13.09.2013 Views

Beautoklavis akytas betonas. Monografija - Remonto Gidas

Beautoklavis akytas betonas. Monografija - Remonto Gidas

Beautoklavis akytas betonas. Monografija - Remonto Gidas

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

Kiti mokslininkai [49] teigia, kad cementinio akmens susitraukimo<br />

pokyčiai atsiranda dėl drėgmės išgaravimo arba drėgmės<br />

ryšio pasikeitimo cementiniame akmenyje, kai yra kietosios fazės ir<br />

pastovi temperatūra. Jie vyksta dėl cemento mineralų hidratacijos. Susitraukimo<br />

pokyčių deformacijos priklauso nuo kapiliarinio betono<br />

drėgnio, drėgnio, adsorbuoto ant kristalų išorinių paviršių, ir drėgnio,<br />

esančio tarpkristaliniame sluoksnyje.<br />

Poringojo kūno įmirkį nagrinėjo R. Mačiulaitis [50, 51]. Drėkstant<br />

poringajam kūnui, vandens sąveika su kietuoju kūnu gali būti trejopa.<br />

Tai cheminė, fizikinė-cheminė ir fizikinė-mechaninė. Eksploatuojant<br />

statybines medžiagas, cheminio ryšio tarp vandens ir kietojo kūno<br />

nėra.<br />

Fizikinius-cheminius ryšius (adsorbciją) tarp vandens ir kietojo<br />

kūno nusako vykstantys sorbciniai procesai. Smulkiadispersiuose kūnuose<br />

sorbciniai reiškiniai vyksta kartu su garų kondensacija kapiliaruose.<br />

Įmirkusiame poringajame kapiliariniame kūne atsiranda fizikinis-mechaninis<br />

ryšys, kuris nusakomas kapiliarinėmis jėgomis. Ryšio<br />

jėgos priklauso nuo porų ir kapiliarų dydžio bei kieto paviršiaus drėkinimo<br />

savybių. Didėjant porų ir kapiliarų dydžiui, esančio juose vandens<br />

savybės artėja prie laisvojo (nesujungtojo) vandens savybių. Poringajame<br />

kapiliariniame kūne galimi trys drėgmės pernešimo būdai:<br />

molekulinė difuzija, molekulinė efuzija (molekulinis srautas) ir plėvelinis<br />

judėjimas (klampiatakis srautas).<br />

Kintant aplinkos temperatūrai, poringajame kūne galimi įvairūs<br />

drėgmės pernešimo srautai. Anot A. Lykovo [45], tai patvirtina ir<br />

R. Mačiulaičio tyrimai. Esant vienalyčiam skysčiui ir garui, galimi<br />

tokie drėgmės pernešimo srautai:<br />

– difuzinis skysčio ir garų judėjimas stambiuose kapiliaruose pagal<br />

šilumos srauto kryptį;<br />

– efuzinis skysčio ir garų judėjimas pagal šilumos srauto kryptį<br />

smulkiuose kapiliaruose ir priešinga kryptimi smulkiuose kapiliaruose,<br />

susisiekiančiuose su dideliais;<br />

– plėvelinis skysčio (garų) judėjimas stambesniuose kapiliaruose<br />

pagal šilumos srauto kryptį ir prieš šilumos srauto kryptį labai mažo<br />

skersmens kapiliaruose.<br />

84

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!