2. Politikos formavimas

Politikos formavimas ir įgyvendinimas 1 

PORTAL Rašytinė medžiaga www.eu-portal.net

Apie šios medžiagos naudojimą: 

PORTAL programos tikslas - spartinti ES tyrimų rezultatų įsisavinimą vietinio ir regioninio 

transporto srityje, rengiant naujus švietimo ir tęstinio mokymo kursus bei mokymo medžiagą. 

Projekto naudotojai bus švietimo ir tęstinio mokymo organizacijos. 

Kadangi projektai yra skirtingo dydžio ir labai įvairūs (kai kuriais atvejais), yra neįmanoma 

atskirai detaliai paaiškinti visus gautus rezultatus ir įtraukti juos į šią rašytinę medžiagą. 

Toliau pateikta medžiaga gali būti laikoma PORTAL dalimi, kuri padės dėstytojams gauti 

informacijos apie atskirus projektus ir detalius rezultatus. 

Taigi ši medžiaga nėra ir nepretenduoja būti visiškai užbaigta. 

Kadangi dėstytojų lūkesčiai, susiję su šia medžiaga, yra gana įvairūs, t.y. jų diapazonas kinta 

nuo “tam tikros srities ES tyrimų rezultatų apžvalgos pateikimo konkrečia tema” iki “pateiktų 

vieno projekto detalių tyrimo rezultatų”, todėl buvo pabandyta rasti kompromisą, kuris daugmaž 

patenkintų visų naudotojų grupių poreikius. 

Šiame konspekte yra pateikti ES tyrimų projektų rezultatai ir juos papildantys nacionalinių 

tiriamų projektų rezultatai. PORTAL dėkoja šių projektų partneriams ir bendradarbiams. Visas 

projektų sąrašas, konsorciumai ir cituota literatūra yra pateikta medžiagos pabaigoje. 

Šią medžiagą apie projekto rezultatus tema „Politikos formavimas ir įgyvendinimas“ 2001 m. 

parengė Sandra PRESSL HANZL, Michael MESCHIK ir Gerd SAMMER (Transporto studijų 

institutas, University for Bodenkultur”, Viena), o 2002 m. ji buvo pritaikyta dėstytojams 

rengiamiems seminarams. 

MAESTRO 

REFLEX 

TENASSESS 

TRANSLAND 

TRANSPRICE 



Turinys 

1. Įvadas ..........................................................................................................4 

1.1 Politikos formavimo ir įgyvendinimo apibrėžimas ......................................................... 4 

1.2 Tikslai ir uždaviniai ........................................................................................................... 7 

1.3 Problemos.......................................................................................................................... 8 

1.4 Ryšys su ES politika .........................................................................................................8 

1.5 Aprašymas – turinio santrauka ........................................................................................ 9 

2. Politikos formavimas................................................................................10 

2.1 Problemų analizė............................................................................................................. 12 

Tikslai ir uždaviniai ............................................................................................................... 13 

Trūkumai............................................................................................................................... 15 

Rodikliai ................................................................................................................................ 15 

2.2 Priemonės........................................................................................................................ 16 

2.3 Scenarijai ir alternatyvos................................................................................................ 17 

Nuo priemonių prie scenarijų................................................................................................ 18 

Kaip naudoti scenarijus ........................................................................................................ 19 

Scenarijų turinys ................................................................................................................... 20 

Poveikio nustatymas.............................................................................................................20 

Pavyzdžiai............................................................................................................................. 22 

3. Įgyvendinimas...........................................................................................27 

3.1 Įgyvendinimo procesas................................................................................................... 28 

3.2 Priemonės........................................................................................................................ 30 

3.3 Kliūtys - priimtinumas..................................................................................................... 31 

4. Planavimas ir projekto valdymas ............................................................35 

5. Dalyvavimas..............................................................................................41 

5.1 Planavimo proceso tikslai ir principai ........................................................................... 41 

5.2 Rengimasis ...................................................................................................................... 42 

5.3 Dalyviai............................................................................................................................. 43 

5.4 Komunikacija ir informacija............................................................................................ 43 

5.5 Procesas .......................................................................................................................... 46 

6. Sąmoningumo didinimas ir ryšiai su visuomene ..................................48 

6.1 Tikslai ............................................................................................................................... 48 

6.2 Informacija ir pranešimai................................................................................................ 49 

6.3 Tikslinės grupės .............................................................................................................. 50 

6.4 Sąmoningumo didinimo procesas................................................................................. 51 

6.5 Priemonės........................................................................................................................ 55 

6.6 Strategijos........................................................................................................................ 55 

7. Nacionaliniai skirtumai.............................................................................61 

8. Išvados ir rekomendacijos.......................................................................63 

9. Pratimai .....................................................................................................64 

10. Literatūra...................................................................................................65 

11. Terminai.....................................................................................................68 

12. Politikos formavimas ir įgyvendinimas – projektų konsorciumai:.......69 



1. Įvadas 

1.1 Politikos formavimo ir įgyvendinimo apibrėžimas 

Politikos formavimas transporto planavimo procese užima svarbiausią vietą. Tai strateginio 

planavimo procesas, vedantis link bendrosios koncepcijos, dažnai vadinamos “transporto 

generaliniu planu”. Toks generalinis planas – tai politinis sprendimas. Jis apima priemonių, 

skirtų transporto sistemos ateities plėtrai, komplektą. Reikia nuspręsti, kuris scenarijus arba kuri 

grupė priemonių iš daugybės įvairių scenarijų arba priemonių padėtų geriausiu keliu pasiekti 

numatytų tikslų. Ši bendra koncepcija paprastai yra teisiškai įpareigojanti bazė, kurioje 

ilgesniam laikotarpiui kuriami detalūs planai ir koncepcijos. 

Politikos formavimas yra svarbiausias aukštesniuosiuose strateginiuose lygiuose, bet turi būti 

svarstomas ir kiekviename transporto planavimo proceso lygyje: 

• Strateginė politika transporto srityje apima platesnę sritį bei ilgalaikes strategijas. Ši 

politika turi būti toliaregiška ir palaipsniui įgyvendinama. 

• Regioninė ir vietos transporto politika taikoma regionams ir mažoms teritorijoms 

(miestams, kaimams, t.t.), laikantis visuotinių bendrosios koncepcijos principų tačiau 

mažesniu mastu. 

Skirtumai tarp įvairių lygių – nacionalinio, regioninio, vietos – išryškėja žvelgiant į valdžios 

institucijų pasiskirstymą ir kompetenciją bei poveikio ir rezultatų mastą. 

Visų suinteresuotų šalių dalyvavimas ir informavimas turėtų būti svarbiu aspektu siekiant 

priimtų tikslų ir priimtos politikos. Viena iš aplinkai palankios politikos problemų yra ta, kad 

priemonės, kuriomis siekiama subalansuoti transporto sistemą, dažniausiai yra nepopuliarios. 

Visa transporto politika turėtų iš esmės turėti šiuos bendrus bruožus: 

• reikia įtraukti visas šalis, kurios bus įtakojamos (transporto operatoriai, transporto 

vartotojai, politikai, t.t.); 

• reikia įtraukti visus aspektus, kurie bus įtakojami (transportas, transporto rūšys, sveikata, 

aplinka, socialinė politika, ekonomika, t.t.); 

• reikia daugumos pritarimo (balsuotojų, ekspertų, t.t.); 

• strateginis požiūris, logiškas ir nuoseklus išdėstymas ir įgyvendinimas per ilgesnius 

laikotarpius; 

• galimybės iš naujo pritaikyti politiką, pagrįstą grįžtamuoju ryšiu ir vertinimu, t.t. 

Įgyvendinimas paprastai yra vertinamas kaip gyvybiškai svarbi ir dažnai apleista strateginio 

planavimo fazė. 



“Įgyvendinimas apima visus veiksmus, vykstančius įgyvendinant planus, t.y. biudžeto 

formavimą, infrastruktūros statybą, būtinus institucinius politikos priemonių pakeitimus 

(TENASSESS 1999, II priedas)”. 

Svarbu, kad įgyvendinimas taip pat apimtų socialinio ir politinio palankumo priemonių bei 

gyventojų, politikų, žurnalistų ir ekspertų nuomonių apie tikslus ir programas prieš transporto 

priemonių įgyvendinimą, jų įgyvendinimo metu ir jam pasibaigus analizę. Visuomenės 

informavimo kampanijos, taip pat nuolatinių rinkodaros procedūrų diegimas gali padėti 

sustiprinti palankumą transporto planams arba atskiroms priemonėms. 

Kokybės kontrolė suteikia galimybę iš naujo prisitaikyti, pagerinti ir reaguoti į situacijas, 

atsižvelgiant į tai kaip palankiai žiūrima į diegiamas priemones bei tų priemonių funkcionalumą. 

1 pav. apžvelgiama politikos formavimo ir įgyvendinimo priklausomybė, apibrėžiama ši tema . 

2 pav. iliustruojamas planavimo procesas nuo politikos formavimo iki jos įgyvendinimo, 

lygiagrečiai parodant komunikacijos ir dalyvavimo procesą. 

Pagrindinės temos Proceso pakopos Rezultatai 

Politikos formavimas 

transporto planavime 

Priemonių 

įgyvendinimas 

Strateginio planavimo procesas Transporto politikos formavimas 

Bendroji priemonių koncepcija 

Generalinis transporto planas 

Politinis 

Paskirtų priemonių planavimo 

procesas 

Įgyvendinimo procesas 

sprendimas 

Politinis sprendimas 

Realizuotos / įgyvendintos 

priemonės 

Sėkmės vertinimas, kokybės 

valdymas 

Priemonių projektavimas 

Įgyvendinimo koncepcija 

- Informacija 

- Sąmoningumo didinimas 

1 pav.: Apžvalga: Nuo strateginio planavimo proceso iki vietos arba regiono transporto politikos 

įgyvendinimo (BOKU-ITS) 



Planavimo procesas 

Problemų analizė 

Scenarijai ir kūrimo 

priemonės 

Vertinimas 

Detalus planavimas 


Įgyvendinimas 

Komunikacijos ir 

bendradarbiavimo procesas 

Projekto organizavimas, 

gyventojų susirinkimas, t.t. 

Projekto susitikimas su 

darbo grupėmis 

Diskusijos ir ataskaita 

gyventojams apie 

poveikį/efektą; gyventojų 

susirinkimas 

Darbo grupės 

Kokybės kontrolė Ataskaita gyventojams apie 

sėkmę 

2 pav.: Politikos formavimo pavyzdys,kuris veda link politinio sprendimo ir įgyvendinimo (SAMMER, 

ROESCHEL 2000) 

3 pav.: Detalus planavimas – viena viso transporto planavimo proceso dalis 



4 pav. pateikiamos pagrindinės politikos formavimo ir įgyvendinimo procesų struktūros ir 

svarbios sudedamosios dalys. 

Scenarijų 

Metodika 

Politikos formulavimas 

• Planavimo procesas. 

• Politikos formulavimo 

tikslai. 

• Problemų analizė. 

• Scenarijų sudarymas. 

• Kt. 

Priemonės politikos 

formulavimui 

Dalyvavimo 

procesas 

4 pav.: Politikos formavimo ir įgyvendinimo struktūra ir turinys (BOKU-ITS) 

1.2 Tikslai ir uždaviniai 

Pagrindinis šios temos tikslas – parodyti, kokia svarbi yra politikos formavimo ir įgyvendinimo 

vieta planavimo procese, taip pat parodyti jų tarpusavio priklausomybę ir dalyvavimo bei 

komunikacijos svarbą politikos formavimo procese kaip ir įgyvendinimo fazėje. 

Studentai turėtų įgyti žinių apie: 

Transporto planavimas 

Sąmoningumo 

kėlimas 

• Politikos formavimo ir įgyvendinimo procesų eigą, į planavimo procesus patenkančias 

struktūrines diagramas, praktinius ir konkrečius pavyzdžius; 

• Strategijų ir tikslų suformulavimo transporto politikoje svarbą; 

• Planavimo procese naudojamas priemones ir įrankius; 

Įdiegimas 

• Nustatytų 

priemonių/planų 

realizavimas 

• Atsižvelgiama į socialinį 

ir politinį priimtinumą 

• Kokybės kontrolė 

• Kt. 

Dalyvavimo 

procesas 

Priemonės įdiegimui 

Sąmoningumo 

kėlimas 

Projekto valdymas kt. 

Projekto valdymas kt. 

• Įvairias transporto politikos priemones, galinčias įtakoti transporto situaciją ir transporto 

elgseną; 



• Dalyvavimą transporto planavimo (politikos) ir informavimo procese; 

• Scenarijų metodiką ir prognozių svarbą; 

• Projekto valdymą ir tikslų pasiekimo lygio vertinimą. 

1.3 Problemos 

Strategijos, kuriomis siekiama užsibrėžtų tikslų, yra gerai žinomos ir patvirtintos dokumentais, 

o pagrindinė problema – tai jų įgyvendinimas: tikslas pasiekiamas ne nutiesiant kelią arba 

priimant naują įstatymą, bet įtikinant dalyvaujančias šalis, ypač gyventojų supratimą bei 

palaikymą. Didžiausias politikų ir planuotojų laukiantis sunkumas – tai užsibrėžti priimtinus 

tikslus, kurių būtų siekiama priimtinomis priemonėmis. Ši mokomoji medžiaga yra sutelkta į 

planavimo, sociologinius, politinius ir organizacinius klausimus. Sąmoningumo didinimas taip 

pat vaidina svarbų vaidmenį. Taip pat šiek tiek kalbama apie techninius, finansinius, teisinius ir 

reglamentinius dalykus. 

1.4 Ryšys su ES politika 

Europos Sąjungos Baltoji knyga apie Europos transporto politiką (EUROPOS BENDRIJŲ 

KOMISIJA, 2001 m.) sudaro transporto politikos pagrindą valstybėse narėse. Ji yra pagrįsta 

ilgalaike subalansuotos transporto sistemos kūrimo strategija – ambicingu tikslu, siekiančiu, kad 

vis didėjančias transporto problemas, pvz., vis didėjančias grūstis, žalą aplinkai, kai kurių 

regionų izoliavimą, t.t., sukelia didėjanti motorizuoto judrumo paklausa. 

Tokiai ilgalaikei strategijai įgyvendinti reikia daug laiko ir daugybės įvairių priemonių bei 

politikos įrankių. Baltojoje knygoje siūloma maždaug 60 specifinių priemonių, kurios turėtų 

būti įgyvendintos iki 2010 m., o bendroji transporto politika turėtų atitikti subalansuotos plėtros 

poreikius. 

Baltojoje knygoje pateikiamoje analizėje pabrėžiama: 

• grūsčių rizika pagrindinėse arterijose ir regioninis disbalansas, 

• sąlygos reikalingos keisti balansą tarp transporto rūšių, 

• pirmenybė teikiama sangrūdų šalinimui, 

• nauja vieta vartotojams, pačioje transporto politikos šerdyje, 

• poreikis susidoroti su transporto globalizacijos poveikiu. 

Taigi, koncentruojamasi ne tik į transporto politiką, nes integruotas požiūris, atsižvelgiant ir į 

nuoseklias priemones kitų politikos rūšių – ekonomikos, urbanistikos ir žemės naudojimo 

planavimo, socialinės ir švietimo, biudžeto ir fiskalinės – kontekste yra daugiau žadantis, jei 

valstybės narės nuspręstų palankiai priimti permainas ir nesilaikytų įsikibę į esamą padėtį. 



Renkantis subalansuotą plėtrą reikės imtis iniciatyvių priemonių, nors kai kurios jų bus sunkiai 

priimamos, taip pat reikės įdiegti kai kurias naujas taisykles, kurios paskirstytų būsimą 

motorizuoto judrumo paklausą. Šį ES kursą turėtų perimti ir valstybės narės, nuo šalies valdžios 

institucijų iki vietos valdžios. Jos taip pat turėtų suvokti ir žinoti, kokia atsakomybė ir kokios 

problemos jų laukia dėl būsimos plėtros Europoje. 

Be Baltosios knygos, kuria siekiama pateikti rekomendacijas ir kryptis, Europos transporto 

politika yra nagrinėjama ES projekte TENASSESS (1999 m.). 

1.5 Aprašymas – turinio santrauka 

Ir politikos formavimas, ir įgyvendinimas yra pagrindinės strateginio planavimo proceso dalys. 

Kadangi politikos formavimas yra labai svarbus ir sudaro pagrindą, o įgyvendinimas yra 

tiesioginė sprendimų išdava, taip sakant, politikos formavimo rezultatas. 

Šiuo metu yra keletas įrankių, padedančių siekti užsibrėžtų tikslų ir palaikančių proceso eigą bei 

sėkmę. Scenarijaus technika yra labai svarbi formuojant politiką, o sėkmės kontrolė užtikrina 

tam tikrą įgyvendinimo kokybę. Ir vienu, ir kitu atveju reikalingas dalyvavimas, sąmoningumo 

didinimas bei ryšiai su visuomene ir vadovavimas projektui. Vadovavimas projektui užtikrina 

nuoseklią įvykių eigą, o dalyvavimas bei informavimas yra nukreipti į politinių bei socialinių 

kliūčių įveikimą ir transporto projektų, planų, įgyvendinimo priemonių sėkmės garantavimą. 

Mokomosios medžiagos struktūra atitinka šį požiūrį. Politikos formavimas ir įgyvendinimas yra 

kertiniai akmenys ir todėl detaliai aprašomi bei paaiškinami, o atskiruose skyriuose nagrinėjami 

trys susiję įrankiai (dalyvavimas, sąmoningumo didinimas bei ryšiai su visuomene ir projekto 

valdymas). Kiekvieną skyrių galima naudoti kaip modulį bei papildyti kitais skyriais. 



2. Politikos formavimas 

Politikos formavimas transporto planavimo srityje yra procesas, kuriame 

• kuriama, 

• aptariama ir 

• įgyvendinama 

transporto politikos strategija ir tikslai. Todėl šis procesas yra 

• viena iš svarbiausių planavimo proceso dalių; 

• atspindi visuomenės vertybių sistemą, susijusią su transporto būkle, aplinka, t.t. 

• yra būtina sąlyga transporto priemonių ir transporto investicijų įvertinimui. 

Strateginis planavimas yra būtinas aukštesniems transporto politikos lygiams, kur ruošiamos ir 

teikiamos rekomendacijos žemesniems planavimo lygiams. Tačiau jį galima naudoti visais 

planavimo hierarchijos lygiais – regioniniu, vietos ir miesto transporto politikos. Strateginę 

transporto politiką sudaro bendros idėjos ir principai, todėl ją lengva pagrįsti konsensusu. 

Tačiau ji turėtų apimti tikslus, kurių reikia pasiekti ateityje, taip pat ir priemones, kuriomis 

siekiama šių tikslų. Be to, ji turėtų apimti rodiklius, pagal kuriuos būtų galima vertinti 

pasiekimų lygį. Kuo konkretesnė (mažesnė) planuojama teritorija, tuo detalesnė bus transporto 

politika, o galiausiai strateginės gairės atves iki konkrečių ir detalių priemonių – tai yra vietinis 

lygmuo kuriame politika yra įgyvendinama. 

Būsima nauda ir transporto poveikis turi būti įvertinami laikantis esamų aplinkosaugos 

reikalavimų, taip pat vietos ir pasauliniu lygiu (pvz. Kioto protokolas). Svarbu kurti kuo 

įvairesnius būsimos plėtros scenarijus. Pageidaujami scenarijai paprastai yra tie, kuriais 

pasiekiamas akivaizdus pagerėjimas palyginus su dabartiniu scenarijumi, kuris taip pat žinomas 

kaip BAU (įprasto verslo) scenarijus (5 pav.). 

Dabartinė plėtra 

Dabartinė situacija 

Tendencijų plėtra 

Pageidaujamos 

ateities vizija 

5 pav.: Būsima plėtra, priklausanti nuo dabartinio transporto politikos formulavimo. 

Šaltinis: Drawing Dietiker, looser 1985 



Kaip būtų galima politikos formavimą pristatyti visuomenei? 

Ateities transporto scenarijai gali būti sudėtingi modeliai, kurie nėra lengvai suprantami 

visuomenei. Todėl svarbu sudalinti tą struktūrą į mažesnes dalis (kurias būtų lengviau suprasti) 

ir pateikti pagrindinį turinį visuomenei: 

• Miesto, bendruomenės, regiono, t.t. transporto politikos modelis (Leitbild); 

• Strateginiai transporto politikos tikslai; 

• Hierarchinė transporto politikos tikslų sistema; 

• Kiekybiniai tikslai, pvz. tikslas pakeisti modalinį pasiskirstymą per referencinius metus; 

• Rekomendacijos transporto politikai; 

• t.t. 

Detalūs strateginiai tikslai ir politika (taikomi įvairiems transporto sektoriams) yra išvardinti 

MAESTRO projekte (1999, Guidelines, A –G priedai). 

Įtvirtinti valdžios institucijų lygiai 

Politikos formavimo (ir įgyvendinimo) atžvilgiu transporto politikos pagrindą sudaro politinės, 

teisinės ir institucinės sąlygos. Įvairūs valdžios institucijų lygiai - tarptautinis, šalies, regioninis 

ir vietos (1 lentelė) – nurodo hierarchiją pagal kurią turi būti patenkinti koordinacijos ir sąveikos 

keliami reikalavimai. (TRANSLAND 1999). 

• Tarptautiniu lygiu (ES) – Baltoji Europos transporto politikos knyga 

• Nacionaliniu lygiu – Nacionaliniai transporto planai. 

• Regioniniu lygiu – Federalinio administracinio vieneto transporto politika. 

• Vietos lygiu – Regioninės plėtros planas (apimantis ir transporto klausimus). 

1 lentelė: Politikos formavimas įvairiais įtvirtintais valdžios institucijų lygiais 

Politikos formavimo įrankiai 

Šie įrankiai yra labai svarbūs politikos formavimo procesui (taip pat ir įgyvendinimui, žr. 

tolesnius skyrius): 

• Scenarijaus metodika 

• Suinteresuotų transporto politikos subjektų dalyvavimas 

• Informacinės kampanijos visuomenei 

• Projekto valdymas 



Politikos formavimo ir transporto planavimo procesas 

Kad būtų galima plėtoti transporto politiką, pirma reikia išplėtoti įvairius modulius (6 pav.). 

Politikos formavimo 

rezultatai, kuriuos 

jau galima 

įgyvendinti 

6 pav.: Politikos formavimo procesas transporto planavimo procese 

(BOKU-ITS; adaptuota iš RVS 2.1, 1984) 

Šio proceso pakopos yra apibūdinamos tolesniuose skyriuose. Kai kurie politikos formavimo 

procesui būtini įrankiai aprašomi specialiai tam skirtuose skyriuose (pvz. “dalyvavimas” ir 

“sąmoningumo didinimas ir ryšiai su visuomene”). Taip pat žr. MAESTRO-Methodology 

(MAESTRO 1999) ir FATIMA metodines rekomendacijas (1999). 

2.1 Problemų analizė 

Daugelis planavimo procesų prasideda nuo problemų analizės. Rezultatai sudaro visų toliau 

išvardintų pakopų pagrindą. Pagrindinės problemų analizės dalys yra: 

• tikslų ir uždavinių suformulavimas 

• dabartinės situacijos analizė 

• trūkumų analizė 

Tikslų 

suformulavimas 

Problemų analizė 

Dabartinės 

situacijos analizė 

Priemonių kūrimas 

Priemonių jungimas su alternatyvomis ir scenarijais 

Alternatyvų ir scenarijų poveikio nustatymas 

Alternatyvų ir scenarijų įvertinimas 


Trūkumų analizė 

Transporto politika – Modelis (Leitbild) 

Transporto politika – Tikslai / uždaviniai 

Transporto politika – Principai 



Šios trys dalys yra apžvelgtos 7 pav. Detalės yra aprašomos toliau. 

7 pav.: Struktūrinė problemų analizės proceso schema (BOKU-ITS; adaptuota iš RVS 2.1, 1984) 

Tikslai ir uždaviniai 

Tikslus ir uždavinius galima įvairiai suprasti, tai priklauso nuo pačių suinteresuotų subjektų. 

Pagrindiniai transporto politikos uždaviniai gali būti šie (keletas pavyzdžių): 

• subalansuota eismo plėtra; 

• eismo tvarkymas visuomenei ir aplinkai palankiu būdu; 

• lengvas visų transporto rūšių prieinamumas visiems vartotojams; 

• mažų atstumų miestai; 

• gyventojų dalyvavimas planavimo procesuose; 

• t.t. 

Tikslų suformulavimas Dabartinės situacijos 

analizė 

Tikslų, uždavinių, gairių 

apžvalga. 

Išvados apie aktualius 

uždavinius. 

Sprendimai dėl uždavinių 

ir jų fiksavimas. 

Uždavinių 

operacionalizavimas 

pagal rodiklius. 

Pageidaujamo rodiklių 

lygio apibrėžimas. 

Būtinų apklausų poreikio 

nustatymas. 

Būtinų apklausų 

atlikimas. 

Duomenų apdorojimas. 

Dabartinės situacijos 

aprašymas pagal 

apibrėžtus rodiklius. 


įvertinimas. 

Trūkumų analizė 


trūkumų apžvalga. 

Aktualių dabartinės 

situacijos trūkumų atranka. 

Aktualių trūkumų 

operacionalizavimas pagal 

rodiklius. 



Aplinkai palankiame scenarijuje galima nustatyti keturias uždavinių (principų) grupes 

(2 lentelė): 

Vengti Keisti Gerinti Remti 

Bereikalingo eismo → 

lėtinti motorizuoto 

eismo augimą. 

Būtiną judrumą 

transporto priemones 

keist kitais susisiekimo 

būdais, kurių neigiamas 

poveikis yra palyginti 

nedidelis (kalbama apie 

keleivinį ir krovininį 

transportą). 

Sąlygas visoms 

transporto rūšims. 

Pasiekiamumą 

Subalansuotų 

transporto priemonių 

pasiūlą 

Kelių saugumą. 

2 lentelė: Aplinkai palankaus scenarijaus uždaviniai (BOKU-ITS) 

Subalansuotas 

priemones – važiavimą 

dviračiu ir ėjimą 

“Protingą” judrumą. 

Kai kurie uždavinių ir jų indikatorių pavyzdžiai yra įtraukti į 3 lentelę, nurodančioje operatorius, 

vartotojus ir visuomenę kaip transporto planavimo procese dalyvaujančius suinteresuotus 

subjektus (sutrumpintai pateikta iš MAESTRO, 1999 m.). 

Suinteresuoti 

subjektai 

Operatoriai Mažiausios išlaidos 

Vartotojai 

Plačioji visuomenė 

Uždaviniai Rodikliai 

Didžiausios pajamos 

Trumpiausias kelionės laikas Kelionės laikas 

Kapitalo sąnaudos, veiklos sąnaudos 

Transportavimo mokesčiai, valstybiniai 

mokesčiai / rinkliavos. 

Mažiausios kelionės sąnaudos Kelionės sąnaudos 

Aukšta pasiūlos kokybė Paslaugų lygis, kelionės patogumas, 

paslaugos dažnumas 

Maksimalus kelių saugumas Avaringumas, sąnaudos, eismo nelaimių 

dažnumas. 

Mažiausia žala aplinkai Triukšmo ir teršalų emisijos ribiniai dydžiai (→ 

poveikis klimatui, vandeniui, dirvožemiui, 

žmonėms) 

Nuo triukšmo ir teršalų emisijos nukentėjusių 

žmonių skaičius 

Teritorijos poreikis 

Poveikis gamtovaizdžiui ir urbanistiniam 

landšaftui – nuo 1 (labai gerai) iki 5 (labai 

blogai). 

Optimalus regioninis planavimas Pasiekiamumas – atstumas iki centro, 

autobusų stotelės, t.t. visų transporto 

priemonių atveju. 

Mažiausia poveikių visumos 

ekonominė kaina 

Poveikis gyventojų struktūrai (pvz. vyresnių 

kaip 60 m. gyventojų skaičius). 

Bendros ekonominės sąnaudos. 

3 lentelė: Tikslai, uždaviniai ir rodikliai suinteresuotų subjektų požiūriu (BOKU-ITS; sutrumpintai 

pateikta iš MAESTRO, 1999) 



Detalus tikslų, uždavinių ir rodiklių sąrašas yra pateiktas ES projekte MAESTRO (1999 m., 

Guidelines). 

Trūkumai 

Dabartinę situaciją galima apibūdinti lyginat ją su standartiniais dydžiais. Būtų naudinga 

uždavinius išdėstyti ankstyvesnėje stadijoje. Pagal tai, kaip yra įvykdomi sutarti uždaviniai 

(apibūdinami rodikliais), galima nustatyti trūkumus ir vykdymo lygį. 4 lentelėje pateikiamas 

tokio galimų trūkumų sąrašo pavyzdys. 

Uždavinys Trūkumo pavyzdys 

Eismo sąlygos pėstiesiems Nėra pagalbinių priemonių perėjoje 

Eismo sąlygos dviratininkams Pavojingos sankryžos 

Eismo sąlygos visuomeniniam transportui Netinkamas autobusų tvarkaraštis 

Eismo sąlygos privatiems automobiliams Grūstys 

Kelių saugumas Didelės rizikos vietos 

Išmetamosios dujos Didelė tarša pagrindiniuose keliuose 

Triukšmas Gyvenamuosiuose rajonuose viršijamos ribinės 

triukšmo ribos. 

4 lentelė: Galimi dabartinės situacijos trūkumai (BOKU-ITS) 

8 pav.: Ar šioje nuotraukoje matyti akivaizdžių trūkumų? 

Rodikliai 

Rodikliai naudojami tam, kad būtų galima skaičiais išreikšti projekto būklę arba 

progresą/nesėkmę, t.y. nustatyto tvarkaraščio nesilaikymą (taip pat žr. “Įgyvendinimas”). 

Apibrėžimas: Rodiklis apibūdina kiekybinį arba kokybinį esamos transportinės situacijos arba 

transporto priemonių poveikį. Jį galima naudoti esamos situacijos trūkumų ir priemonių, 

kuriomis siekiama įgyvendinti norimus uždavinius, eigai apibūdinti. Todėl reikia vienetų 

sistemos, kuri leistų lyginti tam tikroje srityje ([automobilių/h], [koncentracija/m³], 

[skaičius/km], t.t.). 

Naudojimas: Rodiklis gali būti naudojamas esamos situacijos trūkumų ir priemonių, kuriomis 

siekiama įgyvendinti norimus uždavinius, eigai apibūdinti. 



5 lentelėje pateikiami rodiklių ir galimų vienetų pavyzdžiai: 

Rodiklis Vienetas 

Eismo srautas pagal kiekvieną transporto 

rūšį 

[kelionių/24h] 

Modalinis pasiskirstymas Modalinis pasirinkimas [%] 

Eismo apimtys [automobilių/24h] 

Miesto centro pasiekiamumas visomis 

transporto priemonėmis 

Eismo saugumas privačių automobilių, 

pėsčiųjų ir dviratininkų atžvilgiu 

Parkavimo aikštelių poreikis teritorijoje [m²] 

[m arba min] 

Avaringumas 

Triukšmas [dB (A) paveiktų žmonių 

skaičius] 

Išmetamosios dujos [t/d] 

5 lentelė: Rodiklių pavyzdžiai (BOKU-ITS) 

ES projekte SESAME (1998 m.) pateikiami svarbūs transporto, eismo, žemės naudojimo 

rodikliai ir išorinės transporto bei žemės panaudojimo planavimo savybės. 

2.2 Priemonės 

Priemonės – tai (generalinių) transporto planų moduliai. Jos rodo uždavinius, o jų įgyvendinimo 

sėkmę galima išmatuoti ankstesnėje politikos formavimo stadijoje nustatytais rodikliais. 

Atminkite, kad siekiami tikslai turi būti pasirenkami prieš kuriant priemones. Priemonės gali 

būti mažos arba didelės, individualios arba globalios. Priemones, kurių imamasi transporto 

srityje, galima suskirstyti į tokias grupes: 

• Transporto infrastruktūra (hardware) 

• Organizacinės transporto priemonės (software) 

• Informacinės kampanijos visuomenei 

• Lydimosios ne transporto srities priemonės 



6 lentelėje apžvelgiamos transporto priemonių grupės, kurias galima suskirstyti pagal tai, kaip 

jos atitinka pasirinktą scenarijų. 

Transporto 

infrastruktūra 

(Hardware) 

Plėtra: 

Pėsčiųjų takų tinklo 

Dviračių takų tinklo 

VT tinklo 

Kelių tinklo 

Parkavimo vietų 

t.t. 

Organizacinės transporto 

priemonės (Software) 

Pasiekiamumo apribojimai 

Judrumo valdymas 

Ramaus eismo zonų 

kūrimas 

Greičio ribos 

Parkavimo vietų valdymas 

Kainų politika (kelių 

mokestis, kuro mokestis, 

transporto priemonės 

mokestis, poveikio 

mokesčiai, parkavimo 

mokesčiai) 

Informacinės 

kampanijos 

visuomenei 

Individuali rinkodara, 

keičianti keliavimo 

elgseną 

Informacinės 

kampanijos 

Su judrumu susiję 

renginiai 

Ryšiai su visuomene 

Lydimosios ne 

transporto srities 

priemonės 

Aplinkos apsaugos 

priemonės 

Žemės naudojimo 

priemonės 

Urbanistika 

6 lentelė: Transporto priemonių apžvalga (pavyzdžiai) (BOKU-ITS; sutrumpintai pateikta iš 

MAESTRO, 1999 m.) 

9 pav.: Transporto infrastruktūra: visuomeninis 

transportas 

ES projekte MAESTRO (1999 m., Guidelines) pateikiamos priemonės pagal kiekvieną 

transporto sektorių (pvz., kelių sektorių, miesto transporto sektorių, t.t.). 

2.3 Scenarijai ir alternatyvos 

Kai kuriuose ES projektuose analizuojamas scenarijų kūrimas, nors pradžioje jie nebuvo skirti 

šiai tyrimų sričiai (POSSUM 1998 ir SCENARIOS 1998). ES projekte ASTRA (2000 m.) 

sukurtas strateginis politikos vertinimas buvo išbandytas kuriant įvairius scenarijus, skirtus 

ilgalaikio Europos politinių sprendimų poveikio analizei. Projektuose REFLEX (1999) ir 

TRANSPRICE (2000) detaliam pasirinkčių lyginimui ir poveikio vertinimui naudojami įvairūs 

politikos paketai. 

Šiame skyriuje apibūdinamas scenarijus sudarančių priemonių jungimas, pagrindinės scenarijų 

savybės ir jų naudojimas politikos kūrimo procese. 



Nuo priemonių prie scenarijų 

Scenarijų kūrimas yra įtrauktas į daugelį transporto projektų ir tikrai turėtų būti politikos 

formavimo proceso dalimi. Į scenarijų įtraukti tikslai paprastai išreiškiami tam tikra grupe 

priemonių. O šias priemones reikia sukurti dar prie pasirenkant scenarijų (10 pav.). 

10 pav.: Scenarijų ir alternatyvų kūrimas (bendroji struktūra) (BOKU-ITS) 

Scenarijus – tai puikus įrankis parodyti ir numatyti (būsimus) alternatyvios eismo plėtros 

rezultatus. Paprastai lyginama dabartis (priklausomai nuo duomenų prieinamumo) ir ateitis kur 

naudojami ir prognozavimo įrankiai. Reikia įtraukti Tendencijos scenarijų (BAU) ir būsimą šio 

scenarijaus plėtrą, nes tik tai bus galima atlikti rimtą palyginimą. Iš daugybės galimybių 

pasirenkami keli priešingi scenarijai, kad išsirutuliotų galima būsima raida ir visos politikos 

formavime dalyvaujančios šalys galėtų aiškiai tai matyti. Vietoje scenarijų taip pat galima 

analizuoti “alternatyvas” arba “priemonės” (ar jų grupes). Įvairių scenarijų lyginimas padeda 

nustatyti uždavinius ateičiai (11 pav.). 

Dabartinė plėtra 

Galimas ateities scenarijus 

„Aplinkai palanki transporto 

sistema “ 

Priemonių, pagerinsiančių esamą 

situaciją, kūrimas 

Scenarijaus sudarymas grupuojant 

atitinkamas priemones 


„Ramus judrumas“ 


„Automobiliams palankus 

miestas“ 


„Tendencija“ 

11 pav.: Įvairūs scenarijai charakterizuoja skirtingas ateities plėtros galimybes (SAMMER, 

ROESCHEL, 1995 m.). 



Svarbu: 

Vienas svarbus aspektas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį, yra tai, kad būsima transporto plėtra 

gali būti įtakojama. Pavyzdžiui, ateityje išaugsiančių eismo srautų prognozės dažnai yra 

pagrįstos “įprasto verslo” prielaidomis – strategijomis, kurios paprastai yra “palanki 

motorizuotam transportui” transporto politika. Jei tinkamos priemonės yra įgyvendinamos 

nuosekliai, šį Tendencijų scenarijų galima pakeisti kitokiu scenarijumi. Yra nemažai pavyzdžių, 

kai nuoseklios strategijos suformavo aplinkai palankesnį eismą senojoje miesto dalyje. Kitaip 

nebūtų galima paaiškinti modalinio pasidalijimo didžiuosiuose Europos miestuose. 

Kaip naudoti scenarijus 

Scenarijų naudojimas reiškia, kad prieš gaunant rezultatus yra imamasi tam tikrų priemonių. 12 

pav. pateikiama struktūrinė priemonių, reikalingų naudojant scenarijaus techniką, schema. 

Apibrėžti rodikliai. 

Apibrėžtų rodiklių nustatymas kiekvieno 

scenarijaus / alternatyvos sąlygomis 

Kiekvieno scenarijaus aprašymas pagal rodiklius. 

Kiekvieno scenarijaus poveikio / rodiklių 

lyginimas su apibrėžtais tikslais 

→ Vertinimas 

Scenarijaus vertinimas pagal tikslų įvykdymą. 

12 pav.: Alternatyvos ir scenarijai – poveikio nustatymas ir vertinimas 

(BOKU-ITS; adaptuota iš RVS 2.1; 1984) 

Priemonių grupavimas formuoja scenarijų. Priemonės parodys kiekvieno scenarijaus rezultatus, 

kurie yra apibūdinti kiekvienos priemonės rodikliais. Vertinama susumuojant visus atskiro 

scenarijaus rezultatus. Paskutinis žingsnis scenarijų rangavimas. Tai atliekama pagal laukiamus 

rezultatus. Scenarijai ne tik naudojami kuriant transporto planus, bet ir konkrečiose planavimo 

proceso pakopose, pvz., lyginant atskirtas priemones arba paketus. (ES projektai REFLEX 1999 

ir TRANSPRICE 2000). 



Scenarijų turinys 

Scenarijuose lyginami įvairūs eismo padariniai. Planavimo procese nustatomos priemonės ir 

rodikliai, naudotini scenarijuose. Transporto politika, kurios rezultatas paprastai būna 

generalinis transporto planas, turi apimti visas pagrindines transporto charakteristikas ir iš jų 

išplaukiančius padarinius. Naudojantis atrinktais rodikliais galima įvertinti kiekvieno 

scenarijaus poveikį (7 lentelė): 

• Transporto priemonių eismo srautas. 

• Modalinis pasiskirstymas. 

• Transporto priemonės nuvažiuoti kilometrai. 

• Išmetamosios dujos. 

• Anglies dioksido emisija. 

• Kelių saugumas. 

• Triukšmas. 

• Teritorijos poreikis. 

• Kapitalinės infrastruktūros sąnaudos. 

• Transporto bendrovių veiklos sąnaudos. 

• Ekonomikos plėtra. 

• Regioninė plėtra. 

7 lentelė: Eismo padariniai, nagrinėjami įvairiuose scenarijuose (SAMMER, ROESCHEL 1995) 

Poveikio nustatymas 

Kiekvieną scenarijų galima apibūdinti rodikliais, kurie yra nustatomi politikos formavimo 

proceso pradžioje. 

Kiekvieno rodiklio poveikis kiekviename scenarijuje yra nustatomas ir patvirtinamas 

dokumentais (parodomas lentelėse, paveikslėliuose, t.t.). Toliau, visų įvertintų rodiklių 

poveikiai gali būti apibendrinami vertinant kiekvieną scenarijų. Galiausiai, gauti rezultatai 

palyginami ir pateikiamas galutinis vertinimas, t.y. scenarijui paskiriama tam tikra vieta 

vertinimo skalėje. 

Vertinimo įrankiai 

Scenarijų arba alternatyvų vertinimui buvo sukurti įvairūs vertinimo įrankiai. Svarbiausi yra šie: 

• CBA – Cost Benefit Anglysis (Išlaidų ir gautos naudos analizė) 

• CEA – Cost Effectiveness Analysis (Rentabilumo analizė) 

• MCA – Multicriteria Anglysis (Daugiakriterinė analizė) 

• SIA – Strategic Environmental Impact Assessment (Strateginis poveikio aplinkai 

vertinimas) 

• EIA – Environmental Impact Assessment (Poveikio aplinkai vertinimas) 

• t.t. 

SIA ir EIA gali būti įtraukti į politikos formavimo procesus. Tai yra vertinimo procedūros, 

sukoncentruotos į poveikio aplinkai vertinimą. Jose taip pat naudojami ir kiti vertinimo įrankiai, 

pvz., CBA, CEA, MCA t.t. 



Projekte MAESTRO (1999 m.) yra apžvelgiami įprasti vertinimo įrankiai. TENASSESS 

(1999 m.) projekto metu buvo sukurtas naujas poveikio vertinimo įrankis. 

Efektyvumo pavyzdžiai 

ES projekte REFLEX (1999 m.) buvo patvirtina prielaida, kad visuomenei labiau priimtina 

neefektyvi politika, o ne efektyvios priemonės. Pirmiausia buvo vertinama, kiek kuro 

sutaupoma naudojant energijos suvartojimą mažinančių priemonių paketą (14 pav.) ir lyginama 

su subjektų nuostatomis. 13 paveikslėlyje matyti efektyvumo ir priimtinumo koreliacija. 

Sutaupymų intervalas (% priemonių atžvilgiu) 

35 

30 

25 

20 

15 

10 

5 

0 

Kuro taupymas prieš priemonių priimtinumą 

0 20 40 60 80 100 

Priimtinumas (priimtinumo gyventojams %) 

Kelių kainodara 

Parkavimo 

kainodara 

Kuras + 50% 

Ramaus eismo 

zonų kūrimas 

Pėsčiųjų zonų kūrimas 

ir dviračių takai 

Bilietų kainų mažinimas 

ir naujas VT 

Pirmenybė 

autobusams 

13 pav.: Priimtinumas prieš kuro taupymo priemonių efektyvumą (ES projektas: REFLEX 1999) 



Lb/kuro mokestis + 100% 

X/ visos priemonės 

Lb/kuro mokestis + 50% 

Ivb/nemotorizuotas eismas 

Vb/parkavimo valdymas 

II/Tr. priemonių mokestis 

Va/ parkavimo valdymas 

IX/Generalinis transporto planas 

IVa/nemotorizuotas eismas 

VIII/VT primenybė+ 

III/Greičio ribojimas 

VI/VT pirmenybė 

VII/Per bilietus 

14 pav.: Kuro sutaupymas naudojant energijos suvartojimą mažinančių priemonių paketus – įvairūs 

scenarijai, skirti Wr. Neustadt/Austrija (ES projektas REFLEX 1999) 

Pavyzdžiai 

Šie pavyzdžiai yra paimti iš praktinių projektų (iš Austrijos Zalcburgo miesto planavimo 

proceso). Jais siekiama pademonstruoti scenarijų metodikos turinį ir rezultatus. 8 lentelėje 

matyti įvairūs Zalcburgo miestui sukurti scenarijai. (SAMMER, ROESCHEL 1995). 

Scenarijus Savybės 

“Tendencija” Augančio eismo automobiliais toleravimas (+21%) 

“Lengvas judrumas” Skatinamas važiavimas dviračiais (+26%), ėjimas pėsčiomis (+12%) ir VT 

(+24%), 

šiek tiek ribojamas automobilių eismas (-2%) 

“Automobiliams 

palankus miestas” 

“Aplinkai palanki 

transporto sistema” 

“Vienodas visų rūšių 

skatinimas” 

200 400 600 800 1000 1200 

1528t/m (-24.1%) 

1018t/m (-16.1%) 

784t/m (-12.4%) 

268t/m (-4.2%) 

258t/m (-4.1%) 

192t/m (-3.0%) 

174t/m (-2.7%) 



100t/m (-1.6%) 

68t/m (-1.1%) 

62t/m (-1.0%) 

36t/m (-0.6%) 

1400 1600 

Kuro taupymas tonomis per metus (1996 m.) 

Radikalus eismo automobiliais skatinimas (+26%), 

masyvus kelių tinklo plėtimas (PT –26%) 

Radikalus nemotorizuoto eismo ir VT skatinimas (+38%), 

griežti automobilių eismo apribojimai (-17%) 

Visų rūšių skatinimas (Automobilių eismas +15%, VT +3%) 

(Skaičiai rodo kelionių atliekamų tam tikru būdu pokytį 2010 m. scenarijuje, lyginant su 1994 m.) 

8 lentelė: Įvairūs Zalcburgo miestui sukurti scenarijai ir jų pagrindinės savybės bei pasekmės (SAMMER, 

ROESCHEL 1995) 



15 pav.: Scenarijus “Lengvas 

judrumas”: dviratininkų skatinimas 

Tendencijos scenarijus (kai nieko nedaroma) duos 9 lentelėje matomus rezultatus. 

Didėjantis eismas automobiliais (+21%); 

Augantis nuolatinių gyventojų skaičius (+5%); 

Augantis automobilių skaičius (+27%); 

Augantys nuolat važinėjančių į darbą ir atgal skaičius (+50% nuo 1971 iki 1991 → besitęsianti tendencija) 

Didėjančios eismo apimtys [Automobiliai/24h] (iki 170% privažiuojamuose keliuose, iki 74% greitkeliuose) 

Modalinio pasiskirstymo kitimas, siekiant geresnio privačių automobilių eismo 

(motorizuotos tr. priemonės +21%, PT –3%, dviratininkai +2%, pėstieji +4%). 

9 lentelė: Zalcburgo miesto Tendencijos scenarijaus plėtojimasis (SAMMER, ROESCHEL 1995) 

Šie skaičiai detaliau parodo įvairių scenarijų poveikį ir šių scenarijų palyginimą. Galima 

pastebėti, kad Tendencijos scenarijaus poveikis aplinkai yra didelis, o iš dalies jo išvengti 

galima pirmenybę atiduodant aplinkai palankioms transporto rūšims (16 – 19 pav.). Zalcburgo 

miestas nusprendė įgyvendinti lengvo judrumo scenarijų, kuris pagerintų sąlygas 

dviratininkams. Rezultatas – kelionių dviračiais dalis šiandienos Zalcburgo modaliniame 

pasidalijime išaugo iki 19% (16 pav.). 



Eismo struktūra, išreikšta kelionių 

skaičiumi per dieną 

397000 

18% 

34% 

26% 

1994 

431000 

Tendencija 

Modalinis pasiskirstymas Zalcburge 

443000 

16% 20% 

38% 

6% 

6% 

6% 

16% 15% 18% 

25% 

26% 

Lengvas 

judrumas 

404000 


Palankus 

automobiliams 

Scenarijus 2010 m. 

447000 

PORTAL Rašytinė medžiaga www.eu-portal.net 

7% 

14% 

24% 

6% 

21% 

26% 

Palankus 

aplinkai 

16 pav.: Modalinis pasiskirstymas – įvairių scenarijų rezultatai Zalcburgo mieste 

(SAMMER, ROESCHEL 1995) 

CO, NO x teršalai 

Indeksas 100 = 1994 

100 100 

100 

1994 

30% 

13% 

42% 

22% 

25% 

Eismo išmetamosios dujos Zalcburge - CO, CH, NO x 

58 

34 

Tendencija 

73 

51 

30 

Lengvas 

judrumas 

65 

66 

40 

Palankus 

automobiliams 

85 

42 

Scenarijus 2010 

17 pav.: Išmetamosios dujos – įvairių scenarijų rezultatai Zalcburgo mieste 


25 

Palankus 

aplinkai 

54 

431000 

17% 

36% 

6% 

16% 

25% 

Vienodai 

palankus 

visoms 

transporto 

rūšims 

55 

33 

71 

Vienodai 

palankus 

visoms 

transporto 

rūšims 

VT 

Automobilių 

vairuotojai 

Automobilių 

keleiviai 

Dviratininkai 

Pėstieji 

CO 

CH 

NOx 

Pagal 

Austrijos 

įstatymą dėl 

ozono 

apsaugos, 

2006 m. 

NOx, CH turi 

siekti 35 %.

Santykinis eismo keliamo triukšmo veikiamų žmonių 

skaičiaus kitimas Zalcburgo mieste 

100 indeksas = esama būklė 

100 

1994 

Eismo keliamo triukšmo paveiktų žmonių skaičiaus 

kitimas Zalcburgo mieste 

115 

Tendencija 

109 

Lengvas 

judrumas 



115 

Palankumas 

automobiliams 

Scenarijai 2010 

18 pav.: Triukšmas – įvairių scenarijų Zalcburgo miestui kūrimas 


Tendencija 

Trend 

Lengvas judrumas 

Soft Mobility 

Car Palankumas friendly 

automobiliams 

Environmentally 

Palankumas aplinkai 

friendly 

100 

Palankumas 

aplinkai 

Equally 

supporting rūšims 

all 

modes 

113 

Vienodai 

palankus 

visoms 

transporto 

rūšims 

19 pav.: Ploto eismo infrastruktūrai poreikis (1 ha = 10 000 m²) įvairiuose Zalcburgo miestui skirtuose 

scenarijuose (SAMMER, ROESCHEL 1995) 

Vienodai palankus 

visoms transporto

10 lentelėje matyti įvairių Zalcburgo miestui skirtų scenarijų poveikis ekonominei miesto 

plėtrai. 

Miesto centro 

pasiekiamumas 

visomis 

transporto 

rūšimis 

Parduotuvių 

koncentravimas 

miesto centre 

Tendencija Lengvas 

judrumas 

Automobiliams 

palankus 

miestas 

Aplinkai 

palankus 

miestas 

Vienodai 

palankus 

visoms 

transporto 

rūšims 

- + - + 0 

- + - ++ 0 

Miesto turizmo 

stiprinimas - + -- ++ 0 

Bendrovių 

išsikėlimas iš 

miesto 

Į automobilius 

orientuoti 

prekybos 

centrai už 

miesto 

+ - + - 0 

+ - ++ -- + 

Besikeičiantis poveikis: ++ labai didėja, + didėja, 0 neutralus, - mažėja, -- labai mažėja 

10 lentelė: Ekonominė plėtra pagal įvairius Zalcburgo miestui sukurtus scenarijus 




3. Įgyvendinimas 

Įgyvendinimas – tai galutinė planavimo proceso pakopa. Faktiškai tai yra darbinė pakopa, 

kurioje realizuojami planai arba projektai. Šis generalinių transportų planų, koncepcijų, 

priemonių, biudžeto, infrastruktūros statybos, institucinių pakeitimų, t.t. įgyvendinimas 

įteisinamas politiniais sprendimais. Šioje pakopoje reikia garantuoti kokybės kontrolę, kad būtų 

suteikta galimybė atlikti reikiamus koregavimus. 

Įgyvendinimas – tai pagrindinė šiandienos transporto politikos problema, kadangi yra daugybė 

sėkmę garantuojančių priemonių, vedančių link subalansuotos transporto plėtros, tačiau jos yra 

labai menkai įgyvendinamos. 

Įgyvendinimo priemonės ir įrankiai yra panašūs į politikos formavimo procese naudojamas 

priemones. Tačiau čia pabrėžiama: 

• Projekto valdymas 

• Dalyvavimas 

• Ryšiai su visuomene ir sąmoningumo didinimas 

Visi šie trys momentai yra labai svarbūs politikos formavimo procese ir nagrinėjami atskiruose 

skyriuose. 

Net ir geriausi generaliniai transporto planai bus beverčiais, jei nebus įgyvendinami praktiškai. 

Keletas dažniausiai pasitaikančių nepavykusio įgyvendinimo proceso priežasčių: 

• Sprendimus priimantys subjektai nepakankamai gerai žino problemą; 

• Nepakankamas eismo ekspertų pajėgumas įtikinti; 

• Per mažas valdžios institucijų ir visuomenės palankumas; 

• Žiniasklaidos atstovai nežino problemų; 

• Atotrūkis tarp transporto vartotojų požiūrio ir realaus elgesio (požiūriui poveikį daro 

socialinės vertybės, o asmeniniam elgesiui – asmeniniai interesai); 

• Palankumo stoka nepopuliarioms, bet būtinoms priemonės arba transporto politikai, 

kuriomis siekiama aplinkai palankios ir subalansuotos transporto plėtros. 

Tolesniuose skyriuose patariama, kaip išvengti šių kliūčių. 



3.1 Įgyvendinimo procesas 

Pradėjus įgyvendinimą, reikalingas politinis sprendimas įgyvendinti generalinį transporto planą 

arba panašias rekomendacijas. Atskiros pakopos iliustruojamos 20 paveikslėlyje. 

Suinteresuotų subjektų dalyvavimas ir naujausios informacijos pateikimas jiems 

Rinkos analizė ir sąmoningumo didinimas 


Transporto nuostatos 

Gen. transporto planas 

Transporto planas 

Esamos situacijos analizė 

Palankumas 


(Veiklos pakopa) 

Grįžtamasis ryšys 

Konsolidacija 

20 pav.: Atskiros įgyvendinimo proceso pakopos (BOKU-ITS) 

Vertinimas 



Kokybės kontrolė Koregavimas

Dalyvavimas, informacijos srautas ir sąmoningumo didinimas – tai pagrindiniai vaidmenys, 

užtikrinantys gyventojų palankumą ir tuo pačiu padidinantis projekto efektyvumą. 

Įgyvendinimo proceso pavyzdys yra pateiktas 21 paveiksle. 


Metinės priemonių 

įgyvendinimo programos 

koncepcija 

Detalus priemonių 

planavimas 

Įgyvendinimo darbo grupių 

sudarymas 

Įgyvendinimas, esant dabartiniam gyventojų informuotumui 

Įgyvendintų priemonių 

kokybės kontrolė 

Tobulinimas ir 

koregavimas 

Dalyvavimas 

Politinis sprendimas dėl transporto modelio ir jo priemonių 

Reguliarūs darbo grupių 

susitikimai, diskusijos su 

dalyvaujančiomis šalimis 

Ataskaitos darbo grupėms 

apie įgyvendintų 

priemonių sėkmę ir 

kokybę 

21 pav.: Generalinio transporto plano įgyvendinimo proceso struktūra 




3.2 Priemonės 

Įgyvendinimo procese naudojamos atskiros priemonės, pasirinktos politikos formavimo fazėje 

(žr. 2.2 skyrių). 11 ir 12 lentelėje pateikiami įvairių sugrupuotų priemonių pavyzdžiai. 

Fiskalinės 

priemonės 

Kelių kainodara 

Parkavimo 

valdymas 

“Ecotax” reforma 

t.t. 

Švietimo 

priemonėse 

Visuomenės 

informavimas 

Judrumo 

valdymas 

Visuomenės 

dalyvavimas 

t.t. 

Transporto politikos priemonių grupės 

Infrastruktūro 

s priemonės 

VT 

infrastruktūros 

gerinimas 

Geležinkelių 


gerinimas 

Tyrimų 

skatinimas 

t.t. 

Reglamentinės 

priemonės 

Triukšmo ir teršalų 

reglamentavimas 


mažinimas 

Priemonės, 

susijusios su 

teisinės bazės 

keitimu 



t.t. 

“Ecopoint” 

sistema, skirta 

krovininiam 

transportui 

Aplinkai 

palankaus 

transporto ir 

žemės 

panaudojimo 

planavimo 

integravimas 

11 lentelė: Transporto politikos priemonių pavyzdžiai iš EBPO projekto “EST” – Galutinė 3 pakopos 

ataskaita – Austrija (E-S-T – OECD PROJECT 1999). 

Investicijos ir 

paslaugos 

Transporto 


tinklas 

Įvairių transporto 

rūšių 

koordinavimas 

Transporto 

sistemos veikimas 

VT 

racionalizavimas 

t.t. 

Transporto politikos priemonių grupės 

Planavimas Informacija ir 

neformali 

politika 

VT tinklo 

gerinimas 

Aplinkai palankių 

transporto rūšių 

derinimas 

Transporto 

planavimo ir 

urbanistikos 

koordinavimas 

t.t. 

Informacinės 

kampanijos 

Judrumo 

valdymas 

t.t. 

t.t. 

Reglamentavimas Kainodara 

Ribojamas 

privažiavimas 

motorizuotu 

transportu 


valdymas 

Parkavimo licencijos 

automobilių 

savininkams 

Greičio ribojimas 

Ramaus eismo zonų 

kūrimas 

Tr. priemonių 

gamybos ir teršalų 

išmetimo standartai 

12 lentelė: Transporto politikos priemonių pavyzdžiai (ES projektas TRANSLAND 2000) 

Subsidijos 

Varžančios 

kainodaros 

politika – tr. 

priemonių 

mokestis, kuro 

mokestis, 

parkavimo 

mokestis, kelių 

kainodara, 

poveikio 

mokesčiai 

t.t.

22 pav.: Kainodaros politika: kuro mokesčiai 

Projekte MAESTRO (1999 m.) pateikiamas pagal įvairius transporto sektorius suskirstytų 

priemonių sąrašas (kelių sektorius, tarpmodalinis sektorius, t.t.) 

3.3 Kliūtys - priimtinumas 

Net nereikia sakyti, kad priemonės labai palankiai priimamos tada, kai jos nepaliečia asmeninių 

interesų. Todėl gana dažnai pasitaiko požiūris “tik ne mano kieme”. Jei tik priemonės gali 

paveikti visus, palankumas dingsta. 23 paveikslėlyje pateikiamas visuomenės palankumo eismo 

paklausos valdymui pavyzdys. 



"Palik automobilį ir važiuok toliau VT" (Park & Ride) 

1)Transporto kainodaros paketas 

1) Paketo metodas 

Ribotas privažiavimas 

Geresnis visuomeninis transportas 

Atstumu pagrįsta kainodara 

Spūsčių kainodara 

Kordono kainodara 

Parkavimo kainų didinimas 

Parkavimo vietų mažinimas 



9,4 

14,3 

16,5 

15,6 

19,2 

43,7 

59,1 

92,0 

95,9 

0,0 20,0 40,0 60,0 80,0 100,0 120,0 

Palankumas eismo paklausos valdymo priemonėms [%] 

23 pav.: Transporto vartotojų palankumas transporto paklausos valdymo priemonėms šešiuose Europos 

miestuose (ES projektas TRANSPRICE 2000) 

Galima identifikuoti įvairias kliūčių grupes: 

• Išteklių kliūtys (materialių, finansinių); 

• Institucinės kliūtys (koordinacijos tarp įvairių organizacijų arba vyriausybės lygių stoka); 

• Socialinės/kultūrinės ir politinės kliūtys (socialinio ir politinio palankumo stoka, 

nešališkumo ir socialinis selektyvumas, žinojimo apie problemą stoka, skirtingi 

suinteresuotų subjektų interesai); 

• Teisinės kliūtys (teisiniai reikalavimai, įstatymai); 

• Šalutinis poveikis (peržengiantis originalios problemos ribas)

ES projekte TRANSLAND (1999 m.) pateikiama detali galimų kliūčių, sutinkamų 

įgyvendinimo procese, lentelė (13 lentelė). 

Politikos tipas Politika I L S R E 

Investicijos ir 

paslaugos 

Planavimas 

Reglamentavimas 

Subsidijos 

Ribojanti kainodara 

Informacija 

Transporto infrastruktūros tinklas o o x x x 

Transporto rūšių koordinavimas o o x x x 

Transporto sistemos veikimas o - - o o 

Regioninis transporto planas x o o - - 

Savivaldybės transporto planas x o o o - 

Transporto infrastruktūros patvirtinimas o o x - - 

Automobilių naudojimo reglamentavimas 

(greičio/privažiavimo ribojimas) 

o o x - x 

Eismo paklausos valdymas - - o - o 

Kelionių skaičiaus mažinimas - o o o - 

Parkavimo reglamentavimas (licencijos, 

apribojimai) 

- - x - x 

Transporto priemonių, teršalų standartai o o x x - 

Transporto koridorius x o o o - 

Transporto infrastruktūros finansavimas - o - x o 

Transporto bilietų subsidijavimas - - - x - 

Tr. priemonių mokestis, kuro mokestis o - x - o 

Parkavimo mokesčiai - o x o x 

Kelių kainodara - o x o x 

Poveikio mokesčiai o o x x - 

Informacinės kampanijos, švietimas o - - o - 

Dalinimasis vienu automobiliu - - - - - 

I Institucinės kliūtys x Kliūtys, turinčios didelį poveikį politikai 

L Teisinės kliūtys o Kliūtys, turinčios vidutinį poveikį politikai 

S Socialinės/politinės kliūtys - Kliūtys, turinčios mažą poveikį politikai arba politika yra 

R Resursų kliūtys 

E Pašalinis poveikis 

indiferentiška kliūtims 

13 lentelė: Kliūtys transporto politikos įgyvendinimui (ES projektas TRANSLAND 1999, 

Deliverable 2b, p. 69). 



Palankumą gali padėti pasiekti dalyvavimas ir informacija nuo pat planavimo proceso pradžios. 

Toliau pateikti pasiūlymai, kaip pagerinti visuomenės palankumą taikomai kainodarai yra 

paimti iš ES projekto TRANSPRICE (2000): 

• Tikslai, atspindintys visuomenės susirūpinimą, pozityvūs siekiai 

• Eismo problemų suvokimas 

• Kainodaros politikos, kaip efektyvaus sprendimo, suvokimas 

• Paketo metodas – alternatyvų pateikimas 

• Pasitikėjimas siūlomomis priemonėmis ir įplaukų panaudojamu 

• Nešališkumo garantavimas 

• Pasirinkimo laisvė 

• Naujas pažintinis judrumo situacijos įvaizdis 



4. Planavimas ir projekto valdymas 

Šiame skyriuje pateikia šiek tiek esminės informacijos apie tai, kaip sėkmingai vykdyti projektą. 

Čia neketinama gilintis į detales. 

Projekto vadovai projekto pradžioje turėtų visada paaiškinti toliau išvardintus dalykus; tai galėtų 

būti daroma politikos formavimo arba įgyvendinimo fazėje (24 pav.): 

24 pav.: Vadovavimo projektui turinys transporto planavimo procese (BOKU-ITS) 

Įgyvendinimo proceso pakopos ir priemonės turi būti kruopščiai planuojamos. Sėkmingam 

įgyvendinimui gali būti labai svarbu įdiegti strateginę “metaplanavimo” priemonę, kuri padeda 

suplanuoti šias pagrindines proceso pakopas: 

• Problemų arba kliūčių analizė 

• Suinteresuotų subjektų, dalyvausiančių įgyvendinimo procese, nustatymas 

• Suinteresuotų subjektų informuotumo lygio ir požiūrio analizė 

• Tinkamo įgyvendinimo proceso kūrimas 

- Organizacinė struktūra (projekto valdymas) 

- Suinteresuotų subjektų dalyvavimas, lobistinės grupės, t.t. 

- Tinkami įrankiai 

- Tvarkaraštis 

Valdžios 

institucijos, 

atsakomybė, 

teisiniai aspektai 

Organizacinė 

koncepcija 

t.t. 

Sąnaudų 

priartinimas prie 

finansavimo 

- Kokybės kontrolė ir stebėjimas 

Uždaviniai, 

galimybių 

studija, 

socialinis 

planas 

Vadovavimas 

projektui 

Vertinimas, 

poveikio 

vertinimas 

Svarbių etapų 

planas 

Vartotoj 

reikalavimai 

Dokumentacija, 

projekto žinynas 



t.t.

- Lydintys ryšiai su visuomene ir sąmoningumo didinimas 

- Patyrusio, tinkamo ir priimtino projekto koordinacijos atranka 

- t.t. 

Valdymo struktūros 

Visi šie dalykai yra labai svarbūs, jei siekiama sėkmės. 25 pav. nurodoma rekomenduojama 

valdymo struktūros organizacija, kad planavimo sprendimai būtų sėkmingi. 26 pav. pateikiamas 

sėkmingo priemonių paketo įgyvendinimo Austrijos projekte pavyzdys. 

Politikai Gyventojų atstovai 

Politinių sprendimų priėmėjai 

Planavimo proceso vadovas 

Projekto grupė, maks. 25 dalyviai 

Žiniasklaida 

Visuomenė 

Lobistinės grupės Eismo ekspertai 

25 pav.: Rekomenduojama valdymo struktūros organizacija, kad planavimo sprendimai būtų sėkmingi 

(BOKU-ITS) 



Rajonui 

atstovaujančių politikų 

patariamoji taryba 

Savivaldybės 

ekspertų patariamoji 

taryba 

26 pav.: Sėkmingo tarpmodalinio priemonių paketo įgyvendinimo Vienos B3 krašto kelyje organizacinė 

schema (SAMMER et al. 1998) 

Projekto grupės 

Vadovavimo projektui grupę turėtų sudaryti visų suinteresuotų subjektų atstovai. Be to, joje 

turėtų būti ekspertų ir įvairių departamentų narių (pavyzdžiui, iš miesto tarybos), atsakingų už 

svarbius sprendimus. Tai galėtų pagreitinti įgyvendinimą. Toliau yra pateikta bendra 

rekomendacija, kaip sudaryti projekto grupę vietos transporto programai rengti. 

Vietos transporto programas įgyvendinti, dalyvaujant visuomenei, siekianti projektui 

vadovaujanti grupė, kurią sudaro įvairių miesto tarybos departamentų atstovai: 

• Maksimalus skaičius: 25 asmenys 

• Vidiniai visų susijusių departamentų ekspertai (tarpdisciplininis bendradarbiavimas) 

• Išoriniai ekspertai - konsultantai 

Politinio sprendimo lygis 

Ekspertų vertinimų ir priežiūros 

apibendrinimas 

Projekto moderacija 

Moderatorius 

Išoriniai ekspertai 

Transporto planavimas 

Miesto planavimas 

Gyventojus konsultuojanti tarnyba 

Aplinkosaugos klausimai 

Grafinis dizainas 

Apklausos 

Vidiniai (savivaldybės) ekspertai 

Projekto palaikymas 

Analitinis aplinkos vertinimas 

Patariamoji taryba 

Dalyvaujančių gyventojų 

atstovai 

Demonstravimas– 

informavimas ir rezultatų 

pristatymas 

Gyventojų susirinkimas – 

galutinis rezultatų 

pristatymas 



• Atstovai: 

- policijos 

- mažmenininkų 

- kitų lobistinių grupių 

- politikų 

Darbų paketai ir tvarkaraščiai 

27 pav.: Projekto grupė 

Darbo padalinimas į atskiras užduotis 

(darbų paketus,) į mažesnes lengvai 

valdomas grupes galėtų spęsti net sudėtines 

užduotis. Projekto progresą galima stebėti 

naudojantis tvarkaraščiu. Tai padėtų aiškiai 

matyti kiekvienos atskiros užduoties 

progresą, nukrypimus arba pasikeitimus. 

Problemos tampa aiškiai matomos, todėl 

laiku galima padaryti pakeitimus, kurie 

kartais yra būtini, kad projektas būtų 

sėkmingas. 28 ir 29 pav. matyti darbų 

paketų struktūros ir tvarkaraščių 

pavyzdžiai, paimti iš ES tiriamųjų projektų. 



Nr. 

Darbų paketų aprašymas 

D i i 

1 Turimų duomenų šaltinių ir projektų apžvalga 4 

2 Bendra analitinė struktūra 8,4 

3 Atitinkamos duomenų bazės 7,75 

4 Infrastruktūros poveikio vertinimas 12,5 

5 Politikos poveikio vertinimas 10 

6 Užimtumo poveikis 10,5 

7 Miesto regeneracijos poveikis 10 

8 Ekonominės plėtros poveikis 10 

9 Palaikanti politika ir organizacinė struktūra 6 

10 Bendras socioekonominis vertinimas 10 

11 Platinimas ir eksploatavimas 5,5 

12 Projekto koordinavimas 15,5 

MM pastangos 

MĖNESIAI 

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 

PATEIKTA MEDŽIAGA D1,2 D3 D4 D5 D6 D7 

SVARBIAUSI ĮVYKIAI M1 M2 M3 M4 M5 

PASITARIMAI A B C D 

Išorinės koordinacijos susitikimai CM1 CM2 CM3 CM4 

28 pav.: Pavyzdys: darbų paketai ir tvarkaraščiai iš ES projekto 



DP1: 

Turimų duomenų, 

šaltinių ir ankstesnių 

projektų apžvalga 

DP2: 

Bendros analitinės 

struktūros kūrimas 

DP3: 

Atitinkamų duomenų 

bazių kūrimas 

DP4: 

Infrastruktūros 

poveikio vertinimas 

DP5: 

Politikos poveikio 

vertinimas 

DP6: 

Užimtumo poveikis 

DP7: 

Miesto regeneravimo 

poveikis 

DP8: 

Ekonominės plėtros 

poveikis 

DP9: 

Palaikanti politika ir 

organizacinė 

struktūra 

DP12:Projektų koordinavimas 

29 pav.: Pavyzdys: darbų paketo schema, paimta iš ES projekto 

DP10: 

Bendras 

socioekonomi 

nis vertinimas 

DP11: 

Platinimas ir 

eksploatavimas 



5. Dalyvavimas 

Dalyvavimas yra labai svarbus ir politikos formavimui, ir įgyvendinimo procesams. Tai 

civilizuotas būdas rasti kompromisą tarp įvairių ketinimų, suteikiantis visiems dalyvaujantiems 

žmonėms lygias galimybes būti išklausytiems ir siekti pagerinimų. 30 pav. pateikiamas tokio 

susirinkimo vaizdas. 

Griežtai laikytis 

ribinių teršalų 

dydžių 

Kad patrauklios vietos būtų 

tausojamos pėstiesiems 

Mes prašome: 

30 pav.: Pasitarimo vaizdas (SELLE 1996) 

ES projekte TENASSESS pabrėžiama visuomenės palankumo transporto politikai svarba ir 

labai trumpai pateikiama keletas pavyzdžių apie dalyvavimo procesus Europoje (TENASSESS 

1999, Galutinė ataskaita, p. 61-72). 

5.1 Planavimo proceso tikslai ir principai 

Dalyvavimo procese turi atsispindėti šie tikslai: 

• Visų suinteresuotų subjektų įtraukimas 

• Planavimas, kaip jungtinis procesas 

Pakankamai vietos automobiliams 

Pirmenybės 

visuomeniniam 

transportui 

Mažesnio atskyrimo, kurį 

sukelia eismas 

• Suinteresuotų subjektų poreikių identifikavimas 

Saugaus 

kelio į 

mokyklą 

• Suinteresuotų subjektų informavimas apie planavimo procesą 

Integruoti visas 

transporto rūšis 

Skatinti 

važiavimą 

dviračiais 

Eismo saugumo 



• Sprendimų priėmėjų, planuotojų ir suinteresuotų subjektų tarpusavio pasitikėjimo kūrimas 

• Konsensuso siekimas, planavimo proceso eigoje išlaikant interesų pusiausvyrą 

• Dalyvavimas, kaip demokratiškas principas, didinantis sąmoningumą ir palankumą 

sprendimams 

• Tarpininkavimas ir konfliktų valdymas 

• Harmonija tarp atskirų interesų ir socialinių vertybių (sąmoningumo didinimas padeda tarp 

jų išlaikyti harmoniją) 

Panašiai reikėtų taikyti ir šiuos principus: 

• Rūpestingai planuoti dalyvavimo procesą 

• Dalyvavimo procesą pradėti ankstyvoje planavimo stadijoje 

• Kurti pasitikėjimą tarp dalyvių 

• Teikti išsamią informaciją 

• Informuoti dalyvius apie tvarkaraštį pačioje planavimo proceso pradžioje 

• Laikyti dalyvavimą komunikacijos procesu – tai nėra vienakryptė informavimo procedūra 

• Siekti, kad būtų norima dalyvauti, kovoti su “tik ne mano kieme” pozicija 

• Diskusijų metu laikytis bendravimo kultūros, t.t. 

5.2 Rengimasis 

Labai svarbu kruopščiai pasirengti darbui, kartu planuojant ir laiką. Pagrindiniai klausimai, į 

kuriuos reikalingi atsakymai, yra šie: 

• Kas ir kokią informaciją turi gauti, kada ir kaip? 

Kas , ką, kada, kam ir kaip turėtų pranešti? 

• Kas turi dalyvauti (žr. “suinteresuoti subjektai”)? 

• Ar yra fizinis asmuo, kuris būtų atsakingas moderatorius? 

• Ar gali dalyvavimo planas atitikti tvarkaraštį ir organizacinę struktūra? 

• Ar galima viso proceso metu finansuoti profesionalų valdymą? 



5.3 Dalyviai 

Į planavimo procesą turėtų būti pakviesti ir įtraukti šie dalyviai (plg. 4 skyrių “Valdymo 

struktūros ir projekto grupės”): 

• Politikai 

• Transporto planuotojai, eismo ekspertai 

• Atstovai 

- gyventojų 

- vietos / regiono prekybininkų 

- žiniasklaidos 

- interesų ir spaudimo (lobistinių) grupių 

- su transportu susijusių organizacijų (eismo politika, visuomeninio transporto operatoriai, 

t.t.) 

31 pav.: Dalyvavimo proceso moderatorius. 

Atsakingu moderatoriumi, tarpininku (užsiimančiu dalyvių valdymu) turėtų būti neutralus 

asmuo. Reikia apibrėžti ir griežtai atskirti užduotis tiems, kurie yra atsakingi už planavimo 

procesą, ir tiems, kurie yra atsakingi už politikos formavimo procesą. 

5.4 Komunikacija ir informacija 

Dalyvavimo procese abu šie elementai yra labai svarbūs. Komunikacijos ir informacijos 

strategijoje turi būti nuspręsta, kuri medžiaga, renginiai ir turinys tinka tam tikrai tikslinei 

grupei. Lygiagrečiai reikia sudarinėti ir tvarkaraščius, kad kiekvienas informacinis renginys 

vyktų tinkamu laiku – tada, kada galima tikėtis geriausio teigiamo poveikio. 14 lentelėje 

apžvelgiamos tikslinės grupės ir renginiai. 



Tikslinės grupės 

Politikai 

Prekybininkai 

Žiniasklaidos 

atstovai (TV, 

radijas, spaudas) 

Gyventojai 

Planavimo 

procedūrų 

tvarkaraštis 

Skrajutės, 

periodiniai 

informaciniai 

biuleteniai 

Skrajutės, 

periodiniai 

informaciniai 

biuleteniai 

Spaudos 

konferencijos 

Reportažai 

žiniasklaidoje 

Pasirengimas, 

tikslų ir 

scenarijų 

aptarimas 

Uždari 

susitikimai/ 

sesijos 

Susitikimai 

vakarais 

- 

Gyventojų 

susirinkimai, 

darbo grupės 

Turinys/medžiaga/renginiai 

Vertinimas ir 

poveikio 

aptarimas/ 

parinktų 

priemonių 

poveikis 

Susitikimai su 

darbo grupėmis 

Skrajutės, 

periodiniai 

informaciniai 

biuleteniai 

Reportažai, 

straipsniai 

Gyventojų 

susirinkimai, 

darbo grupės 

Politinis 

sprendimas 

Skelbimai 

informaciniuos 

e biuleteniuose 

Periodiniai 

informaciniai 

biuleteniai 

Spaudos 

konferencijos 

Reklaminiai 

lankstinukai 

Detalus 

priemonių 

planavimas 

Diskusijos su 

gyventojais 

Diskusijos su 

verslo 

atstovais 


Periodiniai 

informaciniai 

biuleteniai 

Periodinis 

informacinis 

biuletenis 

Kokybės 

kontrolė 

Grįžtamoji 

informacija 

apie problemą 

/ 

sėkmę 



- 

Darbo grupės 

Reportažai 

žiniasklaidoje 

Planų 

aiškinimas 

14 lentelė: Komunikacijos ir informacijos strategijų analizė(lentelė) planavimo metu (Kas? Ką? Kaip?) 

(BOKU-ITS) 

Dar viena galimybė – paskirstyti įvairią medžiagą galimoms tikslinėms grupėms, 15 lentelė: 

Suinteresuoti 

subjektai 

Skrajutės 

Periodinis 

informacinis 

biuletenis 

Informacinė medžiaga ir renginiai 

Spaudos 

konferencija 

Garso ir 

vaizdo 

priemonės 

(TV/radijas) 

Demonstravimas 

Pasitarimai 

- 

Reportažai 

Reportažas, 

lankstinukai, 

informacinis 

biuletenis 

(sėkmė/ būtini 

patobulini-mai) 

Gyventojų 

susirinkimas 

Politikai X X X X X X X 

Gyventojai X X - X X X X 

Prekybininkai X X - X X X X 

Žiniasklaidos 

atstovai 

Transporto 

operatoriai 

- X X X - - X 

- X - X - - X 

15 lentelė: Įvairi informacinė medžiaga ir renginiai, skirti įvairiems suinteresuotiems subjektams 

(BOKU-ITS)

Dalyvavimo procese yra naudojami įvairūs įrankiai. Jos gali būti susistemintos kaip parodyta 16 

lentelėje: 

Įrankiai 

planavimo 

informacijai 

rinkti 

Nuomonės 

apklausos 

Suinteresuotų 

subjektų požiūrio 

apklausos 

Problemų, tikslų 

tyrimai 

t.t. 

Įrankiai 

informuoti 

žmones 

Raštiška 

informacinė 

medžiaga, 

skrajutės 

Masiniai laiškai – 

tiksliniai laiškai 

Interviu 

Parodos, 

ekskursijos 

Nušvietimas 

spaudoje 

Išorinių ekspertų 

pristatomi 

sprendimai 

t.t. 

Komunikacijos 

įrankiai 

(planuotojai ir 

visuomenė) 

Atvira taryba, darbo 

grupė 

Diskusijos, 

posėdžiai 

Pasitarimai, 

forumai, 

kolektyvinis naujų 

idėjų svarstymas 

Ekskursijos, kurių 

metu studijuojami 

esami sprendimai 

Konferencija su 

išoriniais ekspertais 

16 lentelė: Įvairūs įrankiai, naudojami dalyvavimo procese (BOKU-ITS) 

t.t. 

Konsultavimo įrankiai 

Patariamoji taryba 

Valstybės kontrolierius 

Konsultantas tam tikrų 

problemų klausimais 

Gyventojų konsultantas 

(Volksanwalt) 



t.t.

5.5 Procesas 

32 pav. pateikiamas dalyvavimo proceso eigos pavyzdys. 

Raštiška medžiaga visiems 

suinteresuotiems subjektams 

Centro, į kurį gyventojai galėtų kada 

panorėję užsukti, įsteigimas 

Pirmasis gyventojų susirinkimas. 

Tikslai: informacija, diskusijos, apklausa, 

problemų paskirstymas 

Gyventojų konsultanto išrinkimas 

Informacijos rinkimas lankantis 

namuose, diskutuojant su politikais, 

rengiant ekskursijas, t.t. 

Planavimo alternatyvų kūrimas. 

Alternatyvų aptarimas su viešosios 

valdžios atstovais 

Veiklos pradžia iš (viešosios) 

valdžios pusės 

Įgyvendinimas ir gyventojų konsultanto 

vykdoma kontrolė 

32 pav.: Dalyvavimo proceso eigos pavyzdys (KIENAST 1988) 



Daugiau detalios informacijos apie dalyvavimo ir komunikacijos procesą yra pateikta žemiau. 

• Kvietimas į pirmąjį gyventojų susirinkimą su pridedama gyventojams skirta anketa, kurioje 

pateikiami klausimai apie su eismu susijusias problemas, pageidavimus ir tikslus 

• Gyventojų susirinkimo surengimas pirmojoje planavimo pakopoje 

• Kvietimas į antrąjį gyventojų susirinkimą su pridėtu trumpu priemonių pristatymu 

• Priemones pristatančios parodos apie planavimą parengimas ir įgyvendinimas 

• Parodos uždarymas surengiant antrąjį gyventojų susirinkimą 

• Uždaro planavimo susirinkimo surengimas su projekte dalyvaujančiomis darbo grupėmis (2 

–4), priklausomai nuo progreso. Į šias darbo grupes įeina visų politinių partijų, lobistinių 

grupių, turizmo, gyventojų iniciatyvinių grupių, mokyklų, policijos, federalinės kelių 

administracijos, federalinės geležinkelio administracijos, regioninių planuotojų, t.t. atstovai 

• Socialinė empirinė visų suinteresuotų subjektų apklausa (gyventojų, svečių, politikų, 

lobistinių grupių, t.t.) norint sužinoti jų požiūrį į transporto politiką ir sąmoningumo 

didinimą. Šie rezultatai yra svarbūs, norint nustatyti, ar trūksta informacijos ir yra naudingi 

formuojant nuomonę. 

Dalyvavimo proceso eigoje kyla daug konfliktų. Tai yra 

normalu, kadangi reikia spręsti sunkius klausimus ir 

žmonės kartais per karštai reaguoja. Įvairių transporto 

priemonių naudojimas gerokai peržengia racionalumo 

ribas. Todėl galima tikėtis, kad emocijos nugalės sveiką 

protą. Konfliktus galima išspręsti dar labai ankstyvoje 

stadijoje. 

Sėkmingą konfliktų sprendimo strategiją sudaro keturi 

principai: 

(1) atskirti žmones nuo problemos 

(2) sutelkti dėmesį į interesus, bet ne pozicijas 

(3) rasti abipusiai naudingų galimybių 

(4) atkakliai laikytis objektyvumo kriterijų 

33 pav.: Gyventojų susirinkimas 



6. Sąmoningumo didinimas ir ryšiai su 

visuomene 

Ši tema buvo taip pat nagrinėjama temoje “Judrumo valdymas ir keleivių sąmoningumas”, kurią 

parengė FGM-AMOR. 

Šiame skyriuje daugiausia kalbama apie sąmoningumo didinimo ir ryšių su visuomene esmę bei 

pateikiami suinteresuotų subjektų vertinimo ir požiūrio pavyzdžiai, o Judrumo valdymo 3 

skyriuje “Keleivių sąmoningumas” detaliai nagrinėjamos strategijos ir įrankiai. Abi dalys 

papildo viena kitą. 

6.1 Tikslai 

Net geriausia koncepcija bus bevertė, jei gulės uždaryta stalčiuje. Būtina didinti problemos 

suvokimą ir reklamuoti gerus sprendimus. Kad būtų pasiekta geresnių subalansuotų rezultatų, 

priimami transporto politikos sprendimai dažniausiai iš pirmo žvilgsnio būna nepopuliarūs, 

tačiau populiarūs sprendimai dažniausiai būna nenaudingi. 

Į visas informavimo ir ryšių su visuomene priemones reikia įtraukti šiuos tikslus: 

• Siekti tokių sąlygų transporto politikoje, kurios skatintų aplinkai palankų eismą 

• Didinti gyventojų palankumą nepopuliarioms, bet būtinoms priemonėms (pvz. kelių 

kainodara) 

• Keisti keliavimo elgseną (pereiti prie aplinkai palankių transporto rūšių) 



6.2 Informacija ir pranešimai 

Subjektyvi situacija nulemia objektyvios situacijos suvokimą ir vertinimą. Informaciniame 

procese situacijos interpretavimo struktūra ir keitimasis informacija bei pranešimais yra panaši į 

iliustruojamą 34 ir 35 pav. 

Objektyvi situacija 

(eismo pasiūla, eismo paklausa, 

aplinkos situacija, socialinis požiūris, 

t.t.) 

Individualus ‘filtras’, kurį įtakoja 

asmeninis suvokimas ir požiūris, 

žinių ir informacijos lygis 

Subjektyvi situacija, 

Kaip individualių sprendimų ir 

požiūrio pagrindas 

Individualus požiūris ir elgesys 

34 pav.: Pagrindinė informacijos filtrų struktūra sąmoningumo didinimo procese (BOKU-ITS) 

Informacijos perdavimas 

Perduodantis asmuo 

Turi 4 elementus: 

Informacija 

• objektyvus informacijos turinys 

Galima įtaka, kurią daro 

Informacijos ir 

sąmoningumo didinimo 

priemonės 

Priemonės, susijusios su 

infrastruktūra, eismo 

organizavimu, informavimu 

ir sąmoningumo didinimu 

• subjektyvus “atskleidimas” / “siuntėjo” 

pastangos 

• ryšys tarp “siuntėjo” ir “gavėjo” 

• “siuntėjo” kreipimasis į “gavėją” 

yra įtakojama ryšio tarp informacijos ir visuomenės 

Priimantis asmuo 

35 pav.: Keitimosi informacija ir informacijos perdavimo procesas sąmoningumo didinimo procese 

(BOKU-ITS) 



Norint sėkmingai suformuluoti pranešimus ir informaciją, reikia atsižvelgti į šiuos principus: 

• Principai: 

- Visą laiką veikite pagal priimančio asmens poreikius ir perduodančio asmens galimybes. 

- Empirinės įmanomų alternatyvų badyminės studijos gali pagerinti efektyvumą ir padėti 

išvengti nesėkmių. 

• Tikslai: Informacija turi būti objektyvi, lengvai suprantama ir aiškiai atpažįstama. 

• Subjektyvumas: Užkirsti kelią arogancijai – “gavėjas” yra pakankamai protingas, kad pats 

padarytų teisingas išvadas. 

• Ryšys: bendradarbiavimas, partnerystė su “gavėju”. (Mes esame toje pačioje valtyje, kartu 

mes galime priimti esminius sprendimus, kurie padėtų išspręsti eismo problemas.) 

• Kreipimasis: turi būti suformuluotas emocionaliai, socialiai ir rišliai. 

Informacijos turinio pavyzdys (informacija dviratininkų lobistinei grupei): 

• Informacija: “Dažniau važiuokite dviračiu, nes tai pigiau, neteršia aplinkos ir neužima 

daug vietos kelyje”. 

• Tikslai: “Važiuoti dviračiu mieste yra protingiau nei automobiliu.” 

• Subjektyvumas: “Mes atradome filosofinį akmenį! Mes esame transporto planavimo 

Guru!” 

• Ryšys: “Jus reikia informuoti!” 

• Kreipimasis: “Keiskite automobilį dviračiu!” 

6.3 Tikslinės grupės 

Svarbu kreiptis į tikslines grupes su tinkama informacija ir tinkamu laiku. Rekomenduojama 

pradėti nuo informacijos grupių lyderiams ir vėliau koncentruotis į visą plačiąją visuomenę. 

• 1 žingsnis: instituciniai asmenys 

Politikai, grupių lyderiai, transporto ekspertai , žiniasklaidos atstovai, t.t. → 

“sniego gniūžtės efektas” 

• 2 žingsnis: gyventojai, visuomenė 



6.4 Sąmoningumo didinimo procesas 

36 pav. iliustruojamas ryšių su visuomene ir sąmoningumo didinimo procesas. 

36 pav.: Pagrindinė ryšių su visuomene ir sąmoningumo didinimo struktūra 

(BOKU-ITS) 

Pirmiausia reikia išanalizuoti rinką ir esamas problemas, kad tai nebūtų šokimas į šaltą vandenį. 

Šią pakopą reikia suplanuoti ir padalinti į smulkesnes užduotis. 

• Tikslų ir tikslinių grupių apibrėžimas 

• Rinkos analizės koncepcija apibrėžtoms tikslinėms grupėms 

- Tikslinių grupių požiūris į transporto politiką 

- Informacijos tikslinėms grupėms pateikimo lygis, informacijos trūkumų atskleidimas 

(pvz. dėl 30 km/h zonos) 

- Kitų grupių požiūrio į transporto politiką vertinimas, atskleidžiantis neteisingą vertinimą 

• Rinkos analizės realizavimas atliekant tikslinių grupių apklausą 

• Apklausos rezultatų analizė. 

Veiklos pakopos 

Rinkos analizė, problemų analizė 

Priemonių kūrimas 

(orientuota į tikslines grupes) 

Priemonių efektyvumo tikrinimas (demonstracinis 

bandymas) 

Ryšių su visuomene ir informacinių kampanijų 

diegimas 

Tikslas yra pasiektas? 



Ne

37 pav. iliustruojami įvairūs tikslinių grupių požiūriai / suinteresuotų subjektų į siūlomas 

transporto paklausos valdymo priemones (REFLEX 1999). 

Kuras +50% 

Fuel +50% 

Kelių 

kainodara road pricing 

Parkavimo 

parking kainodara pricing 

Ramaus 

eismo trafficzonos calming 

Pirmenybė 

autobusams bus priority 

Takai 

pedestrianisation 

pėstiesiems 

Dviračių takai 

bicycle lanes 

Pigesni 

reduce bus bilietai fares 

Naujo VT 

new PT-s pasiūla upply 

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% 

Palankumo lygis 

Žurnalistai 

Ekspertai 

Prekeiviai 

Politikai 

37 pav.: Visų tikslinių grupių požiūris į transporto paklausos valdymo priemones, keturių Europos miestų 

lyginimas, kuriuose buvo atliekami bandymai. REFLEX (1999) 



38 pav. iliustruojamas informacijos Graco gyventojoms trūkumas apie 30 km/h zonos įvedimo 

poveikį grūstims visame mieste. 

Palankumo lygis, % 

100 

50 

0 

75 

Visuomenė 

(jos požiūris) 

66 

62 

50 

Politikai Ekspertai Žurnalistai 

Visuomenės požiūrio vertinimas 



Palankumo lygis, % 

100 

50 

0 

29 

43 

45 

42 

Ekspertai Žurnalistai Politikai Visuomenė 

(jų požiūris) 

Politikų 

požiūrio 

vertinimas 

38 pav.: Informacijos gyventojams apie 30 km/h poveikį grūstims trūkumai. Vertinimo lygis atsakant į 

klausimą: “30 km/h įdiegimas šalutinių kelių tinkle sukels grūstis.” Graz 1992 (SAMMER, ROESCHEL 

1998) 

Šiame pavyzdyje matyti, kad priemonės turi būti efektyvios tiek sąmoningumo didinimo tiek 

rentabilumo prasme. Kalbant apie į tikslines grupes orientuotų efektyvių priemonių kūrimą, 

buvo atsakyta šiuos klausimus: 

• Kam, kada ir kokios informacijos reikia norint didinti sąmoningumą? 

• Koks žiniasklaidos tipas tinka specifinės informacijos perdavimo ir komunikacijos tikslais? 

• Alternatyvių priemonių koncepcija 

Naudotinų priemonių efektyvumas turėtų būti tikrinamas atliekant demonstracinį bandymą 

(išankstinį bandymą). Atrinktoms grupėms pateikiamas ketinamų procedūrų, priemonių, 

renginių, t.t. projektas. Jų reakcija yra vertinga galutiniam sprendimui dėl būsimų renginių. 

Duodamos šios rekomendacijos: 

• Tikslai: 

- Didinti budrumą 

- Užkirsti kelią nesėkmėms 

- Mažinti sąnaudas

• Alternatyvų sukurtoms priemonėms, susijusioms su informacine medžiaga (pvz. emblemos, 

šūkiai, lankstinukai, plakatai, t.t.) išbandymas 

- Kaip priimama informacija? 

- Ar tikslai bus pasiekti? 

• Metodai: 

- Studija mažoje grupėje (20 – 30 asmenų vienoje tikslinėje grupėje) 

- Grupės, į kurias koncentruojamas dėmesys 

- t.t. 

39 pav. matyti, kaip naudojant du šūkius buvo reklamuojama ta pati priemonė. Taigi, ir 

palankumo lygis buvo skirtingas. 

Palankumas, % 

100 

50 

0 

Grazo miesto šalutinių kelių tinkle greičio 

riba bus 30 km/h. 

37 

Gyventojai 

73 

Politikai 

71 

Ekspertai 

64 

Žurnalistai 

Gyvenamuosiuose rajonuose reikia kurti 

ramaus eismo zonas, kuriose nebūtų 

pravažiuojančio eismo (pvz. 30 km/h, 

t.t.). 

39 pav.: Buvo nustatytas palankumas 30 km/h zonų įvedimui visame mieste pateikiant du skirtingus šūkiu. 

Palankumas šiem šūkiams buvo skirtingas (Graz 1989, įvairios tikslinės grupės) (SAMMER, ROESCHEL 

1998) 



Palankumas, % 

150 

100 

50 

0 

73 

Gyventojai 

90 

Politikai 

95 

Ekspertai 

100 

Žurnalistai

6.5 Priemonės 

Ryšiams su visuomene ir sąmoningumo didinimui naudojamos įvairios priemonės. Žemiau 

pateikiamos dvi grupės pavyzdžių (17 lentelė). Atminkite, kad yra “vienos krypties 

informacijos” įrankiai ir dviem kryptimis komunikaciją leidžiančios priemonės. 

Informacijos galimybės (“vienpusės”): Komunikacinė veikla (“dvipusė”): 

Informaciniai lapeliai politikams, ekspertams, 

lobistinių grupių atstovams 

Lankstinukai gyventojams informuoti 

Skrajutės ir lipdukai automobilių vairuotojams, 

mokiniams ir asociacijoms 

Plakatai ir reklama gatvėse, parduotuvėse, 

mokyklose, firmose, t.t. 

Esama spaudos informacija 

Objektyvaus turinio skelbimai 

t.t. 

Individualus marketingas, “karšta” telefono linija 

Pokalbiai su gyventojais, susirinkimai 

Grupių lyderių sutelkimas 

Informaciniai renginiai firmose, mokyklose, 

kuriuose dalyvauja gyventojai, asociacijos, partijos, 

lobistinės grupės 

Parodos gatvėse, informaciniai stendai turguose 

arba aikštėse 

Diskusijos radijuje / TV 

17 lentelė: Informacijos galimybės ir komunikacijos veikla didinanti sąmoningumą 

(BOKU-ITS) 

6.6 Strategijos 

Strateginės rekomendacijos sąmoningumo didinimui ir ryšiams su visuomene transporto 

planavime: 



t.t. 

(1) Pakopos 

• I pakopa: siekti, kad transporto ir aplinkosaugos problemas suprastų 

• II pakopa: kurti asmeninį suinteresuotumą 

• III pakopa: pateikti bendruosius tikslus ir sprendimus (alternatyvas, parodant panaudotus 

pavyzdžius, t.t.), pasiekti socialinį palankumą 

• IV pakopa: pasiūlyti konkrečias priemones kaip sprendimus 

• V pakopa: stabilizuoti palankumą 

(2) Taisyklės 

• Pasirinkite vertinimo sistemą, kurioje akivaizdžiai būtų išreikštas bendras palankumas ir 

privalumai 

• Naudokite argumentus, kurie susilauktų kiek įmanoma didesnio palankumo (→ 

suinteresuotų subjektų apklausa, žinios apie rinką) 

• Pateikite šiuos argumentus pasitikėdami savimi

• Pasakykite daugumai (pvz., VT ir nemotorizuotų transporto priemonių naudotojams 

palyginus su automobilių vairuotojais), kad jie yra dauguma (→ Keleivių elgsenos tyrimas, 

žinios apie rinką) 

• Pasakykite mažumai (pvz., greitį mėgstantiems vairuotojams), kad jie yra mažuma (→ 

žinios apie rinka) 

• Parodykite, kad atskirų asmenų grupės (pvz., politikai, ekspertai) gali neteisingai vertinti 

kitas grupes(pvz., gyventojus). Atskleiskite tai pirmiausia grupių lyderiams ir, jei reikia, 

visuomenei (pvz., politikai dažnai mano, kad piliečiai atmes “30 km/h zonos” projektą) 

• Sukelkite susidomėjimą problema ir supratimą, kad reikia ieškoti sprendimų. 

• Pasakykite žmonėms, ką ir kaip jie turėtų daryti. Priverskite juos patikėti, kad siūlomi 

sprendimai yra jų pačių idėja. 

• Detaliai aptarkite tikslus, bet ne priemones – jos yra loginė tikslų išdava. 

Toliau paveikslėliuose matyti sąmoningumo didinimo proceso, susijusio su 30 km/h zonos 

įvedimu visame Graco mieste Austrijoje, pavyzdžiai. Galima pastebėti, kad 

- įvairūs suinteresuoti subjektai skirtingai suvokia priemones ir turi skirtingą požiūrį į jas; 

- dauguma grupių neteisingai sprendžia apie kitų grupių požiūrį; 

- galima pakoreguoti neteisingą kitų grupių požiūrio vertinimą; 

- ilgainiui požiūris keitėsi. 

Nesunku įsivaizduoti, kad neteisingai vertinamas kitų grupių požiūris veda link visiškai 

neteisingo situacijos suvokimo ir neteisingų sprendimų, kuriuos paskatina informacijos stoka. 



40 ir 41 pav. matyti, kaip neteisingai suinteresuoti subjektai vertina kitas grupes. 

Palaikymas, % 

140 

120 

100 

80 

60 

40 

20 

0 

1985 

1989 

Miesto centro šalutinėse gatvėse automobiliams neleidžiama 

važiuoti greičiau kaip 30 km/h. 

64 

56 

46 

29 

68 

43 



22 

Gyventojai Politikai Ekspertai Žurnalistai Politikai Ekspertai Žurnalistai 

Kaip jie vertina gyventojų 

požiūrį 

69 

93 

Jų pačių požiūris 

40 pav.: Grupių lyderiai (politikai, ekspertai, žurnalistai) neteisingai vertino gyventojų požiūrį į 30 km/h 

zonos įvedimą visame Graco mieste. Politikai ir ekspertai apie gyventojų požiūrį buvo informuoti po 1985 

m. apklausos. Tai iš dalies paskatino1989 m. pašalinti neteisingus vertinimus. (SAMMER, ROESCHEL 

1998) 

67

Palankumas, % 

100 

50 

0 

36 

Visuomenė 

(jos požiūris) 

33 

38 36 

Politikai Eskpertai Žurnalistai 

Visuomenės požiūrio vertinimas 



Palankumas, % 

100 

50 

0 

76 

64 

48 

71 

Ekspertai Žurnalistai Politikai Visuomenės 

(jų požiūris) 

vertinamas 

politikų 

požiūris 

41 pav.: Neteisingai gyventojų vertinamas politikų požiūris į apklausos klausimą: “Pinigų VT skatinimui 

reikėtų gauti apmokestinant tuo tikslu rezervuotą benziną.” (Graz 1992) (SAMMER, ROESCHEL 1998) 

42 ir 43 pav. matyti, kaip sąmoningumo didinimo procese būtų galima pakoreguoti neteisingą 

kitų suinteresuotų subjektų grupių vertinimą, 44 pav. matyti, kaip galima būtų pašalinti 

visuomenės stokojamos informacijos trūkumą.

Palankumas % 

100 

50 

0 

40 

1988 

78 

Visuomenės Visuomenė (jos 

požiūris) 

vertinamas 

politkų požiūris 

34 

Politikų 

vertinamas 

visuomenės 

požiūris 



Palaikymas % 

100 

50 

0 

84 

Politikai (jų 

požiūris) 

79 

1992 

72 


požiūris) 

vertinamas 

politikų požiūris 

80 

Politikų 

vertinamas 

visuomenės 

požiūris 

42 pav.: Sėkminga neteisingo gyventojų požiūrio į “Nemotorizuotų transporto rūšių pirmenybė prieš 

automobilių eismą konfliktinės situacijos atveju” vertinimo iš politikų pusės korekcija (Graz 1988 ir 

1992) (SAMMER, ROESCHEL 1998) 

Palankumas, % 

100 

50 

0 

53 

1988 

89 


požiūris) 

vertinamas 

politikų požiūris 

52 

Politikų 

vertinamas 

visuomenės 

požiūris 

Palankumas, % 

100 

50 

0 

94 

Politikai (jų 

požiūris) 

90 

1992 

78 


požiūris) 

vertinamas politikų 

požiūris 

89 

Politikų 

vertinamas 

visuomenės 

požiūris 

43 pav.: Sėkminga neteisingo gyventojų požiūrio į “VT pirmenybė prieš automobilių eismą konfliktinės 

situacijos atveju” vertinimo iš politikų pusės korekcija (Graz 1988 ir 1992) (SAMMER, ROESCHEL 

1998)

1998: “30 km/h šalutinių kelių tinkle jau sukėlė grūstis.” 

Gyventojai 1998 

Gyventojai 1992 

44% 

Pritaria 

75% 

Nepritaria 



56% 

Pritaria Nepritaria 

25% 

0% 50% 100% 

1992: “30 km/h šalutinių kelių tinkle sukels grūstis.” 

44 pav.: Sėkmingas gyventojų informavimo apie “30 km/h poveikį grūstims” trūkumų pašalinimas (Graz 

1988 ir 1992 m.) (SAMMER, ROESCHEL 1998)

7. Nacionaliniai skirtumai 

Akivaizdu, kad šalies įstatymai, atsakomybės pasiskirstymas, politiniai sprendimai, dalyvavimo 

procesai, t.t. kiekvienoje šalyje yra kitokie. 

ES projekte TENASSESS apibendrinama transporto politika (TENASSESS 1999, Galutinė 

ataskaita), detaliai apžvelgiamas transporto politikos “europinimas”. 

Politikos perduodamumas (ES projektas TRANSLAND 2000, Galutinė ataskaita) 

Politikos arba politikos paketo perduodamumas (atvejo studijos TRANSLAND projekte) 

priklauso nuo šalies specifinės įstatyminės, administracinės, politinės ir kultūrinės bazės. 

Vienoje šalyje sėkmingai įdiegta politika negali būti tiesiog paimama ir perkeliama į kitą šalį. 

Lerngvai perduodamos priemonės 

Šias priemones yra lengva perduoti, kadangi jos nepriklauso nuo teisinės ar institucinės bazės. 

Sėkmingam šių priemonių įgyvendinimui labai svarbios yra palaikančios priemonės. 

Investicinės priemonės (sunkioji politika): 

- Dviračių takų išplėtimas, 

- Vaiskčiojimo pėsčiomis skatinimas tiesiant patrauklius takus pėstiesiems, 

- Lengvųjų traukinių, tramvajaus, metro ir autobusų linijų išplėtimas, 

- Didesnis visuomeninio transporto stotelių skaičius, 

- Intermodalumas – visuomeninio transporto rūšys, susietos su tarpmodaliniu transportu. 

Palaikančios priemonės (lengvoji politika): 

- Rinkodara/informacinės kampanijos, 

- Visuomenės dalyvavimas planavimo ir įgyvendinimo procese, 

- Komunikacija tarp sprendimų priėmėjų, investuotojų ir gyventojų, 

- Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė, siekiant laiku ir pigiau užbaigti projektus, 

- Judrumo valdymas, pavyzdžiui, dalinimosi vienu automobiliu projektai. 



Nesunkiai perduodamos priemonės: 

Dažniausiai šios priemonės yra automobilių eismą ribojančios priemonės. Jos gali būti taikomos 

bet kurioje šalyje, tačiau jas perkelti į kitą šalį yra truputį sunkiau, kadangi ribojančios 

priemonės ne visada yra palankiai sutinkamos gyventojų ir investuotojų bei joms reikia 

tinkamos politinės aplinkos. 

- Automobilių eismo miesto centre apribojimas, 

- Ramaus eismo zonos /ribotas greitis, 

- Nedidelės zonos be automobilių, 

- Automobiliams draudžiamos zonos, 

- Gyvenamosios vietos be automobilių, 

- Galimybių palikti automobilį ir toliau važiuoti visuomeniniu transportu sudarymas. 

Priemonės, kurias gali būti sunku perkelti 

Kuo aukštesnis valdymo lygis yra atsakingas už planavimo politikos įgyvendinimą, tuo sunkiau 

tokią politiką perkelti į kitą šalį. 



8. Išvados ir rekomendacijos 

• Politikos formavimas ir įgyvendinimas – tai kertiniai planavimo proceso akmenys. 

• Politikos formavimu siekiama apibrėžtų tikslų, skiriamos atitinkamos priemonės ir 

pateikiami galimi ateities plėtros scenarijai. 

• Įgyvendinimas – tai politikos formavimo realizavimas (generalinių planų, projektų, t.t.). 

• Sėkmingas planavimo procesas pasiekiamas 

- - profesionaliai vadovaujant projektui 

- - lygiagrečiai palaikant dalyvavimo procesą 

- - kartu organizuojant informacines kampanijas. 

Jei norite dar daugiau paskaityti, rekomenduojame šią literatūrą (ES projektai): 

MAESTRO: - Rekomendacijos 

www.europrojects.ie/maestro/ 

REFLEX: - Galutinė ataskaita 

TENASSESS: - Galutinė ataskaita 

www.iccr-international.org/projects/ 

TRANSLAND: - Galutinė ataskaita 

- Deliverable 2b 

www.inro.tno.nl/transland/ 

TRANSPRICE: - Galutinė ataskaita 

gridlock.york.ac.uk/transprice/ 



9. Pratimai 

Pasiūlymai rengiant studentams skirtus pratimus: 

• Dalyvavimas, inscenizavimas, dalyvavimo susitikimas – diskusija tam tikra tema, kuri gali 

būti paimta iš esamo arba išgalvoto eismo projekto/diskusijos, kur kiekvienas studentas turi 

tam tikrą vaidmenį (gyventojai, meras, projekto vadovų atstovai, t.t.). 

• Studentų tiriamasis darbas (internetas, TV, straipsniai laikraščiuose) apie esamus transporto 

projektus ir apie politinį įvairių parlamentinių partijų požiūrį į transporto politiką → gautų 

duomenų aptarimas. 

• Informacinių / įgyvendinimo kampanijų kūrimas. 

• Informacinės medžiagos (lankstinukų/skrajučių, plakatų, t.t.), kurioje būtų pateikti svarbūs 

klausimai pasirinkta transporto projekto arba diskusijos tema, kūrimas. 

• Struktūrinių tikslų ir rodiklių kūrimas tam tikram transporto projektui. 

• (Generalinio) transporto plano kūrimas tam tikrai teritorijai (miestelio savivaldybei) ir/arba 

specifinei temai (dviračių infrastruktūra, VT tinklas, pėsčiųjų tinklas, t.t.) 



10. Literatūra 

ES projektai 

ASTRA – Consortium (2000): ASTRA – Assessment of Transport Strategies. Final report. 

Funded by the European Commission, 4 th Framework RTD Programme, Karlsruhe 2000. 

www.iww.uni-karlsruhe.de/ASTRA/ 

FATIMA – Consortium (1999): FATIMA – Financial Assistance for Transport Integration in 

Metropolitan Areas. Final Report. Funded by the European Commission, 4 th Framework RTD 

Programme, Leeds 1999. 

www.its.leeds.ac.uk/projects/fatima/ 

MAESTRO – Consortium (1999): MAESTRO - Monitoring Assessment and Evaluation 

Scheme for Transport policy options in Europe. Guidelines. Funded by the European 

Commission, 4 th Framework RTD Programme, Oxford 1999. 

www.europrojects.ie/maestro/ 

POSSUM – Consortium (1998): POSSUM – Policy Scenarios for Sustainable Mobility. Final 

Report. Funded by the European Commission, 4 th Framework, RTD Programme, London 1998. 

No project-homepage available. CORDIS homepage: http://dbs.cordis.lu/ 

REFLEX – Consortium (1999): REFLEX - Reversible and Flexible measures for energy 

saving in transportation management. Final Report. Funded by the European Commission, 

DGXVII for Energy, SAVE II, Milano 1999. 


SCENARIOS – Consortium (1998): SCENARIOS – Scenarios for trans-European Network.. 

Final Report. Funded by the European Commission, 4 th Framework RTD Programme, Arcueil 

1998. 


SESAME – Consortium (1998): SESAME – Derivation of the relationship between land use, 

behaviour patterns and travel demand for political and investment decisions; construction of an 

European database. Final Report. Funded by the European Commission, 4 th Framework RTD 

Programme, Lyon 1998. 


TENASSESS – Consortium (1999): TENASSESS - Policy Assessment of trans European 

networks and common transport policy. Final Report. Funded by the European Commission, 4 th 

Framework RTD Programme, Vienna 1999. 

www.iccr-international.org/projects/ 

TRANSLAND – Consortium (1999): TRANSLAND - Integration of Transport and Land Use 

Policies: State of the Art. Deliverable 2b. Funded by the European Commission, 4 th Framework 

RTD Programme, Dortmund 1999. 

www.inro.tno.nl/transland/ 



TRANSLAND – Consortium (2000): TRANSLAND - Integration of Transport and Land Use 

Planning. Final Report. Funded by the European Commission, 4 th Framework RTD Programme, 

Dortmund 2000. 

TRANSPRICE - Consortium (2000): TRANSPRICE - Trans-Modal Integrated Urban 

Transport Pricing for Optimum Modal Split. Final report. Funded by the European Commission, 

4 th Framework RTD Programme, London 2000. 

gridlock.york.ac.uk/transprice/ 

Kiti projektai ir literatūra 

Commission of the European Communities (2001): White Paper “European transport policy 

for 2010: time to decide”. Commission of the European Communities, COM (2001) 370, 

Brussels 12/09/2001. 

http://europa.eu.int/comm/energy_transport/en/lb_en.html 

E-S-T - OECD Project (1999): E-S-T. Environmentally Sustainable Transport, Phase 3, Case 

Study “Alpine Region”-Austria. Final Report. By order of Federal Ministry for Environment, 

Youth and Family Affairs, Vienna, Division of Transport, Mobility, Regional Planning and 

Noise, Vienna 1999. 

Kienast, G. (1988): Mit den Betroffenen, Signum Verlag Ges.m.b.H., Wien 1988. 

Oesterreichische Forschungsgemeinschaft Strasse und Verkehr (FSV) (1984): 

Verkehrsuntersuchungen - Rahmenrichtlinien für Verkehrsuntersuchungen. Richtlinien und 

Vorschriften für den Strassenbau, RVS 2.1, Wien 1984. 

Sammer G., Bauer M., Fallast K., Saurugger V. (1992): Gesamtverkehrskonzept Wiener 

Neustadt 1992. Teil 2 Problemanalyse, Auswirkungen und Bewertung. Magistrat der Stadt 

Wiener Neustadt, Wiener Neustadt 1992. 

Sammer G., Roeschel G. (1995): Verkehrsentwicklung fuer die Stadt Salzburg. Szenarien. 

Stadt Salzburg, Magistrat Verkehrsplanung, Gmunden-Graz-Wien 1995. 

Sammer G. (1997): The gap between the aims and objectives of transport policy and reality – 

analysis and approach to solutions for the deficiency in implementation of environmentally 

acceptable transport plans of cycling promotions; Proceedings Velo City ´97, Barcelona 1997. 

Sammer G. et. al (1998): Wirkungsanalyse B3 Donaufeld. Schlussbericht. Magistrat der Stadt 

Wien, MA 18 Stadtentwicklung und Stadtplanung, Wien 1998. 

Sammer G., Roeschel G. (1998): Verkehrsverhalten Graz 1998. Im Auftrag des Magistrats 

Graz 1998. 

Sammer G. (1999): Die verkehrspolitische Einstellung der Grazer – Meinungen und Fakten, 

Ergebnis einer empirischen Untersuchung, im Auftrag des Magistrats der Stadt Graz, Graz 

1999. 

Sammer G., Roeschel G. (2000): Verkehrsprogramm Mallnitz 2000. 

Schlag B., Schade J. (2000): TransPrice report – Public acceptability of traffic demand 

management in Europe. In: Traffic Engineering & Control, The International Journal of Traffic 

Management and Transportation Planning; Vol. 41, No.8, September 2000. 



Selle K. (1996): Planung und Kommunikation. Gestaltung von Planungsprozessen in Quartier, 

Stadt und Landschaft. Grundlagen, Methoden, Praxiserfahrung. Bauverlag GmbH, Wiesbaden 

und Berlin 1996. 

Thaller O. (1999): Impact analysis of urban road-use pricing on travel behaviour, the 

environment and the economy. Thesis. University for Bodenkultur Vienna, Institute for 

Transport Studies, Vienna 1999. 



11. Terminai 

Gyventojų dalyvavimas: gyventojų įtraukimas į transporto planavimo procesą. 

Žalioji knyga: (Europos Bendrijos) rekomendacijų dėl (transporto) politikos projektas. 

Įgyvendinimas: Transporto plano arba projekto realizavimas, naudojant įvairias priemones. 

Rodiklis: Rodiklis apibūdina kokybinį ir kiekybinį dabartinės transporto situacijos ir naudojamų 

priemonių poveikį. 

Generalinis planas: bendroji ilgalaikės strategijos koncepcija skirta būsimai transporto 

sistemos plėtrai, ji ratifikuojama politiniu sprendimu. 

Modelis: Tam tikro scenarijaus strateginių transporto politikos tikslų sąrašas miestui, 

bendruomenei, regionui, t.t. 

Scenarijus: Priemonių, rodančių tam tikrą politinę kryptį, komplektas. 

Scenarijaus metodika: Priemonė planavimo procese. Tai apibrėžti būsimos eismo plėtros 

perspektyvą, jei bus įgyvendintos priemonės nukreiptos tam tikra politine linkme arba į tam 

tikrą tikslą. 

Suinteresuoti subjektai: Į planavimo procesą įtraukti dalyviai: piliečiai, politikai, 

vietos/regiono prekybininkai, transporto planuotojai/eismo ekspertai, žiniasklaidos atstovai, 

suinteresuotų ir lobistinių grupių atstovai, su transportu susijusių organizacijų atstovai. 

Transporto politika: transporto planavimo strategija, nusakyta tam tikros politinės krypties. 

Transporto strategija: Transporto priemonės, kuriomis siekiama užsibrėžtų tikslų. 

Baltoji knyga: Strateginės rekomendacijos dėl Europos (transporto) politikos. 



12. Politikos formavimas ir įgyvendinimas – 

projektų konsorciumai: 

MAESTRO - Monitoring Assessment and Evaluation Scheme for 

Transport policy Options in Europe 

Consortium: 

Transport & Travel Research Ltd UK 

University of Leeds UK 

Barcelona Tecnologia S.A. ES 

AEA technology PLC UK 

Systems Planning and Management Consultants S.A. GR 

Università degli Studi di Roma "La Sapienza" IT 

Industrieanlagen Betriebsgesellschaft mbH. DE 

ARISE - European Economic Interest Grouping BE 

Gestionnaires sans Frontieres Romania RO 

Beratung und Planung im Verkehrswesen GmbH. GR 

European Transport and Telematics Systems LTD. IR 

Salford University Business Services Limited UK 

Center of Interdisciplinary System Research GR 

University of Twente NL 

Technical Research Centre of Finland FI 

Netherlands Economic Institute B.V. NL 



TRANSLAND - Integration of Transport and Land-use planning 

Consortium: 

Transport Research Foundation UK 

ISIS –Istituto di Studi per l'Integrazione dei Sistemi IT 

Universitaet Dortmund - Institut fuer Raumplanung GE 

Centre d'Etudes sur les R_Seaux, les Transports, l'Urbanisme et les Construction 

S Publiques 

SOCIALDATA - Institut fuer Verkehrs- und Infrastrukturforschung GmbH GE 

Centre d'Etudes Techniques de l'Equipment du Sud-Ouest FR 

Netherlands Organisation for Applied Scientific Research NL 

TENASSESS - Policy Assessment of Trans-European Networks & common 

transport policy 

Consortium: 

The Interdisciplinary Centre for comparative Research in the social Sciences AT 

Institut National de Recherche sur les Transports et leur Sécurité FR 

Transporti e Territorio SRL IT 

Technical University of Denmark DE 

Foundation European Rail Research Institute NL 

Planco Consulting GmbH GE 

Gruppo Clas S.R.L. IT 

Systems Planning and Management Consultants S.A. GR 

Halcrow Fox and Associates LTD UK 



FR

TRANSPRICE - Trans modal integrated urban transport Pricing for optimum 

modal split 

Consortium: 

EURO TRANS Consulting Limited UK 

Polytechnic of Milan IT 

University of York UK 

Helsinki University of Technology FI 

Leeds City Council UK 

Technische Universitaet Dresden GE 

Stadt Graz AT 

Technical University of Graz AT 

Comune di Como IT 

Unipass LDT UK 

University of Leeds UK 

Chalmers University of Technology AB SW 

Athens Area Urban Transport Organisation (OASA) GR 

York City Council GR 

Consorcio Regional de Transportes de Madrid ES 

University of Dublin -Trinity College IR 

G. Papavasileiou - C. Bistis and Associates, Anysma GR 

Universidad Politecnica de Madrid ES 

Viatek LTD FI 

REFLEX - Reversible and Flexible measures for Energy saving in 

transportation management 

Consortium: 

Politecnico di Milano IT 

EuroTRANS UK 

Universitaet fuer Bodenkultur Wien AT

2. Politikos formavimas

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?