Beautoklavis akytas betonas. Monografija - Remonto Gidas
Beautoklavis akytas betonas. Monografija - Remonto Gidas
Beautoklavis akytas betonas. Monografija - Remonto Gidas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
3.6. Deformacijos<br />
Eksploatuojamame betone atsiranda plyšių, kurie mažina gaminio<br />
stiprumą, atsparumą šalčiui ir trumpina naudojimo laiką. Gaminant<br />
betono gaminius svarbu įvertinti kriterijus, skatinančius plyšių atsiradimą,<br />
siekiant sumažinti arba išvengti jų susidarymo. Pagrindinis<br />
veiksnys, skatinantis plyšių atsiradimą, yra drėgmės pašalinimas iš<br />
betono [45, 46]. Procesai, lydintys vandens pašalinimą, aiškinami įvairiai.<br />
Anot A. Lykovo [45], poringąją sistemą galima suprasti kaip kūną,<br />
susidedantį iš sferinių dalelių − tuštumų, sujungtų tarpusavyje kapiliariniais<br />
vamzdeliais, kurių ašys sutampa su sferiniais tuštumų<br />
paviršiais. Remiantis A. Michaelio betono džiūstamosios susitraukties<br />
teorija [47], teigiama, kad cementinis akmuo yra koloidinis gelis ir<br />
kad <strong>betonas</strong> susitraukia dėl gelio džiūvimo. Pagal A. Freissene pasiūlytą<br />
teoriją [47] betono susitraukimą reikia nagrinėti kaip pseudokietąjį<br />
jo kūną, susidedantį iš labai smulkių porų-kapiliarų. Pagal šią teoriją<br />
susitraukimas yra suspaudimo pasekmė, kurią sukelia kapiliarinių<br />
reiškinių vidinių jėgų sistema. Šeštojo dešimtmečio pabaigoje, kada<br />
T. Teiloras atskleidė sluoksniuotą hidrosilikatų pobūdį, o T. Pouers ir<br />
Broiniard [48] pasiūlė hipotezę, pagal kurią susitraukimas yra tarpkristalinio<br />
vandens pašalinimo pasekmė, A. Freissene teorija tapo ne tokia<br />
populiari.<br />
Vakarų autoriai teigia, kad cementinio akmens susitraukimo deformacijos<br />
tiesiogiai priklauso nuo santykinio oro drėgnio džiūvimo<br />
metu. Tyrėjai T. Pauers ir Brouniard [48] nustatė, kad vandens kiekis,<br />
esantis cementiniame akmenyje, esant 40−45 % santykiniam oro<br />
drėgniui, yra proporcingas cementinio akmens dalelių vidiniam savitajam<br />
paviršiaus plotui. Kai santykinis oro drėgnis yra didesnis negu<br />
40−45 %, vandens kiekis, pritrauktas iš oro, priklauso nuo medžiagos<br />
poringumo. Galima teigti, kad kai santykinis oro drėgnis mažesnis<br />
kaip 40 %, vanduo cementiniame akmenyje sulaikomas absorbcinių<br />
jėgų, o kai santykinis oro drėgnis didesnis už 40 % − dėl kapiliarinės<br />
kondensacijos. Šį teiginį patvirtino mokslininkai M. Poliani ir<br />
M. Dubinina, skaičiavimais įrodę, kad yra riba tarp adsorbcijos ir kapiliarinės<br />
kondensacijos esant santykiniam oro drėgniui apie 40 %.<br />
83
Change language