Beautoklavis akytas betonas. Monografija - Remonto Gidas
Beautoklavis akytas betonas. Monografija - Remonto Gidas
Beautoklavis akytas betonas. Monografija - Remonto Gidas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
tas su smulkiomis polistireno granulėmis. Tik šiuo atveju išplėšus granulę<br />
beveik visada lieka įduba be jokių polistireno likučių<br />
(4.22 pav., a). Nelieka netgi plono granulės paviršiaus sluoksnelio, o<br />
kiautas yra visiškai švarus. Ištyrę trupintų putų polistireno granulių<br />
kompozitą, matome, kad granulės iš medžiagos ne išplyšta, o nutrupa<br />
paties kompozito gabalėlis. Bandant granules iš kompozito gabalėlio<br />
atskirti viena nuo kitos, jos nutrupa, o ant granulių paviršiaus lieka<br />
smulkių rišamosios medžiagos gabalėlių (4.21 pav., c). Rišamosios<br />
medžiagos paviršiuje visiškai nematyti porėtos putcemenčio struktūros.<br />
4.1.5.3. Sąlyčio zonos tarp granulių ir putcemenčio tyrimai<br />
Įvairių užpildų sąlyčio zona su rišamąja medžiaga beautoklaviame<br />
betone tyrinėta gana plačiai [143–154].<br />
Žinoma nemažai darbų, kai nagrinėjama atskirų cemento sudedamųjų<br />
dalių rišimosi kinetika, taip pat darbai, skirti cheminių priedų,<br />
pvz., elektrolitų, Ca ir Mg druskų, paviršiaus aktyvinamųjų medžiagų<br />
ir pan., poveikiui tirti. Nustatyta, kad priedai veikia atskirų formavimo<br />
mišinių komponentų tirpumą, reaguoja, chemiškai sudarydami netirpius<br />
junginius, kristalizacijos centrus. Pavyzdžiui, yra ištirta užpildų<br />
geocheminių savybių įtaka mikrostruktūros formavimuisi ir sukibimo<br />
stipriui sąlyčio zonoje tarp užpildo ir hidratuojančiosi cemento tešlos<br />
[144]. Skenuojančiu elektroniniu mikroskopu, derivatografu ir<br />
difrakciniu rentgeno aparatu buvo ištirta mikrostruktūra ir fazinė sąlyčio<br />
zonos sudėtis. Buvo tirti labiausiai paplitę betono užpildai – kvarcitas,<br />
kalkakmenis ir bazaltas. Nustatyta, kad, priešingai nei bazaltas ir<br />
kvarcitas, kalkakmenis reaguoja su cemento tešla. Sąlyčio zonoje susidaro<br />
labai poringa medžiaga, kadangi reaguojant išsiskiria CO2 dujos.<br />
Ši poringoji medžiaga yra charakteringos rudos spalvos ir turi<br />
amorfines bei karboaliuminatines fazes. Taip pat nustatyta, kad cheminė<br />
sąveika tarp kai kurių uolienų ir cementinio akmens greičiau<br />
sumažina, o ne padidina sukibimo stiprį [144]. Yra ištirta sąlyčio zona<br />
tarp cementinio akmens ir užpildų, kurių stiprumas ir poringumas kelis<br />
kartus mažesnis nei cementinio akmens [145]. Pateikti duomenys<br />
apie V/C santykio, užpildo rūšies, cemento ir cemento priedų įtaką<br />
146
Change language