73–76 / Morta Baužienė. Kas ir kada projektavo Kvėdarnos bažnyčią?
73–76 / Morta Baužienė. Kas ir kada projektavo Kvėdarnos bažnyčią?
73–76 / Morta Baužienė. Kas ir kada projektavo Kvėdarnos bažnyčią?
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
ARCHITEKTÛRA<br />
73<br />
Kvëdarnos Ðvè. Mergelës Marijos Nekalto Prasidëjimo baþnyèia<br />
<strong>Kas</strong> <strong>ir</strong> <strong>kada</strong><br />
su<strong>projektavo</strong><br />
Kvëdarnos<br />
baþnyèià?<br />
MORTA BAUÞIENË<br />
Danutës MUKIENËS nuotraukos<br />
1897 metais po ilgo draudimo laikotarpio vël ats<strong>ir</strong>ado galimybë<br />
statyti katalikø baþnyèias Lietuvoje. Iki P<strong>ir</strong>mojo pasaulinio karo<br />
áva<strong>ir</strong>iuose Lietuvos regionuose <strong>ir</strong> didþiuosiuose miestuose buvo<br />
pastatyta arba pradëta statyti daugybë baþnyèiø. Nepriklausomybæ<br />
paskelbusios Lietuvos katalikø parapijose p<strong>ir</strong>miausia skubëta sutvarkyti<br />
tas baþnyèias, kurioms labiausiai reikëjo remonto, <strong>ir</strong> uþbaigti<br />
prieð P<strong>ir</strong>màjá pasauliná karà pradëtø ðventoviø statybà. XX a. 3 deðimt-<br />
meèio pabaigoje <strong>ir</strong> ypaè 4 deðimtmetyje buvo suprojektuota <strong>ir</strong> pastatyta<br />
áva<strong>ir</strong>iø dydþiø <strong>ir</strong> nevienodos meninës vertës baþnyèiø. Jas<br />
<strong>projektavo</strong> ne tik þymûs Lietuvos architektai, bet <strong>ir</strong> apskrityse d<strong>ir</strong>bæ<br />
statybø technikai. Jie daþnai neturëdavo tokio darbo pat<strong>ir</strong>ties <strong>ir</strong> tam<br />
darbui reikalingo specialaus meninio iðsilavinimo. Vykstant diskusijoms<br />
dël nacionalinio stiliaus architektûroje, vieni projektuotojai,<br />
vykdydami uþsakymus, kurdami projektus, ieðkodavo geriausiø<br />
Lietuvos miesteliø istorinæ aplinkà atitinkanèiø sprendimø, kiti bandydavo<br />
parengti baþnyèioms projektus, kurie atitiktø modernistinës<br />
architektûros tendencijas. Na, o dominavo tuo metu Lietuvoje<br />
kompromisiniai sprendimai: modifikuotø istoriniø stiliø baþnyèiø<br />
architektûra bûdavo praturtinama modernistinës iðraiðkos elementais,<br />
suteikianèiais pastatams naujumo. Prie tokiø galima prisk<strong>ir</strong>ti<br />
ilgà projektavimo istorijà turinèià Kvëdarnos Ðvè. Mergelës Marijos<br />
Nekalto Prasidëjimo baþnyèià.<br />
XX a. pradþioje Kvëdarnos miestelá formavo trys T raidës planà<br />
sudaranèios gatvës: Rietavo–Laukuvos <strong>ir</strong> á jas staèiai bes<strong>ir</strong>emianti<br />
Ðilalës. Ið XIX a. planø matyti, kad baþnyèia nuo seno stovëjo Ðilalës<br />
gatvës pietiniame gale, o Laukuvos gatvës ðiaurinëje pusëje –<br />
þydø sinagoga. Á pietryèius nuo baþnyèios buvo susiformavusi netaisyklingo<br />
plano aikðtë.<br />
Po baudþiavos panaikinimo Kvëdarna tapo valsèiaus centru. Labiausiai<br />
nuo baþnyèios nutolusiame aikðtës kampe buvo pastatytas<br />
valsèiaus ástaigø namas, o Ðilalës gatvës pietinëje dalyje –<br />
grûdø magazinas.<br />
Anot vyskupo Motiejaus Valanèiaus, Kvëdarnos baþnyèia buvusi<br />
ásteigta Liublino unijos metais (1569) paties karaliaus Þygimanto Augusto<br />
kaip valdovui priklausiusio Kvëdarnos dvaro baþnyèia. Iki mûsø<br />
dienø ðventovë patyrë visus istorijos iðbandymus: reformacijà, gaisrus,<br />
perstatymus, pavadinimo kaità. Inventoriai rodo, kad 1676 m. Kvëdarnos<br />
baþnyèia turëjo Ðv. Baltramiejaus vardà, 1739 m. buvo konsekruota<br />
Ðvè. Mergelës Marijos Nekalto Prasidëjimo, Ðv. Baltramiejaus <strong>ir</strong><br />
Ðv. Kazimiero vardu. Ðiandien ið minëtø trijø turi tik p<strong>ir</strong>màjá titulà.<br />
Kvëdarnoje nuo 1703 m. stovëjo erdvi dvibokðtë kryþiaus plano<br />
baþnyèia, kurià apðvietë 15 dideliø <strong>ir</strong> 2 maþi langai [2,73].<br />
Po 1915 m. gaisro, kurio metu Kvëdarnos baþnyèia sudegë, buvo<br />
planuojama greitai pastatyti mûrinæ baþnyèià. Jos projektas pavaizduotas<br />
atv<strong>ir</strong>uke, kuris iðleistas1918–1920 m. (projektà paskelbë<br />
Algimantas Miðkinis) [6, 477]. Tai staèiakampë dvibokðtë romantinio<br />
neobaroko stiliaus baþnyèia. Jos plokðèiame pagrindiniame<br />
fasade kyla du trijø tarpsniø á v<strong>ir</strong>ðø lengvëjantys bokðtai. Fasado<br />
p<strong>ir</strong>mojo tarpsnio centre yra gana kuklus portalas, abipus jo –<br />
siauri aukðti arkiniai langai. V<strong>ir</strong>ð plaèios karnizo su lygiu frizu juostos<br />
kyla piliastrais <strong>ir</strong> voliutomis dekoruotas frontonas. Bokðtø v<strong>ir</strong>-<br />
(Nukelta á 74 p.)<br />
Kvëdarnos miestelio prieigos<br />
ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2010 / 3<br />
ZZ_2010_3vidus.pmd<br />
73<br />
9/18/2010, 1:47 PM
74<br />
ARCHITEKTÛRA<br />
B<strong>ir</strong>þø baþnyèios projektas, T. Tyðeckis, 1853–1858.<br />
Iliustracija ið knygos „Lietuvos architektûros istorija“,<br />
Vilnius, 2000, t. 3, p. 36<br />
(Atkelta ið 72 p.)<br />
ðutinius tarpsnius skaido aukðti arkiniai aklilangiai. Tamsaus<br />
mûro fone iðryðkintos baltos architektûrinës detalës:<br />
lygi frizo juosta, piliastrai, aklilangiai, langø apvadai. Bent<br />
ðiek tiek su Lietuvos baþnyèiø statybos istorija <strong>ir</strong> architektûros stilistika<br />
susipaþinusiam þmogui akivaizdu, kad ði baþnyèia primena romantizmo<br />
laikotarpiu, o ne XX a. pradþioje statytà ðventovæ.<br />
Palyginæ Kvëdarnos baþnyèios projektà-atv<strong>ir</strong>ukà su Tomo Tiðeckio (?–<br />
1861) parengtu B<strong>ir</strong>þø baþnyèios projektu, matome, kad jie beveik identiðki.<br />
B<strong>ir</strong>þø <strong>ir</strong> labai á jà panaðios Kauno Raudondvario baþnyèios projektus<br />
T. Tiðeckis parengë 1845–1847 metais. Kvëdarnos baþnyèios projekte<br />
trûksta tik keletos smulkiø detaliø: vingiuotos linijos frizo juostoje, karnizo<br />
su dantukais, frontono apaèià þyminèios baliustrados. Gal mûrinæ baþnyèià<br />
pagal T. Tiðeckio projektà buvo rengiamasi statyti po 1843 m. gaisro?<br />
B<strong>ir</strong>þø baþnyèia buvo pastatyta 1853–1858 m., dar iki sukilimo <strong>ir</strong> já lydëjusiø<br />
represijø. T. Tiðeckio projektas yra bûdingas XIX a. vid. romantizmo<br />
architektûros sakraliniø pastatø pavyzdys. Tuo laiku kartu su iðsivaduojamuoju<br />
judëjimu (sukilimais) plito <strong>ir</strong> domëjimasis liaudies menu, taip pat <strong>ir</strong><br />
kaimiðkø trobesiø statyba. Ið èia á romantizmo architektûrà atëjo akmens<br />
mûro pastatai. Romantizmo architektai akmens mûro pastatus praturtindavo<br />
kitomis medþiagomis (plytomis, baltu tinku), iðryðkintomis senøjø stiliø<br />
architektûrinëmis detalëmis.<br />
Nors XIX a. Kvëdarnoje baþnyèia pagal T. Tiðeckio projektà nebuvo<br />
pastatyta, projektas tikriausiai buvo saugomas <strong>ir</strong> jo neatsiþadëta. Jis vël<br />
galëjo bûti prisimintas po 1915 m. gaisro. Tada projektas <strong>ir</strong> iðleistas atv<strong>ir</strong>uku.<br />
Tokie leidinëliai buvo lëðø rinkimà palengvinanti priemonë. Þinant,<br />
kad statybiniø medþiagø <strong>ir</strong> lëðø kaupimas uþtruks, 1917 m. Kvëdarnoje<br />
buvo pastatyta laikina medinë baþnyèia, kurioje buvo meldþiamasi kol<br />
pastatæ naujà. Laikotarpiu, kai buvo gaminamos plytos ðventovës statybai,<br />
baþnyèios þemëje 1920–1935 m. vyko intensyvi áva<strong>ir</strong>ios pask<strong>ir</strong>ties<br />
mediniø ûkiniø <strong>ir</strong> pagalbiniø pastatø (tarnø namo, varpinës, klebonijos)<br />
statyba. Tuo metu oficialiai patv<strong>ir</strong>tintas <strong>ir</strong> bûsimos baþnyèios projektas.<br />
Tuo laikotarpiu, norint atnaujinti net <strong>ir</strong> prieð P<strong>ir</strong>màjá pasauliná karà pradëtø<br />
statyti baþnyèiø statybas, jø projektus reikëjo patv<strong>ir</strong>tinti Lietuvos atstatymo<br />
komisariate. Daþnai projektai bûdavo keièiami, tobulinami arba rengiami<br />
ið naujo. Kvëdarnos baþnyèios statytojø turëtà XIX a. parengtà projektà<br />
Statybos inspekcija patv<strong>ir</strong>tino 1930 m. kovo 15 dienà [1, 52]. Daugiau kaip<br />
1 000 puslapiø apimties „Lietuvos valsèiø“ serijos kolektyvinëje monografijoje<br />
„Kvëdarna“ apie baþnyèios architektûrà raðæs Povilas Spurgevièius<br />
ðá projektà prisk<strong>ir</strong>ia inþinieriui-architektui Romanui Steikûnui [7, 247]. Ant<br />
Lietuvos centriniame valstybës archyve (LCVA) saugomo Statybos inspekcijos<br />
patv<strong>ir</strong>tinto brëþinio yra inþ. R. Steikûno paraðas. Sunku patikëti, kad<br />
XX a. 3 deðimtmetyje R. Steikûnas màstë lygiai taip, kaip T. Tiðeckis XIX a.<br />
viduryje. Gali bûti, kad projektà skubëta patv<strong>ir</strong>tinti, siekiant ágyti galimybæ<br />
praðyti valstybës paramos, legalizuoti pas<strong>ir</strong>engimo statybai darbus. Tokiomis<br />
aplinkybëmis R. Steikûnas, nelabai màstydamas apie autorines teises,<br />
<strong>ir</strong> galëjo pas<strong>ir</strong>aðyti Kvëdarnos baþnyèioje saugotà XIX a. sukurtà naujos<br />
baþnyèios projektà.<br />
Naujà R. Steikûno parengtà Kvëdarnos baþnyèios projektà Vyriausioji<br />
statybos inspekcija patv<strong>ir</strong>tino 1936 m. geguþës 28 dienà [1, 633]. Tai<br />
staèiakampio plano trijø navø bazilikinio tûrio baþnyèia, turinti romaninio<br />
stiliaus bruoþø. Jos platø pagrindiná fasadà formuoja du þemi bokðteliai<br />
ðonuose <strong>ir</strong> v<strong>ir</strong>ðuje modifikuotu trikampiu frontonu uþsibaigianti vidurinë dalis.<br />
Plaèioje vidurinëje dalyje iðsisk<strong>ir</strong>ia aukðti segmentiniø arkø langai, didelis<br />
langas-roþë v<strong>ir</strong>ðuje <strong>ir</strong> segmentine arka apsuptas portalas su stambiu<br />
trikampiu skydu uþsibaigianèiu apvadu. Kvadratinio plano bokðtus dengia<br />
dvigubi keturðlaièiai stogeliai, bokðtø plokðtumas v<strong>ir</strong>ðuje akcentuoja po tris<br />
arkinius aklilangius, puoðia arkatûrø juosta. Tos paèios architektûrinës formos<br />
kartojasi <strong>ir</strong> ðoniniuose fasaduose su menkai akcentuotais transeptø<br />
rizalitais. Projekte matome natûroje neegzistuojantá architektûriðkai labai<br />
svarbø elementà – varpinæ kampanilæ. Beveik dvigubai uþ baþnyèià aukð-<br />
ZZ_2010_3vidus.pmd<br />
74<br />
9/18/2010, 1:47 PM
ARCHITEKTÛRA<br />
75<br />
1936 m. patv<strong>ir</strong>tintas R. Steikûno sudarytas projektas. LCVA. Iliustracija ið A. Miðkinio knygos „Vakarø Lietuvos miestai <strong>ir</strong> miesteliai“, Vilnius,<br />
2004, t. 1, p. 477<br />
tesnë varpinë dviejø arkø galerija prijungta fasado deðinëje pusëje. Ji<br />
kvadratinio plano, vientiso tûrio. Plynas varpinës sienas skaido segmentiniø<br />
sàramø langai, kuriø kiekvienoje yra po du. Varpinës v<strong>ir</strong>ðutinë<br />
dalis atkartoja baþnyèios bokðtø v<strong>ir</strong>ðûnes. Toks sprendimas tuo<br />
metu Lietuvoje buvo gana retas.<br />
Bokðtai-kampanilës prie neoromaninio stiliaus baþnyèiø pas mus<br />
pradëti statyti dar istorizmo laikotarpyje. Milano architektas O. Bongi<br />
1905 m. su<strong>projektavo</strong> beveik kvadratinæ Lentvario bazilikà. Rûstokà<br />
ið taðytø akmenø pastatytos ðventovës siluetà pagyvina trijø<br />
tarpsniø kampanilë [4, 249–250]. Po P<strong>ir</strong>mojo pasaulinio karo varpines-kampaniles<br />
yra projektavæ du þymûs Lietuvos architektai. Jie<br />
R. Steikûnui galëjo bûti sektinais pavyzdþiais.<br />
Tuo metu, kai R. Steikûnas <strong>projektavo</strong> Kvëdarnos baþnyèià, kitoje<br />
Þemaièiø plento pusëje, Raseiniø apskrityje, buvo statoma Vladim<strong>ir</strong>o<br />
Dubeneckio (1888–1932) suprojektuota Betygalos ðv. Mikalojaus<br />
baþnyèia. Jos projektas patv<strong>ir</strong>tintas 1924 m., statyba tæsësi<br />
iki 1930 metø. Ði modernizuotø neobarokiniø formø baþnyèia pagrindinio<br />
fasado deðinëje turi per arkà su galerija prijungtà keturiø<br />
tarpsniø varpinæ-bokðtà. Tuo metu, kai Betygalos baþnyèia dar nebuvo<br />
baigta statyti, italiðkoms bazilikoms bûdingà atsk<strong>ir</strong>ai stovintá<br />
aukðtà varpinës bokðtà su<strong>projektavo</strong> <strong>ir</strong> ágyvendino Vytautas Landsbergis-Þemkalnis<br />
(1893–1993). Sugráþæs ið studijø Romoje, p<strong>ir</strong>muosiuose<br />
sakraliniuose pastatuose jis varijavo istoriniø stiliø formas,<br />
suteikdamas joms naujø bruoþø. 1927 m. V. Landsbergis-Þemkalnis<br />
Kybartuose su<strong>projektavo</strong> bazilikinæ Eucharistinio Iðganytojo baþnyèià<br />
su aukðtu atsk<strong>ir</strong>ai stovinèiu kvadratiniu bokðtu. Panaðø sprendimà<br />
V. Landsbergis-Þemkalnis siûlë 1928 m. Prisikëlimo baþnyèios<br />
Kaune konkursiniame projekte. 1934 m. jo projektuotoje Ðakiø<br />
baþnyèioje jau vyrauja modernizmo formos, o iðlakus kvadratinio<br />
plano bokðtas iðkeltas prieðais baþnyèios pagrindiná fasadà.<br />
Negalima tv<strong>ir</strong>tinti, kad bûtent ðiø dviejø þymiø Lietuvos architektø<br />
darbø ákvëptas R. Steikûnas su<strong>projektavo</strong> atsk<strong>ir</strong>ai stovinèià varpinæ<br />
Kvëdarnos baþnyèiai. Taèiau gretimose apskrityse statomos baþnyèios<br />
galëjo pakreipti braiþanèià architekto rankà. Kadangi 1924 m.<br />
ið àþuoliniø stulpø <strong>ir</strong> egliniø lentø pastatytoji varpinë tebestovëjo,<br />
siøsdamas projektà tv<strong>ir</strong>tinti á Statybos inspekcijà, R. Steikûnas pridëjo<br />
prieraðà, kad „laikinai varpinë (campanille) nebus statoma“.<br />
Istorinës aplinkybës susiklostë taip, kad ji <strong>ir</strong> liko nepastatyta.<br />
Kvëdarnos Ðvè. Mergelës Marijos Nekalto Prasidëjimo baþnyèios<br />
statyba uþtruko. 1941 m. b<strong>ir</strong>þelio 5 d., nors jos vidus dar nebuvo<br />
iðtinkuotas, ðventovæ konsekravo Telðiø vyskupas Vincentas<br />
Borisevièius.<br />
Baþnyèia sumûryta ið lauko akmenø. Raudonø plytø architektûriniai<br />
elementai (frontonai, langø <strong>ir</strong> portalo apvadai, kampinës lizenos<br />
<strong>ir</strong> bokðtø v<strong>ir</strong>ðûnës) bei spalvinæ gamà pagyvinanèios smulkios<br />
architektûrinës detalës (bokðtø arkadø kolonëlës, langas-roþë, frontono<br />
bokðtelis) monumentaliam pastatui suteikia iðsk<strong>ir</strong>tinumo, ðventiðkumo.<br />
Statybai pas<strong>ir</strong>inkta medþiaga – akmuo – rodo, kad projektuodamas<br />
architektas vadovavosi nacionalinio romantizmo kriterijais.<br />
Tam antrina <strong>ir</strong> v<strong>ir</strong>ð frontono kylantis 4 kolonëliø remiamas<br />
arkutës pavidalo bokðtelis su kryþiumi v<strong>ir</strong>ðuje. Arkutës apvadas<br />
yra analogiðkas portalà aprëminanèiam skydui. Ðiame bokðtelyje<br />
aiðkios sàsajos tarp atv<strong>ir</strong>os lietuviðkos varpinës formø <strong>ir</strong> baroko<br />
elementø (arka, kolonos). Rûstokos romaniniø bruoþø turinèios baþnyèios<br />
architektûrà turëjo praturtinti grakðtus varpinës siluetas. Varpinei<br />
likus nepastatytai, baþnyèia neteko architektûrinio vientisumo.<br />
Kvëdarnos baþnyèia dar nebuvo uþbaigta árengti, kai jà apgadino<br />
p<strong>ir</strong>mosiomis Antrojo pasaulinio karo dienomis kilæs gaisras. Tada<br />
sudegë lentelëmis dengtas stogas, medinës lubos, altoriai, grindys.<br />
Parapijieèiai karo metais baþnyèià atstatë. Árengiant altorius,<br />
Kvëdarnai padëjo Plungës parapija. 1933 m. Plungëje buvo pastatyta<br />
nauja Ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèia. Naujoje baþnyèioje 1933–<br />
1938 m. buvo árengti nauji altoriai, o senieji, padaryti 1821–1849 m.<br />
laikotarpiu, buvo iðmontuoti <strong>ir</strong> atiduoti Pakutuvënø <strong>ir</strong> Kvëdarnos<br />
baþnyèioms. Senuosius Plungës baþnyèios altorius tyrinëjusi Dalia<br />
Klajumienë apie 1849 m. pastatytà Ðvè. Mergelës Marijos Maloningosios<br />
altoriø raðo, kad jis buvæs droþëjø <strong>ir</strong> staliø darbo, baltai<br />
(Nukelta á 76 p.)<br />
ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2010 / 3<br />
ZZ_2010_3vidus.pmd<br />
75<br />
9/18/2010, 1:47 PM
76<br />
ARCHITEKTÛRA<br />
Kvëdarnos Ðvè. Mergelës Marijos Nekalto Prasidëjimo baþnyèios altoriai<br />
(Atkelta ið 75 p.)<br />
daþytas, su paauksuotais karnizais. Nors Kvëdarnos baþnyèios didþiojo<br />
altoriaus skulptûros yra kitos, retabulas primena apraðytàjá.<br />
Norint suþinoti, <strong>kada</strong> buvo pakeistos abipus centrinio paveikslo<br />
stovinèios skulptûros, reikëtø atsk<strong>ir</strong>o tyrimo.<br />
Kvëdarnos baþnyèios projekto ágyvendinimas uþsitæsë. Tuo tarpu<br />
R. Steikûnui magëjo pamatyti, kaip natûroje atrodytø jo projek-<br />
tuotos baþnyèios su varpine-kampanile sprendimas. 1937 m. rugsëjo<br />
9 d. Vyriausioji statybos inspekcija patv<strong>ir</strong>tino R. Steikûno parengtà<br />
Skardupiø (Marijampolës vsè.) baþnyèios projektà [1, 713].<br />
Tai turëjo bûti nedidelë kryþiaus plano ðventovë su per dviejø arkø<br />
galerijà prijungta varpine. Ðventovës statyba vyko 1938–1942 metais.<br />
Taèiau <strong>ir</strong> èia aplinkybës susiklostë taip, kad <strong>ir</strong> prie ðios baþnyèios<br />
varpinë-kampanilë nebuvo pastatyta.<br />
NUORODOS:<br />
1. LCVA, F 1622, A 4, B 633, 713<br />
2. Jankevièienë A., Lietuvos medinë sakralinë architektûra, Vilnius,<br />
1998<br />
3. Klajumienë D., „Plungës baþnyèios altoriø istorinë <strong>ir</strong> plastinë raida“,<br />
Plungës dekanato sakralinë architektûra <strong>ir</strong> dailë, Vilnius, 2004<br />
4. Lietuvos architektûros istorija, Vilnius, 2000, t. 3<br />
5. Misius K., „Ið Kvëdarnos miestelio praeities, Kvëdarna, Vilnius, 2004<br />
6. Miðkinis A., Vakarø Lietuvos miestai <strong>ir</strong> miesteliai, Vilnius, 2004, t. 1<br />
7. Spurgevièius P., „Kvëdarnos baþnyèiø architektûra“, Kvëdarna, Vilnius,<br />
2004<br />
8. Valanèius M., Raðtai, Vilnius, 1972, t. 2<br />
Koplytstulpis Kvëdarnoje, sk<strong>ir</strong>tas þuvusiems tremtyje <strong>ir</strong> tëvynëje 1940–<br />
1953 metais Ðvè. Mergelës Marijos skulptûra Kvëdarnos ðventoriuje<br />
ZZ_2010_3vidus.pmd<br />
76<br />
9/18/2010, 1:47 PM
![Rymantė Šmaižienė. Ylakių parapijos bajorai: [8–15]](https://img.yumpu.com/15735497/1/190x260/rymante-smaiziene-ylakiu-parapijos-bajorai-8-15.jpg?quality=85)
Change language