Beautoklavis akytas betonas. Monografija - Remonto Gidas
Beautoklavis akytas betonas. Monografija - Remonto Gidas
Beautoklavis akytas betonas. Monografija - Remonto Gidas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
[56−58]. Siekiant sumažinti įtrūkių dydį arba jų išvengti, reikia įvertinti<br />
išvardytus veiksnius. Svarbu, kad perdangų viduje nebūtų įtrūkių.<br />
Tai priklauso nuo akytojo betono atsparumo tempimui, tamprumo<br />
charakteristikų ir armavimo dydžio bei būdo. Gaminio susitraukties<br />
dydis turi tiesioginę įtaką įtrūkių-plyšių susidarymui. 0,1 mm/m susitrauktis<br />
padidina plyšių susidarymo tikimybę 7−18 %, o 0,6 mm/m<br />
susitrauktis skatina susidaryti plyšius vien nuo perdangos svorio. Šito<br />
galima išvengti didinant gaminio slankumą ir armavimą. Padidinę<br />
gaminio tamprumo modulį du kartus, plyšių susidarymą sumažiname<br />
1,6−1,9 karto. Padidinę armavimą du kartus, plyšių susidarymo tikimybę<br />
sumažiname 50−60 %.<br />
Plyšių susidarymas išorinių sienų konstrukcijose daugiausia priklauso<br />
nuo temperatūrinių deformacijų ir skirtingų deformacijų pagal<br />
gaminio storį. Šiuo atveju 0,3−0,4 mm/m dydžio deformacijos nesukelia<br />
plyšių susidarymo, jeigu kas 3−6 m bus įrengtos kompensacinės<br />
siūlės. Skirtingas drėgnis gaminio sluoksniuose pagal storį skatina<br />
atsirasti plyšį akytajame betone, jeigu vidinio ir išorinio sluoksnio<br />
drėgnis skirsis 10 %. Toks reiškinys pastebimas namuose iš plokščių,<br />
kai sienos storis yra 30 mm. Plyšių neatsiranda 24 cm storio plokštėse,<br />
pagamintose iš lengvojo betono, jeigu drėgnio skirtumas vidiniame ir<br />
išoriniame sluoksnyje neviršija 5 % [49].<br />
Žinoma, kad kietėjančio ir džiūstančio autoklavinio akytojo betono<br />
deformacijos sudaro 0,3−0,5 mm/m [44]. Betono, kietėjusio natūraliomis<br />
sąlygomis, susitraukimo deformacijos siekia 3−5 mm/m. Susitraukimo<br />
dydis priklauso nuo medžiagos tankio, makrostruktūros bei<br />
kitų veiksnių.<br />
Toliau pateikiame užpildų įtaką putų cementbetonio, kietėjusio natūraliomis<br />
sąlygomis, deformacijų dydžiui [59−62]. Tyrėme smulkios<br />
ir stambios frakcijos inertinių užpildų įtaką gaminių susitraukimui,<br />
kartu fiksuotas bandinių drėgnis. Formuojant putų cementbetonį, užpildai,<br />
kurie formuoja karkasą ir mažina rišiklio kiekį, turėtų mažinti<br />
kietėjančio cementbetonio deformacijas. Tačiau atlikti matavimai leidžia<br />
teigti, kad smulkūs inertiniai užpildai (maltas<br />
smėlis, maltos putų cementbetonio atliekos) padidina bandinių džiūstamąją<br />
susitrauktį (3.43 pav.). Šį reiškinį galima paaiškinti<br />
88
Change language