E. Burokas. „Pūtėme prieš vėją V dalis“

Laisvės kovotojai Pūtėme prieš vėją. V dalis
borcov za svobodu” (Laisvės kovotojų sąjunga). Taip brendo jėgos bendram
politkalinių sukilimui. Šalia rusų kalba leidžiamo leidinio “Severnoje
sijanije” (“Šiaurės pašvaistė”), Vorkutos stovykloje Nr.62 pasirodė
ir LLKS kovos grupių leidžiamas „Varpas“, taip pat “Protėvių Takais”.
Praūžus 1953 m. sukilimo bangai Vorkutoje ir atsigavus po kalinių
sušaudymo šoko, 1954 m. lageriuose vėl atkuriamos pogrindinės
grupuotės, kurios baudė išdavikus, rengė diversijas šachtose, agitavo
mažiau dirbti ir ruoštis lemiamoms streikų ar sukilimų kovoms.
Dar didesnį ryžtą politkaliniai įgavo po žinių apie Džezkazgano
lagerio streiką ir jo numalšinimą tik pasitelkus tankus, kad kaliniams
suteiktos kai kurios lengvatos, iškovotos krauju Norilske, Vorkutoje,
Džezkazgane, leidimai jiems gyventi ar vaikščioti į darbą be sargybinių,
tay atsirado galimybė ryšiams su kitais lageriais užmegzti. Vieni manė,
kad reikia nuginkluoti apsaugas, išlaisvinti kitus Vorkutos lagerius
(kurių tuomet buvo apie 60) ir traukti link ledjūrio, šaukiantis NATO
pagalbos, kiti, prisimindami 1949 m. sukilimo Šiaurės Urale pamokas,
kuriam vadovavo Mechtejevas ir kuris buvo sumuštas prie Vorkutos,
siūlė tęsti 1953-1954 m. streikus ir nors iš dalies atgauti laisvę, o galbūt
perspektyvoje net demokratiją SSRS. Esant tokiai padėčiai, į Vorkutos
7-ąją šachtą iš gretimos Ajač Jagos buvo atkelti du aktyvus politkaliniai
– Vladas Šiška ir Vytautas Vaineikis. Šių žmonių ir šachtos aktyvistų
kovotojų iniciatyva pogrindyje buvo įkurta Lietuvos laisvės kovotojų
sąjunga, kurios tikslas – visomis priemonėmis kovoti ne tik už kalinių
laisvę, bet ir su SSRS hegemonija pasaulyje, su komunistų diktatūra bei
vergiška ekonomika, kurios pagrindinis svertas buvo kalinių ir kolchoznikų
vergiškas darbas.
Siekiant LLKS tikslų, buvo numatyta pasinaudoti agitacija, propaganda,
sabotažu, diversijomis, savų žmonių infiltravimu į KGB žvalgybą
bei išaiškintų saugumo agentų perverbavimu. Svarbiausias tikslas
lageriuose turėjo būti visuotinis kalinių streikas, reikalaujantis (pagal
aplinkybes) dalinės ar visiškos laisvės.
13