Beautoklavis akytas betonas. Monografija - Remonto Gidas

Plačiau tirtos „Acrylic enamel“ dažų ir baltojo cemento milteliųpabarstų
dangos.
Dengiant paviršių baltuoju cementu, suformuotas lakštas barstomas
plonu baltojo cemento miltelių sluoksniu. Milteliai sijojami per
sietą vizualiai nustatant dangos storį. Dengiant lakštą baltuoju cementu,
gaunamas lygus paviršius, kadangi smulkios cemento dalelės
užpildo visas formavimo metu atsivėrusias poras. Baltojo cemento
milteliai pritraukia drėgmę iš formavimo masės ir sukietėja kartu su
kompozitu. Rentgenofazinė analizė parodė, kad pagrindiniai lakšto
komponentai, taip pat ir baltasis cementas, yra sujungti kompozito
matricos į monolito gaminį. Jų rentgenogramos pateiktos 4.44 pav.
Baltajame cemente (4.44 pav., 1 kreivė) vyrauja trikalcio silikatas.
Daug yra trikalcio aliuminato, dikalcio silikato. Cemente yra gipso
ir kalcito.
Baltojoje dangoje vyrauja kalcitas. Iš bandinio paviršiaus paimtuose
nugramdytos medžiagos, suformuotos naudojant baltąjį portlandcementį,
pavyzdžiuose (4.44 pav., 2 kreivė) rasta daug ryškių
difrakcinių smailių − 0,383; 0,304; 0,249; 0,229; 0,21 nm ir kt., charakteringų
kalcitui, kuris susidarė karbonizuojantis kalcio hidroksidui.
Taip pat nehidratuotų cemento mineralų smailių.
Gilesnių kompozito sluoksnių rentgenogramoje (4.44 pav.,
3 kreivė) randame nehidratuotų cemento mineralų, kalcio hidroksido
0,491; 0,311; 0,263; 0,193; 0,179 nm difrakcinių smailių. Intensyvi
0,182 nm smailė rodo, kad susidaro kalcio hidrosilikatai. Šis sluoksnis
taip pat karbonizuotas, tačiau jame susidaro dispersiniai vateritas
(0,357; 0,331; 0,275 nm smailės) ir aragonitas (0,340; 0,331; 0,271
0,233 nm smailės).
Apatiniame kompozito sluoksnyje (4.44 pav., 4 kreivė) karbonatų
nenustatėme, tačiau yra gana ryškios difrakcinių smailių, patvirtinančios
etringito susidarymą 0,970; 0,560; 0,386 nm.
Apatinio sluoksnio betone ryškesnės negu vidutiniame sluoksnyje
CSH(I) ir Ca(OH)2 difrakcinės smailės. Vadinasi, cementas labiau
hidratavosi.
190