Beautoklavis akytas betonas. Monografija - Remonto Gidas

Mineralinio pluošto plaušeliai dėl jiems būdingo trapumo [30],
skeliant bandinį, lūžta kartu su sukietėjusia rišamąja medžiaga. Todėl
šiais pluoštais armuoto putų betono daugiau ar mažiau ilgesnes plaušelio
atkarpas, parodytas 3.11 pav., buvo galima matyti tik tuštumose,
nes tik ten plaušeliai nėra laužiami kartu su betono mase. Ankstesni
mineralinio pluošto plaušelio sąveikos su tirpalu, imituojančiu kietėjančią
portlandcemenčio terpę, tyrimai [31−32] leidžia manyti, kad,
gaminant putų cementbetonį su mineralinio pluošto bazalto ir „Parocpukas“
priedu, šio pluošto plaušeliai yra chemiškai veikiami skystos
kietėjančio cemento terpės ir susidaro šios sąveikos produktai − kalcio
hidrosilikatai.
Sintetinių pluoštų plaušeliai su rišamąja medžiaga sukimba silpniau.
Perlaužus gaminius, armuotus organiniais pluoštais, sukietėjusios
rišamosios medžiagos lūžio paviršiuje, priešingai negu naudojant
mineralinį pluoštą, buvo styrančių plaušelių. Taip yra dėl to, kad organinio
pluošto plaušeliai, būdami ne tokie trapūs, neperlūžta kartu su
sukietėjusia rišamąja medžiaga, o dėl cheminės sąveikos tarp jų ir kietėjančios
cemento terpės nebuvimo laužiami, šiek tiek pasislenka ir
išsipeša į lūžio paviršių. Ypač stiprūs pasirodė esą „Fiber“ pluošto
plaušeliai. Skeliant šiais plaušeliais armuotą bandinį, atsirasdavo trūkis,
tačiau viena nuo kitos atskeltos bandinio dalys tebebuvo stipriai
„surištos“ pluošto gijomis ir, norint atskirti perskelto betono dalis vieną
nuo kitos, tekdavo tas gijas perpjauti. Šio pluošto gijas sudarantys
plaušeliai betono rišamosios medžiagos lūžio paviršiuje styrodavo
apsinuoginę. Vadinasi, nors gijos ir yra mechaniškai stiprios ir lanksčios,
jų sukibimas su sukietėjusia rišamąja medžiaga yra toks, kad neatlaiko
tempimo, atsiradusio betoną skeliant, ir leidžia gijoms slinkti.
47