ŠIUOLAIKINIŲ ERZINIMŲ SPECIFIKA

ISSN 1392–2831 Tautosakos darbai XXI (XXVIII) 2004
118
IÐ NAUJØJØ TYRINËJIMØ
ÐIUOLAIKINIØ ERZINIMØ SPECIFIKA
GRAÞINA SKABEIKYTË-KAZLAUSKIENË
Vytauto Didþiojo universitetas
Straipsnio objektas – ðiuolaikiniai erzinimai. Lietuviø folkloro sistemoje erzinimai
priskiriami dainuojamosios tautosakos rûðiai, vaikø dainø þanrui. Ið kitø vaikø dainø
erzinimai iðsiskiria tuo, kad juos kuria patys vaikai. Ið tiesø didelë erzinimø dalis ne dainuojami,
o sakomi, taigi rûðinës erzinimø priklausomybës nustatymas yra kiek komplikuotas,
bet straipsnyje sisteminimo problemø nespræsime.
Darbo tikslas – supaþindinti su ðiuolaikiniø erzinimø specifika, lyginant juos su
tradiciniais erzinimais.
Ty r i m o m e t o d a i – lyginamosios analizës, apraðomasis ir interpretacinis.
Þodþiai raktai: pasiðaipymai ið vardø, ydø iðjuokimai, pasityèiojimai, gyvûnø
erzinimai.
Pirmiausia reikia apsibrëþti tradiciniø ir ðiuolaikiniø erzinimø sàvokas. Tradiciniais
sàlygiðkai laikysime erzinimus, kurie átraukti á 1970 m. publikuotà Lietuviø
liaudies dainø katalogo Vaikø dainø skyriø 1 bei skelbti „Lietuviø liaudies dainyno“
pirmame tome 2 . Paaiðkinimuose esanti informacija rodo, kad èia pateikti erzinimai,
nepaisant kai kuriø neþymiø iðimèiø, yra uþraðyti 1911–1970 m., bene didþiausia jø
dalis surinkta XX a. ketvirtajame deðimtmetyje. Vis dëlto tradiciniø erzinimø yra
sukaupta palyginti nedaug, nes jie nebuvo taip tikslingai ir intensyviai renkami kaip
lyrinës liaudies dainos. Drástume teigti, kad dalis mûsø dienas pasiekusiø erzinimø
þodinëje tradicijoje gyvuoja gana seniai, tik uþraðinëtojai anksèiau jø nefiksavo.
Ðiuolaikiniais erzinimais laikysime erzinimø pavyzdþius, uþraðytus 1994–2003 m.
Operuosime erzinimais, kurie yra surinkti Vytauto Didþiojo universiteto Etnologijos
ir folkloristikos katedros rûpesèiu ir saugomi jos rankraðtyne. Ðie erzinimai uþraðyti
ne tik ið vaikø. Prisiminæ savo vaikystæ, pavyzdþiø pateikë ir kiek vyresni,
daugiausia studentiðko amþiaus asmenys. Taigi turima ðiuolaikiniø erzinimø medþiaga
atspindi XX a. paskutiniø deðimtmeèiø – XXI a. pradþios laikotarpá. Beje, keletà
savo surinktø ðiuolaikiniø erzinimø pavyzdþiø yra paskelbæs Liudvikas Giedraitis 3 –
jie daugmaþ panaðûs á turimus Vytauto Didþiojo universitete.
Vaikø dainø tyrinëtoja Pranë Jokimaitienë, rengdama spaudai „Lietuviø liaudies
dainyno“ vaikø dainø tomà, erzinimus suskirstë á keturias grupeles: pasiðaipymus

ið vardø, ydø iðjuokimus, pasityèiojimus ir gyvuliø bei paukðèiø erzinimus. Panaðiai
klasifikuoti galima ir ðiuolaikinius erzinimus.
Gausiausia erzinimø grupë – pasiðaipymai ið vardø, arba p r a s iv a rdþiavimai.
Tradiciniø erzinimø gyvavimo metu uþfiksuota, kad buvo ðaipomasi
truputá daugiau nei ið 40 vardø. Tuo tarpu ið surinktos ðiuolaikiniø erzinimø medþiagos
matyti, kad paðiepiamø vardø skaièius iðaugæs penkiagubai – ðaipomasi daugiau nei
ið 200 skirtingø vardø. Daugiausia erzinami Algis, Asta, Daiva, Ieva, Inga, Jurga,
Justë / Justas, Kristina, Lina / Linas, Mindaugas, Rasa, Rita, Renata, Tadas. Visi
ðie vardai, iðskyrus Algá, nefigûruoja nei Kataloge, nei Dainyno I tome. Ganëtinai
daug yra ðiuolaikiniø prasivardþiavimø ið Jono ir Martyno – ðiuos vardus mëgta
paðiepti ir seniau. Taèiau lyginant skirtingu laiku uþraðytus Jono ir Martyno paðiepimus
akivaizdu, kad panaðiø iðplëtotø tekstø ne tiek jau daug. Linkstama kurti
naujus prasivardþiavimus.
Tradiciniai erzinimai tarpo piemenø aplinkoje ir ganymas, kaip bûdinga vaikø
kasdienybë, vienaip ar kitaip atsispindi vardus paðiepianèiuose tekstuose. Dabar
vaikø kasdienybë neatsiejama nuo darþelio bei mokyklos, bet pasiðaipymuose ið
vardø jie neminimi. Nûdienos kasdienybës þenklø netrûksta, tik jie nëra susijæ su
specifiðka vaikø realybe – ðiuolaikiniuose erzinimuose atspindimos bendresnës dabartinio
gyvenimo tendencijos.
Kompozicinei prasivardþiavimø sandarai bûdinga, kad po vardo paprastai eina
já lydintis þodis, kuris gali bûti ir prasmingas, ir beprasmis. Ðiuolaikiniuose erzinimuose
tokio þodþio vietoje gana daþnai atsiduria tarptautinës kilmës þodþiai, neatsiejami
nuo mûsø gyvenimo: Antanas fontanas VDU ER 602/87; Donatas automatas
VDU ER 96/113; Edas mopedas VDU ER 544/71; Juozas mafijozas VDU ER
602/18; Goda „Ðkoda“ VDU ER 551/138; Korna popkorna VDU ER 759/67; Sandra
salamandra VDU ER 165/28; Ðarûnas ðampûnas VDU ER 297/7 ir pan. Palydimieji
þodþiai yra atëjæ ið ávairiø gyvenimo srièiø ir parinkti, kaip ir tradiciniuose
erzinimuose, pagal jø skambesio artumà atitinkamam vardui.
Ðiuolaikinio gyvenimo realijos braunasi ir á iðplëtotus erzinimø tekstus. Ðiuo atveju
jau galima pastebëti vienà tikrovës sritá, kurios realijø prasivardþiavimuose pasitaiko
kiek daugiau – tai televizija ir ypaè jos brukamos reklamos. Ðtai keletas pavyzdþiø:
Ernesta, Ernë trys,
Ásijungë tele-trys.
VDU ER 189/45
Skrido Gedas á mënulá
Pasikeisti „Pampers Uni“.
VDU ER 88/7
Skambø balsà turi Inga,
Diktore jai bûti tinka.
Ðypsos ekrane þydram
Ir þiûrovam,
Ir gandram.
VDU ER 149–2/109
Justë kopûstë
„Pampersø“ pripustë.
VDU ER 585/37
Asta,
Kaip „Colgate“ pasta.
VDU ER 497/39
119

Monografijoje „Lietuviø liaudies vaikø dainos“ P. Jokimaitienë, raðydama apie
tradicinius pasiðaipymus ið vardø, neiðskyrë sferø, kurias bûtø galima laikyti pagrindiniais
vaizdø ðaltiniais, – pavyzdþiø neturëta tiek daug, kad jos, kaip vyraujantys
semantiniai laukai, bûtø iðryðkëjusios. Aprëpus ðiuolaikinius erzinimus, be minëto
televiziniø realijø atspindëjimo, galima pastebëti ásigalëjus dar dvi vaizdø sferas.
Erzinimuose be galo mëgstama operuoti ávairiais maisto produktø pavadinimais.
Visø pirma tai rodo vardà lydintys þodþiai: Antanas bananas VDU ER 138/51,
144–2/95; Dainis saldainis VDU ER 617/54, 216/82; Linas blynas cepelinas VDU
ER 96/137, 160/8, 170/152; Inesa mësa VDU ER 613/198, 617/50; Jonas ponas
makaronas VDU ER 142–1/97; Rûta duonos pluta VDU ER 617/60; Tomas batonas
VDU ER 96/141; Vaida paida ðokolaida VDU ER 295/109, 337/33. Iðplëtotuose
erzinimuose susiduriame su absurdiðkais erzinamøjø apibûdinimais – pieðiamas
tariamas erzinamojo paveikslas, jo kûno dalis siejant su kokiais nors maisto
produktais:
Arte karte, makaronas,
Tavo nosis – ðabalbonas.
VDU ER 174/16
120
Rita pita Margarita,
Ið kiauðinio padaryta.
Sviestu patepë pakauðá
Ir nukando vienà ausá.
VDU ER 106/8
Vytas pytas,
Ið batono padarytas.
VDU ER 96/127
Manipuliuojant maisto produktais gali bûti kuriamos ir komiðkos situacijos:
Mûsø Inga kepë blynus
Ir iðliejo taukus.
Neþinojo kà daryti –
Nusirovë plaukus.
VDU ER 661/103
Rasa basa
Bulves kasa,
Ásikandus ananasà.
VDU ER 347/20
Yra vardø, prie kuriø lipte limpa þodþiai, priklausantys kuriam nors vienam
semantiniam laukui. Ir uþraðymø skaièiumi, ir tekstø ávairove iðsiskiria Jurgos erzinimai.
Itin mëgstami trumpieji paðiepimai, kur tenkinamasi prie vardo pridedant
vienà prasmingà palydimàjá þodá spurga: Jurga spurga VDU ER 98/15, 160/12,
169/99 ir kt. Paþymëtina, kad neuþfiksuota erzinimø, kuriuose prie ðio vardo bûtø
priðlietas koks nors kitas þodis. Be to, þodis spurga prie Jurgos taip tvirtai prikimba,
kad iðlieka beveik visuose ilgëlesniuose erzinimø tekstuose. Vienuose erzinimuose
spurgos vaizdà spontaniðkai bandoma konkretinti: Jurga spurga, Cukraus pudra.
Jurga spurga, Paparacio burba VDU ER 585/2; Jurga spurga, Tik be laðiniø

VDU ER 498/8. Uþkibus uþ laðiniø vaizdo, improvizuojant gali bûti sukama kiek
kita kryptimi, taèiau ryðys su maistu iðsaugomas: Jurga spurga laðininë, Kiek kainuoja
piniginë? Piniginë – rublis deðimt, Laðiniai – po penkiasdeðimt VDU ER
95/48. Kituose erzinimuose spurgos vaizdas nëra konkretinamas, bet polinkis
kalbëti apie valgá vis tiek iðlieka: Jurga spurga, Gaudyk agurkà. Jei nepagausi,
Agurkø negausi VDU ER 215/3, 216/62; Jurga spurga, Pieniðka sriuba. Akys
kaip kukuliai, Nosis kaip deðra VDU ER 183/17, 184/48, 213/11 ir kt.
Erzinimams, kaip ir kitiems ið lûpø á lûpas plintantiems kûriniams, bûdingas
tam tikras formuliðkumas: kai kurios frazës sustabarëja ir ima keliauti ið teksto á
tekstà. Vienà tokiø populiariø formuliø turime paskutiniame cituotame pavyzdyje:
...Pieniðka sriuba, Akys kaip kukuliai, Nosis kaip deðra. Uþraðyta pavyzdþiø, kur ji
pridëta prie erzinimø, prasidedanèiø þodþiais Andrius pandrius VDU ER 168/6,
Arte karte VDU ER 174/16, Daiva pamaiva VDU ER 290/10, Inga pinga VDU ER
237/43, 367/12 ir kt. Iðradingesni erzinimø autoriai ðià formulæ geba pratæsti ir tai
daro parinkdami ne bet kokius, o vëlgi maisto produktus ávardijanèius þodþius: Justë
kopûstë, Pieniðka sriuba. Akys kaip kukuliai, Nosis kaip deðra. O burna, o burna –
Kaip deðrelë iðtempta VDU ER 189/16. Kita prie ávairiø vardø kabinama maisto
semantinio lauko formulë: ...be dantø, Neákanda rieðutø.
Dar viena tikrovës sritis, gana daþnai pasitelkiama kuriant pasiðaipymus ið vardø,
yra gyvûnø pasaulis. Prie vardo kaip lydintys þodþiai pridedami ávairiø gyvûnø pavadinimai:
Julius bulius VDU ER 192/40, 411/144, 602/55; Valdas leopardas VDU
ER 165/14; Aurys kvailys dramblys VDU ER 347/17; Sigis pigis begemotas VDU ER
130/29; Estera pantera VDU ER 613/154; Saulë kiaulë VDU ER 274/4; Vanda
panda VDU ER 497/192 ir pan. Populiarus erzinimo modelis, kai prie iðkreipto vardo
pridedamas palydimasis þodis oþka: Astoðka oþka VDU ER 93/31; Skaistoðka oþka
VDU ER 617/38; Vaidoðka tikra oþka VDU ER 186/16. O prie þodþio oþka prikabinus
frazes tarybinë matrioðka ar rusiðka matrioðka, ðie trijø þodþiø pasakymai tapo
daþna erzinimø formule: Dainoðka oþka, Tarybinë matrioðka VDU ER 601/48; Linoðka
oþka, Tarybinë matrioðka 637/72; Gretoðka oþka, Rusiðka matrioðka VDU ER 184/45.
Erzinamàjá pavadinus gyvûnu, atsiranda galimybë kurti ið to gyvûno elgsenos
iðplaukianèias situacijas, pavyzdþiui:
Andrius gandrius,
Ilgos kojos,
Gaudo varles iðsiþiojæs.
VDU ER 183/14
Irma stirna
Bëga miðku.
Medþiotojas nuðauna –
Krenta po medþiu.
VDU ER 449/9
Sandra panda
Jums visiems ákanda.
VDU ER 173/B4
121

Þanrine erzinimø savybe reikëtø laikyti visuotinai priimtø kultûringo bendravimo
normø lauþymà – ji bûdinga tiek tradiciniams, tiek ðiuolaikiniams erzinimams.
Taèiau reikia pripaþinti, kad, palyginti su kitais ðiuolaikinio folkloro þanrais, tarkime,
anekdotais, nepadorûs ðiuolaikiniø erzinimø vaizdai yra ganëtinai ðvelnûs: prasivardþiavimuose
vaizduojami su tuðtinimusi susijæ fiziologiniai procesai (Mindë
pindë balabaika Á puodukà nepataiko VDU ER 174/19; Neringa Prikakojo á treningà
VDU ER 803/101; Vaidyla pirdyla Á orà pakyla. Kai nusileida, Á kelnes prileida
VDU ER 656/5), kas nors nederamo nutinka drabuþiams (Linas blynas cepelinas,
Atsisegæs kelniø klynas VDU ER 610/30). Ið daþniau vartojamø necenzûriniø þodþiø
prasivardþiavimuose mëgstami kai kuriø fiziologiniø veiksmø ir kûno daliø pavadinimai:
Dalë bezdalë VDU ER 411/140, 630/74, 758/95; Gintarë pirdalë VDU ER
497/149; Dona pona, Subinë raudona VDU ER 178/48; Inga papinga, Inga subininga
VDU ER 311/39; Renata – ðiknoj granata VDU ER 310/70.
Reikia atkreipti dëmesá á talaliniø ketureilius primenanèius pasiðaipymus, kuriuos
galima pritaikyti kiekvienam vardui – ðià savybæ nurodo patys pateikëjai. Dalis
ðiø erzinimø ið tiesø yra atëjæ ið talaliniø. Kai kuriems jø paplisti padëjo atminimø
sàsiuviniai. Þinomiausias tipas „Tu, mergyte, tu graþi“, tik þodis mergytë paprastai
yra pakeièiamas kokiu nors vardu. Daugumai variantø bûdingas ironiðkas pajuokiamo
asmens traktavimas: Tu, Eglute (kt. vardas), tu graþi, Á beþdþionæ panaði.
Tau tik trûksta uodegos Ir kabëtum ant ðakos VDU ER 602/10, bet yra ir tokiø
uþraðymø, kuriuose, prie epiteto graþi pridëjus prieðdëlá ne-, ironijos atsisakoma:
Tu, Laima (kt. vardas), negraþi, Á beþdþionæ panaði. Tau tik trûksta uodegos Ir
supuvusios ðakos VDU ER 618/26. Varijuojant atsiranda erotinis motyvas, be to,
erzinimas pritaikomas ir berniukui:
Tu, Eglute (kt. vardas), tu graþi,
Á beþdþionæ panaði.
Kai uþaugsi, bus blogai –
Peðis dël tavæs bernai.
VDU ER 602/9
122
Tu, Martynai (kt. vardas), tu graþus,
Á beþdþionæ panaðus.
Tau tik trûksta uodegos
Ir labai graþios panos.
VDU ER 588/13
Pomëgis operuoti gyvûnø ir maisto produktø pavadinimais ir nuosaikus nepadorumas
bûdingas ne tik prasivardþiavimams, bet ir kitoms erzinimø grupëms. Toliau
pristatysime ðias grupes, bet daugiau dëmesio skirsime ne minëtoms turinio
tendencijoms, o supaþindinimui su populiariausiais tipais.
Antroji erzinimø grupë – ydø iðjuokimai. Katalogo ir Dainyno duomenimis,
tradiciniø ydø iðjuokimø uþfiksuota nedaug. Uþraðymø skaièius rodo, kad daþniausiai
buvo ðaipomasi ið melagiø, pikèiurnø, ðykðtuoliø ir pavyduoliø. Ðiuolaikiniai
uþraðymai leidþia kalbëti apie tam tikrà perimamumà: kaip ir seniau, labai daug
erzinimø, kuriais gëdinami melagiai. Be to, reikia paþymëti, kad naujø melagá iðjuokianèiø
kûriniø tipø neatsirado, pastaruoju deðimtmeèiu uþraðyti pavyzdþiai yra priskirtini
seniai þinomam tipui „Melagis melavo“ (Vk 468). Ðio tipo ilgaamþiðkumà,
ko gero, lëmë archetipinë melagiø tilto fabula, dinamiðkas trumputis siuþetas ir stabili
ketureilio forma.

Kiti ðiuolaikiniai ydø iðjuokimai rodo, kad dabar yra iðveðëjusios kiek kitokios
netikusios vaikø savybës, su kuriomis ir bandoma savotiðkai kovoti erzinimais. Tos
savybës – skundimas ir muðimasis.
Daug yra uþraðyta skundiko erzinimø. Vyrauja du tipai. Pirmasis – „Skundø
maiðeli“ – didesne variantø ávairove neiðsiskiria. Ðtai bûdingas pavyzdys:
Skundø maiðeli,
Bëk á darþelá,
Ten yra velnias,
Tau numaus kelnes.
VDU ER 219/4, 486/67
Antrojo tipo, „Skøsk skøsk, prakaituok“, variantus galima sugrupuoti á dvi
ryðkesnes versijas:
A Skøsk skøsk, prakaituok,
Sësk á bliûdà ir vaþiuok.
VDU ER 143–2/100, 213/32, 217/31
B Skøsk skøsk, prakaituok,
Tëvo triusikus neðiok.
VDU ER 178/20, 183/44
B versijos variantai gali bûti iðplëtoti prijungiant dar dvi obsceniðkas eilutes:
...O jei bus per dideli, Prisiðik – ir bus geri VDU ER 359/14, 533/85.
Muðeikos iðjuokimai beveik visi priskirtini vienam tipui. Labiausiai paplitæs muðeikos
erzinimo tekstas bûtø toks:
Muðeika muðeika,
Raudona batareika.
VDU ER 143–2/93, 215/53, 217/19 ir kt.
Populiarûs yra besinervinanèio vaiko erzinimai. Tipø ávairove jie taip pat nepasiþymi.
Tenkinamasi glaustesniais ar ilgesniais variantais, kuriuose þaidþiama maisto
produktø ávaizdþiais:
Nervus – á konservus,
Protà – á kompotà.
Siøsim á Paryþiø,
Gausim kilogramà ryþiø.
VDU ER 611/148
Minëtini ir tiksliau neapibrëþtø ydø iðjuokimai, kuriais prikiðamai gëdijama.
Ðiø erzinimø pagrindà sudaro ávairiuose variantuose pasikartojanti frazë gëda pelëda,
prie kurios ðliejama dar viena ar kelios kitos frazës: Ðandi kamandi, Gëda pelëda
VDU ER 375 / 68; Gëda pelëda, Laðinius ëda VDU ER 165/7, 359/8; Gëda pelëda,
Laðiniø neëda. Sukûdo kaip velnias, Pametë kelnes VDU ER 244/26 ir pan.
Treèioji erzinimø grupë – pasityèiojimai. Jais pavieniai vaikai, jø artimieji
ar vaikø grupës yra erzinami ne dël kokiø nors smerktinø jø bûdo savybiø, o
tiesiog norint paþeminti. Ydø iðjuokimuose galima áþvelgti didaktinæ funkcijà, tuo
tarpu pasityèiojimams ji nëra bûdinga.
123

Lyginant su turimais tradiciniais pasityèiojimais, perimtas tik tipas „Vaikai vanagai“
(Vk 615), o visi kiti ðiuolaikiniai pasityèiojimai – nauji. Tyèiojamasi ið iðvaizdos
savybiø: storumo (Stora boba, laðinine, Kur padëjai piniginæ? Gal jà atëmë vaikai,
Gal jà sulesë varnai? VDU ER 583/133; Storas bamboras, Kaimo pomidoras VDU
ER 371/73), aukðto ûgio (Ilga kaip smilga VDU ER 96/87), plaukø spalvos (Tu, blondine,
tu graþi, Ar plaukai tavo tikri? VDU ER 544/19). Pajuokiami erzinamo vaiko
artimieji (Tavo brolis – molis VDU ER 107–1/9; Tëtis – rëtis, mama – kriukis, O tu –
pagrandukas VDU ER 550/50). Populiarûs ir pasityèiojimai, iðrëkiami þaidþiant gaudynes
– erzinant gaudytojà ákaitinama þaidimo atmosfera: (Vardas) gaudo, Ið kiauðiniø
ðaudo VDU ER 107–3/109, 141/28, 184/47 ir kt.; Nu, pagauk, nu, pagauk, ðimtà
rubliø gausi VDU ER 107–1/10, 107–3/131, 178/18. Prie pasityèiojimø galima priskirti
ir eiliavimus, kuriais þeminami tam tikrø klasiø mokiniai:
124
Pirmoj klasëj – liliputai,
Antroj klasëj – kalakutai,
Treèioj klasëj – geri þmonës,
O ketvirtoj – kaip beþdþionës.
VDU ER 588/12
Uþraðyta ávairiø pasityèiojimø, kuriais vaikas niekinamas kaip asmuo. Ryðkus
tipas „Dukart du – keturi“. Pamatinis jo variantas – dvieilis:
Dukart du – keturi,
Tamsta proto neturi.
VDU ER 88/8, 225/78, 282/59
Pratæsiant linkstama á vulgarumà: ...Jei protelio nori gaut, Praðom kelnes
nusimaut VDU ER 141/62; ...Jeigu nori proto gauti, Reikia ðûdo paragauti VDU
ER 148/43. Áspûdingesni pratæsimai sukuriami iðplëtojant dialogus:
– Dukart du – keturi,
Tamsta proto neturi.
– Jei að proto neturëèiau,
Tai ligoninëj gulëèiau.
Bet að proto dar turiu
Ir paskolint tau galiu.
VDU ER 213/19
– Dukart du – keturi,
Tamsta proto neturi.
– Jei að proto neturëèiau,
Tai seniai karste gulëèiau.
– Að tà karstà iðardyèiau,
Ðuniui bûdà pastatyèiau.
VDU ER 656/21
Nemaþoje dalyje asmená niekinanèiø pasityèiojimø akivaizdi keiksmams ir pirmiau
aptartiems prasivardþiavimams bûdingas polinkis erzinamàjá paþeminti pavadinant
já kokiu nors gyvûnu: Vienas vienas – karvës pienas, Du du – karvë tu VDU
ER 282/58; Oþys oþys, Man kojas laiþys VDU ER 159/28; Ðlapia viðta nupeðta Ir po
suolu pakiðta VDU ER 107/111; Gaidys kvailys, Per pilvà dryþys VDU ER 597/67.
Patys populiariausi yra pasityèiojimai ið poreliø – draugaujanèiø mergaitës ir
berniuko. Visoje Lietuvoje þinomas tipas „Kavalierius su pana“. Pastovusis ðio tipo
erzinimø komponentas – pirmosios dvi eilutës: Kavalierius su pana Virë koðæ su

smala. Pratæsiant erzinimà gali bûti plëtojami keli motyvai: konflikto (...Kavalierius
paragavo, Nuo panos á snuká gavo VDU ER 149/25, 148/9, 165/9 ir kt.), santykiø
intymëjimo (...Kai velniukas atvaþiavo, Jiedu du pasibuèiavo VDU ER 165/8),
neiðtikimybës (...Kavalierius iðvaþiavo, O panelë laiðkà gavo. Tam laiðkely paraðyta:
Kavalierius myli kità VDU ER 183/74) ir kai kurie kiti.
Ketvirtàjà erzinimø grupæ Lietuviø liaudies dainyno vaikø dainø tome P. Jokimaitienë
pavadino gyvuliø ir paukðèiø erzinimais, nors monografijoje apie vaikø
dainas ji vartoja ir labiau apibendrintà ðios grupës ávardijimà – gyvûnijos erzinimai
4 . Ðis pavadinimas ðiuolaikiniams tekstams labiau tinka, nes erzinama ne tik
gyvuliai bei paukðèiai, bet ir kitos gyvûnø rûðys.
Kaip seniau, taip ir dabar populiariausi yra gandro erzinimai. Naujø tipø nesusiformavo,
beveik visi pastaruoju laiku surinkti pavyzdþiai yra priskirtini nuo seno
gerai þinomam tipui „Gandrai gandrai, ga ga ga“ (Vk 621).
Prie ðiuolaikiniø erzinimø ið dalies galima priskirti boruþës kalbinimus, kurie
anksèiau buvo traktuojami kaip bûrimai. Kaip teigia Jurgita Macijauskaitë, dalis boruþës
kalbinimø bûrimo funkcijà yra iðsaugojæ 5 , nors vis dëlto nemaþai pateikëjø
ðios funkcijos nebenurodo ir tuos tekstus suvokia kaip erzinimus. Kaip ir seniau sukauptuose
pavyzdþiuose, boruþë vadinama Dievo karvyte ar ðaukiama moteriðkais
vardais (Bire, Petre, Petronële). Tarp ðiuolaikiniø uþraðymø vyrauja pavyzdþiai, kur
boruþë raginama skristi namo pas savo vaikus, kartais nurodoma, kad jos namai yra
danguje: Dievo karvyte, Skrisk á dangø. Ten tavo vaikeliai Laukia prie lango. Indai
neplauti, Po stalu sukrauti VDU ER 486/61. Raginimas skristi namo motyvuojamas
ne tik palikta netvarka, bet ir namie kilusiu gaisru (Boruþële, skrisk, skrisk. Tavo
nameliai dega, Tavo vaikeliai rëkia VDU ER 191/16) ar jos vaikø patiriama skriauda
(Petronële Petronële, Skrisk namo. Tavo tëvas Smetonà valgo, O vaikams neduoda
VDU ER 175/59).
Maþiau yra ðiuolaikiniø erzinimø, kuriais kreipiamasi á þiogà, sraigæ, jautá,
pempæ. Paþymëtina, kad nei Kataloge, nei minëtame Dainyno tome ðiø gyvûnø
erzinimø suvis nëra.
Iðvados
1. Erzinimai tebëra stebëtinai gyvybinga folklorinës vaikø kûrybos forma.
2. Ðiuolaikinius erzinimus lyginant su tradiciniais pastebëta, kad iðliko tos paèios
funkcinës grupës, taèiau ðiuolaikiniø erzinimø tekstai yra gerokai ávairesni. Ið seniau
susiformavusiø tipø populiarûs iðliko tik nedaugelis. Atsirado ir ásitvirtino nauji
erzinimø tipai.
3. Turima ðiuolaikiniø erzinimø medþiaga leido iðskirti kelias tikrovës sritis,
kurios labiau traukia erzinimus kurianèiø vaikø dëmesá, – tai gyvûnai ir maistas.
4. Lyginant su tradiciniais erzinimais, ðiuolaikiniø erzinimø specifine þyme laikytina
gausi tarptautiniø þodþiø vartosena.
125

1
Pranë Jokimaitienë. Lietuviø liaudies vaikø dainø tipø katalogas. – Pranë Jokimaitienë. Lietuviø
liaudies vaikø dainos. Vilnius, 1970, p. 235–247.
2
Lietuviø liaudies dainynas, t. 1: Vaikø dainos. Parengë P. Jokimaitienë, melodijas parengë
Z. Puteikienë. Vilnius, 1980, p. 473–532.
3
Liudvikas Giedraitis. Sëdi Saulius ant tvoros. – Liaudies kultûra, 1993, Nr. 3, p. 48–49.
4
P. Jokimaitienë. Min. veik., p. 101.
5
Jurgita Macijauskaitë. Boruþës interpretacija lietuviø tautosakoje: Dievo ir velnio karvutës. –
Liaudies kultûra, 2004, Nr. 1, p. 27.
Gauta 2004 11 22
126