Beautoklavis akytas betonas. Monografija - Remonto Gidas

mas tarpmazgyje nesuardo poros sienelės ir jos nesideformuoja). Stambesnius
grūdelius išstumti į tarpmazgį trukdo kapiliarinis skysčio judėjimas
putose. Dėl šios priežasties padidėja putbetonio stabilumas ir išauga
galimybė formuoti putbetonio gaminius su nemaltu smulkiųjų
grūdelių smėliu. Šiuo atveju praktiškai nebevyksta sedimentacijos procesas
ir putbetonio mišinys nebesisluoksniuoja. Jei smėlio grūdelis viršija
tarpmazgio matmenis, pora deformuojasi, tačiau jos sienelė lieka nepažeista.
Taip yra dėl to, kad tuo metu, kai stambūs grūdeliai turi būti
išstumiami, putų burbuliukų paviršius jau yra „užėmusios“ smulkios
cemento dalelės. Stambi dalelė tarsi „pakimba“ šioje plėvelėje, lėtai judėdama
nuo tarpmazgio centro žemiau esančios poros link [9].
Toliau pateikiame naujus Termoizoliacijos instituto tyrimus, gerinančius
putų savybes.
2.1. Putų savybių gerinimo būdai
2.1.1. Putokšlio įtaka putų savybėms
Putų savybėms tirti buvo naudoti putokšliai.
Paviršiaus aktyvinamosios medžiagos (PAM) yra tokios:
– sulfonolas I (75 % alkilbenzosulforūgšties natrio druskų);
– sulfonolas II (85,2 % alkilbenzosulforūgšties natrio druskų);
– Nansa HS 85G (natrio alkilbenzosulfonatas);
– ESTAND – 1 N, kurio tankis − 1,050 g/cm 3 , sausų medžiagų
kiekis − 48 %;
– ufaril (80 % natrio lakrilsulfonatas);
– kanifolijos muilas (šarminė abieto rūgšties druska).
Putoms stabilizuoti buvo naudojami kaulų klijai.
Norint gauti putas iš PAM tirpalo, reikia jį paveikti mechaniškai,
kad į putokšlio tirpalą patektų oro. PAM tirpalų išputojimo savybė
buvo vertinama tiriamojo tirpalo srovės laisvojo kritimo metodu
(Rosso ir Mailso metodas). Prietaisas, kuriuo atliktas bandymas, pavaizduotas
2.2 pav.
16