Beautoklavis akytas betonas. Monografija - Remonto Gidas

2.1 lentelė. Elektrokinetiniai mineralinių medžiagų potencialai ir savitieji
paviršiai
Eilės
Nr.
1
Mineralinės medžiagos Elektrokinetinis
potencialas,
Mažo bazingumo kalcio
hidrosilikatai
15
Savitasis paviršius,
mV
m 2 /kg
–7,6 200
2 Karbonatinis šlamas +3,61 80
3 Portlandcementis –12,5 300
4 Portlandcementis –4,6 500
5 Opoka –8,1 250
6 Opoka –10,2 400
Kitas svarus putų agregatyvumo stabilumo veiksnys yra adsorbcinis-solvatinis
barjeras, trukdantis dalelėms suartėti. Šiuo atveju
pasireiškia toks sąryšis: elektrinio krūvio ir paviršiaus potencialo
didinimas skatina susidaryti solvatinius apvalkalus bei adsorbuotis
stabilizatoriui putų paviršiuje. Vadinasi, putų irimo greitis labiausiai
priklauso nuo mineralizatoriaus dalelių dydžio ir jų tankio. Didžiausiu
putų stabilizavimo efektu pasižymi didelio dispersiškumo smulkiųjų
porų užpildai. Kai kurie autoriai [9–11] nurodo įvairius smulkiadispersius
mineralinius putų stabilizatorius, pvz., maltas smėlis,
cementas [10], karbonatinis šlamas, bazaltinis plaušas, kurio priedas
paprastai svyruoja neviršydamas 5–20 % putokšlio kiekio, įvairios
aktyvios SiO2 formos (trepelis, opoka), molio dalelės, kalkės [12],
gipsas [9].
Susidarant putbetonio struktūrai pagal sausos putų mineralizacijos
metodą, labai svarbus veiksnys yra stambesnių rišamosios medžiagos
arba užpildo dalelių erdvinis išsidėstymas, ypač tuo atveju, kai dalelių
dydis viršija sienelės tarp porų storį. Jėgos, išlaikančios tokią dalelę putų
burbuliuko paviršiuje, yra atvirkščiai proporcingos dalelės masės kubui.
Todėl pagal klasikinę putų agregatinio stabilumo schemą, veikiant gravitacijos
jėgoms, stambūs grūdeliai išstumiami Plato kanalu į tarpmazgį.
Linijinis tarpmazgio dydis bet kokia kryptimi yra ne mažesnis kaip trigubas
poros sienelės storis (kai poros yra sferinės formos, dalelės buvi-