modulis b.8.1. betonavimo technologinių procesų ... - Naujienos

eksploatavimo trukmė ir padidinama realizuotų projektų vertė. Tai pagrindinės priežastys, dėl kurių
šiuo metu savaime sutankėjantis betonas tampa vis populiaresnis visame pasaulyje.
Liejų betoną įvairių šalių specialistai gaminti jau bandė 1975 – 1976 m., tiesa tuomet šio betono
slankumas matuojant Abramso kūgiu buvo tik 175 mm. Keleriais metais vėliau naudojant vis
efektyvesnius plastifikuojančius priedus, šio betono mišinio pasklidimas siekė 400 mm, o 1980 m.–
jau 480 mm.
Savaime sutankėjantis betonas, kurio slankumas iki 290 mm, o pasklidimas 600 – 750 mm, gaminti
ir jo savybes tyrinėti pradėjo japonai. 1983 m. Japonijoje buvo sukurti naujos kartos
superplastikliai, kurie pagaminti polikarboksilinių dervų pagrindu. Šių superplastiklių panaudojimas
ir specialios užpildų granuliometrinės sudėties parinkimas, leido modifikuoti betono mišinio
mikrostruktūrą ir gauti ypatingai plastišką nesisluoksniuojantį savaime sutankėjantį betono mišinį.
Pirmieji savaime sutankėjančio betono fundamentiniai tyrimai buvo atlikti 1989 m. Ozavos ir
Maekavos Tokijo universitete. Europoje pirmieji savaime sutankėjantį betoną pradėjo tirti ir naudoti
olandai (Delft technikos universitete). Apytiksliai prieš dešimt metų šis betonas gamyboje pradėtas
plačiau naudoti ir kitose Europos šalyse: Vokietijoje, Prancūzijoje, Danijoje, Šveicarijoje, Lenkijoje
ir t.t. Anglijos ir Vokietijos mokslininkams akivaizdžiai pavyko įrodyti, kad savaime sutankėjančio
betono stipris gniuždant gali didėti iki 40 % greičiau, nei įprastinio betono ir kai kuriais atvejais
siekti net 150 MPa. Tiesa, paties savaime sutankėjančio betono mišinio kaina yra iki 30 % didesnė
nei įprastinio betono, tačiau kompleksiškai įvertinus visas medžiagų ir darbo sąnaudas,
gelžbetoninės konstrukcijos ar gaminio galutinė kaina sumažėja apie 10 %, nes mišiniui sutankinti
nebenaudojamas vibravimas, nereikalinga ir papildoma gaminio paviršiaus apdaila. Todėl betono
mišinį ruošiančios ir gelžbetonio dirbinius tiekiančios kompanijos siekia išplėsti savaime
sutankėjančio betono naudojimo sritis. Savaime sutankėjantis betonas naudojamas masyvių, tankiai
armuotų, objektų – tiltų (įtvirtinimų, sijų, arkų, bokštų), vandens rezervuarų tunelių, drenažo
vamzdžių statybai. Pirmąjį kartą dideli jo kiekiai buvo panaudoti 1990 metais Japonijoje, statant
gelžbetoninį "Šin–kiba Ohashi" tiltą. Iš šio betonu buvo suformuota pagrindinė tilto sija. 1998
metais Japonijoje buvo atidarytas pats didžiausias pasaulyje kabantis tiltas Akashi – Kaikyo, kurio
centrinis tarpatramis siekia beveik 2 km. Šis tiltas žinomas dar ir dėl to, kad jo statyboje per
rekordiškai trumpą laiką buvo sunaudota net 300 tūkstančių kubinių metrų savaime sutankėjančio
betono mišinio: per parą į klojinius buvo supilama po 1900 m 3 .
Kadangi pasaulyje savaime sutankėjantis betonas statybinėms konstrukcijoms gaminti plačiau
pradėtas naudoti vos prieš dešimt metų dar mažai sukaupta mokslinės ir gamybinės patirties apie
savaime sutankėjančio betono mišinių ir sukietėjusio betono savybių ypatumus. Tačiau žymiausių
specialistų nuomone, savaime sutankėjantis betonas ateityje bus plačiai naudojamas ne tik jau
minėtų konstrukcijų statybai, bet ir tiesiant kelius ar įgyvendinant skulptorių ir architektų idėjas.
Mokymų medžiaga 27