Beautoklavis akytas betonas. Monografija - Remonto Gidas
Beautoklavis akytas betonas. Monografija - Remonto Gidas
Beautoklavis akytas betonas. Monografija - Remonto Gidas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Kiti mokslininkai [49] teigia, kad cementinio akmens susitraukimo<br />
pokyčiai atsiranda dėl drėgmės išgaravimo arba drėgmės<br />
ryšio pasikeitimo cementiniame akmenyje, kai yra kietosios fazės ir<br />
pastovi temperatūra. Jie vyksta dėl cemento mineralų hidratacijos. Susitraukimo<br />
pokyčių deformacijos priklauso nuo kapiliarinio betono<br />
drėgnio, drėgnio, adsorbuoto ant kristalų išorinių paviršių, ir drėgnio,<br />
esančio tarpkristaliniame sluoksnyje.<br />
Poringojo kūno įmirkį nagrinėjo R. Mačiulaitis [50, 51]. Drėkstant<br />
poringajam kūnui, vandens sąveika su kietuoju kūnu gali būti trejopa.<br />
Tai cheminė, fizikinė-cheminė ir fizikinė-mechaninė. Eksploatuojant<br />
statybines medžiagas, cheminio ryšio tarp vandens ir kietojo kūno<br />
nėra.<br />
Fizikinius-cheminius ryšius (adsorbciją) tarp vandens ir kietojo<br />
kūno nusako vykstantys sorbciniai procesai. Smulkiadispersiuose kūnuose<br />
sorbciniai reiškiniai vyksta kartu su garų kondensacija kapiliaruose.<br />
Įmirkusiame poringajame kapiliariniame kūne atsiranda fizikinis-mechaninis<br />
ryšys, kuris nusakomas kapiliarinėmis jėgomis. Ryšio<br />
jėgos priklauso nuo porų ir kapiliarų dydžio bei kieto paviršiaus drėkinimo<br />
savybių. Didėjant porų ir kapiliarų dydžiui, esančio juose vandens<br />
savybės artėja prie laisvojo (nesujungtojo) vandens savybių. Poringajame<br />
kapiliariniame kūne galimi trys drėgmės pernešimo būdai:<br />
molekulinė difuzija, molekulinė efuzija (molekulinis srautas) ir plėvelinis<br />
judėjimas (klampiatakis srautas).<br />
Kintant aplinkos temperatūrai, poringajame kūne galimi įvairūs<br />
drėgmės pernešimo srautai. Anot A. Lykovo [45], tai patvirtina ir<br />
R. Mačiulaičio tyrimai. Esant vienalyčiam skysčiui ir garui, galimi<br />
tokie drėgmės pernešimo srautai:<br />
– difuzinis skysčio ir garų judėjimas stambiuose kapiliaruose pagal<br />
šilumos srauto kryptį;<br />
– efuzinis skysčio ir garų judėjimas pagal šilumos srauto kryptį<br />
smulkiuose kapiliaruose ir priešinga kryptimi smulkiuose kapiliaruose,<br />
susisiekiančiuose su dideliais;<br />
– plėvelinis skysčio (garų) judėjimas stambesniuose kapiliaruose<br />
pagal šilumos srauto kryptį ir prieš šilumos srauto kryptį labai mažo<br />
skersmens kapiliaruose.<br />
84