modulis b.8.1. betonavimo technologinių procesų ... - Naujienos

Betonavimo technologinių kompetencijų tobulinimo programa
1.6. Betonuotojas turi laikytis asmens higienos reikalavimų; susitepęs rankas plauti jas šiltu
vandeniu su muilu. Draudžiama rankas valyti ne prausimuisi skirtomis medžiagomis.
1.7. Betonuotojas turi žinoti, kur darbo vietoje yra gaisro gesinimo priemonės, mokėti jomis
naudotis, vengti veiksmų, galinčių sukelti gaisrą.
1.8. Pastebėjęs gaisrą betonuotojas privalo gesinti gaisro židinį turimomis priemonėmis,
nedelsdamas pranešti ugniagesiams, iškviesti į gaisravietę vadovaujančius darbuotojus.
2. PROFESINĖS RIZIKOS VEIKSNIAI. SAUGOS PRIEMONĖS NUO JŲ POVEIKIO
Pavojingi, kenksmingi ir kiti rizikos veiksniai betonuotojo darbo aplinkoje yra šie:
2.1. Fizikiniai faktoriai:
2.1.1. Darbo patalpų ir darbo vietos aplinka/tinkamumas: Darbo vietos pritaikymas darbo veiklai,
kokia jos techninė būklė, plotas, kitų įrenginių būklė bei jų išdėstymas. Kadangi darbas atliekamas
įvairiuose statybiniuose objektuose (ir užsakovo objektuose) - tai darbo vieta tampa priklausoma nuo
atitinkamo objekto būklės. Riziką sudaro:
Nepakankamas darbo vietos plotas, dėl to atsiradęs esamų įrenginių išdėstymo ankštumas, trukdo
darbuotojui lengvai pasiekti savo darbo vietą ir laisvai judėti;
Užduotys, kurios sąlygoja nepatogų judėjimą arba buvimą įtemptoje pozoje; Ribojama darbo vieta;
2.1.2. Aplinkos mikroklimatas/temperatūra, oro judėjimo greitis, oro santykinis drėgnumas.
Mikroklimatas tiek patalpose, tiek dirbant po atviru dangumi. Riziką sudaro:
Dirbant lauko sąlygomis; darbuotojo organizmas priklauso nuo temperatūros pokyčių (perkaitimai,
peršalimai), meteorologinių oro sąlygų, aplinkos drėgmės pakitimų bei padidinto oro judėjimo greičio
(skersvėjo);
Staigūs darbo aplinkos mikroklimato parodymų nukrypimai nuo optimalių normų, skatina
darbuotojo organizmo termoreguliacijos sutrikimus, tai savo ruožtu įtakoja darbo našumą ir gali
sukelti profesinę ligą;
Dirbant sąlygomis kai aukšta oro temperatūra, galimas organizmo perkaitimas, to pasekmė - gali
atsirasti hipertermija ir pasireikšti mėšlungis;
Dirbant esant žemai oro temperatūrai - darbuotojui galimi nušalimai;
Dirbant šaltose drėgnose patalpose - darbuotojui gali tirpti ir šalti rankos;
Stiprus oro judėjimo greitis (skersvėjis) tiek vasarą, tiek žiemą darbuotojui sukelia greitesnį
peršalimą.
Darbuotojo organizmas tampa priklausomas nuo aplinkos mikroklimato, kai persikeliama iš vienos
darbo patalpos į kitą, kuriose yra skirtinga oro temperatūra, santykinis oro drėgnumas, oro judėjimo
greitis. Tai neigiamai veikia darbuotojo organizmą ir gali būti persišaldymo ligų priežastimi.
2.1.3. Vibracija: Vietinė (rankų-plaštakų) vibracija. Riziką sudaro:
Mokymų medžiaga 191