Beautoklavis akytas betonas. Monografija - Remonto Gidas

3.5. Stiprumas
Autoklavinių akytųjų betonų stiprumas išnagrinėtas labai plačiai.
Pateiktos matematinės formulės gniuždomajam ir lenkiamajam stipriui
apskaičiuoti atsižvelgiant į įvairius technologinius veiksnius [3]. Beautoklavio
akytojo betono stiprumas neturi tokios ryškios priklausomybės
nuo struktūros, naujadarų fazinės sudėties, nes, kaip jau buvo
minėta, jam kietėjant natūraliomis sąlygomis nesusidaro kristalinių
kalcio hidrosilikatų. Dėl šios priežasties beautoklavio akytojo betono
stiprumo charakteristikos yra mažesnės. Tai patvirtina ir literatūros
šaltiniai [20, 22, 23, 38−40]. Darbe [20] nagrinėjamas putų cementbetonio
su pelenų priedu gniuždomasis stipris po vienerių metų kietinimo
natūraliomis sąlygomis.
Pateikiama regresinė lygtis, apibrėžianti bandinių gniuždomojo
stiprio priklausomybę nuo kietinimo trukmės ir poringumo:
fc = 39,6 (ln(t) 1,174 (1-p) 3,6 , (3.3)
čia fc – putų cementbetonio gniuždomasis stipris, MPa; t – kietėjimo
trukmė, paros; p – poringumas.
Kitame darbe [22] šis stipris išreiškiamas bandinių kietėjimo
trukme ir vandens bei cemento santykiu:
fc = 88,04 + 6,569 lnt – 130,5 (V/C), (3.4)
čia V/C – vandens ir cemento santykis.
Autoriai [23] šį stiprį apibrėžia užpildo (pelenų) ir cemento santykiu:
fc = l(a/c) 2 + m(a/c) + n,
čia a/c – pelenų ir cemento santykis; l, m, n – empiriniai koeficientai.
3.5.1. Gniuždomasis stipris
Norėdami gauti pageidaujamo tankio putcementį parenkame tam
tikrą portlandcemenčio kiekį, V/K santykį ir putų kiekį. Žinoma [3],
kad pagal putų kartotinumą kinta gaminių gniuždomasis stipris. Naudojant
putas, kurių kartotinumas 50, mažo tankio (iki 500 kg/m 3 ) ban-
62