Beautoklavis akytas betonas. Monografija - Remonto Gidas
Beautoklavis akytas betonas. Monografija - Remonto Gidas
Beautoklavis akytas betonas. Monografija - Remonto Gidas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
sąlyčio zonos mikrostruktūrai. Nustatyta, kad daugeliu atvejų šis kontaktinis<br />
sluoksnis praturtintas vandens, o tai teigiamai veikia tam tikra<br />
kryptimi orientuotų portlandito ir etringito kristalų susidarymą. Nustatyta,<br />
kad ant užpildų paviršiaus susidaro 2–3 µm storio kontaktinis<br />
sluoksnis iš portlandito ir etringito. Po to eina ~ 20 µm storio sluoksnis,<br />
susidedantis iš adatinių etringito ir C-S-H tipo kalcio hidrosilikatų<br />
kristalų, sklandžiai pereinantis į tankų cementinį akmenį. Kitame darbe<br />
išnagrinėta sąlyčio zona tarp upės žvirgždo ir cementinio akmens<br />
[146]. Čia taip pat buvo pastebėtas plonas poringosios medžiagos<br />
sluoksnis, susidedantis iš Ca(OH)2 ir etringito. Pridėjus į cemento tešlą<br />
silicio dioksido mikrodulkių, šis žalingas efektas nebepastebimas, o<br />
C-S-H tiesiogiai liečiasi su užpildo paviršiumi. Toks <strong>betonas</strong> turi didesnį<br />
gniuždomąjį stiprį, nes padidėja sukimbamasis stipris tarp matricos<br />
ir užpildo. Cementinis akmuo, kontaktuodamas su kitomis medžiagomis,<br />
neretai ne tik pakeičia savo struktūrą sąlyčio vietoje, bet ir<br />
pats reaguoja su užpildais. Tai gali būti ir organinės kilmės užpildai,<br />
pavyzdžiui, ryžių luobelės [147]. Maišant ryžių luobeles su cemento<br />
pasta 40 ºC temperatūroje jose esantis amorfinis silicio oksidas reaguoja<br />
su Ca(OH)2 ir susidaro C-S-H gelis. Šis procesas ypač pagreitėja<br />
į mišinį įmaišius pelenų [147].<br />
Gana plačiai yra ištirta sąlyčio zona tarp cemento ir polimerinių<br />
pluoštinių medžiagų [8, 95–99]. Naudojamos plaušelių pavidalo ir<br />
betono stiprį didinančios medžiagos. Skenuojančiu elektroniniu mikroskopu<br />
ištirta plaušelių tipo įtaka cementinės matricos mikrostruktūrai<br />
[148]. Buvo tirta sąlyčio zona, kurios plotis – 40 µm. Nustatyta,<br />
kad šios zonos poringumas priklauso nuo medžiagos, iš kurios pagaminti<br />
plaušeliai, ir jų įterpimo į mišinį būdo – atskirais plaušais,<br />
kuokštais, kapotomis pynėmis ir pan. Kiti mokslininkai ištyrė sąlyčio<br />
zoną tarp cementinio akmens ir polipropileno plaušo bandinių lūžio<br />
vietoje [149]. Šie tyrimai parodė, kad sukibamasis stipris tarp cementinio<br />
akmens ir plaušo priklauso nuo pačių komponentų stiprio. Tyrimai<br />
buvo atliekami skenuojančiu elektroniniu mikroskopu ir pasitelkus<br />
rentgenofazinę analizę. Nustatyta, kad tarp fibriliuoto polipropileno<br />
plaušo ir cementinio akmens egzistuoja adgezinė ir<br />
mechaninė sankiba. Rekomenduotas plaušelių ilgis yra 1–5 mm, nes<br />
147
Change language