Beautoklavis akytas betonas. Monografija - Remonto Gidas

mo mišinio sudėties, gamybos technologijos ir eksploatacinių sąlygų
įtaką medžiagos savybėms. Nerasta tyrimų rezultatų ir apie plonasienių
gaminių iš poringojo betono gamybą bei naudojimo termoizoliacinių
medžiagų apsaugai ilgaamžiškumą.
4.2.1. Atitvarų šiltinimo sistemos
Tyrimais nustatyta [157], kad daugiaaukščių pastatų šilumos nuostoliai
per atitvaras sudaro (%): per sienas – 25–30; perdangas – 5–10;
grindis – 3–5; langus – 60–65.
Lietuvoje pritaikomi Vakarų šalyse išbandyti sienų renovavimo
būdai, tai:
– apšiltinimas iš lauko,
– apšiltinimas iš vidaus,
– sienos viduje esantį oro tarpą užpildant izoliacine medžiaga.
Efektyviausia pastatų sienas šiltinti iš lauko. Šiuo atveju šiltinant
sienas uždengiamos perdangos, sąramos, horizontaliosios ir vertikaliosios
blokų sandūros ir pan. Taip yra maksimaliai sumažinama „šalčio
tiltelio“ susidarymo galimybė.
Šiltinti iš vidaus neveiksminga. Lieka neapšiltintos perdangos ir
šiltinimo efektas mažesnis. Kartu reikia spręsti garų emisijos problemą
iš šildomos patalpos į šaltą sieną.
Individualioje statyboje yra nemažai pastatų, kurių sienose yra oro
tarpas. Užpildžius tarpą izoliacine medžiaga, padidinama sienų šiluminė
varža.
Šiltinamosios termoizoliacinės medžiagos gali būti organinės ir
neorganinės kilmės, pluoštinės arba standžios porėtosios struktūros,
biriosios, granuliuotos, supintos į demblius, plokščių, lakštų ir segmentų
formos [158].
Šiltinant sienas daugiausia naudojamos plokščių pavidalo termoizoliacinės
medžiagos, prie sienos tvirtinamos specialiais kaiščiais
[159] arba klijuojant. Termoizoliacinės medžiagos apsaugomos nuo
tiesioginio atmosferos poveikio apsauginiu sluoksniu.
Apsauginį sluoksnį gali sudaryti industriniu būdu pagaminti lakštai,
lentos, segmentai [160] arba statybos objekte užtepamas plonas
tinko sluoksnis [161].
163