913 16.704 19.667 22.821 29.745 33.299 37.052 41.042 

VI. Kita veikla - - - - - - - - - - - - 

VII. Finansinė ir investicinė veikla - - - - - - - - - - - - 

XI. PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIEŠ APMOKESTINIMĄ (40.000) (27.655) 8.825 11.292 13.913 16.704 19.667 22.821 29.745 33.299 37.052 41.042 

XII. PELNO MOKESTIS - - 1.324 1.694 2.087 2.506 2.950 3.423 4.462 4.995 5.558 6.156 

XIII. GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) (40.000) (27.655) 7.501 9.598 11.826 14.198 16.717 19.398 25.283 28.304 31.494 34.886 

66



8.5. Dabartinės ir prognozuojamos pinigų srautų ataskaitos 

Įmonės prognoziniai pinigų srautai sudaryti netiesioginiu būdu. 

Lentelė Nr. 18. Prognozinės pinigų srautų ataskaitos 

B Pinigų srautų ataskaita 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 

Y [LTL] 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 

I.1. Grynasis pelnas (nuostoliai) (40.000) (27.655) 7.501 9.598 11.826 14.198 16.717 19.398 25.283 28.304 31.494 34.886 

I.2. Turto nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos - 4.657 4.657 4.657 4.657 4.657 4.657 4.657 1.072 1.071 1.071 1.071 

I.3. Atsargų (padidėjimas) sumaţėjimas - - - - - - - - - - - - 

I.4. Gautinų sumų (padidėjimas) sumaţėjimas - (1.398) (8.506) (679) (714) (752) (791) (833) (875) (922) (966) (1.018) 

I.5. Mokėtinų sumų padidėjimas (sumaţėjimas) - - 1.121 39 41 42 43 45 47 48 50 52 

I.6. Finansinės veiklos eliminavimas 

Nepiniginiai straipsniai - - - - - - - - - - - - 

Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai (40.000) (24.396) 4.773 13.615 15.810 18.145 20.626 23.267 25.527 28.501 31.649 34.991 

II.1. Ilgalaikio turto įsigijimas (30.000) (2.600) - - - - - - (7.500) - - - 

Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai (30.000) (2.600) - - - - - - (7.500) - - - 

III.1. Pinigų srautai, susiję su įmonės savininkais 10.000 - - - - - - - - - - - 

III.2. Kiti finansinės veiklos pinigų srautai 

Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai 10.000 - - - - - - - - - - - 

VI. Grynasis pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas) (60.000) (26.996) 4.773 13.615 15.810 18.145 20.626 23.267 18.027 28.501 31.649 34.991 

VII. Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje - (60.000) (86.996) (82.223) (68.608) (52.798) (34.653) (14.027) 9.240 27.267 55.768 87.417 

VIII. Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje (60.000) (86.996) (82.223) (68.608) (52.798) (34.653) (14.027) 9.240 27.267 55.768 87.417 122.408 

Laisvas piniginis srautas (70.000) (26.996) 4.773 13.615 15.810 18.145 20.626 23.267 18.027 28.501 31.649 34.991 

67



8.6. Investicijų efektyvumo (ekonominio gyvybingumo) vertinimas 

Finansiniai projekto atsipirkimo rodikliai skaičiuoti remiantis finansų valdymo ţinyne „Financial Management: 

Principles and Applications“ (tenth edition; A.J.Keown, J.D.Martin, J.W.Petty, D.F.Scott; Pearson Education, 

Upper Saddle River, New Jersey; 2005) pateiktomis formulėmis ir metodikomis: 

 

Lūžio taškas (pajamoms) (angl. Break-even Point) – apskaičiuotas kaip santykis tarp fiksuotų išlaidų ir 

kontribucijos marţos, t.y. laikant, kad įmonės kintamųjų kaštų ir pardavimų santykis yra pastovus esant 

visiems pardavimų lygiams: 

S* = 

1 – 

F 

VC 

S 

, kur 

S* – lūžio taškas pajamoms, 

S – pardavimo pajamos, 

F – fiksuotieji kaštai, 

VC – kintamieji kaštai. 

Lūţio taško skaičiavimuose naudoti duomenys iš prognozuojamų pelno (nuostolių) ataskaitų. 

 

Lūžio taškas (vienetų sk.) (angl. Break-even Point) – apskaičiuotas kaip santykis tarp fiksuotų išlaidų ir 

vienam produkto vienetui tenkančios kontribucijos marţos, t.y. laikant, kad įmonės kintamųjų kaštų ir 

pardavimų santykis yra pastovus esant visiems pardavimų lygiams: 

S* = 

F 

S –VC 

Q 

, kur 

S* – lūžio taškas vienetų sk., 

S – pardavimo pajamos, 

F – fiksuotieji kaštai, 

VC – kintamieji kaštai; 

Q – vienetų skaičius. 

Lūţio taško skaičiavimuose naudoti duomenys iš prognozuojamų pelno (nuostolių) ataskaitų. 

 

Grynoji dabartinė vertė (angl. Net Present Value, NPV) – apskaičiuota diskontuojant iš investicijos 

uţdirbamus ateities pinigų srautus priimtina diskonto norma ir iš gaunamos sumos atimant pradinių 

investicijų dabartinę vertę. 

NPV = 

n 

 

FCFt 

(1 k 

t 

t1 ) 

IO 

, kur 

NPV – grynoji dabartinė vertė, 

FCF t – projekto grynieji pinigų srautai t periodu, 

k – projekto kapitalo kaštai (diskonto norma), 

IO – pradinės investicijos, 

n – projekto trukmė. 

Pinigų srautų grynoji dabartinė vertė skaičiuota naudojant MS Excel finansinę formulę „NPV“. 

Skaičiavimuose taikyta diskonto norma 10 %. 

 

Vidinė grąžos norma (angl. Internal Rate of Return, IRR) – diskonto norma, kuriai esant investicijų 

vertė lygi grynųjų pinigų srautų vertei, t.y. diskonto norma, kurią pritaikius investicijų finansinė grynoji 

dabartinė vertė lygi nuliui. 

FCF 

n 

IO = 

t 

t 

t1 (1 IRR) 

, kur 

IRR – vidinė grąžos norma, 


IO – pradinės investicijos, 

n – projekto trukmė. 

Vidinė grąţos norma yra lyginama su rinkoje esančia palūkanų norma (arba reikalaujama grąţos 

norma). 

Projekto vidinė grąţos norma skaičiuota naudojant MS Excel finansinę formulę „IRR“. 

68



 

Investicijų atsipirkimo periodas (angl. payback period) – laiko periodas, per kurį atsiperka pradinės 

investicijos, t.y. metų skaičius, per kuriuos projekto grynieji pinigų srautai susilygina su pradinėmis 

projekto investicijomis. 

PP = 

IO 

FCF t 

, kur 

PP – investicijų atsipirkimo periodas, 


IO – pradinės investicijos. 

69



Toliau lentelėje pateikiami pagrindiniai Projekto investicijos atsipirkimo rodikliai: 

Lentelė Nr. 19. Investicijos atsipirkimo rodikliai 

RODIKLIAI 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 

Pajamos (LTL) - 8.390 59.424 63.498 67.781 72.295 77.039 82.038 87.288 92.819 98.618 104.724 

Lūţio taškas (pajamoms, LTL) - - 48.016 49.034 50.112 51.249 52.444 53.699 50.592 51.992 53.453 54.971 

Lūţio taškas (vnt.) - - 6 5 5 5 5 5 4 4 4 4 

Grynoji dabartinė vertė (LTL) 9.311 



Su KMTP investicija 

Grynoji dabartinė vertė (LTL) (24.507) 



Aukščiau pateikti atsipirkimo rodikliai iliustruoja, kad Projekto komercializavimo sėkmė nėra uţtikrinta ir labai priklauso nuo kelių pagrindinių kintamųjų – savikainos, kuri 

atsispindi galutinėje produkto kainoje, ir paklausos, atsiţvelgiant į produkto projektuojamą funkcionalumą ir paskirtį. 

Jeigu projekto atsipirkimo rodiklių skaičiavimuose įvertintume ir jau patirtas pradines investicijas (kurias finansavo KMTP), rodikliai būtų blogesni. 

70



9. PROJEKTO EKONOMINIS IR SOCIALINIS VERTINIMAS 

Projekto ekonominis – socialinis vertinimas (kitaip nei finansinis vertinimas, kuris parodo Projekto naudą 

projekto vykdytojui) parodo Projekto įtaką visuomenei ir valstybei, kurioje jis bus įgyvendinamas. Kadangi 

pirminis ir pagrindinis išradimo komercializavimo tikslas yra finansinės naudos (pajamų) generavimas 

išradėjui, vykdant komercinę veiklą, Projekto ekonominiai – socialiniai rodikliai nėra skaičiuojami. 

Toliau yra pateiktos sritys, kuriose bus sukuriama Projekto ekonominė – socialinė nauda: 

Komercializuotų techninių išradimų skaičiaus Lietuvoje didėjimas. 

Sėkmingai įgyvendintas Projektas padidins Lietuvoje komercializuotų išradimų skaičių, tokiu būdu 

prisidėdamas prie mokslinio – techninio valstybės vystymosi. 

Lietuvos kaip aviacijos valstybės populiarinimas. 

Komercializuotas Veloplanas bus siūlomas uţsienio rinkoms ir taip prisidės prie Lietuvos kaip aviacijos 

entuziastų valstybės įvaizdţio kūrimo ir sklaidos, kadangi iškirtinės išvaizdos treniruoklis skatins 

susidomėjimą ne tik pačiu išradėju, bet ir Lietuva bei jos aviacijos rinka. 

Mokslinės – techninės veiklos skatinimas. 

Sėkmingas išradimo komercializavimas sudarys prielaidas mokslinės – techninės veiklos plėtrai, nes 

gerosios praktikos pavyzdys skatins ir kitus, panašia veikla uţsiimančius, ţmones vystyti ir pristatyti 

rinkai savo idėjas. 

Ţmonių susidomėjimo aviacija skatinimas. 

Pramogų rinkoje naudojamas (ir galimai didelę auditoriją pasiekiantis) neįprastos ir įdomios konstrukcijos 

treniruoklis, leidţiantis pajusti panašius į pilotų patiriamus pojūčius, skatins ţmonių susidomėjimą 

aviacija ir joje naudojama technika, tokiu būdu atlikdamas savotišką edukacinę funkciją. 


 

Vykdant Veloplano komercializavimą bus sukuriama tokia ekonominė – socialinė nauda: skatinama 

mokslinė – techninė veikla, ţmonių susidomėjimas aviacija, išradimas taip pat prisidės prie Lietuvos 

kaip aviacijos entuziastų valstybės įvaizdţio kūrimo ir sklaidos. 

71



10. VERSLO SCENARIJŲ ANALIZĖ 

Verslo modelio parinkimas 

Intelektinė nuosavybė (išradimas) gali atnešti realią komercinę naudą ne tik tinkamai ją apsaugojus ir 

apgynus, tačiau taip pat ir tik tinkamai strategiškai ją valdant. Veloplano komercializavimui galimų pritaikyti 

verslo modelių analizė yra pateikta lentelėje ţemiau. 


Verslo modelių analizė 

Verslo modelis Apibūdinimas Pritaikomumas 

Intelektinės nuosavybės 

licenzijavimas/ frančizės 

suteikimas (angl. 

Licensing) 

Intelektinės nuosavybės 

perleidimas (pardavimas) 

(angl. Intellectual property 

transfer). 

Licenzijavimas – tai susitarimas, kuriuo viena 

šalis – licenciaras – duoda kitai šaliai – 

licenciatui – sutikimą atlikti intelektinės 

nuosavybės teises reglamentuojančiuose 

įstatymuose numatytus veiksmus. Tuo atveju, 

jei neketinama gaminti produkcijos, ar 

ketinama tai atlikti tik ribotu mastu, 

licenzijavimas gali būti priimtiniausias 

intelektinės nuosavybės komercializavimui. 

Licenzijuojant be didelių sąnaudų ir rizikos 

gaunamos tęstinės, periodinės pajamos. 

Licenzinės sutartys gali būti išimtinės ir 

neišimtinės, gali būti ribotos laike ar teritorijoje, 

tačiau negali būti neatšaukiamos. Vadinasi, 

suteiktų teisių naudojimas gali būti grąţintas 

licenciarui, kas labai aktualu tampa tuo atveju, 

kai licenciatas paţeidţia licenzinio mokečio 

mokėjimo įsipareigojimą. Licencijavimas 

suteikia galimybių gauti maksimalią naudą tuo 

atveju, kai neketinama gaminamos produkcijos 

realizuoti pasauliniu mastu. Licenzijavimo 

trūkumas – galimas intelektinės nuosavybės 

nuvertėjimas per laiką, kas reiškia ir licenzinių 

mokėjimų sumaţėjimą. 

Perleidimas, skirtingai nei licenzijavimas, yra 

galutinis, nes reiškia nuosavybės teisės 

pakeitimą. Tai yra pardavėjo nuosavybės 

teisės į intelektinę nuosavybę perleidimas 

perėmėjui uţ tam tikrą mokestį. Šis 

komercializavimo būdas pasiteisina tuo atveju, 

kai intelektinės nuosavybės savininkas nenori 

rinkti licenzinių mokesčių periodiškai, nenori 

rizikuoti dėl šios nuosavybės nuvertėjimo, o 

pageidauja iškart gauti visą jos vertę 

atspindinčią sumą. Perleidimo trūkumas – 

stadijoje, kol nėra gaminamas produktas, 

sunku įvertinti realią intelektinės nuosavybės 

vertę ir tikėtina gauti maţesnį pelną, nei ši 

nuosavybė sukurtų vėliau ir komercializuojama 

kitais būdais. 

Šiuo metu išradimas neturi galiojančio 

patento, tačiau yra gaminamas 

mokomojo autoplano išradimo 

pagrindu (LR patentas Nr. 4083, 

patentas galiojo iki 2002-03-09); 

Produktas pagal savo specifiką yra 

daugiau atrakcinio pobūdţio, o ne 

tenkinantis konkrečius fiziologinius 

poreikius (ne pirmo būtinumo prekė); 

Nišinė produkto rinka, netinkama 

masinei prekybai. 

Modelis vertinamas kaip sunkiai 

pritaikomas pagal esamas sąlygas. 






Produktas pagal savo specifiką yra 

daugiau atrakcinio pobūdţio, o ne 

tenkinantis konkrečius poreikius (ne 

pirmo būtinumo prekė); 

Produktas vis dar nėra galutinai 

išbandytas, nepristatytas potencialiems 

vartotojams, todėl egzistuoja didelė 

neapibrėţtumo rizika; 

Nišinė produkto rinka, netinkama 

masinei prekybai. 

Produkto gamyba 

vykdoma savo jėgomis, 

arba pasitelkus trečiuosius 

asmenis ir įsteigus įmonę, 

įnešant intelektinę 

nuosavybę į steigiamą 

bendrovę (angl. „spin-off“). 

Gamyba reiškia intelektinės nuosavybės 

realizavimą per gaminamą produkciją, 

pasinaudojant monopolio teise ir taip gaunant 

išskirtinumą rinkoje. Šis komercializavimo 

būdas reikalauja didelių finansinių investicijų, 

yra rizikingas, tačiau tikėtinai atneša ir 

didţiausią pelną intelektinės nuosavybės 

savininkui iš visų galimų komercializavimo 

būdų. 

Modelis vertinamas kaip sunkiai 

pritaikomas pagal esamas sąlygas. 






Išradėjas pageidauja išlaikyti intelektinę 

nuosavybę (bent jau artimiausiu metu); 

Tikimasi pelningo produkto 

komercializavimo. 

72



Verslo modelis Apibūdinimas Pritaikomumas 

Modelis vertinamas kaip pritaikomas 

pagal esamas sąlygas. 

Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis G. Sakalaitė „Inovacijų paramos tinklas integruoto mokslo, studijų ir verslo 

centruose (slėniuose)“, 2011. 

Jautrumo analizė 

Jautrumo analizė parodo, kaip vienų ar kitų sąnaudų elementų nukrypimai paveikia analizuojamo investicijų 

projekto rezultatus. Projekto jautrumo analizė atlikta atsiţvelgiant į projekto rezultatų jautrumą pagrindinių 

prielaidų pasikeitimui, t.y. koks būtų paklausos pokyčio (parduodamų ir nuomojamų vienetų skaičiaus) (15 

proc. ribose) ir savikainos pokyčio efektas ankstesniuose skyriuose skaičiuotiems projekto gyvybingumo 

rodikliams. 

Savikainos pokytis 

Analizuojant bazinės alternatyvos rodiklių jautrumą savikainos pokyčiams buvo vertintos dvi alternatyvos: 

pirmoji (bazinė) – planuojama Veloplano savikaina yra 2.600 LTL/vnt. (išradėjo vertinimas), ir antroji – 

produkto savikaina yra 20.000 LTL/vnt. (gamintojų vertinimas). Abiejų scenarijų – bazinio (nagrinėto verslo 

plane), ir antrojo – poveikiai Projekto atsipirkimo rodikliams pateikti lentelėje ţemiau: 

Lentelė Nr. 21. Jautrumo analizės rezultatai 

Rodiklis 

Bazinis 

variantas 

Antroji 

alternatyva 

Gamybos savikaina, LTL/vnt. 2.600 20.000 

Grynoji dabartinė vertė, LTL 9.311 (18.097) 

Investicijų atsipirkimo laikas, metais 7 8 

Iš lentelės matyti, kad išradimo gamybos savikainos dydis daro esminę įtaką Projekto vertinimo rodikliams. 

Savikainą vertinat pagal galimų gamintojų skaičiavimus, Projekto grynoji dabartinė vertė yra neigiama. Nuo 

produkto gamybos savikainos priklauso ir tikėtinos gaminio paklausos apimtys. 

Paklausos pokytis 

Analizuojant bazinės alternatyvos rodiklių jautrumą paklausos pokyčiui, buvo vertintos dvi papildomos 

alternatyvos: optimistinė – planuojama Veloplano paklausa bus 25% didesnė nei planuota, ir pesimistinė – 

planuojama paklausa bus 25% maţesnė nei planuota. Visų trijų scenarijų – bazinio (nagrinėto verslo plane), 

optimistinio ir pesimistinio – poveikiai Projekto atsipirkimo rodikliams pateikti lentelėje ţemiau: 

Lentelė Nr. 22. Jautrumo analizės rezultatai keičiantis 

Rodiklis 

Pesimistinis 

scenarijus 

Bazinis 

variantas 

Optimistinis 

scenarijus 

Parduodamų vnt. skaičius (per laikotarpį) 62 72 93 

Grynoji dabartinė vertė, LTL (6.494) 9.311 11.986 

Investicijų atsipirkimo laikas, metais 8 7 6 

Iš lentelės matyti, kad Veloplano paklausos pokytis (parduodamų ir nuomojamų vienetų skaičiaus 

sumaţėjimas ar padidėjimas) 25% daro reikšmingą įtaką Projekto gyvybingumo rodikliams. Esant 

pesimistiniam scenarijui, Projekto grynoji dabartinė projekto vertė yra neigiama. Investicijų atsipirkimo laikas 

svyruoja tarp 6 – 8 metų. 


 

 

Įvertinus galimų Veloplano komercializavimo verslo modelių pritaikomumą, kaip tinkamiausias 

modelis pagal esamas sąlygas įvertintas produkto gamyba vykdoma savo jėgomis, arba pasitelkus 

trečiuosius asmenis ir įsteigus įmonę (angl. „spin-off“). 

Jautrumo analizės rezultatai parodė, kad Projekto gyvybingumas yra labai priklausomas nuo galimos 

produkto savikainos ir paklausos. 

73



11. RIZIKA 

Projekto įgyvendinimui įtakos turi įvairūs išorinės aplinkos veiksniai, kurių nepalankūs pokyčiai gali sukelti 

rizikas Projekto įgyvendinimui ir taip pat įmonės veiklai. Pagrindiniai Veloplano komercializavimo ir verslo 

rizikos faktoriai ir įmonės galimybės šias rizikas valdyti yra apibendrinti ir pateikti ţemiau esančioje lentelėje. 


Rizika ir jos mažinimo priemonės 

Rizika 

Netikslaus kainos įvertinimo 

rizika. Numatomo komercializuoti 

produkto kaina gali būti įvertinta 

netiksliai. Nustačius per maţą 

kainą bus nepasiektas galimas 

pelningumas, per didelę – bus 

parduodamas per maţas 

produkto kiekis ir negaunamos 

pakankamos pajamos. Dėl šių 

prieţasčių gali maţėti projekto 

gyvybingumas bei iškilti veiklos 

tęstinumo rizika. Netiksli kaina, 

naudota Projekto atsipirkimo 

skaičiavimuose, daro tiesioginę 

įtaką Projekto gyvybingumo 

rodikliams ir lemia klaidingą 

produkto konkurencingumo 

įvertinimą. 

Plagijavimo rizika. Kadangi 

išradimas yra neapsaugotas 

patentu, egzistuoja jo 

nuplagijavimo rizika. 

Terminų rizika. Dėl įvairių 

nenumatytų prieţasčių produkto 

komercializavimo (gamybos, 

pardavimų, marketingo ir kt.) 

veiklos gali uţtrukti, kas sąlygotų 

viso komercializavimo proceso 

išsitęsimą arba nesėkmingą 

produkto komercializavimą. 

Technologinė rizika. Sparčiai 

besivystant technologijoms 

rinkoje didėja siūlomų 

modernesnių, daugiafunkcinių 

įrenginių skaičius, t.y. intensyvėja 

konkurencija. 

Tikimybės 

įvertinimas 

Poveikio 

įvertinimas 

0-1 1-10 

74 

Aktualumo 

įvertinimas 

0,8 8 6,4 

0,2 5 1,0 

0,5 9 4,5 

0,5 7 3,5 

Rizikos mažinimo priemonės 

Siekiant sumaţinti šią riziką, verslo 

plano rengimo metu numatomo 

komercializuoti produkto kaina 

nustatyta, detaliai įvertinus visas 

galimas su jo komercializavimo 

veikla susijusias išlaidas ir 

atsiţvelgiant į situaciją rinkoje, taip 

pat buvo gauti preliminarūs 

gamintojų pasiūlymai. Todėl galima 

teigti, kad ir finansinėse prognozėse 

taikytos pagrįstos kainos. 

Kol išradimas (sėkmingas produktas) 

yra neţinomas, kopijavimas yra 

maţiau tikėtinas. Komercializavimo 

metu išradimas turės ribotą 

pranašumo turėjimo trukmę, kadangi 

išradimo kopijavimui konkurentams 

reikės tam tikro laiko. Tam, kad būtų 

sustiprintas šis pranašumas 

(produkto originalumo rinkoje 

laikotarpis) iki ir po konkurentų 

atėjimo į rinką, numatoma parengti į 

produkto išskirtinumą orientuotą 

rinkodaros programą. 

Esant poreikiui, bus svarstoma ir 

patento paraiškos padavimo 

galimybė. 

Produkto komercializavimo procesui 

kontroliuoti bus sudarytas detalus 

veiklų planas su konkrečiais 

terminais. Iškilus poreikiui, planas 

bus koreguojamas. Su gamintojais 

bei kitais paslaugų tiekėjais, kurių 

paslaugomis bus naudojamasi 

Veloplano komercializavimo metu, 

bus pasirašytos sutartys, kuriose bus 

nurodyti darbų atlikimo terminai, 

netesybos dėl įsipareigojimų 

nevykdymo (netinkamo vykdymo). 

Siekiant sumaţinti technologinę 

riziką bus vykdoma nuolatinė rinkos 

stebėsena, Veloplanas bus 

tobulinamas ir atnaujinamas pagal 

klientų poreikius. Didėjant 

konkurencijai, bus taikomos 

atitinkamos rinkodaros priemonės,



Rizika 

Paklausos rizika. Reali Veloplano 

paklausa gali būti maţesnė nei 

numatyta prognozėse, kas gali 

nulemti maţesnes pardavimų 

apimtis. 

Gamybos užtikrinimo rizika. 

Atsiţvelgiant į išradimo specifiką, 

gali būti sudėtinga surasti 

tinkamus gamintojus. 

Riboto funkcionalumo rizika. 

Esamas 

treniruoklio 

funkcionalumas gali būti 

nepakankamas potencialiems 

vartotojams sudominti. 

Tikimybės 

įvertinimas 

Poveikio 

įvertinimas 

0-1 1-10 

Aktualumo 

įvertinimas 

0,8 10 8,0 

0,6 10 6,0 

0,8 10 8,0 

Iš viso: 37,4 

Rizikos mažinimo priemonės 

leidţiančios įgyti konkurencinį 

pranašumą. 

Potenciali Veloplano paklausa yra 

įvertinta remiantis tikslinės 

pardavimo rinkos vystymosi 

prognozėmis bei atsiţvelgiant į 

konkurencinę padėtį rinkoje. 

Šią riziką galima sumaţinti atliekant 

rinkos analizę, identifikuojant 

potencialius gamintojus Lietuvoje ir 

uţsienyje bei palaikant su jais ryšius. 

Susiklosčius nepalankiai situacijai, 

t.y. neradus tinkamo gamintojo, 

Veloplanas galės būti gaminamas 

savo jėgomis ir ištekliais. 

Susiklosčius tokiai situacijai, 

išradimas turėtų būti tobulinamas, 

didinamas jo funkcionalumas ir 

plečiamos techninės galimybės. 

* 50 - 70 balų - labai rizikingas projektas, 70 balų - toleruotina rizikos riba 


Atlikus svarbiausių Projekto rizikų aktualumo įvertinimą, Projektas surinko 37,4 balus iš 70,0. Tai reiškia, kad 

Projekto rizikingumas yra toleruotinas. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad riboto funkcionalumo, 

gamybos užtikrinimo rizika ir paklausos rizika yra kritinės ir gali daryti esminę įtaką sėkmingam 

Projekto įgyvendinimui. 


 

Rizikų vertinimo metu nustatytas Projekto rizikingumas yra toleruotinas. Svarbiausios rizikos, 

galinčios turėti esminę įtaką sėkmingam projekto įgyvendinimui yra riboto funkcionalumo, gamybos 

uţtikrinimo ir paklausos rizikos. 

75



12. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS 

Išradimo idėjos vertinimo metu buvo atlikta numatomo produkto, potencialios jo rinkos ir konkurentų, 

rinkodaros ir pardavimo strategijos, produkto gamybos ir tiekimo, finansinė analizė, taip pat idėjos 

komercializavimo (ekonominio gyvybingumo) vertinimas, identifikuotos pagrindinės rizikos. Atsiţvelgiant į 

analizės rezultatus, toliau pateikiamo pagrindinės išvados ir rekomendacijos: 

1. Analizės metu identifikuotos sėkmingam Simuliatoriaus komercializavimui būtinos veiklos: verslo plano 

parengimas, treniruoklio prototipo gamyba, serijinė produkto gamyba, komercializavimo komandos 

suformavimas, produkto įvedimo į rinką strategijos parengimas ir įgyvendinimas, pardavimų pradţia. 

2. Produkto SSGG (stiprybių ir silpnybių, galimybių ir grėsmių) analizė parodė, kad nors išradimas yra 

įdomios konstrukcijos, turi aiškią paskirtį ir jį galima realizuoti keliais būdais, egzistuoja rizika dėl 

produkto pateikimo rinkai: dėl riboto funkcionalumo (iš esmės, tik pusiausvyros išlaikymo pojūčio 

suteikimas naudotojui) potencialios produkto realizavimo galimybės yra itin maţos, dėl produkto 

specifikos gali būti sunku surasti patikimus ir nuolatinius gamybos partnerius, kurie uţtikrintų reikiamas 

produkto gamybos apimtis uţ konkurencingą kainą, o norint įsiskverbti į rinką ir siūlyti patrauklias 

išradimo įsigijimo galimybes (įrenginio nuoma) reikalingas pradinis apyvartinis kapitalas, kuris dėl verslo 

specifikos ir galimų didelių neapibrėţtumų yra ribotas ir (arba) brangus. 

3. Atlikus rinkos analizę, kaip tikėtinos išradimo realizavimo rinkos išskirtos aviacijos ir pramogų rinkos. 

4. Aviacijos rinka uţima svarbią vietą tiek Lietuvos, tiek pasaulio ekonomikoje. Aviacijos sektorius sukuria 

daugiau nei 4,2 mln. darbo vietų Europoje ir daugiau nei 235 mlrd. eurų bendrojo vidaus produkto 

(BVP). Aviacijos rinka yra nuosekliai auganti rinka – tą iliustruoja didėjančios skrydţių ir keleivių 

skaičiaus tendencijos. Aviacijos rinkos svarbą ir potencialą rodo ir nemaţas aviatorių skaičius. Lietuvoje 

šiuo metu veikia apie 20 įstaigų, kurios gali rengti įvairaus lygio ir įvairių orlaivių pilotus, išduodamų 

pilotų licencijų skaičius nuo 2004 m. auga. 

5. Oro transporto rinka yra nuolat auganti rinka – oro transporto eismas padvigubėja vidutiniškai kas 15 

metų. Prognozės rodo, kad per ateinančius 15 metų oro transporto eismas turėtų padvigubėti (2030 m. 

sieks daugiau nei 10 trilijonų RPK). Iki 2030 m. dvigubai išaugti turėtų ir lėktuvų skaičius iki daugiau 

negu 31 tūkst. Oro linijų bendrovėms per metus vidutiniškai reikės 23.300 naujų pilotų bei 30.000 naujų 

aptarnaujančio personalo darbuotojų nuo 2010 m. iki 2029 m. Lietuvoje taip pat prognozuojamas ţymus 

keleivių ir skrydţių skaičiaus augimas. 

6. Lietuvoje ir uţsienio valstybėse kasmet organizuojama daug įvairių, su aviacija susijusių pramoginių 


profesionalų, tiek aviacijos entuziastų ar kitų aviacija besidominčių ţmonių. Augant aviacijos rinkai ir 

atitinkamai didėjant su aviacija susijusių ir ja besidominčių ţmonių bei naujų produktų ir paslaugų 

skaičiui, su aviacija susijusių renginių ir švenčių skaičius tiek Lietuvoje, tiek uţsienio valstybėse taip pat 

turėtų didėti. 

7. Atlikus produkto konkurentų analizę, nustatyta, kad Lietuvoje bei uţsienio rinkose išradimui egzistuoja 

tiek horizontalioji, tiek vertikalioji konkurencija. Kaip tiesiogiai su išradimu konkuruojantys produktai 

išskirti mechaniniai įrenginiai, lavinantys vestibiuliarinį aparatą arba skirti pramogai, netiesiogiai su 

treniruokliu konkuruojantys produktai – daugiafunkciniai įrenginiai, naudojami profesionalų pilotų 

rengimui bei pramogų rinkoje. Profesionaliam naudojimui skirtų mechaninių aerodinaminių treniruoklių 

gamintojų ir platintojų Lietuvoje nėra, tačiau tokius treniruoklius galima uţsisakyti iš uţsienio. 

8. Galimų treniruoklio realizavimo rinkų analizės metu kaip vienintelė reali treniruoklio realizavimo rinka 

išskirta pramogų organizatoriai. Dabartinėms sąlygoms treniruoklio realizavimas aviacijos rinkoje būtų 

sudėtingas dėl išradimo trūkumų: riboto funkcionalumo – numatytas treniruoklio funkcijas šiuo metu 

atlieka kiti įrenginiai – realaus skrydţio treniruokliai, sklandytuvai, kt.; suteikiamų ribotų pojūčių – 

treniruoklio naudotojas patiria tik pusiausvyros praradimo ir jos išlaikymo pojūčius, kuomet realaus 

skrydţio treniruokliuose yra modeliuojamas visas realus lėktuvo skrydis, o vaikų mokymo proceso metu 

taip pat naudojami realūs skrydţiai; saugumo klausimų – dinamiškai eksploatuojant treniruoklį šoninis 

vėjas gali treniruoklį pakelti į orą arba apversti. 

9. Įvertinus galimų išradimo komercializavimo verslo modelių pritaikomumą, kaip tinkamiausias modelis 

pagal esamas sąlygas įvertintas produkto gamyba vykdoma savo jėgomis, arba pasitelkus trečiuosius 

asmenis ir įsteigus įmonę (angl. „spin-off“). Treniruoklio gamybai rekomenduojama pasitelkti gamybos 

įmonę iš išorės, produkto gamybą vykdyti pagal atskirus individualius uţsakymus, todėl pradinės 

investicijos į gamybą nėra reikalingos. 

76



10. Produkto konkuravimo strategijos, rinkodara, projekto socialinis ekonominis vertinimas buvo nagrinėjami 

plačiąja prasme, darant prielaidą, kad išradimas gali būti siūlomas visoms numatytoms rinkoms. 

Lietuvos rinkoje rekomenduojama koncentruotis į produkto neįprastumą tiek taikant konkuravimo 

strategiją, tiek formuojant kainodarą (unikalus pardavimo pasiūlymas), uţsienio rinkose – orientuotis į 

produkto kaštus ir konkurentų kainas. Produkto pasiekiamumas turėtų būti didinamas siūlant skirtingus 

jo įsigijimo būdus – pardavimą ir nuomą (ilgalaikę ir trumpalaikę), marketingo priemones 

rekomenduojama taikyti ne maţiau kaip 9 mėn., skiriant 10 – 15 proc. pardavimo pajamų biudţetą 

produkto įvedimo į rinką stadijoje ir 3 – 5 proc. pardavimo pajamų biudţetą tolesniam rėmimui. 

11. Projekto finansinė analizė iliustruoja, kad Projekto komercializavimo sėkmė nėra uţtikrinta ir labai 

priklauso nuo kelių pagrindinių kintamųjų – savikainos, kuri atsispindi galutinėje produkto kainoje, ir 

paklausos, atsiţvelgiant į produkto projektuojamą funkcionalumą ir paskirtį. Tai atsispindi ir Projekto 

jautrumo analizėje. 

12. Jeigu projekto atsipirkimo rodiklių skaičiavimuose įvertintume ir jau patirtas pradines investicijas (kurias 

finansavo KMTP), rodikliai būtų blogesni. 

13. Atlikus Projekto rizikos vertinimą nustatytas toleruotinas rizikingumas, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, 

kad riboto funkcionalumo, gamybos uţtikrinimo rizika ir paklausos rizika yra kritinės ir gali daryti esminę 

įtaką sėkmingam Projekto įgyvendinimui. 

14. Atsiţvelgiant į atliktos analizės rezultatus ir išvadas, galima teigti, kad dabartinės išradimo realizavimo 

galimybės yra labai ribotos, todėl norint pasiūlyti išradimą aviacijos rinkai, rekomenduojama išradimą 

tobulinti, išplečiant jo funkcines galimybes ir suteikiamus pojūčius naudotojui, pavyzdţiui, sudarant 

galimybę treniruokliui, veikiamam oro srauto saugiai pakilti į tam tikrą aukštį ir jame manevruoti. 

77



13. PRIEDAI 

Priedas Nr. 1 

Priedas Nr. 2 

Lietuvos aviacijos rinkoje veikiančios įmonės, įstaigos ir organizacijos 

Lietuvos aviacijos rinkoje veikiančios pilotų mokymo įstaigos 

78

VERSLO PLANAS - KlaipÄdos mokslo ir technologijÅ³ parkas

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?

VERSLO PLANAS - KlaipÄdos mokslo ir technologijÅ³ parkas