Beautoklavis akytas betonas. Monografija - Remonto Gidas

20 mm aukščio. Jų storis viršutinėje dalyje – 5 mm, apatinėje – 7 mm.
Formuojamo elementų kompozito intarpus sudarė trys 10–12 mm porolono
juostos, stiklo audinio tinklelis ir stiklo audinio juostos, sulenktos
90 ° kampu, išlaikant kraštinių aukščius po 18 mm iš abiejų šonų,
kur viena kraštinė buvo priglaudžiama prie viršutinio armuojamojo
tinklelio, o kita nukreipiama į standumo briaunos apačią. Tokio elemento
deformacijos po 7, 14 ir 28 parų buvo minimalios ir elemento
galai išlinko į viršų iki 1 mm. Elementas buvo stangrus, lengvai deformuodavosi
abiem kryptimis armuojamojo tinklelio atžvilgiu. Jokių
įtrūkių kompozito paviršiuje nepastebėta.
4.35 pav. Elemento konstrukcijos schema su porolono intarpais kompozite
ir standumo briaunomis: 1 – putų polistirenas; 2 – putų cementbetonis;
3 – stiklo audinio tinklelis; 4 – porolono juostos; 5 – tinklelio juostos
Šios konstrukcijos leido sumažinti elementų įlinkį 3–4 kartus ir
išvengti įtrūkių apsauginiame sluoksnyje. Tačiau galimybė juos praktiškai
taikyti ribojo sudėtingi elementų gamybos technologiniai pakeitimai.
Siekiant padidinti elementų ilgį, jame buvo įrengtos dvi standumo
briaunos. Du mediniai 20 × 30 mm skersmens mediniai tašeliai
buvo panardinami į analogiškas išpjovas putų polistirene. Iš viršaus
užpilamas kompozitas buvo sutvirtintas stiklo audinio tinklelio intarpu.
Mediniai tašeliai buvo impregnuoti ir išdėstyti visu elemento ilgiu.
Elemento konstrukcija pavaizduota 4.36 pav.
170