Beautoklavis akytas betonas. Monografija - Remonto Gidas
Beautoklavis akytas betonas. Monografija - Remonto Gidas
Beautoklavis akytas betonas. Monografija - Remonto Gidas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
nių. Normalioje temperatūroje, kai skystosios fazės Ca(OH)2 koncentracija<br />
yra 1,1 g/l (perskaičiavus į CaO), susidaro<br />
(0,8−1,5) CaO ⋅ SiO2 ⋅(1–1,25) H2O.<br />
Anot H. Teiloro, šis junginys žymimas C-S-H(I). Kai Ca(OH)2<br />
skystosios fazės koncentracija atitinka sočiąją ar net persotintąją, susidaro<br />
didesnio bazingumo kalcio hidrosilikatas<br />
(1,5–2) CaO ⋅ SiO2 ⋅ (2–4)H2O.<br />
Jis trumpai žymimas C-S-H(II). Pakėlus temperatūrą iki 30–<br />
50 °C, kai skystojoje fazėje yra šarmų, kurie mažina Ca(OH)2 koncentraciją,<br />
susidaro<br />
3CaO ⋅ 2SiO2 ⋅ 3H2O (C3S2H3).<br />
Šių tipų kalcio hidrosilikatai savo struktūra yra panašūs į gamtoje<br />
randamą tobermoritą 5CaO ⋅ 6SiO2 ⋅ 5H2O (C5S6H5). Jie yra vadinami<br />
tobermorito grupės mineralais [33−36].<br />
Tačiau vien cheminėmis reakcijomis negalima paaiškinti, kodėl<br />
plastiška cemento tešla virsta kietuoju kūnu. Yra kelios teorijos<br />
[33−34], skirtingai aiškinančios portlandcemenčio kietėjimo mechanizmą.<br />
Seniausia portlandcemenčio kietėjimo teorija yra kristalizacinė. Ją<br />
1882 m. pasiūlė Le Šateljė. Ji teigia, kad cemento milteliai ištirpsta<br />
vandenyje ir paskui iš tirpalo išsikristalizuoja nauji hidratiniai junginiai,<br />
kurių kristalai tarpusavyje taip susipina, kad susidaro vientisa,<br />
kieta, tvirta masė.<br />
1893 m. V. Michaelis pasiūlė naują koloidinę portlandcemenčio<br />
kietėjimo teoriją. Užmaišius portlandcementį vandeniu, susidaro gelis,<br />
kuris suriša rišamosios medžiagos ir užpildų grūdelius. Anot<br />
V. Michaelio, portlandcementis kietėja todėl, kad vidiniai cemento<br />
grūdelių sluoksniai išsiurbia iš gelio vandenį.<br />
Akademikas P. Rebinderis nurodė, kad rišimasis yra susijęs su dalelių<br />
sukibimu, o koloidacija − tai dalelių susiskaidymas. Todėl<br />
P. Rebinderis [33], pavadinęs šį periodą adsorbciniu bei cheminiu dispergavimu,<br />
rišimąsi sieja su gelio koaguliacija ir koaguliacinės struktūros<br />
susidarymu. Koaguliuojant geliui, cemento tešla nustoja plastiškumo<br />
bei slankumo ir tvirtėja, kitaip sakant, rišasi. Gelio<br />
kristalizacijos pagrindas yra tas, kad koloidinės detalės yra nestabilios<br />
51
Change language