Beautoklavis akytas betonas. Monografija - Remonto Gidas

Laikančiųjų sienų formavimas liejimo būdu paplitęs mažaaukštėje
gyvenamųjų namų, bet daugiausia ūkinių nešildomų pastatų statyboje.
Šiuo atveju naudojami klojiniai, formuojantys atitvaros storio
tarpą, kuris užpildomas 700–900 kg/m 3 tankio putų betonu arba
1 100–1 400 kg/m 3 poringuoju betonu. Gyvenamųjų namų lauko atitvarinę
sieną papildomai reikia šiltinti. Jeigu vidinės sienos klojiniai
yra formuojami iš lakštinių apdailinių medžiagų (sauso gipso, cetris,
medžio plaušo lakštų) liejimo būdu suformuota siena turi gerą sąlytį
su lakštinės medžiagos paviršiumi, o jų tarpusavio sukibimo jėga
užtikrina lakštų stabilumą eksploatacijos metu ir nereikalinga papildomo
tvirtinimo. Laikančiųjų sienų gniuždomasis stipris turi būti ne
mažesnis kaip 2,0 MPa, kad jos galėtų atlaikyti monolitinės perdangos
apkrovas, o naudojant gelžbetonines perdangas, plokštes arba
medienos sijas, atitvaros plokštuma turi būti suformuota iš gelžbetoninio
atraminio žiedo, užtikrinančio leistinųjų kontaktinių apkrovų
dydį plokščių rėmimo zonoje, kartu tolygiai paskirstant apkrovas per
visą sienos storį (6.7 pav.).
a b
6.7 pav. Perdangų rėmimas į monolitinę sieną: a – gelžbetoninių
plokščių; b – medinių. 1 – monolitinė siena; 2 – gelžbetoninis vainikas;
3 – lakštas; 4 – termoizoliacinis sluoksnis; 5 – vėjo izoliacinis
sluoksnis; 6 – dekoratyvusis tinkas; 7 – gelžbetoninė plokštė;
8 – medinė sija; 9 – metalinė plokštelė; 10 – vinys (varžtai)
206