str. RESTAURAVIMO TERMINIJOS PROBLEMOS

SOLVEIGA SPRINDIENĖ
RESTAURAVIMO TERMINIJOS PROBLEMOS
Nėra lengva versti ar rašyti straipsnius apie dokumentų ar meno kūrinių ant
popieriaus restauravimą, dokumentuoti restauravimo darbus, diskutuoti ir dalintis
patirtimi su kolegomis, kai koks nors restauravimo veiksmas skirtingai
apibūdinamas, o restauruojamas objektas įvairiai arba netaisyklingai pavadinamas.
Nemažai rūpesčių dėl nesutvarkytos terminijos kyla tiems restauratoriams, kurie
dirba pedagoginį darbą - vadovauja stažuotojams bei dėsto Vilniaus universitete.
Pritrūkę lietuviškų žodžių, mūsų restauratoriai vartoja rusiškų, vokiškų, angliškų
skolinių ir barbarizmų. Kai kurie netinkamai vartojami žodžiai ir frazeologizmai
labai prigiję. O pripratus prie žodžio, jo vartojimo atsisakyti labai sunku.
Tiesa, mums, restauratoriams, labai paranku, kad šiai dienai jau sutvarkyta
chemijos, fizikos, dailės, menotyros, knygotyros, poligrafijos, tekstilės termininė
leksika. Mes ją galime vartoti. Pro restauratorių dėmesį neturėtų prasprūsti ir tai,
kad išvardintų mokslo sričių terminija vis pasipildo ir atsinaujina.
Be to, oficiali restauravimo terminijos sunorminimo pradžia sietina su dviem
dokumentais, kuriuos 2007 m. išleido Lietuvos standartizacijos departamentas.
Pirmasis - aiškinamasis žodynas “Lietuvos standartas. Popierius, kartonas,
plaušiena ir su jais susiję terminai” (LST ISO 4046-1, 4046-2, 4046-3, 4046-4,
4046-5). Žodynas, kuriame yra sunorminta apie 600 terminų, sudarytas iš šių
dalių:
Abėcėlinė rodyklė
Plaušinimo terminai
Popieriaus gamybos terminai
Popieriaus ir kartono rūšys bei gaminiai
Plaušienos, popieriaus ir kartono savybės.
Kitas neseniai išleistas Standartizacijos departamento dokumentas -
“Lietuvos Standartas LST ISO 5127. Informacija ir dokumentavimas.
Aiškinamasis žodynas”. Pastarąjį žodyną parengė Lietuvos nacionalinės
bibliotekos Bibliografijos ir knygotyros centro Standartų skyrius. 2003 m. šeštąjį
jo skyrių pavadinimu “Dokumentų priežiūra” išversti buvo pasiūlyta
Nacionalinės bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo centro
Restauravimo skyriaus vedėjai Birutei Sivakovai ir šių eilučių autorei.
Standarto skyriuje “Dokumentų priežiūra” yra pateikti 236 restauravimo bei
konservavimo terminai, jų aiškinimai ir atitikmenys angliškai, prancūziškai. Pagal
savo reikšmę žodžiai suskirstyti pagal temas į dešimt grupių:
Bendrieji terminai (iš viso - 30 terminų ir aiškinimų)
Saugojimui skirtų medžiagų savybės (35)
Veiksmai, susiję su dokumentų gamyba ir konservavimu (6 )
Dokumentų pažeidimus sukeliantys veiksniai (4)
Dokumentams arba konservavimui naudojamos medžiagos (41)
Dokumentų pažeidimų rūšys (36)

Konservavimas (37)
Įrištų knygų dalys (22)
Įrišimo būdai (11)
Įrišimo veiksmai (14).
B.Sivakovai ir man, neturinčioms terminų tvarkymo patirties, Standarto
vertimas buvo itin rimtas išbandymas. Reikėjo išversti ir sunorminti 236
restauravimo terminus ir jų apibrėžtis (iš viso Standarte yra apie 1000 terminų).
Dirbome ilgai, atsakingai, daugiau nei trejus metus, nes žinojome esant didelį
sunormintos restauravimo terminijos poreikį. 2007 m. pavasarį Standartas buvo
apsvarstytas Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje. Tų pačių metų - 2007-ųjų -
rudenį apie šį dokumentą buvo informuoti popieriaus restauratoriai, susirinkę į
Nacionalinėje bibliotekoje suorganizuotą konferenciją “Dokumentų restauravimas
lietuvoje. Atrasti fragmentai”.
Aiškinamojo žodyno didžiumą sudaro terminai, restauratoriams jau seniai
žinomi ir įprasti. Tačiau yra ir naujų dalykų. Buvo sunorminti ne ta reikšme
vartojami arba išvis nauji žodžiai. Pavyzdžiui, vietoje seniai vartojamo termino
a p s a u g a įvestas kitas - priežiūra (angl. preservation). Mat termino
a p s a u g a reikšmė labiau siejama tik su saugojimu, tarkime, nuo vagių, plėšikų,
nuo gaisrų ar kita. Antai priežiūra reiškia ne tik saugojimą nuo nelaimių, bet ir
visas priemones (pvz., patalpų sąlygų kontrolę, restauravimą, konservavimą),
kurios padėtų išlikti dokumentui ar meno kūriniui kuo ilgiau funkcionaliu.
Nebevartotinas terminas i l g a a m ž i š k u m a s; vietoje jo yra aprobuoti du
terminai – ilgalaikiškumas (medžiagos savybė išlikti chemiškai nepakitusia ilgą
laiką) ir patvarumas (dažnai ir ilgai naudojamos medžiagos savybė nesusidėvėti).
Tiesa, 236 terminai teužpildė nedidelę dalį restauratorių profesinės kalbos
spragų. Sunormintų terminų dar labai trūksta. Apie jų stygių pasako svetimybių,
sinonimų, deja, ir žargono gausa restauravimo aprašuose, žodinėje vartosenoje, net
straipsniuose. Tarybiniais metais profesinį žargoną veikė rusų ir vokiečių kalbos, o
nepriklausomybės metais jis lipte aplipo anglicizmais. Dabar, pasirodžius
minėtiems Standarto dokumentams, kai kurias labai populiarias svetimybesir
netaisyklingas leksines konstrukcijas jau bus galima guiti iš leksinės vartosenos.
Antai, vietoje sudėtinio termino š a r m i n i s r e z e r v a s turi būti vartojamas
taisyklingas - šarminė atsarga. Kiti taisymo pavyzdžiai: b ū k l ė s
g r į ž t a m u m a s = būklės grąžinamumas; b o r a t i n i s b u f e r i s =
buferinis tirpalas, n e v a n d e n i n i s n e u t r a l i z a v i m a s = bevandenis
neutralizavimas, n u r ū g š t i n i m a s = rūgščių neutralizavimas;
d e f e k t a s = yda; s u s i c e m e n t a v i m a s = bloko sulipimas;
a u r e o l ė = pataka; f o k s i n g a i, l a p i ų d ė m ė s = rusvės;
d e m o n t a v i m a s = išardymas; d u b l i a v i m a s = pamušimas,
dvilypavimas; d u b l i a ž a s = pamušalas; a t s t a t y m a s = atkūrimas;
n u g a r ė l ė s a p v a l i n i m a s = nugarėlės išgaubimas.
Kai kuriuos terminus, verčiant stadartą, teko sukurti. Pavyzdžiui, Birutė
Sivakova ir šio straipsnio autorė ilgai sukome galvas, kas galėtų pakeisti žargoninį
terminą f o k s i n g a i ir jo sulietuvintą sinonimą l a p i ų d ė m ė s. Popierinės
laikmenos restauratoriai taip vadina rudas dėmeles, atsiradusias pelėsinių grybelių

pažeistame popieriuje; šios rūšies dėmių paprastai pasitaiko 18-19 a. mašinomis
pagamintame celiuliozės popieriuje. F o k s i n g a m s pervadinti pasirašėme
tokius variantus: rūdžių spalvos dėmės, rūdinės dėmės . Galiausiai sukūrėme naują
terminą. Rudas dėmeles pasiūlėme pavadinti rusvėmis. Lietuvių kalbos komisijos
nariai būtent šį terminą aprobavo. Birutė Sivakova ir aš pasiūlėme ir kitą mūsų
sukurtą terminą – berūgštis popierius (tai popierius, kurio vandenilio jonų rodiklis
rodo šį popierių esant neutralų arba šarminį). Šis terminas taip pat buvo
aprobuotas.
Kai kurių terminų nė kurti nereikėjo. Leksikos lobyne – Akademiniame
lietuvių kalbos žodyne daugeliu atvejų galima aptikti labai tikslių ir gražių žodžių.
Šiame žodyne buvo surasti ir atrinkti keli labai gražūs lietuviški žodžiai pataka
(vietoje žargonybės a u r e o l ė), užknabinimas ir kiti. Pastaras terminas (t. y.
kumpų petelių formavimas knygos bloko nugarėlės šoneliuose) - dar visai naujas ir
neįprastas vartoti. Terminas pataka (t.y. dėmė, dėl patekėjusio skysčio susidariusi
popieriuje ar audinyje) jau senokai prigijo, yra vartojamas.
Vis dėlto restauravimo terminų normintojams dar būtų marios darbo. Tai,
kas jau sutvarkyta - labai nedaug. Viena iš skurdžiausių, labiausiai užterštų
germanizmais, polonizmais yra knygrišių kalba. Senas knygų leidybos ir rišimo
tradicijas turinčių kraštų - Vokietijos, Italijos, Prancūzijos – knygrišių kalba nuo
seno pasižymėjo terminų gausa. Žinia, iki mūsų dienų išliko įvairių laikmečių
rankraštinių ir spausdintų knygų. Kiekviename laikmetyje galėjo būti keletas ar
keliolika knygos meno stilių. Taigi – ir labai skirtingų rišimo būdų. Kuo puošnesnė
ar kuo sudėtingesnio rišimo knyga, tuo daugiau joje detalių. O tas detales mums
reikia įvardinti. Kai kurie puošybos elementai jau yra lietuviškai pavadinti (žymus
pedagogas ir kultūros istorikas Edmundas Laucevičius kai ką vartojo veikale
“Knygų įrišimai”, savo terminiją buvo įsivedęs ir lietuvių meninės knygrišystės
pradininkas Tadas Lomsargis). Konstrukcinėms knygų ir kitokių leidinių
detalėms pavadinti vartojami svetimžodžiai, nes beveik nėra lietuviškų
pavadinimų. Ne tik knygos dalys ir jų elementai, bet ir knygrišių įrankiai,
įrenginiai yra netaisyklingai vadinami arba tiesiog niekaip nevadinami. Tiesa,
dabar jau nedaug kas besako f o r z a c a s, o ne priešlapis. Bet antraštinį lapą
t i t u l i n i u l a p u ar pjaustytuvą p a p š e r i u dar dažnas restauratorius
pavadina.
2008 metų pavasarį dalyvavau tarptautinėje koferencijoje “Leksikologija ir
terminologija: teorija, praktika, istorija”. Paklausiau terminologų, ar jie žiną, ką
įrišų restauratoriai vadina g i l z e, k l a p a n u, l i a s e ar š a r n y r u .
Kalbininkai, aišku, nežinojo šio profesinio žargono reikšmės. Šios knygos
elementus reiškiančios svetimybės – labai dažnos knygrišių vartosenoje.
Sunorminta tėra nedidelė žodžių dalis. Lietuvos standarte “Informacija ir
dokumentavimas. Aiškinamasis žodynas” aprobuoti tėra 47 knygrišystės terminai.
Taigi, knygų restauratoriai turėtų pagalvoti, kokiais lietuviškais (neradus lietuviškų
– tarptautiniais) žodžiais reikėtų keisti barbarizmus. J.Jablonskis ir vėlesni
kalbininkai teigė, kad terminus turi kurti specialistai, o kalbininkai gali tik patarti.
Kuriant terminus, pagrindinis šaltinis turėtų būti lietuviška leksika. Daug jos
sukaupta Akademiniame lietuvių kalbos žodyne. Aišku, savo vartosenoje negalima

atsisakyti ir tarptautinių terminų. G i l z ę - suploto vamzdelio pavidalo storų
knygų nugarėlės elementą, suformuotą ir suklijuotą iš tvirto popieriaus - labiau
tiktų vadinti tūta arba tūtele. Užlanku, o ne k l a p a n u ar s l i z ū r a galėtų
vadintis senų knygų detalė iš popieriaus ar audinio, jungianti knygos bloką ir
priešlapius su kietuoju viršeliu. Vietoje germanizmo š a r n y r a s ,
reiškiančio sujungimo sritį tarp nugarėlės ir viršelio dalių tiktų vartoti lankstė. Iš
rusų žodinės vartosenos atėjusį prancūzišką terminą l i a s ė - taip vadinama
popierinė ar šilkinė juostelė skaitomai knygos vietai pasižymėti - tiktų vadinti
skirtele.
Knygrišių kalbos svetimybių sąrašą galima būtų tęsti ir toliau. Gal patys
knygų restauratoriai sukurs naujus terminus labai populiariems, bet kalbos požiūriu
peiktiniems terminams k o m p e n s a c i j a, f a l c a s, š e r f a v i m a s ir
kitiems. Beje, jau senokai klausimų kildavo dėl žodžio įrišimas vartojimo. Juo
būdavo pasakomas ir daiktas, ir veiksmas. Dėl dvejopos žodžio įrišimas reikšmės
kartais knygų restauratorių tekstai tapdavo painūs. Juk keistai skamba toks žodžių
derinys: “įrišimas įrištas”? Tad būtų aiškiau, reikėjo sukurti terminą knygai kaip
įrišimo objektui pavadinti. Kalbos komisijoje buvo apsvarstyti tokie žodžai:
rišmuo, rišmena, įrišas. Tinkamiausias pasirodė esąs pastaras terminas - įrišas. Jo
daryba neprieštarauja lietuvių kalbos normoms. Loginė žodžio įrišas reikšmė yra
motyvuota. Tad knygų restauratoriai save gali vadinti ir įrišų restauratoriais.
Dėl nesunorminto žodyno nukenčia visų restauratorių kalba. Daug problemų
kelia terminų sinonimiškumas. Sinonimiškai yra vartojami tarptautiniai ir
lietuviški terminai, nusakantys tam tikrus reiškinius ar veiksmą (daugiausia tai –
chemijos mokslo terminai). Atsižvelgiant į šiuo metu įsigalėjusias lietuvių kalbos
normas, lietuviškam terminui teikiama viršenybė. Todėl taisome:
k o n s o l i d a v i m a s = sutvirtinimas, h i g r o m e t r a s = drėgmėmatis,
a b s o r b a v i m a s = sugėrimas, m i k r o g r y b a s = pelėsinis grybas,
m a s t i k a = glaistas, a b r a z i j a = subraižymas, k n y g o s r e m o n t a s
= knygos taisymas.
Pasitaiko tokių atvejų, kai viename restauravimo padalinyje koks nors
restauravimo veiksmas ar objektas vadinamas vienaip, kitame centre – kitaip, o
trečiame – dar kitaip. Pavyzdžiui, skudurų popierius - s k u d u r i n i s
p o p i e r i u s - a u d i n i n i s p o p i e r i u s; puošybos elementai -
puošybos detalės - f u r n i t ū r a; sugeriamasis popierius - filtravimo popierius -
filtrinis popierius ; sintetinis audinys Gore-tex - G o r e t e k s a s - G o r e t e k s
- G o r e-t e x’ o m e m b r a n a - G o r e-t e x’ o p l ė v e l ė; ryšiai -
p e t e l i a i - j u o s t e l ė s - v i r v e l ė s - š n i ū r e l i a i; apatinė viršelio
dalis - n u g a r i n i s v i r š e l i s; kietviršio pagrindas – k a r t o n a s –
l e n t e l ė ir t.t.
Toks platus sinonimiškumas restauratorių kalbai aiškumo nesuteikia.
Reikėtų atkreipti dėmesį į dr. Albinos Auksoriūtės, Lietuvių kalbos instituto
Terminologijos centro vadovės, mintį: “Sinonimų vartojimas bendrinėje
šnekamojoje kalboje ar grožinėje literatūroje yra labai vertinamas ir labai
pagirtinas dalykas, tačiau kitaip yra terminologijoje. Vienas iš pagrindinių
terminologijos reikalavimų yra termino vienumas. Kiekvienas terminas turi reikšti

vieną sąvoką, o kiekviena sąvoka turi atitikti tik vieną terminą, todėl sinonimų
terminologijoje vengiama” (dr. Albina Auksoriūtė, “Kai kurie sinonimojos atvejai
naujausiuose kompiuterijos terminų žodynuose”. Terminologija ir dabartis.
Kaunas, 1997).
Dėl lietuviškų terminų stygiaus kai kada yra vartojami loginiu ir kalbiniu
požiūriu nepateisinami terminai, kurių reikšmės kad ir kitų sričių restauratoriai
nesuprastų. Sakysime, iš buitinės leksikos atėję žargoniniai sinonimai
b u t e r b r o d a s ir s u m u š t i n i s. Žodinėje kalboje, straipsniuose ir
restauravimo ar kituose dokumentuose juos vartoja kai kurie pergamento
restauratoriai. B u t e r b r o d u ir s u m u š t i n i u jie vadina tam tikra tvarka
sudėtų popieriaus ir sintetinių lakštų krūvą, kurioje, sudarius drėgną aplinką, būna
patalpintas restauruojamo sukietėjusio pergamento lakštas.
Neretai dėl skurdoko ir nepilnai sunorminto žodyno savo profesinėje kalboje
ir raštuose pavartojame netaisyklingų ir nelogiškų konstrukcijų: d o k u m e n t o
s t o v i s (=dokumento būklė); b a l i n i m o s ą s t a t a s (=balinimo tirpalo
sudėtis); a t s t a t o m a s i s p o p i e r i u s (=restauravimo popierius),
a n t s p a u d o a p e i d i n ė j i m a s (=antspauduotos lapo srities
nedrėkinimas); l a k š t o b a l i n i m a s G o r e – t e x m e m b r a n o s
s i s t e m o j e (=lakšo balinimas jį padėjus ant sintetinio audinio Gore-tex);
r a š a l ų į v a i r o v ė (=įvairių rūšių rašalas); d a r b o b a l i n i m a s
(=lakšto balinimas); b a l i n i m a s c h l o r a m i n u (=balinimas chloramino
tirpalu); b ė g a n t i s a n t s p a u d a s (=nestabilių dažų antspaudas);
a u d e k l o p a l a (=audinio atkarpa); s u r g u t i s (=smalka); g e l e ž i e s
l y d i n y s (=metalų lydinys); p l y š i o v i e t a (=įplyšusi sritis, įplyšęs
plotas); p o l i e s t e r i o p l a k a s (=poliesterio lakštas); s p a u s d i n t i n ė
t e c h n i k a (=spausdinimo technika); a u d i n i n i s p o p i e r i u s
(=skudurų popierius); į p l y š i m ų p a k l i j a v i m a s , į p l y š i m ų
s u t v i r t i n i m a s (=įplyšimų suklijavimas); s p a l v o s f i k s a v i m a s
ž e l a t i n a (=dažų sutvirtinimas želatinos tirpalu) ir t.t.
Galima pasidžiaugti tuo, kad yra restauravimo specialistų, vengiančių
žargoninės terminijos. Jie domisi tuo, kas jau yra sunorminta. Iškilus klausimui dėl
abejotino termino, skaito terminų žodynus. Tiesa, kartais žodynuose pasitaiko
netikslumų. Žodynai irgi gali klaidinti. Pavyzdžiui, terminas aukso pjūvis.
Enciklopediniame žodyne “Knygotyra” ( Vilnius, 1997) aukso pjūviu vadinamas
knygos įrišimo ir puošimo elementas, paauksuoti lapų kraštai. ”Dailės žodyne”
(Vilnius, 1999) terminas aukso pjūvis aiškinamas kaip dieviškoji proporcija, juo
nusakomas architektūros ir dailės kūrinio dalių santykis. Renesanso epochos
meistrai, leisdami knygas, taikė aukso pjūvio – kūrinio dieviškosios proporcijos
taisyklę. Įrišų restauratoriai būtent taip traktuoja šį terminą. Taigi, “Knygotyroje”
išspausdintas termino aiškinimas yra netikslus.
Vis dėlto terminų reikšmių neatitikimai yra gana reti specialiuosiuose
terminų žodynuose. Žodynų pastaruoju laiku yra išleista nemažai ir įvairių, todėl,
pavartę Lietuvos standarto dokumentus, aiškinamuosius chemijos, fizikos,
menotyros, tekstilės ir kitų mokslo sričių žodynus, tikrai galime rasti reikiamų
terminų. Trūkstamų ieškokime akademiniame lietuvių kalbos žodyne arba

susikurkime. Mūsų, restauratorių, profesinė kalba – kartu ir mūsų kultūros bei
profesinės patirties atspindys. Yra gerai vartoti terminą sava – gimtąja – kalba.
Jeigu lietuviškas terminas - aiškus, tikslus ir taisyklingas, nevenkime jo vartoti
vietoje tarptautinio. Žymus lietuvių kalbininkas – mokslininkas, pedagogas ir
vertėjas - profesorius Juozas Balčikonis yra rašęs: “Gyvosios kalbos terminai, išėję
tiesiog iš mūsų galvojimo dvasios, o ne padirbti nusižiūrėjus į svetimos kalbos
kurpalį, yra mums suprantamesni ir aiškesni. (…) Darantis terminą, pirmiausia
reikia pasižiūrėti į gyvąją kalbą, ar ten nerasime tinkamo žodžio”.
Publikuota leidinyje Muziejinių eksponatų priežiūra. I dalis. Meno kūrinių technikos ir
tyrimai. Straipsnių rinkinys.
Lietuvos muziejų asociacija, Lietuvos Dailės muziejus. Vilnius, 2008 m.