1 doc. Egidijus Rimkus, prof. Arūnas Bukantis, doc. Gintautas ...
1 doc. Egidijus Rimkus, prof. Arūnas Bukantis, doc. Gintautas ...
1 doc. Egidijus Rimkus, prof. Arūnas Bukantis, doc. Gintautas ...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
<strong>doc</strong>. <strong>Egidijus</strong> <strong>Rimkus</strong>, <strong>prof</strong>. <strong>Arūnas</strong> <strong>Bukantis</strong>, <strong>doc</strong>. <strong>Gintautas</strong> Stankūnavičius<br />
Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedra<br />
KLIMATO KAITA: FAKTAI IR PROGNOZĖS<br />
Per pastaruosius du šimtus metų klimato sistema tapo daug sudėtingesnė lyginant su<br />
priešindustriniu periodu, nes stiprėja antropogeninių veiksnių poveikis: sumažėjo miškų plotai,<br />
išsiplėtė dirbamų žemių ir urbanizuotų teritorijų masyvai, sparčiai keičiasi atmosferos dujinė sudėtis<br />
ir stiprėja šiltnamio efektas, didėja dirvožemio ir vandenų tarša. Dėl žmogaus veiklos padidėjo<br />
klimato svyravimų amplitudė ir sutriko įprastinė klimato sistemos dinamika. Žmogaus ūkinės<br />
veiklos poveikis klimato pokyčiams atsispindi ryškiame globalios oro temperatūros augime XX a<br />
pabaigoje – XXI a. pradžioje. Todėl daugelis klimato tyrėjų klimato kaitos dėsningumus sieja su<br />
antropogeninio poveikio stiprėjimu. Ryšiai tarp atmosferos teršalų išmetimų ir klimato pasikeitimų<br />
laikomi pačiais patikimiausiais, bet kuriant klimato prognozes įvertinami ir gamtiniai veiksniai.<br />
Antropogeninės kilmės cheminių priemaišų į atmosferą patenka iš stacionarių (gamyklos,<br />
elektrinės, katilinės, dirbami laukai ir kt.) ir iš mobilių (transporto priemonės) taršos šaltinių. Šie<br />
teršalai (pavieniui arba sudarydami kompleksus) blogina žmonių gyvenamąją aplinką, kelia pavojų<br />
žmonių sveikatai, keičia ekosistemų funkcionavimo sąlygas, blogina kraštovaizdžio bendrą<br />
ekologinę ir mikroklimatinę situaciją.<br />
Lietuvos klimato svyravimai yra neatsiejama viso Žemė rutulio klimato sistemoje vykstančių<br />
procesų dalis. Tad Lietuva yra potencialiai atvira tiek globaliems klimato pokyčiams, tiek<br />
rezultatams, pasiektiems mažinant šiltnamio dujų (ŠD) išmetimus.<br />
Klimato sąlygų, o tuo pačiu ir žmogaus veiklos terpės pokyčiai yra kontrastingi ir įvairiuose<br />
regionuose saviti. Todėl akivaizdu, kad kiekvienoje šalyje reikia kurti veiksmų strategiją, kuri<br />
padėtų išvengti negatyvių klimato kaitos pasekmių. Pagrindinis ir svarbiausias tokios strategijos<br />
elementas yra klimato svyravimų diagnozė ir prognozė. Antrasis strategijos elementas – pasekmių,<br />
kurias sukelia klimato svyravimai įvertinimas. Čia mokslinė problema tampriai siejasi su socialine–<br />
ekonomine terpe. Reikia įvertinti ne tik klimato įtaką įvairioms ekosistemoms ir ekonomikai, bet ir<br />
ūkinės veiklos poveikį klimatui. Ilgalaikis ūkio planavimas ir valdymas, adaptacijos priemonių<br />
numatymas turi būti derinamas su klimato sąlygomis, ypač su jų svyravimais, nes klimatas žmogaus<br />
veiklai gali turėti ir teigiamą, ir neigiamą poveikį. Tai trečiasis strategijos elementas.<br />
Klimatinį aspektą įvairiuose planavimo tiksluose galima nusakyti taip: gyvenamosios aplinkos<br />
kokybės gerinimas remiantis esamais klimato ištekliais; nepalankių klimato sąlygų ir pavojingų<br />
meteorologinių reiškinių poveikio žmonių veiklai mažinimas arba visiškas pašalinimas; efektyvus<br />
agro–, antropo–, energo– ir kitų klimato išteklių panaudojimas; antropogeninės įtakos klimatui<br />
1
įvertinimas ir švelninimas globalioje ir regioninėje plotmėje; klimato svyravimų poveikio<br />
įvertinimas ekonominiam ir politiniam šalių bendradarbiavimui; prisitaikymas prie kintančių<br />
klimato sąlygų.<br />
Jungtinių Tautų Bendroji klimato kaitos konvencija (JTBKKK) ir jos Kioto protokolas<br />
Plečiantis pasaulyje judėjimui prieš aplinkos taršą, keliančią pavojų visai žmonijai, valstybių<br />
lygiu pasirašyta daug susitarimų, sukurta nemažai programų, dokumentų ir mokslinių projektų.<br />
Svarbiausias iš jų – Jungtinių Tautų Bendroji Klimato Kaitos Konvencija (JTBKKK), įsigaliojusi<br />
1994 m. Lietuvos Respublikos Seimas ją ratifikavo 1995 m. Netrukus, 1996 m., buvo parengta<br />
JTBKKK įgyvendinimo nacionalinė strategija, kurios vykdymą organizuoja ir koordinuoja LR<br />
Aplinkos ministerija. Vėlesni tarpvyriausybiniai susitarimai (Kioto protokolas 1997 m., Politinis<br />
„Marakešo susitarimas“ dėl Kioto protokolo įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos 2001 m., „Delio<br />
deklaracija“ darnaus vystymo klausimais 2002 m., kasmetinės Šalių konferencijos klimato<br />
klausimais kt.) iškėlė naujų uždavinių ir sąlygų dėl JTBKKK įgyvendinimo iki 2012 m. 2006 m.<br />
turėtų būti parengtas naujas JTBKKK įgyvendinimo nacionalinės strategijos variantas.<br />
2005 m. pabaigoje Konvenciją iš viso jau buvo ratifikavusios 189 šalys. Šalių Konferencija yra<br />
aukščiausias JTBKKK organas, kuris nuolatos stebi Konvencijos ir bet kokių su ja susijusių teisinių<br />
dokumentų, kuriuos gali priimti Šalių Konferencija, įgyvendinimą.<br />
Galutinis šios Konvencijos ir su ja susijusių teisinių dokumentų, kuriuos gali priimti Šalių<br />
Konferencija, tikslas yra pasiekti, kad šiltnamio dujų koncentracija atmosferoje stabilizuotųsi<br />
tokiame lygyje, kuriame antropogeninis poveikis nesutrikdo klimato sistemos. Šis lygis turi būti<br />
pasiektas per tokį laikotarpį, kuris leistų ekosistemoms natūraliai prisitaikyti prie klimato<br />
pasikeitimo, nekiltų pavojaus maisto produktų gamybai, o ekonominis vystymasis vyktų stabiliai.<br />
Konvencijos nuostatuose nurodoma, kad savo veiksmuose, skirtuose Konvencijos tikslui<br />
pasiekti ir jos nutarimams įgyvendinti, Šalys turėtų saugoti klimato sistemą dabartinių ir būsimųjų<br />
žmonijos kartų labui, remdamosi lygybės principu, pagal jų bendrą, tačiau diferencijuotą<br />
atsakomybę ir atitinkamas galimybes. Atitinkamai Šalys, kurios yra išsivysčiusios valstybės, turėtų<br />
imtis pagrindinio vaidmens, kovodamos su klimato kaita ir neigiamomis jos pasekmėmis. Šalys<br />
turėtų imtis išankstinių priemonių, siekdamos numatyti, užkirsti kelią ar sumažinti iki minimumo<br />
klimato pasikeitimo priežastis ir sušvelninti jo neigiamas pasekmes.<br />
Kioto protokolas – JTBKKK protokolas, priimtas 1997 m. Kiote, Japonijoje. Kioto protokolą<br />
sudaro 28 straipsniai ir A bei B priedai. Kioto protokole nurodoma, jog į B priedą įrašytos Šalys<br />
(tame tarpe ir Lietuvos Respublika), kiekviena atskirai ir visos drauge, užtikrina, kad bendras jų<br />
išmetamų šiltnamio dujų, išvardytų A priede ir apskaičiuotų remiantis antropogeniniu anglies<br />
2
dvideginio ekvivalentu, kiekis neviršytų joms nustatytų normų bei, kad pirmuoju įsipareigojimų<br />
laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2012 m. būtų galima sumažinti tokių išmetamų dujų bendrą kiekį,<br />
palyginti su 1990 m., bent 5 %. Kioto protokolas (remiantis jo 25 straipsniu) įsigaliojo 2005 vasario<br />
16 d.<br />
Kioto protokolu reguliuojamos A priede nurodytos šios šiltnamio dujos, kurioms netaikomas<br />
Monrealio protokolas: anglies dvideginis (CO ); metanas (CH 2 4 ); azoto suboksidas (N2O); sieros<br />
heksafluoridas (SF 6 ); hidrofluorangliavandeniliai (HFC); perfluorangliavandeniliai (PFC).<br />
Klimato kaita – globali problema<br />
Mokslo visuomenės vertinimais vis akivaizdžiau pasireiškianti klimato kaita kelią grėsmę<br />
aplinkai, ūkinei veiklai ir kartu pasaulio ekonomikos vystymuisi. Žmonių ūkinė veikla didina<br />
atmosferos šiluminę taršą: didėjančios šiltnamio efektą stiprinančių dujų (toliau – Šiltnamio dujų<br />
(ŠD)) koncentracijos stiprina natūralų šiltnamio efektą ir daro lemiamą įtaką vidutinės globalios oro<br />
temperatūros kilimui. Kadangi šios dujos sugeria didesnę dalį Žemės ilgabangės spinduliuotės ir<br />
grąžina ją atgal link paviršiaus atmosferos priešpriešinio spinduliavimo pavidalu, tai jų<br />
koncentracijų augimas pirmiausia didina apatinių atmosferos sluoksnių temperatūrą. Tačiau<br />
temperatūros didėjimas įvairiose Žemės rutulio vietose vyksta labai nevienodu intensyvumu:<br />
tropikų platumose lėčiau, o vidutinėse ir poliarinėse platumose – sparčiau. Tarpvyriausybinės<br />
Klimato Kaitos Komisijos (angl. IPCC – Intergovernmental Panel on Climate Change) trečioje<br />
vertinimo ataskaitoje pažymima, kad per XX a. globali oro temperatūra pakilo 0,6 °C, o Europoje –<br />
0,95 °C. Be to, dėl intensyvesnio vandens apytakos rato ir sustiprėjusios atmosferos cirkuliacijos<br />
vidutinėse ir aukštose platumose, atšilimą lydi padidėjęs vidutinis kritulių kiekis, kylantis pasaulinio<br />
vandenyno lygis, tirpstantys kalnų ledynai, nuolat mažėjantys amžino įšalo, sezoninės sniego<br />
dangos ir jūrų ledų plotai, termokarstinės įgriuvos (1, 2 ir 3 pav.).<br />
3
1 pav. Termokarstinė įgriuva netoli Fairbankso Aliaskoje, susidariusi ištirpus dideliam ledo<br />
luitui amžinojo įšalo zonoje. (Nuotr. V. Romanovsky, Geophysical Institute, University of Alaska).<br />
2 pav. Arkties jūrinių ledo laukų plotai rugsėjo mėn. (tuomet būna ledo plotai mažiausi). Mėlyna<br />
trendo linija rodo ledo ploto mažėjimą po 8% per dešimtmetį (pagal National Snow and Ice Data<br />
Center).<br />
4
3 pav. 2005 m. sausio–rugpjūčio vidutinės oro temperatūros nuokrypis (°C) nuo tų pačių mėn.<br />
daugiamečio (1955–2004 m.) vidurkio. Ypač šilti 2005–ieji buvo Arktyje – temperatūra daugiametį<br />
vidurkį viršijo 3–5°C (pagal NCEP/NCAR Reanalysis; NOAA-CIRES Climate Diagnostics Center).<br />
Daugiausia šiltnamio dujų susidaro deginant iškastinį kurą (CO2) pramoniniuose ir žemės ūkio<br />
produkcijos gamybos procesuose bei išsiskiria iš atliekų (chlorofluorangliavandeniliai (CFC),<br />
metanas (CH4), azoto suboksidas (N2O), hidrofluorangliavandeniliai (HFC), sieros heksafluoridas<br />
(SF6) ir perfluorangliavandeniliai (PFC)). Iš kitos pusės tie patys šaltiniai išmeta į atmosferą<br />
kietąsias daleles bei sulfatus, kurie sugeria bei atspindi trumpabangę Saulės spinduliuotę ir gali<br />
sukelti lokalų temperatūros pažemėjimą.<br />
Nemažiau svarbūs ir kiti globalaus masto procesai, turintys įtakos klimato kaitai ar esantys jos<br />
daline priežastimi. Tai spartus periodiškai drėgnų savanų bei retmiškių dykumėjimo procesas dėl<br />
ekstensyvaus nuganymo, išpustymo ar sutrikusios sezoninių liūčių pasiskirstymo laike ir erdvėje<br />
tvarkos; stratosferinio ozono kiekio mažėjimas aukštose platumose pavasario mėnesiais. Klimatiniu<br />
požiūriu ozono koncentracijos mažėjimas lemia apatinės stratosferos temperatūros žemėjimą<br />
šaltuoju metų laikotarpiu poliarinėse srityse, o tai yra pagrindinė cirkumpoliarinio sūkurio<br />
stiprėjimo priežastis. Pastaroji turi įtakos labai aktyvių vidutinių platumų ciklonų vystymuisi, stiprių<br />
audrų formavimuisi virš netropinių vandenynų akvatorijų. Jų skaičius Šiaurės Atlante ir Europos<br />
pakrantėse ypač išaugo per paskutinius 50 metų. Pagaliau globalios oro temperatūros didėjimas ir<br />
vandenyno paviršiaus temperatūros kilimas palankiai lemia tropinių audrų ir uraganų susidarymą.<br />
Žmonių ūkinės veiklos procese į atmosferą išmetamų minėtų dujų ir dalelių kiekis didėja (4<br />
pav.), o drėgnųjų atogrąžų bei vidutinių platumų spygliuočių ir mišrių miškų plotai sparčiai mažėja,<br />
5
todėl vis mažiau anglies dvideginio įtraukiama į fotosintezės procesą. Šios tendencijos labiausiai<br />
juntamos besivystančiose Lotynų Amerikos, Pietų ir Pietryčių Azijos bei Centrinės Afrikos šalyse,<br />
tačiau aktualios ir išsivysčiusioms šalims.<br />
IPCC ataskaitose vieningai pripažįstama, kad jei nebus numatytos griežtos šių dujų išmetimų<br />
mažinimo priemonės, šiltnamio dujų koncentracija iki šio amžiaus vidurio padvigubės, lyginant su<br />
priešindustriniu laikotarpiu. Remiantis įvairiais klimato kaitos scenarijais prognozuojama, kad<br />
sparčiai kils pasaulinio vandenyno lygis, keisis kritulių bei kitų meteorologinių elementų laukai.<br />
Milijardai tonų<br />
emisijos naudojant<br />
ir deginant iškastinį<br />
kurą Azija ir<br />
Okeanija<br />
Šaltinis<br />
Šiaurės<br />
Amerika<br />
Vakarų<br />
Europa<br />
Rytų Europa ir<br />
buvusi Sovietų<br />
Sąjungos teritorija<br />
Artimieji<br />
Rytai<br />
Afrika<br />
Lotynų<br />
Amerika<br />
4 pav. Į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekio, deginant ir naudojant iškastinį kurą įvairiose<br />
Žemės rutulio regionuose, kitimo kreivės per 1980-2002 metų laikotarpį (pagal Energijos<br />
Informacijos valdyba (EIA).<br />
IPCC teigia, kad norint apriboti žalingą globalaus atšilimo poveikį, vidutinės globalios oro<br />
temperatūros augimas per ateinančius 100 metų neturi viršyti 1°C. Kad šių dujų koncentracijos<br />
atmosferoje išliktų tokios pat kaip ir dabar, reikia sparčiai sumažinti šiltnamio dujų išmetimus (40%<br />
iki 2030 metų). Tačiau reali išmetamų į atmosferą šiltnamio dujų dinamika yra priešinga: jų kiekis<br />
Vakarų Europoje iki 2030 m gali išaugti 23%, buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje jų kiekis<br />
augs, bet greičiausiai nepasieks 1990 metų lygio, tuo tarpu kai kurios Azijos valstybėse (pirmiausia<br />
Kinijoje ir Indijoje) gali išaugti 80-100 %.<br />
6
Nenormuotas iškastinio kuro deginimas ir naudojimas gamybiniuose procesuose bus ne tik<br />
globalaus atšilimo pagrindine priežastimi, bet gali sukelti ir pasaulinę energetinę krizę. Jeigu tokio<br />
kuro paklausa pastoviai didės (2% kasmet pagal šiandienines tendencijas), tai, pavyzdžiui, naftos ir<br />
jos produktų vartojimas padidės nuo 84 milijonų barelių per dieną 2005 metais iki 168 milijonų po<br />
30 metų. Manoma, kad tik Saudo Arabija ir kai kurios kitos Artimųjų Rytų šalys turės pakankamai<br />
rezervinių pajėgumų.<br />
Lietuvos klimato svyravimai<br />
Klimato kaitos ypatumai Lietuvoje daugiausiai priklauso nuo atmosferos cirkuliacijos ypatumų,<br />
t.y. cikloninės cirkuliacijos intensyvumo bei oro masių advekcijos. Vilniaus universiteto<br />
Hidrologijos ir klimatologijos katedroje atlikti tyrimai parodė, jog nuo ketvirtojo XX amžiaus<br />
dešimtmečio sustiprėjo oro masių pernaša iš vakarų. Tokie atmosferos cirkuliacijos pokyčiai lėmė<br />
terminių sezonų trukmės pokyčius (išaugo terminių pavasario ir rudens sezonų trukmė), sezoninių<br />
oro temperatūros ir kritulių kiekio skirtumų sumažėjimą, sniego dangos rodiklių (dienų su sniego<br />
danga skaičiaus bei sniego storio) mažėjimą. Visa tai rodo mažėjantį Lietuvos klimato<br />
kontinentalumą.<br />
Kasdieniai oro temperatūros matavimai Vilniuje buvo pradėti 1777. Viso matavimo laikotarpio<br />
rezultatų analizė rodo aiškią vidutinės metinės oro temperatūros augimo tendenciją trumpalaikių<br />
fluktuacijų fone per visą matavimų laikotarpį (5a pav.). Ypač staigus metinės oro temperatūros<br />
augimas išmatuotas per pastaruosius 15 metų. Didžiausi pokyčiai nustatyti žiemos mėnesiais, tuo<br />
tarpu pasikeitimai šiltuoju metų laikotarpiu nebuvo tokie ryškūs. Oro temperatūros trendai rodo, jog<br />
labiausiai oras atšilo sausio bei gruodžio mėnesiais (5b pav.). Tuo tarpu rugpjūčio bei rugsėjo<br />
mėnesiais pastebima nedidelė oro temperatūros žemėjimo tendencija. Kritulių kiekio matavimai<br />
Vilniuje prasidėjo 1887 metais. Nustatytas kritulių kiekio didėjimo šaltuoju ir mažėjimo šiltuoju<br />
metų laikotarpiu tendencija. Tuo tarpu metinė kritulių suma keičiasi labai nežymiai (5c pav.).<br />
a) b)<br />
7
8,0<br />
7,0<br />
6,0<br />
5,0<br />
4,0<br />
3,0<br />
1778<br />
°C<br />
1798<br />
1818<br />
1838<br />
1858<br />
1878<br />
1898<br />
Dienų skaičiu<br />
60<br />
50<br />
40<br />
30<br />
20<br />
10<br />
1918<br />
1901<br />
1938<br />
1911<br />
1958<br />
1921<br />
1978<br />
Metai<br />
1931<br />
1998<br />
1941<br />
1951<br />
Metai<br />
0,015<br />
0,013<br />
0,011<br />
0,008<br />
0,006<br />
0,004<br />
0,002<br />
0,000<br />
-0,002<br />
-0,004<br />
1961<br />
1971<br />
°C/m etus<br />
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12<br />
1981<br />
1991<br />
c)<br />
Mėnesiai<br />
5 pav. Vidutinės metinės oro temperatūros kaita (a), vidutinės mėnesio oro temperatūros kaitos<br />
trendai (juodi apskritimai rodo statistiškai patikimus trendus (pagal neparametrinį Mann‘o-<br />
Kendall‘o testą; α=0,05) Vilniuje 1778-2004 metais (b) bei metinis kritulių kiekis Vilniuje 1887-<br />
2004 metais (c).<br />
6 paveiksle pateikta globalinės, Šiaurės pusrutulio, Europos bei Vilniaus oro temperatūros kaita<br />
1870-2004 metais. Kad anomalijos būtų lengviau palyginamos tarpusavyje jos išreikštos kaip<br />
standartizuotas dydis z. Įdomūs rezultatai gauti atlikus koreliacinę šių sekų analizę. Iki XX amžiaus<br />
pabaigos (visas laikotarpis buvo skaidomas į atskirus 20 metų laikotarpius) tiek Vilniaus, tiek<br />
Europos ir globalinė bei Šiaurės pusrutulio temperatūra nesisiejo statistikai reikšmingais ryšiais.<br />
Situacija ėmė keistis per pastaruosius 20 metų: Vilniaus ir šiaurės pusrutulio oro temperatūra jau<br />
statistiškai patikimai (α=0,05) koreliuoja (r=0,47), o Europos oro temperatūra su Šiaurės pusrutulio<br />
ir su globaline temperatūra (r atitinkamai 0,70 ir 0,57). Galima padaryti išvadą, kad egzistuoja<br />
vieningas išorinis ar vidinis faktorius, kuris suteikia impulsą vienodo ženklo pokyčiams. Staigus<br />
globalinės oro temperatūros kilimas aštuntajame dešimtmetyje, išryškėja ir Europos bei Vilniaus<br />
sekose (su dešimtmečio pavėlavimu).<br />
8
3,5<br />
3,0<br />
2,5<br />
2,0<br />
1,5<br />
1,0<br />
0,5<br />
0,0<br />
-0,5<br />
-1,0<br />
-1,5<br />
-2,0<br />
-2,5<br />
-3,0<br />
-3,5<br />
1880 1890 1900 1910 1920 1930 1940 1950 1960 1970 1980 1990 2000<br />
z<br />
metai<br />
1 2<br />
3 4<br />
6 pav. Oro temperatūros, išreikštos kaip standartizuotas dydis z (pagal 1961-1990 metų vidurkį bei<br />
vidutinį kvadratinį nuokrypį), slankieji 11-mečiai vidurkiai: 1) Vilniuje; 2) Europoje (25-45 š.p., 25<br />
v.i.- 60 r.i.); 3) Šiaurės pusrutulyje; 4) Visame Žemės rutulyje.<br />
Daugelio klimatologų manymu, šiuos temperatūros pokyčius lemia šiltnamio efekto<br />
stiprėjimas, t.y., antropogeninis faktorius. Šios teorijos priešininkai mano, kad temperatūra kyla dėl<br />
Saulės aktyvumo pokyčių (7 pav.). Šioje diskusijoje dar nepadėtas taškas. Be abejo, reikšmingi abu<br />
veiksniai, tačiau, pasak IPCC ekspertų šiltnamio dujų energetinis poveikis klimato sistemai per<br />
pastaruosius 250 metų padidėjo apie 2,5W/m 2 . Tai kelis kartus viršija Saulės aktyvumo energetinio<br />
poveikio padidėjimą.<br />
XX a. pabaiga – XXI a. pradžia turtinga klimatiniais rekordais (1 lentelė). 2005 metai buvo<br />
antroje-ketvirtoje vietoje (rezultatai dar tikslinami) tarp šilčiausiųjų per visą matavimų laikotarpį. Į<br />
pirmą dešimtuką patenka tik metai vėlesni nei 1995, vieninteliai 1944–ieji yra tarp 20 šilčiausiųjų.<br />
Nors pastaruosius keletą Saulės aktyvumo ciklų Wolfo skaičius yra didesnės nei vidutiniškai, tačiau<br />
nuo XX amžiaus vidurio nuglodintos jo reikšmės kinta nedaug (7 pav.). Tuo tarpu Mauna Loa stotis<br />
Havajuose fiksuoja nepaliaujamai didėjančia anglies dvideginio koncentraciją ore. Sąsajos tarp<br />
šiltnamio dujų ir globalinės temperatūros yra aiškiai fiziškai pagrįstos, nors tam tikri netikslumai<br />
matematiškai vertinant tokių sudėtingų gamtinių sferų, kaip atmosfera, vandenynas, sausumos<br />
paviršius bei ledynai, tarpusavio sąveiką yra, be abejonės, neišvengiami. Šių netikslumų vis mažiau<br />
ir bendrosios cirkuliacijos modeliai pateikia vis tikslesnes ateities klimato prognozes.<br />
1 lentelė. Globalinės oro temperatūros šilčiausių ir šalčiausių metų dvidešimtukas (1861–2005 m.).<br />
Duomenys pateikti kaip nuokrypis (dt) nuo 1961-1990 metų vidurkio.<br />
Šilčiausi Šalčiausi<br />
metai dt, °C metai dt, °C<br />
1998 0.54 1864 -0,51<br />
2002 0.50 1862 -0,47<br />
2005 ~0,50* 1917 -0,47<br />
2003 0.49 1894 -0,46<br />
9
2004 0.44 1870 -0,46<br />
2001 0.40 1904 -0,46<br />
1997 0.39 1890 -0,45<br />
1995 0.38 1903 -0,44<br />
1999 0.30 1892 -0,43<br />
2000 0.30 1893 -0,41<br />
1990 0.29 1910 -0,41<br />
1991 0.29 1876 -0,40<br />
1944 0.27 1895 -0,40<br />
1988 0.25 1918 -0,40<br />
1996 0.25 1905 -0,39<br />
1994 0.22 1875 -0,39<br />
1987 0.21 1913 -0,39<br />
1983 0.20 1874 -0,38<br />
1993 0.16 1908 -0,38<br />
1989 0.14 1869 -0,38<br />
* dar tikslinamas<br />
ppmv<br />
390<br />
370<br />
350<br />
330<br />
310<br />
290<br />
270<br />
250<br />
CO2 koncentracija<br />
Saulės dėmių skaičius<br />
120<br />
100<br />
1700 1750 1800 1850 1900 1950 2000<br />
metai<br />
7 pav. Anglies dvideginio koncentracijos atmosferoje bei Saulės dėmių skaičiaus (Volfo skaičius)<br />
kaita 1700-2004 metais.<br />
Kaip keisis Žemės klimatas ateityje?<br />
Didėjant klimatosferoje pasiliekančios energijos kiekiui, didės ir potencinė (augs oro ir dirvos<br />
temperatūra, didės vandens garų kiekis atmosferoje) bei kinetinė (didės vėjo greitis, stiprės<br />
vertikalūs oro judesiai, daugės audrų) energija sistemos viduje. Šiuos pokyčius įvertinti bei suteikti<br />
jiems atitinkamą kiekybinę bei kokybinę išraišką siekia pagrindiniai pasaulio klimato tyrimo<br />
centrai. Tačiau, prieš pradedant ateities klimato modeliavimą, būtina įvertinti ir socioekonominės<br />
žmonijos raidos prognozes. Juk nuo gyventojų skaičiaus, ekonomikos augimo, aplinkosaugos<br />
priemonių įgyvendinimo, globalizacijos laipsnio, resursų bei energijos panaudojimo ir daugelio kitų<br />
faktorių priklauso ir jau ne kartą minėtų šiltnamio dujų emisija bei koncentracija ore. IPCC 2000<br />
metais pateikė 4 pagrindinius socioekonominės raidos scenarijus (2lentelė):<br />
80<br />
60<br />
40<br />
20<br />
0<br />
Dėmių skaičius<br />
10
A1 – labai greitas ekonomikos augimas, gyventojų skaičiaus didėjimas iki XXI amžiaus<br />
vidurio bei tolesnis mažėjimas, greitas modernių technologijų diegimas;<br />
A2 – vis dar labai heterogeniškas pasaulis su nuolat didėjančiu gyventojų skaičiumi.<br />
Ekonominis augimas lėtas, naujos technologijos diegiamos tik kai kuriuose labiau išsivysčiusiuose<br />
regionuose;<br />
B1 – staigi globalizacija, gyventojų skaičiaus kaita panaši kaip numatyta A1 scenarijuje, bet<br />
vyksta ypač greiti ekonominės sistemos pokyčiai į informacinę bei mažiau vartotojišką visuomenę,<br />
intensyvus naujų švarių technologijų diegimas<br />
B2 – pasaulis orientuotas į vietinius ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių problemų<br />
sprendimus. Nuolat augantis gyventojų skaičius (mažiau nei A2 scenarijuje) ir vidutiniškai<br />
intensyvus ekonomikos vystymasis.<br />
2 lentelė. Kai kurie socioekonominių vystymosi scenarijų rodikliai (Intergovermental panel on<br />
Climate Change, 2005).<br />
A1 A2<br />
1990 2020 2050 2080 1990 2020 2050 2080<br />
Gyventojų skaičius, mln 5262 7493 8704 8030 5282 8206 11296 13828<br />
Bendrasis produktas, trln. $ 20,9 56,5 181,3 377,4 20,1 40,5 81,6 159,3<br />
Energijos suvartojimas, EJ 285 532 1002 1550 257 488 779 1120<br />
Kumuliatyvinė CO2 emisija, GtC 0,0 287,2 730,6 1205,7 0,0 272,2 728,6 1332,2<br />
B1 B2<br />
1990 2020 2050 2080 1990 2020 2050 2080<br />
Gyventojų skaičius, mln 5280 7618 8708 8142 5262 7672 9367 10158<br />
Bendrasis produktas, trln. $ 21,0 52,6 135,6 249,7 20,9 50,7 109,5 186,3<br />
Energijos suvartojimas, EJ 289 462 608 544 275 429 654 848<br />
Kumuliatyvinė CO2 emisija, GtC 0,0 261,1 599,0 868,0 0,0 248,3 554,5 901,4<br />
Šių scenarijų duomenys – tai Bendrosios cirkuliacijos modelių (GCM – General circulation<br />
model) įvesties duomenys, kurių pagalba pasauliniai klimato tyrimų centrai modeliuoja ateities<br />
klimato pokyčius. GCM imituoja fizinius procesus atmosferoje, okeane, kriosferoje ir žemės<br />
paviršiuje, bei yra pati moderniausia priemonė ŠD dujų koncentracijos augimo įtakos globaliam<br />
klimatui įvertinti. Dažniausiai modeliuojama remiantis visais scenarijais, tačiau prioritetas<br />
teikiamas A2 ir B2 scenarijams: pastarieji gan gerai atspindi visą numatomų pokyčių spektrą (A2 –<br />
labai dideli, o B2 – maži pasikeitimai klimatosferoje) bei yra laikomi realiausiais. IPCC duomenų<br />
bazėje pateikti 7 klimato tyrimo centrų modelių išvesties rezultatai. 3 lentelėje pateikiama trumpa<br />
informacija apie šiuos modelius.<br />
3 lentelė. Svarbiausi Bendrosios cirkuliacijos modeliai.<br />
Bendrosios cirkuliacijos modelio autoriai Modelio Tinklelio Modelio<br />
pavadinimas gardelės dydis jautrumas* (°C)<br />
Klimato tyrimų centras, Japonija CCSR/NIES 5,6×5,6° 3,5<br />
Kanados klimato modeliavimo ir analizės centras CGCM 3,7×3,7° 3,5<br />
11
Australijos mokslo ir industrinių tyrimų organizacija CSIRO 5,6×3,2° 4,3<br />
Makso Planko Meteorologijos institutas bei Vokietijos<br />
klimato skaičiavimo centras, Vokietija<br />
ECHAM 2,8×2,8° 2,6<br />
Geofizinė fluidų dinamikos laboratorija, JAV GFDL 4,5×3,7° 3,7<br />
Didžioji Britanija, Hadley klimato tyrimų ir prognozių<br />
centras, Jungtinė Karalystė.<br />
HadCM 2,5×3,75° 2,5<br />
Nacionalinis klimato tyrimų centras, JAV NCAR 4,5×7,5° 4,6<br />
* – modelio jautrumas, tai prognozuojamas globalinės temperatūros pokytis padvigubėjus ŠD koncentracijai (CO2<br />
ekvivalentu) ore, lyginant su priešindustriniu lygiu.<br />
Visi be išimties skaičiavimų rezultatai prognozuoja globalinės oro temperatūros kilimą XXI<br />
amžiuje (8a pav.). Tačiau numatomi dydžiai labai skiriasi. Jei pagal A2 bei A1FI (viena iš A1<br />
scenarijaus modifikacijų) scenarijus globalinė oro temperatūra išaugs 3-5 °C, tai pagal mažesnius<br />
pokyčius numatantį B1 scenarijų, temperatūra neturėtų padidėti daugiau nei 2 laipsniais. Viena iš<br />
svarbiausių kylančios temperatūros pasekmių – vandenyno lygio kilimas (vykstantis daugiausia dėl<br />
terminio vandens plėtimosi). Vėlgi prognozių amplitudė gana didelė 0,2-0,7 metro (8b pav.). Tačiau<br />
net ir toks mažas pokytis darytų labai stiprų poveikį daugelio šalių gamtai, ūkiui bei gyventojams.<br />
Oro temperatūros bei vandenyno lygio kilimas tai vieni svarbiausių, bet toli gražu ne vieninteliai<br />
globalinių pokyčių požymiai. Keisis beveik visų klimato rodiklių (kritulių, oro drėgnumo, sniego<br />
dangos ir t.t.) reikšmės. Išaugs klimato ekstremalumas, geriausiai išreiškiamas didėjančiu<br />
sausringumu (dėl to vis labiau plėsis dykumos), tropinių ciklonų, vidutinių platumų uraganų<br />
skaičiumi ir kt. Kiekvienas regionas susidurs su savitomis besikeičiančio klimato sukeltomis<br />
problemomis (9 pav.). Šių problemų diapazonas ypač platus, todėl bene geriausia apsistoti ties tais<br />
aspektais, kurie tiesiogiai siejasi su Lietuva.<br />
a) b)<br />
8 pav. Globalios temperatūros (a) bei pasaulinio vandenyno lygio (b) kaita apskaičiuota klimato<br />
modeliais remiantis skirtingais išmetimų scenarijais. Brūkšniai paveikslo dešinėje rodo galimas<br />
modelių išvesties duomenų amplitudes 2100 m. IS92 – ankstesnių modeliavimo rezultatai gauti<br />
pagal ankstesnius (1992 metų) scenarijus (The IPCC Data Distribution Centre, 2005).<br />
12
9 pav. Baltosios meškos į sausumą pavasarį persikelia vis anksčiau, nes dėl klimato atšilimo<br />
anksčiau pradeda tirpti Arkties jūrų ledai. Tuomet meškos dar nebūna sukaupusios pakankamai<br />
riebalų atsargų visam vasaros laikotarpiui, todėl vasaros pabaigoje jos labai sulysta. Tai neigiamai<br />
veikia visą jų reprodukcinę sistemą: nusilpsta suaugusios meškos, gimsta silpnesni meškiukai.<br />
(pagal Norris, Rosentrater and Eid 2002, http://nsidc.org/seaice/environmen/).<br />
Lietuvos klimatas XXI amžiuje<br />
Klimato modeliai prognozuoja spartų oro temperatūros augimą XXI amžiuje (10 pav.). Vidutinė<br />
metinė temperatūra Vilniuje nuo 5,7 °C (1961-90 metų vidurkis) 2080 metais išaugs iki 8 °C<br />
(„optimistinis“ scenarijus; GFDL-R30, B2 emisijų scenarijus) ar net 11,4 °C („pesimistinis“<br />
scenarijus; ECHAM4, A2 emisijų scenarijus). Daug stipriau turėtų augti šaltojo periodo oro<br />
temperatūra (11 pav.) – tai sutampa su dabartinėmis klimato kaitos tendencijomis Lietuvos<br />
teritorijoje. Ypač staigiai didės vasario mėnesio oro temperatūra: per artimiausią šimtmetį ji išaugs<br />
nuo 3 °C iki 9 °C. Tuo tarpu šiltuoju metų laikotarpiu oro temperatūra augs daug lėčiau.<br />
12,0<br />
11,0<br />
10,0<br />
9,0<br />
8,0<br />
7,0<br />
6,0<br />
5,0<br />
°C<br />
GFDL-R30 A2 GFDL-R30 B2 ECHAM4 A2<br />
ECHAM4 B2 HadCM3 A2 HadCM3 B2<br />
1990 2020 2050 2080 metai<br />
13
10 pav. Numatoma vidutinės metinės oro temperatūros kaita Vilniuje XXI amžiuje pagal GFDL-<br />
R30 (JAV), ECHAM4 (Vokietija), HadCM3 (Didžioji Britanija) klimato modelių išeities duomenis<br />
(A2 ir B2 emisijų scenarijai).<br />
0,12<br />
0,10<br />
0,08<br />
0,06<br />
0,04<br />
0,02<br />
0,00<br />
°C/metus<br />
Mėnesiai<br />
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12<br />
11 pav. Klimato modelių numatomi oro temperatūros trendai Lietuvoje XXI amžiuje. Viršutinė<br />
riba: didžiausius pokyčius numatantis ECHAM-4 modelis (A2 scenarijus); apatinė riba: mažiausius<br />
pokyčius numtantis GFDL R-30 modelis (B2 scenarijus).<br />
Visi klimato modeliai prognozuoja ir metinio kritulių kiekio augimą XXI amžiuje (5-15%).<br />
Tačiau numatomų pokyčių greitis labai skiriasi. Laukiamas kritulių kiekio padidėjimas šaltuoju<br />
metų laikotarpiu, o liepos-rugsėjo mėnesiais kritulių kiekis turėtų sumažėti. Tai reiškia, jog didės<br />
antrosios vasaros dalies sausringumas. Metinės oro temperatūros amplitudės bei kritulių kiekio<br />
sezoninių skirtumų mažėjimas rodo, jog ir toliau išliks dabartinės Lietuvos klimato kontinentalumo<br />
mažėjimo tendencijos. Kartu su temperatūros ir kritulių kiekio bei fazinės sudėties pokyčiais keisis<br />
ir daugelis kitų klimato rodiklių (4 lentelė).<br />
4 lentelė. Numatomi pagrindinių klimato rodiklių pokyčiai Lietuvoje XXI amžiuje.<br />
Klimato rodiklis Numatomi pokyčiai<br />
Oro temperatūra Stipriai augs. Pokyčiai šaltuoju laikotarpiu bus didesni. Didės tarppariniai oro<br />
temperatūros svyravimai<br />
Kritulių kiekis Dauguma klimato modelių prognozuoja gana nežymų metinio kritulių kiekio<br />
didėjimą. Tai įtakos ypač stiprus kritulių kiekio padidėjimas šaltuoju metų<br />
laikotarpiu. Tuo tarpu šiltuoju metų laikotarpiu ir ypač antroje vasaros pusėje,<br />
numatomas kritulių kiekio mažėjimas.<br />
Vėjo greitis Vidutinis greitis keisi labai nežymiai. Tačiau didės vėjo greičio fluktuacijos<br />
susijusios su dažnesnių audrų pasikartojimu.<br />
Oro drėgnumas Kaip ir kritulių kiekis oro drėgnumas išaugs šaltuoju metų laikotarpiu, tuo<br />
tarpu šiltuoju periodu ryškiai sumažės. Ypač ženklūs neigiami pokyčiai<br />
numatomi antroje vasaros pusėje bei rudens pradžioje.<br />
Sniego danga Sniego storis ir dienų su sniego danga skaičius ženkliai sumažės (ypač<br />
vakarinėje Lietuvos dalyje).<br />
Klimato ekstremalumas Didės teritorijos audringumas augs ypač stiprių liūčių pasikartojimas,<br />
14
perkūnijų, krušos skaičius. Labai padidės sausringumas, ypač liepos–rugsėjo<br />
mėnesiais. Galimi vis dažnesni trumpalaikio stipraus žiemos šalčio įsiveržimai<br />
į sniegu nepadengtą teritoriją.<br />
Gamtinė aplinka, dauguma ūkio šakų bei pats žmogus yra labai jautrūs klimato kaitai. Iš<br />
pirmo žvilgsnio gali pasirodyti jog temperatūros padidėjimas kelias laipsniais tik į naudą: mažesnės<br />
energijos sąnaudos, geresnės sąlygos rekreacijai, be to, „šiluma kaulų nelaužo“. Na vis blogėjanti<br />
situacija Baltijos pakrantėje kelia šiokį tokį susirūpinimą, tačiau kas tie 30-50 cm. Kaip nors<br />
išsisuksime. Gal viena kita techninė konstrukcija padės mums išsaugoti bent dalį smėlėto<br />
paplūdimio.<br />
Deja optimistus tenka nuvilti. Problemų kils daug daugiau nei gali pasirodyti iš pirmo<br />
žvilgsnio ir jų sprendimui ar bent poveikio sušvelninimui teks skirti daugiau lėšų nei gaunama<br />
nauda iš sutaupyto kuro ar pailgėjusio vegetacijos periodo. 5 lentelėje patektas atskirų gamtinės<br />
aplinkos komponentų, ūkio šakų bei žmonių sveikatingumo jautrumas klimato kaitai. Joje glaustai<br />
pateikta tik tai kas jau žinoma dabar, tuo tarpu ateitis mums pateiks dar daug netikėtumų (vargu ar<br />
jie bus malonūs).<br />
5 lentelė. Gamtinės aplinkos komponentų, ūkio sektorių bei žmonių sveikatingumo jautrumas<br />
klimato kaitai.<br />
Kraštovaizdis,<br />
ekosistemos ir<br />
biologinė<br />
įvairovė<br />
JAUTRUMAS IR GALIMI PADARINIAI<br />
Numatoma ekosistemų eutrofikaciją, sausėjimas, išbalansavimas bei buveinių kaita, natūralios sukcesijos<br />
pokyčių greitėjimas: rūšių nykimas ir naujų rūšių atėjimas. Saugomos teritorijos praras dalį savo<br />
vertybių. Dėl vandenyno lygio kilimo bei audringumo didėjimo bus užlieta dalis Baltijos jūros bei<br />
Kuršių marių pakrantės. Vandens lygio kilimas skatins dažnesnes druskingo vandens invazijas į Kuršių<br />
marias ir laipsnišką jų šiaurinės dalies ekosistemos kaitą. Padidėjęs uraganų ir audrų dažnumas,<br />
pareikalaus naujų investicijų bei inovacijų krantų tvarkymui.<br />
Oras Išaugs temperatūros inversijų tikimybė (ypač naktį), todėl blogės teršalų sklaidos sąlygos. Miestuose<br />
dažniau bus viršijamos leistinos ribinės jų vertės. Augant oro temperatūrai padidės ir kenksmingo<br />
priežeminio ozono kiekis. Ilgėjant vegetacijos sezono trukmei bei padidėjus anglies dvideginio<br />
koncentracijai ore, išaugs ir žiedadulkių koncentracija ir jų sukeltų alerginių ligų tikimybė.<br />
Vanduo Prognozuojamas upių nuotėkio persiskirstymas laike: dažnesni poplūdžiai visais metų laikais, mažesni<br />
pavasario potvyniai ir didesnė minimalaus nuotėkio tikimybė vasarą. Tai padidins paviršinių vandenų<br />
biologinį užterštumą vasarą ir sumažins bendrą užterštumą pavasarį. Dėl dažnesnio ekstremalių kritulių<br />
pasikartojimo padidės labai stiprių, neįprastose vietose lokalizuotų poplūdžių rizika. Augant oro ir<br />
vandens temperatūrai spartės eutrofikacijos procesai, prastės vandens išteklių kokybė. Kylantis jūros<br />
lygis bei dažnesnės žiemos audros lems ir dažnesnius potvynius Nemuno upės deltoje.<br />
Dirvožemis Didėjant ekstremalių kritulių pasikartojimui stiprės vandens erozija. Trumpesnis pašalo periodas gali<br />
sumažinti laikotarpio, kai dirva atspari erozijai trukmę. Didėjantis sausringumas lems mažesnes vandens<br />
atsargas dirvoje, sustiprės vėjo erozija. Keisis ir dirvos struktūra. Tai įtakos numatomi dažnesni<br />
15
išdžiūvimo-įmirkimo ir įšalimo-atitirpimo procesai bei organinių medžiagų kiekio pokyčiai.<br />
Energetika Šylant klimatui bendros energijos sąnaudos sumažės. Tačiau išaugs energijos sąnaudos reikalingos<br />
šaldymui ir kondicionavimui. Sumažės hidroenergetiniai ištekliai. Ypač sumažės upių nuotėkis vasaros<br />
nuosėkio laikotarpiu. Didėjantis trumpalaikių ekstremalių vasaros kritulių pasikartojimas kels pavojų<br />
mažųjų hidroelektrinių konstrukcijoms. Dideli vėjo greičio svyravimai neleis tinkamai išnaudoti vėjo<br />
jėgainių pajėgumų. Dažnesnės audros, pūgos, škvalai, lijundra, kruša kels pavojų antžeminėm elektros<br />
perdavimo linijoms. Didėjanti tarpparinė žiemos oro temperatūrų kaita sukels labai staigius energijos<br />
poreikių šuolius, kas savo ruožtu gali lemti dažnesnius techninius sutrikimus energetinėje sistemoje.<br />
Transportas Dažnėjančio audros trikdys navigaciją Klaipėdos uoste, didės nuostoliai dėl prastovų. Dažnos sausros bei<br />
poplūdžiai apsunkins navigaciją vidaus vandenyse bei paveiks vandens transporto infrastruktūrą.<br />
Dažnesni oro temperatūrų svyravimai apie 0°C žiemą bei karščio bangos vasarą neigiamai veiks<br />
autokelius bei geležinkelius. Dažnės eismui nepalankūs meteorologiniai reiškiniai. Orų permainingumas<br />
bei ekstremalumas greitins transporto priemonių koroziją. Dažnesnės perkūnijos, rūkai bei pakilimonusileidimo<br />
takų apledėjimai skaičiaus lems ir dažnesnius oro uostų veiklos sutrikimus.<br />
Pramonė Kylant oro temperatūrai sumažės energijos sąnaudos reikalingos produkcijos vienetui pagaminti, tuo<br />
pačiu sumažės gaminio savikaina. tačiau, didėjant klimato ekstremalumui galimi dažnesni pramonės<br />
įmonių veiklos trukdymai. Sausrų metu gali sustoti įmonių, kurių gamybos procese sunaudojama labai<br />
daug vandens, veikla. Dažnesnis oro temperatūros svyravimas apie 0°C gali sustiprinti šalčio dūlėjimą<br />
pastatų konstrukcijose bei įrengimų ir technikos atmosferinę koroziją. Klimato atšilimas daugiau veiks<br />
pramonę netiesiogiai: vis didės šiltnamio dujų išmetimų apribojimai bei taršos mokesčiai.<br />
Žemės ūkis Numatomas vegetacijos laikotarpio ilgėjimas ir aktyviųjų temperatūrų sumų didėjimas. Bus palankesnės<br />
šilumamėgių augalų vystymosi sąlygos, introdukuojamos naujos augalų rūšys. Stiprės fotosintezės<br />
produktyvumas, todėl galimas 5-10% grūdinių kultūrų derlingumo padidėjimas esant perteklinei drėgmei<br />
ir ryškus derlingumo padidėjimas 15-20% optimalaus drėgnumo metais. Auganti oro temperatūra mažins<br />
energijos sąnaudas fermų ir kitų žemės ūkio pastatų šildymui. Antra vertus, daugės žemės ūkio kenkėjų<br />
ir ligų. Keisis dvimečių ir daugiamečių augalų žiemojimo sąlygos: trumpiau išsilaikys ir bus nepastovi<br />
sniego danga, dėl dažnų atlydžių galimas pasėlių išmirkimas ir iššutimas, grybelinių ligų plitimas,<br />
vegetacija gali atsinaujinti dar esant didelei šalčių tikimybei. Didėjantis liūčių bei krušos pasikartojimas<br />
sumažins šakniavaisių bei grūdinių kultūrų derlingumą, pablogins derliaus kokybę. Augs ir ilgalaikių<br />
sausrų tikimybė. Karščio bangos bei užsitęsusios sausros paveiks gyvulių sveikatą, lėtins jų augimą bei<br />
mažins produktyvumą.<br />
Miškų ūkis Didėjantis sausringumas didins miškų gaisringumą. Padidėjęs audrų, škvalų skaičius didins vėjovartų<br />
mastus. Šiltesnės žiemos lems naujų ligų ir kenkėjų atsiradimą. Vienų medžių rūšių produktyvumas<br />
sumažės, kitų išaugs. Gali keistis rūšinė medžių sudėtis (mažėti eglynų, daugėti lapuočių bei atsirasti<br />
naujų rūšių), o neprisitaikiusi dirvos struktūra nebus optimali naujoms rūšims.<br />
Gyventojų<br />
sveikata<br />
Didės infekcinių ligų ir epidemijų pavojus. Dažnėjančios karščio bangos bei didesni tarppariniai oro<br />
sąlygų svyravimai kels didesnį pavojų žmonėms, išsiskiriantiems jautrumu oro pokyčiams, silpnės jų<br />
imuninė sistema. Paviršinio bei požeminio vandens kokybės prastėjimas gali lemti su geriamo vandens<br />
kokybe susijusių ligų bei epidemijų pavojaus didėjimą. Numatomas erkių, kraujasiurbių vabzdžių<br />
populiacijos didėjimas. Vegetacijos periodo ilgėjimas lems alerginių ligų plitimą.<br />
Pabaigoje norisi akcentuoti vieną labai svarbų dalyką. Nesvarbu, kokių priemonių mes<br />
imsimės šiltnamio dujų emisijų mažinimui, klimatas vis tiek keisis. Todėl į vieną gretą su emisijų<br />
16
mažinimu, turėtų stoti priemonės, skirtos klimato kaitos poveikiui švelninti. Jei įvairių ūkio šakų ar<br />
aplinkosaugos strategijose atsirastų vietos ir minėtoms adaptacijos priemonėms, dėl klimato kaitos<br />
patiriami nuostoliai būtų daug mažesni. Santykinai nedidelės investicijos šiandien leistų apsisaugoti<br />
nuo milžiniškos žalos po keliolikos ar keliasdešimt metų. O gal labai aiškūs besikeičiančio klimato<br />
ženklai mus pasieks jau rytoj?!<br />
Literatūra<br />
Intergovernmental panel on Climate Change (IPCC) (2005). http://www.ipcc.ch/.<br />
Lithuania‘s Third and Fourth National Communication on Climate Change. Under the United<br />
Nation Framework Convention on Climate Change. Ed. M. Žalakevičius. (2005). Vilnius.<br />
Munasingle M., Swart R. (2005). Primer Climate Change and Sustainable Development. Facts,<br />
Policy Analysis and Applications. Cambridge.<br />
National Snow and Ice Data Center(2006). http://nsidc.org/.<br />
The IPCC Data Distribution Centre (2005). Intergovernmental panel on Climate Change.<br />
http://ipcc-ddc.cru.uea.ac.uk/.<br />
Summary<br />
CLIMATE CHANGE: DIAGNOSIS AND PERSPECTIVES<br />
<strong>doc</strong>. <strong>Egidijus</strong> <strong>Rimkus</strong>, <strong>prof</strong>. <strong>Arūnas</strong> <strong>Bukantis</strong>, <strong>doc</strong>. <strong>Gintautas</strong> Stankūnavičius<br />
Dept. of Hydrology and Climatology of Vilnius University<br />
Lithuania within its territory falls into a group of countries highly vulnerable to climate<br />
change. During past 200 years the mean daily air temperature in Vilnius has been rising for almost 2<br />
°C. A particularly sharp increase in annual temperature was recorded during the last 15-20 years.<br />
Like in Northern Europe the highest temperature change rates were observed in winter, whereas in<br />
summer changes seem to be insignificant. Temperature trend in Vilnius shows substantial rise in<br />
December and January, conversely there is a small descending trend in late summer months and<br />
September.<br />
Not only the mean seasonal (annual) temperature changes were considerable during the<br />
past 200 years but also the weather extremity has substantially increased. Throughout the 20th<br />
century the mean annual air temperature in Lithuania increased by 0.6 °C meanwhile the cold<br />
season temperatures have been raised by even 1.0 °C. Summer seasons became shorter on average<br />
by 8 days because of the dates of the permanent temperature transition through +15 °C has been<br />
shifted back in late summer and forward – in early summer; also the winter season has shortened by<br />
17
as many as 29 days – dates of the permanent temperature transition through 0 °C were shifted closer<br />
to midwinter period. Moreover at the end of the 20 th century, the number of extremely cold days<br />
(Tmin ≤ -20 °C) has decreased whereas the frequency of hot days (Tmax ≥ 25 °C) – increased.<br />
Precipitation rate in the cold season tend to increase and in the warm season – decrease because of<br />
the more intense cyclonic activity in Baltic region in winter and more frequent quasi stationary<br />
anticyclones – in summer. The number of days with precipitation in winter also increased. Besides<br />
the precipitation type in winter has been changed – increased liquid precipitation fraction.<br />
Climate studies showed that the last decade of 20 th century distinquished by unique<br />
climatic phenomenon on several successive extremely warm winters (1988/1989 – 1994/1995) –<br />
Eastern Europe has never evidenced such a long series of exceptionally positive anomalies.<br />
According to the results of simulations based on six climate models used worldwide<br />
(HadCM2, ECHAM4, CGCM1, GFDL-R30, CSIRO-Mk2 and CCSR/NIES) air temperature in<br />
Lithuania has to increase in the 21 st century. December- March temperatures should experience the<br />
highest rate of change during first half of this century. In the second half December temperatures<br />
increase rate will slow down but February temperatures at the end of the century should be by 4-6<br />
°C higher. So forecasts coincide with the current climate change tendencies in Lithuania and show<br />
the regional climate to become more marine type. Climate models give rather different results for<br />
precipitation rate. All models simulate increasing precipitation rate on average but precipitation in<br />
cold season should increase faster than in warm one, also interseasonal differences have to decrease.<br />
Summarizing it is evident that together with the change of the regional hydrothermal<br />
conditions there should be the substantial shift in mean dates and duration of seasons, in snow<br />
depth, hydrological regime of rivers and reservoirs, agricultural works. From the other hand the<br />
rising number of extreme weather like hurricane strength cyclones, droughts, floods, hot waves and<br />
cold outbreaks should bring outspread damages in agriculture, industry, recreation and life quality.<br />
Šis straipsnis skelbtas žurnale „Geologijos akiračiai“:<br />
<strong>Rimkus</strong> E., <strong>Bukantis</strong> A., Stankūnavičius G. (2006). Klimato kaita: faktai ir prognozės. Geologijos akiračiai, 1 (61):<br />
10-20.<br />
18