Beautoklavis akytas betonas. Monografija - Remonto Gidas

ną. Mažagabaričius gaminius arba plokštes galima gaminti tiek iš
autoklavinio, tiek iš beautoklavio akytojo betono. Tačiau autoklavinio
akytojo betono gamybos būdas yra daug brangesnis, nes reikia
smulkiau malti medžiagas, o autoklavinio kietinimo išlaidos, atsižvelgiant
į gaminių tankį, gali siekti net iki 75 % bendros gaminių
savikainos [238].
Todėl beautoklavio akytojo betono naudojimas mūsų šalies statybose
yra neabejotinai perspektyvus tiek ekonominėmis, tiek techninėmis
bei technologinėmis prasmėmis.
IŠVADOS
1. Nustatyta, kad putų stabilumą galima pagerinti naudojant kaip
priedus putų mineralizatorius ir pluoštus. Šiam tikslui geriausiai tinka
smulkiai maltos akytojo betono atliekos ir polipropileno pluoštai.
Iš tirtų putokšlių efektyviausi „Centripor SK-120“, „Estand 1“,
sulfonolas.
2. Formuojant beautoklavį akytąjį betoną, putos turi palaikyti
formavimo mišinio komponentus, kol rišamosios medžiagos hidratacija
suteiks putų cementbetonio masei plastiškąjį stiprį, kuriam esant
išlaikomi geometriniai matmenys.
Putokšlis „Centripor SK-120“ užtikrina 500 mm aukščio gaminių
stabilumą naudojant užpildu smėlį, kurio grūdeliai ne didesni nei
0,63 mm (gaminių tankis 600 kg/m 3 ).
3. Pluoštiniai priedai neturi įtakos formuojamo putų cementbetonio
makrostruktūrai ir žymesnės įtakos gniuždomajam stipriui. Tačiau
jie 1,1–2,4 karto padidina lenkiamąjį stiprį ir 1,3–4,7 karto –
tempiamąjį stiprį. Tai priklauso nuo pluošto morfologijos ir jo sukibimo
su rišamąja medžiaga bei pluošto savybių. Efektyviausi yra
„Fiber“ plaušeliai. Nustatyta, kad jų gijos tik pasislenka, bet nenutrūksta
putų cementbetonį skeliant. Tuo ir galima paaiškinti didelį
putų cementbetonio lenkiamąjį ir tempiamąjį stiprį.
4. Nustatyta, kad džiūstančio arba absorbuojančio ir adsorbuojančio
drėgmę kompozito, kurio matrica suformuota iš putų cementbetonio,
modifikuoto dispersiniais ir pluoštiniais intarpais, kietinto
211