Beautoklavis akytas betonas. Monografija - Remonto Gidas

2. Sukurti apdailos lakštai iš kompozito su dviem stiklo audinio tinklelio
intarpais skirti apsaugoti termoizoliacines medžiagas nuo tiesioginio
atmosferos poveikio. Lakštų storis – 10 mm, kompozito
tankis – 1 000 kg/m 3 . Lakštų konstrukcija apginta Lietuvos patentu
LT 4599.
4.2.3. Poringojo betono gamybos būdai
Žinoma, kad betonų tankis svyruoja nuo 200 iki 2 000 kg/m 3
[173]. Mažą tankį galima pasiekti dviem būdais:
– naudojant gamybai lengvus poringuosius užpildus, gauti betoną,
kurio akytumas didesnis nei 6 % tūrio,
– naudoti gamybai porodarį, užtikrinantį tuštumų – porų susidarymą
betone.
Jeigu betono akytumas didesnis nei 15 % tūrio, gauname akytąjį
betoną. Akytųjų betonų tankis svyruoja nuo 200 iki 1 200 kg/m 3 .
Lengvieji betonai plačiausiai naudojami atitvarinėse konstrukcijose.
Naudojant užpildu keramzitą gaminamas keramzitbetonis. Iš
šios medžiagos pastatyta dauguma daugiaaukščių blokinių namų Lietuvoje.
Naudojant užpildu šlakus, medžio drožles, perlitą, o rišamąja
medžiaga – cementą, gaminamas šlakbetonis, medžio betonas, perlitbetonis.
Iš šių medžiagų gaminami sieniniai blokeliai. Tokių gaminių
tankis siekia 1 100–1 500 kg/m 3 . Jie atitinka mažaaukštės statybos
sieniniams elementams keliamus reikalavimus [158].
Iš lengvųjų užpildų Lietuvoje šiuo metu gaminamas tik keramzitas
[174]. Kitų lengvųjų užpildų, pvz., perlito, Lietuvoje negaminama.
Mūsų sąlygomis perspektyvus yra poringasis betonas, atitinkamai parenkant
užpildų granuliometrinę sudėtį. Poringasis betonas Lietuvoje
negaminamas, tačiau užsienyje plačiai naudojamas. Labiausiai ši technologija
išvystyta Rusijoje [175–180] ir Vokietijoje. Vokiečių firmos
„EDAMA“ duomenimis, putų betono gamybos technologijos yra
įdiegtos daugelyje pasaulio šalių.
Poringuosius betonus gaminti galima dviem būdais [173]:
– į formavimo mišinį pridėti paviršiaus aktyvinamosios medžiagos
(PAM), kurios mišinio permaišymo metu į cemento tešlą įtraukia
oro burbuliukų;
174