Beautoklavis akytas betonas. Monografija - Remonto Gidas

didesniu ir geresniu drėgmės pašalinimu iš bandinių masės. Kontrolinio
bandinio drėgnis per pirmąsias 11 parų sumažėjo nuo 23 % iki
10 %, o putų cementbetonio su smulkiais intarpais atitinkamai nuo
27,5 % iki 5 %. Staigiai pasišalinus vandens garams, putų cementbetonio
bandinių džiūstamoji susitrauktis buvo 3,8 mm/m. Toliau bandinių
drėgnis kito nedaug, bet džiūstamoji susitrauktis padidėjo iki
5,3 mm/m. Džiūstamosios susitraukties kinetika atitiko drėgnio mažėjimą
bandiniuose.
Stambios frakcijos užpildai suformuoja putų cementbetonio karkasą,
kurį sutvirtina hidratuojamoji rišamoji medžiaga. Nenaudojant
smulkių užpildų, bandinių džiūstamoji susitrauktis yra minimali ir neviršija
2,64 mm/m (3.44 pav., kreivės 2, 3).
Bandinių drėgnis sumažėjo nuo 10,5 iki 2,47 %. Per pirmąsias
8 paras bandinių drėgnis sumažėjo nuo 10,5 iki 1,7 %, o bandinių
džiūstamoji susitrauktis buvo tik 1,463 mm/m (3.44 pav., kreivės
2, 3).
Armuojamieji pluoštiniai užpildai − anglies arba stiklo pluoštas,
beautoklavio putų cementbetonio džiūstamajai susitraukčiai praktiškai
įtakos neturi (3.45 pav.). Veikia tie patys dėsningumai, kaip ir su medžiagos
gniuždomuoju stipriu. Kompozito matrica deformavosi kartu
su pluoštiniais intarpais, kurie sudarė nedidelę dalį tūrio bandinyje.
Drėgmė išsiskiria (garuoja) gana intensyviai − per 11 parų. Vanduo
išgaruoja iš bandinių paviršinių sluoksnių, turinčių didelį sąlyčio
plotą su aplinka. Toliau vanduo lėtai išsiskiria iš gilesnių sluoksnių.
Drėgnio mažėjimą bandiniuose lydi jų susitraukimas, kurio kinetika
sutampa su drėgmės pokyčiais. Sumažėjus bandinių drėgniui nuo 23
iki 10 %, putų cementbetonio bandiniai susitraukė apie 2,0 mm/m.
Pradiniu etapu susitraukimas vyko dėl bandinių paviršinių sluoksnių
džiūvimo, o vėliau šis procesas apėmė visą bandinį. Dėl vidinių ir išorinių
sluoksnių drėgnis ir džiūstamoji susitrauktis suvienodėjo.
89