Baltiskos impresijos.pdf

Vytauto Didþiojo universitetas 

Letonikos centras 

Alvydas Butkus 

Baltiðkos 

impresijos 

Rinktiniai straipsniai 

ÆSTI 

Kaunas 2008 

1

UDK 327(474.5+474.3) 

Bu403 

ISBN 978-9986-884-23-1 

A. Butkus. Baltiðkos impresijos 

2 

© Alvydas Butkus, 2008 

© Leidykla „Aesti“, 2008

TURINYS 

Pratarmë ................................................................................................ 4 

Ar kalti latviai? ........................................................................................ 5 

Rusijos ir Latvijos dialogai ....................................................................... 8 

Lietuvos ambasadoje su latviais ðnekama rusiðkai .................................... 12 

Bûtingës sindromas .................................................................................. 14 

Bûtiòìes sindroms .............................................................................. 18 

Vai Palanga un Sventâja ir Latvijas bijuðâs teritorijas? ............................. 22 

Latviams – nusikaltëlis, Maskvai – didvyris ............................................ 25 

Valsts valoda: likums un realitâte ............................................................ 28 

Valstybinës kalbos vartojimas – ástatymas ir tikrovë ......................... 34 

Ile jæzyków, tyle kùopotów ................................................................ 40 

Èñïîëüçîâàíèå áàëòèéñêèõ ãîñóäàðñòâåííûõ 

ÿçûêîâ – çàêîí è ðåàëüíîñòü ............................................................ 43 

Televizijø prioritetai... rusø kalbai .......................................................... 49 

Kuria kalba ðnekësimës, baltai? ................................................................ 55 

Kurâ valodâ runâsim, balti? ................................................................ 61 

Mes – baltai ........................................................................................... 67 

Mçs – balti ......................................................................................... 69 

Ar Latvijos rusai emigruos Karaliauèiø? ................................................... 71 

Naujosios Rusijos naujoji ideologija ......................................................... 77 

Íîâàÿ èäåîëîãèÿ íîâîé Ðîññèè ........................................................ 83 

Kada matysime Latvijos TV? ................................................................... 87 

Redzam tikai tad, kad ðauj (un L. Balode) .......................................... 92 

Sugniauþti Latvijos rusø kumðèiai ............................................................ 97 

Dvi Latvijos ............................................................................................. 103 

Skats no Lietuvas ............................................................................... 111 

Ñòðàíû Áàëòèè: âìåñòî òåñíîãî ñîòðóäíè÷åñòâà – 

ïóùåííàÿ íà ñàìîòåê ðóñèôèêàöèÿ: Âçãëÿä èç Ëèòâû .................... 117 

Maþasis baltø Ðengenas ............................................................................ 120 

Mazâ baltu Ðengena ............................................................................ 125 

Latvijos-Rusijos sutartis: pasiraðyti negalima atmesti .............................. 129 

Ëàòâèéñêî-ðîññèéñêèé äîãîâîð: ïîäïèñàòü íåëüçÿ îòêàçàòü 136 

Mindaugas ir latgaliai ............................................................................... 141 

„Rusø marðas“ – ar tikrai fiasko? ............................................................ 150 

Lietuvas un Latvijas dialogi ...................................................................... 156 

Lietuva ir Latvija: laikas atsisakyti senøjø stereotipø ......................... 159 

„Litwa Úrodkowa“ .................................................................................... 166 

Slavakalbis Baltijos ðaliø pilietis .............................................................. 178 

Ñëàâÿíîÿçû÷íûé ãðàæäàíèí ñòðàí Áàëòèè ...................................... 186 

Klûpanti Lietuva ...................................................................................... 190 

Êîëåíîïðèêëîíåííàÿ Ëèòâà ............................................................. 198 

The Baltics – a forgotten future project (and L. Donskis) ....................... 203 

3

PRATARMË 


Lietuvos ir Latvijos tarpusavio santykiai, abiejø ðaliø santykiai su 

didþiosiomis kaimynëmis, tautiniø maþumø keliamos pretenzijos ir veikla 

Lietuvoje bei Latvijoje, Baltijos ðaliø vadavimasis ið sovietinio kultûrinio 

ir kalbinio palikimo, gyventojø mentaliteto europëjimas ir jo kliûtys, Rusijos 

pastangos iðlaikyti kalbinæ, politinæ ir ideologinæ átakà Baltijos ðalyse, 

istorijos interpretacijø skirtumai, dar neaktualizuoti bendros istorijos faktai 

– visa tai buvo iðbarstyta straipsniuose, autoriaus skelbtuose Lietuvos ir 

Latvijos spaudoje bei internetiniuose tinklapiuose 1996–2008 m. Á ðià knygà 

sudëta dauguma minëtøjø straipsniø. Kai kuriø jø keltosios aktualijos, tiesa, 

ðiuo metu jau yra pasenusios ir turi tik istorinæ vertæ, taèiau daugelis 

klausimø taip ir lieka neiðspræsti, vienas kitas jø net aðtrëja. 

Per tà deðimtmetá Lietuva ir Latvija tapo NATO ir ES narës, Ðengeno 

erdvës narës, taèiau vis dar neiðnaudoja galimybës veikti glaudþiau, nors 

jos yra vienintelës pasaulyje dvi baltø ðalys. Iki ðiol istorija neleido mums 

veikti ðiuo vardu, dabar tokia galimybë atsirado, taèiau, neturëdami 

istorinës bendradarbiavimo patirties, vis dar klaidþiojame ir blaðkomës, 

ieðkodami vieni kitø. 

Straipsniai rinkinyje sudëti chronologine tvarka. Iðimtis padaryta 

paskutiniajam, nes jis yra apibendrinamojo pobûdþio. Dalis straipsniø kiek 

skiriasi nuo savo pirminiø variantø, skelbtø spaudoje ar internete, yra 

papildyti iliustracijomis, statistika ar argumentacija. Jei straipsnis skelbtas 

keliomis kalbomis (lietuviø, latviø, rusø, lenkø), knygoje jo variantai 

pateikiami visi. Èia verta pastebëti, kad rusiðkoje internetinëje erdvëje 

(iðskyrus Lietuvos DELFI) straipsniai buvo skelbiami be autoriaus þinios 

ir sutikimo; juose pasitaikydavæ netiksliai iðverstø minèiø ar net faktiniø 

klaidø. 

Be straipsniø, knygoje skelbiama ir dalis jø internetiniø komentarø, tiek 

pritarianèiø straipsniui, tiek oponuojanèiø jam. Komentarø kalba ir raðyba 

palikta netaisyta. 

Knygoje skelbiamos iliustracijos ir nuotraukos yra darytos autoriaus; 

prie kitø nurodytas jø ðaltinis. 

4

AR KALTI LATVIAI? 

Nesisekant Lietuvai su Latvija pasidalyti kibirëlio naftos Baltijoje, 

mûsø spaudoje pasipylë straipsniø, kuriuose nesunku áþvelgti antilatviðkø 

nuotaikø. Latviø politikø kaprizus netgi bandoma paaiðkinti 

taip: „Latviai turi daug vokiðko kraujo“. Kas iðmatuos, kiek mes, 

lietuviai, turim lenkiðko ir apskritai slaviðko kraujo? Kas iðmatuos, kiek 

mûsø egzaltuotasis katalikiðkas mentalitetas trukdo suprasti (o diplomatijoje 

ir pergudrauti) santûresnius ir dalykiðkesnius ðiaurinius kaimynus? 

Lietuvos ir Latvijos derybos dël sienø 1919-1921 m. komentuojamos 

gana vienpusiðkai – daþnai pateikiamos tik Latvijos pretenzijos á mûsø 

þemes (matyt, dël neþinojimo nutylëta, kad Latvija vienu laiku pretendavo 

ir á visà tada dar Antantës okupuotà Lietuvos pajûrá, áskaitant ir Kurðiø 

nerijà, kurià ðiø dienø Latvijos politikieriai praminæ „kvazisala“, o pretendavæ 

todël, kad nerijos gyventojai yra etniniai latviai, iðeiviai ið etnografinio 

Kurðo, dël to ir vadinami kurðininkais). 

Nepamirðkim, jog 1919 m. Lietuva pretendavo á Baltijos pajûrá iki 

Liepojos (Ðventosios-Skuodo-Liepojos trikampis) ir á Rytø Latvijà, t.y. á 

dalá etnografinës Sëlos bei visà Latgalà. Pretenzijos á Latgalà buvo 

grindþiamos istorija: 1561-1772 m. ðis kraðtas priklausë Lietuvos Didþiajai 

Kunigaikðtystei, todël jis liko katalikiðkas (tai buvo antrasis argumentas). 

Þodþiu, anais laikais ginèytasi ne tik dël Palangos ir Maþeikiø; pretenzijø 

bûta abipusiø. 

Lietuvos-Latvijos siena 1921 m. buvo nustatyta ne etnografiniu pagrindu, 

antraip bûtø buvæ kur kas painiau. Lietuvos pusëje, ypaè ðiaurës 

Þemaitijoje, nuo seno gyvena latviø. Iki 1921 m., pavyzdþiui, Ðventojoje 

gyveno beveik vien latviai þvejai; þemaièiai èion ëmë keltis tik po Ðventosios 

atgavimo. Apie Kurðiø nerijà jau minëjau. Pietryèiø Latvijoje esama 

(tiksliau – bûta) daug lietuviðkø kaimø, þemaièiø gyvenama ir pietø Kurðe. 

Todël iðvesti tikslià etnografinæ ðiaurës lietuviø ir pietø latviø ribà kaþin 

ar ámanoma: katalikybës ir protestantizmo riba tikrai nesutaps su lietuviø 

ir latviø etnine riba. Arbitraþo vadovas prof. Dþ. Simpsonas, 1920-1921 m. 

nustatinëdamas sienà, vaþinëjo po ginèytinas teritorijas. Pasirodë, kad 

Alûkðtos, Neretø ir kitø apylinkiø gyventojai tais laikais dar nebuvo 

tautiðkai susipratæ, teigdami, jog jiems nesà jokio skirtumo, kurioje 

valstybëje gyventi, svarbu tik, kad pagerëtø pragyvenimas, kuris po I 

pasaulinio karo ir Nepriklausomybës kovø buvo katastrofiðkai smukæs. 

5

Vaµmiera 

Ve¹tspilis 

C¸sys 

Tãlsai 

Rygâ 

Mâduona 

Tükumas 

Kuµdyga 


Pliåvinios 

Jeµgava 

Liepója 

R¸zeknë 

Cískodas 

Jìkabpilis 

Ba÷skë 

Brünava 

Bírþai 

Þagårë 

Nìretos 

Þeimìlis 

Jõniðkis 

Maþe¤kiai 

Skuõdas 

Aknystâ 

Sübatë 

Alûkðtâ 

Da÷gpilis 

6 

Rõkiðkis 

Telðia¤ 

Ðiaulia¤ 

Ðeduvâ 

Kretingâ 

Ðventóji 

Palangâ 

Brëslaujâ 

Zarasa¤ 

Panevëþýs 

Kla¤pëda 

Utenâ 

1 2 3 4 5 

1 pav. Derybos dël Lietuvos-Latvijos sienos (pradinis etapas): 1 kai kuriø Lietuvos politikø teritorinës pretenzijos buvusioje Kurðo ir Vitebsko 

gubernijoje 1919 m.; 2 kai kuriø Latvijos politikø teritorinës pretenzijos buvusioje Kauno gubernijoje ir Klaipëdos kraðte 1919 m.; 3 gubernijø ribos; 

4 Lietuvos ir Latvijos siena su kitomis valstybëmis; 5 Lietuvos-Latvijos siena, nustatyta 1921 m. kovo 20 d. (pagal Butkus Z. Lietuvos ir Latvijos 

santykiai 1919-1929 metais. Vilnius, 1993. P. 52).

Visuose dabartiniuose straipsniuose akcentuojama, kad esam skiningi, 

tarsi kas bûtø árodinëjæs, jog esà atvirkðèiai. Taip, mes skirtingi, nors ir 

esam giminës. Skirtingi, na ir kas? Anglai, vokieèiai, ðvedai irgi giminës, 

taèiau niekas nesistebi, kad jie taip skiriasi. Jei labai norësim, rasim aibæ 

skirtumø ir tarp suvalkieèiø bei dzûkø. Reikia tik panorëti. Taèiau skirtumai 

visai nereiðkia, jog neámanoma sugyventi. 

Tad kas norima pasakyti tuo, jog mes skiriamës nuo latviø? Kad negalima 

susitarti? Kad neverta derëtis? Kad reikia nieko nelaukiant siøsti 

fregatà á ginèytinà rajonà ar formuoti savanoriø legionà ið Pravieniðkiø ir 

Lukiðkiø kaliniø? 

Skaudu matyti, kaip grupelës politikø nesutarimai apibendrinami visai 

tautai. Ne latviai nepripaþásta Kurðiø nerijos kaip Lietuvos kranto, o kai 

kurie dabartiniai Latvijos uþsienio reikalø ministerijos klerkai; jei tiksliau – 

derybininkai dël sienos. Tai jø nuomonë, bet ne latviø tautos. Pagaliau ar 

vien tik anoji pusë kalta dël dabartinio kelio á aklavietæ? Antrasis lazdos 

galas, matyt, yra mûsø diplomatijos nerangumas, nepakankamas aktyvumas. 

Beje, dar dël Kurðiø nerijos. Tarpukariu Latvijos ir Lietuvos pareigûnams 

nerija irgi buvo nesantaikos obuolys, tik tuokart latviai priekaiðtavo 

lietuviams, kad ðie nepakankamai rûpinasi nerijos kurðininkais, jø 

tautiðkumo palaikymu. Kaip matom, ðiais laikais oficialioji Latvijos politika 

pasikeitusi prieðingai: uþ kelis naftos græþinius pasiryþusi iðsiþadëti nerijos 

kurðininkø bei jø kultûros pëdsakø ir net nematyti paèios nerijos. 

Yra ðaliø, kurios suinteresuotos viskuo, kas skatintø Lietuvos ir Latvijos 

nesusipratimus. Ðitam skatinimui negailima nei lëðø, nei laiko, nes 

treèiajai ðaliai visa tai duoda tiek politiniø, tiek, svarbiausia, ekonominiø 

dividendø. Derybos dël sienø yra diplomatinë dvikova. Mûsø diplomatø 

nesëkmës (ar nevykæs þaidimas) atsirado ne dël lietuviø ir latviø tautø 

skirtumø. Ir reikia bûti arba naiviam, arba papirktam, kad kaltæ dël savø 

politikø nesëkmiø suverstum visai kaimyninei tautai ir skatintum abiejø 

valstybiø svetimëjimà. 

Publikuota 

Kauno diena, 1996 spalio 2. 

AR KALTI LATVIAI? 

7


RUSIJOS IR LATVIJOS DIALOGAI 

Jau beveik mënuo, kai Latvijoje neramios dienos: sustabdytas 

Rusijos dyzelinio kuro eksportas per Latvijos uostus, nebeásileidþiama 

á Rusijà latviø veþëjø, Rusijoje valdþios atstovai siûlo boikotuoti 

Latvijos prekes, nerimsta Maskvos propaganda apie rusakalbiø persekiojimà 

Latvijoje, lydima kelias savaites kasdien per televizijà 

rodomø kadrø, kaip Rygos policininkai gatvëje stumdosi su piketuojanèiais 

pensininkais. Vëliau tuos kadrus pakeitë latviø SS legionieriø 

veteranø demonstracijos vaizdai, o neseniai Rusijos þiûrovams atkakliai 

buvo perðama mintis, jog latviø biurokratai pasiðovæ atimti vienintelá 

Rygos rusø kultûros þidiná – vadinamàjá Petro Pirmojo namà, kuriame 

buvo ásikûræs jø kultûros centras ir kitos organizacijos. 

Uþsienyje Rusijos diplomatai kur tik galëdami menkino Latvijos ávaizdá, 

pravardþiavo jà atgimstanèio faðizmo ðalimi, neverta bûti nei Europos 

Taryboje, nei (ateityje) Europos Sàjungoje, nei kitose tarptautinëse 

struktûrose. 

Europa á Maskvos klyksmø turiná reagavo santûriai. Tiesà sakant, 

neadekvati, hipertrofuota Maskvos reakcija á Rygos gatviø ávykius Vakarams 

sukëlë daugiau nerimo nei patys ávykiai. Skandinavai patarë Rusijai 

nesikarðèiuoti ir neskubëti griebtis sankcijø, o nuomoniø skirtumus aptarti 

derybomis. Europos Taryboje rusams irgi nepavyko sukelti antilatviðkos 

isterijos – Rusijai nuraminti Taryba paþadëjo nusiøsti á Latvijà ekspertus, 

kurie turëtø iðsiaiðkinti, kaip ir kokiu mastu paþeidinëjamos þmogaus teisës, 

bet svarstyti Europarlamente Latvijos klausimà atsisakë. Taèiau ir tai rusø 

þurnalistams leido vieðai pasidþiaugti – esà ilgai besigynusi nuo priekaiðtø 

dël mirties bausmës taikymo ir privatizacijos lëtumo Rusija Europos 

Taryboje pirmàkart perëjo á puolimà. Þinoma, buvusiø esesininkø demonstracijà 

vakarieèiai pasmerkë, taèiau piketuotojø pensininkø iðstumdymo taip 

nedramatizavo ir þmogaus teisiø paþeidimo neáþvelgë. Juo labiau kad 

paèioje Rusijoje demonstracijos iðvaikomos kur kas brutaliau. 

Latvijos diplomatai tuo tarpu stengësi uþsitikrinti uþsienio paramà. JAV 

Valstybës departamentas oficialiai pareiðkë, jog Latvijos vyriausybei 

atsisakius natûralizacijos langø ir kitø pilietybës suteikimo apribojimø, 

Jungtinës Valstijos visiðkai remia Latvijà. Tarptautinis valiutos fondas ir 

Pasaulinio banko vadovybë pareiðkë suprantanti Latvijoje vykstanèius 

procesus. Ðitai pareikðta Vaðingtone vieðëjusiam Latvijos finansø ministrui 

R. Zylei. V. Birkavas ið savo kolegos Vokietijos uþsienio reikalø ministro 

8

K. Kinkelio gavo garantijas, jog Vokietija remia Latvijos sieká tapti ES nare 

ir pasirengusi padëti integruotis á visuomenæ bûsimiesiems Latvijos 

pilieèiams, kurie galës gauti pilietybæ, kai bus priimtos pilietybës ástatymo 

pataisos. Latvijà parëmë ir artimiausieji jos kaimynai: ið pradþiø Estija, po 

jos ir Lietuva. Lietuvos prezidentas V. Adamkus inicijavo susitikimà su 

prezidentu G. Ulmaniu, tuo parodydamas, jog Lietuva aktyviai domisi 

Latvijos ávykiais ir nori apie juos þinoti ið pirmøjø asmenø. 

Konflikto prieþastys 


Kodël Maskva taip drastiðkai uþsipuolë Latvijà? 

Rusø pensininkø piketas buvo tik pretekstas. Viena svarbiausiø 

prieþasèiø buvo naftos tranzito kontrolë. Dyzelinio kuro tranzitas per 

Latvijà nutrauktas nuo balandþio 2 d. Anot „Ventspils nafta“ viceprezidento 

O. Berkio, taip pasielgti rusus paskatino noras primesti 

Latvijai savo ekspeditoriø. Pasak jo, „Transnefteprodukt“ nori, kad 

Rusijos dyzelinio kuro eksportà per Latvijos teritorijà tvarkytø kompanija 

„Agenttransnefteprodukt“, kuri yra iðstumiama ið Ventspilio tranzitinës 

grandinës po „Ventspils nafta“ privatizacijos dël naujai ákurtø tranzito 

firmø „Ventspils nafta Forwarding“ ir „Ventspils Tranzita Serviss“ veiklos. 

Vadinasi, naftos tranzitas per Latvijà bûtø sumaþintas ir be Rygos gatviø 

ávykiø – Rusijos politikai vykusiai iðnaudojo ðá naftos konfliktà politinei 

krizei Latvijoje sukelti ir laimëti dividendø, kurie gali Maskvai labai 

praversti ateityje. 

Kita prieþastis buvo gerëjanti Latvijos ekonomika ir lëtas, taèiau tolygus 

tolsmas nuo Rusijos priklausomybës. 1997 m. Latvijos ekonomika buvo 

viena geriausiø Rytø Europoje. Pasak þurnalo „Business Central Europe“, 

1997 m. Latvijoje, po Kroatijos, buvo maþiausia infliacija – 6,4 proc. 

(Kroatijoje 5,3 proc.). Pagal BNP prieaugá (6 proc.) Latvija buvo ketvirtoje 

vietoje po Estijos (9 proc.), Lenkijos (7 proc.) ir Slovakijos (6,5 proc.). 

Latvija turëjo palyginti nedidelá uþsienio prekybos deficità – 0,3 mlrd. USD. 

Pagal nedarbo lygá (7 proc.) Latvija Rytø Europoje buvo treèia po Estijos 

(3,9 proc.) ir Èekijos (5,6 proc.), nors pagal vidutinæ algà (222,4 USD) Latvija 

buvo sàraðo gale; maþesnë vidutinë alga buvusi tik Rusijoje (172 USD), 

Rumunijoje (139 USD) ir Bulgarijoje (108 USD). 

Latvijos ekonominis progresas daro jà patrauklesnæ narystei ES ir 

NATO, o visa tai Rusijai kelia galvos skausmà. Rusijos diplomatai Europos 

politikos uþkulisiuose negalëjo nesuþinoti Vakarø ðaliø didëjanèio palankumo 

Baltijos ðalims (tai parodë ir Lietuvos prezidento vizitas Briuselyje), 

o tai reiðkë, jog Baltijos ðalys slysta ið Rusijos átakos. Politinë ir ekonominë 

Rusijos ataka prieð Latvijà parodë, kiek dar esame priklausomi nuo Rusijos 

ir kad dar ilgai bûsime priklausomi, nes Rusijos prekiø ir þaliavø tranzitas 

á Vakarus per mûsø ðalis duoda mums didþiules pajamas. 

9

Atomazga 


Ðiuo metu átampa tarp Latvijos ir Rusijos slûgsta, nes Latvija pasidavë 

Rusijos spaudimui ir ëmësi ðalinti nesutarimø objektà – nepalankias 

pilietybës ástatymo formuluotes. Ðio ástatymo pataisos numato suteikti 

pilietybæ po nepriklausomybës atgavimo (1991 08 22) gimusiems nepilieèiø 

vaikams (jei sulaukæ 16 m. jie mokës latviðkai), taip pat panaikinti esminius 

pilietybës suteikimo apribojimus dabartiniams nepilieèiams. 

Padaryta ir valstybinës kalbos ástatymo pataisø. Numatyta leisti vartoti 

uþsienio kalbà privaèiø ámoniø susirinkimuose be vertimo á latviø kalbà; 

taèiau vertimas bûtø privalomas, jei jo pareikalautø bent vienas ið susirinkimo 

dalyviø. Vieðuose renginiuose, vartojant uþsienio kalbà, turi bûti 

verèiama á latviø kalbà. Latvijos Seimas pritarë nuostatai, kad latviø kalba 

yra privaloma susirinkimø kalba tik tose ámonëse, kuriose esama valstybës 

kapitalo. 

Kodël Latvija ið karto nepriëmë tokio pilietybës ástatymo, koká priëmë 

Lietuva? Bepigu Lietuvai priimti toká ástatymà, kai joje gyvena daugiau kaip 

80 proc. lietuviø. Latvijoje ástatymo priëmimo metu latviai sudarë tik 52 

proc., rusai drauge su baltarusiais ir ukrainieèiais – net 43 proc. (atitinkamai 

34, 5 ir 4 proc.) ðalies gyventojø. Tad vargu ar Lietuva bûtø priëmusi toká 

liberalø ástatymà, jei èia 1990 m. bûtø gyvenæ daugiau kaip milijonas 

rusakalbiø, kuriø dauguma bûtø atvykæ per pastaruosius du tris deðimtmeèius 

ir kuriems ðalies nepriklausomybë bûtø kaip krislas akyje, o 

valstybinë kalba – „sobaèij jazyk“. Vadinasi, tik naiviems Europos politikams 

Maskva gali árodinëti, jog Latvijai pilietybës ástatymo pavyzdys 

galëjo bûti Lietuvos pilietybës ástatymas. 

Ðiø metø sausio 1 d. Latvijoje gyveno 646,7 tûkst. nepilieèiø (26,8 proc. 

pilnameèiø Latvijos gyventojø), ið jø 429,2 tûkst. rusø (59,7 proc. visø 

pilnameèiø Latvijos rusø), 79,8 tûkst. baltarusiø (79,1 proc.), 59,8 tûkst. 

ukrainieèiø (92,4 proc.). Gavæ Latvijos pilietybæ, ðie asmenys gaus ir 

balsavimo teisæ. 

Rezultatai 

Latvijos pilietybës ástatymo pataisos yra didþiausias Maskvos laimëjimas 

ðiame propagandiniame ir diplomatiniame þaidime. Rusija netrukus 

galës papildyti savo penktàjà kolonà Latvijoje daugiau kaip puse milijono 

rinkëjø. Latvijai, turinèiai tik pustreèio milijono gyventojø, pasekmës gali 

bûti liûdnos, nes naujasis Latvijos Seimas gali turëti stiprià prorusiðkà 

opozicijà ar apskritai bûti prorusiðkos orientacijos. Naujoji vyriausybë gali 

supanèioti Latvijà tvirtesniais ekonominiais saitais su Rusija, o tai leis ðiai 

dar veiksmingiau ðantaþuoti Latvijà ekonominëmis sankcijomis arba duos 

galimybæ apkaltinti Latvijà kurios nors sutarties nesilaikymu ar paþeidimu. 

10

Suartinæs ðalá su Rusija, Seimas gali atsisakyti minties integruotis á ES ir 

NATO (arba sudaryti sàlygas, kurios netiktø priimti Latvijà net á ES), o 

atëjus laikui, t. y. Rusijai panorëjus, pasipraðyti á NVS ar kokià kità bûsimà 

sàjungà su dominuojanèia Rusija. Latvijos elektorato suslavinimas atsilieptø 

ir Estijai su Lietuva. Ávariusi toká pleiðtà tarp Lietuvos ir Estijos, 

Rusija lengviau galës grásti pasauliui savo „gyvybinius interesus Pabaltijyje“, 

iðnaudodama silpnàsias geopolitines ðiø ðaliø vietas: Estijoje – 

rusakalbá Narvos regionà, Lietuvoje – Karaliauèiaus srities kaimynystæ ir 

karinio tranzito koridoriø. 

Tai yra liûdniausios prognozës. Tikëkimës, kad Baltijos ðaliø diplomatø 

pastangos ir sumanumas neleis joms iðsipildyti. Nes ið visos ðios pavasarinës 

istorijos Baltijos ðalys gavo dvi geras pamokas: 1) Rusija bet kada 

gali pradëti politinæ atakà, sudramatinusi neþymø vidaus ávyká kurioje nors 

Baltijos ðalyje; 2) dar kartà ásitikinta, jog glaudus ekonominis bendradarbiavimas 

su Rusija yra pavojingas, nes Rusija nesugeba atskirti jo nuo 

politikos. Kur kas patikimesni yra Vakarø partneriai. 

Publikuota 

Kauno diena, 1998 balandþio 30. 


11


LIETUVOS AMBASADOJE SU LATVIAIS 

ÐNEKAMA RUSIÐKAI 

Ðalies ávaizdá formuoja ir jos ambasados. Formuoja ne tik blizganèia iðore 

(tai svarbu kaip ðventinis drabuþis per iðkilmes), bet ir savo veikla ar 

neveikla. 

Nors Latvija ir Lietuva yra vienodai neturtingos ðalys, taèiau jø ambasados 

Vilniuje ir Rygoje darbuojasi labai nevienodai. Pagrindiniai jø veiklos 

skirtumai, turintys átakos ðalies ávaizdþiui, yra ðie: 

1. Latvijos ambasadoje Vilniuje sunku bûtø rasti darbuotojø, nemokanèiø 

lietuviðkai. Dabartinis Latvijos ambasadorius Atis Sjanytas lietuviø 

kalbos iðmoko per kelis mënesius: 1996 m. liepos mënesá pakeitæs Albertà 

Sarkaná, tà patá rudená jau davë interviu lietuviø kalba. Su Lietuvos 

pareigûnais Latvijos ambasada bendrauja lietuviðkai, ðia kalba ambasada 

gauna informacijà ir ið Lietuvos laikraðèiø. 

Tuo metu Lietuvos ambasadoje Rygoje nëra pareigûno, mokanèio 

latviðkai. Lietuvos ambasadorius su latviais diplomatais bendrauja rusiðkai, 

tarsi bûtø ne Latvijoje, o kokiam nors Kazachstane! Per visà dabartinës 

mûsø ambasados gyvavimo laikotarpá èia iðlaikoma rusiðko bendravimo 

tradicija, kuri tikrai kenkia Lietuvos ávaizdþiui Latvijoje ambasados sveèiai 

latviai nusiskundþia, kad Lietuvos ambasadoje jie yra verèiami kalbëti 

rusiðkai. 

Be to, informacijà ambasada renka ið Latvijoje leidþiamø rusiðkø 

laikraðèiø, o tai daro paèià informacijà gana selektyvià ir daþnai tendencingà. 

2. Latvijos ambasada Lietuvoje ið pat pradþiø stengësi kurti savo ðalies 

ávaizdá. Tam tikslui dëmesys buvo skiriamas ne vien parodoms.Latvijos 

ambasada inicijavo ir parengë ,,Lietuviø-latviø kalbø þodyno” antràjá 

leidimà, rëmë knygø leidybà; tos knygos tapo ambasados prestiþinëmis 

dovanomis jos sveèiams. 

Latvijos ambasada galimybiø ribose remia iniciatyvas ir renginius, tarp 

jø ir mokslinius, kurie vienaip ar kitaip susijæ su Latvija. Didelæ paramà 

ambasada skyrusi ir Vytauto Didþiojo universiteto Letonikos centrui, kurio 

ákûrimo vienas ið iniciatoriø, beje, buvo ambasadorius dr. A. Sarkanis. 

Tuo metu Lietuvos ambasada Latvijoje apsiriboja vienalaikiø parodø 

organizavimu ir ðventiniais priëmimais. Remti knygø leidybà, kiek man 

þinoma, ambasada atsisakiusi. Sveèiams mûsø diplomatai Rygoje gali 

dovanoti bendro pobûdþio angliðkai iðleistus reklaminius lankstinukus apie 

12

LIETUVOS AMBASADOJE SU LATVIAIS ÐNEKAMA RUSIÐKAI 

Lietuvà, kokius nesunkiai rasi kitose Lietuvos ambasadose. Nieko savito, 

nieko baltiðko, kas tiktø tik latviams. 

3. Latvijos ambasada turi savo interneto svetainæ. Jame Lietuvos 

vartotojui yra prieinama informacija apie Latvijos valstybines institucijas, 

elementariausi statistiniai duomenys, greitai reaguojama á Latvijos aktualijas, 

taip pat yra nuorodos á kitas Latvijos tarnybines stotis (serverius). 

Lietuvos ambasada neturi net elektroninio paðto (bent jau iki 1998 m. 

spalio jo neturëjo), neprisijungusi prie interneto, nekalbant jau apie atskirà 

ambasados tinklapá. 

4. Latvijos ambasada nuolat rûpinasi Lietuvos latviø bendruomene 

(Lietuvoje gyvena per 4000 latviø): lanko atokiausias jø kolonijas Kretingos, 

Skuodo, Akmenës, Pakruojo ir kt. rajonuose, stengiasi padëti áveikti 

ávairias administracines bendravimo su Latvijos tautieèiais kliûtis, palaiko 

kultûriná gyvemmà. 

Tuo metu rûpinimasis Latvijos lietuviais Lietuvos ambasadai, atrodo, 

yra per sunkus uþdavinys. (Latvijoje gyvena apie 34 tûkst.lietuviø. 

Daugelio jø protëviai á Latvijos miestus ëmë keltis praëjusio ðimtmeèio 

viduryje, po baudþiavos panaikinimo Lietuvoje. Nemaþai lietuviø yra 

vietinës kilmës, t.y. senojo lietuviø etnoso tàsa.) Ambasados dëmesá jauèia 

tik Rygos lietuviai (jø Latvijos sostinëje yra apie 7 tûkst.). 

O didelë Liepojos lietuviø bendruomenë visai uþmirðta, në karto 

nelankyta. Didesnio dëmesio galëtø sulaukti ir Jelgavos bei Bauskës 

lietuviai. 

Publikuota 

Lietuvos rytas, 1998 lapkrièio 5. 

13


BÛTINGËS SINDROMAS 

Liaudies diplomatija gali turëti didþiulæ jëgà, neleisianèià pastastyti 

tarp mûsø nereikalingà sienà laikinø interesø vardu. Bûtø negerai, jei 

latviams susidarytø áspûdis, jog Lietuvoje visi màsto taip, kaip kai kurie 

valstybës pareigûnai. Mums, lietuviams, gëda, kad Helsinkio konvencijà 

dël ekologiðkai pavojingø objektø statybos Lietuva pasiraðiusi dar 1991 

metais, bet iki ðiol jos dar neratifikavusi – nuo to laiko juk darbojasi 

jau treèias Seimas. Lietuvos aukðèiausiøjø pareigûnø tvirtinimas, kad 

Bûtingë bus pastatyta pagal moderniausià technologijà, esmës nekeièia: 

juk ir Ignalinos atominæ elektrinæ statë pagal tuometinæ moderniausià 

tehnologijà, taèiau elektrinë darosi pavojinga, nes bet kuri technologija 

ilgainiui sensta. 

Dvi pusës – du poþiûriai 

Bûtingës naftos terminalas virsta Lietuvos ir Latvijos nesantaikos 

obuoliu. Taèiau kiekvienoje ðalyje ði problema pieðiama skirtingai. 

Latvijos visuomenei viskas pateikiama kaip ekologinë problema. Lietuvoje 

tikinama, kad didþiausias latviø rûpestis – bûsimasis Bûtingës 

varþymasis su Ventspiliu. Tiesa, matyt, yra per vidurá: Lietuvos visuomenei 

reikëtø þinoti ir latviø pozicijà, antraip dialogas bus neámanomas. Lietuvos 

Vyriausybës argumentai mûsø ðalies spaudoje buvo ne syká iðdëstyti, tad 

nëra bûtinybës èia jø kartoti. 

Ið ðalies þiûrint, ið tiesø atrodo keista, kodël latviai sukëlë ekologiná 

triukðmà ne iðkart, t. y. ne tada, kai terminalui buvo pasirinkta Bûtingë, o 

tik.visai neseniai, kai paaiðkëjo, kad ðis terminalas ið esmës pakeitë savo 

paskirtá: ið Vakarø naftos importo já ketinama paversti Rusijos naftos 

eksporto á Vakarus stotimi. 

Dël pirmosios terminalo paskirties latviai neprieðtaravo, kadangi ðitaip 

Lietuva, ypaè politinës krizës su Rusija atveju, nepriklausytø nuo Rytø 

kaimynës kaprizø. Latviai tada atkakliai siûlë rengti bendrà projektà su 

Ventspiliu, nutiesti Ventspilio-Maþeikiø naftotiekio atðakà. Ji bûtø kainavusi 

135 mln. JAV doleriø, ir tai, anot latviø, yra du, o gal net tris kartus 

pigiau nei dabartinio terminalo statyba. 

Bûtingës terminalo paskirties pakeitimas latviams buvo netikëtas. Tada 

Latvija pasiûlë uþdarà Liepojos uostà, kad sumaþintø ekologinæ rizikà. 

Lietuva buvo paþadëjusi apsvarstyti ðá siûlymà, buvo net pasiraðytas 

14

ketinimø protokolas, taèiau vëliau, asak latviø, Lietuva atsisakë bendradarbiauti 

eksportuojant ir importuojant naftà. „Keista, kad ponas Landsbergis 

nieko neatsimena,“ – taip pernai rudená spaudoje stebëjosi Latvijos 

aplinkos apsaugos ministras Indulis Emsis. Politiniu poþiûriu suprantamas 

nenoras nuo ko nors priklausyti, kad ir ið dalies. Ir nors latviai guodþiasi, 

jog Bûtingë bus per silpna konkuruoti su Ventspiliu, ði konkurencija vis 

dëlto bus. 

Ventspilio uostas auga 

Pagal krovos apimtá Ventspilio uostas Europoje yra dvyliktoje vietoje. 

Tai neuþðàlantis uostas. Pagrindinæ krovos darbø dalá (78 proc.) sudaro 

nafta ir jos produktai. Ventspilis yra didþiausias naftos terminalas Baltijos 

ðalyse; per já Rusija eksportuoja 12 proc. savo naftos. 1996 m. „Ventspils 

nafta“ perkrovë per 25 mln. tonø naftos ir jos produktø. 

Uostas rekonstruojamas. 1997 m. atiduoti eksploatuoti penki naftos 

rezervuarai, kuriø kiekvieno talpa yra 20 tûkst. kub. metrø. 1996 m. uostas galëjo 

priimti iki 100 tûkst. tonø talpos tanklaivius. 1997 m. uostas buvo pagilintas 

iki 17,5 m ir ðiuo metu gali priimti 120 tûkst. tonø talpos tanklaivius. 

Konkurencija bus akivaizdi 

Bûtingës terminalas 

planuotas priimti iki 150 

tûkst. tonø talpos tanklaivius, 

kuriems reikia 20 

m gelmës, todël perkrovimo 

darbai numatyti atviroje 

jûroje uþ 8 km nuo 

kranto (1 ir 2 pav.). Terminalo 

projektinis pralaidumas 

yra 8 mln. tonø 

þalios naftos ir 2,5 mln. 

tonø ðviesiøjø naftos 

produktø per metus. Latviø 

specialistai progno- 


1 pav. Baltijos jûra ties Ðventàja. Rodykle parodytas 

prie terminalo plûduro prisiðvartavæs tanklaivis 

(Google Earth). 

zuoja, jog naujasis naftos terminalas atitrauks nuo Ventspilio 10,5 ar 11 

mln. tonø naftos per metus, o tai sudaro beveik pusæ dabartinës „Ventspils 

nafta“ apyvartos. 

Rusija bus suinteresuota eksportuoti savo naftà per Bûtingæ dar ir dël 

politiniø sumetimø, nes tokiu bûdu ji galësianti mëginti suprieðinti dvi 

Baltijos kaimynes, o pasitaikius progai, ir „bausti“ Latvijà ekonominëmis 

sankcijomis. 

15

Ekologinë projekto pusë 

Kita vertus, Latvijos 

spaudoje nedaug raðoma 

apie bûsimà Bûtingës konkurencijà, 

uþtat daug dëmesio 

skiriama ekologinei 

projekto pusei. Prasidëjus 

þaliøjø bado akcijai Rygoje, 

Lietuvos skaitytojui, ko gero, 

neaiðku, dël ko jie nerimsta, 

kokie jø motyvai. 

O motyvai tokie. Rytinës 

Baltijos srovës ir vëjai 

vandenis neða ið pietø á 

ðiauræ. Vadinasi, visi terðalai 

dreifuos á Latvijà, á 

strimeliø nerðtavietes, paplûdimius. 

(Lygiai taip pat 

susirûpintø ir Lietuva, jei 

rusai sumanytø statyti panaðø 

terminalà Nidos paðonëje.) 

Lietuvos specialistø 

kontrargumentai, jog ir 

Ventspilis yra ekologiðkai 

pavojingas Baltijai, latviø 

neátikina – Ventspilio terminalas 

ne atviroje jûroje, ne 

Lietuvos pasienio kaimynystëje, 

jis tarsi þnyplëmis 


apsuptas bangolauþiø molø (3 pav.), o ir Baltija „teka“ ne Lietuvos link. 

Latvijoje pabrëþiama, kad plûduriuojanèios platformos tinka regionams, 

kuriems bûdingas silpnas vëjas, keièiantis kryptá ne daþniau kaip dukart 

per metus, kur tiksliai dirba meteorologai, o uþëjus audrai, tanklaiviai 

iðplaukia á atvirà jûrà. Baltijos jûroje tokiø sàlygø nesà. 

Kaip reikës sulaikyti terðalø plitimà audringoje jûroje? Latviai siûlë atlikti 

ekologinæ ekspertizæ uþ jø lëðas. Lietuvos atsisakymas Latvijoje suprantamas 

kaip netiesioginis pripaþinimas, kad projektas yra pavojingas. 

Sutarties kratomasi 

2 pav. Terminalas bei tanklaiviai matomi ir nuo 

Ðventosios paplûdimio. 

3 pav. Ventspilio uostas. 

Kitas dalykas, dël kurio nuogàstauja latviai, yra Lietuvos pareigûnø 

nenoras pasiraðyti sutartá dël civilinës atsakomybës, kad ekologinës nelaimës 

atveju Lietuva atlygintø Latvijai Bûtingës terminalo padarytus nuo- 

16

stolius. Remdamasi tarptautinëmis konvencijomis, Latvija ðiuo metu ðito 

iðsireikalauti negalëtø, nes terminalas ne tanklaivis – tokiø konvencijø nëra. 

Lietuva visai neseniai atmetë Latvijos pasiûlymà pasiraðyti tokià sutartá, 

motyvuodama tuo, jog tokios sutarties ji dar neturinti su savo pietiniu 

Baltijos kaimynu – Rusija. Keistas argumentas. Vadinasi, ekologinës 

katastrofos atveju Latvijai dël terðalø surinkimo teks rûpintis paèiai. 

Bûtingës terminalas, be abejonës, susijæs ir su Latvijos interesais, nes 

kelia tokià paèià grësmæ aplinkai, kokià Lietuvai keltø, pavyzdþiui, Lenkijos 

atominë elektrinë Punske. Delsimas derëtis pasiraðyti sutartá dël ekologinës 

þalos atlyginimo paskatino latviø þaliuosius griebtis drastiðkø priemoniø, 

kad projektas bûtø pristabdytas, kol bus iðspræstos ekologinës saugos 

problemos. 

Visas interesø mazgas 


Lietuviams su latviais nepavyksta susitarti ir dël Baltijos jûros bendros 

ekonominës zonos, ir dël jûros sienos. Ðias derybas vilkina Latvijos pusë 

– mat vël pakvipo nafta, vël ekonominiai interesai. Ir nors Bûtingës 

terminalo ekologinis saugumas, Lietuvos ir Latvijos jûros siena yra 

skirtingi klausimai, susidaro áspûdis, jog sprendþiant vienà ima trukdyti 

kitas. 

Gaila. Ðitame dviejø uþsispyrëliø ginèe tikrai laimës treèias. Tik kas? 

Publikuota 

Kai oponentai girdi tik save, tiesa lieka ðone // Lietuvos rytas, 1998 

rugpjûèio 4. 

Bûtingës sindromas // Lietuvos aidas, 1998 rugpjûèio 18. 

17


BÛTIÒÌES SINDROMS 

Tautas diplomâtijai var bût milzîgs spçks, kas liegs uzcelt starp mums 

nevajadzîgu sienu mirkïa intereðu vârdâ. Nebûtu vçlams, lai latvieðu 

lasîtâjam rastos iespaids, ka Lietuvâ visi domâ tâpat kâ daþi valsts 

ierçdòi. Mums, lietuvieðiem, ir kauns, ka Helsinku konvenciju par 

ekoloìiski bîstamu objektu celtniecîbu Lietuva jau ir parakstîjusi 1991. 

gadâ, bet lîdz ðim vçl nav to ratificçjusi – kopð tâ laika taèu darbojas 

jau treðais Seims. Lietuvas visaugstâko valsts amatpersonu apgalvojums, 

ka Bûtiòìe tiks uzcelta pçc vismodernâkâs tehnoloìijas, bûtîbu nemaina: 

arî Ignalinas atomelektrostaciju bûvçja pçc tâlaika modernâkâs 

tehnoloìijas, tomçr stacija kïûst bîstama, jo jebkura tehnoloìija gadu 

gaitâ novecojas. 

Divas puses – divi viedokïi 

Bûtiòìes naftas terminâls pamazâm kïûst par strîda abolu Lietuvas un 

Latvijas attiecîbâs. Tur lielâ mçrâ vainojami arî sabiedrîbas saziòas lîdzekïi, 

kas katrâ valstî ðo problçmu atspogulo atðíirîgi – Latvijas sabiedrîbai to 

pasniedz kâ ekoloìisku problemu, savukârt lietuvieðus pârliecina, ka 

latvieðiem Bûtiòìe visvairâk raiþu sagâdâjot kâ potenciâla Ventspils 

konkurente, bet vides jautâjumus viòi izmantojot vienîgi aizsegam. 

Mums, lietuvieðiem, bûtu îpaði svarîgi uzklausît oponentu viedokli, 

citâdi dialogs nebûs iespçjams. Bet taisnîba, kâ vienmçr, ir kaut kur pa vidu. 

Raugoties no malas, tieðâm var likties savâdi, ka latvieði sacçluði 

troksni par vides problçmâm nevis tûdaï, kolîdz par terminâla celtniecîbas 

vietu tika izraudzîta Bûtiòìe, bet tikai nesen, kad kïuva skaidrs, ka bûtiski 

mainîsies paredzamâs terminâla funkcijas, proti, to pârorientçs no Rietumu 

naftas importa uz Krievijas naftas eksportu Rietumu virzienâ. 

Sâkotnçjâm terminâla funkcijâm Latvija saprâtîgi piekrita, atzîstot, ka 

tâdçjâdi Lietuva nebûs atkarîga no Krievijas politiskajâm kaprîzçm, it îpaði 

Maskavas un Viïòas attiecîbu krîzes gadîjumâ. Latvieði gan visai neatlaidîgi 

ieteica apvienot ðo projektu ar Ventspili, izbûvçjot naftas vada atzaru 

Maþeiíi-Ventspils. ðâda naftasvada bûve izmaksâtu 135 miljonus dolâru 

(pçc latvieðu aplçsçm, tas bûtu 2 vai pat 3 reizes lçtâk nekâ paðreizçjâ 

terminâla celtniecîba). Bûtiòìes terminâla funkciju maiòa latvieðiem bijusi 

negaidîta. Tad Latvija piedâvâja slçgto Liepâjas ostu, lai samazinâtu 

ekoloìisko risku. Lietuva apsolîja ðo priekðlikumu apsvçrt, tika pat 

18

parakstîts protokols. „Divaini, ka Landsberìa kungs neko neatceras,“ – 

tâ pçrnruden presç brînîjâs Latvijas vides valsts ministrs Indulis Emsis. 

Kâ apgalvo Latvija, Lietuva atteikusies no sadarbîbas naftas eksportâ un 

importâ. No politiskâ viedokïa Lietuvu var saprast – tâ negrib bût atkarîga 

ne no viena, pat daïçji ne. 

Ventspils osta aug 

Ventspils osta kravas apjoma ziòâ ieòem 12. vietu Eiropâ. Tâ ir neaizsalstoða 

osta, kurâ lielâko daïu kravu apjoma (78%) veido nafta un naftas 

produkti. Turklât tas ir lielâkais naftas terminâls Baltijâ. Krievija caur Ventspili 

eksportç 12% no savas naftas. 1996. gadâ Ventspils nafta pârsûknçja 

vairâk nekâ 25 miljonu t naftas un tâs produktu. Ostu rekonstruç; ðiem 

darbiem nav vajadzîgas ârvalstu investîcijas, lîdzekïu dod peïòa no naftas 

tranzîta. 1997. gadâ nodoti ekspluatâcijâ pieci naftas rezervuâri, katrs 

20 000 m 3 tilpumâ. 1996. gada osta varçja apkalpot tankkuìus ar tilpumu 

lîdz 100 tûkst. t; 1997. gadâ ostu padziïinâja lîdz 17,5 m dziïumam, un paðlaik 

tâ var apkalpot jûras tankkuìus ar tilpumu lîdz 120 tûkstoðiem t. 

Konkurence tomçr bûðot 

Lai gan latvieði mierina 

sevi ar domu, ka Bûtiòìe 

Ventspilij bûs vâja 

konkurente, jâatzîst, ka 

ðâda konkurence tomçr 

bûs. 

Bûtiòìes terminâls 

bûs domâts kuìiem ar 

tilpumu lîdz 150 tûkst. t., 

kuriem vajadzîgs 20 m 

dziïums, tâpçc pârsûknçðanas 

darbi paredzçti atklâtâ 

jûrâ – 8 km no krasta 

(1. att.) 


1. att. Baltijas jûra pie Sventâjas. Kreisajâ pusç – 

pie terminâla pietauvçts tankkuìis (Google Earth). 

Bûtiòìes terminâla projektçtâ caurlaides spçja ir 8 milj. t jçlnaftas un 

2,5 milj. t gaiðo naftas produktu gadâ. Projekta tâme ir 250 miljoni dolâru 

(1995. gadâ – 140 milj. dolâru); lîdz ðim jau izlietoti 140 miljoni. Latvieðu 

speciâlisti prognozç, ka patiesîbâ Bûtiòìes projekta îstenoðana Lietuvai 

izmaksâs nevis 250 milj., bet 400 miljonus dolâru. Lai nu kâ, Lietuvas jaunais 

terminâls atòems Ventspils ostai 10,5 lîdz 11 miljonu t naftas gadâ – gandrîz 

pusi Ventspils paðreizçjâ kravu apgrozîjuma. 

19


Krievija bûs ieinteresçta transportçt savu naftu arî caur Bûtiòìi – to 

nosaka arî politiski apsvçrumi, jo tâdâ veidâ Maskava centîsies noskaòot 

abas Baltijas valstis vienu pret otru, un, ja radîsies tâda izdevîba, arî sodît 

Latviju ar ekonomiskajâm sankcijâm. 

Projekta ekoloìiskâ puse 

Latvijas presç par paredzamo konkurenci daudz nerunâ, toties îpaði liela 

uzmanîba pievçrsta Bûtiòìes projekta ekoloìiskajai droðîbai. 

Lietuvas prese diemþçl latvieðu ekoloìiskos argumentus pilnîgi ignorç. 

Sâkoties zaïo akcijai Rîgâ, lietuvieðu lasîtâjiem tâ arî nekïuva skaidrs, kas 

latvieðu protestçtâjus satrauc, kur meklçjams pamats viòu baþâm. 

Bet pamats ir ðâds. Baltijas jûras austrumdaïâ straumes un vçji dzen 

ûdeni no dienvidiem uz ziemeïiem. Tâtad viss iespçjamais piesârnojums 

dreifçs uz Latviju – uz reòìu un citu zivju nârsta vietâm, uz pludmalçm. 

(Tâpat uztrauktos Lietuva, 

ja, piemçram, Krievija 

sadomâtu bûvçt tâdu 

terminâlu netâlu no 

Nidas.) Lietuvas pretarguments, 

ka arî Ventspils 

ir ekoloìiski bîstama 

Baltijas jûrai, latvieðus 

nepârliecina – 

Ventspils terminâls neatrodas 

atklâtâ jûra, turklât 

to kâ spîles apòem moli 

(2. att.), un arî Baltijas jûras 

straumes tur neplûst 

Lietuvas virzienâ. 

2. att. Ventspils un tâs osta (Google Earth). 

Peldoðâs platformas ir piemçrotas reìioniem, kur nepûð pârâk stipri vçji, 

kas maina virzienu divas reizes gadâ, kur neaizsalst ûdens, kur precîzi strâdâ 

meteorologi un, vçtrai tuvojoties, visi tankkuìi izbrauc atklâtâ jûrâ. Baltijas 

jûrâ tâdu apstâkïu nav, tâpçc Bûtiòìes terminâlu nevar saukt par 

droðu. 

Nekur visâ Baltijas jûrâ nav tâda terminâla, kâds bûs Bûtiòìç, – pat 

paðas turîgâkâs Baltijas jûras piekrastes valstis neriskç celt naftas pârsûknçðanas 

stacijas atklâtâ jûrâ. Tâtad arî pieredzes ðajâ jomâ nav. Ja nu 

vajadzçs apturçt piesâròojuma izplatîðanos vçtras sabangotâ jûrâ? 

Latvija piedâvâja Lietuvai veikt projekta ekoloìisko ekspertîzi par tâs 

lîdzekïiem – mçs atteicâmies. Tâpçc, no malas raugoties, tagad rodas 

iespaids, ka Lietuva netieði atzîst Bûtiòìes terminâla projekta bîstamîbu. 

20

Atteikðanâs no lîguma 

Otrs apstâklis, kas vieð latvieðos baþas, ir Lietuvas amatpersonu 

nevçlçðanâs parakstît divpusçju lîgumu par savstarpçjo civiltiesisko 

atbildîbu, kurð paredzçtu, ka ekoloìiskâs katastrofas gadîjumâ Lietuva atlîdzinâtu 

Latvijai Bûtiòìes naftas terminâla nodarîto kaitçjumu. Balstoties 

uz starptautiskajâm konvencijâm, Latvija to paðreiz nevarçtu panâkt, jo terminâls 

jau nav tankkuìis – ðâdu konvenciju lîdz ðim pasaulç vienkârði nav. 

Lietuva vçl pavisam nesen ir noraidîjusi Latvijas ierosinâjumu parakstît 

ðadu lîgumu, paziòodama, ka ðâda apdroðinâðanas lîguma tai nav ar 

dienvidu kaimiòieni – Krieviju. Divains arguments. Tas nozîmç, ka ekoloìiskas 

katastrofas gadijumâ Latvijai par piesarnojuma likvidçðanu bûs 

jâgâdâ paðai. 

Bûtiòìes terminâls neapðaubâmi aizskar Latvijas intereses, jo rada tâdus 

paðus draudus videi, kâdus Lietuvai radîtu, piemçram, Polijas atomspçkstacija 

Punskâ. Lietuvas puses nevçlçðanâs parakstît lîgumu par ekoloìiskâ 

kaitçjuma atlîdzinâðanu pamudinâjusi Latvijas zaïos íerties pie visai 

krasiem lîdzekïiem, lai projektu iesaldçtu, iekams nebûs atrisinâta Bûtiòìes 

terminâla ekoloìiskâ droðîba. 

Vesels intereðu mezgls 


Lietuvieðiem neveicas sarunâties ar latvieðiem gan par kopçjo ekonomisko 

zonu Baltijâ, gan par jûras robeþu. Ðîs sarunas bremzç Latvijas 

puse, jo atkal sâka smarþot pçc naftas, atkal izcçlâs ekonomiskas intereses. 

Un kaut Bûtiòìes terminâla ekoloìiskâ droðîba, Lietuvas un Latvijas jûras 

robeþa ir pavisam atseviðíi jautâjumi, rodas iespaids, ka, risinot vienu, sâk 

traucçt otrais. 

Þçl. Ðajâ divu valstu strîdâ par ieguvçju var kïût vienîgi kâds treðais. 

Jâjautâ – kurð? 

Publicçts 

Vide un Laiks, 1998/3, 24.–25. lpp. 

21 

Tulkojusi Lîga Latiðeva


VAI PALANGA UN SVENTÂJA IR LATVIJAS 

BIJUÐÂS TERITORIJAS? 

Pçdçjos mçneðos Latvijas presç parâdîjuðies apgalvojumi, ka 1921. gadâ 

„Latvija izrâdîja sapratni un pretimnâkðanu draudzîgajai kaimiòvalstij (proti, 

Lietuvai – A. B.), iemainot 19 105 desetinas savas piejûras teritorijas pret 

nenozîmîgu iekðzemi“. Tâ, piemçram, raksta Askolds Kïaviòð savâ analîtiskajâ 

raksta Quo vadis, Bûtiòìe?. Turklât piebilst, ka „mazais miestiòð 

pârtapa no latvieðu Bûtiòciema par leiðu Bûtiòìi“ (Vide un Laiks, 1998/3, 

18. lpp.). Ekoloìiskajos Bûtiòìes terminâla jautâjumos es, lietuvietis, esmu 

pilnîgi latvieðu pusç (par to liecina kaut vai mans raksts tajâ paðâ Vides 

un Laika numurâ, kâ arî lîdzîgie raksti Lietuvas presç), bet kâ zinâtnieks, 

kam nav sveða vçsture, es nevaru piekrist citçtajam apgalvojumam. 

Ne Palanga, ne Sventâja Latvijai nekad nav piederçjusi – tâs ir vçsturiskâs 

Lietuvas zemes. Gan Livonijas, gan vçlâk Kurzemes hercogistes 

laikos robeþa ar Lietuvas diþkunigaitiju jûrmalâ gâjusi pa Sventâjas upi. 

Lietuvas diþkunigaitis Íçstutis ap 1349. gadu pârveda no Palangas svçtnîcas 

sev sievu Biruti, topoðo Vîtauta Diþâ mâti. Uz Palangu Íçstutis taèu 

braucis kâ uz savu zemi, nevis kâ uz Livoniju! 

Starp citu, tas, ka Lietuvai no 13. lîdz pat 18. gs. beigâm bijusi sava 

jûrmala, glâba latvieðus un igauòus no masveidîgas vâcu kolonizâcijas un 

pârvâcoðanas. Ja ðî jûrmala bûtu bijusi Livonijas vai Prûsijas krustneðu 

rokâs, latvieði piedzîvotu to paðu, ko mûsu brâïi senprûði. Atcerçsimies, 

ar kâdu apòçmîbu vâcieði íçrâs pie kolonizâcijas plâniem Kurzemç Pirmâ 

pasaules kara laikos, jo galu galâ ceïð uz vecâm senèu zemçm viòiem tai 

brîdî likâs brîvs. Tieði Palanga un Sventâja bija tas ðíçrslis, kas viduslaikos 

neïâva Livonijai robeþoties ar Prûsijas ordeni. 1253. gadâ ieòçmuði Klaipçdu 

un nostiprinâjuðies tajâ (kâ arî nosaukuði to par Memelburgu, t. i., 

Nemunas pilsçtu), Livonijas krustneði tomçr nespçja kontrolçt visu 

Kurzemes jûrmalu (traucçja dienvidkurði un þemaiði) un 1328. gadâ atdeva 

Klaipçdu saviem brâïiem, Prûsijas krustneðiem. Tâtad Palanga un Sventâja 

piederçja Lietuvai visâ tâs valstiskuma periodâ lîdz pat valsts sabrukumam 

un pievienoðanai Krievijai 18. gs. beigâs. 

Tad kâpçc latvieði pirmajos savas neatkarîgâs valsts gados ieveda 

karaspçku Palangâ un nogrieza Lietuvai izeju uz Baltiju? 

1795. gadâ Krievijai tika pievienota etnogrâfiskâ Lietuva un Dienvidlatvija 

(Kurzemes hercogiste). Valstu vietâ cara ierçdòi nodibinâja guberòas. 

Tâtad kaimiòos atradâs Kurzemes guberòa ar garu jo garu jûrmalu 

22

VAI PALANGA UN SVENTÂJA IR LATVIJAS BIJUÐÂS TERITORIJAS? 

un toreizçja Viïòas guberòa ar îsu jûrmalas joslu. Cara ierçdòiem tâds savas 

jûrmalas sadalîjums likâs neloìisks un praktiskuma dçï 1819. gadâ viòi 

Palangu un Sventâju pievienoja Kurzemes guberòai, tâ vienkârðojot gan 

muitu sistçmu Prûsijas pierobeþâ, gan satiksmi starp Liepâju un Mçmeli 

(Klaipçdu). Vârdu sakot, krievi îstenoja Kurzemes un Prûsijas baronu 

sapòus, kaut gan kâ pirmie, tâ otrie krievu laikos dzîvoja atseviðíâs valstîs. 

1918. gadâ nodibinâjâs Latvijas Republika, neatkarîbu atguva arî 

Lietuva. Taèu paradokss bija tâds, ka latvieði dienvidos apòçmâs kontrolçt 

nevis bijuðâs Kurzemes hercogistes robeþas, bet savu apspiedçju, krievu 

administratoru, noteiktâs Kurzemes guberòas robeþas (guberòa taèu nav 

nekâda patstâvîga valsts vienîba). Sâkâs Lietuvas un Latvijas ilgstoðas 

sarunas par robeþu, galvenokârt par Lietuvas izeju uz jûru, jo, kâ zinâms, 

Klaipçda un tâs apgabals tajâ laikâ vçl bija sabiedroto rokâs (ðo zemi 

Lietuva atguva tikai 1923. gadâ). 

Jâpiebilst, ka Latvija nepavisam neizrâdîja sapratni, kâ to raksta 

Askolds Kïaviòð. Protams, teritoriâlas pretenzijas bijuðas abpusçjas. Savâ 

laikâ daþi Lietuvas pârstâvji pieprasîja katoïu Latgali, kas Lietuvas (kopð 

1569. g. – Reèpospoïitas) sastâvâ atradâs no 1561. gada lîdz 1772. gadam, 

kâ arî Baltijas jûrmalu no Palangas lîdz Liepâjai. Savukârt latvieði sarunu 

sâkumâ pieprasîja visu jûrmalu, ieskaitot sabiedroto okupçto Klaipçdu un 

Kurðu kâpas. Vçlâk par strîda âbolu kïuva Maþeiíu un Ilûkstes dzelzceïa 

mezgli – latvieði pieprasîja Maþeiíus, bet lietuvieði – lîdz ar Palangu vçl 

Ilûksti. 

Robeþas problçma 1920. gada otrajâ pusç saasinâjâs un tik tikko 

nesacçla teritoriâlo konfliktu starp abâm valstîm. Bija sâkuðies pat bruòoti 

incidenti Ilûkstes apgabalâ. Sapratnes trûkumu pierâda arî toreizçjâ Latvijas 

ârlietu ministra Z. Meierovica teiktais þurnâlistiem: „90% nesaskaòu starp 

Latviju un Lietuvu izraisa nenoteikta valsts robeþa“. Strîda atrisinâðanai 

1920. gada decembra beigâs tika aicinâta starptautiskâ arbitrâþa skotu 

profesora Dþeimsa Simpsona vadîbâ. 

Komisija uzreiz sâka darboties (tâ pat nesvinçja Jaungadu) un veica 

milzîgu darbu – apbraukâja visu pierobeþu, noskaidroja iedzîvotâju tautîbu, 

ticîbu, ekonomisko stâvokli, vâca citus datus. Tâtad Dþ. Simpsona komisija, 

nevis „Latvijas sapratne un pretimnâkðana“ noteica to, ka Lietuva 

dabûja atpakaï Palangu un Sventâju. Savâ pârskatâ 1921. gada 20. martâ 

komisijas priekðsçdçtâjs uzsvçris, ka Palangas jûrmala lîdz Sventâjai pâriet 

Lietuvai, balstoties uz etnogrâfisko un vçsturisko principu. Pçc 1920. gada 

14. jûnija skaitîðanas datiem, Palangas apgabalâ dzîvoja 1840 lietuvieði un 

773 latvieði. Saðutumu Latvijâ sacçla komisijas lçmums pieðíirt Lietuvai 

arî 4,5 km garu jûrmalu labajâ Sventâjas upes krastâ, lai Lietuva varçtu 

veidot Sventâjas ostu. Latvija gatavojâs protestçt, tomçr Dþ. Simpsonam 

izdevâs pârliecinât Latvijas pârstâvjus, ka Latvijas intereses viòð ievçrojis 

nemazâk kâ Lietuvas: Latvijai atstâts tolaik etniski raibais Ilûkstes apgabals, 

23


ko pieprasîjusi Lietuva, turklât 19 000 zaudçto desetînu vietâ Latvija 

saòçmusi vairâk nekâ 28 000 desetînu sauszemç, tajâ skaitâ Aknîstes un 

Brunavas pagastus, kuri pirms tam bija Kauòas guberòas sastâvâ. Kaut 

gan Lietuvai bija atdota atpakaï tâs vçsturiskâ jûrmala, sarunu rezultâtus 

vienkârðie ïaudis Lietuvâ uztvçra kâ Latvijas viltîbu. Mçdza teikt: „Par 

savâm zemçm mçs maksâjâm ar savâm zemçm“. 

Nav arî taisnîba, ka Bûtiòciems tika pârlietuviskots par Bûtiòìi. Ðis 

nosaukums nav lietuvieðu, bet kurðu izcelsmes, jo tam ir piedçklis -ng-. 

Senkurðu vietvârdiem tâdi piedçkïi ir raksturîgi, piemçram, Palanga, 

Kretinga, Gandinga, Alsunga, Kazdanga, seniskâks Kuldinga. Tâtad 

paðreizçjâ forma Bûtiòìe vçsturiski ir autentiskâka nekâ Bûtiòciems. 

ES domâju, ka Bûtiòìes terminâla jautâjums Latvijâ jau ir pietiekami 

saspîlçts, un vainîga, manuprât, ir Lietuvas valdîbas vienaldzîba un tûïîgums. 

Es arî zinu, ka pirms Otrâ pasaules kara Sventâjas pilsçtiòa bija 

gandrîz latviska (Lietuvâ ir vairâki tâdi ciemati, tâpat kâ Latvijâ – lietuviski 

ciemati). Un man sâp, ka Lietuvas latvieðu zemç tiek celts Latvijai ekoloìiski 

bîstams terminâls. Lûk, ðeit arî ir paradokss. Tomçr no sirds 

piedâvâju atteikties no apgalvojumiem, ko citçju vçstules sâkumâ, jo tâdi 

pârspîlçjumi un vçstures sagrozîjumi, pirmkârt, vâjina ekoloìiskos argumentus, 

otrkârt, dod priekðrocîbu oponentiem pârmest latvieðiem sliktas 

vçstures zinâðanas. 

Publicçts 

Vide un Laiks, 1998/4, 66.–67. lpp. 

Vai Palanga Lietuvai tika dâvinâta? // Diena, 1999. 21. oktobris. 

24

LATVIAMS – NUSIKALTËLIS, MASKVAI – 

DIDVYRIS 

Dar kartà apie V. Kononovo bylà 

Pastarosiomis savaitëmis ypaè suaktyvëjo Maskvos propagandos 

atakos prieð Latvijà. Isteriðkai rëkiama dël legionieriø dienos minëjimo (kovo 

16), mëgaujamasi iðpûstu pedofilijos skandalu, taèiau daugiausia triukðmo 

keliama dël raudonojo partizano Vasilijaus Kononovo bylos. Rusijos URM 

pasauliui Latvijà pateikia kaip „atgimstanèio faðizmo ðalá“, perspëdama, kad 

Rusijos ir Latvijos santykiai artëja prie pavojingos ribos. Eksprezidentas 

B. Jelcinas atsisakë priimti Latvijos apdovanojimà – Trijø þvaigþdþiø 

ordinà, kai kurie Rusájos Dûmos deputatai siûlo taikyti Latvijai ekonomines 

sankcájas. o laikinasis prezidentas V. Putinas siunèia Latvijos prezidentei 

V. Vykei-Freibergai laiðkà, mokydamas. kaip jos ðalis turinti elgtis. 

Kas per paukðtis tasai V. Kononovas, kurá Latvijos teismas ðiø metø 

sausio 21 d. nuteisë kalëti ðeðerius metus? 

Taikiø gyventojø þudikas 

V. Kononovas yra Latvijos rusas, gimæs 1924 m. Latgaloje. Prasidëjus 

Vokietijos-SSRS karui (1941 birþelio 22), pasitraukë ið Latvijos drauge su 

sovietø kariuomene. Iþevske buvo parengtas diversiniam darbui ir permestas 

á Latvijà, kur partizanavo. Pirmaisiais pokario metais dirbo NKVD 

baudëju (stribu), 1946 m. buvo iðsiøstas mokytis á Maskvos aukðtàjà milicijos 

mokyklà, kurià baigæs gráþo á Latvájà ir dirbo VRM iki pensijos. Uþ 

partizaninæ veiklà apdovanotas Lenino ir kt. ordinais. 

V. Kononovas nuteistas uþ tai, kad 1944 m. geguþës 27 d. jis ir jo 

vadovaujamas raudonøjø partizanø bûrys, vilkëdami vokieèiø karinëmis 

umformomis, áþengë á Maþøjø Batø kaimà (Ludzos r.), kuriame terorizavo ir 

plëðë gyventojus, degino pastatus. o devynis þmones, ið jø – tris moteris, 

nuþudë. Dvi ðeimos buvo sudegintos gyvos savo namuose, tarp sudegintøjø 

buvo nëðèia moteris. 

Ði V. Kononovo akcija buvo traktuota kaip karo nusikaltimas, nes 

civilius gyventojus jis þudë ne kaip privatus asmuo. o kaip sovietø partizanas, 

t. y. bûdamas pavaldus Centriniam partizaninio judëjimo ðtabui prie 

SSRS Vyriausiosios kariuomenës vadovybës bûstinës. 

Teismas rëmësi tiek liudininkø parodymais. tiek archyviniais dokumentais, 

tiek paties V. Kononovo memuarais, publikuotais sovietø valdymo 

metais. Tuose memuaruose ðis latviðkøjø Pirèiupiø organizatorius buvo 

iðsamiai apraðæs visà savo veiklà, vykdytà vokieèiø okupacájos metu. 

25


Apraðë ir mintàjá „þygdarbá“, uþsiminæs, kad vienà vyrà nuðovæs jis pats. 

Paèià akcijà V. Kononovas pateikia kaip nuosprendá vokieèiø kolaborantams 

ir kaþkokio sovietø þvalgo iðdavikams. „Mes likvidavom ðucmanø 

(policininkø – A. B.) rëmëjø irðtvà“, – didþiavosi prisiminimuose V. 

Kononovas. 

Taèiau teisme jis teigë egzekucijoje nedalyvavæs, o uþ puskilometrio 

krûmuose laukæs gráþtanèio bûrio. Iðspausdintuose prisiminimuose jis esà 

melavæs, prisiskyræs sau svetimus „nuopelnus“, nes norëjæs iðpopuliarëti. 

Ávaizdis 

V. Kononovas sovietø okupacijos laikais ið tiesø buvo paverstas gyvu 

didvyriu, kurio kovø keliai buvo beveik privalomi þinoti kiekvienam 

pionieriui: nuleidæs nuo bëgiø keliasdeðimt vokieèiø eðelonø, ið pasalø 

sunaikinæs tiek ir tiek prieðo kareiviø, po karo gaudæs bei naikinæs 

miðkinius ir t.t. 

Ðiuo melu Kononovo gynëjai talentingai pina kità jo ávaizdá: antifaðistas, 

tapæs latviø nacionalistø auka. O kaip jis mylëjæs vaikuèius, o 

koks ðaunus meðkeriotojas jis buvæs, koks jis dabar senas ir bejëgis, 

silpnos sveikatos – kala rusakalbiams skaitytojams á galvas prosovietinë 

(!) Latvijos spauda, ypaè laikraðèiai „Èas“ ir „Vesti segodnia“. Labai 

iðkalbingos ðiø Latvijoje leidþiamø laikraðèiø antraðtës: „Partizanas gynë 

Tëvynæ, Tëvynë (t. y. Rusija – A.B.) apgins partizanà“, „Partizanas Kononovas 

tikisi, kad nuosprendis bus persvarstytas ðalyje, nuteisusioje já 

uþ kovà su faðizmu“, „Putinas pasipiktinæs antifaðistø persekiojimais“. 

„Latvijos ávaizdá gadina nacistai ir raudonojo partizano teismas“, „Ginsim 

Kononovà iki galo!“ ir pan. Mitinguojantys Rygos rusakalbiai pensininkai 

skanduoja „Faðizm ne proidiot!“, jø plakatai skelbia: „Kononovas – 

didvyris!“, „Uþ mûsø senukus – nupjaustysim ausis!“. 

Skirtingi standartai 

Maskvos ir Rygos ideologinëje dvikovoje vadovaujamasi skirtingais 

poþiûriais. Rusijai atrodo. kad visa, kà darë raudonasis partizanas, buvo 

„kova su faðizmu“. Tai jau ne pirmas kartas, kai mëginamos pateisinti 

þudynës, jei jø imasi draugai. Holokaustà Maskva smerkia, nes já inicijavo 

ir vykdë Rusájos prieðai; be to, smerkti holokaustà rusus verèia konjunktûra 

– tai naudinga politiðkai. Bet Kosovo albanø genocidas buvo 

pateisinamas, nes já vykdë tradiciniai rusø draugai serbai. 

Skirtingai traktuojama ir senatis. Þydðaudþiams netaikoma senatis, 

nepaisoma jø amþiaus, jie tampomi po teismus net ir gulintys mirties patale. 

Tuo tarpu latðaudþiø gynëjai akcentuoja teisiamojo amþiø bei prastà sveikatà 

– girdi, skriaudþia vargðà senelá, invalidà. 

26

LATVIAMS – NUSIKALTËLIS, MASKVAI – DIDVYRIS 

Latvijos teisësauga laikosi nuostatos, kad negali bûti gerø ar blogø 

þudikø. Tai, kad Kononovas kovojo prieð vokieèius, dar nereiðkia, jog jis 

turëjo teisæ nebaudþiamas þudyti civilius gyventojus, net nëðèias moteris. 

Juk tas pats standartas taikomas tiek nacistiniams nusikaltëliams, tiek ir, 

tarkim, Bosnijos gyventojø genocido vykdytojams. Vienas serbø kareiva 

Hagos tribunolo neseniai buvo nuteistas dvideðimt penkerius metus kalëti 

uþ penkiø musulmonø nuþudymà. 

Kononovas nuteistas ne uþ anlifaðistinæ veiklà, bet uþ konkretø nusikaltimà 

viename Latgalos kaime, t. y. uþ civiliø gyventojø þudynes. Gal jo 

gynëjai Maskvoje tai ir suvokia. taèiau akiplëðiðkai meluodami jie sàmoningai 

gadina Latvijos (ir apskritai Baltijos ðaliø) ávaizdá Europoje. Rusijai 

rûpi ne Kononovas. Jai rûpi árodyti, kokia netinkama Europos Sàjungai 

yra Latvija. Uþtat kokia tinkama ji bûtø Rusijai... 

Publikuota 

Kauno diena, 2000 kovo 27. 

27


VALSTS VALODAS LIETOÐANA – 

LIKUMS UN REALITÂTE 

LIETUVÂ 

Simboliska nejauðîba – lietuvieðu valoda tika no jauna pasludinâta par 

valsts valodu Latvijas Neatkarîbas dienas svçtkos – 18. novembrî. Tas 

notika 1988. g., t.i., kad abas valstis vçl nebija atjaunojuðas neatkarîbu. 

Valsts valodas likums, tiesa, tika pieòemts daudz vçlâk. 

Mûsdienâs lietuvieðu valoda kâ valsts valoda tiek lietota gandrîz visâs 

oficiâlâs dzîves sfçrâs. „Gandrîz” nozîmç, ka ne visâs. Ierçdòu bçrniðíîgâs 

provinciâluma slimîbas dçï tâ atkâpjas no publiskajiem uzrakstiem, iestâþu 

nosaukumiem, no kurienes to aizvien vairâk izstumj angïu valoda, kurai ir 

lielâks sociâlais prestiþs. Tâ tiek izstumta arî no zinâtniskajiem rakstiem, 

konferencçm, kur par oficiâlo valodu parasti tiek izvçlçta angïu, retâk – 

krievu valoda, atkarîbâ no viesu kontingenta. „Lingva franka” ðai gadîjumâ 

nosaka internacionâlais konferenèu dalîbnieku sastâvs. 

Valodu lietoðana saziòas lîdzekïos 

Lietuvas televîzijas praktizç nelietuviska teksta tulkoðanu skaïi. Gan 

ârzemju filmas, gan intervijas dzirdamas divâs valodâs: skan oriìinâlvalodas 

fons, kuru „pârklâj” tulkojums lietuvieðu valodâ. Kâ izòçmums ir 

filmas un raidîjumi, kas ieskaòoti krieviski: skatîtâjs dzird krievu valodu 

un redz subtitrçtu tulkojumu lietuvieðu valodâ. 

Tâdas nevienlîdzîbas un prioritâras uzmanîbas pret krievu valodu dçï 

sabiedrîbâ ne reizi vien ir radusies diskusija, taèu lîdz ðim uzvarçja 

paðreizçjâ stâvokïa piekritçji, argumentçjot, ka titrçt arî citas sveðvalodas 

neesot lietderîgi, jo tad televîziju nevarçðot skatîties neredzîgie (sic!) un 

vecâkâs paaudzes cilvçki. (Par nedzirdîgo vai jaunieðu tiesîbâm viòi, 

protams, noklusç.) 

Sliktâkais ir tas, ka vispâr netiek titrçti rusificçtie „Discovery”, „National 

Geographic”, „Travel”, „Animal Planet” un citi ne Krievijâ pirktie 

kanâli – lielai daïai Lietuvas jaunieðu tie nav pieejami, jo tâ daïa nesaprot 

krievu valodu. Valsts valodas komisija un inspekcija pielâgojas ðâdam 

stâvoklim, un nesaskata te nekâdu valodas likuma pârkâpðanu, kaut tâ ir 

acîmredzama. 

28

VALSTS VALODAS LIETOÐANA – LIKUMS UN REALITÂTE 

LATVIJÂ 

Latvijâ krievu valodas (blakus valsts valodai) lietoðana ir daudz vairâk 

izplatîjusies nekâ Lietuvâ. Ðíiet, ka tâ sauktie krievvalodîgie de facto ir 

panâkuði, lai krievu valoda bûtu atzîta kâ otrâ valsts valoda. Protams, nav 

gluþi çtiski salîdzinât etnisko stâvokli Latvijâ, kur krievi ir gandrîz treðâ 

daïa no iedzîvotâju kopskaita, un Lietuvâ, kur to ir tikai pieci procenti. 

Tomçr krievu valodas oficiâlâ lietoðana un attieksme pret to Latvijâ, 

manuprât, daudz nav mainîjusies kopð padomju laika. Kas duras acîs? 

Krievu valoda valsts iestâdçs 

Atðíirîbâ no Lietuvas ðeit, Latvijâ, latvietis veikalâ, iestâdç vai 

taksometrâ bieþi vien uzrunâ pârdevçju, ierçdni vai ðoferi krieviski, ja tikai 

nav pârliecinâts, ka tas ir latvietis. Nu, teiksim, tâ ir tâda tradîcija. Katram 

gadîjumam, tâ sakot. Bet tâdâ veidâ viòð parâda necieòu savai valstij un 

tâs valodai. Tâdu paðu necieòu valstij deklarç arî iestâdç strâdâjoðais 

krievs, kas klientus latvieðus spieþ runât citas valsts valodâ, labi zinâdams, 

ka latvietis piekâpsies un pâries uz krievu valodu mîïâ miera dçï. 

Krievu valoda saziòas lîdzekïos 

Skatîdamies Latvijas TV latvieðu valodâ, skatîtâjs bieþi vien redz arî 

subtitrus Krievijas Federâcijas oficiâlajâ valodâ. Par godu kam? Rietumvalstu 

filmâs tiek lietotas pat trîs valodas: skatîtâjs dzird oriìinâlvalodas 

fonu, dzird tulkojumu valsts valodâ un vçl var lasît tulkojumu krievu 

valodâ. Kâdâ Rîgas kinoteâtrî gadîjâs redzçt filmu, kas bija subtitrçta 

latvieðu un krievu valodâ vienlaikus; subtitri reizçm sedza gandrîz treðdaïu 

ekrâna. 

Divas valodas — latvieðu un krievu — var redzçt un dzirdçt arî reklâmâ, 

it kâ tâ bûtu veltîta atseviðíâm sabiedrîbâm. 

No vienas puses, ir it kâ vçlams, lai krievvalodîgie mâcîtos valsts 

valodu un integrçtos sabiedrîbâ. Bet, no otras puses, ir veidoti labvçlîgi 

apstâkïi, lai viòi visur pilnîgi varçtu iztikt ar krievu valodu un dzîvotu savâ 

atseviðíajâ sabiedrîbâ. Un tâdâ divvalodîgâ vidç viòiem, dabiski, rodas 

pieprasîjumi atzît krievu valodu ne tikai de facto, bet arî de iure par otro 

valsts valodu Latvijâ, rçíinoties ar to, ka Latvijâ pastâvot divas atseviðías 

sabiedrîbas: valsts valodâ runâjoðâ un krievvalodîgâ. 

Piekâpðanâs nelabvçlîgai ideoloìijai 

Lasot Latvijâ izdotâs krievu avîzes, rodas iespaids, ka to izdevçji un lasîtâji 

vai nu dzîvo citâ, Latvijai naidîgâ valstî, vai ir tâs valsts pârstâvji Latvijâ. 

29


Savu nelojalitâti Latvijai un latvieðu valodai daþi «krievvalodîgie» pastâvîgi 

pauþ savos komentâros arî Latvijas „Delfu“ krievu portâlâ. Un ðî negatîvâ 

attieksme, var teikt, nemainâs kopð paðas neatkarîbas atjaunoðanas — gan 

Latvijas krievu avîzes, gan „Delfu“ krievu portâlu es palaikam lasu jau 

gandrîz desmit gadus. (Un, ja es iesaistos sarunâs latviski, man tûlît atgâdina, 

ka te esot krievu portâls un ka man jâraksta krieviski.) Var droði 

apgalvot, ka ðî nolaidîba un liberâlisms noveda pie tâ, ka krievu saziòas 

lîdzekïi izaudzinâjuði jauno paaudzi, kas mantoja naidîgo garu un turpina 

darboties kâ Krievijas propagandas un ideoloìijas piektâ kolonna Latvijâ. 

Kurâ ES valstî vçl var kaut ko tâdu redzçt? 

Mçs esam kaimiòi — no Latvijas labklâjîbas un veiksmçm ir atkarîga 

arî Lietuvas labklâjîba, un otrâdi. Grûti vçrot, kâ kaimiòos joprojâm tiek 

veidots Baltijai naidîgs placdarms, bet kaimiòi, kaut arî mainîjuði valsts ârçjo 

politisko stâvokli, paliek pie novecojuðâm attieksmçm un ieraþâm iekðpolitikâ, 

kas nebût nepalîdz saglabât viòu identitâti. 

Lietuva viduslaikos bija ðíçrslis vâcu valodai izplatîties no Tallinas lîdz 

Karalauèiem un pârvâciskot Livonijas vietçjâs tautas. Tagad esam tâds 

pats ðíçrslis krievu valodai nostiprinâties visâ Austrumbaltijas jûrmalâ, 

uz ko mûsu laikos tiecas Maskavas stratçìi. Bûtu labi, ja savas valsts 

valodas likumu paði latvieði ievçrotu vairâk nekâ lîdz ðim. 

Publicçts 

Valsts valoda – likums un realitâte // Latvijas Avîze, 2004. 11. decembrî 

http://www.politika.lv/index.php?id=4093 

2005. 20. janvârî 

http://www.lt-lv-forum.org/index.php?fuseaction=free.view&mid=9&cid 

=67&id=53 

2005. 23. novembrî 

Latvijâ krievu valodas lietoðana nav mainîjusies kopð padomju laika 

http://www.apollo.lv/portal/life/1853/articles/36096/0 

2004. 13. decembrî 

http://www.visulatvijai.lv/index.php?kat=n&id=539 

2005. 8. septembrî 

30


+ 

Ivars 19:53 14.Dec. 

Briinishkjiigs raksts! Un tas, ka leishi 

pieneema pilsoniibas nulles variantu, 

neko pie mums nemaina. Muus glaabt 

var tikai muusu pashu pashapzinja, 

nevis kaiminjvalstu likumi. 

Lame 10:35 13.Dec. 

Autoram 100% taisnîba! 

A.G. 10:45 13.Dec. 

PATS GA LVENA IS - LATVIJÂ NAV 

VEIKTA DEKOLONIZÂCIJA !!! 

740 11:09 13.Dec. 

Leitis pasaka, to, ko mees utji pukji 

churiki zhmuriki pashi sev kaunaamies 

pateikt - vaaji mees esam un krievu ir 

daudz, muusu zemee tie riikli mums 

zhnjaudz. Nav mums ne gara ne spara 

ne goda, jo vergi mees esam un kur lai 

tas rodas.:( 

Juris 11:22 13.Dec. 

Patiesi un skarbi vârdi, bet ne jau 

kaimiòi nâks mâcît Latvieðu valodu. 

Latvieðiem ir jâattopâs cienît un goda 

celt savu valodu savu tautu,savu 

Tçviju, citu tautîbu cilvçki to nedarîs, 

ja Latvieði necienîs savu valodu. 

es domâju tâ 12:10 13.Dec. 

Pilnîbâ piekrîtu autora teiktajam. Tas 

kas pie mums ntiek jau nav nopietni. 

It visur ir radîti apstâkïi un iespçjas 

divvalodîbas plaukðanai. Jo kâ gan 

savadâk cilvçki, kas ðeit nodzîvojuði 

teiksim visus neatkarîbas gadus no 

1991.gadam nemâk pat îsti pateikt ko 

Latviski. Vienkârði tâpçc, ka visur, 

veikalâ, minçtajâ Tv un kino ir krievu 

valoda. Ja viss bûtu tikai latviski, tad 

gribot negribot viòam kaut nu to 

mazumiòu vajadzçtu iemâcîties. 

Tâ tas nevar turpinâties. Un atsaukðanâs, 

ka tas ir vçsuriski un tam jâbût ir 

vispâr klaja òirgâðanâs. Ir jau ïoti 

vienkârði. Iepriekð pârplu’dinâja 

Latviju ar krieviem, tagad viòiem grib 

oficiâlo valodu un kâ nâkoðais nâks 

Komentâri 

(apollo.lv; kopâ – 71) 

31 

_ 

lietavietis 11:49 13.Dec. 

vai lietuva 90-tajos piesskkirdama 

pilsoniibu visiem utainajiem riikojaas 

kaa labs kaiminnss tiessi preteeji 

domaaja tikai par sevi taapeec nevajag 

muldeet 

d 14:43 13.Dec. 

It kâ no vienas puses autoram taisnîba 

– mçs paði uzturam krievvalodîgo 

vidi... bet no otras puses paðâ raksta 

sâkumâ bija taisnîga piebilde - Lietuvâ 

ir 6% krievvalodîgo, Latvijâ vismaz 

treðdaïa jeb 33%... un Igaunijas 

procenti tikai nedaudz atðíiras no 

mûsçjiem. Un vçl - pati Lietuva ir ïoti 

palîdzçjusi mûsu nelabvçlîgâ divvalodîgâ 

mikroklimata radîðanâ. Tur ar 

vieglu rokas mâjienu tiem daþiem 

procentiem tika pieðíirta valsts 

pilsonîba, nevçrtçjot apstâkïus... 

gandrîz ðíiet – lai oficiâlâ Maskava 

nelamâtu viòus. Bet mums ðâda darbîbu 

bûtu bijusi ar katastrofâlâm sekâm. Un 

tagad, jau kuro gadu, notiek viens un 

tas pats – redz kâ Lietuvâ visu izdarîja 

pçc mûsu (oficiâlâs Maskavas) norâdîjumiem, 

viòi ir labi... bet jûs draòíi 

tâdi neko pareizi nespçjat izdarît, tikai 

apspieþat krievvalodîgos. Jâ lietuvieði 

var mûs pamâcît vienvalodîbu, bet 

nevajag aizmirst, ka mums viss 

notiek... tikai lçnâk nekâ Lietuvâ... un 

kâ zem vairâkkârtîgi palielinoðas lupas, 

ko virs mums uzlika Lietuvas ‘lâèa 

pakalpojums’ ar pilsonîbu pieðíirðanu 

visiem griboðajiem. 

p.s. Man kâ krievu valodas zinâtâjam 

brîþiem ir pat patîkami runât nevis 

dzimtajâ latvieðu valodâ, bet gan 

krievu valodâ - tâ teikt, lai valodas 

praktiskâ lietoðana neiesûno. Bet, lai 

runâtu krieviski, cilvçkam tas ir 

jânopelna, nevis jâuzspieþ man sava 

valoda. 

pan’un’n’naam 06:30 14.Dec. 

DAARGO KSENOFOB! Luuri, kas tavaa 

d1r$@a notiek un tad braukaa rin’k’ii

+ 

pievienoðanâs Krievijai? Tâ vietâ lai 

bïautu, 10 gadus labâk bûtu mâcîjuðies 

latviski un nebûtu nekâdu problçmu 

Es 12:22 13.Dec. 

Nelaime tâda, ka daudzi ir tik iztapîgi 

(jo bailîgi no dabas), ka nesajçdz, kur 

sâkas piekâpîba un mîkstmiesîba, bet 

kur rodas paðcieòa. Smalks lingvistiskâs 

paðcieòas kritçrijs ir potenciâla 

pârtikuða latvieða saruna spiestos 

apstâkïos ar krievu bomzi - ja krieviski, 

tad ar to ir viss pateikts. 

no malas 13:00 13.Dec. 

Daþkârt ðíiet, ka latvieði ir þelsirdîgâ 

tautiòa. Ko nu tie nabaga krieviòi 

mâcîsies latvieðu valodu, tâ tik 

sareþìîta, bet galvas smagas. Cik man 

ir bijusi saskarsme krievu latvieðu 

valodas zinâðanâm tad jo patiesi 

inteleìentâks cilvçks, jo mazâk tam 

problçmu ar valodas zinâðanu. 

M. Zelme 14:11 13.Dec. 

Lietuvieði var latvieðus ðajâ ziòâ 

pamâcît. Lietuvâ NEKAD nebija, nav 

un nebûs valsts uzturçtu skolu ar 

krievu mâcîbas valodu. Lietuvieði uz 

sava rçíina neskoloja okupantu skolas 

viòu valodâ. Bet latvieði, dzîvodami 

brîvâ valstî, uztur skolas savu okupantu 

bçrniem viòu valodâ. Audzina odzi 

azotç. Latvieðus vçlreiz jâizsûta uz 

Sibiriju, lai viòi pa îstam IEMÎLÇTU 

savus paverdzinâtâjus! 

kl 22:07 10.Sep. 

tas ir arî ïoti smieklîgi, ka krievi pieòem 

latvieðu vârdus, piem., Aivars, bet 

latviski neprot pat izðïustçt pâris vârdus. 

Baker 19:31 24.Sep. 

Un veel tiem utainajiem liekaas, ka 

vinju tiesiibas tiek apspiestas...-lai 

brauc pa fikso uz savu plaðo Krieviju 

un lai nekaitina!!!!!! 

Rxi 14:33 13.Dec. 

Taa vinjs Riigaa viss notiek gandriiz 

krieviski, darbaa ar viss krieviski 


32 

_ 

un maaci cilveekus dziivot. Tas viss 

apliecina, ka mees esam daudz intelig’entaaki 

par vin’iem un viss. Aiztaisi 

savu z’aunu un turpini slinkot, vai, 

atvaino, straadaat (klausiities citu 

valodaas, rakstiit tizlus komentaarus utt) 

Rusich » avtoru 21:51 14.Dec. 

Tvoje mesto, sobaka, gavkatj za 

bazarnym prilavkom. Pri tom ne v 

Latvii, a v svoem sranom Kaunase, 

stolice nacionalistov! 

Latrus 04:43 15.Dec. 

O4en pravilno! Poka latishi budut 

golosovat za priezzix nacionalistov, I, 

moja semja i druzja ne budem upotrebljat 

latishkij jazik. Zahem mne 

ispolzovat jazik 4uzogo mne gosudarstva 

objavivshego menja inoplanetjaninom? 

Hm » autoram 11:42 15.Dec. 

ja TVkanâls pozicionç sevi ka kanâls 

krievvalodîgiem, kâpeè tâ izbrina 

subtitri krievu valodâ? TV3+ tam arî 

domâta, tâpçc ir krievu valodâ? un tâ 

ir privâta TV, ja kads grib, lai veido 

raidîjumus kaut íînieðu valodâ! kur 

problçma? 

ETO JA 13:12 16.Dec. 

A ka lai es iemacas palatviski ja pasi 

nerunajet palatviski. 

Aliqua » par rakstu 13:05 07.Jan. 

Galîgi garâm...komercdarbîbai nav 

valodas, klientam vienmçr taisnîba 

slikti piemçri rakstâ. 

Wingpilot 02:48 07.Jan. 

Savu nelojalitâti Latvijai un latvieðu 

valodai daþi «krievvalodîgie» pastâvîgi 

pauþ savos komentâros arî 

Latvijas «Delfu» krievu portâlâ 

Êîììåíòèðîâàëè, êîììåíòèðóåì è 

áóäåì êîììåíòèðîâàòü. Ñâîáîäà 

ñëîâà, ãîñïîäà! À åñëè æåëàíèå 

ãîâîðèòü íà ðîäíîì ÿçûêå íàçûâàåòñÿ 

íåëîÿëüíîñòüþ ãîñóäàðñòâó... ÷òî-æ, 

òîãäà ýòî óæå ïàõíåò ôàøèçìîì è ê


_ 

+ 

iipasnieki krievi no arzeemeem vadiibaa 

ar vieni krievi latviski ne vaarda saki 

labriit pretii sanjem dobroja utra ... a 

valdiiba tikai portfeljus un kukuljus dala 

kaa tauta dziivo neuztrauc, tagad 

Kalviitis SAB griezies sen jau pa veelu 

... Bet nu prieks ka Kalviitis pagaidaam 

vieniigais pa to saacis domaat ... 

n-ziniite 17:05 13.Dec. 

nu jau paaris gadu kaa TV intervijaas 

VISA valdiiba ar maz izneemumiem 

atbild krievu valodaa, taa arii nezinu 

vai kaads likums pienemts, kas to 

prasa piem., kad Druvietes k-dze 

atbildeeja latviski, bija liels traadiriidis 

Varbuut vajag spiest valdiibu medijos 

runaat valsts valodaa es ikdienaa 

runaaju latviski, arii pa taalruni un 

krievi arii atbild latviski 

Aivars » Wingpilot 17:43 08.Jan. 

À åñëè æåëàíèå ãîâîðèòü íà ðîäíîì 

ÿçûêå íàçûâàåòñÿ íåëîÿëüíîñòüþ 

ãîñóäàðñòâó 

Íå ïðî ôîðìó, à ïðî ñîäåðæàíèå 

ãîâîðèòñÿ, áîëâàí! Íà ðîäíîì ÿçûêå 

âñÿêîå ìîæíî ãîâîðèòü. “Êàâêàçöåíòð” 

íà âàøåì ðîäíîì ÿçûêå òîæå 

êîå-÷òî ãîâîðèò. Ïî÷åìó åãî çàïðåùàåòå, 

åñëè óæ “ñâîáîäà ñëîâà”? 

» Äèìà È ïî÷åìó Âû íå ãîâîðèòå 

òåïåðü ïðî ÍÎÂÓÞ ÎÊÓÏÀÖÈÞ 

Åâðîñîþçîì? 

Ïîêàæè ìíå íà îêêóïàöèîííûå 

âîéñêà ÅÑ! 

Fakts » Îpaði Rîgas latvieði 21:05 

26.Sep. 

Izcili labs raksts. PALDIES, ALVÎD! Un 

tik traki ir tikai Rîgâ un lielâkajâs 

Latgales pilsçtâs. Citâdâk situâcija 

lçnâm, tomçr normalizçjas. Kaut gan, 

uztraucoði ir dzirdçt piemçram, izglîtîbas 

ministres Druvietes nepârtraukto 3 

valodu piesaukðanu, kuras it kâ visiem 

ðeit dzîvojoðajiem esot jâzina. Tâ treðâ 

taèu ir krievu... Ja, valsts politika 

JÂMAINA. Krievu ðovinisms vairs NAV 

PIECIEÐAMS. TEGYVUOJA LIETUVA 

IR LATVIJA !!! Mes esam brâïi!!! 

33 

äåìîêðàòèè íèêàêîãî îòíîøåíèÿ íå 

èìååò. 

Äèìà » Visiem 11:28 07.Jan. 

Ëàòâèÿ íèêîãäà íå áûëà ãîñóäàðñòâîì, 

âñåãäà áûëà ïîä êåì-òî: Íåìöû, 

Øâåäû, Ïîëÿêè, Ðóññêèå. Êñòàòè, 

Ñïàñèáî òîâ. Ëåíèíó ñêàæèòå. Çàòåì 

êîãäà âû ïîëó÷èëè íåçàâèñèìîñòü â 

91ã, ÷òî Âàøà âûáðàííàÿ valdiba 

ñäåëàëà õîðîøåãî çà 14 ëåò. Ïðàâèëüíî 

– íè÷åãî. Îíî íàâîðîâàëî è 

âîðóåò äî ñèõ ïîð. Íåò íè îäíîãî 

ëàòûøà ïîëèòèêà-ïàòðèîòà, êîòîðûé 

ëþáèë áû Ëàòâèþ. Îíè îäíîé íîãîé 

íà Çàïàäå. Çäåñü èõ äåðæèò òî ÷òî 

îíè ó âëàñòè è íå áîëåå òîãî. 

Ïëåâàòü îíè õîòåëè íà íàðîä. Èì 

íåîáõîäèìà âðàæäà è íåíàâèñòü 

ìåæäó ëàòûøàìè è ðóññêèìè. Íà å¸ 

ôîíå îíè ñïîêîéíî ïðîäîëæàþò 

âîðîâàòü. Áåç ðóññêèõ îíè íå ìîãóò. 

À âû äóðà÷êè êëþ¸òå íà ýòî, õîòÿ 

ìîãëè óæå äàâíî ýòî ïîíÿòü ÷òî äåëî 

íå â ðóññêèõ, à â ÍÅÓÌÅÍÈÈ è 

íåõîòåíèè Ïîëèòèêàìè-Ëàòûøàìè 

Óïðàâëÿòü ñòðàíîé. Ïîñìîòðèòå íà 

ïåíñèîíåðîâ, ðàçâå òàê æèâóò íà 

Çàïàäå? Ðàçðóøåíû çàâîäû, ôàáðèêè 

- òåì ÷åì Ëàòâèÿ â Ñîâåòñêèå ãîäû 

ãîðäèëàñü. Íè÷åãî íå îñòàëîñü. È 

íè÷åãî íå ñòðîèòñÿ (êðîìå Ñóïåðìàðêåòîâ). 

Ïîçîð!!! À âû ïðî 

ðóññêèé ÿçûê. Îò ýòîãî âû áîãà÷å íå 

çàæèâ¸òå. Ñìåøíî!!! È ïî÷åìó Âû íå 

ãîâîðèòå òåïåðü ïðî ÍÎÂÓÞ 

ÎÊÓÏÀÖÈÞ Åâðîñîþçîì? Èëè ýòî 

ïîêà íå îêóïàöèÿ êàê è â ñâî¸ âðåìÿ 

áûëà ÑÎÂÅÒÑÊÀß? Òîãäà ëþäè 

ó÷èëèñü, ðàáîòàëè, îòäûõàëè, à íå 

íàðêîìàíèëè, áîìæåâàëè, óáèâàëè, 

íèùåíñòâîâàëè. Ïîäóìàéòå òðåçâî!!! 

stalin 18:32 01.Oct. 

xot usrites no vam nedolgo ostalos


VALSTYBINËS KALBOS VARTOJIMAS – 

ÁSTATYMAS IR TIKROVË 

LIETUVOJE 

Simboliðkas sutapimas – lietuviø kalba buvo vël paskelbta valstybine 

kalba per Latvijos Nepriklausomybës dienos ðventæ – lapkrièio 18. Tai 

ávyko 1988 m., t.y. dar neatkûrus abiem ðalims nepriklausomybës. Valstybinës 

lietuviø kalbos ástatymas, tiesa, buvo priimtas daug vëliau. 

Ðiuo metu valstybinë lietuviø kalba vartojama beveik visose oficialaus 

gyvenimo sferose. „Beveik“ reiðkia, kad ne visose. Dël valdininkø vaikiðkos 

provincialumo ligos ji traukiasi ið vieðøjø uþraðø, ástaigø pavadinimø, ið 

kur jà vis labiau iðstumia didesná socialiná prestiþà turinti anglø kalba. 

Stumiama ji ir ið moksliniø straipsniø, konferencijø, kur oficialiàja kalba 

paprastai pasirenkama anglø, reèiau – rusø, priklausomai nuo sveèiø 

kontingento. „Lingva franka“ parinkimà ðiuo atveju lemia internacionalinë 

konferencijø dalyviø sudëtis. 

Kalbø vartojimas þiniasklaidos priemonëse 

Lietuvos televizijos laikosi praktikos versti nelietuviðkà tekstà garsu. 

Tiek uþsienio filmai, tiek interviu girdimi dviem kalbomis: skamba originalo 

kalbos fonas, kurá „uþkloja“ vertimas á lietuviø kalbà. Iðimtis paprastai 

daroma filmams ir laidoms, ágarsintoms rusiðkai: þiûrovas girdi rusø kalbà 

ir mato subtitruotà vertimà á lietuviø kalbà. 

Dël tokios nelygybës ir prioritetinio dëmesio rusø kalbai visuomenëje 

ne kartà buvo kilusi diskusija, taèiau iki ðiol nugalëdavo dabartinës 

padëties ðalininkai, argumentuodami tuo, kad subtitruoti kitas uþsienio 

kalbas netikslinga, nes tada televizijos negalës þiûrëti aklieji (sic!) ir 

senosios kartos þmonës. (Kurèiøjø ar jaunimo teisës tokiu atveju paprastai 

nutylimos.) 

Blogiausia tai, kad visiðkai nesubtitruojami rusifikuotieji „Discovery“, 

„National Geographic“, „Travel“, „Animal Planet“ ir kiti ne Rusijoje perkami 

paþintiniai kanalai – didelei daliai Lietuvos jaunimo jie neprieinami, nes 

toji dalis nesupranta rusiðkai. Valstybinës lietuviø kalbos komisija ir 

inspekcija taikstosi su tokia padëtimi ir jokios problemos èia neáþvelgia, 

nors kalbos ástatymo paþeidimas yra akivaizdus. 

34

VALSTYBINËS KALBOS VARTOJIMAS – ÁSTATYMAS IR TIKROVË 

LATVIJOJE 

Latvijoje rusø kalbos (greta valstybinës latviø) vartojimas yra kur kas 

labiau paplitæs nei Lietuvoje. Susidaro áspûdis, kad vadinamieji rusakalbiai 

de facto yra pasiekæ, jog rusø kalba Latvijoje bûtø pripaþinta antràja 

valstybine kalba. Þinoma, ne visai etiðka lyginti etninæ padëtá Latvijoje, 

kur rusai sudaro beveik treèdalá ðalies gyventojø, ir Lietuvoje, kur jø tëra 

penki procentai. Taèiau rusø kalbos oficiali vartosena bei poþiûris á jà 

Latvijoje, atrodo, nëra pakitæs nuo sovietiniø laikø. Kas krinta á akis? 

Rusø kalba valstybës ástaigose 

Skirtingai nuo Lietuvos, èia, Latvijoje, latvis parduotuvëje, ástaigoje ar 

taksi á pardavëjà, pareigûnà ar taksistà kreipiasi rusiðkai, jei tik nëra 

ásitikinæs, kad tas yra latvis. Na, tarkim, tokios yra vietinës tradicijos. Dël 

viso pikto, taip sakant. Taèiau tokiu bûdu jis parodo nepagarbà savo ðaliai 

ir jos kalbai. Tokià paèià nepagarbà ðaliai deklaruoja ir ástaigoje dirbantis 

rusas, verèiantis klientus latvius kalbëti kitos ðalies kalba, puikiai þinodamas, 

kad latvis nusileis ir dël ðventos ramybës ims kalbëti rusiðkai. 

Rusø kalba þiniasklaidoje 

Þiûrëdamas Latvijos TV latviø kalba, þiûrovas paprastai mato ir subtitrus 

Rusijos Federacijos oficialiàja kalba. Kieno garbei? Vakarø ðaliø filmai 

rodomi net trimis kalbomis vienu metu: þiûrovas girdi originalo kalbos fonà, 

girdi vertimà á valstybinæ kalbà ir dar gali skaityti vertimà á rusø kalbà. 

Viename Rygos kino teatrø pasitaikë matyti filmà, subtitruotà abiem kalbomis: 

ir latviðkai, ir rusiðkai. Subtitrai kartkartëmis dengdavo vos ne 

treèdalá ekrano. 

Dvi kalbas — latviø ir rusø — taip pat galima matyti ir girdëti reklamoje, 

tarsi ji bûtø skirta ne tai paèiai visuomenei. 

Viena vertus, lyg ir norima, kad rusakalbiai mokytøsi valsybinæ kalbà 

ir integruotøsi á visuomenæ. Taèiau antra vertus, yra sudarytos palankios 

sàlygos, kad jie visur visiðkai galëtø iðsiversti su rusø kalba ir gyventø 

savo atskiroje visuomenëje. Tad tokioje dvikalbëje aplinkoje jiems natûraliai 

kyla noras reikalauti pripaþinti rusø kalbà ne tik de facto, bet ir de iure 

antràja valstybine kalba Latvijoje, motyvuojant tuo, kad Latvijoje esà dvi 

atskiros bendruomenës: valstybine kalba ðnekanèioji ir rusakalbë. 

Nuolaidþiavimas prieðiðkai ideologijai 

Skaitant Latvijoje leidþiamus rusø laikraðèius, atrodo, kad jø leidëjai ir 

skaitytojai arba gyvena kitoje, Latvijai prieðiðkoje valstybëje, arba yra tos 

35


valstybës atstovai Latvijoje. Savo nelojalumà Latvijai ir latviø kalbai kai 

kurie „rusakalbiai“ nuolat reiðkia savo komentaruose ir Latvijos „Delfio“ 

rusø portale. Ðis negatyvus poþiûris nesikeièia nuo pat nepriklausomybës 

atkûrimo — tiek Latvijos rusø laikraðèius, tiek „Delfio“ rusø portalà 

paskaitinëju jau beveik deðimt metø. (Ir, jei ásitraukiu á pokalbá latviðkai, 

man tuoj pat primena, kad èia rusø svetainë, todël að privalàs raðyti 

rusiðkai.) Galima dràsiai teigti, kad ðis nuolaidþiavimas ir liberalizmas padarë 

tai, jog rusø þiniasklaida Latvijoje iðsiugdë naujà kartà, kuri perëmë 

prieðiðkumo dvasià ir dirba toliau kaip Rusijos propagandos ir ideologijos 

penktoji kolona Latvijoje. Kurioje ES valstybëje dar galima kà nors panaðaus 

matyti? 

Mes esam kaimynai — nuo Latvijos gerovës ir sëkmës priklauso ir 

Lietuvos gerovë bei atvirkðèiai. Sunku þiûrëti, kaip kaimynystëje tebekuriamas 

Baltijai prieðiðkas placdarmas, o kaimynai, nors ir pakeitæ ðalies 

iðorinæ politinæ padëtá, palieka pasenusius poþiûrius ir áproèius vidaus 

politikoje, kurie në kiek nepadeda iðsaugoti identiteto. 

Lietuva viduramþiais buvo kliûtis vokieèiø kalbai plisti nuo Talino iki 

Karaliauèiaus ir suvokietinti vietines Livonijos tautas. Dabar esam tokia 

pati kliûtis rusø kalbai ásitvirtinti visoje Rytø Baltijos pakrantëje, ko mûsø 

laikais siekia Maskvos strategai. Bûtø gerai, jei ir patys latviai labiau 

paisytø savo valstybinës kalbos ástatymo. 

Publikuota 

http://www.lt-lv-forum.org/index.php?fuseaction=free.view&mid 

=9&cid=67&id=53 

2005 lapkrièio 23 

Baltø valstybiniø kalbø vartojimas – ástatymas ir tikrovë. 

http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/article.php?id=17843091 

2008 rugsëjo 25 

+ 

jhf, 2008 07 25 11:25 

Taigi, Latvijoje sunku nemokant rusø 

kalbos, nors ir gerai moku latviø kalbà. Net 

taksi iðsikviesti negalëjau anàkart. O kai 

ieðkojausi darbo, man pasakë: gali 

nemokëti latviø kalbos arba mokëti jà labai 

prastai, bet jei nemoki rusø, tai niekur ir 

neásidarbinsi. 

Komentarai 

(delfi.lt; ið viso – 660) 

36 

_ 

vilniðkis, 2008 07 25 12:36 

O kodël autorius nutylëjo, kaip yra 

paþeidinëjamas kalbos ástatymas Vilniaus ir 

Ðalèininkø rajonuose? 

kb, 2008 07 25 12:59 

Su samprotavimais apie lietuviø kalbà – 

sutinku. Apie pastabas Latvijos gyvento-


_ 

+ 

Apþvalgininkas, 2008 07 25 12:31 

P.S. Skeptikams, uþuomarðoms, rusofilijos 

viruso apimtiems tautieèiams siûlyèiau 

perskaityti A.Eidinto istoriná romanà 

“Ieðkok Maskvos sfinkso”. 

D•iuljeta, 2008 07 25 12:32 

Per daug latviai “uþsileido” su rusø kalba. kai 

gyvenau Rygoj, visada kalbëdavau tik 

latviðkai. Vietinës parduotuvës kasininkë rusë 

ryðkiai nemëgo manæs ir mano draugës, kai 

mes latviðkai praðydavome kà nors pasverti 

ar paskaièiuoti. Bet buvom principingos – 

nësyk neðnekëjom rusiðkai. Gali tie velniai 

rusai iðmokt latviðkai, bet kai tokios geros 

sàlygos rusø k. sudarytos, tai kam èia reikia. 

Oho!, 2008 07 25 12:46 

Ar tai reiðkia, kad “Vilniaus prekyba” 

Latvijoje priima á darbà nemokanèius 

valstybinës kalbos? Vadinasi, Lietuva 

stiprina rusø kalbos pozicijas Latvijoje. 

Naivus, 2008 07 25 12:58 

Lietuvoje rusø yra tok 5 proc., bet rusø 

kalbos visur tiek, tarsi jø bûtø 55 proc. 

Latvijos lietuvis, Oho!, 2008 07 25 

13:03 

Rygos “Maksimose” dirba daugiausia rusai 

(dar ir todël latviai “Maksimø” nemëgsta). 

Be to, beveik visi Lietuvos ambasadoriai 

nemokëjo latviðkai ir su Latvijos URM bei 

visuomene bendravo rusø kalba. 

Jadvyga, 2008 07 25 13:03 

Pries pora metu vazinejome po Latvija ir 

Estija. Rygoje penkis kartus zmoniu 

klausiau latviskai, kur yra tokia ar tokia 

gatve. Keturi is tu paklaustuju atsakydavo 

rusiskai. As jiems atsaudavau, kad nesuprantu, 

ir klausdavau toliau. Tik penktas 

zmogus kelia sugebejo paaiskinti latviskai. 

Tai buvo Rygoje. Kas per salis! Nera ko 

stebetis, kad visi pas mus atvaziave latviai 

noriai stengiasi su mumis aiskintis rusiskai. 

As visada atsakau: ”nesuprantu” 

BBC, 2008 07 25 13:08 

Jau á mûsø surusëjimà ima kreipti dëmesá 

ES. Straipsnis perspausdintas ið Lenkijos 

þurnalo. 

jams, kaip jie turëtø elgtis savo ðalyje – 

nemanau kad korektiðka “auklëti” kitus – 

kvepia tuo paèiu “vyresniuoju broliu”. 

Zagnul, 2008 07 25 13:53 

Nu, mielas autoriau zagnul tu cia zagnul. 

Dar vienas rusofobas? Tu ka rusiskai 

nemoki kalbeti? Tokio amziaus sulaukes. 

Man 25 ir tai puikiai suprantu. Malalietkoms 

tu filmu ir laidu nereikia nes jiems 

neidomu, o visi kiti supranta. Zodziu 

naglas esi kurstytojas ir tiek. 

kasko, 2008 07 25 14:07 

Kas jis toks tas Butkus, kad cia toks 

protingas zyniuonis?! Kalba – tai komunikacijos 

priemone ir kuo daugiau mokesi 

tuo bus lengviau gyventi pasaulyje. Nebent 

esi siauraprotis ir nori visa gyvenima savo 

Lietuvos kaime tupet ir nieko uz sienos 

nematyt. 

Lietuva, 2008 07 25 14:21 

faðistiðkas autoriaus nusistatymas...nei 

latviai nei lietuviai vieni kitø kalbomis 

nesidomi ir mokytis nesiruoðia. Kas gali – 

mokosi anglø ir rusø kalbø, kuriomis galima 

kaþkà iðmokti, gauti geresná darbà, dirbti ir 

uþsidirbti ir bûti nepriklausomu. Kalbos 

kiðimas á politikà Lietuvai jau kainavo 

geriausià kultûros paveldo dalá sukurtà 

Lietuvoje lenkiðkai ir jidið kalbomis... 

iðnaudodami kalbas, valdþios godûs sukëlë 

karà po penkeriø metø karo (1919), 

iðstûmë lenkø kalbà ið vieðo vartojimo, o 

þydø kalba buvo sunaikinta su visu paveldu 

ir vartotojais. Tiek nelaimiø ir tragedijø 

sukëlë manipulaivimas kalbomis ir 

kurstymas vienø prieð kitus. Sàþinës tas 

Butkus neturi. 

Juokinga, 2008 07 25 17:08 

klausytis... Bando kalbeti ir gyventi 

lietuviskai, o patys neturi pinigu laidoms ir 

filmams versti, del to ir rodo tik ta ka 

iperka. 

Kiek pinigu turim, taip ir gyvenam.... 

Tokie straipsniai yra gryna demagogija. 

Lietuva, 2008 07 25 19:25 

Butkus pasidarë sau politiná bizná kirðinti 

ávairiomis kalbomis kalbanèius Lietuvos 

37

+ 

Naivus, kasko, 2008 07 25 14:11 

_Kalba – tai komunikacijos priemone ir 

kuo daugiau mokesi tuo bus lengviau 

gyventi pasaulyje. _ 

Aukso þodþiai. Tik ne vien rusø kalba. 

Kam ið anglø versti á rusø, o ið jos – á 

lietuviø, jei galima versti tiesiogiai, t.y. 

anglø-lietuviø? 

Stasys mieliems kolegoms..., 2008 07 

25 14:38 

Jei pasidomëtume kiek lietuviø mokyklø 

Vilniuje dar – dirba pamainomis, kai rusø ir 

lenkø mokyklos pustuðtës... praðome 

pasitikslinti; 

Kiek lietuviø LIETUVOJE negali savo 

vaikuèiø leisti á lietuviðkas mokyklas 

Vilnijos kraðte \ rytø Lietuvoje...\; Kiek 

trûksta lietuviø darþeliø net 

VILNIUJE...??? 

Pasidomëkite kiek POLIONIJA \ uþsienio 

lenkai\ investuoja á Vilnijos kraðto 

gyventojø \ gana abejingø\ kirðinimà... 

Kaip vyksta rinkimai VILNIJOS kraðte – 

pasidomëkime... Sëkmës... 

Tada raðykime ir turëkime savo nuomonæ,; 

s, 2008 07 25 16:19 

Ir dar. Jeigu jau rodo KAIMYNØ televizijas, 

tai kodël nematome ðvedø, latviø TV? 

vat, 2008 07 25 19:26 

rusai daro Lietuvoje ka nori (nusiperka 

visa musu “valstybines kalbos komisija”, 

kuri po to “nemato” istatymo pazeidimo) 

ir niekas neturi galiu jiems sutrukdyti – nei 

Landsbergis, nei Prezidentas, nei Europos 

Sajunga... Uztat zmones ir bega is tokios 

“valstybes” 

Ka pasakysite ponas Landsbergi, ar ponas 

Prezidente, kiti “patriotai ir valstybininkai”? 

Nesarmata mums, kad savo 

namuose mes jau ne seimininkai? 

2 Lietuva, 2008 07 25 19:30 

neteko buti Norvegijoje, Danijoje ar 

Nyderlanduose? Neteko pastebeti, kad ten 

visi (net senukai!) puikiai kalba angliskai 

(daug kas – vokiskai, prancuziskai) ??? 

Kodel? Ogi labai paprasta! – Ten TV 

kanalai nedubliuojami, o tik titruojami (kas 

dabar daroma su rusu kanalais). 


38 

_ 

gyventojus. Latviai, nei lietuviai vieni kitø 

kalbø nesimokys, bet pirmiausia rusiðkai, 

kad kaþko iðmoktø, gautø geresnio darbo ir 

atlyginimà. Vien lietuviðkai mokëdamas 

sëdësi kaip namø areðte. Lietuviðkai lai 

dirba valstybës tarnautojai. Bet kaþkodël 

bûtent jie laiku pasirûpina anglø kalbos 

kursais, kurie apmokëti mokesèiø mokëtojø 

pinigais, vyksta darbo metu ir ástaigoje, 

o savo vaikus stengiasi iðsiøsti á Anglijà ar 

JAV. Þodþiu, Butkus labai suktai manipuliuoja 

valios iðmokti rusiðkai stygiumi. 

Kam? Kad ir toliau manipuliuotø lietuviðkai 

temokanèiais bendrapilieèiais? 

Gëda, 2008 07 25 21:42 

Tas Butkus tai tikras provincionalas. Gëda 

Lietuva, 2008 07 26 09:09 

Juk aiðku, kad Lietuvai reikia dviejø ar trijø 

kalbø politikos – viena jø turi bûti rusø. Rusø 

kalba ne tokia, kad imtø ir staiga iðnyktø 

poreikis gerai jà mokëti. O Butkaus- 

Mièiurino demagogija tik dramatiðkai 

maþina DELFI.lt tinklapio vertæ. Tik 

DELFIO savininkai to nepastebi. 

to Tadas, 2008 07 26 09:17 

manau, kad esi atsilikæs nuo gyvenimo. 

skaitosi þmogaus kvalifikacija ir gebëjimai. 

tik tavo kaime matyt bûtinas lietuviø kalbos 

þinojimas, kad pataisyti tvarto stogà. 

Rusu kalba yra de facto 2 kalba 

Baltijoje, 2008 07 26 11:36 

Naivus, to Dþiuljetai, 2008 07 26 11:24 

_Suomijoje dvi valstybines kalbos – 

suomiu ir svedu._ 

Tai kokia kalba tu ten kalbësi su 

kasininkëmis – aborigenø suomiø ar 

aborigenø ðvedø? 

Anglu ar rusu. Latvijoje kalbesiu aborigenurusu. 

Rusai baltijos valstybese yra antroji 

tautine grupe ir turi teise kalbeti savo 

gymtaja kalba, kaip ir tu. Kokia kalba tu 

kalbesi JAV? Pareikalauk is amerikiecioanglosakso 

kalbeti su tavim cirokiu kalba. :) 

>Baibai, 2008 07 28 19:22 

Te nav jârunâ par krieviem, bet par 

latvieðiem. Tikai! Kâpçc? Tâpçc, ka jûs 

paði neprotat aizstâvçt savu valodu un


_ 

+ 

Isvada – “Lietuvos valstybines kalbos 

komisija” kovoja, kad lietuviai nemoketu 

kitokiu kalbu kaip rusu. Nors jiems ir 

nepavyks, bet grazu paziureti kaip jie 

stengiasi atidirbti rusams. 

Ið ðalies, 2008 07 26 10:26 

Èia kaþkas papezëjo, kad straipsnis 

nukreiptas prieð Baltijos rusus. Ið tikrøjø /.../ 

prieð minkðkiauðius abiejø ðaliø politikus ir 

pareigûnus, ypaè latviø. Rusai niekuo dëti, 

kad mes su jais kalbam rusiðkai, o ne 

lietuviðkai ar latviðkai. Dël televizijø irgi tas 

pats. Ne rusai jas bruka, bet mes patys jas 

perkam. Su visom matrioškom. 

istorikas, rusui, 2008 07 26 12:06 

Visokiø tø “antrøjø grupiø” yra buvæ. Ir 

vokieèiø, ir þydø, ir lenkø. Livonijoje dar ir 

ðvedø. Dabar rusø. Visos tos “grupës” buvo 

ir praþuvo. Tas pats bus ir rusams Baltijos 

ðalyse. 

A.E., 2008 07 28 14:47 

Yra problema. Gal dirbtinai padaryta. 

Lietuviu turistu grupes Buenos Airese, Los 

Anzele ar Japonijoje aptarnauja butinai 

rusakalbiai gidai. O juk sitiek lietuviu 

gyvena uzsienyje! O tie gidai butinai 

aprodo vietines cerkves ir pan., ir visai 

nutyli apie lietuviskas vietas. Dar pavaro 

ant Lietuvos nepriklausomybes. Jei grupe 

intelektualesne, kartais toki “gida” 

sudraudzia, o jei kokie verslininkai, tai ir 

jie zvengia is ruso “perliuku”. Ar ne laikas 

baigti su tom nesamonem? 

>Tadui, 2008 07 28 19:46 

/.../ del prastos latviu kalbos padeties 

Latvijoje nemaþai kaltes tenka patiems 

latviams – jiems trûksta ryþtingumo 

rusams pasakyti: arba kalbate latviðkai, 

arba neturësite gyvenimo, tapsite visuomenës 

atliekomis! Beje, vaikai ir jaunimas 

latviðkai mokosi, daugiau ar maþiau, bet 

mokosi. Tik tø latviø kalbos þiniø jiems 

nelabai teprireikia, nes visur viskà gali 

susitvarkyti rusiðkai. Kol taip bus, latviø 

pozicijos nestiprës. Jeigu ir 20 metø po 

nepriklausomybës paskelbimo Latvijoje 

galima puikiausiai iðsiversti be latviø kalbos, 

èia jau kaþkas negerai paèioje tautoje. 

39 

cînîties par to! Ja 20 neatkarîbas gados tâ 

arî nepiespiedât krieviem iemâcîties valsts 

valodu, vai jûs vispâr var saukt par tautu? 

Stingri jûs esat tikai lietuvieðu priekðâ. 

Bïaujat uz visu klapi, ka lietuvieði jums 

atòçmuði Palangu, Sventâju; ka Bûtiòìes 

terminâli uzbûvçjuði Latvijas robeþas 

tuvumâ! Bet no krieviem jûs baidâties un 

joprojâm esat gatavi viòiem kalpot! 

Arî savu valodu esat jau sen nodevuði, jo 

nemitîgi piekâpjaties krieviem. 

Paði pieòemat darbâ krievus, kas neprot 

latvieðu valodu. Izsniedzat tiem valsts 

valodas zinâðanas sertifikâtus. Mîkstinât 

likumus. A kâda joda pçc krievam bûtu 

jâmâcâs latvieðu valoda, ja viòð labi saprot 

– it visâs dzîves sfçrâs viòð var iztikt ar 

krievu valodu! 

Te nav jârunâ par to, cik slikti ir krievi. 

Pie visa vainîgi esat jûs, piekâpîgie un 

kalpot citiem mîloðie latvieði! 

Valsts valodas jautâjumu var atrisinât 

pavisam vienkârði – ja latvieði ar visiem 

runâtu tikai savâ valodâ un pieprasîtu to 

arî no krieviem, uzreiz viss atrisinâtos! 

Vah-h-h!, 2008 07 28 14:34 

to oho, 2008 07 28 12:31 

Nelygink JAV su Lietuva ar Europa. JAV ið 

pat pradþiø buvo internacionali kolonistø 

valstybë, be savo istorjos ir ðaknø. Puikiai 

tai þinai, todël ten ir standartai kitokie, ir 

tradicijos. 

Jei kolonistams Amerikoje buvo galima 

sukurti sau valstybe, tai ir cia kolonistams 

galima sukurti sau valstybe, o ciabuviams 

su savo istorjomis ir ðaknimis leisti gyventi 

jiems skirtuose teritorijuose (reservations) 

tautinese trobuose, gaudyti zuvys, auginti 

lina, sokti ir rauduoti turistams is Rusijos ir 

kitu galingu bei turtingu valstybiu.


ILE JÆZYKÓW, TYLE KÙOPOTÓW 

Litewski, ùotewski, estoñski, rosyjski, a od niedawna angielski... Czy 

majàc takà plàtaninæ, moýna wymyúlaã kolejne problemy jæzykowe? 

W pañstwach baùtyckich to norma. 

Epokæ dominacji jæzyka rosyjskiego Litwa ma juý za sobà. Dziú rodzimy 

jæzyk litewski rozpowszechniony jest prawie we wszystkich sferach ýycia 

oficjalnego. „Prawie” oznacza jednak, ýe nie we wszystkich. Dziecinny 

prowincjonalizm urzædników sprawia, ýe w przypadku napisów urzædowych 

i nazw instytucji litewszczyzna powoli ustæpuje pola jæzykowi angielskiemu, 

cieszàcemu siæ wiækszym prestiýem spoùecznym. Rugowana jest takýe z 

artykuùów naukowych i konferencji, gdzie jako oficjalny jæzyk wybiera siæ 

angielski, rzadziej rosyjski. Wybór lingua franca zaleýy w tym wypadku 

od skùadu narodowoúciowego zagranicznych uczestników konferencji. 

W telewizji litewskiej istnieje praktyka gùosowego tùumaczenia programów 

obcojæzycznych. Zarówno filmy zagraniczne, jak i wywiady z cudzoziemcami 

sùyszalne sà w dwóch jæzykach: w tle pobrzmiewa przyciszona 

wersja oryginalna, na którà nakùadany jest gùos lektora litewskiego. 

Wyjàtek stanowià filmy i programy w jæzyku rosyjskim: widz sùyszy 

wypowiedzi po rosyjsku i czyta napisy litewskie. 

Z obcym lepiej po rosyjsku 

Takie uprzywilejowanie jæzyka rosyjskiego nie raz wywoùywaùo dyskusje. 

Dotychczas jednak wygrywali zwolennicy status quo, argumentujàc, 

ýe stosowanie napisów w przypadku innych jæzyków jest bezcelowe, gdyý 

wówczas telewizji nie bædà mogli oglàdaã niewidomi (sic!) oraz przedstawiciele 

starszego pokolenia (przemilcza siæ jednak kwestiã praw gùuchoniemych 

oraz mùodzieýy). Najgorsze jest jednak to, ýe zupeùnie siæ nie 

tùumaczy transmitowanych w jæzyku rosyjskim kanaùów „Discovery“, „National 

Geographic“, „Travel“, „Animal Planet“ i innych programów naukowych, 

nadawanych bynajmniej nie z Rosji. W ten sposób ich treúã jest 

niedostæpna dla sporej czæúci mùodzieýy litewskiej, która nie zna rosyjskiego. 

Komisja i Inspekcja ds. Jæzyka Pañstwowego przechodzi nad 

tym do porzàdku dziennego i nie widzi problemu, choã jest to oczywisty 

przypadek ùamania ustawy jæzykowej. 

Z kolei na Ùotwie jæzyk rosyjski (obok urzædowego ùotewskiego) jest 

bardziej rozpowszechniony niý na Litwie. Powstaje wraýenie, ýe ludnoúã 

rosyjskojæzyczna osiàgnæùa de facto swój cel, by rosyjski staù siæ drugim 

40

jæzykiem pañstwowym na Ùotwie. Oczywiúcie porównywanie sytuacji 

etnicznej w tym kraju, gdzie Rosjanie stanowià niemal jednà trzecià mieszkañców, 

z Litwà, gdzie jest ich okoùo szeúciu procent, moýe wprowadziã w 

bùàd. 

Wyglàda jednak na to, ýe reguùy uýycia jæzyka rosyjskiego oraz stosunek 

do niego na Ùotwie nie zmieniùy siæ od czasów radzieckich. Co siæ rzuca w 

oczy? W przeciwieñstwie do tego, co znamy z Litwy, przeciætny Ùotysz 

zwraca siæ do sprzedawców, urzædników i taksówkarzy po rosyjsku, jeúli 

nie jest pewny, ýe jego rozmówca teý jest Ùotyszem. Powiedzmy, ýe takie 

sà miejscowe tradycje – na wszelki wypadek. Jednak w ten sposób 

demonstruje siæ teý brak szacunku dla swego kraju i jæzyka. Taki sam brak 

szacunku wykazuje pracujàcy w urzædzie Rosjanin zmuszajàcy petentów 

do rozmowy w jæzyku urzædowym pañstwa sàsiedniego, wiedzàc doskonale, 

ýe Ùotysz upieraã siæ nie bædzie i dla úwiætego spokoju bædzie mówiã po 

rosyjsku. Oglàdajàc telewizjæ na Ùotwie, zwykle sùyszy siæ tekst ùotewski 

i widzi napisy w jæzyku rosyjskim. W imiæ czego? Filmy zachodnie czæsto 

pokazywane sà jednoczeúnie w trzech jæzykach: widz sùyszy jæzyk oryginalny 

w tle oraz tùumaczenie ùotewskie, a do tego moýe czytaã napisy po 

rosyjsku. W jednym z ryskich kin oglàdaùem film z napisami w obu 

jæzykach: ùotewskim i rosyjskim. Niekiedy zajmowaùy one prawie póù 

ekranu. Obydwa jæzyki – ùotewski i rosyjski – obecne sà takýe w reklamach, 

jak gdyby byùy one przeznaczone dla dwóch róýnych spoùeczeñstw. 

Z jednej strony niby dàýy siæ do tego, by ludnoúã rosyjskojæzyczna 

poznawaùa jæzyk pañstwowy i integrowaùa siæ z resztà spoùeczeñstwa. 

Z drugiej strony ma ona wszelkie warunki, by caùkowicie poradziã sobie w 

ýyciu bez znajomoúci jæzyka ùotewskiego i ýyã w izolacji jæzykowej. W takim 

dwujæzycznym úrodowisku w naturalny sposób pojawia siæ postulat 

uznania jæzyka rosyjskiego nie tylko de facto, lecz równieý de iure za drugi 

jæzyk pañstwowy na Ùotwie, co siæ uzasadnia rzekomym istnieniem dwóch 

oddzielnych spoùecznoúci: ùotewsko- i rosyjskojæzycznej. 

Karigodny liberalizm 

ILE JÆZYKÓW, TYLE KÙOPOTÓW 

Czytajàc rosyjskie gazety na Ùotwie, moýna odnieúã wraýenie, ýe ich 

wydawcy i czytelnicy albo ýyjà w innym pañstwie, nastawionym wrogo 

wobec Ùotwy, albo sà przedstawicielami tego pañstwa na Ùotwie. Swój 

brak lojalnoúci do pañstwa i jæzyka ùotewskiego niektórzy „rosyjskojæzyczni“ 

stale demonstrujà takýe w komentarzach na portalu Delfi. Ten 

negatywny stosunek nie zmienia siæ od samego momentu odzyskania 

niepodlegùoúci przez Ùotwæ. Przekonujæ siæ o tym, czytajàc gazety rosyjskojæzyczne 

oraz portal Delfi niemal od dziesiæciu lat (jeúli wùàczam siæ 

w rozmowæ na forum po ùotewsku, natychmiast ktoú mi przypomina, ýe jest 

to rosyjska wersja portalu i powinienem pisaã w tym jæzyku). Taka pobùaý- 

41


liwoúã i liberalizm doprowadziùy do tego, ýe media rosyjskojæzyczne 

wychowaùy nowe pokolenie, które przejæùo retorykæ konfrontacyjnà i nadal 

funkcjonuje jako piàta kolumna Rosji w sferze propagandy i ideologii. W 

którym pañstwie unijnym moýna zaobserwowaã coú podobnego? 

Jesteúmy sàsiadami. Od rozwoju Ùotwy zaleýy rozwój Litwy i odwrotnie. 

Ýal patrzeã, jak u sàsiadów powstaje spoùeczna baza nieprzyjazna wobec 

wszystkich pañstw baùtyckich, a Ùotysze, choã doprowadzili do zmiany 

sytuacji geopolitycznej swego pañstwa, nie porzucajà starych przyzwyczajeñ 

i poglàdów w kwestii polityki wewnætrznej, co na pewno im nie 

pomaga w zachowaniu toýsamoúci. 

W úredniowieczu Litwa stanowiùa przeszkodæ dla ekspansji jæzyka 

niemieckiego od Tallina do Królewca oraz germanizacji miejscowych ludów 

inflanckich. Teraz jesteúmy takà samà przeszkodà na drodze do zadomowienia 

siæ jæzyka rosyjskiego na caùym wschodnim wybrzeýu Baùtyku, do 

czego dàýà stratedzy moskiewscy. Byùoby dobrze, gdyby jeszcze sami 

Ùotysze bardziej siæ trzymali swej ustawy jæzykowej. 

Autor jest jæzykoznawcà, kierownikiem Centrum Filologii Ùotewskiej 

przy Uniwersytecie im. Witolda Wielkiego w Kownie oraz tùumaczem 

literatury ùotewskiej. Opracowaù sùownik ùotewsko-litewski i materiaùy 

do nauki obu jæzyków. W ostatnich latach aktywnie angaýuje siæ na rzecz 

wymiany kulturalnej miædzy Litwà i Ùotwà oraz wspóùpracy transgranicznej. 

Opublikowane 

Forum, 2008. Nr. 26. P. 22–23. 

42

ÈÑÏÎËÜÇÎÂÀÍÈÅ ÁÀËÒÈÉÑÊÈÕ ÃÎÑÓ- 

ÄÀÐÑÒÂÅÍÍÛÕ ßÇÛÊÎÂ – ÇÀÊÎÍ È 

ÐÅÀËÜÍÎÑÒÜ 

Â ËÈÒÂÅ 

Ñèìâîëè÷íî – ëèòîâñêèé ÿçûê áûë âíîâü îáúÿâëåí ãîñóäàðñòâåííûì 

ÿçûêîì â Äåíü íåçàâèñèìîñòè Ëàòâèè – 18 íîÿáðÿ. Ýòî 

ïðîèçîøëî â 1988 ãîäó, åùå äî âîññòàíîâëåíèÿ íåçàâèñèìîñòè îáåèõ 

ñòðàí. Ïðàâäà, Çàêîí î ãîñóäàðñòâåííîì ëèòîâñêîì ÿçûêå áûë ïðèíÿò 

íàìíîãî ïîçæå. 

Â íàñòîÿùåå âðåìÿ ãîñóäàðñòâåííûé ëèòîâñêèé ÿçûê èñïîëüçóåòñÿ 

ïî÷òè âî âñåõ îôèöèàëüíûõ ñôåðàõ æèçíè. “Ïî÷òè” çíà÷èò, ÷òî íå âî 

âñåõ. Èç-çà äåòñêîé áîëåçíè ïðîâèíöèàëüíîñòè ÷èíîâíèêîâ îí óõîäèò 

èç ïóáëè÷íûõ íàäïèñåé, íàçâàíèé ó÷ðåæäåíèé, îòêóäà åãî âûòåñíÿåò 

àíãëèéñêèé ÿçûê, íàäåëåííûé áîëüøèì ñîöèàëüíûì ïðåñòèæåì. Ëèòîâñêèé 

ÿçûê âûòåñíÿþò è èç íàó÷íûõ ñòàòåé, êîíôåðåíöèé, ãäå îôèöèàëüíûé 

ÿçûê – ýòî ÷àùå âñåãî àíãëèéñêèé, ðåæå – ðóññêèé, âñå çàâèñèò îò 

êîíòèíãåíòà ó÷àñòíèêîâ. Âûáîð lingva franka â äàííîì ñëó÷àå îïðåäåëÿåò 

èíòåðíàöèîíàëüíûé ñîñòàâ êîíôåðåíöèè. 

Èñïîëüçîâàíèå ÿçûêîâ â ÑÌÈ 

Ëèòîâñêèå òåëåêàíàëû íå îçâó÷èâàþò ôèëüìû, ïðîñòî çà÷èòûâàþò 

òåêñò. Â òàêîì âèäå ïîäàþò è çàðóáåæíûå ôèëüìû, è èíòåðâüþ: íà ôîíå 

îðèãèíàëà, äèêòîð ÷èòàåò ïåðåâîä òåêñòà íà ëèòîâñêèé ÿçûê. Èñêëþ- 

÷åíèå ñîñòàâëÿþò ôèëüìû è ïåðåäà÷è íà ðóññêîì ÿçûêå: çðèòåëü 

ñëûøèò ðóññêèé ÿçûê è âèäèò òèòðû íà ëèòîâñêîì. 

Òàêîå ïðèâèëåãèðîâàííîå ïîëîæåíèå ðóññêîãî ÿçûêà â îáùåñòâå 

íå ðàç âûçûâàëî äèñêóññèè, îäíàêî âñÿêèé ðàç ïîáåæäàëè ñòîðîííèêè 

òåïåðåøíåãî ïîëîæåíèÿ âåùåé, àðãóìåíòèðóÿ ñâîþ ïîçèöèþ òåì, ÷òî 

äåëàòü òèòðû ôèëüìîâ íà äðóãèõ ÿçûêàõ áåññìûñëåííî, ïîñêîëüêó òîãäà 

èõ íå ñìîãóò ñìîòðåòü ñëåïûå (sic!) è ïîæèëûå ëþäè. (Î ïðàâàõ ãëóõèõ 

è ìîëîäåæè â òàêîì ñëó÷àå óìàë÷èâàþò). 

Õóæå âñåãî, ÷òî ñîâñåì íåò òèòðîâ íà ðóññèôèöèðîâàííûõ Discovery, 

National Geographic, Travel, Animal Planet è äðóãèõ ïðåñòèæíûõ 

êàíàëàõ, êîòîðûå çàêóïàþò íå â Ðîññèè – îíè íåäîñòóïíû äëÿ áîëüøåé 

÷àñòè ëèòîâñêîé ìîëîäåæè, ïîñêîëüêó ýòà ÷àñòü ðóññêèì ÿçûêîì íå 

43


âëàäååò. Ãîñóäàðñòâåííàÿ êîìèññèÿ è èíñïåêöèÿ ïî ÿçûêó ñìèðèëàñü 

ñ òàêèì ïîëîæåíèåì è íå âèäèò â ýòîì íèêàêîé ïðîáëåìû, íåñìîòðÿ 

íà òî, ÷òî íàëèöî íàðóøåíèå Çàêîíà î ÿçûêå. 

Â ËÀÒÂÈÈ 

Â Ëàòâèè ðóññêèé ðàñïðîñòðàíåí øèðå, ÷åì â Ëèòâå. Ñêëàäûâàåòñÿ 

âïå÷àòåíèå, ÷òî òàê íàçûâàåìûå ðóññêîÿçû÷íûå de facto äîñòèãëè òîãî, 

÷òîáû ðóññêèé ÿçûê çäåñü áûë ïðèçíàí âòîðûì ãîñóäàðñòâåííûì 

ÿçûêîì. Êîíå÷íî, íåñîâñåì ýòè÷íî ñðàâíèâàòü ýòíè÷åñêîå ïîëîæåíèå 

â Ëàòâèè, ãäå ðóññêèå ñîñòàâëÿþò ïî÷òè òðåòü æèòåëåé, è â Ëèòâå, ãäå 

èõ âñåãî 5%. Îäíàêî îôèöèàëüíîå èñïîëüçîâàíèå ðóññêîãî è âçãëÿä íà 

íåãî â Ëàòâèè, êàæåòñÿ, íå èçìåíèëñÿ ñ ñîâåòñêèõ âðåìåí. Çà ÷òî 

öåïëÿåòñÿ ãëàç? 

Ðóññêèé â ãîñó÷ðåæäåíèÿõ 

Â îòëè÷èå îò Ëèòâû, â Ëàòâèè ëàòûø â ìàãàçèíå, ó÷ðåæäåíèè èëè 

òàêñè ê ïðîäàâöó, ÷èíîâíèêó èëè òàêñèñòó îáðàùàåòñÿ ïî-ðóññêè, åñëè 

íå óâåðåí â òîì, ÷òî ïîñëåäíèé – ëàòûø. Íó, ñêàæåì, òàêîâû ìåñòíûå 

òðàäèöèè. Íà âñÿêèé ñëó÷àé, ñêàæåì òàê. Îäíàêî òàê îí ïîêàçûâàåò 

íåóâàæåíèå ê ñâîåé ñòðàíå è åå ÿçûêó. Òàêîå æå íåóâàæåíèå äåêëàðèðóåò 

è ðóññêèé, ðàáîòàþùèé â ó÷ðåæäåíèè, ïîñêîëüêó îí âûíóæäàåò 

êëèåíòîâ-ëàòûøåé ãîâîðèòü íà ÿçûêå äðóãîé ñòðàíû, çíàÿ, ÷òî ëàòûø 

ðàäè ñâÿòîãî ñïîêîéñòâèÿ ïîä÷èíèòñÿ è ïåðåéäåò íà ðóññêèé. Áûë 

ñâèäåòåëåì, êàê â îäíîì èç ðèæñêèõ ìàãàçèíîâ Maximà êàññèðøà, ñ 

êîòîðîé êëèåíò óïîðíî ãîâîðèë ïî-ëàòûøñêè, íàïèñàëà îòâåò íà áóìàæêå 

(ó íåå ñïðàøèâàëè öåíó), òàê è íå ñêàçàâ íè ñëîâà ïî-ëàòûøñêè. 

Ðóññêèé â ÑÌÈ 

Íà ëàòâèéñêîì òåëåâèäåíèè îáû÷íî âñåãäà åñòü òèòðû íà ðóññêîì 

ÿçûêå. Â ÷åñòü ÷åãî? Çàïàäíûå ôèëüìû èäóò íà òðåõ ÿçûêàõ – ñëûøåí 

ôîí îðèãèíàëà, ïåðåâîä íà ãîñóäàðñòâåííûé ÿçûê è ðóññêèå òèòðû. Â 

îäíîì ðèæñêîì êèíîòåàòðå ðàç âèäåë ôèëüì ñ òèòðàìè íà îáîèõ ÿçûêàõ 

– è ëàòûøñêîì, è ðóññêîì. Òèòðû èíîãäà çàêðûâàëè ïî÷òè òðåòü 

ýêðàíà. 

Äâà ÿçûêà – ëàòûøñêèé è ðóññêèé – ìîæíî óâèäåòü è â ðåêëàìå, 

áóäòî îíà ïðåäíàçíà÷åíà íå äëÿ òîãî æå îáùåñòâà. 

Ñ îäíîé ñòîðîíû, âðîäå õîòÿò, ÷òîáû ðóññêîãîâîðÿùèå ó÷èëè 

ãîñóäàðñòâåííûé ÿçûê è èíòåãðèðîâàëèñü â îáùåñòâî, îäíàêî, ñ äðóãîé 

ñòîðîíû, ñîçäàíû áëàãîïðèÿòíûå óñëîâèÿ äëÿ òîãî, ÷òîáû îíè ìîãëè 

îáõîäèòüñÿ ðóññêèì è æèëè â ñâîåì îòäåëüíîì îáùåñòâå. Â òàêîì 

44

ÈÑÏÎËÜÇÎÂÀÍÈÅ ÁÀËÒÈÉÑÊÈÕ ÃÎÑÓÄÀÐÑÒÂÅÍÍÛÕ ßÇÛÊÎÂ 

áèëèíãâàëüíîì ïðîñòðàíñòâå ó íèõ âîçíèêàåò åñòåñòâåííîå æåëàíèå 

òðåáîâàòü ïðèçíàíèÿ ðóññêîãî ÿçûêà âòîðûì ãîñóäàðñòâåííûì íå 

òîëüêî de facto, íî è de iure, ìîòèâèðóÿ ýòî òåì, ÷òî â Ëàòâèè åñòü äâà 

îòäåëüíûõ îáùåñòâà: ãîâîðÿùåå íà ãîñóäàðñòâåííîì è íà ðóññêîì 

ÿçûêàõ. 

Óñòóïêè âðàæäåáíîé èäåîëîãèè 

×èòàÿ âûïóñêàåìûå â Ëàòâèè ãàçåòû íà ðóññêîì ÿçûêå, ñîçäàåòñÿ 

âïå÷àòëåíèå, ÷òî èõ èçäàòåëè è ÷èòàòåëè èëè æèâóò â èíîì, âðàæäåáíîì 

Ëàòâèè ãîñóäàðñòâå, èëè ÿâëÿþòñÿ ïðåäñòàâèòåëÿìè ýòîãî ãîñóäàðñòâà 

â Ëàòâèè. Ñâîþ íåëîÿëüíîñòü ê Ëàòâèè è ãîñóäàðñòâåííîìó ÿçûêó 

íåêîòîðûå “ðóññêîãîâîðÿùèå” ïîñòîÿííî âûðàæàþò â ñâîèõ êîììåíòàðèÿõ 

íà ðóññêîé âåðñèè DELFI â Ëàòâèè. Ýòî íåãàòèâíîå îòíîøåíèå 

íå ìåíÿåòñÿ ñ ìîìåíòà âîññòàíîâëåíèÿ íåçàâèñèìîñòè – è ðóññêèå 

ãàçåòû â Ëàòâèè, è ëàòâèéñêèé DELFI íà ðóññêîì ÷èòàþ âðåìÿ îò 

âðåìåíè óæå ïî÷òè 10 ëåò. (È, åñëè êîììåíòèðóþ ïî-ëàòûøñêè, ìíå 

ñðàçó æå íàïîìèíàþò, ÷òî ýòî ðóññêèé ïîðòàë, ïîýòîìó ÿ îáÿçàí ïèñàòü 

ïî-ðóññêè). 

Ìîæíî ñìåëî óòâåðæäàòü, ÷òî òàêèå óñòóïêè è ëèáåðàëèçì ñäåëàëè 

òàê, ÷òî ðóññêèå ÑÌÈ â Ëàòâèè âûðàñòèëè íîâîå ïîêîëåíèå, êîòîðîå 

ïåðåíÿëî äóõ âðàæäåáíîñòè è äàëüøå ðàáîòàåò êàê ïÿòàÿ êîëîííà 

ðîññèéñêîé ïðîïàãàíäû è èäåîëîãèè. Â êàêîé ñòðàíå ÅÑ ìîæå ÷òî-ëèáî 

ïîäîáíîå óâèäåòü? 

Ìû ñîñåäè, îò áëàãîñîñòîÿíèÿ Ëàòâèè è óñïåõà çàâèñèò è íàøå 

áëàãîñîñòîÿíèå è íàîáîðîò. Òÿæåëî âèäåòü, êàê ó ñîñåäåé ïî-ïðåæíåìó 

ñîçäàåòñÿ âðàæäåáíûé Áàëòèè ïëàöäàðì, îäíàêî ñîñåäè, õîòÿ âíåøíå 

è èçìåíèëè ïîëîæåíèå ñòðàíû, îñòàëèñü ïðè ñòàðûõ âçãëÿäàõ è ïðèâû÷êàõ 

âî âíóòðåííåé ïîëèòèêå, à ýòî íèñêîëüêî íå ñïîñîáñòâóåò 

ñîõðàíåíèþ ýòíè÷åñêîãî èäåíòèòåòà (ñàìîîïðåäåëåíèÿ). 

Â Ñðåäíåâåêîâüå Ëèòâà áûëà ïîìåõîé ðàñïðîñòðàíåíèþ íåìåöêîãî 

ÿçûêà îò Òàëëèíà äî Êåíèãñáåðãà è íå äîïóñòèëà îíåìå÷èâàíèÿ ìåñòíûõ 

Ëèâîíñêèõ íàðîäîâ. Ñåé÷àñ òàêóþ æå ìèññèþ îíà âûïîëíÿåò ïî 

îòíîøåíèþ ê ðóññêîìó ÿçûêó íà âîñòî÷íîì ïîáåðåæüå Áàëòèéñêîãî 

ìîðÿ, ê ÷åìó â íàøè äíè ñòðåìÿòñÿ ìîñêîâñêèå ñòðàòåãè. Áûëî áû 

õîðîøî, åñëè áû ëàòûøè òùàòåëüíî ñîáëþäàëè ñâîé Çàêîí î ãîñóäàðñòâåííîì 

ÿçûêå. 

Îïóáëèêîâàíî 

http://ru.delfi.lt/opinions/comments/article.php?id=17865839 

28 èþëÿ 2008 ã. 

http://www.camarade.biz/page/1/bo/12618/article.html 

29 èþëÿ 2008 ã. 

45

+ 

endrus, 2008 07 28 20:59 

Õîðîøàÿ ñòàòüÿ. Âî ìíîãîì ÿ ñîãëàñåí, 

õîòü ñòàòü “ïîìåõîé ðàñïðîñòðàíåíèÿ& 

quot; êàêîãî-ëèáî ÿçûêà ñòðàíå â 

ñîâðåìåííîì ãëîáàëèçèðîâàíí? ?ì ìèðå 

î÷åíü ñëîæíî. 

ß ñàì áåëàðóñ, æèâóùèé ñåé÷àñ â Ëèòâå. 

Ñ÷èòàþ ñâîèì äîëãîì èçó÷èòü ÿçûê 

ñòðàíû, ãäå òåïåðü íàõîæóñü è ñ êîòîðîé 

ìû äåëèëè âåêà îáùåé èñòîðèè âî 

âðåìåíà Âåëèêîãî êíÿæåñòâà Ëèòîâñêîãî 

è ïîñëå. Òåì áîëåå ÿ ïîíèìàþ ïðîáëåìó 

âûæèâàíèÿ ðîäíîãî ÿçûêà, ò.ê. â Áåëàðóñè 

ðóññêèé ÿçûê ôàêòè÷åñêè âûòåñíèë 

áåëàðóñêèé. Áëàãîäàðÿ, êñòàòè, ïîëèòèêå 

íàøåãî äèêòàðîòà-ïðåçèäåíòà. 

È òåì íå ìåíåå, óâû, ñäåðæàòü ÿçûêîâóþ 

ýêñïàíñèþ “áîëüøèõ” ÿçûêîâ î÷åíü 

ñëîæíî ïðàêòè÷åñêè. Íå äóìàþ, ÷òî 

áîëåå æåñòêàÿ ÿçûêîâàÿ ïîëèòèêà áóäåò 

ñïîñîáñòâîâàòü ëèòîâñêîé èëè ëàòûøñêîé 

ýêîíîìèêå, êîòîðûå çàâèñÿò îò 

ïðèòîêà ðàáî÷åé ñèëû. 

Aleksotas, æóðàâëèê, 2008 07 28 13:29 

_ïî÷òè ïîëîâèíû íàñåëåíèÿ,_ 

Ãäå òû íàøåë ýòó ïîëîâèíó, äóðèê? 

Íåáîñü Êàëèíèíãðàäñêóþ îáëàñòü ê 

Ëèòâå ïðè÷èñëèë? È òî íå òÿíåò äî 

ïîëîâèíû. 

poliak, 2008 07 28 21:19 

nazyvat poliaka russkojazyènym – eto 

oskorblenije poliaka na Litve 

Lat to from Lithuania, 2008 07 29 

11:18 

Kamçr jûs arî turpmâk subtitrçsiet krieviski 

savas TV un filmas un apkalposiet krievus 

viòu valodâ, nekas “nepodohnet”. 

Nu lai jau padzîvo vçl pâris gadus labi mûsu 

fantastiskajâ zemç nau jau þçl, bet nu tu jau 

pats zini viòiem jo vairâk dod jo vairâk ðie 

grib. Nu jâ un pçc tam latvieði brînâs kâpçc 

tâdi osipovieði un pârçjie sûdi kliedz ka tâ 

ir viòu valsts paði latvieði taèu nokrievojuði 

visu. 

LT, to Lat, 2008 07 29 12:26 

Es jau esmu dzirdçjis ne vienu Latvijas 


Êîììåíòàðèè 

(rus.delfi.lt; âñåãî – 480) 

46 

_ 

Àöòîé, 2008 07 28 10:27 

Âñå îöåíî÷íûå ñóæäåíèÿ àâòîðà – 

êëèíè÷åñêèé ñëó÷àé, äàæå âîçðàæàòü 

íåîõîòà. Âìåñòå ñ òåì – ÿâíûå ïîäòàñîâêè, 

íàïðèìåð “â Ëàòâèè ëàòûø â 

ìàãàçèíå, ó÷ðåæäåíèè èëè òàêñè ê 

ïðîäàâöó, ÷èíîâíèêó èëè òàêñèñòó 

îáðàùàåòñÿ ïî-ðóññêè, åñëè íå óâåðåí â 

òîì, ÷òî ïîñëåäíèé – ëàòûø”. Òèïè÷íûå 

ñòåíèàíèÿ òèòóëîâ, êîòîðûì-äå æèòü íå 

äàþò. 

ugu, 2008 07 28 12:23 

Ñàìè æå ñîçäàëè ýòó ñìåøíóþ ñèòóàöèþ. 

Â ïðèáàëòèéñêèõ ðåñïóáëèêàõ 

ïðîñòî íå íóæíû ñóáòèòðû è ïåðåâîäû â 

ïåðåäà÷àõ, ôèëüìàõ, íà ðóññêîì è âñåõ 

ìåñòíûõ ÿçûêàõ :) 

êîò â ñàïîãàõ, 2008 07 28 13:16 

Åñòü åùå áîëüíûå ëþäè! Èëè àâòîð – 

ðåäêîå èñêëþ÷åíèå? 

Ñ êàêèõ ïîð Ìàêñèìà ñòàëà ãîñóäàðñòâåííûì 

ó÷ðåæäåíèåì? È î êàêîé 

“âðàæäåáíîé èäåîëîãèè” èäåò ðå÷ü? 

Èíîå ìíåíèå – ýòî óæå âðàæäåáíàÿ 

èäåîëîãèÿ? Âîò âàì è ïëþðàëèçì ñ 

äåìîêðàòèåé! 

æóðàâëèê, 2008 07 28 13:16 

Â êàêîé ñòðàíå ÅÑ ìîæå ÷òî-ëèáî 

ïîäîáíîå óâèäåòü? 

Äåéñòâèòåëüíî, ÷òîá òàê ïëåâàëè íà 

ÿçûêîâûå èíòåðåñû ïî÷òè ïîëîâèíû 

íàñåëåíèÿ, êàê â ïðèáàëòèêå – äí¸ì ñ 

îãí¸ì íå ñûùåøü. 

From Lithuania, to From Latvia, 2008 

07 29 08:43 

_V Latviji russkij jazik cerez neskolko let 

podohnet_ 

Kamçr jûs arî turpmâk subtitrçsiet 

krieviski savas TV un filmas un apkalposiet 

krievus viòu valodâ, nekas “nepodohnet”. 

æóðàâëèê, Aleksotas, 2008 07 28 14:02 

Ñëåäóÿ ïðàâèëó íåïðèáàëòû= ðóññêîÿçû÷íûå, 

ñîãëàñíî îôèöèàëüíîé

ÈÑÏÎËÜÇÎÂÀÍÈÅ ÁÀËÒÈÉÑÊÈÕ ÃÎÑÓÄÀÐÑÒÂÅÍÍÛÕ ßÇÛÊÎÂ 

_ 

+ 

ierçdni ar krievu þurnâlistiem runâjam 

latviski. Zatlers, diemþçl, ir izòçmums. Tâ 

ka solis pçc soïa... Galvenais neatkâpties, 

jo cik mçs atkâpsimies, tik viòi ieòems. 

ïàðàíîèêàì èç Ðîññèè, 2008 07 30 

07:51 

À ñòàòüÿ-òî íå î ðóññêèõ! Âåäü íå 

ðóññêèå è íå Ðîññèÿ âèíîâàòû â òîì, ÷òî 

ëèòîâöû è ëàòûøè íå ñîáëþäàþò ñâîé æå 

çàêîí î ãîñÿçûêå! 

klp, to 10:54, 2008 07 30 12:10 

_ïîñìîòðåë áû íà îïûò Åâðîïû_ 

Íàïðèìåð, íà îïûò Ôðàíöèè, ãäå äàæå 

íåò ãîñóäàðñòâåííûõ øêîë äëÿ íàöìåíøèíñòâ, 

à çà ïóáëè÷íîå íåñîáëþäåíèå 

íîðì ãîñÿçûêà (ôðàíöóçñêîãî) ãðîðçèò 

øòðàô. Èëè íà îïûò Ïîëüøè, ãäå ïîëñëå 

Âòîðîé ìèðîâîé óäåëüíûé âåñ ïîëÿêîâ 

ñåãîäíÿ ñîñòàâëÿåò 97 ïðîö. Êîðî÷å, âû 

ïðàâû – åñòü ó êîãî áðàòü ïðèìåð. 

MoScOw, 2008 07 31 09:39 

Labas rytas! 

Âîò ñèæó, çíà÷èò, â Ìîñêâå, è ïðÿìî 

ñòûäíî ñòàëî, ÷òî íå ìîãó ñ òèòóëüíîé 

(óàõàõà) íàöèåé Ëèòâû îáùàòüñÿ íà 

ëèòîâñêîì ÿçûêå. 

ß òàê è íå ïîëó÷èëè îòâåò îò ðóññêîÿçû÷íûõ 

æèòåëåé Ëèòâû: ðåáÿòà, âû 

ãàäèòå âñëåä òèòóëüíîé íàöèè Ëèòâû 

(óàõàõà, íó íå ìîãó îñòàíîâèòüñÿ, òàê 

òîðæåñòâåííî ñëîâî çâó÷èò), âû ãàäèòå 

âñëåä íàøèì ñîîòå÷åñòâåííèêàì (ò.å. 

æèòåëÿì Ðîññèè). Òàê âîò â ÷åì âîïðîñ: 

åñëè âàñ íå óäîâëåòâîðÿåò ïîëîæåíèå â 

Ëèòâå ïî îòíîøåíèþ ê âàì, åñëè âàñ íå 

óäîâëåòâîðÿåò ïîëîæåíèå Ðîññèè ïî 

îòíîøåíèþ ê âàì (âîîáùå ÿ òàê è íå 

ïîíÿë, ÷òî âàñ òàì èìåííî íå óäîâëåòâîðÿåò 

:) – ê êàêîé æå ñòîðîíå âû âñå-òàêè 

ïðèìûêàåòå? ;) 

MoScOw, æóðàâëèê, 2008 07 31 10:12 

Ïî ïîâîäó ëîÿëüíîñòè. ß áûë â Ïðèáàëòèêå. 

È çà âñå âðåìÿ ÿ íå ñëûøàë íè 

îäíîãî ïëîõîãî âûñêàçûâàíèÿ â ìîé 

àäðåñ îò ëàáàñîâ, ëàáðèòîâ è êóðàòîâ. 

Çàòî ñëûøàë î÷åíü ìíîãî ïëîõîãî îò 

ðóññêîÿçû÷íûõ Èâàíîâ è Ìàø, ÷òî ó íàñ 

â Ðîññèè âñ¸ øîêîëàäíî, à çäåñü èõ 

47 

ñòàòèñòèêå ïîñëåäíèõ ëåò ïîëó÷èì 17% 

+ 41% + 32% (Ëèòâà, Ëàòâèÿ, Ýñòîíèÿ). 

Ïðèìåíèâ ïîïðàâî÷êó íà çàèíòåðåñîâàííîcòü 

è “êòî ñ÷èòàë”, Â Ëèòâå ëåãêî 

ïîëó÷èì ÷åòâåðòü, à òî è òðåòü. Â 

îñòàëüíûõ ïîëîâèíà. Ñîâåòñòêàÿ (ñèðå÷ü 

íåçàèíòåðåñîâàííàÿ) ñòàòèñòèêà äàëà áû 

áîëåå òî÷íûé ðàñêëàä, íî ãäå åå òåïåðü 

ñûñêàòü. Ïðèáàëòû áîÿòñÿ åå âûñòàâëÿòü. 

äóìàþùèé, 2008 07 28 23:12 

À ïî÷åìó ýòîò äóðàê-àâòîð íå íàïèñàë, 

÷òî òå ðóññêèå, êîòîðûå ðóãàþò ëàòâèþ 

è ÿâëÿþòñÿ “ïÿòîé êîëîííîé”– â 

áîëüøèíñòâå ñòàëè ãðàæäàíàìè ëàòâèè. 

È íåò òàêîãî çàêîíà, êîòîðûé îáÿçûâàåò 

èõ ëþáèòü ëàòâèþ. Âîò ÿðêèé îáðàç÷èê 

ïðèáàëòñêîãî ìåëî÷íîãî íàöèîíàëèçìà. 

Àâòîð îäíîé ôðàçîé âûäàë ñåáÿ ñ 

ãîëîâîé. Ó ìåíÿ äâà äðóãà â ëàòâèè, êàê 

òîëüêî ïîëó÷èëè îáðàçîâàíèå – óåõàëè â 

åâðîïó, æèâóò òàì è ðàáîòàþò, íè â 

êàêóþ ëàòâèþ íå ñîáèðàþòñÿ âîçâðàùàòüñÿ, 

ëàòûøñêèé çàáûâàþò, ñâîèõ 

äåòåé ó÷àò òîëüêî ðóññêîìó è àíãëèéñêîìó, 

âñå ÷òî ïðîèñõîäèò â ëàòâèè èì äî 

ôåíè. À ïî ïàñïîðòó îíè – ãðàæäàíå 

ëàòâèè. 

Ë¸õà, 2008 07 28 23:57 

_O dël brolystës su rusais, tai vargu ar jie 

gali broliuotis. Juk lenkai puikiai þino, kas 

padalino jø valstybæ ir kas iðguldë jø 

kareivius ir karininkus Katynës miðke._ 

À åù¸ îíè î÷åíü õîðîøî ïîìíÿò 

áàíäôîðìèðîâàíèÿ Ïëåõàâè÷óñà. 

À íàñ÷åò áðàòñòâà – ëèòîâöû î÷åíü 

õîðîøî ïîñòàðàëèñü çà 15 ëåò, ÷òîáû 

ïîëÿêè è ðóññêèå â Ëèòâå îêàçàëèñü â 

îäíîé ëîäêå, è âçãëÿä ó íàñ íà òàêèõ êàê 

òû – îäèíàêîâûé. Äî òàêîé ñòåïåíè, ÷òî 

äàæå íà âûáîðû ðóññêàÿ è ïîëüñêàÿ 

ïàðòèè èäóò åäèíûì ñïèñêîì. 

Ñòàðàéòåñü äàëüøå. 

êè-êè-êè, 2008 07 29 10:17 

/…/ À ÿçûê ïîëÿêè ëèòîâñêèé ëåã÷å 

óñâàèâàþò, ïîòîìó ÷òî îíè äîëãî 

ðàáîòàëè íàä ôîðìèðîâàíèåì ëèòîâñêîãî 

ÿçûêà – ïîëîâèíà èëè áîëüøå ñëîâ 

â ëèòîâñêîì – ïîëüñêèå. È ýòî ïðèçíàëè 

íàøè latviðu braliai. :D

+ 

óíèæàþò è îñêîðáëÿþò. Â ÷åì ïðîáëåìà? 

Òû ïðàâ, ÷òî íîâûå åâðîïåéöû ïîñòàâèëè 

óñëîâèÿ ïðåä íàöìåíüøèíñòâàìè. À 

åñëè áû òû, ê ïðèìåðó, áûë òàäæèêîì è 

æèë â Ðîññèè, òî íà êàêîì ÿçûêå òû áû 

îáùàëñÿ? Ó íàñ ïðèâåòñòâóåòñÿ òîëüêî 

ðóññêèé ÿçûê, à íà èíîÿçû÷íûõ ñìîòðÿò 

ñ íåîäîáðåíèåì, íåïîíèìàíèåì, çëîñòüþ 

(ïîä÷åðêíè íóæíîå). 

Íà ìîé âçãëÿä ïðîáëåìà Ïðèáàëòèêè 

èìåííî â ðóññêîÿçû÷íûõ, èçâèíè, 

êîíå÷íî, åñëè ìî¸ ìíåíèå îòëè÷àåòñÿ îò 

òâîåãî. Íèêòî æå íå âûðîæäàåò ðóññêèé 

ÿçûê, âû æå ñâîáîäíî íà íåì îáùàåòåñü, 

ìíîãèå äàæå ïî÷òè ãðàìîòíî ïèøóò òóò. 

Íî åñëè îôèöèàëüíàÿ ïîëèòèêà ñòðàíû 

òðåáóåò çíàíèÿ ÿçûêà, òî ïî÷åìó áû íå 

âûó÷èòü åãî, ÷òîáû íå áûòü îáúåêòîì 

íàñìåøåê (óíèæåíèé è ò.ï.) ñî ñòîðîíû 

ëèòîâöåâ è ëàòûøåé è ýñòîíöåâ?/.../ 


Òû ñîîáùåíèÿ ïèøåøü ñ ïîçèöèè 

íàöèîíàëüíûõ ìåíüøèíñòâ. Â âàøåé 

ñòðàíå âñåãî 8% ðóññêîÿçû÷íûõ, à ïî 

äàííûì DELFI âîîáùå 5%. Ïîýòîìó íà 

ìîé âçãëÿä àññèìèëÿöèÿ â âàøåé ñòðàíå 

âïîëíå åñòåñòâåííà. Ðóññêèé æå ÿçûê íå 

âûðåçàåòñÿ â ïîäâîðîòíå. Íàâåðíÿêà ó 

âàñ åñòü êóëüòóðíûå êëóáû, ðóññêèå 

ïàðòèè è îðãàíèçàöèè. À çíàíèå ÿçûêà 

ñòðàíû, â êîòîðîé âû æèâåòå, ïîçâîëèò 

âàì áîëåå ïëàâíî âëèòüñÿ â ñòðóêòóðó 

ëèòîâñêîãî ñîîáùåñòâà, ÷òî ïîëîæèòåëüíî 

äëÿ âàñ ñàìèõ â êîíå÷íîì èòîãå 

ñêàæåòñÿ. 

Ó íàñ â ñòðàíå ðóññêèõ 81%, íî 

íàöèîíàëüíûå øêîëû òîëüêî â íàöèîíàëüíûõ 

ðåñïóáëèêàõ, îáëàñòÿõ è 

àâòîíîìèÿõ, äà è òî, îíè òàêæå ðåçâî 

ïðèêðûâàþòñÿ èëè äåëàþòñÿ ñìåøàííûìè. 

À â âàøåé ñòðàíå ñêîëüêî øêîë äëÿ 

íàöìåíüøèíñòâ? 


/.../ Ïîëíûé îòêàç îò ðóññêîãî? Áðåä! Ó 

âàñ ïîä îêíàìè ñòîÿò ïîëèöåéñêèå, 

êîòîðûå ïîäñëóøèâàþò ðàçãîâîð íà 

êóõíå? Êòî âàì çàïðåùàåò äîìà îáùàòüñÿ 

íà ðîäíîì ÿçûêå? Åñëè îôèöèàëüíûé 

ÿçûê ëèòîâñêèé, òàê â îôèöèàëüíûõ 

ñòðóêòóðàõ è îáùàéòåñü íà ãîñóäàðñòâåííîì 

ÿçûêå, à äîìà íà ðóññêîì. 


48 

_ 

ðóññêèé, 2008 07 29 21:54 

À ìíå, ñëàâà Áîãó, íå íóæåí ïîãàíûé 

ëèòîâñêèé ÿçûê. Äà îí íèêîìó êðîìå 

ëàáóñîâ è íå íóæåí. À ìîè äåòè äàæå è 

íå çíàþò ïðî Ëàáóñÿòèþ, äóìàþ, ÷òî ýòè 

çíàíèÿ èì è íå íóæíû ïî æèçíè. 

London, À.Áóòêóñy, 2008 07 30 00:20 

”ðóññêèé, ðàáîòàþùèé â ó÷ðåæäåíèè, 

ïîñêîëüêó îí âûíóæäàåò êëèåíòîâëàòûøåé 

ãîâîðèòü íà ÿçûêå äðóãîé 

ñòðàíû...” 

=============================== = 

ÎÍ ÈÄÈÎÒ! ÐÓÑÑÊÈÉ Â ËÀÒÂÈÈ – 

ÝÒÎ ßÇÛÊ ÍÅ ÄÐÓÃÎÉ ÑÒÐÀÍÛ, À 

ÝÒÎÉ ÑÀÌÎÉ ËÀÒÂÈÈ! Òàê æå êàê 

øâåäñêèé â Ôèíëÿíäèè, è ò.ä. Òîëüêî 

øâåäîâ òàì âñåãî 10 ïðîöåíòîâ, à íå 38, 

êàê â Ëàòâèè. Ïîíÿë? Íåâåæà, íåò – 

óðîä, ïîòîìó, ÷òî ñïåöîì âåäü ãîíèò 

òóôòó! 

ëîæü èëè ñòàòèñòèêà?, 2008 07 30 

13:42 

Öèôðû î 5% ðóññêèõ â Ëèòâå (âìåñòî 

ðåàëüíûõ 15-20%) ñòîëü æå ïîäòàñîâàíû 

êàê è òåìïû ýêîíîìè÷åñêîãî ðîñòà 

Ëèòâû è èíôëÿöèè íàêàíóíå ïðîâàëà 

ââåäåíèÿ Åâðî (Îñëàâèëèñü òîãäà íà âñþ 

Åâðîïó, ïîçîð!) 

Ë¸õà, 2008 07 31 12:47 

À çíàíèå ÿçûêà ñòðàíû, â êîòîðîé âû 

æèâåòå, /.../ 

Äà çíàåì ìû ÿçûê! Áëèí. Ïðåêðàñíî 

çíàåì! Íåâîçìîæíî â Ëèòâå æèòü è 

ðàáîòàòü áåç çíàíèÿ ãîñÿçûêà è ýòî – 

íîðìàëüíî. 

Íî ðå÷ü íå îá ýòîì. 

æóðàâëèê, MoScOw, 2008 07 31 11:08 

Ïî åâðîïåéñêîé ëîãèêå ïîñëå îòäåëåíèÿ 

îò ÑÑÑÐ ëèòîâöû äîëæíû áûëè ââåñòè 

âòîðîé ãîñóäàðñòâåííûé ÿçûê. 

æóðàâëèê, MoScOw, 2008 07 31 12:49 

_È ñêîëüêî æå ó âàñ ðóññêîÿçû÷íûõ?_ 

Ñòàòèñòèêó ñîâåòñêóþ ñïðÿòàëè. Êòî 

ñåé÷àñ òî÷íî ñêàæåò? Íà ñóáúåêòèâíîì 

óðîâíå 20-30% ïî Ëèòâå. 

50-60% ïî Âèëüíþñó.

TELEVIZIJØ PRIORITETAI... RUSØ KALBAI 

Valstybinës lietuviø kalbos vartojimà vieðajame gyvenime mûsø ðalyje 

garantuoja ástatymas. Jis nedraudþia vartoti ir uþsienio kalbø, taèiau 

reikalauja, kad greta bûtø vertimas á valstybinæ kalbà. Deja, tokià visuotinæ 

praktikà esu matæs tik svetur, bet ne Lietuvoje. 

Vienur elgiamës kaip tikri kompleksuoti provincialai: gëdydamiesi 

gimtosios lietuviø kalbos, kabinam virð savo ástaigø angliðkus ar kitø kalbø 

uþraðus (girdi, bûsim panaðesni á anglakalbius). Kitais atvejais ið inercijos 

nesivarginame versti ið rusø kalbos, nes jà esà moka daugelis. Girdëjau 

netgi nuomonæ, kad rusø kalba apskritai esanti kur kas turtingesnë uþ 

lietuviø, todël net lietuviðkai kalbëdamas nuomonës autorius áterpiàs 

rusiðkus þodþius ar posakius. Aiðku, ðitaip galima tik dangstyti gimtosios 

kalbos mokëjimo spragas. 

Uþsienio kalba Lietuvos televizijose 

Mûsø televizijos vertimo poþiûriu elgiasi dvejopai. Jei interviu, laida 

ar filmas yra kuria nors Vakarø Europos kalba, daugeliu atvejø jà stelbia 

garsinis vertimas á lietuviø kalbà. Þiûrovas negirdi laidos dalyviø ar aktoriø 

nei originalaus balso, nei intonacijos. Vietoj to jam pateikiama þodinë 

interpretacija, bandant pamëgdþioti netgi balso tembrà ar intonacijos 

niuansus, kitaip sakant, konkuruojama su aktoriais. Panaðiai elgiasi ir 

kaimyninës Rusijos bei Lenkijos televizijos. Taèiau visai kitaip Lietuvoje 

elgiamasi su laidomis ar filmais, ágarsintais rusø kalba. Þiûrovas girdi rusø 

kalbos tekstà ir skaito vertimo subtitrus. (Iðimtá sudaro TV3, kur ir rusiðki 

vaidybiniai filmai verèiami garsu, ne tekstu.) Toks pabrëþtinas Lietuvos 

televizijø dëmesys tik rusø kalbai labai krinta á akis mûsø europieèiams 

sveèiams, kurie stebisi, kodël þiûrovai (áskaitant ir paèius sveèius) izoliuojami 

nuo anglø, vokieèiø ir kitø kalbø, o rusø kalbai suteikiamas 

iðskirtinis statusas – jà þiûrovas gali girdëti, o vertimà – skaityti. 

Praktika subtitruoti uþsienio kalba rodomà laidà ar filmà paplitusi 

Skandinavijos ðalyse ir Estijoje. Kaimyninë Latvija dar nuo sovietmeèio 

laikosi tradicijos rusiðkai subtitruoti filmus, ágarsintus latviø kalba. 

(Latvijoje rusai sudaro apie 30 proc. gyventojø, Lietuvoje – per 6 proc.) 

Latviðkus subtitrus dabar turi ir rusø kalba ágarsinti filmai. Tad paprastai 

vienu metu ten vartojamos net trys kalbos: þiûrovas girdi originalo kalbos 

fonà (jei tai ne rusø kalba), girdi vertimà á valstybinæ kalbà ir dar mato 

rusiðkus subtitrus. Lietuvai skirta televizinë Latvijos produkcija irgi 

49


paruoðiama taip, tarsi ji bûtø skirta rusakalbei auditorijai: per „TV XXI 

(Filmu kanâls)“ ir „I Baltijos kanalà“ rodomi latviø ir Vakarø ðaliø filmai 

visada esti ágarsinti rusiðkai, tad Lietuvos þiûrovas, deja, negirdi originalo 

kalbos, klauso rusiðkà vertimà ir skaito vertimo vertimà lietuviðkais 

subtitrais. 

Visai bëdina padëtis Lietuvoje yra su perkamais paþintiniais kanalais 

„Discovery“, „Animal Planet“, „National Geographic“, „Travel“ – jie yra 

arba ið dalies, arba visiðkai rusifikuoti. Tà patá galima pasakyti apie 

vaidybiniø filmø kanalus „Hallmark“ ir minëtàjá „TV XXI“. Tad net ðeði 

populiarûs ne Rusijos kanalai Lietuvoje ágarsinti irgi tik rusiðkai. Tiesa, 

kai kurios daugiakanalës Lietuvos televizijos „Discovery“ ir „Travel“ 

kanalus transliuoja dviem variantais – angliðkuoju ir rusiðkuoju, taèiau 

pasirinkti angliðkàjá variantà gali tik modernius televizorius turintys 

þiûrovai. Be to, beveik visi minëtieji kanalai neturi lietuviðkø subtitrø, o 

tai jau akivaizdus valstybinës kalbos ástatymo paþeidimas. Tuo tarpu 

Estijos þiûrovas to paties „Discovery“ kanalà gali þiûrëti net trimis 

variantais: angliðkai be subtitrø, angliðkai su estiðkais subtitrais, ir tà, kurá 

matom mes, t.y. ágarsintà rusiðkai. 

Lietuva – rusø kalbos zonoje 

Perþvelgus, kaip Lietuvos televizijos pateikia informacijà, parengtà ne 

valstybine kalba, susidaro áspûdis, jog laikomasi senø sovietiniø tradicijø 

– izoliuoti þiûrovà nuo Vakarø Europos kalbø, taèiau kuo daugiau murkdyti 

já rusø kalbos terpëje. Dalis Lietuvos jaunuomenës rusø kalbos jau 

nesupranta, todël tokie ádomûs ir naudingi kanalai, kaip „Discovery“, 

„Animal Planet“ ir „National Geographic“, jai neprieinami, neskaitant jau 

„Hallmark“ ir „TV XXI“. Neprieinami ðie kanalai ir Lietuvoje vieðintiems 

uþsienieèiams ið Vakarø ðaliø. Tad uþuot reprezentavusi save kaip europietiðkà 

daugiakultûrinæ valstybæ, Lietuva prisistato kaip kalbos poþiûriu 

uþdara sovietinio tipo respublika su dviem oficialiomis kalbomis – lietuviø 

ir (daugiausia) rusø. Ðiomis kalbomis Lietuvoje transliuojamø ir retransliuojamø 

televizijos kanalø santykis yra rusø kalbos naudai. 

Vadinasi, drauge su Latvija ir ið dalies Estija Lietuva lieka rusø kalbos 

zonoje, nors Lietuvoje paèiø rusø yra maþiausiai – apie 200 000 (Latvijoje 

ir Estijoje atitinkamai ~ 600 000 ir 400 000). Europieèiams esam tarsi buferinë 

zona, kultûrinë ðliuzo kamera, keliantis ið Vakarø Europos á Rusijà. Ir 

televizijos, ypaè daugiakanalës, stengiasi iðlaikyti ðità anachroniðkà status 

quo, nepaisydamos to, kad Lietuva jau yra ES ðalis ir deklaruoja 

europietiðkà poþiûrá á kitas Europos kalbas. Televizijos netiesiogiai padeda 

ágyvendinti ir strateginá Maskvos tikslà iðlaikyti Rytø Baltijà rusakalbiu 

regionu, kuriame rusø kalba liktø vienintelë bendravimo kalba nuo Talino 

50

iki Karaliauèiaus, kaip tai buvo SSRS laikais. Þodþiu, Lietuvos televizijos 

nejuèiomis papildo ir tæsia „Baltijos rusø instituto“ ir „Pirmojo Baltijos 

kanalo“ daromà átaka visuomenei. 

Að jokiu bûdu nesu nusistatæs prieð paèià rusø kalbà – jà puikiai moku 

ir visada vartoju, bendraudamas su rusakalbiais. Taèiau nesinori, kad lietuviams 

ji liktø vienintelë uþsienio kalba, kuria bûtø gaunama politinë, 

kultûrinë ir mokslinë informacija per þiniasklaidà. 

Iðeitis 


Kadangi Lietuvos televizijos informacijà uþsienio kalba pateikia trejopai 

(verèia garsiniu tekstu, subtitruoja, palieka garsiná vertimà Rusijos oficialiàja 

kalba), siûlyèiau rinktis skandinaviðkàjà praktikà, t.y. visais atvejais 

pasirinkti subtitravimà valstybine kalba, ne ágarsinimà. Subtitruoti reikia 

ir angliðkai ágarsintas laidas ar filmus, rodomus per jau minëtus rusakalbius 

(ne Rusijos) kanalus. Ðitaip vienu ðûviu nuðausim kelis zuikius. 

Visø pirma, tuos kanalus galës þiûrëti ir rusiðkai nesuprantantis jaunimas, 

taip pat ðalies sveèiai; vadinasi, iðsiplës auditorija. Kartu nustos 

bûti paþeidinëjamos rusiðkai nemokanèiøjø teisës. Nustos bûti paþeidinëjamas 

ir Valstybinës kalbos ástatymas. Be to, neuþgoþiant originalo 

kalbos, bus galima girdëti autentiðkà, nenususintà aktoriø vaidybà. Argumentas, 

kad vyresniosios kartos þiûrovai nespës ar neástengs perskaityti 

subtitrø, neiðlaiko elementariausios kritikos – Norvegijoje, Ðvedijoje, 

Suomijoje taip pat yra senyvo amþiaus þiûrovø, ir jei jiems bûtø buvæ 

sunku skaityti subtitrus, praktiðkieji skandinavai subtitravimo bûtø seniai 

atsisakæ. Pagaliau televizijos turi orientuotis á visus þiûrovus, ne tik á 

pensinio amþiaus. 

Taèiau svarbiausias subtitravimo privalumas – girdint uþsienio kalbà 

ir matant jos vertimà, galima puikiausiai tos kalbos mokytis. O be Europos 

kalbø mokëjimo mes taip ir liksim provincialais, Rusijos kultûrinës átakos 

periferija. Ir jokios angliðkos iðkabos mums nepadës. 

Publikuota 

http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=6799144 

2005 geguþës 31 

51

+ 

Hippy, 2005 05 31 16:20 

Straipsnis savalaikis ir aktualus, bet tai 

ðauksmas tyruose. Lietuvos TV, o ypaè 

kabelinës, yra Rusijos árankis, norint 

iðlaikyti mus postsovietinëje erdvëje, 

neleidþiant ásilieti á Europos erdvæ. 

Dirba penktoji kolona! 

kirvinis, 2005 05 31 16:23 

Kiek galima tyèiotis ið Lietuvos 

þmoniø? Kada bus pagaliau rusø kalba 

iðstumta anglø ar kitø Europos kalbø ið 

mûsø vieðosios erdvës? jau penkiolika 

metø esama laisvi, o vis dar rytø 

dvokas ið paskos velkasi. 

xyz, 2005 05 31 16:41 

Teisingai raðo. Mano vaikai rusiðkai 

nesupranta, todël negali þiûrëti nei 

Discoverio, nei Animal Planet. 

Retrogradai tie televizininkai. 

Rimas G., 2005 05 31 16:41 

Titravimas be sinchrono rusiðkai yra 

ypaè aktualus, nes skaityti ir raðyti, kad 

ir su þodynu, angliðkai (vokiðkai, 

prancûziðkai, etc.) yra toli graþu ne tas 

pats, kaip sugebëti “gaudyti ið klausos”, 

ko ðiandien labiausiai trûksta normaliai 

komunikacijai. Skaityti, raðyti ir iðgirsti 

(iðgirdus – suprasti) yra visiðkai 

skirtingi dalykai. Sugebant iðgirsti, jau 

galimja ir susikalbëti. kad ir telefonu, 

nes e-mail’as nëra visavertë bendravimo 

priemonë, net ir virtualaus. 

xyz, 2 nika, 2005 05 31 16:57 

Jau geriau þiûrëti laidà ar filmà ir 

girdëti originalo kalbà, 

O apie kà straipsnis? :))) 

Vile, 2005 05 31 17:00 

Tikrai reikia tik titruoti. 

Tai puiki kalbu mokykla. Geriau tegu 

vaikai girdi originala ir taip mokosi 

kalbu, negu kad klausosi prastu 

vertimu. “Profesionaliai” igarsinant 

dar ir lietuviu kalba sugadinti galima. 


Komentarai 


52 

_ 

noriu, 2005 05 31 16:35 

Noriu greiciau skaitmenines televizijos, 

kad joks man docentas nenustatynetu 

prioritetu, ka noresiu ta pasirinksiu. 

Nuomonë, 2005 05 31 16:40 

Manau kad tai menka problema ið 

kurios puèiamas didelis burbulas. 

ha ha ha, 2005 05 31 16:50 

idomu o ko kabinejasi prie kabeliniu 

tv? jug discovery ir kt programos 

rodomos per kabeline, o zmones 

uzsisakantys programu paketa turi buti 

informuojami kokia kalba transliuojami 

kanalai. o priversti nacionalinius 

kanalus versti i lietuviu klaba manau 

kad neimanoma, nes kam deti pinigus i 

vertimus jeigu 80 % supranta rusu 

kalba, na o titrus moka skaityti visi, o 

dar be to kanalai pries rodant filma ar 

laida rusu kalba gali ramiausiai prideti 

uzrasa kad filmas skirtas tautinems 

mazumoms. taigi iseitis arba mokintis 

greitai skaityti titrus arba ismokti rusu 

nika, 2005 05 31 16:54 

Jûsø abiejø raðliava rodo: koks þemas 

Jûsø intelektas. Galite ir pykti, ir kaip 

norite isvadinti, bet kas Jums liepia tas 

televizijas rusø kalba þiûrëti. Bet ne, 

þiûrite gi, ar ne? Nes ir laidø ádomiø 

bûna, ir filmø, ir þiniø be baimës kam 

nors neátikti. Argi ne taip? Bet kaip 

pripratote keikti tuos rusus, taip ir 

uþsimirðote, niekaip nesustojate. O 

labai jau puoðia mus ávairiausi uþraðai, 

pavadinimai ir t.t. neaiðkia kalba? 

Tokios pasaulyje nëra. Tas Jums 

nekliûva? Jûs juos suprantate? Að – ne! 

Ir vis bliaunate – rusø, rusø! Kuo èia 

dëta rusø ar kita kalba? O kaip 

dauguma lietuviø kalba? Pasibaisëtinai! 

Tad puoselëkite savo brangiàjà gimtàjà 

kalbà ir nekiðkite nosies ten, kur ji 

visai nereikalinga. /…/. Jau geriau 

þiûrëti laidà ar filmà ir girdëti originalo 

kalbà, negu skaityti ar girdëti prastà 

vertimà. Kodël Jûs nedraskote akiø


_ 

+ 

g, 2005 05 31 17:06 

Man labai idomus argumentai pries 

subtitrus, kad seneliai negales perskaityti. 

Brangus bukagalviai LT 

verslininkai: negi per tiek metu 

nesupratot, kad TV viso labo yra tik 

priemone greitai ir efektyviai pateikti 

reklama. Gi tie seneliai tur but 

nenupirko nei vieno per TV reklamuojamo 

produkto. Pagrindine auditorija i 

kuria reklama orientuojama yra 

jaunimas. Taigi panasu, kad auditorija 

per televizininku neispasakyta kvailuma 

prarasta. Daug jaunimo jau neziuri 

TV, Tai tokia pastabele... 

xyz, jo, 2005 05 31 17:09 

O rusiskus filmus geriausia klausytis 

butent originalia kalba (aisku esant 

verimui subtitruose) – taip tiesiog 

idomiau. 

O kodël tik rusiðkus? 

ple, 2005 05 31 17:14 

Teisingas straipsnis kodel Lietuvoje 

nera kaip Skandinavijoje kad anglu 

kalba nebutu verciama o butu tik Lt 

titrai,tada visi gerai moketume 

angliskai ;) 

Juliusan, 2005 05 31 17:35 

Straipsnis juk ne apie rusø kalbà, o 

apie iðskirtinæ jos padëtá... Jauèiu, visi 

keiktøsi, jei japoniðkus filmus titruotø, 

o visus kitus dubliuotø. Ið viso, manau, 

dubliavimas reikalingas tik vaikams, 

kurie skaityti nemoka... :) Esmë ta, 

kad tiek angliðki, tiek japoniðki, tiek 

rusiðki filmai turëtø bûti vienodai 

traktuojami... Be to, jeigu varginasi 

angliðkà kanalà versti á rusø kalbà, tai 

tegu sugeba ir á valstybinæ jà iðversti. 

Ðito jau að niekaip nesuprantu... 

Simas, 2005 05 31 17:40 

Puikus rasinys. Tai as jau pastebejau 

senai. Pabandysiu paaiskinti naivuoliams 

kodel manau, kad Moskva 

(Motina Rusija) nori laikyti musu 

piliecius ju kalbos bei kulturos itakoje. 

Siaip atrodo, kad, kad filmai su “titrais” 

kainuoja pigiau negu filmo garsinimas, 

53 

televizijoms, kurios rodo porno, 

kartais ir lietuviðkais dubliuotà, pvz. 5 

lietuviðkas kanalas ir kiti (o kà ten 

dubliuoti?). O kas Jums trukdo mokytis 

kitø kalbø? O ir gimtosios galëtumët 

pasimokyti, ypaè kalbos kultûros ne 

pro ðal... bûtø. Tingite, o tik rëkti 

mokate. /…/ 

u, 2005 05 31 17:20 

As kategoriskai nesutinku su subtitravimu. 

Kadangi mano akys ne tokios 

kaip erelio, tai bus sunku iskaityti tuos 

subtitrus. Tai ir reikes apsikabinus 

telika sedeti. 

Orey, 2005 06 03 04:35 

Ish esmes straipsnis teisingas. Bet 

nemazha dali TV auditorijos sudaro 

pensininkai, kurie tikrai geriau moka 

rusu, o ne anglu. Rusu kalbos uzhmirshimas 

ir anglu paplitimas, atrodo, 

viksta naturaliai ir ankschiau ar veliau 

bus taip, kaip nori autorius. Nezhinau, 

ar reikia spartinti ta procesa, reikia 

geriau pagalvoti, ar nereikes po to jo 

letinti... 

dël, 2005 06 03 09:02 

o tegul Lietuva uþsiperka tuos kanalus, 

kaip Rusija, ir verèia á lietuviø kalbà ar 

titruoja. Kaltinti dël to, kad ðalis 

uþpirko kanalø transliavimà ir verèia 

juos á savo kalbà – tikrai kvaila. Kai 

Lietuvos kabeliniø televizijø asociasija 

nereketuos Rusijos uþperkamø kalanø, 

o uþpirks teisiogiai, tuomet lai sau 

titruoja. 

ps, 2005 06 03 11:15 

Nu ir kà jûs èia padarysit??? – èia 

lojanèiø prieð rusø kalbà – nu koks 

100-500 ðimtai, kiti pasisako uþ, kitø 

komentarai kartojsi...o visi kiti 

(dauguma tv þiûrovø) patenkinti sau 

þiûri kà jiems rodo televizijos, o 

bûtent ið jø ir uþdirba pinigus TV...ðuns 

balsas á dangø neina 

televizionðèikas, 2005 06 01 14:55 

Mes jums uþvarysim tokius titrus ir dar 

tokiu ðriftu, kad patys praðysit gráþti

+ 

bet deja, teko dirbti ir shneketi su viena 

is rezisieriu kuri man nusviete visai 

kitokia nuomone. Kad igarsinti filma ar 

laida reikalingi du zmones (sakykime 

20 valandu darbo; vinas isvercia, na o 

kitas igarsina. Kad filmas butu paruostas 

su “Subtitles” reikalinga zymiai daugiau 

darbo valandu. Vertejas, o tada zmogus, 

kuris visa shi texta sudeliotu pagal 

reikiamas scenas. Shis darbas uzima 

zymiai daugiau laiko negu tiesioginis 

igarsinimas. Isvada:”Filmas su titrais 

kainuoja daugiau” Tada is kur visi sie 

pinigai atkeliauja turint omenyje, kad 

visi filmai su titrais yra rusiki??? O dar 

smagesnis klausimas; kaip shie pinigai 

patenka i “Lietuvos” televizijas? Gudri 

ta rudoji meshkute :-) 

Aleksotas, Sergej, 2005 05 31 17:46 

Discovery yra isverstas i rusu kalba, nes 

uz tai sumoketa – ir ne lietuviu 

sumoketa. 

Iðlindo yla ið maiðo :)))) 

Kas jusu manymu turetu versti kanalus 

i lietuviu kalba? 

Jø nereikia versti! Juos reikia tik 

subtitruoti. Estø yra maþiau nei mûsø, 

bet jie sugeba tai padaryt. 

Aidas, 2005 06 03 09:23 

Visiskai sutinku. Daugumos TV isskirtine 

pagarba rusu kalbai ir civilizuotu kalbu 

baime stebina ir liudina. 

chichi, chacha, 2005 06 03 09:55 

bet aisku turetu kabeliniu operatoriai 

ka nors pasiulyti ir nacionalistams;) 

Tai gal internacionalistams :)) Nes 

angliðkø programø surusinimas kaip tik 

ir kvepia nacionalizmu. 

Pesimistas, 2005 06 03 09:25 

Suinteresuotoji Maskva negailës nei 

jëgø, nei pinigø, kad Lietuvos televizijose 

viskas liktø taip, kaip buvæ. Rusø 

kalbà girdësim, o kitoms kalboms 

subtitruoti televizijos “neturës” lëðø. 

Rublis kalba, rublis tyli. :( Atsiras 

pinigø ir rusofilams pakurstyti. 


54 

_ 

prie dabartinio vertimo bûdo. Be to, 

kur dësim skaitovus? Valinskienæ, 

naprimer? Atleisti ið darbo? Fig vam! 

fgh, 2005 06 01 21:54 

Jei nu pagadi multika isverstu i litvinu 

kalba! Arba suriko nuotikius, kaukazo 

belaisve, brilijantine ranka, pabandom 

lietuviskai igarsinti Nacionalines 

medziokles ipatumai, zvejybos, 

politikos, na nera tokiu verteju nei 

tokios galimybes pakeisti kazkokiais 

litviniskais vertiniais, pasiklausykit 

kaip vercia angliskus keiksmazodzius, 

vargo vakariene, nelieskit Puskino, 

Turgenevo Lermontovo ir kitu simtu 

pasaulio klasiku, kam netinka, lai 

issijungia... 

Grem, 2005 06 03 14:04 

Manau, kad visi tie, kurie taip trokshta 

nustoti moketi rusu kalba – yra 

visiski idiotai. Nes anglu ismokti yra 

daug lengviau, o jei zinote rusu – tai 

turite buti tikria laimingi. 

ps, 2005 06 03 10:40 

Kabelinës TV transliuoja discovery, 

Hallmark, TV1000, Eurosport ir kt. 

kanalus DVIEM KALBOM – ANGLØ 

IR RUSØ – nusipirkit normalø telikà 

palaikantá DUAL ir galësite bet kada 

persijungti þiûrimà kanalà norima 

kalba – að taip ir darau, nors kai þiûri 

Eurosportà, tai daþniausiai þiûri já 

rusiðkai, nes rusø komentatoriai 

ÁDOMIAU IR PROFESONALIAU 

KOMENTUOJA daugelá varþybø, ypaè 

dailujá èiuoþimà ir pan., o anglø 

komentatoriai tokiose varþybose 

apsiriboja frazëmis "amazing, superb, 

magnificent arba What a shame" 

Be to, galima juk nusipirkti ir palydovinæ 

antenà – galësit þiûrëti ir mokytis 

angliðkai á valias – ta palydovinë 

antena atsipirktø greièiau nei per 5 

metus – nes kabelinei per 5 metus 

sumokat 1200 litø prie dabartiniø 

kainø (12mën/20 Lt=240Lt*5 metø= 

1200 litu;) ir nieko neturit. /.../

KURIA KALBA ÐNEKËSIMËS, BALTAI? 

Visame pasaulyje etniniø baltø yra apie 5 milijonai: 3,5 milijono lietuviø 

ir 1,5 – latviø. Ið jø 2,91 mln. lietuviø gyvena Lietuvoje ir 1,35 mln. latviø 

– Latvijoje. Dar pridëkime 30 000 lietuviø Latvijoje ir 3000 latviø Lietuvoje, 

bet tai jau statistikos ið esmës nepakeis. 

Proistorës fragmentai 

Kalbininkai ir archeologai ið esmës sutaria, kad mûsø ðaknys ðiose 

þemëse yra pakankamai gilios – prabaltiðkoji indoeuropieèiø atðaka Rytø 

Baltijoje pasirodë maþdaug prieð 4000 metø ir ilgainiui asimiliavo èia 

gyvenusius senuosius europieèius bei kiek anksèiau uþ mus atplûdusius 

finus. Baltø arealas rytuose siekë Volgos ir Okos aukðtupius, pietuose – 

Pripetæ ir Bugà, pietvakariuose – Vyslà. Slavai á dabartines Baltarusijos, 

Ukrainos ir Vakarø Rusijos þemes ëmë keltis tik apie V-VI mûsø eros amþiø. 

Senàjá rytiná baltø arealà dar iki ðiol liudija Rusijoje iðlikæ vandenvardþiai 

Moþa / Maþa, Moþaika (ið to ir Moþaiskas), Varlynka, Neveþa ir kt. O 

Baltarusijos vandenvardynas beveik iðtisai baltiðkas. 

Rytø baltø genèiø vardø neþinome, iðskyrus pamaskvës (Protvos) 

galindus, kuriuos rusai uþkariavo jau kronikø laikais (XI-XII a.). Taèiau 

vakaruose mûsø ðeima buvusi gana tirðta – prûsai su savo atskirais genèiø 

vardais, jotvingiai, kuriø dalis dar vadinosi sûduviais ir dainaviais, ðiaurëje 

nuo mûsø – kurðiai, þiemgaliai, sëliai ir latgaliai. Ið ðiø ðiaurës baltø ilgainiui 

susiformavo latviø tauta. 

Ið visos gausios baltø ðeimos per II mûsø eros tûkstantmetá likom tik 

mes ir latviai. Uþkariautus prûsus iki XVIII a. asimiliavo vokieèiai, per karus 

iðretinti jotvingiai virto dalimi lenkø, baltarusiø, o ðiaurëje – lietuviø; 

pietinë kurðiø dalis suþemaitëjo, pietø þiemgalius ir sëlius sulietuvino 

aukðtaièiai, o ðiaurinë kurðiø, þiemgaliø ir sëliø dalis virto latviais. Visas 

rytinis baltø arealas suslavëjo. Slavëjimas rytuose (Pietryèiø Lietuva ir 

Latvijos Latgala) nesibaigæs ir mûsø dienomis. 

Bendravimo kalba 

Kuria kalba susiðnekëdavo mûsø protëviai? Lietuviai su kurðiais? Su 

prûsais? Su jotvingiais? Þiemgaliais? Galit paklaust, ar apskritai su jais 

ðnekëdavo? Ir dar kaip ðnekëdavo! Savaime aiðku, kad tarpusavyje 

bendrauta baltø kalbomis, ne vokiðkai ir ne „po-slavianski“. Baltus jungë 

55


prekybos saitai, jungë ir skyrë karo reikalai, þygiai á kaimynø þemes, o 

Lietuvoje – dar ir Mindaugo pradëtas valstybës formavimas. Be to, Lietuva 

buvo prieglobstis kare pralaimëjusiems giminaièiams. Ðiaurëje þiemgalius 

Livonijos kryþiuoèiai palauþë tik XIII a. pabaigoje (1290 m.). Po pralaimëjimo 

apie 10 000 þiemgaliø pasitraukë gilyn á Lietuvà. 

Èionai, á Lietuvà, nuo vokieèiø bëgo ir prûsai, ir dalis kurðiø, o nuo 

vokieèiø ir lenkø – jotvingiai. Yra þinoma, kad Gediminas rûpinæsis gauti 

kunigà, mokantá þiemgaliðkai. Vytauto motina palangiðkë Birutë – teneuþsigauna 

þemaièiai – galëjusi bûti kurðiø kilmës, nes XIV a. pirmojoje pusëje 

þemaièius nuo Baltijos tebeskyrë jø dar neasimiliuoti pietø kurðiai (Vytautas 

gimë apie 1350 m.). Jei taip, Vytautas turëjæs mokëti ne tik lietuviø, bet ir 

motinos kalbà – kurðiø. 

Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës ir Livonijos (nuo 1561 m. – Kurðo 

Kunigaikðtystës) siena ilgainiui tapo dviejø baltø kalbø apytikre skiriamàja 

riba. Kurðiø, þiemgaliø ir sëliø palikuonys, gyvenæ abipus sienos, nuo II 

tûkstantmeèio vidurio jau kalbëjo skirtingomis, nors ir artimomis kalbomis. 

Taèiau bendravimui tai netrukdë. Ðiaurës þemaièiai, gyvenantys Pietø Kurðe 

ir Liepojoje, ir dabar gali paliudyti, kad jiems latviðkai iðmokti buvæ lengviau 

nei lietuviðkai. Labai nesunkiai latviðkai iðmoksta ir aukðtaièiai nuo Joniðkio 

iki Zarasø, t.y þiemgaliø ir sëliø palikuonys. Pietø Latvijoje nesunkiai 

susiðnekëtume ir lietuviðkai, nes daugelis vietiniø èia jà puikiai moka, 

nekalbant jau apie pasienyje su Lietuva gyvenanèius autochtonus lietuvius. 

Kaip bendrauja broliai 

Giminiðkos kaimyninës tautos paprastai bendrauja savo kalbomis, 

nesigriebdamos treèiøjø kalbø. Ðvedai su norvegais ðnekasi ne angliðkai. 

Danai su ðvedais irgi. Visi þinom, kad ne anglø kalba bendrauja ir rusai su 

ukrainieèiais, ir èekai su lenkais. Juokingai atrodytø ispanai su portugalais, 

jei staiga pradëtø tarpusavyje bendrauti tik angliðkai ar prancûziðkai. 

Deja, baltai tapo liûdna iðimtimi, nes ðiuo metu jie bendrauja buvusiø 

pavergëjø kalba. Trumpas 1918-1940 m. nepriklausomybës laikotarpis buvo 

bepradedàs gràþinti baltiðkàjá orumà ir istorines bendravimo tradicijas, taèiau 

sovietmetis giliai ávarë pleiðtà tarp mûsø kalbø, sudarydamas sàlygas 

lietuviams ir latviams kalbëtis tik rusiðkai. Bendrus þodþius vasara, saulë, 

upë, jûra, liepa, diena mes pakeitëm þodþiais leto, solnce, reka, more, lipa, 

denj. Ðiuo metu mûsø visuomenëje vienà „tarptautinæ“ kalbà pamaþu ima 

keisti kita. Senoji ir vidurinioji lietuviø ir latviø karta tebebendrauja rusiðkai, 

jaunoji jau mëgina bendrauti angliðkai, nes rusiðkai nebemoka. 

Bendravimas bet kuria treèiàja kalba yra tarsi bendravimas per tvorà ar 

uþuolaidà. Nenorom lieka distancija ir tam tikras ðaltumas, svetimumas. 

Nenorom didëja nesusikalbëjimo, nesusipratimø tikimybë. 

Ar reikia baltams tæsti sovietmeèiu primestà tradicijà? 

56


Latviø kalbos mokymosi galimybës 

Lietuviui latviø kalba yra lengviausia iðmokstama uþsienio kalba. 

Palyginti su mûsiðke, latviø kalba dël kontaktø su finais yra gerokai 

sumodernëjusi, t.y. labiau nutolusi nuo prokalbës. Tokios, beje buvo jau 

kurðiø, þiemgaliø ir kitø ðiaurës baltø kalbos. Santykis tarp lietuviø ir latviø 

kalbø apytikriai toks, koks tarp vokieèiø ir anglø. Arba tarp islandø ir 

ðvedø. Vadinasi, latviui iðmokti lietuviðkai yra sunkiau nei lietuviui latviðkai. 

Galima sakyti, kad latviø kalba yra baltiðkasis modernas, prûsø kalba 

buvusi baltiðkoji archaika, tuo tarpu lietuviø kalba esanti per vidurá, nors 

ðiaip jau artimesnë latviø, ne prûsø kalbai. 

Antroji baltø kalba tradiciðkai dëstoma abiejø ðaliø universitetuose 

filologiniø specialybiø studentams. Lietuvoje latviø kalba dëstoma nuo 

1922 m., kai Kaune buvo ákurtas Lietuvos universitetas (1930 m. pavadintas 

Vytauto Didþiojo vardu). Ðiuo metu latviø kalba dëstoma Klaipëdos, Ðiauliø 

ir Vilniaus universitetuose, taip pat Vilniaus pedagoginiame universitete 

bei Vytauto Didþiojo universitete. Latvijoje lietuviø kalba dëstoma Latvijos 

universitete, Daugpilio universitete, Rëzeknës aukðtojoje mokykloje, 

Liepojos pedagoginëje akademijoje, protarpiais – Latvijos kultûros akademijoje. 

Taèiau tai ir viskas. Be studentø lituanistø, latviø kalbos dar 

iðmoksta mûsø diplomatinis korpusas Latvijoje, kai kurie verslininkai ir 

bûrelis ðiaip entuziastø. 

Dabar, kada niekas mûsø nebevarþo, galëtume latviø kalbos mokytis 

dar vidurinëje mokykloje. Bent jau Ðiaurës Lietuvoje, kur kontaktai su 

Latvija yra istoriðkai intensyvesni, taip pat mûsø didmiesèiuose ði kalba 

galëtø bûti dëstoma mokiniams kaip fakultatyvas. Bûtø idealu, jei ir Pietø 

Latvijos mokyklose bûtø dëstoma lietuviø kalba. Jei latviðkus filmus, 

kartais rodomus per Pirmàjá Baltijos kanalà ar XXI TV, mes matytume 

ágarsintus originalo kalba ir su lietuviðkais subtitrais. 

Didþiuojamës, kad baltø kalbos yra senoviðkiausios ið visø dabartiniø 

indoeuropieèiø kalbø. Didþiuojamës, kad ðiø unikaliø kalbø mokosi kitø 

ðaliø mokslininkai. Mokosi ir ðneka su mumis lietuviðkai, su latviais – 

latviðkai. Italai, vokieèiai, rusai, amerikieèiai iðmoksta jas abi. O mes su 

latviais vis „po-russki“. Patys baltai bûdami. 

Mes esam viena tauta. 

Mçs esam viena tauta. 

Publikuota 


2005 rugpjûèio 29 

57

+ 

Dalia, 2005 08 29 09:17 

Jau seniai toks ispudis, net ir del savo 

kalbos vartojimo – deja, mes kazkodel 

vergu tauta: nemylim saves, savo 

kalbos, gedijames arba tiesiog nezinome 

savo istorijos. 

Ogurkichui, 2005 08 29 09:59 

Tai cia del to kad tu Ogurkichas. As 

latviu visai neblogai suprantu. “mes 

esam viena tauta” – tau nieko nesako? 

Unistus, 2005 08 29 09:23 

Nu man tai sis straipsnis laabai patiko, 

ir tikrai pritariu minciai apie latviu 

kalbos idiegimo i lietuviskas mokyklas. 

Nu man sis raksts ljoti patika, un es 

piekriitu tai domaai, par latviehsu 

valodas maaciishanu Lietuvas skolaas. 

Kaunas, 2005 08 29 10:35 

Geras straipsnis. Ka moka dabar 

lietuviai su latviais tai vienas ant kito 

varyti ir tarpusavyje peshtis del visko. 

Geriau ta laika ir energija skirtu vienas 

kito kalbu mokymuisi ir savigarbai, 

kad esi Lietuvis ar Latvis kelti. O jei 

kam pasirodys kad “velniam” cia ta 

savigarba tai lai neleidzia laiko veltui 

ir varo i rusus ar anglus ar prancuzus... 

“praktishkieji” mat atsirado... 

AMP, 2005 08 29 10:56 

Man atrodo ,kad apie Latvija, praktiðkai, 

þiniø nebuvimas, nerodymas 

latviðkos televizijos programos, 

nebendravimas valstybiniø organizacijø 

ir tt. yra “skaldyk ir valdyk “programos 

dalis. Kitaip tariant naikink. 

Baiba skaito zhinias, 2005 08 29 

11:09 

del latviu kalbos pamoku mokyklose 

autorius gal kiek perlenke, taciau 

transliuoti latviska tv (su lietuviskais 

titrais) butu visai nebloga ir plg 

nesunkiai igyvendinama ideja. 


Komentarai 


58 

_ 

Janis, 2005 08 29 09:47 

Straipsnelio kvietimas Lietuvos 

mokyklose kaip antrà uþsienio kalbà 

mokytis latviðkai bûtø pateisinamas, 

jei latviðkai kalbëtø bent 10 mln. 

þmoniø paèioje Latvijoje. Deja, net 

latviø tiek nëra. Praktiniam naudojimui 

kalbø mokomës, o ne dël sentimentø. 

Ogurkich, 2005 08 29 09:54 

Nepasakyciau, kad latviu kalba yra 

panasi i lietuviu, gal keleta zodziu, bet 

aplamai ir skamba kitaip, i rasosi irgi. 

Man tai jokiu asociaciju nesukele, kai 

girdziu kaip laitviai sneka. 

koks skirtumas, 2005 08 29 09:55 

kuria kalba snekesim svarbu kad 

susisneketume 

dzins, 2005 08 29 09:56 

Autoriaus prolatviskas entuziazmas 

kazkoks atitrukes nuo realybes. 

Kazkoks pakyletas ir slovinantis. Kam 

visa tai? As mokinuosi ne ta kalba, 

kuria lengviausia ismokti lietuviui, o 

ta, kurios labiausiai reikia. Gal staipsnio 

autorius nustebs, jog ne latviu 

kalba man reikalingiausia?... 

nesuprantanti, 2005 08 29 12:40 

Ar gerai þinote, kad latviai trokðta 

kalbëti su Jumis latviðkai? 

Kiek teko susidurti, tai jie visi 

stengiasi iðmokti anglø kalbos ir kalba 

uþ Latvijos ribø tik angliðkai. Rusijos 

kilmës gyventojai ið Latvijos kalba 

rusiðkai, jeigu mato, kad tu noriai kalbi 

rusiðkai irgi, bet jeigu ne, tai tik 

angliðkai. O tikrieji latviai tik angliðkai, 

nors rusiðkai jie visi puikiai kalba 

(ir naudojasi noriai rusiðkais vertimais 

ið anglø kalbos, nes ko nesupranta 

angliðkai, tikrai supranta rusiðkai,tik 

daug to kitiems nerodo). Galite 

mokytis latviø kalbos savarankiðkai ir 

savanoriðkai ( suprasite buitine kalba 

kalbanèius gatvëse), bet dalykinis


_ 

+ 

p, 2005 08 29 11:31 

Bet pirmas zingsnis tikrai turetu buti 

abieju shaliu televiziju transliavimas 

viena kitos teritorijoje, su subtitrais. 

Nuo palatves, 2005 08 29 11:55 

Labai puikus straipsnis. Pati esu nuo 

palatves, jeigu mokykloje butu buve 

galima pasirinkti kaip uzklasine veikla 

ne esperanto bureli, o latviu kalba. Ne 

nedvejodama pirmenybe buciau 

atidavus latviu kalbai. Noreciau 

mokytis latviu kalbos, bet nezinia ar 

yra kursai suaugusiems. 

Slavas, 2005 08 29 11:10 

Straipsnis tai geras, bet akcentuojama 

tik viena puse. Lyg ir nesnekejo baltai 

slavu kalba viduramziais (kai ji buvo 

valstybine LDK kalba)... 

Aleksotas, Slavui, 2005 08 29 11:31 

Viduramþiais baltai slaviðkai tikrai 

neðnekëjo. Tokio dalyko, kaip valstybinë 

kalba, tada nebuvo. Buvo kanceliarijos 

(raðtø) kalba, ir ji nebûtinai 

turëjo sutapti su ðnekamàja. Lenkijoje 

raðtø kalba iki pat XVI a. buvo lotynø. 

Bet tai nereiðkia, kad lenkø valstieèiai 

ar karaliaus dvaras kalbëjo lotyniðkai. 

Dar vienas variantas, 2005 08 29 

12:05 

Lietuviai ir latviai galetu atgaivinti 

Kursiu regiona, kaip koki eksperimentini 

kulturini darini. Pakaktu pradziai 

gal kokiu vasaros svenciu, kulturiniu 

simpoziumu, kursu. O ilgainiui- gal ir 

bendra kolegija, jei ne universitetas, 

bendros turizmo programos, infrastrukturos 

pagerinimas. Tai butu geras budas 

pritraukti ES lesas ir investicijas. Beda 

tik, kad tiek musu, tiek latviu provincijoje 

valdzia turi neissilavine, itarus ir 

godus politikieriai. Jiems tokios 

ambicijos nesuprantamos. 

Vaidas, 2005 08 29 12:57 

Labai geras straipsnis, papildoma kalba 

niekam netrukdo. Paklauskit esto, ar 

jam trukdo, kad gali su suomiu susikal- 

59 

bendravimas bus tik anglø kalba. Dël 

studentø – jie tikrai turi kuo uþsiimti, 

o bus latviø kalbos dëtytojai universitete 

– bus ir privalomos paskaitos. 

mendito, 2005 08 29 12:45 

Patriotiðka, bet ne praktiðka. Në 

velnio niekas latviðkai nesimokys, nes 

niekam nereikia, ir atvirkðèiai. Savo 

paèiø kalba geriau jau susirûpintumët – 

apie latvius jau net neðneku, vos virð 

milijono galvø teturinti tauta savo 

valstybëj dar turi beneik milijonà rusø, 

o jaunimas aktyviai emigruoja – 

paskubëkit pabendrauti paskutiná syká, 

nes greitai neliks su kuo... 

Blablabla, 2005 08 29 12:47 

Mokymas turi buti taikomasis. Kur deti 

latviu kalba ja ismokus? Vistiek naudos 

nebus ir po kurio laiko pasimirs! Kam 

svaistyt resursus? Ilgainiui tapsime 

kosmopolitais ir tik specams bus idomi 

lietuviu kalba bei rastas. 

Beee, 2005 08 29 13:15 

As nezinau, kam reikia gaisti laika 

latviu kalbos mokymui, jeigu latvijoje 

as gerai susisneku rusiskai? As geriau 

alaus per ta laika isgersiu ... 

be iliuzijø, 2005 08 31 16:46 

Neturëkime iliuzijø,lietuviai latviams 

visada bus tik leiði. 

Zygis, 2005 08 31 13:39 

PRIE KO CIA MUMS REIKIA BRO- 

LAUTIS SU LATVIAIS? 

Juk slavai serbai kariauna pries slavus 

makedonus, kroatus, slovenus. Slovenai 

nekencia serbu ir kroatu. Rusai 

nekencia slavu lenku ir atvirksciai. 

Lenkai nemegsta ceku, o cekai lenku ir 

slovaku. 

Germanai danai ir svedai nekencia 

vokieciu. Austrai nemegsta vokieciu. 

Danai menkina kitus skandinavu 

germanus – ypac svedus. 

Tai kodel mes baltai turime buti 

ypatingi jei aplink etniskai artimos 

tautos tik riejasi.

+ 

beti ne angliskai? Zmones sako – ner 

kur pritaikyt, tai kam mokytis? O jei 

taip imt ir sau pasimokyt. Ne kitiems, 

ne pritaikymui. Tiesiog sau. Na, butum 

vienas is tu “entuziastu” kaip straipsnio 

autorius apibudina. Manau, kad 

tokiu atsirastu daigiau, jei latviu kalbos 

kursai butu nors siek tiek labiau 

reklamuojami. Kaip sakoma – lai dzivo 

tautu draudziba. 

Nooorai, 2005 08 29 12:58 

noriu Latvijos TV! Tikiuosi, ten 

televizija dar ne rusiska? 

Naivus, 2zn, 2005 08 29 15:04 

Að straipsná supratau taip: ðvedas su 

norvegu kalba ðvediðkai, o norvegas 

jam atsako norvegiðkai. Ir abu supranta. 

Bet tam, kad suprastum, reikia 

paðnekovo kalbà bent kiek mokëti. 

Rasa, Inge, 2005 09 02 14:39 

Nematau nieko blogo, jei su latviais 

kalbu rusiskai 

Nematau nieko blogo, jei su zemaiciais 

kalbu rusiskai 

yh, 2005 08 31 23:01 

man asmeniskai latviai imponuoja ir as 

juos skaitau artimesnius negu lenkus, o 

jau nekalbu apie rusus. Kad mes su 

lenkais turejome bendra istorija tai 

nereiskia, kad mes vienas kita mylejome, 

ypatingai is ju puses niekada 

simpatija nesklido.Manau musu bendra 

istorija paskutinius 30 metu mus su 

latviais daugiau suartino, negu pries 

daug amziu bendras kelias i polonizacija 

su lenkais. 

VJ, 2005 08 31 18:17 

Turbo straipsnis. Jei tureciau siandien 

galimybe ismokti latviu kalba – tikrai 

tai padaryciau. Zaidziu kartas su 

latviais krepsini Briuselyje ir kas mane 

nustebino, kad jie moka bendrauti 

lietuviskai! Butu cool bent kiek ir 

mums ismokti. 


60 

_ 

......., 2005 08 31 11:20 

Klausimas nereikalingas... ir taip aisku 

kad kalbesime angliskai... nes rusu 

kalba isejo is mados... 

sergej, 2005 08 30 21:35 

Jus cia galit sokineti kaip varles pres 

dalgi, ale vistiek su latveis kalbesit 

"po-nashemu", nes latvei taip su jumi 

kalbes. 

px, 2005 08 30 20:51 

rusu kalba grazesne 

vasia, 2005 08 30 21:23 

Jo, jo studijokime latviø kalbà, 

galësime bendrauti su 1 mln. þmoniø 

populiacija /latviø/, bet ne specialistas 

renkasi anglø, vokieèiø, rusø, nes 

bendravimo ratas nepalyginamas. Dar 

geriau bûtø vietoje rusø kalbos nauduoti 

tuaregu, prûsø, lotinø kalbà, tik neduok 

diev. ne rusø.Ne karta bûvau Latvijoje, 

Estijoje-durniø laivas. Rusu; k. jie 

bendrauti nenori, pradedi lietuviø k.þiûri, 

kaip asilas, bandau anglø – tas 

pats, tai gal lenkiðkai... ir patys gráþta 

prie røsø k. Linkime pasveikti!

KURÂ VALODÂ RUNÂSIM, BALTI? 

Visâ pasaulç etnisko baltu ir ap pieciem miljoniem: 3,5 miljoni lietuvieðu 

un 1,5 – latvieðu. No tiem 2,91 miljoni lietuvieðu dzîvo Lietuvâ, bet 1,35 

miljoni latvieðu – Latvijâ. Vçl varam pielikt 30 000 lietuvieðu Latvijâ un 

3000 latvieðu Lietuvâ, taèu tas statistikas bûtîbu jau nemaina. 

Senvçstures fragmenti 

Valodnieki ar arheologiem vispâr ir vienisprâtis par to, ka mûsu saknes 

ðajâs zemçs ir pietiekoði dziïas – probaltiskais indoeiropieðu atzars Austrumbaltijâ 

parâdîjâs apmçram pirms 4000 gadiem un ar laiku asimilçja ðeit 

dzîvojuðâs senâs Eiropas tautas, kâ arî daïu no somugriem, kas bija 

apmetuðies Baltijâ mazliet agrâk par mûsu senèiem. Baltu areâls Austrumos 

sasniedzis Volgas un Okas augðteces, Dienvidos – Pripeti un Bugu, bet 

Dienvidrietumos – Vislu. Slâvi uz mûsdienu Baltkrievijas, Ukrainas un 

Rietumkrievijas zemçm sâkuði pârcelties tikai ap V-VI m.ç. gadsimtu. Par 

baltu seno areâlu Austrumos vçl lîdz ðim liecina Krievijâ saglabâjuðies 

hidronîmi Moþa / Maþa, Moþaika (no tâ arî Moþaiska), Varlynka, Neveþa 

u.c. Bet Baltkrievijas hidronîmi gandrîz visi ir baltu cilmes. Kâdi bija 

Austrumos dzîvojuðo baltu cilðu nosaukumi, mçs nezinâm, izòemot netâlu 

no Maskavas dzîvojuðos galindus, ko krievi apkaroja jau hroniku laikos 

(XI gs.). Taèu Rietumos mûsu saime bijusi diezgan blîva – senprûði ar 

saviem atseviðíiem cilðu nosaukumiem, jâtvingi, kuru daïa vçl saucâs par 

sûdaviem un dainaviem, Ziemeïos – lietuvieði, vçl tâlâk – kurði, zemgaïi, 

sçïi un latgaïi. 

No visas lielas baltu saimes I m.ç. gadu tûkstotî palikuði tikai mçs – 

lietuvieði un latvieði. Apkarotos senprûðus lîdz XVIII gs. asimilçja vâcieði, 

sîvu cîòu dçï maz kur palikuðie jâtvingi vçlâk saplûda ar poïiem, baltkrieviem, 

bet Ziemeïos – ar lietuvieðiem, dienvidkurðus asimilçja þemaiði 

dienvidzemgaïus ar dienvidsçïiem – augðtaiði, bet kurðu, zemgaïu un sçïu 

ziemeïdaïa kïuva par latvieðiem. Tikmçr viss austrumbaltu areâls pârslâviskojâs. 

Slâviskoðanâs Austrumos (Dienvidaustrumlietuvâ un Latgalç) 

zinâmâ mçrâ nav beigusies arî mûsdienâs. 

Kontaktvaloda 

Kâdâ valodâ sarunâjâs mûsu senèi? Lietuvieði ar kurðiem? Ar prûðiem? 

Prûði ar jâtvingiem? Kurði ar zemgaïiem? Jûs varat jautât, vai vispâr viòiem 

61


bija nepiecieðams kontaktçties? Kâ nu vçl! Baltus vienoja tirdzniecîbas 

sakari, vienoja un ðíîra kara lietas, gâjieni kaimiòzemçs, bet Lietuvâ – vçl 

arî Mindauga uzsâktâ valsts dibinâðana. Turklât, Lietuva bija pajumte karâ 

ar vâcieðiem zaudçjuðajiem citiem radiniekiem. Ziemeïos krustneðiem 

visilgâk pretojâs zemgaïi – pat lîdz XIII gs. beigâm. Zaudçjuði savu pçdçjo 

pili Sidabreni, 1290. g. apmçram 10 000 zemgaïu devâs dziïâk uz Lietuvu. 

Uz ðejieni no vâcieðiem bçga prûði, kurði, bet no vâcieðiem un poïiem – 

jâtvingi. Pats par sevi saprotams, ka savâ starpâ balti runâja savâs valodâs, 

nevis vâciski vai „po-slavjanski“. Ir zinâms, ka Lietuvas diþkunigaitis 

Gedimins gâdâjis par mâcîtâju, kas prastu zemgaliski. Diþkunigaiða Vîtauta 

mâte Biruta (no Palangas) – lai nu kâ to noliedz þemaiði – varçjusi bût 

kurðu cilmes, jo XIV gs. pirmajâ pusç þemaiðus no Baltijas joprojâm ðíîra 

viòu vçl neasimilçtie dienvidkurði (Vîtauts dzimis ap 1350. g.). Ja tâ, tad 

Vîtauts varçjis prast ne tikai lietuvieðu, bet arî savas mâtes valodu – kurðu. 

Lietuvas Lielkòazistes un Livonijas (no 1561. g. – Kurzemes hercogistes) 

robeþa ar laiku kïuvusi par divu baltu valodu aptuvenu robeþu. 

Kurðu, zemgaïu un sçïu pçcteèi, kas dzîvoja abpus robeþai, no I tûkstoðgades 

vidus jau runâja atseviðíâs, kaut arî radniecîgâs valodâs. Taèu 

kontaktus tas netraucçja. Ziemeïþemaiði, kas dzîvo arî Dienvidkurzemç un 

Liepâjâ, pat tagad var galvot, ka iemâcîties latvieðu valodu viòiem bijis 

vieglâk nekâ lietuvieðu literâro valodu. Ïoti viegli latviski iemâcâs arî 

augðtaiði no Jâniðíiem lîdz Zarasiem, t.i. Lietuvas puses zemgaïu un sçïu 

pçcteèi. Bet Dienvidlatvijâ nav grûti sarunâties lietuviski, jo daudzi vietçjie 

ðeit to valodu prot, nerunâjot jau par pierobeþâ dzîvojoðajiem Latvijas 

lietvieðiem. 

Kâ sarunâjas brâïi 

Radniecîgas kaimiòtautas savâ starpâ parasti runâ savâs valodâs, bez 

treðo valodu palîdzîbas. Zviedri ar norvçìiem nerunâ angliski, nedz dâòi 

ar zviedriem. Visi zinâm, ka angïu valodâ nesarunâjas krievi ar ukrainiem, 

èehi ar poïiem. Jocîgi liktos, ja spâòi ar portugâïiem pçkðòi sâktu kontaktçties 

tikai angliski vai franciski. 

Diemþçl, balti ir kïuvuði par skumju izòçmumu, jo mûsdienâs viòi 

sarunâjas savu bijuðo apspiedçju valodâ. Îsâ 1918.-1940. g. neatkarîbas 

periodâ balti bija sâkuði atdabût savu veco cienîgumu un vçsturiskâs 

sazinâðanas tradîcijas, taèu padomju laiki dziïi iedzina íîli starp mûsu 

valodâm un izveidoja apstâkïus, kuros lietuvieðiem un latvieðiem bija jârunâ 

tikai krieviski. Kopçjos vârdus “vasara, saule, upe, jûra, liepa, diena” mçs 

nomainîjâm pret vârdiem “leto, solnce, reka, more, lipa, denj”. Bet ðodien 

mûsu sabiedrîbâ vienu „starptautisko“ valodu pamazâm nomaina otra. Vecâ 

un vidçjâ lietuvieðu un latvieðu paaudze joprojâm sazinâs krieviski, bet 

jaunâ jau mçìina sazinâties angliski, jo krieviski vairs neprot. 

62


Sazinâðanâs jebkurâ treðajâ valodâ ir lîdzîga sazinâðanai pâri þogam vai 

caur aizkaru. Gribot negribot paliek distance un zinâmâ mçrâ vçsums, 

sveðuma sajûta, rodas pârpratumi un pat nesapraðanâs. 

Vai tad baltiem nepiecieðams turpinât padomijas uzspiestu tradîciju? 

Baltu valodu mâcîðanâs iespçjas 

Latvietim leiðu valoda ir visvieglâka valoda, ko viòð var iemâcîties, kaut 

tâ ir daudz senâka par latvieðu. Latvieðu valoda kontaktu ar somugriem 

dçï ir vairâk modernizçjusies, t.i. vairâk attîstîjusies, salîdzinot ar pirmvalodu. 

Tâdas, starp citu, bijuðas jau kurðu, zemgaïu un pârçjo ziemeïbaltu 

valodas. Attiecîba starp leiðu un latvieðu valodu aptuveni ir tâda, kâda ir 

starp vâcieðu un angïu vai starp islandieðu un zviedru. Tâtad latvietim 

iemâcîties lietuviski ir grûtâk nekâ lietuvietim latviski. Var teikt, ka latvieðu 

valoda ir baltiskais moderns, prûðu valoda bijusi baltu arhaika, bet leiðu 

valoda stav pa vidu, kaut vispâr tâ ir tuvâka latvieðu, nevis prûðu valodai. 

Otro baltu valodu tradicionâli mâca abu valstu universitâtçs. Latvijâ leiðu 

valodu mâca Latvijas Universitâtç, Daugavpils Universitâtç, Rçzeknes 

Augstskolâ, Liepâjas Pedagoìijas Akadçmijâ, retumis – Latvijas Kultûras 

Akadçmijâ. Taèu tas ir viss. Izòemot studentus baltistus, otro baltu valodu 

vçl iemâcâs Latvijas un Lietuvas diplomâtiskais korpuss attiecîgi Lietuvâ 

un Latvijâ, daþi uzòçmçji un bariòð entuziastu. 

Mûsu laikos, kad mûs neviens vairs neierobeþo, mçs varçtu otro baltu 

valodu apgût jau vidusskolâ. Vismaz Ziemeïlietuvâ, kur kontakti ar Latviju 

ir vçsturiski intensîvâki, kâ arî mûsu lielpilsçtâs latvieðu valoda varçtu bût 

kâ fakultatîvs. Bûtu ideâli, ja arî Dienvidlatvijas vidusskolâs tiktu mâcîta 

leiðu valoda. Ja latvieðu filmas, ko Lietuvâ daþkârt parâda Pirmais Baltijas 

kanâls vai XXI TV Filmu kanâls, mçs redzçtu ieskaòotas oriìnâlvalodâ 

(nevis krieviski) un ar subtitriem lietuvieðu valodâ. 

Leposimies, ka, baltu valodas ir visseniskâkâs starp visâm mûsdienu 

indoeiropieðu valodâm. Leposimies, ka ðîs unikâlas valodas mâcâs citu 

zemju valodnieki.. Mâcâs un runâ ar mums, lietuvieðiem, lietuviski, bet ar 

latvieðiem – latviski. Itâlieði, vâcieði, krievi, amerikâòi iemâcâs tâs abas. 

Bet mçs ar lietuvieðiem joprojâm „po-russki“. Paði balti bûdami. 

Mçs esam viena tauta. 

Mes esam viena tauta. 

Publicçts 

http://www.delfi.lv/archive/article.php?id=12160226 

2005. 4. septemrî 

http://latgola.lv/meiti/vasals/meits.cgi?read=3313 

63

+ 

Latvietis, 05.09.2005 06:01 

Labas dienas! Tere tere! Man vispâr ir 

kauns, ka tik maz zinâm lietuvieðu un 

arî iaguòu valodu. Kabeïtelevîzijas arî 

diemþçl ðo valstu TV programmas 

nepiedâvâ.:((( 

Andris, 05.09.2005 08:14 

Vidusskolâs viena no sveðvalodâm 

tieðâm varçtu bût leiðu valoda. 

eBio, 05.09.2005 08:50 

Nopietns jautajums: 

Kur Rîgâ iespçjams iziet intensîvos 

lietuvieðu valodas kursus no 0 lîmeòa, 

un cik tas maksâ? 

Norg, 05.09.2005 09:27 

Par lietuvieðu un igauòu valodas 

(vismaz – pamatu!) mâcîðanu jau sen 

vajag domât izglîtîbas ministrijas 

ierçdòiem: kâdu mazvajadzîgu un 

nepraktisku mâcîbpriekðmetu vietâ. 

Jo kâ tautu saziòas lîdzeklim okupantu 

valodai dienas ir skaitîtas, îpaði lauku 

rajonos jaunatne to VAIRS neprot, bet 

angïu valodu VÇL neprot tâdâ mçrâ, 

lai sazinâtos par vienkârðâm lietâm. 

Bet pats galvenais – stiprinâtos 

Baltijas tautu sadarbîba un vienotîba. 

INXS, 05.09.2005 09:50 

Nav jau tik traki. Piemçram mans 

puika mâcâs Rîgas Igauòu vidusskolâ, 

un bez obligâtâs vielas vismaz tâs 

valodas pamatus viòam iemâcîs. Un 

starp citu pats tikko biju Lietuvâ, un 

ne reizi nav bijis nepiecieðams runât 

krieviski vai angliski, jo veikalâ vai 

restorânâ mani ïoti labi saprata arî 

runâjam latvieðu valodâ :) 

mja, Onslovs, 05.09.2005 11:32 

Nekâda “oficiâlâ valoda” tolaik 

neeksistçja, rakstiskâ valodâ tika 

izmantota, var teikt, baltkrievu, tâpat 

kâ Eiropâ izmantoja latîòu, tam tajos 

laikos bija maza nozîme... 


Komentâri 

(delfi.lv; kopâ – 175) 

64 

_ 

ne_Balts, 05.09.2005 07:31 

Droshi vien, a.god.prof. aizmirsa, ka 

Kauna lidz 1927.g. Pilsetas Domes 

sedes notika krievu vai zhidu (idish) 

valoda, ka sarakste starp Latviju un 

Lietuvu 1920.-1940.g. notika jebkura 

valoda, tikai ne leishu un... piemeru ir 

daudz. Labak palasit M.Gimbutienes un 

Sedova gramatas par baltiem. 

ari, 05.09.2005 07:51 

nuja, bet mums jau ir vel viena dziva 

valoda un taa ir latgalu! so latviesu 

valodas versiju noteikti vajadzeja 

pieminet baltu valodu vesturiskaja 

konteksta! interesanti, lietuvaa ir 

dialekti, kas atskiras no oficialas valsts 

valodas ne tikai izrunaa, bet ari 

rakstibaa un tiek izmantoti, piemeram 

vietejos medijos? 

labais, ?, 05.09.2005 09:10 

Kaut kaa nejuutu vajadziibu maaciities 

leishu valodu. 10 gadus esmu esmu 

nostraadaajis Latvijas-Lietuvas 

kopuznjeemumaa un kaut kaa ljoti 

veiksmiigi iztikaam ar krievu un 

annglju valodaam. Bez tam, kaapeec 

raksc tiek tendeets uz latvieshu speeju 

iemaaciities leishu valodu un nevis 

otraadi? Vispaar tas ir apsurds. Maaciities 

vajag lielo Eiropas tautu valodas 

pamataa, ja tad veel atliek laika, tad 

var paampeleeties ar ekzotiku, teiksim 

leishu vai marokaanju valodaam:) 

Dr. Labi, 05.09.2005 09:46 

nedomâju ka bûtu vçrts mâcîties 

lietuvieðu valodu, lai 2x gadâ cauri 

braucot Lietuvai kafejnîcâ 5 vârdus 

parunâtu. Un kas tâ okupantu valoda 

tâda ir? 

Onslovs, 05.09.2005 11:03 

Nespriedîðu par tâdâm vçsturiskâm 

aplamîbâm kâ Lietuvas lielkòazistes 

piesaukðana – tur oficiâlâ valsts 

valoda, kurâ tika rakstîti visi valsts 

dokumenti, bija baltkrievu valoda. Bet

+ 

Prof Zaraza, Dr. Labi, 05.09.2005 

09:46, 05.09.2005 09:50 

“Un kas tâ okupantu valoda tâda ir?” 

Tavçjâ, protams. 

aaaaaaaaaaaa, 05.09.2005 10:07 

kad ES sabruks, mûsu kontakti ar 

leiðiem kïus stiprâki. 

kurbads, 05.09.2005 10:13 

Urrâ! beidzot kads sak runat par 

draudzibu ar Lietuvu. Sen laiks apvienoties 

un vienu valsti uztaisiit. savadak 

ta Latvija par mazu uz sis planetas, ka 

politiski ta ari ekonomiski. domaju 

kadas 2-3 paaudzes, un butu viena 

tauta ta ka nemetas. Ja protams kads 

no malas nesaks bremzeet apzinati. 

he, 05.09.2005 10:42 

Bet leiðu valodu varçtu mâcît skolâ. 

Atðíirîba ir kâ mâca: noteikti nebûtu 

jâzina perfekti lasît un rakstît, bet 

vienkârðai sapraðanai pietiktu ar visai 

îsu daþu mçneðu kursu un tas nu diez 

vai kâdam bûtu tik grûti. 

Zigurds, 05.09.2005 10:53 

Raksts ir ïoti interesants un priekðlikumi 

vçrâ òemami. Latvijas tâlrâdç 

dominç krievi, gan valsts, gan privâtajâ. 

Sajûta, ka joprojâm esam Krievijas 

guberòa. Regulâri skatos lielisko Polijas 

TV. Klausoties Varðavas radio, esmu 

iemâcîjies poliski. Vai tâ nevarçtu bût 

arî tad, ja pie mums bûtu pieejama 

Lietuvas un Igaunijas tâlrâde. Zviedrijâ 

angïu filmas netulkoja un viòi âtri 

iemâcîjâs angliski. Tâpat varçtu bût ar 

lietuvieðu tâlrâdi. Katrâ ziòâ daudziem 

latvieðiem bagâtâ Lietuvas kultûra, 

valodas nezinâðanas dçï, ir aiz dzelzs 

priekðkara. Noþçlojami, ka plaði zinâm 

krievu vai angïu kultûru, bet kas 

notiek kaimiòos – tikpat kâ neko. 

Abarbumbek Gudu, Zigurds, 

05.09.2005 11:02 

Es arî leiðu valodu iemâcîjos no 

televizora. Sâkumâ sâku saprast pa 

pâris vârdiem, tad vairâk, bet, kad 

viena nesaprasta vârda dçï zuda visa 


_ 

65 

kur tçmas problçma, aktualitâte, 

piedâvâtais risinâjums??? Kârtçjâ 

urrâpatriotiskâ beztçmas tukðpïurkstçðana, 

kuras kopsavilkums ir tikai 

vienâ vârdâ “leposimies”. Man ðíiet, 

ka daudz aktuâlâk lielâkajai daïai 

tautieðu ir iemâcîties dzimto valodu, jo 

lielâkâ daïa urrâpatriotu runâ daudz 

kïûdainâk, nekâ citu tautîbu pârstâvji, 

kuri skolâ èaklâk mâcîjuðies. 

PEÍKA, 05.09.2005 11:43 

Diemþçl autors aizmirsis ne tikai par 

latgaïu valodu, bet arî par þemaiðu 

valodu, jo diþkunigaiða Gedimina 

valdîðanas laikâ ar zobena palîdzîbu par 

Lietuvas valodu kïuva augðtaiðu valoda, 

nevis þemaiðu valoda, kas bija daudz 

tuvâka latgaïu un citu latvju cilðu 

valodâm, tad arî tagad nebûtu îpaðu 

problçmu savâ starpâ sazinâties. 

dan, 05.09.2005 11:54 

Man bçrns gâja Lietuvieðu vidusskolâ 

ðeit Rîgâ. Izrâdâs lielâkâ daïa tâ 

saucamo lietuvieðu savâ starpâ sarunâjâs 

krieviski. Skolas sastâvs pârsvarâ ir 

jauktâs krievu ìimenes un daþi pat 

karojoði rusofili. Skolas direktore veca, 

lîðíîga 80-gadîga vecene. Apmâcîbas 

lîmenis sûdîgâks kâ parastajâ skolâ. 

Lietuvieðu valodu iemâcîties var tikai 

dzimis lietuvietis, jo nopietna mâcîbu 

metodika kâ mâcît tâdus, kas neko 

lietuviski neprot, nav. Krieviski 

runâjoðo, kas skaitâs lietuvieði, 

attieksme pret latvieðiem ir negatîva. 

Skolas vadîbai viss pofig. 

Pçcis, 05.09.2005 12:40 

Man sâk likties, ka prof. Butkus tâ kâ 

aizina latvieðu runât lietuviski. Tas ir 

vieglprâtîgi profesor, to latvieði 

nedarîs. Par to krievu valodu – nu zini 

Butkus, tie tavçjie leiði ir kâ sçrga – 

kur tik kâds, tur tas mûþdien vervelç 

krieviski!! Vai tad nu jûs citas valodas 

nemâkat? Nu tad mâcieties latviski, 

tad mçs vismaz varçsim sarunâties! 

Savâdâk tikai krieviski un krieviski! 

Igauòi principâ vai nu angliski vai 

nekâ, bet leiði bu-bu!

+ 

teikuma jçga, nopirku vârdnîcu. Starp 

citu, tikai 3.15 Ls. 

Baker, 05.09.2005 12:31 

Uzskatu, ka jebkuras valodas zinaasanas 

nekad par lieku nenaak un itiipashi 

lietuviesu...Piekriitu raksta autoram, ka 

liidz sim ar leisiem paarsvaraa (lielakaa 

dala) nevajadziigi joprojaaam sazinaamies 

krieviski. 

Nemot veeraa muusu kopeejaas baltu 

valodas saknes – zinaat leisu valodu 

vajadzeetu ne sliktaak kaa krievu 

valodu!!! 

Utopiskaa Ieviòa, to Margarçta, 

05.09.2005 12:41 

Tomçr ietiepðos, jo labâk zinât savu 

kaimiòu valodas, da kaut vai Baltkrievu 

pieíert klât, tad arî jebkuras citas 

sveðvalodas mâcîðanâs ies kâ pa 

sviestu. Paðai gâjis visâdi – skolâ sâku 

ar vâcu un krievu, tad pârmetos uz 

angïu, vçlâk pieíçru lietuvieðu, tad 

sâkâs nopietni latîòu, angïu, lietuvieðu, 

tad sâku spâòu un franèu valodu apgût 

– viss ir procesâ :) 

Neesmu poliglots, bet uzskatu, ka 

katra nâkamâ valoda nâk vieglâk un 

organiskâk, bet lai nu paliek.. Katram 

sava vertikâlâ un horizontâlâ izglîtîba! 

Grieta, Margarçta, 05.09.2005 12:48, 

05.09.2005 13:56 

grûti iedomâties, ka kâds somugru 

valodu entuziasts vaimanâtu par to, ka 

ungâri, somi un igauòi vairs nespçj 

savâ starpâ saprasties, runâjot savâ 

valodâ 

Tâpçc ka somi ir somi. 

Un ugri – ugri. 

Zoss. 

tlusis, 05.09.2005 13:34 

Man gan ar lietuviesiem ir vairak 

kopigu intesresu – labi draugi. Ar 

igauniem gan ta isti nesanaca pat 

paplapat – vini sevi parsomo... 


66 

_ 

Margarçta, 05.09.2005 12:13 

Kaut ko tik profânu un murgainu sen 

nav nâcies lasît. Dzîvoju un strâdâju 

starptautiskâ vidç un varu labi novçrot, 

kâ savâ starpâ sazinâs ES dalîbvalstu 

cilvçki. 

Spâòi nesaprot portugâïus. Viòi tieðâm 

sarunâjas franciski, jo ne visai labi 

zina angïu valodu. Tâpat franciski savâ 

starpâ sarunâjas itâïi un spâòi un itâïi 

un portugâïi. Portugâïi saka, ka spçj 

visai labi uztvert RAKSTÎTU tekstu 

spâòu valodâ, spâòi sûrojas, ka diezko 

daudz nesaprot no portugâïu valodas, 

pat ja lasa rakstîtu tekstu. 

Daudzmaz savâ starpâ spçj saprasties 

èehi un slovâki (viòiem tas izdodas 

vislabâk, runâjot katram savâ valodâ), 

jâ, arî ziemeïvalstu pârstâvji. 

Man ir grûti iedomâties, ka kâds 

somugru valodu entuziasts vaimanâtu 

par to, ka ungâri, somi un igauòi vairs 

nespçj savâ starpâ saprasties, runâjot 

savâ valodâ. 

Bûsim reâli. Latvieðu un lietuvieðu 

valoda mûsdienâs ir visai attâlas 

valodas, jo attîstîjuðâs katra savâ 

lingvistiskajâ ietekmç. Tâ notiek ar 

valodâm, tas ir normâli. Un apgûstamo 

sveðvalodu izvçle ir ïoti privâta lieta. 

Nedomâju, ka vajag kaut kâ mâkslîgi 

kâdai paaudzei mâcît vienu konkrçtu 

valodu, kas, bûsim atklâti, var nebût 

pârâk noderîga. Sveðvalodu izvçlei ir 

jâbût pçc iespçjas demokrâtiskai.

MES – BALTAI 

Staiga iðsigandau, kad galiu pamirðti savo seserá. 

Kad ji liks man nepaþástama. 

Að tiek daug esu kalbëjæsis su svetimais þmonëmis, 

bet ar að turëjau laiko pasikalbëti su savo seserimi? 

(Imantas Zieduonis) 

Mes vieni kitiems esam tokie patys, kokie yra ðvedai norvegams. Danai 

ðvedams. Olandai vokieèiams. Rusai baltarusiams. Estai suomiams. Skiriamës 

nuo jø visø tik tuo, kad daugiau broliø nebeturim. Baltø valstybiø 

pasaulyje irgi tik dvi: Lietuva ir Latvija. Baltø kalbos ir kultûra yra unikalus 

pasaulio paveldas. Paradoksas, taèiau ðá unikalumà geriau suvokia tie, kas 

mumis domisi, tik ne mes patys. Ne visada suvokiam, kad pasauliui mes 

ádomûs ne kaip anglakalbiai ar rusakalbiai, o bûtent kaip baltai: su savo 

dviem valstybinëm kalbom, su savo paproèiais, dainomis, gamta, architektûra. 

Baltiðkasis modelis. Ne skandinaviðkasis, ne slaviðkasis ar vidurio 

Europos germanø, bet baltiðkasis. Ðis modelis ir baltiðkoji savimonë mûsø 

jau iðmëginta XIII a. kovose su vokieèiais. Tos kovos pareikalavo ðiaurës 

baltø aukos ant Lietuvos valstybingumo aukuro. Lietuvos valstybë atidavë 

skolà uþtvara Livonijos tautø masiniam kolonizavimui ir asimiliacijai. 

XX a. davë naujà galimybæ mums kalbëtis kaip baltams. Toká prasidëjusá 

dialogà nutraukë II pasaulinis karas ir ilgalaikë okupacija. Mes nespëjom 

iðmëginti baltiðkosios dimensijos visose srityse. Iki ðiol ji geriausiai 

reiðkiasi filologijoje. Taèiau kalbininkø ar literatø bendravimas ribojasi 

profesiniais interesais, ir visuomenæ pasiekia tik to bendravimo epizodai 

ar trumpalaikiai atgarsiai. Pagaliau juk visuomenë nesudaryta vien ið 

filologø ar apskritai humanitarø. 

Baltai per menkai paþásta vieni kitus. Nepaisant visø mûsø ligðioliniø 

pastangø ir graþiø kultûriniø projektø, visuomenë kaip gyveno, taip ir 

tebegyvena senais pravardþiø stereotipais. Net bendraujama daþniausiai 

treèiàja kalba – rusø arba anglø. Esame tiek susvetimëjæ, kad spaudoje 

arogantiðkai dþiûgaujam dël broliø nesëkmiø ir taip pat arogantiðkai pavydim, 

jei jiems ima sektis. Esame tiek susvetimëjæ, kad net TV programas ið 

Latvijos gaunam tokias, tarsi jos bûtø parengtos Rusijoje ir skirtos Rusijos 

auditorijai. Tà susvetimëjimà demonstruoja tiek politikai, tiek ávairûs 

pareigûnai, tiek þiniasklaidininkai, iðkeldami kaimyninës ðalies trûkumus ir 

sàmoningai nutylëdami tai, kas ten yra gera ir ið ko bûtø galima pasimokyti. 

67


Kas kaltas, kad per menkai paþástam vieni kitus? Niekas nekaltas. 

Paprasèiausiai buvom ápratæ orientuotis á turtingesnes, stipresnes ar 

politiðkai tuo metu naudingesnes ðalis. 

Tad gal pabandykim suvienyti pastangas baltiðkojo solidarumo saitais? 

Ðis mûsø ëjimo á pasaulá bûdas dar neiðmëgintas. Pamëginkim eiti pabrëþdami 

ne savo skirtumus, o bendras ðaknis. Gal tada ir laimëjimai bus 

didesni, ir nesëkmës menkesnës? Be to, plaèiau paþinæ vieni kitus, mes 

iðplësime baltø kalbø erdvæ ir vartojimo sferas, tokiu bûdu prisidëdami prie 

jø puoselëjimo ir saugojimo. Iðplësime ir kitas iki ðiol apleistas erdves. 

Pamàstykim apie jas. 

Baltø kalbinë erdvë. 

Baltø kultûrinë erdvë. 

Baltø ekonominë erdvë. 

Baltø politinë erdvë. 

Tai yra mûsø bendro senojo namo kertiniai akmenys. Dabar jie labai 

nevienodo dydþio, todël namas gerokai pakrypæs. 

Tokie argumentai ir motyvai paskatino ákurti Lietuvos ir Latvijos forumà, 

kuriuo bus bandoma suartinti abiejø ðaliø visuomenes, t.y. eiti á bendravimo 

platumas, intensyvinti ávairiapusá bendradarbiavimà, propaguoti broliðkos 

ðalies kultûrà, kalbà, geriau paþinti jos istorijà, ðalinti egzistuojanèius 

stereotipus, trukdanèius geriau suprasti vieniems kitus. 

Ðis forumas skirtas ne tik kultûriniams ar kalbiniams ryðiams plëtoti, o 

daug platesniems tikslams, pirmiausia abiejø ðaliø visuomenës dialogui 

pradëti. Esame realistai ir suprantam, kad toks dialogas neprasidës rytoj 

ar poryt – visuomenë yra inertiðka, ir senieji stereotipai joje labai gajûs. 

Todël nuspræsta rengti kasmetinius suvaþiavimus pramaiðiui Lietuvoje ir 

Latvijoje. Dialogà palaikyti turëtø padëti ir naujas forumui skirtas interneto 

portalas. 

/.../ Linkëdamas sëkmës forumo dalyviams, norëèiau baigti perfrazuotais 

kito latviø poeto Knuto Skujenieko þodþiais: gal ir ateityje mes ginèysimës, 

konkuruosim, gal net susipyksim ir vël susitaikysim, taèiau visada liksime 

broliais. 

Publikuota 

Kalba Lietuvos ir Latvijos forumo I suvaþiavime (Kaunas, 2005 09 22) 

Mes – baltai // Draugas. Mokslo, meno, literatûros ðeðtadieninis 

priedas, 2005 spalio 29 d. 

http://www.lt-lv-forum.org/index.php?fuseaction=free.view&mid= 

15&cid=107&id=88 

68

MÇS – BALTI 

Pçkðòi uznâca bailes, ka es varu aizmirst savu mâsu. 

Ka viòa paliks man nepazîta. 

Es tik daudz esmu runâjies ar sveðiem cilvçkiem, 

bet vai man ir bijis laiks parunâties ar savu mâsu? 

(Imants Ziedonis) 

Mçs vieni otriem esam tas pats, kas zviedri norvçìiem. Dâòi zviedriem. 

Nîderlandieði vâcieðiem. Krievi baltkrieviem. Igauòi somiem. Atðíiramies 

no viòiem visiem tikai ar to, ka vairâk brâïu mums nav. Arî baltu valsis 

pasaulç ir tikai divas: Lietuva un Latvija. Baltu valodas un kultûra ir unikâls 

pasaules mantojums. Paradokss, taèu ðo unikalitâti labâk aptver tie, kuri 

par mums interesçjas, tikai ne mçs paði. Ne vienmçr saprotam, ka pasaulei 

mçs esam interesanti nevis kâ angliski vai krieviski runâjoðie, bet gan tieði 

kâ balti: ar savâm divâm valsts valodâm, ar savâm tradîcijâm, dziesmâm, 

dabu, arhitektûru. 

Baltu modelis. Ne skandinâvu, ne slâvu vai Viduseiropas ìermâòu, bet 

gan baltu. Ðo modeli un baltu paðapziòu esam jau izmçìinâjuði XIII gs. 

kaujâs ar vâcieðiem. Ðîs kaujas prasîja ziemeïbaltu upuri uz Lietuvas 

valstiskuma ziedokïa: viòu gandrîz simt gadu ilgusî pretoðanâs deva 

Lietuvas valstij gan laiku, gan bçgïus no pakïautajâm zemçm. Lietuva vçlâk 

parâdu atdeva ar savu stâðanos pretî Livonijas tautu masveida kolonizâcijai 

un asimilâcijai. 

XX gs. deva mums jaunu iespçju runât kâ baltiem. Aizsâkto dialogu 

pârtrauca Otrais pasaules karð un gara okupâcija. Mçs nepaspçjâm 

izmçìinât baltu dimensiju visâs jomâs. Lîdz ðim tâ vislabâk izpaudusies 

filoloìijâ. Taèu valodnieku un literâtu sadarbîba aprobeþojas ar profesionâlajâm 

interesçm, un sabiedrîbu sasniedz tikai ðîs saskarsmes epizodes 

vai îslaicîgas atskaòas. Galu galâ sabiedrîba taèu nesastâv tikai no filologiem 

vai humanitâro jomu darbiniekiem. 

Balti par maz pazîst vieni otrus. Par spîti visiem mûsu lîdzðinçjiem 

centieniem UN skaistajiem kultûras projektiem, sabiedrîba kâ dzîvojusi, tâ 

joprojâm dzîvo ar vecajiem iesauku stereotipiem. Pat sarunas visbieþâk 

notiek treðajâ valodâ – krieviski vai angliski. Esam tik ïoti attâlinâjuðies, 

ka presç uzpûtîgi lîksmojam par brâïu neveiksmçm un tikpat augstprâtîgi 

skauþam, ja viòiem sâk veikties. Esam tâ atsveðinâjuðies, ka pat TV 

programmas no Latvijas saòemam tâdas, it kâ tâs bûtu sagatavotas Krievijâ 

un domâtas Krievijas auditorijai. Ðo atsveðinâtîbu nemitîgi demonstrç gan 

politiíi, gan daþâdas amatpersonas, gan masu saziòas lîdzekïi, izceïot 

69


kaimiòvalsts trûkumus un apzinâti noklusçdami to, kas tur ir labs un no 

kâ varçtu pamâcîties. 

Kas vainîgs, ka par maz pazîstam vieni otrus? Neviens nav vainîgs. 

Vienkârði bijâm ieraduði orientçties uz bagâtâkâm, stiprâkâm un politiski 

tajâ brîdî noderîgâkâm valstîm. 

Tad varbût pamçìinâsim apvienot centienus ar baltu solidaritâtes 

saitçm? Ðis mûsu ieðanas pasaulç veids vçl nav izmçìinâts. Pamçìinâsim 

iet kopâ, uzsverot nevis savas atðíirîbas, bet gan kopîgâs saknes. Varbût 

tad arî ieguvumi bûs lielâki un neveiksmes sîkâkas? Turklât, plaðâk 

iepazîstot vieni otrus, mes paplaðinâsim baltu valodu telpu un lietojuma 

jomas, tâdçjâdi pieliekot roku to kopðanâ un sargâðanâ. 

Baltu valodu telpa. 

Baltu kulturâlâ telpa. 

Baltu ekonomiskâ telpa. 

Baltu politiskâ telpa. 

Tie ir mûsu senâs kopçjâs mâjas stûrakmeòi. Paðlaik tie ir daþâda 

lieluma, tâpçc mâja stâv diezgan sasvçrusies. 

Tâdi argumenti un motîvi mudinâja nodibinât Lietuvas un Latvijas 

forumu, lai mçìinâtu tuvinât abu valstu sabiedrîbas, t. i., paplaðinât 

saskarsmi, padarît intensîvâku daudzpusîgu sadarbîbu, propagandçt brâïu 

valsts kultûru, valodu, labâk iepazît tâs vçsturi, likvidçt eksistçjoðos 

stereotipus, kas traucç labâk saprast vieniem otrus. 

Ðis forums domâts ne tikai kultûras vai valodas sakaru paplaði-nâðanai, 

bet gan daudz plaðâkiem mçríiem, pirmâm kârtâm – abu valsu sabiedrîbas 

dialoga sâkðanai. Esam reâlisti un saprotam, ka tâds dialogs nesâksies rît 

vai parît – sabiedrîba ir inerta, un vecie stereotipi tajâ ir ïoti dzîvotspçjîgi. 

Tâpçc ir nolemts rîkot ikgadçju kongresu pârmaiòus Lietuvâ un Latvijâ. 

Dialoga uzturçðanâ varçtu palîdzçt arî jaunais forumam veltîtais interneta 

portâls. 

/.../ Vçlot veiksmi foruma dalîbniekiem, gribçtu beigt ar pârfrâzçtiem 

latvieðu dzejnieka Knuta Skujenieka vârdiem: var bût arî, ka nâkotnç mçs 

strîdçsimies, konkurçsim, var bût pat sanaidosimies un atkal salîgsim, taèu 

vienmçr paliksim brâïi. 

Publicçts 

Uzruna Latvijas-Lietuvas foruma 1. kongresâ (Kauòâ, 2005. 22. septembrî) 

http://www.lt-lv-forum.org/index.php?fuseaction=free.view&mid= 

15&cid=107&id=88 

70

AR LATVIJOS RUSAI EMIGRUOS Á 

KARALIAUÈIØ? 

Neseniai Latvijos rusus suerzino naujojo Kaliningrado gubernatoriaus 

Georgijaus Boso siûlymas keltis á sritá ir tokiu bûdu nuðauti du zuikius: 

padidinti srities darbingø gyventojø skaièiø ir iðspræsti Latvijos rusø 

deklaruojamas jø humanitarines problemas. 

Kaliningrado srities vyriausybë net rengia programà, pagal kurià bus 

teikiami kreditai imigrantams, gerinama infrastruktûra. Pasak gubernatoriaus, 

programa turëtø ypaè sudominti Baltijos ðalyse gyvenanèius asmenis, 

neturinèius tø ðaliø pilietybës. O Kaliningrado sritis, kurioje ðiuo metu 

gyventojø yra apie 1 mln., galinti priimti dar 1,5 mln. 

Nepilieèiai 

Atkurdamos nepriklausomybæ 1991 m., Latvija su Estija pilietybës 

atþvilgiu elgësi kur kas atsargiau nei Lietuva, kadangi tose ðalyse pokario 

ir vëlesniø laikø migrantø kiekis buvo atitinkamai tris ir du kartus didesnis 

nei Lietuvoje. Dël absoliuèiai maþesnio gyventojø skaièiaus Latvijoje ir 

Estijoje kitatauèiø procentas ten buvo gana didelis, ir vietinës tautos dalis 

tolydþio maþëjo. 

1989 m. suraðymo duomenimis, Latvijoje latviai jau tesudarë vos 52 

proc. (1935 m. – 77, 1959 m. – 62, 2005 m. – 59 proc.), tuo tarpu Lietuvoje 

lietuviø procentas per visà sovietmetá iðliko stabilus ir svyravo tarp 78 ir 

80. Tad ðalies pilietybë Latvijoje ir Estijoje buvo suteikta tik tiems kitatauèiams, 

kurie jà turëjo iki sovietinës aneksijos 1940 m., taip pat jø palikuonims. 

Likusiems palikta natûralizacijos procedûra, t.y. jie turi iðlaikyti valstybinës 

kalbos, ðalies istorijos ir konstitucijos pagrindø egzaminus bei mokëti 

valstybës himno tekstà. Nepilieèiams iðduotuose pasuose pilietybës eilutëje 

atsirado ðokiruojantis áraðas alien (‘ateivis’). Pagrindinis jø teisiø 

skirtumas nuo pilieèiø yra tai, kad aliens negali balotiruotis rinkimuose ir 

neturi balsavimo teisës. 

Tokiø „ateiviø“ Latvijoje ðiuo metu yra apie 433 000, arba 19 proc. 

nuolatiniø ðalies gyventojø. Taèiau imant tautines maþumas atskirai, nepilieèiø 

procentas labai nevienodas. Pavyzdþiui, ið 635 000 Latvijos rusø 

nepilieèiai sudaro 45 proc., ið 85 000 baltarusiø Latvijos pilietybës neturi 

66 proc., ið 55 000 ukrainieèiø – 75 proc., ið 56 000 lenkø – 27 proc. Latvijoje 

gyvena ir apie 30 000 lietuviø, ið jø 40 proc. neturi Latvijos pilietybës. 

71

Rusakalbiai 


Ir Latvijos rusai, ir Maskvos propagandininkai terminu russkojaziènyje 

(rusakalbiai) atkakliai vadina visus nelatvius. Suprask, visos tautinës 

maþumos Latvijoje yra rusakalbës, t.y. jø ðeimos kalba arba jø bendravimo 

su kitais kalba esanti rusø, o ne latviø. Priëmus tokià „tiesà“, toliau 

skaièiuojama paprastai: Latvijoje yra 2 260 000 gyventojø, ið jø 1 352 000 

latviø, vadinasi, likæs beveik milijonas esà rusakalbiai. 

Tokia matematika nesibodi spekuliuoti net aukðèiausieji Rusijos pareigûnai, 

kaltindami Europos Sàjungà neva dvigubais standartais: vieni, 

pavyzdþiui, esà taikomi Serbijos Kosovo kraðtui, kur ES siûlo paisyti 

albanø noro proporcingai patekti á valdþios struktûras, kiti – Baltijos ðalims, 

kur, pavyzdþiui, Rygoje, girdi, yra 60 proc. rusakalbiø (t.y. nelatviø), taèiau 

Rygos dûmoje jø maþuma, nes dalis rusakalbiø neturi teisës balsuoti. 

Apie tai, kad didelë dalis nelatviø puikiai moka valstybinæ kalbà, jà 

aktyviai vartoja ir savæs rusakalbiais nelaiko, propagandininkai, aiðku, 

nutyli. 

Propagandinis karas 

Visø „rusakalbiø“ teises Latvijoje pasiðovæ ginti rusai radikalai, reikalaujantys 

pripaþinti rusø kalbà antràja valstybine kalba, kaip kad Suomijoje 

padaryta su ðvedø kalba, nors paèiø ðvedø ten tik 6 proc. Taip pat 

reikalaujama leisti nepilieèiams dalyvauti bent jau savivaldos rinkimuose, 

kelti savo kandidatus, o ir apskritai atðaukti, anot jø, þeminanèià pilietybës 

gavimo procedûrà ir pasekti Lietuvos pavyzdþiu, kuri nepriklausomybës 

atgavimo momentu suteikë pilietybæ visiems tada Lietuvoje gyvenusiems 

asmenims, netikrindama nei jø valstybinës kalbos þiniø, nei lojalumo ðaliai. 

Beje, dël lojalumo. Latvijoje linkstama papildyti Konstitucijà straipsniu, 

kuriuo bûtø galima tikrinti kandidato á pilietybæ lojalumà Latvijai. Pataisa 

taip pat palengvintø galimybæ atimti pilietybæ uþ akivaizdþià antivalstybinæ 

veiklà. Mat pilietybæ pasistengë gauti ir atvirai prieðiðki Latvijai asmenys. 

Rusai radikalai anaiptol ne skeptiðkai þiûrëjo á Latvijos pastangas tapti 

ES nare, nes tikëjosi, jog toliau galës siekti savo lûkesèiø ágyvendinimo, 

jau naudodamiesi Europarlamento tribûna. Ðitai ið dalies pasiteisino – 

Europarlamente ðia kryptimi aktyviai darbuojasi Tatjana Þdanok, Latvijos 

pilietë, mûsø jedinstvininkø vadø prototipas. 

Rusø propaganda nesibodi brukti suklastotà baltø tautø istorijà ir teigti, 

jog Rytø Baltija, o ypaè Latvija yra „iskonno russkije zemli“ (tikros rusø 

þemës). Be to, dalis rusø jau yra gimæ ir uþaugæ Latvijoje, laiko jà savo 

tëvyne, tad migranto pravardë prie jø nelimpa. Todël, sako jie privaèiuose 

pokalbiuose, reikia stengtis kad Latvija taptø nauja rusø valstybe, kaip 

kaþkada baltø Prûsija tapo vokieèiø valstybe. 

72

AR LATVIJOS RUSAI EMIGRUOS Á KARALIAUÈIØ? 

Latviø kalbà jie vadina „aborigenø, nacikø, labusø“ kalba. Jos nesà ko 

mokytis, nes nei britai, nei prancûzai, nei ispanai su portugalais nesimokæ 

Amerikos indënø kalbos, kurdami ten savo valstybes. Juo labiau, kad 

patys latviai yra sudaræ tokias sàlygas, jog visur puikiai galima iðsiversti 

su rusø kalba, tad de facto rusø kalba Latvijoje jau yra antroji valstybinë 

– reikia tik jà áteisinti de iure. 

Á paþadëtàjà þemæ 

Tad ar iðkeis nepatenkintieji „rusakalbiai“ Latvijà á Karaliauèiø? 

Tuo abejoja ne tik Latvijos pareigûnai, bet ir patys rusai. Pirmiausia, 

dël ekonominiø sumetimø. Kad ir kaip prastai Latvija ðiuo metu atrodo ES 

fone, pragyvenimo lygis, aplinka ir kultûra joje nepalyginamai geresnë uþ 

Rusijos anklavo. 

Be to, ið Latvijos yra lengviau iðvaþiuoti uþsidirbti á kitas ES ðalis, negu 

ið Rusijos. Áveikus pasipûtimà, galima net gauti pilietybæ ir iðvykti jau kaip 

ES ðalies pilieèiui. Kai kurie Latvijos nepilieèiai ásigudrina gauti Lietuvos 

pilietybæ, árodæ, kad jø senelë ar tëvo kûmo brolis gimë Lietuvoje. Tokiu 

atveju jiems ir kalbos nereikia mokytis, nes pilietybës gavimo tikslas yra 

ne nostalgija Lietuvai ar jos kalbai, o galimybë nevarþomai blandytis po 

Europà. 

Treèia prieþastis – dingtø pretekstas nuolat tampyti Latvijà uþ neva 

paþeidinëjamas þmogaus teises joje. Kitaip sakant, imperiniai Rusijos 

sluoksniai netektø èia savo atramos ir ruporo. Iðkiltø pavojus ir rusø kalbos 

arealui Baltijos regione – Maskva labai suinteresuota, kad tas arealas iðliktø 

nuo Talino iki Karaliauèiaus, áskaitant ir Lietuvà. 

Tam investuotos ir investuojamos milþiniðkos lëðos imtø eiti niekais, 

nes Latvija iki ðiol buvo geriausia rusakalbio arealo palaikytoja ir propaguotoja 

– èia leidþiami prorusiðki laikraðèiai „Èas“, „Vesti segodnia“ ir kt., 

ið Latvijos ar per jà net Lietuvà pasiekia rusifikuotos TV programos „Filmu 

kanâls“, „Pervyj baltijskij kanal“ (Pirmasis Baltijos kanalas) ir pan., èia 

veikia „Baltijskij russkij institut“ (Baltijos rusø institutas), vietiniai rusiðki 

internetiniai portalai. 

Todël nenuostabu, kad gubernatoriaus G. Boso pasiûlymas Latvijoje 

buvo sutiktas vos ne kaip Baltijos rusø interesø iðdavystë. Beveik kaip 

CÞV pinklës, kuriomis siekiama atimti antibaltiðkus politinius dividendus, 

didþiausio prieðo ávaizdá, o ið kai ko net kasdieninæ duonà. 

Nesikels Latvijos rusai á Karaliauèiø. Në uþ jokius pyragus! 

Publikuota 



73

+ 

Biglis, 2005 11 07 12:34 

Per gerai jiems LV, kad emigruotu. 

Juliusan, 2005 11 07 13:29 

Latviø kalbà jie vadina „aborigenø, 

nacikø, labusø“ kalba. Jos nesà ko 

mokytis, nes nei britai, nei prancûzai, 

nei ispanai su portugalais nesimokæ 

Amerikos indënø kalbos, kurdami ten 

savo valstybes. 

Èia akivaizdus siûlymas gráþti á 

viduramþius? Gal ir inkvizicijà reikëtø 

gràþinti? Eretikø deginimus? :) 

Justë, 2005 11 07 14:07 

Bet tai kaip tà keistà mintá Bosui 

Putinas leido pareikðt? Tai tiesiog 

reiðkia gal, kad ið Rusijos bus atgabenta 

daugiau rusø á tà sritá? Arba Kaliningradas 

bus europeizuojamas ir stengsis 

pakliûti á ES erdvæ, bent gauti kokias 

nors lengvatines sàlygas ið ES. 

Janis, 2005 11 07 14:26 

Rusai dvikalbystæ Latvijoje supranta taip: 

rusas kalba su latviu tik rusiðkai, o latvis 

privalo mokëti ir kalbëti tiek rusiðkai, 

tiek latviðkai. Keista “dvikalbystë”. 

lietuvis, 2005 11 07 15:16 

as labai dziaugiuosi Latvijos ir Estijos 

politika nepilieciu atzvilgiu, saunuoles 

siol valstybes. taip reikia elgtis su 

okupantais! o lietuvai turi buti geda 

kad savo brangu (daugeliui skurdzius 

saliu pilieciu lietuviskas pasas butu 

aukso vertes) pasa atiduodam rusakalbiams, 

net nepareikalavus ismokti 

musu kalbos. 

to ruse, tadas, 2005 11 07 17:51 

buna isimciu, kai kurie rusai nori likti 

lietuvoje mokintis ir tapti pilnateisiais 

pilieciais bet... ju mazuma viska gadina 

seniai rusai kurie ne zodzio nesupranta 

lietuviskai ir sneka tik rusiskai (arba 

viska supranta ir vedami komunistiniu 

paskatu sneka tik rusiskai) beje ar 

rusijoje mokslas mokamas? 


Komentarai 


74 

_ 

Kristijonas, 2005 11 07 12:12 

I Karaliauciu gal ir neemigruotu, bet i 

Kaliningrada gal ir emigruoti. 

lietuviui, 2005 11 07 16:07 

Budama ruse, Jusu komentare radau 5 

klaidas. Idomu, kas is mudvieju nemoka 

Jusu kalbos. O kas del pasu: pasiemem 

Lietuvos pasus nes cia gimeme ir 

sekmingai is jusu salies issikraustome, 

nes rusai pagal prigimti negali priimti 

jusu mentaliteto. 

Linkiu Jums daugiau ES turku, kinieciu, 

arabu ir kitu labiau sukalbamu nepilieciu. 

Jevi Krus, 2005 11 07 16:31 

Kas tas “karaliaucius”.Kaliningradas 

pagal eurostandarta, tai ir vadinkit 

kaip teisinga. o kas kur nori givent 

asmeninis reikalas. Praejo antras 

pasaulinis kai buvo sukurti “getto”,ar 

cia kartojasi prostalinistine politika? 

Konstitucia garantuoja pasirinkima 

givenamosios vietos. 

NE FASIZMUJ, NE NACIZMUJ, NE 

NACIONALIZMUJ! 

ruse, 2005 11 07 17:00 

Jei galeciau, atjungciau nacionalistams 

kabeline, kad ziuretu LNK ir CNN visa 

likusi gyvenima. Taip pat neleisciau 

nei vieno i Mumij trol’ ar Grebenschikovo 

koncerta. Jie, zinokite, irgi 

tataro-monglolskaja smes. 

Ir dar liepciau anekdotus pasakoti 

lietuviskai iki paskutinio zodzio. O dar 

geriau, kinietiskai – greiciausiai jie 

juokingesni. 

Ir kad nei vieno musu keiksmazodzio 

negirdeciau – kai kaimynas lietuvis 

padanga is pavydo nuleis, sakykite – 

OT RUPUZE, o ne tai ka dabar 

sakote... O siaip, as isvykau, ir, kuo 

imanydama, stengsiuosi negrizti. Aciu 

uz pasa ir nemokama issilavinima! 

2 hm, 2005 11 07 17:18 

O jeigu tai butu Rusijoje? Visiems 

litovcams i duda ir i tevyne !

AR LATVIJOS RUSAI EMIGRUOS Á KARALIAUÈIØ? 

_ 

+ 

123, 2005 11 07 18:03 

Jei rusam Latijoje blogai, tai dziaugtusi 

pasiulymu keltis ten kur tures rusijos 

pilietybe, ten kur visi sneka rusiskai. O 

piktintis del tokio pasiulymo yra is vis 

idiotiska. Tada tegu nesiskundzia, kad 

jiem latvijoje kazkas blogai. 

Kukutis, 2005 11 07 20:49 

Kas nori ðauniai pasikeikt, aplankykit 

rusiðkà latviø delfá. Na baisu ir tiek. 

Kas moka bent kiek latviðkai, pasisveèiuokit 

latviø delfyje. Pamatysit kultûrø 

skirtumà. Dël televizijos kanalø – 

kaþkoks absurdas iðeina. Kovojom uþ 

nepriklausomybæ, o þiûrim televizijà 

mûsø pavergëjø kalba. Aiðku, èia akmuo 

á mûsø kaimynø darþà. Mûsø (gyvenu 

Maþeikiuose) kabelinë retransliuoja 

kanalus ið Latvijos, ir në vieno 

latviðko. Jei jau mes viens kità laikome 

broliais, apsikeiskim bent jau valstybiniais 

kanalais. Ir uþdrauskit vienà kart 

Litovskoje Vremia. Uþtenka to melo ir 

dezinformacijos.O á Karaliauèiaus 

gubernatoriaus kalbas þiûriu kaip á 

tuðèias. Negerbiantys valstybës, kuri 

juos priëmë vyþotus ir “fufaikotus”, 

nekalbantys tà kalba ir nenorintys ja 

kalbëti, turi gráþti ten, ið kur atvaþiavo, 

o ne lásti á naujas teritorijas. 

Latve, gaila man latviu, gaila ir 

lietuviu, 2005 11 07 21:01 

Autorius gera raðta paraðe, o komentaruose 

tik kazkoki kvaili lozungai. Kur 

jie vazuos? Nevazuos i Kaliningrada, 

gaus lietuviskus pasus ir i Europa 

keliaus! Lietuviams reiketu rimtai apie 

si problema pamastyti: 1)Kodël 

Lietuva leidzia ágyti pilietybe kiekvienam, 

kas nori, nereikia net kalbos 

moketi, 2) kodel taip daug lietuviu 

Latvijoje yra “rusakalbiai”, t.i., kalba 

rusiðkai, bet nenori kalbeti latviðkai, 

3) kodel taip daug lietuviu Latvijoje 

nenori tapti Lietuvos pilieèiais, ir 

negali tapti Latvijos pilieèiais (nes 

nekalba latviðkai), 4) kodel lietuviu 

verslas taip daþnai savo elgesiu taip 

pan. i .. nenoriu sakyti i ka.. 

75 

:/, 2005 11 07 17:38 

reiketu rupintis savo, o ne kaimynu 

problemomis... 

vaje, 2005 11 07 22:23 

labusai susirinko “protingai” atdiskutuot 

:D , kaimieciai jus eilini karta kai 

tik tema susijusi su Rusija jus nusisnekat 

mezhat kazka, pasikat ir tapsnojat 

:D bet kas jus tokie esat?? – nevykeliai, 

visada duchino jus ir duchins... 

savo nuomones neturit, anksciau mum 

laizet kojas, po to nemcams, po to vel 

mum :D , dabar bandot jankiams i 

sikna sulyst .... idomus zmones :D 

Lietuvos rusas, 2005 11 08 01:24 

nu man tai juokinga komentarus 

skaityt, straipsni kai kuriose vietose 

irgi kalbat jus cia apie lojaluma savo 

valstybei, noriu paklausti, tai gal ir 

lietuvius tada visus issaudykit ar ka ten 

norit padaryt, kurie nevaiksto i 

rinkimus, nemoka himno, savo Tevyne 

vadina bananu salim? beje tikras 

paradoksas, bet ne su vienu lietuviu 

tikrai teko susipykti, kai jis Lietuva 

pradeda atsilikusia aborigenu valstybe 

vadint, ir kartoja kad prie sovietu 

buvo geriau:)) o as mat, Lietuvos rusas 

aiskinu kad ne, komunistinis rezimas 

blogai, demokratija gerai, Europos 

Sajunga gerai.. nu tai va, gimiau 

uzaugau Lietuvoje, mano abu tevai 

atsikrauste cia po antrojo pasaulinio, 

baigiau rusiska mokykla, lietuviska 

universiteta:)) vaikstau i rinkimus, 

balsuoju uz desiniuosius, jei tiksliai – 

uz liberalus, konservatorius, seniai 

seniai ir uz Brazauska balsavau, 

prisipazinsiu:) Uspaskichas man juoka 

kelia, Lietuvos himna ir kalba moku 

geriau nei cia komentuojantys kai 

kurie lietuviai, kurie juk tikri patriotai 

bei lojalus savo valstybei 

beje, dar apie lojaluma.. sakot rusai 

nelojalus Lietuvai ar Latvijai? tai 

zinokit jie lygiai taip pat nelojalus 

Rusijai, taip pat kaip juodaodziai 

Amerikoj nelojalus Nigerijai ar 

Etiopijai..

+ 

Manau, kad autorius norejo pabreþti 

butent ta, ka gerbiamieji komentatoriai 

net nepamate. 

SWETIMAS, 2005 11 08 07:46 

To: Rusui. 

Tu – isimtis. Bet realybe ir yra 

mazdaug tokia, kokia mato straipsnio 

autorius. 

Na gerai, pabandyk nueit ir isdestyt 

savo pozicija Lietuvos rusu sajungoje. 

Arba dar geriau – "na piervom 

pribaltyjskom". Jei tau ten pritars, 

galesi pakomentuot is naujo! 

Jautiesi nuskriaustas, bet nejaugi esi 

aklas: negi nepastebi milzinisku 

Maskvos pastangu bet kokiomis 

priemonemis cia daryt itaka? 

Brudas, To Lietuvos rusas, 2005 11 

08 07:51 

jei visi butu tokie kaip tu, nebutu 

problemu. O kurie nori vezti ir pan. – 

nereikia kreipti demesio, tegul issidirbineja 

Brimas, lietuvos rusui, 2005 11 08 

10:12 

Matai istorine. atmintis neleidþia 

pasitikëti.Mano senelis pasakoja, kad 

Lietuvoje po karo lietuviai ëjo á 

miðkus gi daugelis vietiniø rusø nuëjo á 

stribus. Lietuviai (su maþom iðimtim) 

rusus laikë okupantais, o rusai jei ir 

nelaikë savais tai nelaikë ir okupantais. 

Jei esi rusas tai tikrai þiûri ir 

rusiðkus kanalus, taigi tik aklas ir 

kurèias tenai nepamatys imperiniø rusø 

ambicijø, ne tik ið politikø, o svarbiausia 

eiliniø ruseliø. /.../ 

Antra vertus, absoliuèiai be jokio 

pagrindo, rusai Kurilus, Karaliauèiø, 

Karelijà vadina "Iskono ruskie zemli" 

Ádomu kaip pasijaustø rusas jei Maskvà, 

Smolenskà it.t. lietuviai pradetø 

oficialiai vardinti kaip istoriðkai 

lietuviðkomis þeme.mis? 

Maskvos puèiamas burbulas apie 

rusakalbiø persekiojimà susilaukia daug 

vietiniø rusø palaikymo, taigi naturali 

ir atgalinë reakcija. 


76 

_ 

tai vat norejau paklausti kuo gi as 

smirdziu, ir uz ka mane anot kai kuriu 

komentatoriu reiktu grusti i vagonus ir 

vezt i Rusija/Kaliningrada? 

ar del to kad vardas neturi baltisku 

saknu? gal tada reiktu priminti dabar 

vyraujancius vardus tarp naujagimiu, 

kur is vardo pasakytum kad galbut tai 

vokietis.. prancuzas.. britas.. na gal 

koks italas.. ar del pavardes kuri 

nesibaigia -as? ar del to kad su zmona 

kalbu rusiskai? 

tai gal del to kad yra tokiu imbicidu 

kurie laiptinese gliaudo ‘semkas’ ir 

klauso ‘Ruki verch’? paklauskit ju 

vardu, vos ne puse atsakys lietuviska.. 

ar sakot cia Vilniaus ‘ruskiu forsu’ 

propoganda, ir lietuviai bando pritapti? 

o ka apie tai kad Vilniuje zymiai 

saugiau gyventi nei lietuviskuose 

Kaune ar Panevezy, Siauliuose? sakot 

blogai balsuojam? gal primint, kad 

butent Kaunas Sustauska kazkada 

issirinko:)) tai gal isnaikinkim visus 

lietuvius uz tai kad yra tokie Zirinovskio, 

Putino atitikmenys kaip Murza, 

Paksas? 

berods pasakiau viska kas perskaicius 

straipsni ir komentarus ant sirdies 

atsigule:) 

taigi noreciau dvieju atsakymu: 

1. kuo as smirdziu? 

2. uz ka mane reiktu genociduoti/ 

istremti ar kitaip izoliuoti nuo lietuviu 

ir Lietuvos. 

is anksto dekui uz atsakymus :)

NAUJOSIOS RUSIJOS NAUJOJI 

IDEOLOGIJA 

Ideologinëje Baltijos ðaliø ir Rusijos dvikovoje rusø politikai vis 

daþniau griebiasi naujø, iki ðiol maþai naudotø postulatø bei argumentø, 

nukreipianèiø á ðalá tiek patá Baltijos ðaliø okupacijos, tiek þalos uþ jà atlyginimo 

klausimà. Tuos argumentus ypaè mëgsta kartoti RF ambasadorius 

Latvijoje Viktoras Kaliuþnas (Viktor Kaliuþnyj). Kadangi ambasadorius nëra 

privatus asmuo, tikëtina, kad ðie teiginiai sugalvoti ne jo. Vienaip ar kitaip 

suformuluotus panaðius argumentus paþeria ir kiti Rusijos politikai bei 

þiniasklaida. 

Kas tai per argumentai? 

Rusija – tai ne SSRS 

Sakoma, kad 1940 m. Rusijos nebuvæ, o daug dabartiniø rusø tada dar 

nebuvo gimæ, todël jie nesuprantà, dël ko „pribaltai“ jiems kelia istorines 

pretenzijas. Juk esà dabartiniams lietuviams ar latviams irgi keistai atrodo 

priekaiðtai dël jø valstybiø teritorijoje vykdyto holokausto – jie yra niekuo 

dëti. 

Rusija yra visai kita ðalis nei buvusi SSRS. Rusijos santvarka esanti ið 

esmës kitokia nei SSRS, prioritetai irgi kitokie, ir tapatinti Rusijà su SSRS 

bûtø tas pat, kas tapatinti III Reichà ar Austrijos-Vengrijos imperijà su 

dabartine Vokietija ar Austrija ir Vengrija. Todël uþ bolðevikø nusikaltimus 

nei rusø tauta, nei dabartinë Rusijos vadovybë neatsako ir atsipraðinëti 

„pribaltø“ ar tuo labiau atlyginti jiems kokià nors þalà neketina. 

Rusija yra SSRS teisiø perëmëja? Taip, bet tai esàs grynai juridinis 

aspektas, ne daugiau. Daugelis ðaliø yra ankstesniø savo valstybiniø 

dariniø teisiø perëmëjos, taèiau tiesioginës atsakomybës uþ jø padarytus 

nusikaltimus neprisiima. 

Ðalá valdë nerusai 

Bolðevikinës Rusijos, o nuo 1922 m. – SSRS valdþioje buvæ nerusai. Ið 

44 Revoliucinio karo sovieto nariø 38 buvo þydai, 4 latviai ir tik vienas 

rusas. ÈK (Ypatingosios komisijos – NKVD ir KGB pirmtakës) vadovas 

buvo Lietuvoje revoliucinæ karjerà pradëjæs lenkas F. Dzerþinskis; J. 

Dþiugaðvilis (Stalinas) ir L. Berija buvo gruzinai, N. Chruðèiovas á centrinæ 

valdþià atëjo ið Ukrainos, o L. Breþnevas net ið jos kilæs ir á Maskvà 

77


atsikvietæs visà bûrá savo tëvynainiø. Tad priekaiðtauti esà reikia ne 

rusams, o minëtø veikëjø tautoms: þydams, lenkams, gruzinams, ukrainieèiams 

ir kt. 

Klausydamas tokios „iðminties“, nejuèiomis pagalvoji, kad kaltæ dël II 

pasaulinio karo nusikaltimø Maskva netrukus ims versti Austrijai, A. Ðiklgruberio 

(Hitlerio) gimtinei – vokieèiai, anot tokios logikos, buvo niekuo dëti. 

Maþai trûksta, kad ir pirmàjà Lietuvos aneksijà 1795 m. suvers ant vokieèiø 

galvø, nes Rusijos carienë Jekaterina II buvo vokietë... 

Latviams dar papriekaiðtaujama dël jø raudonøjø ðauliø vaidmens, átvirtinant 

sovietø valdþià Rusijoje 1918-1920 m. Esà bolðevikai tikrai bûtø 

pralaimëjæ, jei latviø raudonieji ðauliai nebûtø davæ pradþià Raudonajai 

armijai ir nebûtø taip uoliai slopinæ antibolðevikinius maiðtus bei saugojæ 

Leninà. 

Kas kaltas dël Baltijos ðaliø okupacijos 

Jei jau ieðkosim kaltø dël 1940 m. ávykiø, sako Rusijos ideologai, tai 

juose dalyvavo ne rusø, o sovietø (Raudonoji) armija, kurioje tarnavo ir 

ukrainieèiø, ir baltarusiø, ir gruzinø, ir uzbekø su kazachais, tad atsakomybæ 

reikëtø dalyti visiems, o pretenzijas reikðti ir dabartinëms nepriklausomoms 

ðalims, buvusioms SSRS sudëtyje, ne vien rusams ir Rusijai. 

Ið pirmojo Rusijos asmens Europa neseniai iðgirdo, jog sudaryti SSRS 

sutartá su hitlerine Vokietija buvæ bûtina, nes prieð tai Stalinui nepavykæ 

sudaryti koalicijos su Vokietijos prieðais Vakarø Europoje. Ta proga Rusijos 

Dûmoje pasigirdo minèiø, jeigu „pribaltai“ taip atkakliai teigia, jog jø ðaliø 

aneksija buvo Molotovo-Ribentropo nusikalstamo pakto padarinys, tada 

kodël jie nutyli Vilniaus miesto ir dalies jo kraðto atidavimà Lietuvai 1939 

m. spalá, kaip irgi to pakto padariná, bei Klaipëdos gràþinimà Lietuvai 1945 

m. sausá? 

Stalininës represijos? Rusø tauta nuo jø nukentëjusi dar daugiau nei 

Baltijos ðalys. Kas visa tai atlygins patiems rusams? 

Dël kariuomenës ávedimo á svetimà teritorijà esà neðventi ir patys 

„pribaltai“ – á Irakà jie ávedæ savo dalinius irgi be jokio tarptautinio 

mandato. Ar, pavyzdþiui, Latvija ketinanti dël to atsipraðyti Irako tautos? 

– retoriðkai klausia Rusijos ambasadorius. 

„Nusikaltimai ne mûsø, bet pergalë – mûsø“ 

Suvertus kitatauèiams SSRS vadovams kaltæ dël sovietmeèiu padarytø 

piktadarybiø ir klaidø, Rusijos ideologams darosi sunku paaiðkinti, kam 

tenka laurai uþ SSRS pergalæ II pasauliniam kare: ar tiems patiems 

blogiukams vadams gruzinams ir þydams, ar kam kitam. Paprastai akcentuojami 

generolø G. Þukovo, I. Konevo, K. Rokosovskio ir kitø karo vadø 

78

ei paprastø kareiviø nuopelnai. Esà sumanûs generolai kûræ planus, o 

Stalinas jiems netrukdæs. Dar daugiau – vos tik generalisimas imdavæs 

kiðtis ir koreguoti planus, situacija fronte blogëdavusi. Sëkmæ, girdi, lëmë 

rusø (jau dabar rusø!) kareiviø dvasia, pasiaukojimas, ryþtas ir t.t. 

Ðitokia dviprasmybë (kas bloga – kitatauèiø vadovø kaltë, kas gera – 

rusø nuopelnas) verèia svarstyti: uþ kokius SSRS darbus tada Rusija 

atsako, o uþ kokius – ne. Jei atsiþegnojama nuo ðalies, kurioje valdþià buvo 

uzurpavæ kitatauèiai, tai logiðka bûtø atsiþegnoti ir nuo laimëjimø, pasiektø 

tiems kitatauèiams vadovaujant. Jei to padaryti negalima, reikia atsisakyti 

selektyvaus poþiûrio ir prisiimti atsakomybæ tiek uþ laimëjimus, tiek uþ 

klaidas, nes ir viena, ir kita darë tie patys þmonës, liepiami tø paèiø vadovø. 

Nuo ideologijos prie demagogijos 

Ádomiausia atrodo pokario sovietmeèio interpretacija, nors ir suprimityvinta 

iki absurdo. Nuo 1940-1945 m. ðis laikotarpis skyræsis tuo, jog 

Baltijos ðalys buvo SSRS sudëtyje, vietinës tautos labai aktyviai kûrusios 

socializmà ir tikëjusios komunizmo ateitimi. Visoms trims Baltijos sovietinëms 

respublikoms tada vadovavæ komunistø partijos centro komitetai, 

jø vadovai buvæ vietiniø tautø atstovai, o rusai ten turëjæ tik antraeilius 

vaidmenis. Visà tà laikà nebuvæ jokio signalo, jog, pavyzdþiui, Latvija bûtø 

norëjusi gauti nepriklausomybæ (sic!). Kai 1991 m. ji ðá klausimà iðkëlusi, 

tuometinis Rusijos prezidentas B. Jelcinas já iðkart ir patenkinæs (!). Tada 

okupacijos ir atsipraðymo dël jos klausimas nebuvæs keliamas, jis atsiradæs 

vëliau, – ðitaip latvius jø istorijos prieð metus viename interviu mokë 

naujasis Rusijos ambasadorius. 

Kas siûloma? 

NAUJOSIOS RUSIJOS NAUJOJI IDEOLOGIJA 

Pirmiausia rusai Baltijos ðalims siûlo atriboti praeitá nuo dabarties ir 

þiûrëti á ateitá, kurti naujà istorijà. Praeitá reikià palikti istorikams, ne 

politikams. Negalima visà laikà klûpoti prie artimøjø kapo ir lieti aðaras – 

taip politikas virs tik kapiniø priþiûrëtoju. Visàlaik þvalgantis atgal, gali 

áskausti sprandas, o dar blogiau – galva, - sako rusø diplomatai. 

Su tuo, be abejo, negalima nesutikti. Taèiau su primesta ideologija ir 

vienpusiðka rusocentrine istorijos interpretacija – vargu. 

Publikuota 


2005 gruodþio 9 

79

+ 

Rusijos ideologija, 2005 12 09 11:37 

Visø laikø Rusijos ideologija – uþpulti 

ir atimti. 

ruskiu naciai suizulejo, 2005 12 

09 13:16 

teisingas straipsnis 

ypac keistai atrodo, kai del visu savo 

nusikaltimus penkta kolonke komentaruose 

kaltina zydus, pribaltus bei kitas 

tautas, o nuopelnus pasiima jau sau – 

rusams. 

to davinchi, 2005 12 09 13:21 

Ðudþiau. Okupantui niekada niekas 

nepriklausë, nes jis okupantas. O tas 

okupantas taip “pakëlë” Lietuvos 

ekonomikà, kad 50 metø atsilikome 

nuo normaliø pasaulio valstybiø. 

Taigi, debile, tylëk. 

politic, 2005 12 09 13:30 

„Agenturos“ daznai teigia delfi 

komentaruose, kad neva Lietuvos 

istojimas i SSRS buvo „savalaikis ir 

progresyvus aktas – tai leido isvystyti 

Lietuvos pramone ir socialine sfera bei 

uztikrino visu socialiniu sluoksniu 

lygias teises.“ 

O kaip cia gavosi, kad Suomija, kuri 

savu laiku patyre ziaurius nuostolius 

kare su SSSR, bet po karo taip ir 

nebuvo inkorporuota i SSSR, vistik 

padare didesni progresa nei Baltijos 

salys – visose tose srityse, kurias ir 

minejai. Ypac i tai demesi atkreipia 

latviai, kuri salis buvo gerokai labiau 

isvystyta ekonomiskai pries sovietine 

okupacija nei tuometine Suomija (kaip 

ir Estija su Lietuva). Taigi cia dar labai 

didelis klausimas ar tas aktas buvo 

progresyvus ar regresyvus. Su tamsta 

butu galima sutikti tik tuo atveju, jei 

kazkokiu stebuklingu budu sugebetum 

visiems irodyti, kad per tuos 50 metu 

nepriklausoma Lietuva butu visiskai 

nesivysciusi ir pasilikusi 1939 metu 

lygyje. 


Komentarai 


80 

_ 

jobvaldas, 2005 12 09 11:48 

as ne istorikas ir juo labiau ne politikas 

(aciu, Dievui). mano nuomone tas 

nuolatinis reikalavimas atlyginti zala 

tiktai pasika santykius su rusija, kuri ir 

taip pilna sudo. jeigu realiai paziureti, 

tai jokios zalos niekas ir niekada tikrai 

neatlygins, o santykiai su kaimynine 

salim bloges ir bloges. mes pasisavinom 

isdidumo monopoli. rusai matyt 

irgi turi isdidumo, todel kada lietuva 

ima juos sokdinti, jie tiktai susierzina 

arba ziuri kaip i durnelius. ilgainiui 

musu ims nebesuprasti net vakarai. 

lietuva galetu kazkaip kilniasirdiskai 

atleisti rusijai uz padaryta zala ir 

pamirsusi skolas, ziureti, kokios naudos 

galima tureti is normaliu santykiu. 

dabar tai tikrai durnai atrodom. turbut 

net patys sau. o tai cia jau net nebe 

principai, cia kazkoks ikyrumas ir 

meginimas “pasokdinti” kita sali is 

kersto, kad si buvo mus okupavusi. 

reiketu palikt tuos savo kompleksus. 

davinchi, :-), 2005 12 09 12:50 

Siûlau padalyti visà tà turtà, kurá 

paliko iðvaduotojai, kurie pamirðo 

iðeiti, tiems, kas nukentëjo nuo 

okupacinës valdþios. Juk ne ið nepriklausomos 

Lietuvos biudþeto buvo 

pastatyta Ignalinos AE, ar gamykla 

„Ekranas“, ar KHE ir t.t. Apskritai, 

kaip TSRS teisiø paveldëtoja, tai 

bûtent Rusija yra ðiø ir kitø objektø 

teisëta savininkë (!!!) 

alex, 2005 12 09 13:26 

eikit toliau bulviu kast patriotines 

siuksles ir melstis Adamkui ar Lansbergiui 

Lietuva neilgai tems... be rusu 

pagalbos neisgyvensit patys. Tai 

puikiai zinot... juokas ima kai dar 

bandot spardytis :)))) 

davinchi, 2005 12 09 13:38 

O ðiaip, skaièiuojant, kiek naudos 

turëjo priklausoma Lietuva nuo

NAUJOSIOS RUSIJOS NAUJOJI IDEOLOGIJA 

_ 

+ 

èia, 2005 12 09 13:37 

èia vis dar reiðkiasi rusø ðarikovai (Ið 

“Ðuns ðirdis), kurie neturi savo 

Tëvynës, neturi jokiø... neturi nieko. 

Tik tarnauja ðitø ðarikovø dþerzinskiui 

uþ numestà kaulà. Jie kandþioja visus 

taip pat ir save. 

imperija?, 2005 12 09 13:50 

Kas turi galimybæ þiûrëti ruskiu 

televizijas , gali ásitikinti, kad jie 

atvirai svarsto, kaip Rusijai vël tapti 

imperija. Sëdi (stovi) “garbingi” 

politologai, þurnalistai ir marga publika 

ir su apmaudu lieja ašaras, kad Rusija 

jau ir dar ne imperija. 

Latvis, 2005 12 09 14:16 

Geras straipsnis. Pagarba autoriui, kad 

jis trumpai drutai isdeste viska, ka cia 

Latvijoje Kremliaus vardu mala 

ambasadorius Kaliuznyj, o jam is 

paskos – ir visi “russkojazycnykai”. 

Neseniai Kaliuznyj pareiske, kad 

Latvijoj rusai nepilieciai prievartaujami 

isduoti patys save. Mat noredami gauti 

pilietybe, jie turi laikyti ir Latvijos 

istorijos egzamina ir pripazinti, kad 

Latvija buvo CCCP okupuota. O 

pripazinti to jie nenori ir negali. 

faktai, 2005 12 09 15:04 

2003 metø kovo mënesá Rusijos 

vyriausybës finansuojamame naujienø 

portale “Regnum.ru” pasirodë dokumentas 

“Ar efektyviai Rusijos vyriausybë 

gina nacionalinius interesus? 

Aktyviø veiksmø Baltijos ðalyse 

bûtinumas ir potencialas” 

ttt, 2005 12 09 15:06 

dideliø valstybiu, ypaè Putino Rusijos, 

atstovai daþnai savo imperines 

uþmaèias tapatina su patriotizmu, o 

maþøjø tautø sieká gyventi laisvai 

vadina nacionalizmu. 

Politologas, 2005 12 09 15:39 

Hitlerio amija irgi sudare ne tik vokieciai. 

Tai ka – kalti ir tie kiti? Manau, 

didziausia tokios “neopolitikos” klaida 

yra nutylejimas, kieno vardu toji 

okupacijos, visai gali bûti, kad Lietuvos 

TSR ir likusios TSRS santykiai 

buvo lygiaverèiai. Tada ir neteisëtai 

uþgrobtos þemës nuomos mokestis 

atkrenta ;] Bet kaip tada su ávairiais 

fabrikais, gamyklomis, elektrinëmis, 

mokyklomis, universitetais, nemokamu 

mokslu, ar medicina, kuriø iki okupacijos 

nebuvo? Ir kiek visa tai bûtø 

kainavæ, jei Lietuva nebûtø buvusi 

okupuota (aneksuota, tiksliau, nes 

pasiprieðinimo tai nebuvo, iðskyrus 

keliø sukilusiø bûriø, ar pan.). Ir kiek 

þmoniø bûtø iðmiræ, negimæ, jei 

Lietuva bûtø nepriklausoma, o ligoniai 

neturëtø uþ kà susimokëti gydymo 

ástaigoms joje ir t.t. Þinoma, nuo 

okupacijos nukentëjo Vytautas, bet jis 

jau savo tvartelá atgavo, o kolûkius ið 

neapykantos okupantams, kad jie 

atëmë jo tvartelá, sugriovë, o ne 

iðmintingai pertvarkë á kolektyvinius 

ûkius, kurie vëliau bûtø virtæ ûkininkø 

korporacijoms, ar pan. Aiðku, nevisi 

vytautai savo tvartelius beatgavo...jie 

paprasèiausiai sudegë ;] Su TSRS ir 

Rusija ;] Dalykas këblus Rusijos 

diplomatams ;] Ið vienos pusës, 

dabartinis reþimas nekenèia komunistø, 

o tai jau ideologijos poþymis. Uþtenka 

paþiûrëti kokius naujus filmus kuria, ir 

rodo per Ostankinà, kad suprastum, 

kuo kvëpuoja jø valdþia... TSRS, 

Stalinas, Brëþniavas, 20 metø senumo 

Satana balistinës strateginës raketos, 

Putino polittechnologams reikalingi 

tik mito kûrimui, mito apie supervalstybæ 

kuri kaþkada buvo, mito savo 

tautieèiams visø pirmà, o jø diplomatams 

sunku laviruoti tarp valdþios mitø 

ir realybës. Gerai Maskvos meras 

pasakë diplomatinio ðnipø skandalo 

ákarðty, kad politika politikai, na o 

ekonomika ekonomikai, ar pan. ;] 

Igor, 2005 12 09 13:43 

Seip, straipsnis yra objektyvesnis, negu 

visi pries tai buvusi. Bet pirma karta 

girdziu, kad 2 pasaulinio karo nuopelnus 

rusai prisima tik sau. Mes rusai 

nekada nepamirskim baltarusu (Bresto 

tvirtove, partizanai), ukraineciu 

81

+ 

Raudonoji armija veike. “Za Rodinu, za 

Stalina!” sauke ne gruzinai, o rusai. Ka – 

jie buvo zombiai, jei visa kalte vercia 

gruzinu kilmes vadui? Nezinojo, ka daro? 

Centrine valdzia buvo Rusijos sirdyje 

Maskvoje, o ne Kijeve ar Tbilisyje. 

Rusai is tikruju yra talentingi demagogai 

su rytietisku klastos prieskoniu – sitas ju 

bruozas nepriklauso nuo santvarkos. 

Mongolu genai. 

Latvis, vo_taip, 2005 12 09 15:54 

Rusijoje kaip i dalyka ishsaugojusi nuo 

ishnaikimo daugeli rytu Europos tautu. 

O fashistai tai tikrai butu padare. 50 

metu eiti ne visai tuo keliu geriau negu 

buti visishkai sunaikintam. 

Nesutinku ir nesutiksiu. Kas tada 

issaugojo Hitlerio okupuotas tautas nuo 

sunaikinimo? Danija, Norvegija, 

Olandija, Belgija, Austrija Cekoslovakija 

ir kt.? Juk jos po isvadavimo 

nebuvo inkorporuotos i CCCP. 

dede, 2005 12 09 17:46 

Daugeli amziu besiformavusiam Rusijos 

gyventoju mentalitetui svarbiau “geras 

caras”, negu visos tos vakarietiskos 

demokratijos. Gal net ne svarbiau, bet 

jiems taip suprantamiau, priimtiniau... 

Nesakau, kad visi ten galvoja tik taip, 

bet dauguma. Girdi, Rusijai reikia 

sugrazinti buvusia slove ir svori, kad su 

ja skaitytusi kaip anksciau. Parodyti 

Amerikai ir jos sajungininkams ju 

tikraja vieta, sukurti alternatyva 

vakarietiskai kulturai bei vakarieiskam 

mastymui. Nesiimu spresti ar is tiesu 

Rusija kelia gresme Vakaru valstybems, 

bet postsovietinei erdvei toji gresme 

lieka ir dar ilgai isliks. 

gimiau 1941-06-22, 2005 12 10 21:24 

Kai rusai uþëjo 1944 m mano senelis 

gyvenæs kaime, davë laðiniø kareiviams, 

kurie ant keptuvës juos kepë, o 

taukus pylë ant þemës sakydami: 

"Otkuda voda?" 


82 

_ 

(Sevostopolis, Kerèe), prancuzu 

(Normandija- Neman) nuopelnu... 

Taip, tarp generolu, daugiau rusisku 

pavardziu, bet tarp paprastu kareiviu 

buvo zmones is visos Sovietu Sajungos, 

ir netgi is viso pasaulio. Ir tai zino 

kiekvienas rusas. 

vo_taip, Latvis, 2005 12 09 16:51 

Karo metu destabilizuoti padeti 

okupuotose teritorijose nebutu protinga, 

kaip ir naikinti potencialius karius. 

Visi pakeitimai buvo palikti pokariniam 

laikotarpiui. 

cinikas, 2005 12 09 17:31 

Autoris pats didelis demagogas. Nera 

analiza o tik lozungai. MES geresnis uþ 

kitus. 

Juventa, 2005 12 09 17:44 

Gaila, kad autorius neteikia rimtesniø 

kontrargumentø pasakymams, jog 

Rusija Baltijos ðalyse pastatë daugybæ 

gamyklø, likvidavo beraðèiø kartà ir 

pan. Tokio pobûdþio samprotavimuose 

reikëtø daugiau gyvenimiðkos faktologijos, 

kurià mena mûsø þmonës, 

visiðkai nesiilgëdami praeities, kaip 

juos kaltina kai kurie trumparegiai 

oponentai. 

timur2, 2005 12 10 17:55 

20-40-s is Lietuvos isvaziavo apie 0,8 

mln lietuviu dabar – apie 0.7 mln – tai 

jus rusams aciu pasakykite – per tas 

50-t metu butumet visi pabeges is 

Lietuvos!! 

alex, 2005 12 10 17:57 

a jus cia svaigstat lansbergistai. muþikø 

tauta buvot ir liksit. Teisybe akis 

drasko ka?? Rusija visada buvo ir bus 

galingiausia valstybe musu regione. O 

jus lansbergistai vis lojat ir lojat 

pykdot kaimyne Rusija be reikalo. 

Petkevicius teisus, uzsuks jums 

kranelius ir vel tapsit muþikais kuo 

visalaika ir buvot

ÍÎÂÀß ÈÄÅÎËÎÃÈß ÍÎÂÎÉ ÐÎÑÑÈÈ 

‘Îäíî èç óõèùðåíèé âíåøíåé ïîëèòèêè çàêëþ÷àåòñÿ â òîì, ÷òîáû 

íàâÿçàòü äèïëîìàòè÷åñêîìó ñîïåðíèêó ñâîè èäåîëîãè÷åñêèå óñòàíîâêè. 

Èõ íóæíî ïðåäñòàâèòü òàê, ÷òîáû ñîïåðíèê, äàæå íå çàìåòèâ è 

íå ïî÷óâñòâîâàâ òîãî, íà÷àë èãðàòü ïî íàâÿçàííûì åìó ïðàâèëàì’. Ýòî 

öèòàòà èç ‘èíñòðóêöèè’ Â. Îëüæè÷à (ñîáêîð àãåíòñòâà REGNUM â Ëèòâå 

- ïðèì. ïåðåâ.) î òîì, êàê Ðîññèÿ äîëæíà ñîðèåíòèðîâàòü áàëòèéñêèå 

ãîñóäàðñòâà, ãîâîðÿ î ïðîèçâåäåííîé ÑÑÑÐ àííåêñèè ýòèõ ñòðàí è 

äëèâøåéñÿ 50 ëåò îêêóïàöèè. 

Â èäåîëîãè÷åñêîì ïîåäèíêå ñòðàí Áàëòèè è Ðîññèè ðîññèéñêèå 

ïîëèòèêè íà ñàìîì äåëå âñå ÷àùå ïðèáåãàþò ê íîâûì, äî ýòîãî ìàëî 

èñïîëüçîâàííûì ïîñòóëàòàì è àðãóìåíòàì êàê ïî âîïðîñàì ñîáñòâåííî 

îêêóïàöèè áàëòèéñêèõ ñòðàí, òàê è î âîçìåùåíèè óùåðáà îò íåå. 

Òàêèå àðãóìåíòû îñîáåííî ëþáèò ïîâòîðÿòü ïîñîë Ðîññèéñêîé Ôåäåðàöèè 

â Ëàòâèè Âèêòîð Êàëþæíûé. Òàê èëè èíà÷å, ïîõîæå ñôîðìóëèðîâàííûìè 

àðãóìåíòàìè ëþáÿò ñûïàòü è äðóãèå ðîññèéñêèå ïîëèòèêè, 

à òàêæå ÑÌÈ. 

×òî æå ýòî çà àðãóìåíòû? 

Ðîññèÿ – ýòî íå ÑÑÑÐ 

Óòâåðæäàåòñÿ, ÷òî â 1940-ì ãîäó Ðîññèè íå áûëî, à ìíîãèå ðîññèÿíå 

òîãäà äàæå åùå íå ðîäèëèñü, ïîýòîìó îíè íå ïîíèìàþò, èç-çà ÷åãî 

‘ïðèáàëòû’ ïðåäúÿâëÿþò ê íèì èñòîðè÷åñêèå ïðåòåíçèè. Âåäü äëÿ 

íûíåøíèõ ëèòîâöåâ èëè ëàòûøåé òàêæå ñòðàííî âûãëÿäåëè ïðåòåíçèè 

â ñâÿçè ñ ïðîèñõîäèâøèì íà èõ òåððèòîðèè Õîëîêîñòîì – îíè íè ïðè 

÷åì. 

Ðîññèÿ – ýòî ñîâåðøåííî äðóãàÿ ñòðàíà, íåæåëè áûâøèé ÑÑÑÐ. 

Óñòðîéñòâî Ðîññèè ïî ñóòè äðóãîå, ÷åì ÑÑÑÐ, ïðèîðèòåòû òàêæå 

äðóãèå, è îòîæäåñòâëÿòü Ðîññèþ ñ ÑÑÑÐ – òî æå ñàìîå, ÷òî îòîæäåñòâëÿòü 

Òðåòèé Ðåéõ èëè Àâñòðî-Âåíãåðñêóþ èìïåðèþ ñ íûíåøíåé 

Ãåðìàíèåé èëè Àâñòðèåé è Âåíãðèåé. Ïîýòîìó çà ïðåñòóïëåíèÿ 

áîëüøåâèêîâ íè ðóññêèé íàðîä, íè íûíåøíåå ðóêîâîäñòâî Ðîññèè íå 

îòâå÷àþò è èçâèíÿòüñÿ ïåðåä ‘ïðèáàëòàìè’ èëè, òåì áîëåå, âîçìåùàòü 

èì êàêîé áû òî íè áûëî óùåðá íå íàìåðåíû. 

Ðîññèÿ ÿâëÿåòñÿ ïðàâîïðååìíèöåé ÑÑÑÐ? Äà, íî ýòî ÷èñòî þðèäè÷åñêèé 

àñïåêò, íå áîëüøå. Ìíîãèå ñòðàíû òàêæå ÿâëÿþòñÿ ïðååìíèêàìè 

ïðàâ ñâîèõ ïðåäûäóùèõ ãîñóäàðñòâåííûõ ñóáúåêòîâ, îäíàêî 

83


ïðÿìîé îòâåòñòâåííîñòè çà ñîâåðøåííûå òåìè ïðåñòóïëåíèÿ íå áåðóò 

íà ñåáÿ. 

Ñòðàíîé ïðàâèëè íåðóññêèå 

Áîëüøåâèñòñêîé Ðîññèåé, à ñ 1922 ãîäà – ÑÑÑÐ ïðàâèëè íåðóññêèå. 

Èç 44 ÷ëåíîâ Ðåâîëþöèîííîãî âîåííîãî ñîâåòà 38 áûëè åâðåÿìè, 4 – 

ëàòûøàìè è òîëüêî îäèí ðóññêèé. Ðóêîâîäèòåëåì ×Ê (×ðåçâû÷àéíàÿ 

êîìèññèÿ – ïðåäøåñòâåííèöà ÍÊÂÄ è ÊÃÁ) áûë íà÷àâøèé â Ëèòâå 

ðåâîëþöèîííóþ êàðüåðó ïîëÿê Ô. Äçåðæèíñêèé. È. Äæóãàøâèëè (Ñòàëèí) 

è Ë. Áåðèÿ áûëè ãðóçèíàìè, Í. Õðóùåâ â öåíòðàëüíóþ âëàñòü 

ïðèøåë ñ Óêðàèíû, à Ë. Áðåæíåâ äàæå ðîäèëñÿ òàì è ïðèâåë çà ñîáîé 

â Ìîñêâó öåëûé îòðÿä çåìëÿêîâ. Òàê ÷òî ïðåäúÿâëÿòü ïðåòåíçèè íóæíî 

íå ðóññêèì, à íàðîäàì óïîìÿíóòûõ äåÿòåëåé: åâðåÿì, ïîëÿêàì, ãðóçèíàì, 

óêðàèíöàì è äð. 

Ñëóøàÿ òàêèå ‘ìóäðñòâîâàíèÿ’, íåçàìåòíî ìîæíî íà÷àòü äóìàòü, 

÷òî âèíó çà âîåííûå ïðåñòóïëåíèÿ âî Âòîðîé ìèðîâîé âîéíå Ìîñêâà 

âñêîðå íà÷íåò ïåðåêëàäûâàòü íà Àâñòðèþ, ðîäèíó À. Øèêëüãðóáåðà 

(Ãèòëåðà) – íåìöû, ïî òàêîé ëîãèêå, íè ïðè ÷åì. 

Ëàòûøàì åùå âûñêàçûâàþòñÿ ïðåòåíçèè â ñâÿçè ñ ðîëüþ èõ êðàñíûõ 

ñòðåëêîâ, óòâåðæäàâøèõ ñîâåòñêóþ âëàñòü â Ðîññèè â 1918-1920 ãîäàõ. 

Áîëüøåâèêè áû òî÷íî ïðîèãðàëè, åñëè áû ëàòûøñêèå êðàñíûå ñòðåëêè 

íå ïîëîæèëè áû íà÷àëî Êðàñíîé àðìèè, íå óñìèðÿëè áû òàê óñåðäíî 

àíòèáîëüøåâèñòñêèå âîññòàíèÿ è íå îõðàíÿëè áû Ëåíèíà. Ïðè ýòîì 

óìàë÷èâàåòñÿ, ÷òî êðàñíûå ëàòûøñêèå ñòðåëêè íèêîãäà íå ÿâëÿëèñü 

ïðåäñòàâèòåëÿìè òîëüêî ÷òî ñîçäàííîé Ëàòâèéñêîé Ðåñïóáëèêè è íå 

áûëè åþ ïîñëàíû. 

Êòî âèíîâàò â îêêóïàöèè áàëòèéñêèõ ñòðàí 

Åñëè óæ ìû áóäåì èñêàòü âèíîâàòûõ â ñâÿçè ñ ñîáûòèÿìè 1940 ãîäà, 

ãîâîðÿò èäåîëîãè Ðîññèè, òî â íèõ ó÷àñòâîâàëà íå ðóññêàÿ, à ñîâåòñêàÿ 

(Êðàñíàÿ) àðìèÿ, â êîòîðîé ñëóæèëè è óêðàèíöû, è áåëîðóñû, è ãðóçèíû, 

è óçáåêè ñ êàçàõàìè, òàê ÷òî îòâåòñòâåííîñòü íàäî áû äåëèòü íà 

âñåõ, à ïðåòåíçèè ïðåäúÿâëÿòü è íûíåøíèì íåçàâèñèìûì ãîñóäàðñòâàì, 

áûâøèì â ñîñòàâå ÑÑÑÐ, à íå òîëüêî ðóññêèì è Ðîññèè. 

Èç ñîâåòñêèõ ó÷åáíèêîâ Åâðîïà íåäàâíî ñíîâà óñëûøàëà ïðàâäó î 

òîì, ÷òî ÑÑÑÐ áûë âûíóæäåí ïîéòè íà ñîãëàøåíèå ñ ãèòëåðîâñêîé 

Ãåðìàíèåé, ïîñêîëüêó ïåðåä ýòèì Ñòàëèíó íå óäàëîñü ñîçäàòü â Çàïàäíîé 

Åâðîïå êîàëèöèþ ñ âðàãàìè Ãåðìàíèè. Ïî ýòîìó ñëó÷àþ â Äóìå 

Ðîññèè ñëûøàëèñü âûñêàçûâàíèÿ, ÷òî åñëè ‘ïðèáàëòû’ òàê óïîðíî 

óòâåðæäàþò, ÷òî àííåêñèÿ èõ ñòðàí áûëà ïîñëåäñòâèåì ïðåñòóïíîãî 

ïàêòà Ìîëîòîâà-Ðèááåíòðîïà, òàê ïî÷åìó îíè óìàë÷èâàþò òî, ÷òî â 

84

ÍÎÂÀß ÈÄÅÎËÎÃÈß ÍÎÂÎÉ ÐÎÑÑÈÈ 

îêòÿáðå 1939 ãîäà Âèëüíþñ è ÷àñòü Âèëüíþññêîãî êðàÿ áûëà îòäàíà 

Ëèòâå, ÷òî òîæå ÿâëÿåòñÿ ïîñëåäñòâèåì ïàêòà, êàê è âîçâðàùåíèå 

Êëàéïåäû Ëèòâå â ÿíâàðå 1945 ãîäà? 

Ñòàëèíñêèå ðåïðåññèè? Ðóññêèé íàðîä ïîñòðàäàë îò íèõ åùå áîëüøå, 

÷åì áàëòèéñêèå ñòðàíû. Êòî çà âñå ýòî çàïëàòèò ðóññêèì? 

Â ñâÿçè ñ ââîäîì âîéñê íà ÷óæóþ òåððèòîðèþ: íå ÿâëÿþòñÿ ñâÿòûìè 

è ñàìè ‘ïðèáàëòû’ – â Èðàê îíè ââåëè ñâîè ïîäðàçäåëåíèÿ òîæå 

áåç âñÿêîãî ìåæäóíàðîäíîãî ìàíäàòà. Èëè Ëàòâèÿ íàìåðåâàåòñÿ ïðîñèòü 

ïðîùåíèÿ ó èðàêñêîãî íàðîäà? – ðèòîðè÷åñêè ñïðàøèâàåò ïîñîë 

Ðîññèè. 

’Ïðåñòóïëåíèÿ íå íàøè, íî ïîáåäà – íàøà’ 

Ïåðåëîæèâ âèíó íà ðóêîâîäèòåëåé-èíîðîäöåâ ÑÑÑÐ çà ñîâåðøåííûå 

â ñîâåòñêèé ïåðèîä çëîäåÿíèÿ è îøèáêè, èäåîëîãàì Ðîññèè 

ñòàíîâèòñÿ òðóäíî ïîÿñíèòü, êîìó ïðèíàäëåæàò ëàâðû çà ïîáåäó ÑÑÑÐ 

âî Âòîðîé ìèðîâîé âîéíå: òåì ñàìûì ïëîõèøàì-ðóêîâîäèòåëÿì 

ãðóçèíàì è åâðåÿì èëè êîìó-íèáóäü äðóãîìó. Îáû÷íî àêöåíòèðóþòñÿ 

çàñëóãè ãåíåðàëîâ Ã. Æóêîâà, È. Êîíåâà, Ê. Ðîêîññîâñêîãî è äðóãèõ âîåíà÷àëüíèêîâ, 

à òàêæå ïðîñòûõ ñîëäàò. Òîëêîâûå ãåíåðàëû ðàçðàáàòûâàëè 

ïëàíû, à Ñòàëèí èì íå ìåøàë. Áîëåå òîãî – êàê òîëüêî 

ãåíåðàëèññèìóñ íà÷èíàë âìåøèâàòüñÿ è êîððåêòèðîâàòü ïëàíû, ñèòóàöèÿ 

íà ôðîíòå óõóäøàëàñü. Óñïåõ, ìîë, áûë ïðåäîïðåäåëåí äóõîì 

ðóññêîãî (óæå òåïåðü ðóññêîãî!) ñîëäàòà, åãî ñàìîîòâåðæåííîñòüþ, 

ðåøèìîñòüþ è ò.ï. 

Òàêàÿ äâóñìûñëåííîñòü (â ïëîõîì âèíîâàòû èíîðîäöû ðóêîâîäèòåëè, 

à âñå õîðîøåå – çàñëóãà ðóññêèõ) íàòàëêèâàåò íà ðàçìûøëåíèÿ: 

çà êàêèå äåÿíèÿ ÑÑÑÐ òîãäà îòâå÷àåò Ðîññèÿ, à çà êàêèå – íåò. Åñëè 

îòêðåùèâàþòñÿ îò ñòðàíû, â êîòîðîé âëàñòü óçóðïèðîâàëè èíîðîäöû, 

òîãäà ëîãè÷íî áûëî áû îòêðåñòèòüñÿ è îò ïîáåä, äîñòèãíóòûõ ïîä 

ðóêîâîäñòâîì òåõ èíîðîäöåâ. Åñëè ýòîãî ñäåëàòü íåëüçÿ, íóæíî îòêàçàòüñÿ 

îò èçáèðàòåëüíîãî âçãëÿäà è âçÿòü íà ñåáÿ îòâåòñòâåííîñòü êàê 

çà ïîáåäû, òàê è çà îøèáêè, ïîòîìó ÷òî è òî, è äðóãîå ñîâåðøàëîñü 

îäíèìè è òåìè æå ëþäüìè, ïîíóæäàåìûìè îäíèìè è òåìè æå ðóêîâîäèòåëÿìè. 

Îò èäåîëîãèè ê äåìàãîãèè 

Ñàìîé èíòåðåñíîé âûãëÿäèò èíòåðïðåòàöèÿ ïîñëåâîåííîãî ñîâåòñêîãî 

âðåìåíè, ïóñòü è óïðîùåííàÿ äî àáñóðäà. Îò 1940-1945 ãã. ýòîò 

ïåðèîä îòëè÷àåòñÿ òåì, ÷òî áàëòèéñêèå ñòðàíû áûëè â ñîñòàâå ÑÑÑÐ, 

ìåñòíûå íàðîäû î÷åíü àêòèâíî ñîçäàâàëè ñîöèàëèçì è âåðèëè â 

êîììóíèñòè÷åñêîå áóäóùåå. Âñåìè òðåìÿ ñîâåòñêèìè áàëòèéñêèìè 

85


ðåñïóáëèêàìè ðóêîâîäèëè òîãäà öåíòðàëüíûå êîìèòåòû êîììóíèñòè- 

÷åñêîé ïàðòèè, èõ ðóêîâîäèòåëÿìè áûëè ïðåäñòàâèòåëè ìåñòíûõ íàðîäîâ, 

à ðóññêèå áûëè òàì òîëüêî íà âòîðûõ ðîëÿõ. Â òîò ïåðèîä íå 

ðàçäàâàëîñü íèêàêèõ ñèãíàëîâ, íàïðèìåð, î òîì, ÷òî Ëàòâèÿ õî÷åò ïîëó- 

÷èòü íåçàâèñèìîñòü (sic!). Êîãäà â 1991 ãîäó ýòîò âîïðîñ áûë ïîäíÿò, 

òîãäàøíèé ïðåçèäåíò Ðîññèè Á. Åëüöèí åãî ñðàçó æå óäîâëåòâîðèë (!). 

Òîãäà âîïðîñ îêêóïàöèè è èçâèíåíèé çà íåå íå ïîäíèìàëñÿ, îí ïîÿâèëñÿ 

ïîçæå, – òàê ãîä íàçàä ïîÿñíÿë ëàòûøàì èõ èñòîðèþ íîâûé ïîñîë 

Ðîññèè. 

×òî ïðåäëàãàåòñÿ? 

Ïðåæäå âñåãî, ðóññêèå ïðåäëàãàþò áàëòèéñêèì ñòðàíàì ðàçäåëèòü 

ïðîøëîå è íàñòîÿùåå è ñìîòðåòü â áóäóùåå, ñîçäàâàòü íîâóþ èñòîðèþ. 

Ïðîøëîå íóæíî îñòàâèòü èñòîðèêàì, à íå ïîëèòèêàì. Íåëüçÿ âñå âðåìÿ 

ñòîÿòü íà êîëåíÿõ ó ìîãèë áëèçêèõ è ëèòü ñëåçû – òàê ïîëèòèê ñòàíåò 

òîëüêî ñìîòðèòåëåì êëàäáèùà. Ïîñòîÿííî îãëÿäûâàÿñü íàçàä, ìîæíî 

ñëîìàòü øåþ, ãîâîðèò ðóññêèé äèïëîìàò. 

Ñ ýòèì, íåñîìíåííî, íåëüçÿ íå ñîãëàñèòüñÿ. Îäíàêî ñ ïðèâíåñåííîé 

èäåîëîãèåé è îäíîñòîðîííåé è íåïîñëåäîâàòåëüíîé èíòåðïðåòàöèåé 

ðóññêî-öåíòðèñòñêîé èñòîðèåé ñîãëàñèòñÿ âðÿä ëè âîçìîæíî. 


http://www.inosmi.ru/translation/224384.html 

19 äåêàáðÿ 2005 

86

KADA MATYSIME LATVIJOS TV? 

Ið karto girdþiu atsakymà – taigi matome! Pavyzdþiui, „Pervyj baltijskij 

kanal“, „XXI TV Filmu kanâls“ mato visa Lietuva. Latvijos pasienyje matomi 

ir kiti kanalai. Vienos kabelinës TV programø pakete ðmësteli ir du kiti 

Latvijos kanalai. Ko dar reikia? 

Skamba ciniðkai. Mat abu pradþioje minëtieji kanalai skirti rusakalbei 

auditorijai – ten në þodþio neiðgirsi nei latviðkai, nei apie Latvijà, o du kitus, 

beje, antraeilius Latvijos kanalus mato tik tos kabelinës TV abonentai. 

Þodþiu, ið Latvijos rodom tai, kas naudinga Maskvai, bet ne Vilniui su Ryga. 

Latvija yra vienintelë Lietuvos kaimynë, kurios tikroji latviakalbë 

televizija neturi teisës transliuoti á Lietuvà. Rusiðkai – praðom! Latviðkai 

– ne! Reikia pirkti licencijà. Teisybës dëlei pripaþinkim, kad ir Lietuva neturi 

teisës transliuoti savo TV programø á Latvijà – neturi iðsipirkusi licencijos. 

Lenkija su Rusija jà iðsipirko ir uþvertë Baltijos ðalis savo TV kanalais (ypaè 

Rusija), o Lietuva su Latvija tarsi nenorëtø viena kitos matyti. NATO narës. 

ES narës. Kaimynës. Etninës sesës. Mato viena kità tik tada, kai á jas kas 

nors ðaudo, kaip 1991 m. sausá. 

Ar tikrai nenori matyti? 

Netiesa, nori. Tà norà iðreiðkë Lietuvos ir Latvijos forumo Pirmasis 

suvaþiavimas, ávykæs 2005 m. rugsëjo 22 d. Kaune. Suvaþiavimo kreipimesi 

yra net atskira pastraipa, skirta TV programø mainams: 

3.2. Raginame abiejø ðaliø valstybines ir kabelines televizijas pradëti keistis 

nuolatinëmis kultûrinëmis ir paþintinëmis laidomis, parengti ir rodyti jas savo 

ðalies valstybine kalba su subtitruotu (ne garsiniu!) vertimu á antrosios ðalies 

valstybinæ kalbà. Raginame visiðkai atsisakyti praktikos versti tokias laidas ar 

filmus á kurià nors treèiàjà kalbà. 

Televizijos ðio kreipimosi neiðgirdo. Jos, beje, daug ko neiðgirdo. Jau kelinti 

metai dalis visuomenës aktyviai ragina televizijas nebeteikti sovietinio 

prioriteto rusø kalbai ir pradëti subtitruoti visas uþsienio kalbas, ne tik rusø. 

Siûloma rodyti ne surusintus, o lietuviðkai subtitruotus pažintinius kanalus 

„Discovery“, „National Geographic“ ir kt., kaip kad rodomas „Viasat History“. 

Kaip þirniai á sienà. Televizijos atsikalbinëja vienodai: neturim teisës, 

per maþai þiûrovø (Estijoj, beje, jø triskart maþiau, bet estai perëjo prie 

skandinaviðkos praktikos – subtitruoti), per brangu, nëra techniniø galimybiø 

ir pan. Þodþiu, televizininkai visada impotentiðkai akcentuoja, ko 

jie negali, uþuot pradëjæ svarstyti, kà galëtø padaryti situacijai gerinti. 

87

Prorusiðkos ðalies ávaizdis 


Ásiliejusi á europines struktûras, Lietuva, pasirodo, pakeitë tik politiná 

rûbà, tuo tarpu manieros ir áproèiai liko seni. Blogiausia, jog nedaroma 

nieko, kad tie áproèiai pasikeistø. Vakarietiðka orientacija ir vakarietiðkos 

vertybës yra viso labo tik garsiai skelbiamos deklaracijos, vieðai rodoma 

uþsklanda. Skambiais pavadinimais daþnai dangstomas atvirkðèias turinys. 

Pamaþu rusëjanèioms Lietuvos komercinëms televizijoms labiau tiktø 

„Slavijos TV“ pavadinimas. Jei jos tai teisina kultûrine rinka ir derinimusi 

prie þiûrovø, tai ið tikrøjø visuomenës orientacija yra aiðkiai ne á tà pusæ. 

Nenuostabu, kad ir sveèiams ið senøjø ES ðaliø Lietuva tebeatrodo kaip 

Rusijos prieangis ar jos satelitë. 

Pajunginëjæs kitus Lietuvoje matomus TV kanalus, uþsienietis nesunkiai 

ásivaizduos esàs Rusijoje, ne Lietuvoje. Tad nereikia stebëtis, jog tikrasis, 

ne deklaratyvusis Lietuvos ávaizdis jau pradeda kenkti mums ES struktûrose 

– ðalia skurdo nutylima ir faktiðkoji prorusiðka visuomenës kultûrinë 

bei kalbinë orientacija bei jos palaikymas per televizijas. 

Lietuvos televizijø abejingumas broliø latviø valstybei yra sovietmeèio 

paveldas ir inercija. Interviu su Latvijos atstovais daþniausiai skamba 

rusiðkai, kaip anais laikais. Su Lietuvos atstovais Latvijoje – irgi. Apie 

Rusijà ar Lenkijà Lietuvos gyventojas þino daugiau negu apie Latvijà. 

Apsidairykim aplinkui – estai mato giminaièiø suomiø TV, rusai – ukrainieèiø 

ir baltarusiø bei atvirkðèiai. Esam vienintelës iðlikusios baltø tautos ir 

juokinam pasaulá tuo, jog atvykæs uþsienietis apie lietuvius ir latvius daþnai 

þino daugiau, negu mes patys vieni apie kitus. Ðvedai su norvegais, 

pavyzdþiui, stebisi, kad lietuviai su latviais nesistengia kalbëtis savo 

kalbomis, o griebiasi treèios kalbos – rusø ar anglø. 

Kà rodyti 

Televiziniø programø mainus bûtø galima pradëti laidomis apie kaimyninëje 

ðalyje gyvenanèius tautieèius. Latvijoje gyvena apie 30 000 lietuviø, 

ið jø maþdaug 60 proc. yra Latvijos pilieèiai. Lietuvoje latviø gyvena 

deðimtkart maþiau, t.y. maþdaug tiek pat, kiek totoriø ar þydø. Kaip ir kuo 

gyvena lietuviai Latvijoje ir latviai Lietuvoje, bûtø ádomu abiejø ðaliø 

þiûrovams. 

Labai ádomios galëtø bûti laidos apie turizmo bei verslo galimybes 

kaimyninëje ðalyje. Savo þiûrovà rastø ir laidos apie mûsø bendrà istorijà, 

paproèius, tautosakà. Netrûktø þiûrovø, mëgstanèiø laidas apie broliðkos 

ðalies literatûrà, menà, muzikà. 

Atsipirktø netgi atskiras plaèiau matomas Latvijos TV kanalas Lietuvoje 

bei Lietuvos TV kanalas Latvijoje. Svarbu, be abejo, kad tie kanalai bûtø 

transliuojami atitinkamai latviø ir lietuviø kalbomis, o filmai ar laidos – 

88

tritruotos antràja baltø kalba. Ðitaip padidëtø kiekvienos valstybinës kalbos 

reikðmë, iðsiplëstø baltø kalbø vartojimo sferos ir arealai, o latviams tai 

bûtø dar viena atspirtis prieð rusakalbiø nepilieèiø reikalavimà pripaþinti 

rusø kalbà antràja valstybine kalba Latvijoje. Kartu atkristø vienas ið 

reikalautojø argumentø, jog esà rusø kalba vartojama net paèiø baltø 

tarpusavio kontaktams. 

Be to, ðitaip prisidëtume prie Latvijos lietuviø ir Lietuvos latviø tautinio 

identiteto bei gimtosios kalbos palaikymo. Ðiuo atveju tikrai sektinas 

Rusijos ir Lenkijos pavyzdys – ðios valstybës negaili nei lëðø, nei pastangø 

savo tautieèiams kaimyninëse ðalyse palaikyti, áskaitant ir galimybæ jiems 

matyti gimtakalbæ televizijà. 

Neabejoju, kad tokie mainai kartu stiprintø ir abiejø ðaliø gyventojø 

patriotizmà, tautinæ savivokà bei pasididþiavimà tuo, jog esame baltai. O 

juk mûsø prie Baltijos – beveik puspenkto milijono. 

Publikuota 

http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=8929095&ndate=1141371304& 

categoryID=2997120 

2006 kovo 3 

+ 

sauksmas i tyrus, 2006 03 03 10:00 

Grazios mintys. Bet rusiskus kanalus 

finansuoja Rusija, o lietuviai tuo tik 

dziaugiasi, ir nemato nieko toliau savo 

nosies. 

Provincialas, 2006 03 06 11:53 

Neturejau laiko skaityti komentaru, tai 

galiu ir pasikartoti. 

Sutinku su autoriumi! Esame Rusijos 

informacineje erdveje ir toliau i ta 

liuna klimpstame. Toli mums dar iki 

estu, deja. Beda ne tik musu mentalitete 

bet beda yra musu TV kanalu 

poziuris, ypatingai LTV. Geda! Mieli 

TV kanalu vadai. Uzteks ir toliau 

rusinti Lietuva, ar nematote ka 

darote? Kur jusu patriotiniai jausmai. 

Jus turite savo rankose zirkles kurios 

gali nukirpti musu informacines siules 

su Rusija. Tiktai jusu deka Lietuva liko 


Komentarai 


89 

_ 

niponial, 2006 03 03 09:52 

Netiesa, nori. Tà norà iðreiðkë Lietuvos 

ir Latvijos forumo Pirmasis suvaþiavimas, 

ávykæs 2005 m. rugsëjo 22 d. 

Kaune. Suvaþiavimo kreipimesi yra net 

atskira pastraipa, skirta TV programø 

mainams 

Tai tame Forume susirinko abi tautos, 

100%? O jei as su kokiu Malawio 

bahuru sukursiu Lietuvos-Malawio 

foruma, ir raginsiu Lietuvoje rodyti 

Malawio Pirma valstybini kanala? 

Pasiseks, kazi? 

gintux, 2006 03 05 21:44 

kam mums brukate ta latviu TV? 

Mes juk latviskai nesuprantame ir 

neziuresime. Nespreskite savo asmeniniu 

problemu visuomenes saskaita 

(pinigais). Jei taip norite ziureti 

ZIRGAGALVIU TV – nusipirkite

+ 

ir liks Rusijos informacineje zonoje. 

Uzteks dairytis aplinkui, ‘just do it!’ Ir 

iniciatyva turetu parodyti LTV! 

Tadas-þemaitis, 2006 03 06 18:19 

Þiûriu dabar per savo Maþeikiø kabelinæ 

“Roventà” jau dvi valandas ukrainietiðkai. 

Maþeikiai Latvijos pasienyje. 

Latviai èia irgi gyvena, latviðkai 

supranta ir kalba ne viena deðimtis ar 

ðimtas þemaièiø ir lietuviø. Deja, 

ukrainietiðkai gatvëse kalbant negirdëjau. 

Tai kodël gi ukrainietiðkà kanalà 

nepakeisti latviðku. Mano galvon vis 

perðasi mintis – ar nenuperkamas mums 

Maskvos propagandinis opiumas kuo 

nors ið mûsø valdþios vyrø? Kaþkaip tas 

rusinimas prasidëjo Pakso laikais, ir nuo 

to laiko vis didëja. Triûbijam visur, kur 

tik galimaá apie latviø ir lietuviø 

draugystæ, o praktiðkai toliau lozungø 

nenuëjom. Prisimenu, gal prieð koká 10 

metø turëjom savo televizijoje laidelæ 

“Mokausi latviðkai”. Ar kaþkà panaðaus. 

Labai gera laida buvo, paprasta, viskas 

gerai ásimenama. Bet dingo. Nors jokios 

didelës informacijos apie Latvijà ir 

negaudavom, bet kiekvienas norintis 

iðmokti latviðkai buvo patenkintas. Kà 

gi, liko vël laukti. Gal sulauksim. Ir dar, 

jei kà áþeidþiau pajuokavæs apie 

suvalkieèiø tarmæ, atleiskit. Nieko 

blogo nenorëjau. 

leitis, 2leiðis, 2006 03 03 11:19 

Latvijos TV reikia ne dël ádomumo, o 

dël to, kad tai kaimynai. Kiekvienas ið 

jos rinksis ne tai, kas tau ádomu, o tai, 

kas já domins. Juk Baltarusijos ar 

Rusijos kanalø tu irgi neþiûri iðtisai – 

nuo A iki Z. :) 

Analitikë, 2006 03 08 09:59 

Kad tema aktuali, rodo ne tik komentarø 

kiekis, bet ir tai, kad jie vis dar 

nesibaigia, nors straipsnis jau senokai 

archyve. 

Pirmiausia dël argumentø, jog televizija 

yra komercializuota ir todël kabeliniø 

TV paketø turiná lemia rinka, o joje 

nëra vietos Latvijai. Ne visai. Paketus 


90 

_ 

satelitine antena (lekste) ir ziurekite 

sau i sveikata. 

Man nereikia tokios televizijos ir visai 

nedomina kas vyksta ten rytuose. 

Juk idomiau kas Europoje dedasi, ten 

kur auksta kultura. Juk toj Latvijoje 

kulturos tiek pat, kiek ir Rusijoje 

nuvaziavus toliau nuo Maskvos. 

Ogurkich, 2006 03 06 08:50 

Nesupratau kame problema. Pats 

autorius prisipazista, kad reikia tik 

ispirkti licenzija, ir pirmin, transliuokit! 

Ar norisi kaip visada nachaliavu? 

KESTAS, 2006 03 07 22:32 

Straipsnio tema – kada lietuviai matys 

Latvijos televizija. Bet komentarai vien 

apie Rusijos TV. Gal reiketu paklausti 

kitaip – ar mums to reikia. Atsiverskit 

programa – tie patys filmai, tos pacios 

licenzines laidos... Vietiniai kriminalai – 

tokis pacios bedos ,tik su latviskom 

pavardem... Tas pats, tik Latviskas 

seimas... Ar mums to reikia.Tai gal ir 

Estu. Irakui padedam – tai gal ir ju! 

Patys ir sumokekim.... 

Justas, KESTAS, 2006 03 07 22:41 

Pritariu – tikrai nereikia. Tie patys 

filmai ir kriminalai rodomi ir per 

Rusijos TV. Tai kam èia dar kartoti ið 

Latvijos, jeigu yra Rusija? 

leiðis, 2006 03 03 11:14 

Matau 2 Zirgo galvu programas 

pasienmyje su Latvija. Nieko doro. 

Tik sportio jie duoda daugiau ir 

etnografiniu programu. O siaip – 

smulkmë... 

krutas, 2006 03 06 10:20 

Dar viena rusofobo, pseudopatrioto 

rasliava. taip tikrai dazniausiai rusø 

kalba vartojama net paèiø baltø 

tarpusavio kontaktams, tai teisybe. 

Angliskai kai kas sneka, bet islieka 

rusu pagrindine. As mieliau ziuresiu 

rusu kanalus, nei latviu LNT ar koki 

dar geriau latviska TV3, kur puse filmu 

kaip ir musiskiu.

+ 

vis dëlto pasiûlo ir sudaro ne þiûrovai, 

o patys televizininkai, palikdami 

þiûrovams teisæ rinktis paketus “in 

corpore”, t.y. tokius, kokie jie yra. 

Abejoju, ar þiûrovai pasiûlë korëjietiðkus 

kanalus ar koká nors “Fasion”. 

Ir tikrai tiesa, kad tuose paketuose 

rusø kalbos dominavimas jau ima rëþti 

ausá, nes visuomenës sudëtis ir poreikiai 

yra pasikeitæ, o televizijos vis 

neperlipa á naujàjá traukiná, tebesëdëdamos 

praëjusio deðimtmeèio “konkëje” 

ar “pojezde”. 

Antra, jei TV bûtø palikta ristis 

savaime á rinkos pakalnæ, tada nereikëtø 

nei TV tarybø, nei prezidiumø, 

nei etikos komisarø. 

Netiesa ir tai, kad televizijos nesusijusios 

su politika. Ir dar kaip! Tik 

vaikui gali pasakoti, jog TV yra tas 

pat, kas apelsinø pardavinëjimas 

turguje. TV susijusi ir su uþsienio, ir su 

vidaus, ir su kultûrine politika. 

Pastaroji, palikta be prieþiûros, 

priþelia piktþoliø kaip ir bet koks 

nepriþiûrimas darþas /.../ 

Tik straipsnyje nutylëta, kiek pati 

Latvija yra suinteresuota, kad jos TV 

bûtø matoma Lietuvoje. Lietuvos 

valdþios nesuinteresuotumas akivaizdus. 

O Latvijos? 

Baltas, 2006 03 08 11:23 

Kada matysime? Kai pasikeis raudonøjø 

valdþia. Dabartinë nostalgiðkai laikosi 

rusø kalbos ir Rusijos kanalø. 

Vivi, 2006 03 08 21:54 

gal latviu tv butu geriau negu visos tos 

rusiskos lados. Net baisu isijugi ir 

prasideda visokie “okno””zonos&quo 

t;ir kitokios nesamoningos laidos. 

Tikrai pigus lt kanalai, negali issivaduoti 

is pigiu rusu ir kai kuriu 

vakaru, meksikos produkcijos. Liudna 

kai vykdomas toks nutautejimas... 

MMm..., 2006 06 01 22:53 

Labai noreciau latviu kalba laidu 

Lietuvoje... Ir tokie straipsniai mane 

liudina :( Zmones, MES BALTAI! 


91 

_ 

interpretatorius, 2006 03 06 22:53 

... neva norëta padaryt situacijos 

analizæ, taèiau rezultatas kaip visada 

tas pats – uþsiciklinta ties rusofobija ir 

gaunasi, kad galø gale vël kalta rusija... 

...plius koketiðkai apsimetinëjama, kad 

neva nëra nieko paprasèiau, kaip 

priverst ekonomikà ir politikà gyvent 

draugiðkai... 

... apie dauguma; "ultrapatriotiniu;" 

komentaru; að jau ir nebeðneku... 

... o galiausiai smalsu kas autoriø 

inspiravo tokiam straipsniui? pareigos, 

valdþia?..., – netikiu, kad tiesiog 

"prisirpo" savaime...


REDZAM TIKAI TAD, KAD ÐAUJ 

Lîdzautore Laimute Balode 

(Latvija) 

Kad Latvijâ redzçsim Lietuvas TV un Lietuvâ – Latvijas TV? Jûs teiksit 

– jau taèu redzam! Piemçram, “Pervij Baltijskij kanal”, TV filmu kanâlu 

“XXI” redz visa Lietuva. Latvijas pierobeþâ var redzçt arî citus kanâlus. 

Vienas Lietuvas kabeïtelevîzijas programmu paketç pazib arî divi citi 

Latvijas kanâli. Ko vçl vajag? 

Skan ciniski. Jo abi minçtie kanâli ir domâti krieviski runâjoðai auditorijai 

– tur ne vârda nesaklausîsi ne latvieðu valodâ, ne par Latviju, bet abus 

pârçjos, starp citu, sekundârus Latvijas kanâlus, redz tikai tâs kabeïtelevîzijas 

abonenti. Vârdu sakot, Lietuvâ par Latviju râdâm to, kas izdevîgi 

Maskavai, nevis Rîgai un Viïòai. 

Latvija ir vienîgâ Lietuvas kaimiòvalsts, kuras televîzijai nav tiesîbu 

translçt savas pârraides Lietuvâ. Krieviski – lûdzu! Latviski – nç! Jâpçrk 

licence. Taisnîbas labad atzîsimies, ka arî Lietuvai nav tiesîbu translçt 

savas TV programmas Latvijâ – tâ nav nopirkusi licenci. Polija un Krievija 

to nopirka un pieplûdinâja Baltijas valstis ar saviem TV kanâliem (it îpaði 

Krievija), bet Lietuva ar Latviju it kâ nemaz negribçtu viena otru redzçt. 

NATO dalîbvalstis. ES dalîbvalstis. Kaimiòienes. Etniskâs mâsas. Redz 

viena otru tikai tad, kad uz tâm kâds ðauj – kâ 1991. gada janvârî. 

Vai tieðâm nevçlas redzçt? 

Nav tiesa, vçlas. Ðo vçlmi pauda arî Lietuvas un Latvijas foruma Pirmais 

kongress 2005. gada 22. septembrî Kauòâ: 

3.2. “Aicinâm abu valstu valsts un kabeïtelevîzijas sâkt apmaiòu ar 

regulâriem kultûras un izglîtojoðiem raidîjumiem, sagatavot un râdît tos 

savas valsts valodâ ar tulkojumu subtitros (nevis audio!) otras valsts 

valodâ. Aicinâm pilnîgi atteikties no prakses tulkot ðâdus raidîjumus 

vai filmas kâdâ treðâ valodâ.” (http://www.lt-lv-forum.org) 

Televîzijas ðo aicinâjumu nesadzirdçja. Tâs, starp citu, daudz ko nav 

sadzirdçjuðas. Jau kuro gadu Lietuvâ daïa sabiedrîbas aktîvi aicina 

televîzijas nedot padomju laiku prioritâti krievu valodai un subtitrçt visas 

ârzemju valodas, ne tikai krievu. Tiek piedâvâts râdît nevis krieviskotus, 

bet lietuviski subtitrçtus izglîtojoðus kanâlus “Discovery”, “National Geographic” 

u. c., tâpat kâ tiek râdîts, piemçram, “Viasat History”. 

92

Kâ ziròi pret sienu. Televîzijas atrunâjas vienâdi: mums nav tiesîbu, 

pârâk maz skatîtâju (Igaunijâ, starp citu, to ir trîsreiz mazâk nekâ Lietuvâ, 

bet igauòi ir pâròçmuði skandinâvu praksi – subtitrçt), pârâk dârgi, nav 

tehnisku iespçju u. tml. Televîzijas cilvçki vienmçr bezspçcîgi uzsver, ko 

viòi nevar, tâ vietâ, lai sâktu domât, ko varçtu darît situâcijas labâ. 

Prokrieviskas valsts tçls 

Iekïâvuðâs Eiropas struktûrâs, Lietuva un Latvija, izrâdâs, ir mainîjuðas 

tikai politisko apìçrbu, kamçr manieres un ieraþas palikuðas vecâs. 

Sliktâkais, ka netiek darîts nekas, lai ðîs ieraþas mainîtos. Rietumu orientâcija 

un Rietumu vçrtîbas ir vienîgi skaïas deklarâcijas, publiski demonstrçjams 

priekðkars. Ar skaïiem nosaukumiem bieþi tiek slçpts pat pretçjs 

saturs. Lietuvas un Latvijas komerctelevîzijâm, kas lçnâm pârkrievojas, 

labâk piestâvçtu “Slâvijas TV” nosaukums. Ja tas tiek attaisnots ar 

kultûrtirgus nosacîjumiem un ar pieskaòoðanos skatîtâjiem, tad patiesâ 

sabiedrîbas orientâcija ir skaidri nepareizâ virzienâ. Nav brînums, ka arî 

viesiem no vecajâm ES dalîbvalstîm Lietuva un Latvija joprojâm izskatâs 

kâ Krievijas priekðnams vai tâs satelîtvalsts. 

Ieslçdzot pârçjos Lietuvâ un Latvijâ redzamos TV kanâlus, ârzemniekam 

pavisam viegli radîsies iespaids, ka viòð atrodas Krievijâ, nevis Baltijâ. Tad 

nevajag brînîties, ka îstais, ne deklaratîvais mûsu valstu tçls jau sâk mums 

kaitçt ES struktûrâs – blakus nabadzîbai tiek noklusçta arî faktiskâ prokrieviskâ 

sabiedrîbas kultûra un valodas orientâcija, kâ arî tâs atbalsts televîzijâs. 

Lietuvas televîziju vienaldzîba pret brâïu latvieðu valsti ir padomju laika 

mantojums un inerce. Intervijas ar Latvijas pârstâvjiem visbieþâk skan 

krieviski – kâ tajos laikos. Ar Lietuvas pârstâvjiem Latvijâ tas notiek precîzi 

tâpat. Par Krieviju un Poliju Lietuvas iedzîvotâji zina vairâk nekâ par 

Latviju. Palûkosimies apkârt – igauòi redz radinieku somu TV, krievi – 

ukraiòu un baltkrievu TV un otrâdi. Esam vienîgâs izdzîvojuðâs baltu tautas 

un smîdinâm pasauli ar to, ka atceïojis ârzemnieks par lietuvieðiem un 

latvieðiem bieþi vien zina vairâk, nekâ mçs paði zinâm viens par otru. Zviedri 

un norvçìi, piemçram, brînâs, ka lietuvieði ar latvieðiem nemçìina runât 

savâ valodâ, bet òem talkâ treðo valodu – krievu vai angïu. 

Ir ko râdît 


Apmaiòu ar televîzijas programmâm varçtu sâkt ar raidîjumiem par 

kaimiòvalstî dzîvojoðajiem tautieðiem. Latvijâ dzîvo ap 30 000 lietuvieðu, 

no kuriem apmçram 60% ir Latvijas pilsoòi. Lietuvâ latvieðu dzîvo desmitreiz 

mazâk, t. i., apmçram tikpat, cik tatâru vai ebreju. Kâ dzîvo lietuvieði Latvijâ 

un latvieði Lietuvâ, kâdas ir viòu saknes kaimiòvalstî, bûtu interesanti 

uzzinât abu valstu skatîtâjiem. 

93


Ïoti interesanti varçtu bût raidîjumi par tûrisma un uzòçmçjdarbîbas 

iespçjâm kaimiòvalstî. Savu skatîtâju atrastu arî raidîjumi par mûsu kopîgo 

vçsturi, ieraþâm, folkloru. Netrûktu skatîtâju, kam patîk raidîjumi par brâïu 

valsts literatûru, mâkslu, mûziku. 

Atmaksâtos pat atseviðís plaðâk redzams Latvijas TV kanâls Lietuvâ 

un Lietuvas kanâls Latvijâ. Svarîgi, protams, lai ðie kanâli tiktu translçti 

atbilstîgi latvieðu un lietuvieðu valodâ, bet filmas un raidîjumi – titrçti otrâ 

baltu valodâ. Tâdçjâdi palielinâtos katras valsts valodas nozîme, paplaðinâtos 

baltu valodu lietoðanas sfçras un areâli, bet latvieðiem tas bûtu 

vçl viens atbalsts pret krieviski runâjoðo nepilsoòu prasîbu atzît krievu 

valodu par otru valsts valodu Latvijâ. Reizç atkristu prasîtâju arguments, 

ka krievu valoda tiek lietota pat paðu baltu savstarpçjos kontaktos. 

Turklât ðâdi mçs varçtu pielikt savu roku pie Latvijas lietuvieðu un 

Lietuvas latvieðu tautiskâs identitâtes un dzimtâs valodas atbalsta. Ðajâ 

gadîjumâ tieðâm ir vçrts sekot Krievijas un Polijas piemçram – ðîs valstis 

neþçlo ne lîdzekïus, ne centienus atbalstît savus tautieðus kaimiòvalstîs, 

ieskaitot iespçju redzçt viòiem dzimtâs valodas televîziju. 

Neðaubâmies, ka ðâda apmaiòa vienlaikus arî stiprinâtu abu valstu 

iedzîvotâju patriotismu, tautisko paðapziòu un lepnumu par to, ka esam 

balti. Bet mûsu pie Baltijas jûras – gandrîz pieci ar pusi miljona. 

Publicçts: 

Latvijas Avîze, 2006. 10. aprîlî 

http://www.delfi.lv/news/comment/comment/article.php?id=14169839 

2006. 13. aprîlî 

http://www.klubs415.lv/modules.php?op=modload&name=News&file= 

article&sid=337&mode=thread&order=0&thold=0 

2006. 13. aprîlî 

http://tautiskums.blogs.lv/atsauksmes/11121/ 

2006. 20. aprîlî 

+ 

piparjanka, 13.04.2006 07:06 

Sen vajadzîgs raksts! 

PSKP ir pie varas. Latvija, kâ valsts 

vçl jau nav atjaunota, jo nau atjaunots 

Pavalstniecîbas Likums, kas nosaka 

pilsoòu loku, kas veido Latvijas Valsti. 

Jebkuru Valsti veido Zeme – tas ir 

Komentâri 


94 

_ 

Zebrs, 13.04.2006 08:58 

Un ko gribçja pateikt!! 

Es ar Lietuvieðiem runâju angliski, ja 

ko vçl nevar saprast – tad krieviski! 

Sorry lietuviski nemâku. Papildus tam 

ir jârçíina cik liel auditorija bûs 

ðâdiem raidijumiem.

+ 

teritorija un cilvçku kopa , kas ir 

atbildi par ðo valsti. Tâpçc augsti god. 

un cienijamim prof. gribu atgâdinât, ka 

pilsonis ir pilngadîga rîcîbas spçjîga 

persona un Latvijâ tâ ir 21 gadu veca. 

Un te ir jautâjums: vai bçrns var bût 

pilsonis? Vai vâjprâtîgais var bût 

pilsonis? Viòi var bût pavalstnieki, 

atbilstoði Latvijas Pavalstniecîbas 

Likumam, jâ dzîmuði Latvijâ. 

Tâ við i!, piparjanka, 13.04.2006 

07:16 

Latvija jau nav atjaunota, bet tiek 

veidota ar vecâs nomenklatûras rokâm 

jauna valsts uz Krievijas kolonijas 

bâzes, izmantojot brîvvalsts atribûtiku 

un Satversmi, kuru steidzîgi pârveidoja 

lîdz nepazîðanai. 

hmm, 13.04.2006 08:00 

Latvija ir èekistiska muïíu zeme, kas 

naivi mçìina latvieðiem iestâstît ka 

esot Latvijas valsts. Latvija ne sekundi 

nav bijusi brîva pçc 1991. gada, nu jau 

skaidrs ka arî nekad nebûs. Visu ðeit 

kontrolç maskava ar savu èekistu 

marioneðu palîdzîbu, sâkot ar godMAN 

un beidzot ar ðreku, sâkot ar ulMAN un 

beidzot ar tanti veru, pârçjos nav vçrts 

pat pieminçt. Dîvaini, bet arî 90% 

lietuviskajâ Lietuvâ ir lîdzîgs stâvoklis. 

Lietuvis, 2Nja, 13.04.2006 08:39 

Mans domât, ka vajadzçtu uztaisît 

vienu kopçjo mâkslîgo Baltu valodu, 

Saki, lûdzu, vai ir viena kopçja slâvu 

valoda? Slâviem taèu tas bûtu vçl 

aktuâlâk jo slâvu valodu ir vairâk nekâ 

divas. Manuprât, nav jçgas izgudrot 

kaut ko mâkslîgu, kamçr vçl esam 

dzîvi. Es iemâcîjos latvieðu valodu, un 

man kïuva pieejama arî jûsu daiïliteratûra, 

zinâtne, vçsture, radio, avîzes. 

Bet ko tu, draugs, lasîtu tajâ mâkslîgajâ 

baltu valodâ? Un ar ko tu runâtu tajâ? 

Vai tu Lietuvâ, Polijâ, Vâcijâ ar 

daudziem vari sarunâties esperanto? 

Tikai ar daþiem. Ir tikai divas dzîvas 

baltu valodas. Izdevîgâk ir iemâcîties 

to otro, nevis veidot vçl lieko nedzîvu 

treðo. 


95 

_ 

Par to krievu valodu – tas tik ir 

loìiski ka lielâkâ daïa kabeïa ir 

kreiviski, jo lielâkâ daïa ir cilvçku, kas 

prot krieviski, bet neprot angliski un 

piegriestos lasît titrus. Tapçc arî 

kreivu valoda dominç kabelî!! 

Âgenskalna dþedajs, 13.04.2006 09:55 

Kas aizliedz veidot “latviskâkus” 

televîzijas kanâlus? Uz priekðu, cien. 

autore, veidojiet! Neuzskatu, ka 

valstiski nozîmîgus mçríus (latvieðu 

valodas saglabâðana) ir jâsasniedz uz 

privâtpersonu rçíina. Kas maksâ, tas 

arî mûziku pasûta. Autore laikam grib, 

lai krievijas biznesmeòi (1 baltijas 

kanâls) uztraucâs par latvieðiem? 

Kâdçï? Vai pret tiem arî bûs labvçlîgâka 

politika? Ðaubos. 

tooms, 13.04.2006 11:02 

Ðajâ rakstâ kaut kas iet ðíçrsâm. 

Priekð kam tad es pusi no sava 

galvaskausa valodas centra esmu 

aizòçmis ar krievu valodu, ka tagad tâs 

vietâ man jâmâcâs vçl leiðu valoda, lai 

kaut ko saprastu no viòu TV raidîjumiem. 

Gribam vai nç, nu ir mûsu 

valodas ar daudz zemâku pielietojamîbas 

iespçju nekâ krievu. Lai tad arî 

Puðkina, Ïeva Tolstoja un Sergeja 

Jeseòina valoda turpina pastâvçt kâ 

starpnacionâls sazinâðanâs lîdzeklis. 

Citâdi iznâk kâ vairumâ gadîjumu 

Igaunijâ: krievu valodu esam “aizmirsuði”, 

bet angïu valodu vçl neesam 

apguvuði. Viljars Liepâjâ. 

VIP, 13.04.2006 14:58 

Latvija ir vienîgâ Lietuvas kaimiòvalsts, 

kuras televîzijai nav tiesîbu 

translçt savas pârraides Lietuvâ 

Pravilno. Zacem musorit efir melkimi 

nikomu neponiatnymi umirajuscimi 

jazykami. 

zîmulis, 15.04.2006 15:53 

jo cilvçks vairâk zina valodas, jo 

labâk, taèu viòam nevar uzspiest 

mâcîties valodu, kura viòam neinteresç 

un nav vajadzîga. Lai piedod mûsu TV

+ 

Arvîdsd Kalme, 13.04.2006 11:20 

“Spalvainâ roka”, kas organizç un diriìç 

visus procesus postpadomiskajâ telpâ nu 

nemaz nav ieinteresçta, lai latvji un 

lietuvji draudzçtos un turçtos kopâ ! 

Vecis, 13.04.2006 12:05 

Prâtîgs rakstiòð. Diemþçl, kabeïtelevîziju 

programmas nosaka privâtpersonas, 

to izvçli – nauda, bet naudas 

Latvijâ ir vairâk krieviem (gan no 

kompartijas un èekas slepenajiem 

fondiem, gan pa tieðo no Maskavas, 

gan bandîtisko grupçjumu “obðèaki”...), 

tâdçï arî TV kanâli pârkrievojas. 

Anna, 13.04.2006 16:34 

Krievu valodas telpa Latvijâ nozîmç 

arî krievu informâcijas telpu. Lîdz ar 

to – krievu propagandas telpu ar 

attiecîgi apstrâdâtu sabiedrîbu. Secinâjums 

ir viens – Latvija un varbût arî 

Lietuva ir Krievijas marionetes ES un 

NATO sastâvâ. Visu cieòu ðî raksta 

autoriem! 

Latvijas leitis, orâkuls, 13.04.2006 16:41 

Mâcies no krieviem – viòi prot to 

savienot un tâpçc uzvar ideoloìisko 

karu. Gandrîz vienmçr. Bet mçs 

zaudçjam tieði tavas norâdîtas sadales 

dçï. Arî gandrîz vienmçr. 

þemaitis, 13.04.2006 18:52 

Ið tikrøjø, kodël nematom Latvijos 

TV? Rusai draudþia? Nëra pinigø? Ar 

tik geros valios? 

Jânis, 14.04.2006 07:49 

Jautâjums Latvijas TV padomei: kâpçc 

mçs Latvijâ neredzam Lietuvas un 

Igaunijas TV? 

Joe, 14.04.2006 11:09 

Tâpçc, ka TV padomç sçþ ielikteòi no 

partijâm, kuru sponsori nav teikuði, ka 

Latvijâ jâskatâs Lietuvas un Igaunijas tv, 

un vçl kaitîgâk, viòuprât, ir skatîties 

filmas oriìinâlvalodâs ar latvieðu 

subtitriem – jo citâdi letiòi var aizmirst 

“lielo puðkin-tolstih-oòegin Bïin”. 


96 

_ 

kanâli, bet Krievijas TV kanâlos 

redzmajiem raidîjumiem, koncertiem, 

filmu seriâliem ir daudz augstâks 

lîmenis. Seriâli, kurus raida Krievijas 

Tv, cilvçkiem patîk tâpçc, ka tajos ir 

aizraujoði siþeti, filmu autori nebaidâs 

râdît dzîves negâcijas – vardarbîbu, 

bagâto un nabago attiecîbas, kukuïoðanu 

daþâdos lîmeòos un cîòu ar to. Pie 

mums bieþi râda filmas, kurâs pârsvarâ 

notikumi risinâs ideâlâ sabiedrîbâ, kur 

viss ir roþaini un skaisti. Bet reâlajâ 

dzîvç viss ir pavisam savâdâk... 

Haizivs, 14.04.2006 23:49 

Leiðu tâlrâde ir tâds pats mçsls kâ 

latvieðu TV. Krievu kanâli ir vienîgie 

ko var skatîties. 

Kruglodurov, Haizivs, 14.04.2006 

23:49, 15.04.2006 11:28 

Pilnigi piekritu! Vispar leishu valsts ir 

tads pats mesls, ka latvieshu valsts. 

Krievija ir ista valsts, ar ko var 

rekinates. 

orâkuls, 13.04.2006 15:49 

Te nu saduras inteliìence ar komerciju 

– un neko darît... Vieni grib neatkarîgu 

taisnîbu komercijas vidç, otri atkarîgu 

taisnîbu komercijas vidç:)

SUGNIAUÞTI LATVIJOS RUSØ KUMÐÈIAI 

Ðiomis dienomis Rygoje vieði pirmasis Rusijos Federacijos prezidentas 

Borisas Jelcinas. Latvijos prezidentë Vaira Vykë-Freiberga sveèiui áteiks 

aukðèiausià ðalies apdovanojimà – Trijø Þvaigþdþiø I laipsnio ordinà (Didájá 

Komandoro kryþiø). Apdovanojimas B. Jelcinui skiriamas Latvijos Respublikos 

pripaþinimo 15-øjø metiniø ir jo paties 75-øjø gimimo metiniø proga. 

Trijø Þvaigþdþiø ordinas paprastai skiriamas uþ didelius nuopelnus 

Latvijai. 1991 m. rugpjûèio 24 dienà B. Jelcinas pasiraðë ásakà dël Latvijos 

(taip pat ir Lietuvos bei Estijos) valstybinio suverenumo – ðitaip Rusija 

oficialiai pripaþino Latvijos nepriklausomybæ. 

„Jelcinas – Latvijos rusø iðdavikas!“ 

Buvusá Rusijos prezidentà Latvijos rusø visuomeninës organizacijos 

pasitinka sugniauþtais kumðèiais. Artëjant vizitui, jos paskelbë pareiðkimà, 

kuriame teigiama, jog: „sutikæs priimti ordinà, Jelcinas ne tik eiliná kartà 

iðduoda Latvijos gyventojus rusus, bet ir solidarizuojasi su nedemokratine 

nacionaline Latvijos Respublikos politika.“ 

Pareiðkime sakoma, kad, anot istorikø ir politologø, Latvijos nepriklausomybës 

pripaþinimo aktas buvæs pasiraðytas pernelyg skubotai, o pats 

jo tekstas esàs parengtas neprofesionaliai – mat dokumente net neuþsimenama 

apie tautiniø maþumø teisiø iðsaugojimo garantijas. Pasak pareiðkimo 

autoriø, tuo istoriniu momentu, kai buvo galima apibrëþti normalø teisiná 

statusà þmoniø, ne savo valia (sic!) atsidûrusiø svetimoje ðalyje, Rusijos 

vadovybë ir pats Jelcinas nesugebëjæs ar nenorëjæs pasinaudoti tomis 

sàlygomis ir savo tëvynainius Latvijoje palikæs likimo valiai. 

Rusø visuomeniniø organizacijø nuomone, viso to loginë seka buvo 

Latvijos Aukðèiausiosios Tarybos 1991 m. spalio 15 d. sprendimas padalyti 

visuomenæ á pilieèius ir nepilieèius ir ðitaip atimti politines teises ið 

treèdalio ðalies gyventojø, daugiausia nelatviø. Pareiðkime ðmësèioja 

tokios stereotipinës frazës, kaip „Latvijos rusø gyventojø politinë diskriminacija“, 

„prievartinës asimiliacijos pavojus“, „valdantysis latviø nacionalradikalusis 

politinis elitas“, „latviðka Latvija“ ir pan. Pareiðkimà pasiraðë 

Latvijos rusø bendruomeniø jungtinis kongresas, Latvijos rusø bendruomenë, 

Daugpilio rusø bendruomenë, Jelgavos rusø kultûros bendruomenë 

„Veèë“, Liepojos rusø bendruomenë, Rëzeknës rusø bendruomenë 

„ROR“, Rygos rusø regioninë bendruomenë. 

Pareiðkime nauja nebent tai, kad rusø bendruomeniø atstovai visø kitø 

Latvijos tautiniø maþumø nebetraktuoja kaip rusakalbiø ir nebeðneka jø 

97


vardu. Net statistika yra kuklesnë – nepilieèiø 1991 m. nurodomas tik 

treèdalis, o ne pusë, nutylint, kad ðiuo metu visi nepilieèiai Latvijoje sudaro 

ne 33, o tik 18 proc. ðalies gyventojø. (Teisybës dëlei reikia pasakyti, kad 

ið 630 tûkst. Latvijos rusø pilietybës ðiuo metu neturi 44 proc., ið 84 tûkst. 

baltarusiø – 65 proc., ið 54 tûkst. ukrainieèiø – 73 proc.) 

Prieð keletà metø su statistika bûdavo manipuliuojama drastiðkiau. Buvo 

tvirtinama maþdaug taip: jei Latvijoje yra 2,5 mln. gyventojø, o ið jø 1,3 

mln. latviø, tai likusieji yra rusakalbiai ir visø jø teisës yra paþeidinëjamos. 

Kiek ið tø „rusakalbiø“ kitatauèiø mokëjo latviðkai ir nesiskundë savo teisiø 

paþeidinëjimu, propagandininkai nesuko galvø. Pasilypëjusi ant ðio 

pseudostatistikos laiptelio, Rusijos propaganda visam pasauliui nesidrovëdama 

skelbusi, jog Latvijoje gyvena daugiau kaip milijonas rusø. Ið 

tikrøjø milijonas su trupuèiu susidarytø tik sudëjus visø trijø Baltijos 

valstybiø rusus, ið kuriø per 600 tûkst. bûtø Latvijos rusai, apie 400 tûkst. 

– Estijos ir 200 tûkst. – Lietuvos. 

Ekskursai á istorijà 

Latvijos rusø organizacijos lygina dabartinæ situacijà su tarpukario 

Latvijos vidaus politika, kai, pasak jø, „autoritarinio ir nedemokratinio 

reþimo vadas Karlis Ulmanis stengësi sukurti monolitinæ tautinæ valstybæ“. 

Kitaip sakant, duodama suprasti, jog dabartinë politika yra tarpukario 

blogiuko prezidento K. Ulmanio politikos tàsa. To Ulmanio, kurio „reþimà“ 

1940 m. nuvertë ir latviø tautà ið burþujø nacionalistø vergijos iðvadavo 

ðlovingoji Raudonoji armija. 

Istorijos interpretuotë Latvijos visuomenæ dalija á dvi stovyklas. 

Alyvos papila ne tik vietinë rusakalbë ar Maskvos þiniasklaida, bet ir 

Rusijos diplomatai. Antai Rusijos ambasadorius Latvijoje V. Kaliuþnyj buvo 

vieðai pareiðkæs, jog pilietybæ gauti rusams trukdàs ir Latvijos istorijos 

egzaminas, kuriame ið jø, rusø, reikalaujama pripaþinti sovietinës okupacijos 

faktà, o tai esàs ruso sielos prievartavimas, nes jis istorijos mokæsis ið 

kitokiø vadovëliø ir visà tà istorijà nuo 1940 m. ásivaizduojàs visiðkai kitaip. 

Jau istorija daliai rusø tapæs ir jø gyvenimas Latvijoje. Èia sovietmeèiu 

gimusieji ir uþaugusieji teigia, jog uþ savo tëvø ar seneliø veiksmus jie 

neatsako, Latvijos okupavimu jø neapkaltinsi, jø tëvynë esanti ne Rusija, 

o Latvija, ir jie savo tëvynëje norá turëti visas teises. Sau pavadinti jie net 

etnonimà sugalvojæ – latvijec, kad skirtøsi nuo latviø (latyð) ir Rusijos 

rusø. Latviø kalba? O kam ji? Ar amerikieèiai, girdi, mokæsi indënø kalbos? 

Arba britai Australijos aborigenø? 

Viena Latvija – dvi visuomenës 

Latvijos etnokultûrinæ ir kalbinæ situacijà lietuviui suprasti sunkoka, 

nes skiriasi nacionalinë gyventojø sudëtis ir bendravimo tradicijos. 

98

Lietuvoje lietuviai sudaro per 80 proc. gyventojø; ðitas procentas maþai 

kito ir sovietmeèiu. Lietuvos tautinës maþumos, be keliø iðimèiø, paprastai 

gerai mokëdavo ir moka lietuviðkai. 

Latviø procentas Latvijoje 

sovietmeèiu tolydþio maþëjo 

dël nuolatinës ir gausios 

slavø (rusø, ukrainieèiø) imigracijos. 

Iki II pasaulinio karo 

latviai Latvijoje sudarë 77 

proc. gyventojø (1935 m.). Po 

karo etninë situacija Latvijoje 

pasikeitë ið esmës – 1959 m. 

latviø buvo 62 proc., o 1989 

m. – tik 52 proc. Ðiuo metu 


70 

60 

50 

40 

30 

20 

10 

0 

1959 1989 1994 2001 2006 

Latviai Rusai Baltarusiai Ukrainieèiai Lenkai 

1 pav. Latviai ir slavai Latvijoje (proc.). 

(2006 m.) latviai savo ðalyje sudaro 59 proc. (1 pav.). 

Rusø procentas Lietuvoje sovietmeèiu svyravo tarp 8 ir 9 (ðiuo metu – 

apie 6 proc.), tuo tarpu Latvijoje jis didëjo nuo 26 (1959) iki 34 (1989) (ðiuo 

metu rusai Latvijoje sudaro 28 proc. gyventojø; 1935 m. – 9 proc.). Rusai 

plûdo á Latvijà kaip darbo jëga beatodairiðkai pleèiamai pramonei („broliðka 

pagalba latviø tautai“), Latvijoje stengdavosi pasilikti ir á atsargà iðëjusi 

sovietinë karininkija. 

Dël tokios disproporcijos visiðkai suprantamas latviø atsisakymas 1991 

m. priimti nuliná pilietybës variantà, kaip tai padarë Lietuva. Nuogàstauta, kad, 

turëdami balsavimo teisæ ir net kojø gerai Latvijoje neapðilæ, gausûs rusakalbiai 

imigrantai pateks á Saeimà bei savivaldybes ir pakreips ðalies kelià NVS ar net 

atgal,. Rusijos link. Sovietmeèiu Latvijoje rusø kalbos pozicijos ásitvirtino taip 

stipriai, kad maþai tepajudinamos iki ðiol. De facto tai antroji valstybinë kalba 

Latvijoje. Dël tø tradicijø Latvijoje susidarë dvi visuomenës: latviðkai kalbanti 

(áskaitant ir kai kurias tautines maþumas) bei rusakalbë. Latvijoje kur kas labiau 

nei Lietuvoje aprusëjusi televizija – iðskyrus nacionalinæ TV, kiti kanalai net 

latviø kalbà subtitruoja rusiðkai. TV produkcija, kurià Latvija eksportuoja á 

Lietuvà (pvz., XXI TV Filmu kanâls) irgi parengiama rusakalbei auditorijai. Kino 

teatruose filmai anglø ar kuria kita kalba subtitruojami abiem kalbomis vienu 

metu: latviðkai ir rusiðkai. Iðliko tradicija á pareigûnà ar pardavëjà kreiptis 

pirmiausia rusiðkai, ne latviðkai, jei neþinoma, kokios jis tautybës. 

Tad ir Latvijos rusakalbiams nëra jokio poreikio mokytis valstybinës 

latviø kalbos, nes visur sudarytos sàlygos iðsiversti su rusø kalba. Nenuostabu, 

kad ir savanoriðkas kultûrinis geto Latvijos rusams jokiø integracijos 

keblumø nekelia. Vienintelis motyvas siekti pilietybës yra gauti teisæ 

dalyvauti rinkimuose. Taèiau sovietmeèiu gimusius „latvijcus“ þeidþia 

pilietybës gavimo sàlygos: kalbos, istorijos ir konstitucijos pagrindø 

egzamino laikymas bei tam tikras mokestis. Kaip pavyzdá „latvijcai“ pateikia 

Lietuvà – ten rusams pilietybë buvusi suteikta be jokiø sàlygø. 

99


Latvijoje leidþiami gausûs rusiðki laikraðèiai ir þurnalai savo straipsniø 

tonu daþnai primena Lietuvos „Jedinstvos“ stiliø – atrodo, kad leidinys 

iðleistas prieðiðkoje Latvijai valstybëje. Latvijoje susisuko lizdà liûdnai 

Lietuvoje pagarsëjusios Baltijos akademijos centras – Baltijos rusø 

institutas, taip pat Maskvos propagandinis TV ruporas – Pirmasis Baltijos 

kanalas. 

Kiek nors keisti ðià situacijà europëjimo link Latvijoje trukdo giliai 

ðaknis áleidæs rusø kapitalas, kuris rusø kalbà pavertæs dar ir verslo kalba. 

Lietuvos verslininkai Latvijoje daugeliu atvejø irgi stiprina rusø, ne latviø 

kalbos pozicijas. (Lietuvos diplomatus ðiuo poþiûriu turbût reikia mandagiai 

nutylëti.) 

Tad rusai, palyginti su kitomis tautinëmis maþumomis, Latvijoje ið 

tikrøjø turi iðskirtines teises. B. Jelcino vizito kritika jiems yra dar viena 

proga atkreipti á save dëmesá, siekiant strateginio tikslo: áforminti ðá 

visuomenës dvilypumà ir de iure. 

Publikuota 


2006 rugpjûèio 22 

http://www.lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?p=2090&sid=3147579532 

ea5918fa93904505e0d4a0 

+ 

zmogus to Arturas, 2006 08 22 15:04 

.... ech, tai gal nusiimk rozinius 

akinius... apsidairyk geriau... 

Aleksotas, Arturui, 2006 08 22 15:09 

Pritariu tau. Respect! Rusas rusui 

nelygu. Yra Nikolajus Medvedevas ir 

yra Valerijus Ivanovas. Að irgi turiu 

daug gerø rusø draugø ir branginu jø 

draugystæ. Taèiau në vienas jø neketina 

paversti Lietuvos “aborigenø labusø 

þeme”. Straipsnis ne apie tokius. 

Artûrui, 2006 08 22 16:04 

Na nereikia Lietuvos rusø rodyti jos 

patriotais. Nesutikau nei vieno ruso 

kuris þaidþiant su CSKA bûtø sirgæs uþ 

“Þalgirá”. To ir nereikia. Uþtektø to, 

kad neniekintø Lietuvos, lietuviø 

kalbos, bûtø pakantûs mûsø paproèiams. 

Deja... 

Komentarai 


100 

_ 

Arturas, 2006 08 22 15:02 

Linkëèiau visiems daugiau pakantumo. 

Manau, didesnioji dalis jau Lietuvoje 

gimusiø rusø ar lenkø Lietuvà laiko 

savo tëvyne ir turi teisæ jà mylëti ne 

maþiau uþ kitus. Giesmæ “Lietuviais 

esame mes gimæ” paraðë Zauerveinas, 

turbût kiekvienas supranta, kad tai ne 

lietuviðka pavardë, bet ar gali bûti 

lietuviðkesnë giesmë ... Paklauskite 

kaimyno ruso uþ kà jis “sirgo” per 

Þalgirio ir CASK rungtynes sovietmeèiu? 

Retas pasakys, kad uþ CASK. 

Pradëkime mylëti ðalá, kurioje gyvename 

nuo maþø dalykø ... Bûkime 

teisingi. 

naujas rusas, to idomu, 2006 08 22 

14:23 

kaip galima gyventi valstybeje sitaip 

jos nekenciant


_ 

+ 

idomu, 2006 08 22 13:45 

kaip galima gyventi valstybeje sitaip 

jos nekenciant ir linkint jai tik blogo. 

cia tik rusai taip sugeba, totaliai viska 

apsikti, paskiau stebisi kodel ju taip 

nemyli. tiesa, Lietuvoje, veselka ir 

kaza-mira juos myli. 

Naujam rusui, 2006 08 22 14:39 

Tu teisus – yra lietuviø nekenèianèiø 

Lietuvos Jie iðvaþiuoja á Airijà, D. 

Britanijà, Ispanijà ir kt. civilizuotesnes 

ðalis, bet neteko girdëti, kad jie tø ðaliø 

nekæstø taip kaip kai kurie rusai Gruzijos, 

Latvijos, Lietuvos, Ukrainos ar kitos buv. 

SSSR kolonijos. Suprantam kodël – 

nebesat “vyresni broliai” ir dël to ðirstat. 

Janis, 2006 08 22 13:44 

Rusai ið visø ðaliø labiausiai keikia 

Latvijà, bet ið jos, kur pagal juos esà 

antrarûðiai, neiðvyksta net á Rusijà. 

Kodël? Matyt Latvijoj jiems nëra taip 

blogai kaip sako, arba labai blogai 

Rusijoj. 

Aleksotas, 2aleksotui, 2006 08 22 

15:41 

Lietuvos rusai, tokie kaip M. Dobuþinskis 

ir L. Karsavinas, Lietuvai yra 

davæ tiek, kad retas lietuvis galëtø tuo 

pasigirti. Ta proga vienas pastebëjimas: 

daugelis dabartiniø Latvijos rusø savo 

kultûrà sieja su sovietine Rusija, ne su 

Latvija. Pradedant nostalgiðkais 

sovietiniais filmais ir kobzoniðkomis 

dainomis, baigiant visokiais zadornovais 

ir leontjevais. 

Krapas, 2006 08 22 14:05 

Gaila, bet Latvijos miestuose tikrai 

didþiulë rusø átaka. Rusø niekinamà 

poþiûrá á latvius puikiai iliustruoja 

Latvijos Delfi rusiðkosios dalies 

komentarai. O latviai sutikti Latvijoj 

ar tolimuose uþsieniuose irgi negali 

ramiai kalbëti apie savo rusus. 

Naivus, Krapui, 2006 08 22 14:19 

Latvijos rusiðkas Delfis apskritai yra 

þemiau kritikos, ypaè komentarai. 

Kruglodurovø ir derþimordø ferma. 

101 

Tu cia turbut apie Lietuva ir lietuvius? 

Kodel jus patis gyvenat taip nekenciamoj 

Lietuvoj? 

rasa, 2006 08 22 16:12 

pats terminas “nepilieèiai” kaþkaip 

keistai atrodo... Dar teko girdëti, kad 

Latvijoje sulatvinami rusø vardai – 

kam to reikia? 

Petras, 2006 08 22 16:21 

Gerai dar, kad Lietuvoje rusai neskriaudþiami 

taip, kaip Latvijoje 

latviams, 2006 08 22 16:28 

paradoksas – tarpukariu latviai nemëgo 

vokieèiø. Vadino juos kryþiuoèiø 

palikuonimis, ið baronø buvo konfiskuojamos 

þemës, straipsnyje minimas 

Ulmanis buvo nukvakæs nacionalistas – 

Rygos senamiestyje!!! griovë ðimtameèius 

pastatus vien tik dël to kad jie 

pastatyti vokieèiø – idiotizmo virðûnë! 

Na ka, latviai, netekote vokieèiø kurie 

jus iðmokino raðto, iðmokino mûryti 

(dabar latviø istorikai tai pripaþásta), 

net kaip latviø tauta susiformavote 

dëka vokieèiø kultûrinës átakos. Buvo 

nepatenkinti jais – ir ðe tau: nebeliko 

vokieèiø atsirado þyyymiai “kutûringesni”, 

kurie iki ðiol net neiðmoko 

latviðkai (tarpukariu vokieèiø biurgeriai 

ir baronai latviðkai mokëjo) 

Problema yra paèiuose jûsyse 

Gintaras, 2006 08 24 09:10 

Gan kebli situacija Latvijoje – daug 

kitatauèiø, bet jie nevienalyèiai. Darbo 

reikalais bendrauju su Latvijos rusais 

verslininkais (verslininkø latviø 

nesutikau...), tai jie gan protingi ir 

iðsilavinæ þmonës, taèiau latviðkai 

kalbëti jiems sunku. O ruda masë Rygos, 

Daugpilio gatvëse – tai debilai, kuriø 

net Rusija nenorëtø...O tiems, kas 

diskutavo apie pasienio problemas su 

latviais 1921-22 metais, galiu pasakyti, 

kad oficiali Latvijos vyriausybë rëmë 

lenkø okupacijuà Rytø Lietuvoje, todël 

istorija apsivertë – tik nereikia mums 

latviams atsilyginti tuo paèiu...

+ 

:-(, 2006 08 22 14:32 

taip jau yra shitoj Europos dalyje: kuo 

daugiau Rusijos Latvijoje, tuo mazhiau 

Latvijos Latvijoje; kuo daugiau Rusijos 

Lietuvoje, tuo mazhiau Lietuvos 

Lietuvoje. Arba mes, arba mus... 

teta, 2006 08 22 16:03 

ypaè iðdulkinti latviai atrodo per 

Jurmalos dainø festivalius. Kad savoj 

ðaly þiûrëtum festivalá, kurá organizuoja 

ir veda kitos ðalies atstovai ir kita 

kalba, tai baisus liûdesys suspaudþia ðirdá 

stebint tuos fejerverkus ir meilæ 

Jurmalai. Girdëjau, kad jau beveik 50% 

þiûrovø sudaro ir latviai, o ankðciau 

festivalis bûdavo ignoruojamas. 

martas, 2006 08 24 10:28 

as tarnavau taline 88 metais.. tai 

atsimenu kai nuejom i kina. filmas 

buvo rusu kalba estiski subtitrai. kai 

beliko 5 min iki filmo pabaigos isjunge 

garsa beliko tik subtitrai estiski ...jau 

tada estai “”kovojo”” su rusais...as daug 

vazineju po latvija ir estija su reikalais 

...ir isitikinau kad latviai o ypac estai 

labiau gerbia savo kalba ir kultura. 

Ignas, Arturui, 2006 08 22 17:05 

Ar rusø reikalavimà pripaþinti rusø kalbà 

antràja valstybine kalba Latvijoje tu 

vadini buitiniu nacionalizmu? Reikalavimà 

imigrantams suteikti pilietybæ, nors tie 

“po-sobaèemu” nemoka – irgi buitinis 

nacionalizmas? Mano manymu, tai 

didþiarusiðkasis ðovinizmas. 

Vidas, to martas, 2006 08 24 10:22 

Èia kaip kur. Gal Klaipëdoj ar Vilniuj 

jaunimas ir moka rusiðkai (aplinka 

dëkingesnë), taèiau kitur jau ne. Turiu 

keturis vaikus, tai du paskutinieji (g. 

1986 ir 1992) rusiðkai nesupranta. 

Apmaudu, kad rusëja mûsø TV. Èia 

daug átakos, deja, turi sostinës gyventojø 

kontingentas ir mentalitetas. 

Uþsienietiðki kabeliniai kanalai net 

Kaune transliuojami su rusiðku vertimu 

be jokiø subtitrø. Tai formuoja ir skoná 

ir paþiûras – Palangoj neatsiginsi nuo 

rusiðkø “bumèikø”. 


102 

_ 

rusas, 2006 08 23 23:52 

Teisingai latviai padare,kad nesuteikia 

rusams pilietybes jei jie nekalba 

valstybine kalba. 

Að kaip suprantu, ðvedai kadaise 

okupavo Suomijà, dabar ten konstitucijoje 

áteisinta ðvedø ir suomiø kalbas 

kaip valstybinës. Gal suomiai pasielgë 

þymiai protingiau ir demokratiðkiau 

nei latviai, o latviø politikai ðio atvejø 

parodë savo menkà protelá? ;) 

rusas, 2006 08 24 00:14 

“rusas, 2006 08 24 00:00”, 2006 08 

24 00:03 

”tautybëms neatiminëjo pilietybës” 

Aiðku ir suprantama, bet, atsipraðau, 

kuo èia dëta Latvija? 

Mano manymu, Latvija pasielgë, kaip 

kaimëèiai, o ne kaip ðalis kuri gali 

pretenduoti vadintis demokratiðka ir 

verta narystës ES. Vël gi, imho, jeigu 

norëjo, tai reikëjo iðkart visoms 

tautybëms, t.t. ir latviø, ávesti egzaminus 

to metu, o neskirti ten tikras 

„latvis“, o ten ne latvis. 

Beje, reikia nepamirðti, kad tokia 

valstybë kaip Latvija atsirado Rusijos 

dëka ir to, kad taip vadinama èk ir jos 

„darbeliai“ guli ant kai kuriu latviø 

sàþinës. Nes jie per revoliucijà suðaudë 

mano senelius. 

Arturas, 2006 08 22 16:56 

Patinka mums ar nepatinka, vis tiek 

visi turësime kartu taikiai sugyventi ir 

latviai, ir rusai, ir lietuviai. O buitinis 

nacionalizmas, matyt, dar bus ilgai. 

FAKTAS, Chemikui, 2006 08 23 22:35 

Lietuva turejo 1940 geriau ginkluota 

karuomene ne ruskiai. 

Kam ta karuomene lietuviai 20 metu 

sere kad tuos ginklus ruskiams atiduotu?

DVI LATVIJOS 

Ðeðiolika Latvijos naujosios nepriklausomybës metø vis dar nekonsolidavo 

ðalies visuomenës. Iki ðiol ji tebelieka padalyta á latviðkai kalbanèià 

dalá ir rusakalbius, taip pat á pilieèius ir nepilieèius, turinèius savo pase áraðà 

alien ‘ateivis’. Artëjantys spalio rinkimai á Saeimà dar labiau suprieðino ðias 

dvi dalis. Skirtumas nebent tas, kad daugëjant rusakalbiø pilieèiø, papildanèiø 

rinkëjø gretas, ëmë stiprëti prorusiðkøjø partijø pozicijos. 

Ið visø trijø Baltijos ðaliø bûtent Latvijoje yra ryðkiausia dvikalbystë: 

èia greta valstybinës latviø kalbos labai plaèiai vartojama Rusijos Federacijos 

oficialioji kalba. 

Valstybinæ latviø kalbà moka per 80% ðalies gyventojø, ið jø ji yra 

gimtoji 96-iems procentams latviø. Dar 72 tûkst. nelatviø ðià kalbà laiko 

gimtàja, ið jø 5% Latvijos rusø, 45% lietuviø, 21% lenkø, 7% baltarusiø, 

3% ukrainieèiø. 

Rusø kalbà Latvijoje moka irgi apie 80% gyventojø. Ji yra gimtoji 95% 

Latvijos rusø. Be jø, dar 220 tûkst. nerusø jà laiko gimtàja, ið jø 80% 

Latvijos baltarusiø, 73% ukrainieèiø, 61% lenkø, 3% latviø. Kartu su rusais 

visi jie sudaro vadinamàjà rusakalbæ Latvijos visuomenës dalá, kuria taip 

mëgsta manipuliuoti Maskvos propaganda. Absoliuèiais skaièiais rusø 

kalba yra gimtoji beveik 900 tûkst. Latvijos gyventojø (paèiø rusø Latvijoje 

yra apie 650 tûkst.), arba maþdaug 40-èiai proc. visø ðalies gyventojø. 

Yra regionø ir miestø, kur rusai ir rusakalbiai sudaro gyventojø daugumà. 

Ið tokiø pirmiausia minëtini du didþiausi Latvijos miestai – Ryga ir 

Daugpilis. Kituose didþiuosiuose Latvijos miestuose, iðskyrus Rëzeknæ, 

latviø gyventojø dauguma svyruoja nuo 50% (Jûrmala) iki 54% (Jelgava). 

Latvijos pilietybë 

Vadinamieji nepilieèiai ið pradþiø sudarë apie treèdalá Latvijos gyventojø. 

Nemaþa jø dalis gavo pilietybæ taip, kaip to reikalavo ástatymas, 

ásitraukë á ðalies ûkiná ar kultûriná gyvenimà ir pateisina Latvijos Respublikos 

pilieèio vardà. Buvo ir tokiø, kurie nepatingëjo iðmokti latviø kalbà ir 

iðlaikyti egzaminus tam, kad, bûdami pilieèiai, galëtø dalyvauti politiniame 

gyvenime ir kiek ámanoma kreiptø Latvijà promaskvietiðku keliu. 

Dar kiti natûralizacijos procedûros atsisakë, neástengdami perþengti 

savo ankstesniø ásitikinimø ir uþgautø ambicijø. Ðiuo metu nepilieèiø 

Latvijoje likæ apie 418 tûkst., arba 18% ðalies gyventojø. Natûralizacijos 

departamento vadovë E. Aldermanë prognozuoja, kad pilietybæ ið jø gaus 

103


dar 120-140 tûkstanèiai. Likusieji esà pasirûpins gauti kitø ðaliø pilietybæ, 

dalis iðvyksià ið Latvijos. Bûsià ir tokiø (daugiausia senyvo amþiaus) 

nepilieèiø, kuriuos tenkins dabartinis jø statusas ir rusakalbë aplinka, todël 

pilietybës jie nesieksià. 

Nepilieèiai pagal atskiras tautybes pasiskirsto nevienodai. Tarp minëtøjø 

418 tûkst. nepilieèiø yra 278 tûkst. Latvijos rusø (44% visø ðalyje gyvenanèiø 

rusø) 55 tûkst. baltarusiø (65%), 40 tûkst. ukrainieèiø (73%), 14 

tûkst. lenkø (26%), 12 tûkst. lietuviø (40%), 3 tûkst. þydø (30%). Tarp 

likusiø tautybiø atstovø nepilieèiai sudaro 36% (1 pav.). 

1 pav. Latvijos pilieèiai 

pagal tautybæ 

2006 m. 

100 

90 

80 

70 

60 

50 

40 

30 

20 

10 

0 

IŠ VISO 

Latviai 

Lenkai 

Pilietybës gavimo procedûra ir rusø kalbos statuso klausimas yra tas 

nesantaikos obuolys, kuris neleidþia Latvijos politinëms partijoms pasiekti 

santarvës vidaus politikoje. Nelabai sutariama net dël sàvokos tautinë 

maþuma. Radikalusis deðinysis konglomeratas „Tëvynei ir laisvei / 

Latvijos nacionalinës nepriklausomybës sàjûdis“ (Tçvzemei un brîvîbai / 

Latvijas nacionâlâs neatkarîbas kustîba; sutrumpintai TB/LNNK) teigia, 

jog Latvijoje esanti tik viena tautinë maþuma – lyviai. Visos kitos tautos 

esà imigravusios ávairiais istorijos tarpsniais. 

Sovietmeèio laikotarpio imigrantus radikalai laiko kolonistais ir stengiasi 

kelti valstybës dekolonizavimo klausimà bei sugrieþtinti pilietybës gavimo 

procedûrà. Jø oponentai – tiek nuosaikesnës partijos, tiek radikaliosios 

rusakalbiø partijos – siûlo priimti status quo, nesutardamos tarpusavyje 

tik dël to, nuo kada imigrantai gali save laikyti tautine maþuma. Bene didþiausia 

oponentë yra kairioji partija pretenzingu pavadinimu: „Uþ þmogaus 

teises vieningoje Latvijoje“ (rusiðkai Za prava èeloveka v edinoi Latvii; 

sutrumpintai ZaPÈEL). 

Be tradiciniø socialiniø klausimø, ji savo programoje iðkëlusi uþdaviná 

pasiekti, jog bûtø pripaþintas faktas, kad Latvijos visuomenæ sudaro dvi dalys: 

latviðkai kalbanèioji dauguma ir rusakalbë maþuma; tuo remiantis, reikalaujama 

besàlygiðkai suteikti pilietybæ visiems likusiems nepilieèiams, o rusø kalbà 

Latvijoje pripaþinti lygiateisæ latviø kalbai. Be to, tose savivaldybëse, kur 

104 

Žydai 

Pilieèiai Nepilieèiai 

Lietuviai 

Estai 

Rusai 

Baltarusiai 

Ukrainieèiai 

Kiti

usakalbiai sudaro ne maþiau kaip 20% (vadinasi, visose didþiosiose savivaldybëse 

– þr. 2 pav.), rusø kalbà pripaþinti oficialiàja kalba. Tokiu bûdu 

netiesiogiai kvestionuojamas ir integracijos klausimas: jei visuomenë dvilypë, 

asmuo gali integruotis arba á latviðkàjà, arba á rusakalbæ dalá. 

2 pav. Latvijos didþiøjø miestø 

gyventojø pilietybë 2006 m. 

DVI LATVIJOS 

Tuo tarpu Latvijos rinkëjai net rusiðkajame Daugpilyje kol kas laikosi 

aukso vidurio ir radikalø á valdþià per daug nerenka. Iðimtis – T. Þdanok, 

prorusiðkø rinkëjø iðrinkta á Europarlamentà Latvijos „rusakalbiø teisëms“ ginti. 

„Rusija niekada nieko neuþkariavo, tik vadavo“ 

Kaltinimai Baltijos ðaliø okupavimu 1940 ir 1944 m. bei vëlesniu 

kolonizavimu didþiajai daliai Latvijos rusø – kaip nuo þàsies vanduo. 

Oficialioji Maskva ðá klausimà irgi pasukusi visai kitu, sau politiðkai 

naudingu kampu. Neseniai Rygoje vieðëjæs ir Trijø Þvaigþdþiø ordinu 

apdovanotas pirmasis Rusijos prezidentas B. Jelcinas atvirai pamokë 

latvius: norëdami susikalbëti su Rusija, nevartokite þodþio „okupacija“. 

Savo odiozinëmis kalbomis garsëjantis Rusijos ambasadorius Latvijoje 

V. Koliuþnyj interviu laikraðèiui „Biznes&Baltija“ ðiø metø vasario mën. 

pareiðkæs, jog: „Visada, kai rusai ateina /.../ á naujà þemæ, jiems sakoma aèiû. 

Rusai niekada nieko neuþkariavo, mes visada iðvaduodavome. Prisiminkit, 

pavyzdþiui, Aleksandro I kazokus, kaip juos su gëlëmis pasitiko Paryþius. 

Arba rusø tankus ið nacizmo iðvaduotame Berlyne. O kas vadavo Europà 

nuo ðvedø? Petras Pirmasis. Rusai ne kartà yra vadavæ Infliantus“ 

(buvusios Livonijos dalis – aut.). Tokio palaikymo fone Latvijos rusai mato 

savo naujà misijà – iðkovoti visas teises „engiamiesiems“ rusakalbiams ir 

padëti pamatus naujai rusiðkai valstybei. 

Rusiðkø Baltijos valstybiø vizija 

Privaèiuose pokalbiuose rusø ðovinistai, tituluojantys save didþiarusiais 

(velikorosy), akcentuoja latviø tautos (ir apskritai Baltijos tautø) 

105 

100 

80 

60 

40 

20 

0 

Ryga 

Pilieèiai Nepilieèiai 

Daugpilis 

Liepoja 

Jelgava 

Jûrmala 

Ventspilis 

Rëzeknë


nesugebëjimà savarankiðkai tvarkytis, nuolatines vidaus rietenas, negatyvizmà 

spaudoje. Taip pat akcentuojamos „ilgaamþës rusø ðaknys baltø 

þemëse“, pabrëþiant ir tai, jog visos didþiosios tautos ilgainiui „suryja“ 

maþàsias ir silpnàsias savo kaimynes. Tolimàjà viso Baltijos regiono ateitá 

didþiarusiai ásivaizduoja kaip rusakalbiø valstybiø trejetà. Siekiant ðio 

strateginio uþdavinio, pirmiausia stengiamasi iðlaikyti regione rusø kalbà 

nuo Talino iki Karaliauèiaus. Prievartiniø priemoniø griebtis nesà jokio 

reikalo, nes daug kas vyksta savaime, dar ir grindþiant komercine nauda – 

net tokia etniðkai palyginti gryna ðalis, kaip Lietuva, rusø kalbai skirianti 

prioritetà savo televizijose. Estija, girdi, ðiuo poþiûriu yra kietesnis rieðutas 

uþ Lietuvà, nors Estijoje rusø gyvena dvigubai daugiau nei Lietuvoje, o 

paèiø estø nëra net milijono. 

Baltijos tautos nykstanèios tiek dël maþo gimstamumo, tiek dël didelës 

emigracijos, bet pasipildyti neturinèios ið kur. Netrukus, prognozuoja jie, 

ims smarkiai trûkti darbo jëgos, todël plûstels naujas imigrantø srautas ið 

Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos, tik ðá kartà paèiø nepriklausomø Baltijos 

valstybiø iniciatyva ir kvietimu. Tai bûsià ypaè naudinga ir aktualu 

Lietuvai, nes rusakalbiø gyventojø procentas èia esàs nedovanotinai (!) 

maþas palyginti su Latvija ar Estija. Bendravimo kalba su naujàja darbo 

jëga bûsianti irgi rusø, tad ðios kalbos pozicijos Baltijos ðalyse tik 

stiprësianèios ir netrukus ji tapsianti oficialiàja kalba, kaip kaþkada vokieèiø 

kalba Livonijoje. 

Rusiðkosios Baltijos valstybës nebûtinai turësianèios ateityje tapti 

Rusijos dalimi – juk buvo savarankiðka vokiðkai kalbanti Prûsija, yra 

vokiðkai kalbanti Austrija, prancûzakalbë Belgija ar Liuksemburgas. 

Alternatyvos 

Kiek ðitos prognozës iðsipildys, parodys laikas. Ar Baltijos ðalys 

kompensuos darbo jëgos stygiø ekstensyvindamos ûká, kaip laukia rusø 

radikalai, ar intensyvindamos já, priklauso nuo paèiø ðaliø. 

Apmaudu tik, kad rusø kalbos ir Rusijos þiniasklaidos skvarba á mûsø 

televizijas jau dabar yra didþiulë. Ir nesvarbu, kokiais pragmatiniais ar 

komerciniais argumentais tai pateisinama – vis tiek tai yra Trojos arklys 

mûsø pastangoms prieðintis Rusijos gravitacijai. Apmaudu dar ir dël to, 

kad nesiimama jokiø kontrpriemoniø rusifikacijai stabdyti – viskas palikta 

savieigai. O reikëtø visai nedaug – traktuoti rusø kalbà kaip ir kitas uþsienio 

kalbas, neteikiant jai prioriteto televizijose. Taip elgiasi estai ir skandinavai: 

visas uþsienio kalbas per TV jie subtitruoja savo ðalies valstybine kalba. 

Viena ið iðeièiø bûtø ir kur kas glaudesnis Baltijos ðaliø bendradarbiavimas. 

Lietuvai derëtø pasirûpinti ne tik prekybos ar paslaugø tinklo 

plëtra Latvijoje, bet ir lietuviø kalbos bei kultûros eksportu á ðià baltø ðalá. 

To paties reikëtø laukti ir ið Latvijos Lietuvoje. Laikas pradëti atsisakyti 

106

visuotinio bendravimo su latviais rusø kalba (tokia praktika yra sovietinis 

paveldas) ir pamaþu pereiti prie skandinaviðkojo modelio, kada giminiðkø 

kalbø atstovai (pvz., ðvedai ir norvegai), turëdami kaimyninës kalbos 

pagrindus, bendrauja kiekvienas savo kalba ir supranta vieni kitus. Latvijos 

valstybinæ ir savo gimtàjà kalbà daugiau turëtø gerbti ir mûsø verslininkai 

bei diplomatai Latvijoje – atstovaudami Lietuvai, jie kartu kuria ir jos 

kultûriná ávaizdá. Beje, rusai su ukrainieèiais irgi nebendrauja treèiàja kalba, 

o abi kalbas pavartoja lygiagreèiai net meniniø kolektyvø scenoje. Baltijos 

regione toks bendravimas turi tradicijà Lietuvos-Latvijos pasienyje. 

Lietuviø ir latviø kalbos yra vienintelës iðlikusios baltø kalbos pasaulyje, 

todël vertëtø pagalvoti apie jø pagrindø dëstymà vidurinëse mokyklose: 

Lietuvoje – latviø, Latvijoje – lietuviø. Trûksta televizijos laidø ið 

kaimyninës ðalies, nekalbant jau apie atskirà kanalà. Ðià niðà irgi sëkmingai 

uþpildo Rusijos þiniasklaida, brukdama savaip apdorotà informacijà rusø 

kalba. 

O juk mums su latviais bendrauti baltø kalbomis nebetrukdo niekas – 

nei carai, nei TSKP CK generaliniai sekretoriai. 

Publikuota 



http://www.lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?p=2090&sid=3147579532 

ea5918fa93904505e0d4a0 

+ 

Linas, 2006 09 13 11:02 

Is tiesu liudna kartais pasidaro kai 

pagalvoji,kad mazai kam rupi kas 

sitame straipsnyje rasoma.lietuviams 

nebereikia Lietuvos. Siame simtmetyje 

Lietuvos istorija baigsis... 

Justë, 2006 09 13 11:31 

Ðitas, manau, iðëjo pats geriausias ið 

visø trijø gerø straispniø ðia tema. 

Gaila, kad per maþai beliko sàmoningø 

baltø tarp mûsø. Jeigu net 40 proc. 

Latvijoje gyvenanèiø lietuviø neiðmokæ 

tos kalbos ir negavæ pilietybës... 

DVI LATVIJOS 

Komentarai 


107 

_ 

naujas rusas, 2006 09 13 12:16 

Straipsnis protingai pradëtas o baigtas 

kvailai. Skandinavai tarpusavyje 

pagrinde bendrauja arba ðvediðkai, nes 

ilga laika norvegai,ðvëdai suomiai 

gyveno vienoje valstybëja arba 

angliðkai, bet pavizdþiui suomiai 

norvegø kalbos nestudijoja ir atvirkðèiai 

nes uþtenka anglø kalbos. Ðeip 

reikëtu dþiaugtis kad su kaimynais dar 

galima susikalbëti nors ir rusø kalba. 

Autorius bent suprato kà jis paraðë? 

Nu gerai tegul mokslëiviai vietoj tos 

baisios okupantø kalbos mokosi

+ 

ash uz, 2006 09 13 12:37 

Ash uzh tai, kad latviu kalba privaloma 

butu. 

to naujas rusas, 2006 09 13 12:41 

Tu blyn danishkai, svedishkai ar 

norvegishkai moki? – kad skirtumai 

tarp kalbu kaip tarp suvalku aukshtaichiu 

ir zemaiciu – nezinai? Ash 

danishkai shiek tiek moku – problemu 

(letai kalbant) nei Svedijoje, nei 

Norvegijoje nebuvo – svedai shiaureje 

beje ir anglishkai nelabai moka. 

EiSi, 2006 09 13 13:16 

Mintys teisingos. Laikas ka nors 

daryti! 

xyz, to SS, 2006 09 13 12:38 

Uþtat Latvijos Saeimoj ketvirtadalis 

deputatø yra ið ZaPÈEL’o. Ið tø, su 

kuriais “joks kultûringas þmogus 

nebendrauja”. Tai kokie tie “nekultûringieji” 

juos ten iðrinko? 

to latviai patys kalti, 2006 09 13 

13:17 

niekas negruda per privarta tos rusø 

TV – nepatinka neþiûrëk 

Að “discovery” mielai þiûrëèiau 

angliðkai su lietuviðkais subtitrais. Bet 

man grûda rusiðkai. 

senas lietuvis, to naujas rusas, 2006 

09 13 15:11 

Kaþkoks paranojiðkas tavo tas riksmas. 

O tai kokia daugiau kalba, jei ne rusø, 

kalbëtis su rusu? Straipsnyje juk 

nesiûloma nesimokyti rusø kalbos. Tik 

viskam turi bûti savo vieta. Su lenkais 

geriau kalbëti lenkiðkai, su rusais – 

rusiðkai, su latviais – latviðkai. Kur 

problema? Mane, pavyzdþiui, uþknisa, 

kai rodo angliðkai ágarsintà filmà su 

rusiðku garsiniu vertimu ir lietuviðkais 

subtitrais. Kam ta rusø kalba per 

vidurá? 

Jasius, 2007 01 31 10:35 

Kazin kas iseitu, jei jaucioku banda 

sumanytu suteikti jaucioku “pilietybe” 

oziui? Negi nuo to ozys nustotu bliauti o 


108 

_ 

Lietuviø, Latviø kalbas ir su kuo aprt 

tø paèiø Lietuviø ir Latviø jie galës 

susikalbëti ( apie 3,5 mln.). O þinant 

rusø kalbà þmogus galës bendrauti su 

300 mln. þmoniø. O ðeip latviø 

nacionalinë politika yra labai gera 

(Rusijai), nes sukurta atskira visuomenë. 

Dël imigracijos á ES Latviø kiekis 

nuolat màþëja tuo tarpu tie nepilieèiai 

á ES iðvaþiuoti su savo keistais pasais 

negali ir atitinkamai lieka Latvijoje. 

Dar deðimt metø ir tikriausiai rusai 

sudarys pusæ latvijos gyventojø ir 

nesunku suprasti kokios po to bus 

pasiekmës. 

SS, 2006 09 13 12:28 

Ar p. Butkau nepastebite kokia didelia 

itaka baltijos saliu kulturai daro 

amerikieciu TV produkcija? 

Gal i si straipsni reiketu ziureti labiau 

kaip i madingus siuo metu pasisnekuciavimus 

apie “pavojinga” rusija, bet 

tikrai ne kaip i tikra autoriaus susirupinima 

padetimi, kadangi straipsnis 

tikrai nera objektivus ir net nepamineti 

kiti panasus pavojai, apart rusu. 

Be to straipsnyje cituojami latvijos 

rusu radikalai, su kuriais bet kokios 

tautybes kulturingas zmogus nenori 

tureti neko bendro. O jus, gerb. p. 

Butkau priverciate mus skaityti sitas 

nesamones. Gal dar gitleri pacituokite? 

Nepagarba sau ir skaitytojui 

gilë, 2006 09 13 12:33 

Yra viena problemëlë, á kurià autorius 

neatsiþvelgë, siûlydamas kalbëtis baltø 

kalba, kaip skandinavai kalba savàja 

“norsk”: jei danø, norvegø ir ðvedø 

kalbos daugmaþ panaðios ir jie vieni 

kitus supranta, tai lietuviø ir latviø yra 

viena nuo kitos taip nutolusios, kaip 

sakysim islandø ir danø. Jie tarpusavyje 

kalbasi angliðkai. Apie suomius ið viso 

nëra ko ðnekëti – jie, kaip teisingai 

raðo Aleksotas yra ugro finai. O 

kalbëtis su kaimynais reikëtø pratintis 

angliðkai – vis geriau nei rusiðkai. Tik 

bëda, kad tiek Lietuvoj, tiek Latvijoj 

angliðkai nemokam. O va Estijoj su

+ 

imtu baubti jautiskai? Is tikruju, rusai yra 

stipri, puslaukine, gaivalinga nacija 

visada besistengianti asimiliuoti kitas. Va 

ir iseina, kaip gaidziu pestynese – katras 

kuri? Taip yra nuo amziu pradzios musu 

regione – lietuviai rusai lenkai vokieciai, 

netgi prancuzai svedai danai (Estijoje ) 

visa laika niovesi del vietos po Baltijos 

saule. Gaila, zinoma ZMONIU samoneje 

mazai kas pasikeite, siekiai tie patys, tik 

priemones kitos. 

baltas, 2007 04 13 12:58 

Puikus straipsnis. galetu buti dedikuotas 

musu valdzios vyrams. beje, autoriau, 

tik jusu bendraamziai su latviais kalbasi 

rusiskai, latvijos jaunimas niekada 

nekalba rusiskai, o tik angliskai tiek su 

estais, tiek ir su lietuviais. as ir pats 

anglu kalba moku geriau nei rusu. o 

latviams ir estams tas dar labiau 

budinga. skaninavu modelis irgi tiktu. 

gyvenau svedijoj, moku svediskai, ir 

susikalbu sia kalba ir su norvegais ir su 

danais. latviu gal ne tokia artima 

lietuviu kalbai, kaip skandinavu 

tarpusavyje, bet to reikia siekti – juk 

latviai jau keleta metu aktyviai 

grynina savaja kalba. 

aha, 2ka?, 2006 09 13 15:43 

Prûsø todël ir netekom, kad po 

Mindaugo mirties lietuviai, ypaè tokie 

kaip tu, nenorëjo jø gelbët. Dabar 

siûlai pamesti ir latvius Tambovo 

vilkams sudraskyti. 

Pritariu autoriui, kad reikia eksportuoti 

á Latvijà ne tik pienà ar kiaulienà, bet 

ir lietuviø kalbà. Bûtø idealu, jei 

susikalbëèiau lietuviðkai visoje Latvijoje. 

Net Daugpilyje :)))) 

seimûnas, o tai jau nacionalizmas, 

2006 09 13 17:00 

Stai ir islenda pilieciu skirstymas i 

“pateisinanciu” ir “nepateisinanciu” 

piliecio varda. 

Taip, tai tiesa. Nes pilietybë – ne 

saldainis, kuriuos galima þarstyti á 

kairæ deðinæ. Visose ðalyse atvykëliai 

praeina bandomàjá lojalumo laikà – 

skiriasi tik jo trukmë. 

DVI LATVIJOS 

109 

_ 

didþiuma jaunimëlio jau puikiausiai 

galima angliðkai ðnekëtis. 

!, 2006 09 13 12:34 

O juk mums su latviais bendrauti 

baltø kalbomis nebetrukdo niekas – 

nei carai, nei TSKP CK generaliniai 

sekretoriai. 

Ir anksciau TSRS laikais zmonems 

tarpusavyje bendrauti nieks netrukde. 

Bet, jei paklaustum koki lietuvi, ar jis 

asmeniskai pazista koki latvi, ir 

atvirksciai pklauses latvio ar jis 

pazista koki lietuvi, dazniausia 

isgirstum atsakyma NE. Tas pats ir 

siais laikais. O stai, jei pvz paklaustum 

didziarusiu, baltarusiu ar mazarusiu 

(rytu) tuo paties del ju tarpusavyje 

santykiu, tai dazniausia isgirstum 

TAIP. Ir bendraujant tarpusavyje 3-s 

kalbos jiems tikrai nereikia. O dabar 

palyginkite geografinius atstumus 

tarkim tarp sostiniu, tarp Vilniaus ir 

Rygos ir tarp Minsko ir Kijevo ar 

Maskvos. Atstumai skyriasi keleriopai. 

Nepaisant to zmones bendrauja. O 

baltai tai sedi kiekvienas savam kieme 

ir savo kaimyno nepazista ir sneketis 

su juo nenori. O is nebendravimo 

kalbos pradeda dar labiau skirtis. Krc 

nera tarp lietuviu ir latviu meiles. 

ka?, 2006 09 13 15:31 

Turim kartu su latviais atsispirti 

rusifikacijai???!! tai kad ta latvija 

istisas rusynas. Issaugokim savo 

lietuviu klb. ir nevaidinkim cia 

geranorisku, padedami kazkokiem 

latviams isaugoti ju kalba..jei patys 

nevertina – ju problema.. tegul daro 

kazkokias isvadas 

naujas rusas, 2006 09 13 12:36 

Kas ið kur atsirado imanau geriausiai 

palikti istorikams, negraþu svetimà 

duonà atiminëti.:) Kalba ëina apie tai 

kad taip kaip autorius siûlo niekas 

nedaro. Ið esmës yra trys didþiausios 

tarptautynës kalbos (kinø kalba á ðità 

sàraðà kolkas neiëina): ispanø, anglø ir 

rusø ir nerëikia naujai iðradinëti 

dviratá.:)

+ 

ápykæs, rusoliubams, 2006 09 13 

17:29 

Jûs ðitame portale buvot:? 

http://rus.delfi.lv/ 

Tai pasivaikðèiokit. Ypaè po komentarus. 

Praeis noras dantis rodyt! 

2 ei ei, 2006 09 13 19:03 

Jus nesuplakit rusu kalbos ir rusu 

politikos. 

Mûsø primygtinis laikymas rusakalbëje 

zonoje – irgi politika. 

xyz, ei ei, 2006 09 13 19:01 

Usdrausti televizijas – lengviausias 

budas. 

Rodyti rusifikuotà programà – irgi 

lengviausias bûdas. 

Ko tu èia kudakuoji – kas ruoðiasi 

uþdrausti televizijas? Tø ðaliø (Lenkijos, 

Rusijos ir kt.) TV niekas uþdrausti 

juk nesiûlo! Kalbama apie ne Rusijos 

TV rusifikuotà pavidalà. “Discovery” 

yra, berods, britø laidø kanalas, todël 

jis ir turi bûti rodomas angliðkai, bet su 

lietuviðkais subtitrais. 

Rëki dël Rusijos TV. O kodël nesistebi, 

kad Lietuva nemato Latvijos TV? 

Latvija irgi kaimynë, dar ir etninë 

sesuo, o jos nematom. 

nu, 2 Sveiki, 2006 09 15 11:23 

Latvijoje pilietybë nebuvo niekam 

dalijama ir nëra prasmës sakyti gavo / 

negavo. Atkûrus nepriklausomybæ 

Latvija automatiðkai atstatë buvusios 

pilietybës galiojimà buvusiems iki 1940 

m. Latvijos pilieèiams ir jø palikuonims 

(nepriklausomai nuo tautybës). 

Visi kitø valstybiø pilieèiai (tiek 

atvykæ tarybiniais, tiek vokieèiø 

okupacijos metais) gali gauti Latvijos 

pilietybæ bendra tvarka pagal Latvijos 

ástatymus, jei atitinka keliamus 

ástatymo reikalavimus. Jokio nedraugiðkumo 

nei lietuviams, nei rusams (kà 

nuolat varo rusiðka propaganda), nei 

kitiems èia nëra. 


110 

_ 

rusas, nesvarbu, 2006 10 07 11:52 

Jo tik is kaimo nesupranto rusiskai, o 

visi viska supranta, tik daro vaizdo 

kad, ka tu pasakei??;) 

Savas, 2006 10 07 11:49 

Ka jus cia prikobenejot prie rusu? cia 

buvo CCCP ir jus sikna laize rusam o 

daba tipo mes rusiskai nesuprantom,. 

kalakutena-labasiena 

ei ei, 2006 09 13 18:45 

Jus nesuplakit rusu kalbos ir rusu 

politikos. Kalbu apie televizija. Man 

kur kas geriau sporto kanala ar koki 

discovery klausytis rusiskai, nes as ta 

kalba suprantu geriau nei anglu. Taciau 

tuo paciu as sugebu atskirti plotinius 

blenius, varomus per televizija, ir ju 

neziuriu. Usdrausti televizijas – 

lengviausias budas. Tegu musu valdzia 

pasistengia, kad zmones ja ,myletu ir 

be rusiskos televizijos draudimo. 

Be to, kai kiti cia minejo – koks 

skirtumas – rusas ar amerikonas mus 

engs, vis tiek gaunasi engimas. 

Sveiki baltofilai, 2006 09 15 10:39 

juokas ima ið lietuviø draugystës su 

latviais. Straipsnio autorius pamirðo, 

kad lietuviai atvykæ á Latvijà tarybiniais 

metais Latvijai paskelbus nepriklausomybæ 

taip pat pilietybës negavo 

(kaip ir kiti tarybiniai imigrantai). 

Uuuu.... Ðtai tokia jûsø draugystë. Dar 

reikëtø paminëti apie "broliø" latviø 

poelgá lenkams 1920 puolant Vilniø. 

Negirdëjote apie toká? Kai suþinosite, 

tai ir kalbëkite apie "draugystæ"

SKATS NO LIETUVAS 

Latvija it kâ sadalîta divâs daïâs – latviski un krieviski runâjoðie. Tuvojoðâs 

Saeimas vçlçðanas oktobrî vçl vairâk saasinâjuðas attiecîbas starp ðîm abâm 

daïâm. Palielinoties krieviski runâjoðo pilsoòu skaitam, kas papildina vçlçtâju 

rindas, aizvien vairâk nostiprinâs prokrievisko partiju pozîcijas. 

No trim Baltijas valstîm tieði Latvijâ ir visspilgtâk izteikta divvalodîba 

– te lîdzâs Latvijas valsts valodai ïoti plaði tiek lietota arî Krievijas 

Federâcijas oficiâlâ valoda. Ir reìioni un pilsçtas, kur krievi un krievvalodîgie 

sastâda iedzîvotâju vairâkumu. Te pirmâs jâmin divas lielâkâs 

Latvijas pilsçtas – Rîga un Daugavpils. 

‘Krievija nekad nevienu nav iekarojusi, tikai atbrîvojusi’ 

Padomju laika Latvijâ ir dzimusi un uzaugusi ne viena vien krievvalodîgo 

paaudze, kas Latviju dçvç par savu tçvzemi. Tagadçjo neatkarîgâs Latvijas 

iekârtu un valdîbu daïa no viòiem sauc par nedemokrâtisku, etnokrâtisku, 

pat nacistisku. Taèu uz savu vçsturisko tçvu zemi Krieviju Latvijas 

“latvijci” nelauþas – tur zemâks dzîves lîmenis, tur vajadzçs kârtot vîzas, 

ja sakârosies ceïot uz ES. Turklât “latvijci” ir mesiâniski pârliecinâti, ka ar 

savu Latvijâ bûðanu viòi glâbj ðo valsti no kraha – viòiem izbraucot, vairs 

nepalikðot strâdâtgribçtâju. 

Apsûdzîbas par Baltijas valstu okupâciju 1940. un 1944. gadâ, kâ arî to 

vçlâko kolonizçðanu krieviem ir kâ pîlei ûdens. Arî oficiâlâ Maskava ðo 

jautâjumu ir pagriezusi pavisam citâ sev politiski izdevîgâ leòíî. Nesen Rîgâ 

viesojoties, ar Triju Zvaigþòu ordeni apbalvotais pirmais Krievijas prezidents 

Boriss Jeïcins atklâti pamâcîja latvieðus: ja gribat saprasties ar 

Krieviju, nelietojiet vârdu “okupâcija”. Ar savâm odiozajâm runâm izdaudzinâtais 

Krievijas vçstnieks Latvijâ Viktors Kaïuþnijs intervijâ laikrakstam 

“Biznes&Baltija” ðâ gada februârî paziòojis, ka: “Vienmçr, kad krievi atnâk 

(..) uz kâdu jaunu zemi, viòiem saka paldies. Krievi nekad nevienu nav 

iekarojuði, mçs vienmçr atbrîvojâm.” Uz tâda atbalsta fona Latvijas krievi 

redz savu jauno misiju – izcînît visas tiesîbas “apspiestajiem” krievvalodîgajiem 

un likt pamatus jaunai krieviskai valstij. 

Krievisku Baltijas valstu vizija 

Privâtâs sarunâs krievu ðovinisti, kas sevi dçvç par lielkrieviem (“velikorosi”), 

akcentç latvieðu tautas (un Baltijas tautu vispâr) nespçju 

111


patstâvîgi saimniekot, pastâvîgas iekðçjâs plçðanâs, negatîvismu presç. 

Tâpat akcentçtas tiek “mûþsenâs krievu saknes baltu zemçs”, uzsverot arî 

to, ka visas lielâkâs tautas, laikam ejot, aprij savas mazâkâs un vâjâkâs 

kaimiòienes. Baltijas reìiona turpmâko nâkotni lielkrievi iztçlojas kâ 

krievvalodîgu valstu trijnieku. Mçìinot îstenot ðo stratçìisko uzdevumu, 

pirmâm kârtâm tiek pielikti visi pûliòi, lai saglabâtu krievu valodu reìionâ 

no Tallinas lîdz Karalauèiem. Íerties pie vardarbîgiem lîdzekïiem neesot 

nekâdas vajadzîbas, jo daudz kas noritot pats par sevi un turklât vçl arî 

dodot komerciâlu labumu – pat tik etniski tîra valsts kâ Lietuva (sk. 1. att.) 

savâs televîzijâs dod prioritâti krievu valodai. Igaunija ðajâ ziòâ ir cietâks 

rieksts nekâ Lietuva, kaut arî Igaunijâ dzîvo divreiz vairâk krievu nekâ 

Lietuvâ, bet paðu igauòu nav pat miljons. 

Baltijas tautas iznîkstot gan zemâs dzimstîbas, gan lielâs emigrâcijas 

dçï, bet papildinâties neesot no kurienes. Drîzumâ, viòi prognozç, sâkðot 

strauji pietrûkt darbaspçka, tâdçï plûdîðot jaunas imigrantu straumes no 

Krievijas, Baltkrievijas un Ukrainas, tikai ðoreiz pçc paðu neatkarîgo Baltijas 

valstu iniciatîvas un aicinâjuma. Tas bûðot îpaði aktuâli Lietuvai, jo 

1. att. Pamattauta 

un slâvi 1959.– 

2007. g. (proc.) 

A – Lietuvâ 

B – Latvijâ 

90 

80 

70 

60 

50 

40 

30 

20 

10 

0 

90 

80 

70 

60 

50 

40 

30 

20 

10 

0 

Lietuvieši Krievi Baltkrievi Ukraiòi Poïi 

Latvieši Krievi Baltkrievi Ukraiòi Poïi 

1959 1989 2001 2007 

112 

A 

B

krievvalodîgo iedzîvotâju procents te esot nepiedodami (!) mazs, salîdzinot 

ar Latviju un Igauniju. Sazinâðanâs valoda ar jauno darbaspçku arî bûðot 

krievu, tâtad ðîs valodas pozîcijas Baltijas valstîs tikai nostiprinâðoties un 

jau drîz tâ kïûðot par oficiâlo valodu, tâpat kâ savulaik vâcu valoda 

Livonijâ. Krieviskâm Baltijas valstîm nâkotnç nebûðot obligâti jâkïûst par 

Krievijas daïu – jo patstâvîgas bija, piemçram, vâciski runâjoðâ Prûsija un 

joprojâm ir vâciski runâjoðâ Austrija, franciski runâjoðâ Beïìija vai Luksemburga. 

Alternatîvas 

SKATS NO LIETUVA S 

Kâ ðîs prognozes piepildîsies, laiks râdîs. Vai Baltijas valstis kompensçs 

darbaspçka trûkumu, ekstensîvi saimniekojot, kâ to sagaida krievu radikâïi, 

vai intensificçjot to, tas ir atkarîgs no paðâm valstîm. 

Nepatîkami ir tikai tas, ka krievu valodas un Krievijas plaðsaziòas 

lîdzekïu vieta mûsu televîzijâs jau tagad ir milzîga. Un nav svarîgi, ar kâdiem 

pragmatiskiem vai komerciâliem argumentiem tas tiek attaisnots – tik un 

tâ tas ir Trojas zirgs mûsu pûlçm pretoties Krievijas gravitâcijai. Nepatîkami 

arî tas, ka neveicam nekâdus pretsoïus, lai apstâdinâtu rusifikâciju, 

– viss ir atstâts paðplûsmâ. Bet vajadzçtu pavisam nedaudz – traktçt krievu 

valodu tâpat kâ citas sveðvalodas, nedodot tai prioritâti televîzijâs. Tâ dara 

igauòi un skandinâvi: visas sveðvalodas TV viòi subtitrç savas valsts 

valodâ. 

Viena no izejâm bûtu arî krietni cieðâka Baltijas valstu sadarbîba. Latvijai 

vajadzçtu parûpçties ne tikai par tirdzniecîbas vai pakalpojumu tîkla 

attîstîðanu Lietuvâ, bet arî par latvieðu valodas un kultûras eksportu. To 

paðu vajadzçtu sagaidît arî no Lietuvas puses Latvijâ. Ir laiks sâkt atteikties 

no vispârîgas sazinâðanâs ar lietuvieðiem krievu valodâ (ðî prakse ir 

padomju laiku mantojums) un pamazâm pâriet pie skandinâvu modeïa, kad 

radniecîgu valodu pârstâvji (piemçram, zviedri un norvçìi), zinot kaimiòu 

valodas pamatus, runâ katrs savâ valodâ un saprot viens otru. Gan 

Latvijas valsti, gan savu dzimto valodu vairâk cienît vajadzçtu arî mûsu 

uzòçmçjiem un diplomâtiem Latvijâ – pârstâvot Lietuvu, viòi reizç veido 

arî tâs kultûras tçlu. Starp citu, krievi ar ukraiòiem arî nesazinâs kâdâ treðajâ 

valodâ, bet abas valodas lieto lîdztekus pat uz mâkslinieciskâs paðdarbîbas 

skatuvçm. Baltijas reìionâ ðâds sazinâðanâs veids pagaidâm ir ierasts tikai 

Lietuvas un Latvijas pierobeþâ. 

Lietuvieðu un latvieðu valodas ir vienîgâs saglabâjuðâs baltu valodas 

pasaulç, tâdçï bûtu vçrts padomât par to pamatu pasniegðanu vidusskolâ: 

Lietuvâ – latvieðu, Latvijâ – lietuvieðu. Trûkst televîzijas raidîjumu no 

kaimiòvalsts, nemaz jau nerunâjot par atseviðíu kanâlu. Arî ðo niðu 

veiksmîgi aizpilda Krievijas plaðsaziòas lîdzekïi, uzspieþot sev vçlami 

apstrâdâtu informâciju krievu valodâ. 

113


Un galu galâ nu taèu mums – lietuvieðiem un latvieðiem – sazinâties 

baltu valodâs vairs netraucç nekas – ne cari, ne PSKP CK ìenerâlsekretâri. 

Publicçts 

Latvijas Avîze, 2006. 22. septembrî. 

http://www.visulatvijai.lv/index.php?kat=n&id=1156317873 


http://www.delfi.lv/news/comment/comment/article.php?id=15617073 


+ 

to q, 27.09.2006 08:05 

“krievu intelektuâlo kultûru” – nez kur 

tu to esi maniijis krievu televiizijaas? 

Un vispaar, kas tas ir krievu? Vai par 

tautu var saukt cilveku kopumu, kas 

runaa 1 valodaa, bet nav spejigi 

atbildet ne uz vienu jautajumu, kas tiek 

uzdoti pat TAUTAS tradiicijaam, 

dziesmaam, dejaam? 

gzz, 27.09.2006 05:16 

Es – latvietis !!! 

Es nekad neatzîðu tâdus “velikorusi” , 

ne viòu rîkus ne idejas . Sorry , – 

Latvijas valsts – latvieðu valoda 

galvenâ . 

Tâ nu ir..., 27.09.2006 05:29 

Leiði vienmçr bijuði gudrâki un 

praktiskâki. Ar krieviem neplçðas, 

tirgojas, tajâ paðâ laikâ pie viòiem 

krievu ir varâk nekâ uz pusi mazâk un 

krieviem nav teikðana. Vari gzz griezt 

zobus kâ gribi, vienalga kalpa un d...â 

lîdçja gars nav tik viegli izskauþams. 

latve, 27.09.2006 07:21 

par to lietuvieðu valodas mâcîðanos un 

sarunâðanos, Latvijas pierobeþâ ðis 

modelis jau diezgan labi darbojas, bet 

kâ fakultatîvu priekðmetu lietuvieðu 

valodu varçtu mâcît, tikai kas to darîs, 

Komentâri 


114 

_ 

q, 27.09.2006 08:05 

Krievu televîzija dominç tâpâc, ka 

rietumu “kultûrai” ðeit, Baltijâ nav 

sakòu un tâ nespçj konkurçt ar 

augstâko krievu intelektuâlo kultûru. 

Kad mçs beidzot to atzîsim, tad daudz 

kas nostâsies dabiskâ vietâ. 

Latvijas globuss, 27.09.2006 10:00 

Cik tas viss izklausâs aprobeþoti. 

Pasaule ir daudz plaðâka par Latviju. 

Valoda ir saziòas lîdzeklis nevis fetiðs. 

sss, ???, 27.09.2006 11:05 

kad beidzot Latvijas TV sâks masveidâ 

râdît filmas un citus raidîjumus angïu 

valodâ ar latvieðu subtitriem. Ko 

pçdçjâ laikâ visi ar tiem subtitriem 

òemas? Pavecâki cilvçki varbût grib 

skatîties filmu, nevis likt brilles un 

burtot skrienoðus tekstus kadra 

apakðâ... Gribi mâcîties, òem DVD 

nomâ un liec kâdu valodu gribi! :) 

cerîba, 27.09.2006 10:22 

Jebkuram cilvçkam ir jâprot kaimiòu 

valstu valodas tâdâ lîmenî, lai varçtu 

sazinâties un saprasties! Bet Krievija ir 

lielâkais Latvijas kaimiòð un krievu 

valodu tâpçc vien nevar izgnorçt! Un 

tomçr 40% Latvijas iedzîvotâju dzimtâ 

valoda ir krievu! Vai tas nav jârespektç?

+ 

mûsu skolu sistçma ir neelastîga un 

izglîtîbas ministrijai ir citas prioritâtes 

Uldis, 27.09.2006 07:50 

Par televîziju – pirms kâda laika Butkus 

k-gs savâ rakstâ “Delfos” ðo lietu jau 

bija minçjis un tâ ir vçrtîga doma. Ir 

piemçri: Igaunijas kabeïtîklos var 

skatîties Somijas TV, skandinâvijas 

valstîs (Zviedrija, Dânija, Norvçìija) ir 

savstarpçji pieejamas so valstu TV 

programmas. Ja latvieði regulâri uzzinâtu, 

kas notiek Lietuvâ, kuri aktieri un 

mûziíi tur ir populâri, kâ veicas 

Lietuvas sportistiem (un lietuvieði tâpat 

par latvieðiem), tas padarîtu ðîs zemes 

savstarpçji pazîstamâkas. 

Muhameds, 27.09.2006 09:31 

Taa nutas ir, liela daïa latvieðu ir 

vairâk vai mazâk pârkrievota. Nacionâlâs 

valstiski domâjoðâs inteliìences 

slânis ir loti plâns, lîdz ar to tautai 

nav galvas, kas to vadîtu. Un tad vçl 

gadsimtiem iedzîtâ kalpu un vergu 

psiholoìija, kas îpaði redzama sabiedrîbas 

“elites” darbîbâs. 

Gertrude, 27.09.2006 10:06 

divus gadus nodzivoju Lietuva un tad 

man likâs stulbi, ka ar lietuvieðiem 

runâðu angliski vai krieviski. Òçmu un 

samâcîjos ar’ un nemaz tik traki 

nebija, baigi palîdz TV un laikraksti. 

Tagad, kad jau esmu no LT projâm, 

ðad un tad LT delfus paskatos un 

caurbraucot benzîntankâ baigais prieks, 

ka varu mierîgi parunâties. Man liekas, 

ka vismaz pierobeþâ noderçtu pirmajâs 

klasîtçs kâdus lt valodas pamatus 

pamâcît, pçc tam jau dzîve pati 

parâdîs – vajag vai nevajag. 

xxx, 27.09.2006 12:06 

Kur ta ir tâ augstvçrtîgâ krievu kultûra 

Latvijâ? Jûrmalas dziesmiòu konkurss? 

Seriâli – Kaut kâda tur aukle, Mentu 

apslaktçðanâs, Oknas? man no tâs 

krievu “kultûras” vçmiens nâk. Nu es 

nerunâju par îsto krievu kultûru, bet to 

jau arî paði krievi ir aizmirsuði. Matj, 

peremaatj tikai... 

SKATS NO LIETUVAS 

115 

_ 

Vanakurrat, 27.09.2006 11:37 

Lietuvaa krievu ir mazaak taapeec, ka 

shii valsts peec un pirms kara bija 

ekonomiski ljoti atpalikusi (IKP 

divreiz zemaaks kaa Latvijaa), taapeec 

krievus vairaak atmaksaajaas eksporteet 

uz Latviju nekaa Lietuvu – luuk 

arii tas sasniegums. Starp citu, krievu 

valodu Lietuvaa procentuaali zina 

vairaak cilveeku nekaa Latvijaa. 

A par starptautisko sazinaashanos 

katram savaa valodaa, nu doma jau, 

protams, atziistama, tachu tas nebuutu 

tik vienkaarshi kaa Skandinaavijaa, kur 

atshkjiriibas starp valodaam ir diezgan 

nosaciitas – te tomeer bishkji jaapamaacaas 

arii buutu. 

Valmix, Laima, 27.09.2006 14:53 

/.../ Es, atðíirîbâ no tevis, sevi visur 

par vainîgu neuzskatu. Latvijas TV nav 

piesâròota ar krievu valodu. Piesâròotas 

ir krievu televîzijas LNT un 

TV5, daïçji “zviedru” TV3. LTV7 râda 

kolosâlas filmas latvieðu valodâ bez 

titriem, un krievi to skatâs. LTV1 rada 

vecakiem ïaudîm to, kas tiem verçtu 

patikt. LTV7 jaunieðiem talk show. 

Kas ko brçkât? Iespçjams, ka Berezovska 

nopirktâs krievu TV stacijas 

protams dara to ar mçríi. Ko tâs ir 

panâkuðas? To, ka tâs skatâs lumpeni. 

Visus tos oknus, kriminalâs krievijas un 

citas “kultûras bâgâtîbas”. Es par to 

vienmçr priecajos, ka paði zin, kam 

râda, un ko râda. Par sazinâðanos 

lietuviski. Dârgâ Laima, jûs, leiði, esat 

labi cilveki, taèu es, kâ latvietis, vis tâ 

uzreiz jums par sulaini nepieteikðos. 

Nu mâcieties latviski, kas jums liedz? 

Man nav iznâcis runât lietuviski, jo 

Latvijas lietuvieði ir pârkrievojuðies. 

Glâbiet jûs viòus, ne mûs!! Arî tas ir 

fakts, ka lietuvieði atri vien pariet uz 

krievu valodu, skrietin skrien;)) Krievu 

valodas loma samazinâsies ðâ vai tâ – 

nav intelekta iekðâ tajâ valodâ, nav 

varas resursa un nav ko piedâvât 

cilvekam, pasaule ir vaïâ, angliski, 

vâciski un franciski var visu ko dabût, 

nevajag to lasît sliktos krievu tulkoumos. 

Aizies veca paaudze – kas

+ 

ÂDAMS, 27.09.2006 17:54 

Ja Latvija tuvinâtos ar Lietuvu abas 

valstis tikai iegûtu. Ar laiku varçtu 

izveidoties vienota baltu savienîba. 

zuze, 27.09.2006 17:17 

Darba dçï man nâcâs strâdât kâdu 

laiciòu Lietuvâ un tagad esmu tikai 

pateicîga ðai situâcijai, ka varu mierîgi 

komunicçt lietuvieðu valodâ. Protams, 

ne jau ïoti visaugstâkajâ lîmenî, taèu 

gan par darbu, gan labu laiku varu 

sarunâties. Ak jâ, krievu un angïu 

valodas arî ir manâ leksikâ, tâ ka varu 

teikt- neviena valoda nav nâkusi par 

skâdi, gluþi otrâdi – pasaulei varu bût 

vairâk atvçrta. 

TU SPEC, ej uz specnazu, 27.09.2006 

16:24 

Specnazâ labi plâtîties. Ja citas tautîbas 

nav, tad atrod krievu Skopcevu, par 

kuru òirgâties. 


116 

_ 

skatîsies Sasisto lukturu ielas? 

Pçc impçrijas sabrukuma viòiem, 

pazaudçjot ebrejus, baltieðus, ukraiòus, 

gruzînus u.c. ir tik slikti, ka to jût arî 

paði. Nabadzîba pa pirmo zorti. Tâpçc 

arî ðovinisti plosâs.;)) 

specs, 27.09.2006 16:09 

Raksts ir pilnigs murgs. 

Driiz Latvijaa iebrauks viesstraadnieki 

no bijushaas PSRS, un vieniigaa sazinas 

valoda ar viniem buus krievu,. 

Taapeec pietiek murgot, un labaak 

meeginiet dabuut atpakal tos labusus 

kas ir iirijaas, anglijaas, zviedrijaas. 

Savaadaak peec 10 gadiem juus te 

buusiet minoritaate, kaadi jau esat 

Riigaa, D-pilii, liepaajaa, Reezeknee un 

citur.

ÑÒÐÀÍÛ ÁÀËÒÈÈ: ÂÌÅÑÒÎ ÒÅÑÍÎÃÎ 

ÑÎÒÐÓÄÍÈ×ÅÑÒÂÀ – ÏÓÙÅÍÍÀß ÍÀ 

ÑÀÌÎÒÅÊ ÐÓÑÈÔÈÊÀÖÈß 

Âçãëÿä èç Ëèòâû 

Ëàòâèÿ ñëîâíî ðàçäåëåíà íà äâå ÷àñòè – ëàòûøè è ðóññêîÿçû÷íûå. 

Ïðåäñòîÿùèå â îêòÿáðå âûáîðû â Ñåéì åùå áîëüøå îáîñòðÿò îòíîøåíèÿ 

ìåæäó ýòèìè äâóìÿ ÷àñòÿìè îáùåñòâà. Ñ óâåëè÷åíèåì êîëè- 

÷åñòâà ðóññêîÿçû÷íûõ ãðàæäàí, êîòîðûå ïîïîëíÿò ðÿäû èçáèðàòåëåé, 

ïîçèöèè ïðîðóññêèõ ïàðòèé áóäóò óêðåïëÿòüñÿ. 

Èç òðåõ ñòðàí Áàëòèè èìåííî â Ëàòâèè íàèáîëåå ÿðêî âûðàæåíî 

äâóÿçû÷èå – çäåñü íàðÿäó ñ ãîñóäàðñòâåííûì ÿçûêîì Ëàòâèéñêîãî 

ãîñóäàðñòâà øèðîêî èñïîëüçóåòñÿ è îôèöèàëüíûé ÿçûê Ðîññèéñêîé 

Ôåäåðàöèè. Åñòü ðåãèîíû è ãîðîäà, ãäå ðóññêèå è ðóññêîÿçû÷íûå 

ñîñòàâëÿþò áîëüøèíñòâî. Â ïåðâóþ î÷åðåäü ðå÷ü èäåò î êðóïíåéøèõ 

ãîðîäàõ Ëàòâèè – Ðèãå è Äàóãàâïèëñå. 

Â ñîâåòñêîå âðåìÿ â Ëàòâèè ðîäèëîñü è âûðîñëî íå îäíî ïîêîëåíèå 

ðóññêîÿçû÷íûõ, êîòîðûå íàçûâàþò Ëàòâèþ ñâîèì îòå÷åñòâîì. ×àñòü 

èç íèõ íûíåøíèå ñòðîé è ïðàâèòåëüñòâî íåçàâèñèìîé Ëàòâèè íàçûâàþò 

íåäåìîêðàòè÷åñêèìè, ýòíîêðàòè÷åñêèìè è äàæå íàöèñòñêèìè. Îäíàêî 

íà ñâîþ èñòîðè÷åñêóþ ðîäèíó â Ðîññèþ ‘ëàòâèéöû’ Ëàòâèè íå ðâóòñÿ 

– òàì áîëåå íèçêèé óðîâåíü æèçíè, ïðèäåòñÿ îôîðìëÿòü âèçû äëÿ 

ïîåçäîê â ÅÑ. Ê òîìó æå ‘ëàòâèéöû’ ìåññèàíñêè óáåæäåíû, ÷òî ñâîèì 

ïðèñóòñòâèåì îíè ñïàñàþò ýòî ãîñóäàðñòâî îò êðàõà, ïîñêîëüêó ñ èõ 

îòúåçäîì íå îñòàíåòñÿ æåëàþùèõ ðàáîòàòü çäåñü. 

Îáâèíåíèÿ â îêêóïàöèè ñòðàí Áàëòèè â 1940 è 1944 ãîäó, à òàêæå â 

åå ìîùíåéøåé êîëîíèçàöèè ðóññêèìè äëÿ íèõ êàê ñ ãóñÿ âîäà. Îôèöèàëüíàÿ 

Ìîñêâà òàêæå ïîâåðíóëà ýòîò âîïðîñ ïîä âûãîäíûì åé ïîëèòè÷åñêè 

óãëîì. Íåäàâíî ãîñòèâøèé â Ðèãå è íàãðàæäåííûé Îðäåíîì 

Òðåõ Çâåçä ïåðâûé ïðåçèäåíò Ðîññèè Áîðèñ Åëüöèí îòêðîâåííî ïîó÷àë 

ëàòûøåé: åñëè õîòèòå íàéòè âçàèìîïîíèìàíèå ñ Ðîññèåé, íå óïîòðåáëÿéòå 

ñëîâî ‘îêêóïàöèÿ’. Îòëè÷èâøèéñÿ ñâîèìè îäèîçíûìè ðå÷àìè 

ïîñîë Ðîññèè â Ëàòâèè Âèêòîð Êàëþæíûé â èíòåðâüþ ãàçåòå ‘Áèçíåñ&Áàëòèÿ’ 

â ôåâðàëå ýòîãî ãîäà çàÿâèë: ‘Âñåãäà, êîãäà ðóññêèå ïðèõîäÿò. 

. . íà êàêóþ-òî íîâóþ çåìëþ, èì ãîâîðÿò ñïàñèáî. Ðóññêèå íèêîãäà 

íèêîãî íå çàâîåâûâàëè, ìû âñåãäà îñâîáîæäàëè’. Ïðè òàêîé ïîääåðæêå 

ëàòâèéñêèå ðóññêèå âèäÿò ñâîþ ìèññèþ â òîì, ÷òîáû äîáèòüñÿ âñåõ 

117


ïðàâ äëÿ ‘ïðèòåñíåííûõ’ ðóññêîÿçû÷íûõ è çàëîæèòü îñíîâû íîâîãî 

ðóññêîãî ãîñóäàðñòâà. 

Â ÷àñòíûõ áåñåäàõ ðóññêèå øîâèíèñòû, íàçûâàþùèå ñåáÿ âåëèêîðîññàìè, 

àêöåíòèðóþò íåñïîñîáíîñòü ëàòûøñêîãî íàðîäà (è âîîáùå 

âñåõ áàëòèéñêèõ íàðîäîâ) ñàìîñòîÿòåëüíî õîçÿéñòâîâàòü, ïîñòîÿííûå 

âíóòðåííèå äðÿçãè, âîëíó íåãàòèâà â ïðåññå. Ïîä÷åðêèâàþòñÿ è ‘âåêîâûå 

ðóññêèå êîðíè íà áàëòèéñêèõ çåìëÿõ, à òàêæå òî, ÷òî âñå áîëüøèå 

íàðîäû ñî âðåìåíåì ïîãëîùàþò ñâîèõ ìàëåíüêèõ è áîëåå ñëàáûõ 

ñîñåäåé. Áóäóùåå Áàëòèéñêîãî ðåãèîíà âåëèêîðîññû ïðåäñòàâëÿþò êàê 

òðîéêó ðóññêîÿçû÷íûõ ãîñóäàðñòâ. Â ïîïûòêå îñóùåñòâèòü ýòó ñòðàòåãè÷åñêóþ 

çàäà÷ó â ïåðâóþ î÷åðåäü ïðèëàãàþòñÿ óñèëèÿ ïî ñîõðàíåíèþ 

ðóññêîãî ÿçûêà îò Òàëëèíà äî Êàëèíèíãðàäà. Ïóñêàòü â õîä íàñèëüñòâåííûå 

ñðåäñòâà íåò íèêàêîãî ñìûñëà, ïîñêîëüêó ìíîãîå âåðøèòñÿ 

ñàìî ñîáîé, ïðèíîñÿ ê òîìó æå êîììåð÷åñêóþ âûãîäó. Äàæå â òàêîì 

ýòíè÷åñêè ÷èñòîì ãîñóäàðñòâå, êàê Ëèòâà, òåëåâèäåíèå îòäàåò ïðèîðèòåò 

ðóññêîìó ÿçûêó. Ýñòîíèÿ â ýòîì ñìûñëå áîëåå êðåïêèé îðåøåê, 

õîòÿ ðóññêèõ òàì âäâîå áîëüøå, ÷åì â Ëèòâå, à ñàìèõ ýñòîíöåâ ìåíüøå 

ìèëëèîíà. 

Áàëòèéñêèå íàðîäû èñ÷åçàþò êàê èç-çà íèçêîé ðîæäàåìîñòè, òàê è 

èç-çà âûñîêîé ýìèãðàöèè, à ïîïîëíåíèþ ïîñòóïàòü íåîòêóäà. Ïî ïðîãíîçàì 

âåëèêîðîññîâ, ñêîðî ïîÿâèòñÿ îñòðûé äåôèöèò ðàáî÷åé ñèëû, 

ïîýòîìó îæèäàåòñÿ íîâûé ïðèòîê èììèãðàíòîâ èç Ðîññèè, Áåëîðóññèè 

è Óêðàèíû. Íî òåïåðü ýòî áóäåò ïðîèñõîäèòü ïî èíèöèàòèâå è ïî ïðèãëàøåíèþ 

ñàìèõ íåçàâèñèìûõ ñòðàí Áàëòèè. Îñîáåííî àêòóàëüíî ýòî 

ÿêîáû äëÿ Ëèòâû, ïîñêîëüêó òàì íåïðîñòèòåëüíî (!) íèçêèé ïðîöåíò 

ðóññêîÿçû÷íûõ, ïî ñðàâíåíèþ ñ Ëàòâèåé è Ýñòîíèåé. ßçûêîì îáùåíèÿ 

ñ íîâîé ðàáî÷åé ñèëîé áóäåò ðóññêèé, ïîýòîìó ïîçèöèè ýòîãî ÿçûêà â 

ñòðàíàõ Áàëòèè òîëüêî óñèëÿòñÿ. Ñîâñåì ñêîðî ðóññêèé ñòàíåò çäåñü 

îôèöèàëüíûì ÿçûêîì, êàê â ñâîå âðåìÿ íåìåöêèé ÿçûê â Ëèâîíèè. 

Ðóññêèì ñòðàíàì Áàëòèè â áóäóùåì íå îáÿçàòåëüíî ñòàíîâèòüñÿ ÷àñòüþ 

Ðîññèè – ñàìîñòîÿòåëüíûìè áûëè, ê ïðèìåðó, íåìåöêîÿçû÷íàÿ Ïðóññèÿ, 

òàêîâîé ïî-ïðåæíåìó îñòàåòñÿ íåìåöêîÿçû÷íàÿ Àâñòðèÿ, ôðàíêîÿçû÷íàÿ 

Áåëüãèÿ è Ëþêñåìáóðã. 

Êàê èñïîëíÿòñÿ ýòè ïðîãíîçû – ïîêàæåò âðåìÿ. Êîìïåíñèðóþò ëè 

ñòðàíû Áàëòèè äåôèöèò ðàáî÷åé ñèëû ñ ïîìîùüþ ýêñòåíñèâíîãî 

õîçÿéñòâîâàíèÿ, êàê ýòîãî îæèäàþò ðóññêèå ðàäèêàëû, èëè ïóòåì 

èíòåíñèôèêàöèè ýêîíîìèêè, ýòî çàâèñèò îò ýòèõ ãîñóäàðñòâ. 

Íåïðèÿòíî ëèøü òî, ÷òî ìåñòî ðóññêîãî ÿçûêà è ðîññèéñêèõ ÑÌÈ 

íà íàøèõ òåëåêàíàëàõ òàê âåëèêî. Íåâàæíî êàêèìè ïðàãìàòè÷åñêèìè 

èëè êîììåð÷åñêèìè àðãóìåíòàìè ýòî îáîñíîâûâàåòñÿ – âñå ðàâíî ýòî 

òðîÿíñêèé êîíü ïðîòèâ íàøèõ óñèëèé ïî ñîïðîòèâëåíèþ ãðàâèòàöèè 

Ðîññèè. Íåïðèÿòíî è òî, ÷òî ìû íå ïðèíèìàåì íèêàêèõ êîíòðìåð äëÿ 

ïðèîñòàíîâêè ðóñèôèêàöèè – âñå ïóùåíî íà ñàìîòåê. À íàäî ñîâñåì 

118

ÑÒÐÀÍÛ ÁÀËÒÈÈ: ÂÌÅÑÒÎ ÒÅÑÍÎÃÎ ÑÎÒÐÓÄÍÈ×ÅÑÒÂÀ /.../ 

íåìíîãî – òðàêòîâàòü ðóññêèé ÿçûê òàê, êàê äðóãèå èíîñòðàííûå ÿçûêè, 

íå äàâàÿ åìó ïðåèìóùåñòâà íà òåëåâèäåíèè. Òàê ïîñòóïàþò ýñòîíöû 

è ñêàíäèíàâû: âñå ïåðåäà÷è íà èíîñòðàííûõ ÿçûêàõ èäóò ñ ñóáòèòðàìè 

íà ãîñóäàðñòâåííîì. 

Îäèí èç âûõîäîâ – áîëåå òåñíîå ñîòðóäíè÷åñòâî ìåæäó ñòðàíàìè 

Áàëòèè. Ëàòâèè ñëåäóåò ïîçàáîòèòüñÿ íå òîëüêî î ðàçâèòèè òîðãîâëè 

èëè ñôåðû óñëóã â Ëèòâå, íî è îá ýêñïîðòå ëàòûøñêîãî ÿçûêà è êóëüòóðû. 

Òîãî æå âïðàâå îæèäàòü è ëàòâèéñêàÿ ñòîðîíà îò Ëèòâû. Ïîðà 

îòêàçàòüñÿ îò ïðàêòèêè âçàèìíîãî îáùåíèÿ ñ ëèòîâöàìè íà ðóññêîì 

ÿçûêå (ýòà ïðàêòèêà – íàñëåäèå ñîâåòñêèõ âðåìåí) è ïîñòåïåííî ïåðåéòè 

ê ñêàíäèíàâñêîé ìîäåëè, êîãäà ïðåäñòàâèòåëè ðîäñòâåííûõ íàðîäîâ 

(íàïðèìåð, øâåäû è íîðâåæöû), çíàÿ îñíîâû ÿçûêà äðóã äðóãà, ãîâîðÿò 

êàæäûé íà ñâîåì ÿçûêå è ïîíèìàþò äðóã äðóãà. Áîëüøå óâàæàòü ñâîé 

ðîäíîé ÿçûê äîëæíû è ëèòîâñêèå ïðåäïðèíèìàòåëè è äèïëîìàòû â 

Ëàòâèè – ïðåäñòàâëÿÿ Ëèòâó, îíè ñîçäàþò è åå êóëüòóðíûé èìèäæ. 

Ìåæäó ïðî÷èì, ðóññêèå ñ óêðàèíöàìè íå îáùàþòñÿ íà êàêîì-ëèáî 

òðåòüåì ÿçûêå. Â Áàëòèéñêîì ðåãèîíå òàêîé ñïîñîá îáùåíèÿ ïðèíÿò 

òîëüêî íà ãðàíèöå Ëàòâèè è Ëèòâû. 

Ëèòîâñêèé è ëàòûøñêèé ÿçûêè – åäèíñòâåííûå â ìèðå áàëòèéñêèå 

ÿçûêè, ïîýòîìó íåîáõîäèìî ïîäóìàòü î ïðåïîäàâàíèè èõ îñíîâ â 

øêîëàõ: â Ëèòâå – ëàòûøñêîãî, â Ëàòâèè – ëèòîâñêîãî. Ìàëî òåëåïåðåäà÷ 

î ñîñåäíèõ ñòðàíàõ, íå ãîâîðÿ óæå îá îòäåëüíûõ êàíàëàõ. È 

ýòó íèøó óñïåøíî çàïîëíÿþò ðîññèéñêèå ÑÌÈ, íàâÿçûâàÿ îáðàáîòàííóþ 

â èõ ïîëüçó èíôîðìàöèþ íà ðóññêîì ÿçûêå. 

Â êîíöå êîíöîâ, íàì – ëèòîâöàì è ëàòûøàì – íèêòî íå ìåøàåò 

îáùàòüñÿ íà áàëòèéñêèõ ÿçûêàõ: íè öàðè, íè ãåíñåêè ÊÏÑÑ. 


http://www.inosmi.ru/print/230075.html 

25 ñåíòÿáðÿ 2006 

http://www.apn-nn.ru/contex_s/21631.html 


Áàëòèéñêèå íàðîäû èñ÷åçàþò 

http://www.materik.ru/print.php?section=analitics& bulsectionid=15799 


Íàøè óñèëèÿ ïî ñîïðîòèâëåíèþ ãðàâèòàöèè Òðîÿíñêîãî êîíÿ. — 

Ðóññêàÿ Ïðèáàëòèêà 

http://rusbalt.flybb.ru/topic296.html 

Ñåíòÿáðü 2006 

119


MAÞASIS BALTØ ÐENGENAS 

Lietuva ir Latvija. Vienintelës baltø ðalys. Kaimynës, partnerës, ES ir 

NATO narës. Taèiau sienos perëjimo procedûra praðyte praðosi permainø, 

nes neatitinka nei ðimtmetiniø tradicijø, nei dabartinio ðaliø statuso. 

Ið mûsø istorijos 

Su broliais latviais esam gyvenæ vienoje valstybëje në kiek ne maþiau, 

nei su kaimynais slavais, tik tas bendras buvimas dar neaktualizuotas, kaip 

baltarusiø ar ukrainieèiø atveju. Be to, latviø istoriografijoje ðis laikotarpis 

tradiciðkai vadinamas lenkmeèiu (poïu laiki). Taip yra dar ir todël, kad 

latviø (ir pietø estø) þemiø prijungimas prie LDK vyko Liublino unijos 

prieðauðryje; lenkø ðaltiniuose prijungtosios þemës vadintos Inflanty 

(iðkraipytas Livland pavadinimas), o po karo su ðvedais (1600-1629) 

Respublikai likusi Latgala gavo paþyminá Inflanty Polskie. 

Istorinëse diskusijose taip pat akcentuojama, kad LDK klestëjimo laikais 

gal net 80% jos gyventojø sudarë slavai. Tai irgi ne visai tiesa. Vytauto 

laikø LDK gyveno trys pagrindiniai etnosai: vakarinëje dalyje – baltai, 

vidurinëje – slavai, pietryèiuose (prie Juodosios jûros) – klajokliai totoriai. 

Santykis baltø naudai pasikeitë Þygimanto Augusto laikais, kai 1561 m. 

prie Lietuvos Didþiosios kunigaikðtystës prisijungë latviø gyvenamos 

þemës, t.y. Vidþemë, Latgala ir vasalinë Kurðo-Þiemgalos kunigaikðtystë, 

o Ukrainà ið LDK netrukus atëmë lenkai. Latgala iðbuvo LDK (nuo 1569 

m. – Abiejø Tautø Respublikos) sudëtyje iki Pirmojo Respublikos padalijimo, 

t.y. net 211 m. Buvimas LDK padëjo latgalieèiams likti katalikais, 

gauti ið Vilniaus raðto tradicijà, skatino didesnius kalbos savitumus. Viso 

to pagrindu dabar dalis latgalieèiø linkæ save laikyti net atskira baltø tauta. 

O Kurðo-Þiemgalos kunigaikðtystë vasalës teisëmis mums priklausë iki 

pat 1795 m. Tai ilgiau nei Ukraina. 

Pasienis 

Lietuvos siena su Latvija yra seniausia, nusistovëjusi (be maþø iðimèiø) 

dar LDK ir Livonijos laikais. Siena ëjo per kurðiø, þiemgaliø ir sëliø þemes 

– ðios baltø tautos maþdaug II tûkstantmeèio viduryje buvo asimiliuotos 

lietuviø pietuose ir latviø (latgaliø) ðiaurëje. Vadinasi, ir gyventojø ryðiai 

abipus ðios sienos siekia dar anø tautø laikus. Nebuvo nutrûkæ jie ir Kurðo 

120

kunigaikðtystës laikais (1561-1795), sëkmingai bendrauta ir vëliau, kai siena 

skyrë carines Kurðo ir Kauno gubernijas. 

1918 m. susikûrus Lietuvos ir Latvijos respublikoms bei 1921 m. 

nustaèius valstybinæ sienà, pradëta rûpintis, kad pasienio gyventojø 

kontaktai nebûtø varþomi. Tuo tikslu 1924 m. abi ðalys pasiraðë mokyklø 

konvencijà, taip pat sutartá, leidusià laisvai bendrauti pilieèiams, gyvenantiems 

iki 10 km nuo sienos. 1925 m. pasiraðyta sutartis dël laivininkystës 

ir sieliø plukdymo Dauguva, Nemunëliu, Mûða, Lielupe, Vadakstimi ir 

Bartuva. 

Pasienio gyventojø nenutrûkstami kontaktai lëmë tai, kad abipus sienos 

iki ðiol gyvenama miðriai: pietø Latvijoje palei Lietuvos sienà daug kur 

galima rasti lietuviðkø kaimø (tiesa, dalis jø Latvijos teritorijoje atsidûrë 

dël sienos korekcijos 1921 m.), o ðiaurës Lietuvos pasienyje esama latviø 

gyvenvieèiø. Neretos ir miðrios ðeimos, bûta bendrø tradicijø, ðvenèiø. 

Be to, ðiaurës Lietuvos gyventojams didesni Latvijos miestai, taip pat 

Baltijos megapolis Ryga yra arèiau nei Vilnius ar Kaunas, todël natûralu, 

kad Latvijos miestus verslo ar mokslo tikslais pasienio lietuviai lankë ir 

lanko daþniau nei Lietuvos didmiesèius. Latvijoje gyvena apie 30 000 

lietuviø; tai deðimtkart daugiau nei latviø Lietuvoje. Carø laikais ir vëliau 

Latvija lietuvius traukë kaip ekonomiðkai geriau iðsivystæs kraðtas. Dalis 

imigrantø lietuviø ásikûrë Latvijoje sovietmeèiu, gráþæ ið stalininës tremties 

ir negalëdami registruotis Lietuvoje. 

Dabartiniai paradoksai 


Kaip bebûtø keista, bet sunkiausias laikotarpis Lietuvos ir Latvijos 

pasienio gyventojams prasidëjo nuo 1991 m., kai atsirado pasienio punktai 

ir pasø kontrolë. Lietuvos-Latvijos siena yra 588 km ilgio, taèiau pasienio 

punktø yra vos 28; ten, kur jø nëra, seni keliai, vedæ á kaimyninæ ðalá, perkasti 

grioviu. Uþ nelegalø sienos perëjimà (pvz., pas kaimynà ar giminaitá, 

gyvenantá anapus griovio uþ keliø ðimtø metrø) gresia administracinë bauda. 

Vadinasi, norëdamas já aplankyti, þmogus privalo vaþiuoti keliolika ar 

keliasdeðimt kilometrø iki artimiausio punkto, pereiti ten sienà ir vël tà patá 

atstumà sukarti atgal, tik jau kitapus sienos. Gráþimas namo irgi toks pat. 

Turint galvoje, kad autobusø eismas provincijoje yra sumaþëjæs iki minimumo 

arba jo visai nebelikæ, sienos perëjimas daug kur tapæs neiðsprendþiama 

problema. Autobusø eismas per sienà periferijoje apskritai atrodo kurioziðkai. 

Pavyzdþiui, iki Þagarës niekaip neprivaþiuoja autobusas ið Rygos – jis 

sustoja netoli Lietuvos sienos, ir likusius keletà kilometrø iki miestelio 

keleiviai turi eiti pësèiomis. Autobusas ið Zarasø á Daugpilá iðvyksta 20 

minuèiø anksèiau, nei á Zarasus atvyksta autobusas ið Kauno. 

Pasunkëjo ne tik giminiø, bet ir mokyklos lankymas kitapus sienos. Mat 

mokiniui sienos perëjimo procedûra galioja tokia pati – tik aplinkui, per 

121


pasienio punktà, kur jis dar turës palaukti, kol pasienieèiai pradës darbà ir 

patikrins jo popierius. Dël tokios „tvarkos“ mokiniai priversti nuolat vëluoti 

á mokyklà. Pasunkëjo mokyklinës ekskursijos á kaimyninæ ðalá: jei mokinys 

dël tëvø uþimtumo ar iðvykimo neturës notaro patvirtinto jø sutikimo, 

ekskursijoje jis nedalyvaus. Jo nepraleis per sienà, kad ir su mokytoju. 

Vadinasi, abu tëvai, metæ darbus, turi vykti á rajono centrà, ten prasibrauti 

iki notaro, uþsakyti leidimà vaikui iðvykti á Lietuvà ar Latvijà, sumokëti uþ 

tai mokestá, o po keliø dienø dar atvykti to leidimo pasiimti. 

Seni þmonës skundþiasi apsunkintomis galimybëmis lankyti baþnyèià 

bei giminiø kapines kaimyninëje ðalyje, taip pat laidoti ten artimuosius. 

Tad ið ðalies þiûrint, Lietuvos ir Latvijos – dviejø ES nariø – sienos 

kirtimas atrodo kaip spektaklis. Nereikalingas valstybingumo vaidinimas. 

Tiek pasienieèiams, tiek pasienio gyventojams. Visa tai dar bûtø suprantama, 

jei Lietuva ir Latvija priklausytø skirtingø ðaliø grupei. Arba tarp 

jø vyktø jei ne tikras, tai bent ðaltasis karas. 

Dël nutrauktø kontaktø kai kurie pasienio regionai ëmë merdëti ir nykti. 

Tipiðkas pavyzdys yra Ukrø gyvenvietë Duobelës rajone, atkirsta nuo 

Þagarës. Dabar tai Dievo uþmirðtas uþkampis. 

Pasienio gyventojai liûdnai juokauja: prie ruso su latviais daugiau 

bendravom. Jie mokëjo lietuviðkai, mes – latviðkai. Eidavom pas juos 

apsipirkti, ðvenèiø ðvæsti. Arba jie pas mus. Su muzika, dainomis. O kas 

dabar? Matomës retokai, kalbamës daþniau rusiðkai, moksleiviai – angliðkai. 

Kai susitinka draugaujanèios pasienio mokyklos, renginys neturi bendros 

kalbos, nes dalis þmoniø nesupranta angliðkai, dalis rusiðkai. 

Ðengenas 

Politikai sako: pakentëkit dar kiek, ástosim á Ðengeno erdvæ, ir viskas 

pasikeis. Nejuèiomis prisimena latviø poeto Imanto Zieduonio ironiðki 

þodþiai: „Palauk! Pakentëk! Neskubëk! Viskas ateis savaime. Lauk, ir ateis! 

Ateitis ateis... Tavo karstas ateis. Tas tai tikrai ateis.“ 

O kas trukdo pakeisti situacijà dabar? Paskelbti Ðengeno zona bent jau 

Lietuvos ir Latvijos pasiená? Pasitikëti mokytojais, veþanèiais vaikus á 

ekskursijà? Pasitikëti mokiniais, einanèiais á kitos ðalies mokyklà ne vingiais, 

o tiesiai? Uþpilti griovius, iðkastus skersai senøjø keliø? Netrukdyti lankyti 

giminiø? Kas neleidþia to padaryti dabar? Kodël tarpukariu, praëjus vos 

trejiems metams nuo sienos nustatymo, buvo palengvintas pasienio 

gyventojø bendravimas, o ðiais laikais net po 16 metø to padaryti 

nenorima? 

Politikai Ðengeno erdvës atëjimà traktuoja kaip kaþkoká deus ex machina. 

Ateis ir pakeis tà mûsø paèiø suraizgytà situacijà. Tarsi mes patys 

tos raizgalynës pakeisti negalëtume. Kaip tyèia, Europa atidëjo mûsø 

priëmimà á Ðengeno erdvæ. O gal ji ðitaip netiesiogiai suteikë mums ðansà 

122

patiems þengti þingsná tos erdvës link savo regione? Ðansà parodyti, kad 

galim tai padaryti be niekieno pagalbos? 

Þengæ toká þingsná, mes kartu paspartinsim ir abiejø ðaliø priëmimà á 

Ðengeno erdvæ. Juk maþasis baltø Ðengenas visiðkai ámanomas. Per visà 

baltø istorijà siena mus jungë, ne skyrë. Jungë dar tada, kai jokios „erdvës“ 

Europoje nebuvo. Kai latviai, anot poeto Knuto Skujenieko, dràsiai 

sakydavo: „Iesim pie leiðiem alu dzert!“ Ir eidavo be jokiø uþkardø. Be 

baimës mokëti 50 latø baudà uþ sienos perëjimà „ne vietoj“. 

Publikuota 



+ 

lietuvis, 2006 11 16 13:11 

tiesa sakant pikta, bet ið mûsø apkiautëliø 

politikieriø nieko gero jau senai 

nebesitikiu... 

juokas, 2006 11 16 13:44 

istoriniu peripetiju neismanau tiek kad 

pritarciau ar priestarauciau autoriui, bet 

pasienio proceduru supaprastinimas iki 

minimumo ir pasienio gyvenvieciu 

bendravimo skatinimas atsisakant 

formalumu butu labai sveikintinas. su 

broliais latviais reiketu kuo daugiau 

bendrauti nes vieni is kitu turime ko 

pasimokyti ir per mazi esame kad 

reiketu save riboti valstybines sienos 

perejimo formalumais. as uz draugyste :) 

julio, lietuvieciui, 2006 11 16 14:52 

Senas esi, atsimeni 1920, o mane 

uzknisa, kai atvaziavus i Zarasus ir 

neturint paso, iki Daugpilio nenuvaziuosi 

(25 km – arciau nei Utena) . 

O kai Latgaleje alaus gali uzsipirkti po 

20 santimu (1 lt) Maksimoje, tai zinai 

smagu :). O visas pasienis atrodo labai 

gudus, nes dabar tai – uzkampis, o 

kokiu ezeru, pamiskiu ten pilna! 

Smagumelis. 


Komentarai 


123 

_ 

lietuvietis, 2006 11 16 14:03 

baltø draugystë yra romantikø iðmislas. 

Apskritai dabartine situacija tarp 

Lietuvos Latvijos sienos, yra tarybinio 

mastymo pavyzdys, kai SSSR nuolat 

bijodavo, kad kokie diversantai 

neprasmuktø, árengdavo pëdsakø 

juostas. Gerai, kad dar spygliuotos 

vielos tvoros nepastatytos. 

Autoriaus minimi Ukrai visà laikà buvo 

Lietuvos dalis iki 1921. Nes tuomet 

latviams spaudþiant Lietuva sudarë sau 

nenaudingus mainus: atsisakë Aknystës, 

mainais á Palangà. Bet Palanga visà 

laikà buvo LDK ir Lietuvos dalis, tik 

caro valdþia perdavë Kurðo gubernijai. 

Kodël dar nepaminëjus, kad latviai ið 

pasalø buvo uþpuolæ Lietuvos kariuomenæ 

prie Dauguvos 1920? 

naivuolis, 2006 11 16 16:26 

autorius. tas neimanoma del labai 

paprastos priezasties – pelningesnio 

biznio kaip slagbaumas ant kelio nera. 

Uztverei ir renki sau pinigus .Kol ES 

neprades juoktis ir neisakys susitvarkyti 

– nieko nebus. Ne tautieciu ir ne 

latviu analogisku tarnybu jegoms 

atsisakyti “verslo” , geru etatu

+ 

P.S. karta palikom masina Salociu 

muitineje Latvijos teritorijoje ir grizom 

pasus pateikti :). Latviams buvo dzin, o 

lietuviai eme rekti apie sienos pazeidima, 

kol nepamate musu kreivu zvilgsniu. 

Tada nurimo, paziurejo pasus ir 

palinkejo gero kelio i Ryga... 

LT, 2006 11 16 15:51 

/…/ O gal kada ir gyvensime Baltø 

Konfederacijoje? Kaip Ðveicarijoje. 

Dvi sostinës, dvi kalbos, o kariuomenë 

bendra. 

Bambyzas nuo Birþø, 2006 11 16 

17:19 

Autorius nepalietë dar vienos tragedijos 

– pasienio keliø. Niekur Lietuvoje 

nëra tiek daug þvyrkeliø, kaip ties 

Latvija. Jø ypaè daug pasienio ruoþe 

tarp Birþø ir Zarasø. Iðilgai sienos dar 

OK, bet vos pasuki á Latvijà – 

þvyrkelis! Ar tiesiog ðunkelis. Gëda!!! 

Slap, 2006 11 16 17:35 

Labai teisinga idëja. Að dar uþ privalomà 

latviø k. mokymà nuo kokios 

4 klasës (Latvijoj atvirkðèiai). Neblogai 

þinau Norvegijos-Ðvedijos-Danijos 

bendravimo modelá ir esu tikras, kad 

Baltiðkasis variantas taip pat bûtø 

naudingas. 

Ilze, 2006 11 16 19:35 

Ðim rakstam noteikti jâbût nopublicçtam 

arî Latvijâ! 

Perkunas, 2006 11 17 09:50 

Pilnai palaikau straipsnio autoriø. Tik 

bëda, kas galëtø imtis iniciatyvos, kad 

situacija pasikeistø? 

Beje, jau seniai laikas mokyklose ávesti 

latvistikos pagrindus, kad ir vienasaliskai. 


124 

_ 

,naudingu sanderiu perkant iranga 

sienos “saugojimui” ... 

Niekas neziuri , kad daliai lietuviu iki 

parduotuves latvijoj koks kilometras ar 

du, kai lietuvoj desimt ar dvidesimt. 

Tas pats ir pasienio latviams. Keistai 

ir kvailai atrode kasami grioviai 

skersai kelius, naikinami zmoniu savo 

jegomis pasistatyti lieptai per upes ir 

upelius ir dzipais lakstantys pasienieciai, 

tikrinantys pasienio zonos rezima 

ir dulkinantys ji “pazeidus” ty grybaujant 

be paso kiseneje .. 

komentatorius, 2006 11 17 00:30 

Bûtent dël noro patekti á Ðengeno 

sistemà siena tarp LT ir LV iðlieka, 

kadangi atvërus sienà nei viena 

valstybë negalëtø prie Ðengeno 

sutarties prisijungti anksèiau nei kita, 

nors ir bûtø labiau pasiruoðusi, nes tai 

reikðtø, kad dalis Ðengeno zonos yra su 

“skyle”. 

Nenaivus to Naivus, 2006 11 17 

08:41 

_Nekiðk tu to TV3! Lietuvoj TV3 irgi 

ne maþiau surusëjæs, kaip ir BTV, LNK 

ar 5 kanalas. Að kalbu apie Latvijos 

nacionalinæ TV, o ne apie komercinius 

kanalus._ 

Valstybinës tv kaip taisyklë yra 

nuobodþios. Abejoju ar bûtø ádomûs 

latviðki mûsø politikø atitikmenys.

MAZÂ BALTU ÐENGENA 

Lietuva un Latvija. Vienîgâs baltu valstis. Kaimiòienes, partneres, 

reizçm konkurentes, ES un NATO dalîbvalstis. Taèu robeþas ðíçrsoðanas 

procedûra prasît prasâs pçc pârmaiòâm, jo neatbilst ne simtgadîgajâm 

tradîcijâm, ne tagadçjam valstu statusam. 

No mûsu vçstures 

Baltijas vçsturnieku aprindâs pastâv izteiciens, ka ar baltkrieviem, 

ukraiòiem un poïiem leiði esot vçsturiskie brâïi, jo ilgus gadsimtus dzîvojuði 

vienâ valstî. Bet latvieði lietuvieðiem esot tikai etniskie brâïi, jo vismaz 300 

gadus tie dzîvojuði vâcieðu dibinâtajâ Livonijâ. 

Taèu lietuvieði ar latvieðiem vienâ valstî ir dzîvojuði necik mazâk kâ ar 

kaimiòiem slâviem, tikai tâ kopâ pastâvçðana vçl nav aktualizçta kâ 

baltkrievu vai ukraiòu gadîjumâ. Turklât latvieðu historiogrâfijâ ðis laika 

posms tradicionâli tiek dçvçts par poïu laikiem. Tâ ir tâdçï, ka latvieðu (un 

dienvidigauòu) zemju pievienoðana Lietuvas Diþkunigaitijai (LDK) notika 

daþus gadus pirms Ïublinas ûnijas, kad Lietuvas bajâru valoda jau bijusi 

poïu. Konsekventi pievienotâs zemes avotos tika sauktas poliski Inflanty 

(sagrozîts Livland nosaukums), bet pçc kara ar zviedriem (1600–1629) 

Republikai palikusî Latgale ieguva apzîmçjumu Inflanty Polskie. 

Vçsturiskajâs diskusijâs tâpat tiek akcentçts, ka LDK uzplaukuma laikos 

varbût pat 80% tâs iedzîvotâju bija slâvi. Tâ arî nav visa patiesîba. Vîtauta 

laikâ LDK dzîvoja trîs galvenie etnosi: rietumu daïâ — balti, pa vidu — 

slâvi, dienvidaustrumos (pie Melnâs jûras) — klejotâji tatâri. Iedzîvotâju 

îpatsvars par labu baltiem izmainîjâs 1561.gadâ, kad Lietuvas diþkunigaitim 

Sigismundam II Augustam, glâbdamâs no krievu cara Ivana IV karaspçka 

sirojumiem, padevâs gandrîz visa Livonija ar latvieðu apdzîvotajâm zemçm, 

t.i., ar Vidzemi un Latgali. No Kurzemes, Zemgales un Sçlijas toreiz tika 

izveidota hercogiste, kas arî bija atkarîga no LDK kâ vasaïvalsts. Polija 

Livonijas karâ toreiz vçl nepiedalîjâs, tâ vienîgi spieda Lietuvu noslçgt 

cieðâku ûniju un, draudçdama Lietuvai ar karu, ieòçma LDK zemes Ukrainâ. 

Toreiz karodami ar Krieviju un baidîdamies no kara vçl ar Poliju, Lietuvas 

bajâri 1569.gadâ tâdu ûniju ar poïiem noslçdza. Apvienotâ bajâru valsts 

tika nosaukta par Abu Tautu Republiku (Rzeczpospolita obojga narodów), 

bet bijuðâs Livonijas zemes sâka administrçt kopâ ar Poliju pçc rotâcijas 

principa. 

125


Latgale palika LDK (no 1569.gada — Abu Tautu Republikas) sastâvâ 

lîdz Pirmajai Republikas dalîðanai. Esamîba LDK palîdzçja latgalieðiem 

saglabât katoïticîbu, aizgût no Viïòas rakstniecîbas tradîciju, veicinât 

lielâkas valodas îpatnîbas. Tâdçï tagad daïa latgalieðu sliecas sevi uzskatît 

pat par atseviðíu baltu tautu. Bet Kurzemes–Zemgales hercogiste ar 

vasaïvalsts tiesîbâm Republikai formâli piederçja lîdz pat 1795.gadam. Tas 

ir ilgâk nekâ pirms tam Ukraina Lietuvai. 

Pierobeþa 

Latvijas robeþa ar Lietuvu ir visvecâkâ abâm valstîm, izveidojusies (ar 

maziem izòçmumiem) vçl Livonijas un LDK laikos. Robeþa gâjusi caur 

kurðu, zemgaïu un sçïu zemçm. Lîdz otrâs tûkstoðgades vidum ðo baltu 

tautu dienviddaïu asimilçjuði lietuvieði, bet ziemeïdaïu – latvieði (latgaïi). 

Tâtad arî iedzîvotâju sakari abpus robeþai sniedzas vçl lîdz pat to tautu 

laikiem. Tie nebija pârtrûkuði arî Kurzemes hercogistes laikos (1561–1795), 

veiksmîgi kontaktçts arî vçlâk, kad robeþu noteica cariskâs Kurzemes un 

Kauòas guberòas. 

1918.gadâ izveidojoties Lietuvas un Latvijas republikâm, kâ arî 1921. 

gadâ nosakot valsts robeþu, sâka pievçrsties tam, lai pierobeþas iedzîvotâju 

kontakti netiktu ierobeþoti. Ar tâdu mçríi 1924.gadâ abas valstis parakstîja 

Skolu konvenciju, kâ arî lîgumu, kurð ïauj brîvi kontaktçties pilsoòiem, kas 

dzîvo lîdz 10 km no robeþas. 1926.gadâ parakstîts lîgums par kuìniecîbu 

un plostoðanu pa Daugavu, Mçmeli, Mûsu, Lielupi, Vadaksti un Bârtu. 

Pierobeþu iedzîvotâju nesaraujamie kontakti ietekmçja to, ka abpus 

robeþai lîdz pat ðim dzîvo jaukti: Latvijas dienvidos, Leiðmalç, kur iespçjams 

atrast daudz lietuvieðu sâdþas (tiesa, daïa viòu Latvijas teritorijâ nokïuva 

1921.gadâ, notiekot robeþu korekcijai), bet Lietuvas ziemeïos pierobeþâ ir 

latvieðu dzîvesvietas. Bieþi ir sastopamas jauktas ìimenes, kopîgâs 

tradîcijas, svçtki. 

Turklât Lietuvas ziemeïos dzîvojoðajiem lielâkâs Latvijas pilsçtas, tâpat 

kâ Baltijas megapole Rîga, ir tuvâk nekâ Viïòa vai Kauòa, tâpçc dabiski, 

ka Latvijas pilsçtas ar uzòçmçjdarbîbas vai izglîtîbas mçríiem pierobeþas 

lietuvieði apmeklçja un apmeklç bieþâk nekâ Lietuvas lielpilsçtas. Latvijâ 

dzîvo aptuveni 30 000 lietuvieðu, tas ir desmitkârt vairâk nekâ latvieðu 

Lietuvâ. Caru laikos un arî vçlâk Latvija lietuvieðus piesaistîja kâ ekonomiski 

labâk attîstîta valsts. Daïa lietuvieðu imigrantu apmetâs Latvijâ 

padomju laikâ, atgriezuðies no trimdas un nevarçdami reìistrçties Lietuvâ. 

Mûsdienu paradoksi 

Lai arî cik dîvaini bûtu, bet smagâkais laikaposms Latvijas un Lietuvas 

pierobeþas iedzîvotâjiem sâkâs no 1991.gada, kad parâdîjâs robeþpunkti 

126

MAZÂ BALTU ÐENGENA 

un pasu kontrole. Latvijas un Lietuvas robeþa ir 588 km gara, taèu 

pierobeþas punktu ir labi ja 28, bet tur, kur to nav, vecie ceïi, kas nesen 

veda uz kaimiòzemi, ir pârrakti ar grâvi. Par nelegâlu robeþas ðíçrsoðanu 

(piemçram, taisnu ieðanu pie kaimiòa vai radinieka, kurð dzîvo otrpus 

grâvim tikai kâdus 100 metrus), draud administratîvais sods. Tâtad, 

gribçdams viòu apciemot, cilvçks ir spiests braukt vairâkus kilometrus lîdz 

tuvâkajam punktam, ðíçrsot tur robeþu un vçl to paðu attâlumu veikt 

atpakaï, tikai jau otrpus robeþai. Atgrieðanâs mâjâs ir tâda pati. Paturot 

prâtâ, ka autobusu kustîba provincç ir samazinâta lîdz minimumam vai arî 

tâs vispâr nav, robeþas ðíçrsoðana daudzâs vietâs ir kïuvusi par neatrisinâmu 

problçmu. Autobusu satiksme pâri robeþai perifçrijâ, vispârîgi 

runâjot, izskatâs komiski. Piemçram, lîdz Þagarei nekâdi nepiebrauc autobuss 

no Rîgas – tas apstâjas netâlu no Lietuvas robeþas un atlikuðos daþus 

kilometrus pasaþieriem nâkas iet kâjâm. Autobuss no Zarasiem uz Daugavpili 

izbrauc 20 minûtes agrâk nekâ Zarasos iebrauc autobuss no Kauòas. 

Apgrûtinâts ir ne tikai ìimeòu, bet arî skolas apmeklçjums otrpus 

robeþas. Redz, skolçnam robeþas ðíçrsoðanas procedûra ir tâda pati — 

tikai apkârt, caur robeþpunktu, kur viòam vçl jâgaida, kamçr robeþsargi sâks 

strâdât un pârbaudîs viòa papîrus. Tâdas “kârtîbas” dçï skolçni vienmçr 

kavç skolu. Apgrûtinâtas ir arî skolu ekskursijas uz kaimiòvalsti: ja 

skolçnam vecâku aizòemtîbas vai izbraukuma dçï nebûs notâra apstiprinâtas 

viòu atïaujas, ekskursijâ viòð nepiedalîsies. Viòð netiks pâri robeþai, 

kaut arî skolotâja pavadîbâ. Tâtad abiem vecâkiem jâpamet darbi, jâdodas 

uz rajona centru, jâtiek lîdz notâram, jâpasûta atïauja bçrna aizbraukðanai 

uz Lietuvu vai Latviju, jâsamaksâ par to nodokïi un pçc daþâm dienâm vçl 

jâierodas, lai paòemtu pasûtîto atïauju. 

Veci cilvçki sûdzas par apgrûtinâtâm iespçjâm apmeklçt baznîcu, kâ arî 

radu kapus kaimiòvalstî, tâpat apglabât tur tuviniekus. No malas skatoties, 

Lietuvas un Latvijas — divu ES dalîbvalstu — robeþas ðíçrsoðana ðíiet 

kâ izrâde. Nevajadzîgs valstiskuma tçlojums. Kâ robeþsargiem, tâ arî 

pierobeþas iedzîvotâjiem. Viss tas vçl bûtu saprotams, ja Lietuva un Latvija 

piederçtu atðíirîgu valstu grupai. Vai arî starp tâm bûtu ja ne îsts, tad 

vismaz aukstais karð. 

Pârtraukto kontaktu dçï daþi pierobeþas reìioni sâkuði iznîkt. Tipisks 

piemçrs ir Ukru ciemats Dobeles rajonâ, atdalîts no Þagares. Tagad tas ir 

Dieva aizmirsts nostûris. 

Pierobeþas iedzîvotâji skumji joko: pie krieviem ar lietuvieðiem vairâk 

kontaktçjâmies. Viòi prata latviski, mçs — lietuviski. Gâjâm pie viòiem 

iepirkties, svçtkus svinçt. Vai arî viòi pie mums. Ar mûziku, dziesmâm. Un 

kas tagad? Redzamies reti, runâjamies bieþâk krieviski, skolçni — angliski. 

Kad satiekas pierobeþas skolas, kuras uztur draudzîgus kontaktus, tad 

pasâkumiem nav kopîgas valodas, jo daïa cilvçku nesaprot krieviski, daïa 

angliski. 

127

Ðengena 


Politiíi saka: pacietiet vçl, iestâsimies Ðengenas telpâ, viss izmainîsies. 

Nemanot prâtâ nâk Imanta Ziedoòa ironiskie vârdi: “Pagaidi! Pacieties! 

Pacieties! Netiecies! Gaidi, un tavs laiks atnâks. Jâ, tavs zârks atnâks. Tas 

jau nu atnâks.” 

Bet kas traucç mainît situâciju ðobrîd? Pasludinât Ðengenas zonu vismaz 

jau gar Lietuvas un Latvijas pierobeþu? Uzticçties skolotâjiem, kas ved 

bçrnus ekskursijâ? Uzticçties skolçniem, kas iet uz citas valsts skolu nevis 

lîkumiem, bet taisni. Aizbçrt grâvjus, kas izrakti pâri vecajiem ceïiem? 

Netraucçt apciemot radiniekus pâri robeþai? Kas neïauj to darît tagad? 

Kâpçc starpkaru periodâ jau pçc trim gadiem no robeþas noteikðanas bija 

atviegloti pierobeþas iedzîvotâju savstarpçjie sakari, bet mûsdienâs, pat 

pçc 16 gadiem to izdarît nevçlas? 

Politiíi Ðengenas telpas atnâkðanu uztver kâ kaut kâdu deus ex machina. 

Atnâks un izmainîs to mûsu samezgloto situâciju. It kâ mçs paði to 

mezglojumu mainît nevarçtu. Un te vçl Eiropa atlikusi mûsu pieòemðanu 

Ðengenas telpâ. Bet varbût tâ netieði dod mums iespçju paðiem spert soli 

tâs telpas tuvumâ savâ reìionâ? Iespçju parâdît, ka varam to izdarît bez 

jebkâdas palîdzîbas? 

Spçruði tâdu soli, mçs kopâ paâtrinâsim arî abu valstu pieòemðanu 

Ðengenas telpâ. Jo mazais baltu Ðengens ir iespçjams. Visâ baltu vçsturç 

robeþa mûs vienoja, nevis ðíîra. Vienoja pat tad, kad tâdas „telpas“ Eiropâ 

nebija. Kad latvieði, pçc Knuta Skujenieka vârdiem, droði sacîja: „Iesim 

pie leiðiem alu dzert!“ Un gâja bez jebkâdâm barjerâm. Bez bailçm maksât 

piecdesmit latu sodu par robeþas ðíçrsoðanu „nevietâ“. 

Publicçts 

Diena, 2006. 20. decembrî 

http://www.diena.lv/lat/politics/printed/mazaa_baltu_shengena? 

print=true 

128

LATVIJOS-RUSIJOS SUTARTIS: PASIRA- 

ÐYTI NEGALIMA ATMESTI 

„Nudvësusio asilo ausis jie gaus, ne Pitalovo rajonà!“ Ðiuos þodþius 

iðtarë ne kokia turgaus boba ar mësininkas, bet Rusijos Federacijos prezidentas 

V. Putinas. Þodþiai prieð kurá laikà buvo skirti Latvijos uþsienio 

reikalø ministerijai. Kas taip suerzino V. Putinà, kad ðis griebësi arklialupio 

frazeologijos? 

Latvijos-Rusijos sienos sutarties pasiraðymas vilkinamas jau kelinti 

metai. Atsisakymà pasiraðyti tokià sutartá Rusija ið pradþiø motyvavo neva 

rusakalbiø teisiø paþeidinëjimu Latvijoje. Reikalai pajudëjo, Latvijai ástojus 

á ES, nes Rusija, spyriodamasi pasiraðyti sutartá tokiu pritemptu argumentu, 

gadino savo ávaizdá Europoje. Abi pusës suderino sutarties tekstà, pripaþástantá 

dabartinæ sienà. Beliko tik pasiraðyti. Ir èia netikëtai atsirado 

pretekstas atidëti pasiraðymà, nes 2005 m. Latvija prie sutarties ketino 

pridëti vienaðaliðkai parengtà deklaracijà, kurioje yra dvi pastraipos (ið 

keturiø), taip suerzinusios Rusijos pusæ. 

Aliuzija á istorijà 

Minëtosios dvi pastraipos skirtos Latvijos-Rusijos santykiø tæstinumui 

pabrëþti, t.y. duoti suprasti, jog dabartinë Latvijos Respublika ne sukurta, 

o atkurta, todël tekste minima ir 1920 m. Latvijos Respublikos taikos 

sutartis su tuometine Tarybø Rusija. Deklaracijoje raðoma: 

Latvija skelbia, kad ðios sutarties I punktà ji supranta kaip /.../ nuo 

1990/1991 m. de facto funkcionuojanèià sienos linijà. Ðios sutarties 

vienintelis tikslas yra dokumentuoti minëtàjà sienos linijà /.../. 

Latvija nesieja ðios sutarties su platesniu klausimu dël Latvijos 

neteisinës okupacijos pasekmiø likvidavimo. Latvija deklaruoja, kad ði 

sutartis nelieèia, nemaþina ir neatima ið Latvijos valstybës bei jos pilieèiø 

tarptautiniais aktais, áskaitant ir 1920 m. rugpjûèio 11 d. Latvijos ir 

Rusijos taikos sutartá, apibrëþtø ir tarptautine teise pagrástø Latvijos 

valstybingumo teisiø ir teisiniø reikalavimø. 

Maskvai uþkliuvo ir okupacijos, ir 1920 m. sutarties minëjimas. Visø 

pirma, dabartinë Rusijos vadovybë ir ideologai nepripaþásta Baltijos ðaliø 

okupacijos 1940 m. ir reokupacijos 1944–1945 m. Maskva laikosi nuomonës, 

kad 1920-øjø metø sutartis nutrûko 1940 metais, ir tolesni Latvijos santykiai 

su TSRS buvo reglamentuojami kitomis sutartimis. 

129


Deklaracijos bûtinybæ Latvija 

grindþia dar ir ðalies konstitucijos 

I skyriaus 3-uoju straipsniu, kuriame 

sakoma, jog Latvijos valstybës 

teritorijà tarptautinëmis sutartimis 

nustatytose sienose sudaro 

Vidþemë, Latgala, Kurðas ir 

Þiemgala. Paskutinë Latvijos tarptautinë 

sutartis dël rytinës sienos 

buvo pasiraðyta su Rusija bûtent 

1920 m. Vadinasi, Latgala pagal tà 

sutartá yra didesnë nei dabar, t.y. 

jai priklauso ir Abrenës (rus. Pitalovo) 

sritis, kuri 1944 m. rugsëjo 

mën., vos tik iðvijus vokieèius ið 

rytinës Latgalos, buvo atskirta 

nuo Latvijos TSR dalies ir prijungta 

prie Rusijos TFSR (1 pav.). 

Taèiau net rusiðkasis pavadinimas 

iðduoda jo latviðkà kilmæ: Pitalovo 

kildinamas ið junginio pie Tâlavas 

(prie Talavos; latgalieèiø tarmëje 

ie pakeistas á î, kaip mûsø pietø 

þemaièiø). Talava – senoji latgaliø 

þemë, XIII a. kunigaikðtystë, bu- 1 pav. Abrenës sritis, rus. Pitalovo. 

vusi á vakarus nuo Abrenës. 

Minëtoji deklaracija suteiktø Latvijai galimybæ kada nors gráþti prie 

sienos klausimo. Taèiau Maskva sutinka pasiraðyti sutartá su sàlyga, jei 

sutartis bus be ðios deklaracijos. 

Stalino imperijos plëtra 

Sutartis su Hitleriu leido Stalinui pradëti savo imperijos plëtrà Europos 

kryptimi – iki 1941 m. prie TSRS buvo prijungta Rytø Lenkija (dab. Vakarø 

Ukraina ir Vakarø Baltarusija), trys Baltijos ðalys, Ðiaurës Bukovina ir 

Besarabija (dab. Moldova). Tiesa, „padëti Suomijos proletariatui“ ákurti 

Suomijos Liaudies Respublikà Stalinui nepavyko, pasitenkinta „tik“ kai 

kuriais pasienio ruoþais: Karelijos sàsmauka su Viipuri miestu (dab. 

Vyborgas), Þvejø pusiasalio vakarine dalimi, Ladogos eþero vakarine ir 

ðiaurine pakrante bei keliomis Suomiø álankos salomis. Ketinta mëginti 

taisyti 1939-1940 m. þiemos karo klaidas ir pakartoti puolimà, bet sutrukdæs 

netikëtas karas su sàjungininke hitlerine Vokietija. 

130

LATVIJOS-RUSIJOS SUTARTIS: PASIRAÐYTI NEGALIMA ATMESTI 

Vëliau, bendradarbiaudamas jau su kitais sàjungininkais, Stalinas tæsë 

pradëtàjà plëtrà. Potsdamo konferencijoje, pasinaudodamas britø ir amerikieèiø 

geografiniu neinformuotumu, Stalinas pasiskundë, kad TSRS neturi Baltijoje 

në vieno neuþðàlanèio uosto, todël norëtø gauti bent vienà toká uostà 

Vokietijos teritorijos sàskaita – pavyzdþiui, Karaliauèiø. (Ið tikrøjø TSRS 

disponavo net trimis neuþðàlanèiais uostais: Klaipëda, Liepoja ir Ventspiliu.) 

Be to, anot Stalino, Vokietijos dalies prijungimas prie TSRS bûtø ir tam 

tikra kompensacija uþ gausiai pralietà rusø kraujà ir patirtus nuostolius. 

Nei F. Ruzveltas, nei V. Èerèilis ðiai idëjai neprieðtaravo. Protokole tai atrodë 

taip: „Konferencija ið esmës pritarë tarybinës vyriausybës siûlymui visiðkai 

skirti Tarybø Sàjungai Kenigsbergo miestà ir jam priklausanèià anksèiau 

apraðytàjà sritá, atlikus realios sienos ekspertizæ. Jungtiniø Valstijø 

prezidentas ir Didþiosios Britanijos premjeras pareiðkë palaikysià ðá 

konferencijos pasiûlymà kitoje taikos konferencijoje“. Taèiau ðis klausimas 

nebuvo svarstomas në vienoje vëlesnëje konferencijoje. 

Aneksuotosioms Baltijos ðalims Rusijos ásitvirtinimas Karaliauèiaus 

kraðte reiðkë galutinæ slaviðkàjà apsuptá sausumoje ir rusakalbës erdvës 

formavimà nuo Suomiø álankos iki Aistmariø. 

Karui baigiantis, TSRS dalimi tapo Èekoslovakijos Karpatai, Tuva, pietø 

Sachalinas, pietø Kurilai. 1946 m. prie Turkmënijos TSR prijungtas Afganistano 

Kuðkos miestas. Tais pat metais TSRS labai nenoriai iðvedë 

kariuomenæ ið ðiaurës Irano, kur drauge su britais 1941 m. buvo ákëlusi 

kojà, kad atkirstø vokieèius nuo naftos telkiniø. Maskva neapsiribojo 

iðoriniø sienø plëtimu. Tais paèiais 1944 m. prie RTFSR buvo prijungti ir 

rytiniai Estijos pakraðèiai: deðiniakrantë Narvos miesto dalis (dab. Ivangorodas), 

Petseri (dab. Peèiory) sritis; 1956 m. respublikinio statuso neteko 

Karelijos-Suomijos TSR – ji tapo autonomine RTFSR dalimi. 

Lietuvos situacijos savitumai 

Lietuvos Respublikos taikos sutartis su Tarybø Rusija buvo pasiraðyta 

1920 m. liepos 12 d. Tuometinë Lietuvos rytinë siena buvo gerokai á rytus 

nuo dabartinës – siekë Naruèio eþerà, o pietuose – Nemunà. 

1920 m. spalio 7 d. buvo pasiraðyta Suvalkø sutartis su Lenkija, 

nustaèiusi demarkacinæ linijà Lietuvos pietuose (Lenkijos pusëje liko 

Suvalkai, Seinai, Punskas ir visa pietø Lietuva nuo Nemuno, áskaitant 

Gardinà, Druskininkus ir Varënà). Ði sutartis atvërë kelià tolesnëms 

deryboms su Lenkija dël sienø. Taèiau spalio 9 d. prasidëjo neva savavaliðkas 

Þeligovskio puolimas Vilniaus kryptimi, kuris po kariniø ir diplomatiniø 

peripetijø Lietuvai baigësi sostinës ir visos rytinës dalies netektimi 

1922 m. 

Tarybø Rusija (nuo 1922 m. gruodþio – Tarybø Sàjunga) Vilniaus kraðto 

aneksijos nepripaþino (Maskva buvo geopolitiðkai suinteresuota Lietuvos- 

131


Lenkijos konfliktu ir visokeriopai já kurstë, palaikydama Lietuvà). Kai 1939 

m. rugsëjo mën. TSRS okupavo Lenkijos rytinæ dalá ir prijungë jà prie Baltarusijos 

bei Ukrainos, Lietuvai buvo pasiûlytas Vilnius ir jo apylinkës, taèiau 

visiðkai ignoruojant 1920 m. taikos sutarties sienas. 

Lietuva sutiko su pasiûlymu ir spalio 10 d. pasiraðë sutartá su TSRS, 

tokiu bûdu atgaudama savo istorinæ sostinæ. 1940 m. lapkrièio mën., jau 

Lietuvos TSR „ástojus“ á Tarybø Sàjungà, Maskva „padovanojo“ Lietuvai 

dar kelis lietuviðkus pasienio kampus: Druskininkø, Dieveniðkiø ir Ðvenèioniø. 

Nemaþai lietuviø gyvenamø vietoviø (nekalbant jau apie visà likusá 

Vilniaus kraðtà) liko Baltarusijos TSR. 

Skirtingai nuo Latvijos, Lietuva apeliuoti á 1920 m. sutarties sienas 

negali, nes naujoji sienos sutartis su TSRS buvo pasiraðyta dar nepriklausomos 

Lietuvos laikais, ðitaip paneigiant ankstesnëje sutartyje 

nustatytas sienas. 

Dvigubi standartai 

Abrenës, kaip ir rytø Narvos ar Petseri prijungimas prie RTFSR buvo 

grindþiamas tuo, jog ten gyventojø daugumà anuo metu sudarë rusai, 

nutylint, kad tai yra etninës latviø ir estø þemës. Ðio motyvo Rusijoje 

griebiamasi ir dabar, pateisinant anuos ávykius. Taèiau Serbijos Kosovo 

atveju Rusija atsuka lazdà kitu galu: tai kas, kad ten albanai sudarà 

gyventojø daugumà – svarbu, kad tai etninës serbø þemës, todël apie koká 

nors Kosovo savarankiðkumà ar atskyrimà nuo Serbijos negalá bûti në 

kalbos. 

Latgala, beje, ið seno yra etniðkai miðrus, gerokai apslavëjæs kraðtas. 

Jos didþiuosiuose miestuose Daugpilyje ir Rëzeknëje latviai iki ðiol sudaro 

gyventojø maþumà. Dabartinë Rusija dël to nekelia aneksiniø pretenzijø, 

bet 1944 m. padarytos teritorinës skriaudos Latvijai iðtaisyti ar kompensuoti 

irgi neketina, juo labiau, kad dabartiniame Pitalovo regione 

senøjø vietiniø gyventojø nelikæ. 

Iðeitys 

Pastarosiomis savaitëmis Latvijoje ðiuo klausimu vyksta karðtos diskusijos. 

Ir visuomenë, ir politikai pasidalijæ á dvi stovyklas. Vienas ið 

siûlomø kompromisø bûtø toks: Latvija atsisako minëti 1920 m. sutartá ir 

bet kokiø diskusijø dël sienø ateityje, Rusija savo ruoþtu pripaþásta 1940 

m. okupacijà ir atsipraðo Latvijos dël padarytø skriaudø. 

Bëda yra viena – tokiems kompromisams su Baltijos ðalimis Rusija dar 

nepribrendusi, o sovietinë 1940 m. ávykiø traktuotë panèioja rytø milþinui 

kojas. Todël Latvijos premjeras A. Kalvytis (Kalvîtis) nusprendë praðyti 

Seimo uþsienio reikalø komisijà parengti ástatymo projektà, kuris ágaliotø 

132


Vyriausybæ pasiraðyti 1997 m. rugpjûèio 7 d. parafuotà Latvijos-Rusijos 

sienos sutartá. 

A. Kalvyèio nuomone, valstybës teisinis tæstinumas bus garantuotas, 

jei bus remiamasi 1991 m. rugpjûèio 21 d. priimtu konstituciniu ástatymu 

„Dël Latvijos Respublikos valstybingumo statuso“, kuriuo, pripaþindama 

Latvijos nepriklausomybæ, 1991 m. rugpjûèio 28 d. rëmësi Rusija. Latvijos 

parlamentas tokiai premjero iniciatyvai neseniai pritarë. 

Taèiau tuo sienos sutarties pasiraðymo istorija dar nesibaigia. Pasak 

Latvijos Konstitucinio teismo (KT) pirmininko A. Endzinio (Endziòð), ðis 

klausimas gali patekti á aklavietæ, jei kai kurios Seimo frakcijos sutartá 

uþginèys, o KT pripaþins, kad sutartis prieðtarauja Konstitucijai. Tokiu 

atveju Latvijos vyriausybë turëtø denonsuoti sutartá. Tada tektø taisyti 

Konstitucijos 3-iàjá straipsná, o tam bûtinas referendumas, kuriame daugiau 

kaip pusë balsavimo teisæ turinèiø pilieèiø turëtø pritarti pataisai. 

Publikuota 


2007 sausio 29 

P.S. 2007 gruodþiio 12 d. Latvija ir Rusija pasiraðë sienos sutartá; tekstas buvo 

pataisytas pagal Rusijos pusës reikalavimus. 

+ 

brolytis, 2007 01 29 12:25 

Didelis reikalas, lietuvi. Nes tavo 

broliai pasiraðinëja. 

VU istorikas, to Autoriui, 2007 01 29 

12:45 

Stalinas 1939 metais sulauþë 1920 m. 

sutartá, nes ávedë 20000 kariø á Lietuvà. 

Nepainiok. 1939 m. Lietuva Vilniø 

iðmainë á rusø bazes. Rusø sàlyga buvo 

tokia: mes jums Vilniaus miestà, jûs 

áleidþiat mûsø bazes. (Kaip Trojos arklá) 

nu, 2 realistas, 2007 01 29 13:13 

tai kas, kad nepriklausë Livonijai? 

Nejaugi tu manai, kad Livonijos sienos 

buvo nustatytos etnografiniu pagrindu?:) 

Tavo minëti Viðgorodok – 

latviðkai Augðpils, Kaèanovo – 

Kacçni... Be to ten ir dabar yra tokie 

Komentarai 


133 

_ 

lietuvis, 2007 01 29 12:19 

Ka tie latviai pasirasineja ar nepasirasineja, 

koks musu reikalas? 

Algis, 2007 01 29 12:28 

Ir tegul nepasiraðo. Didelio èia daikto. 

Japonai su rusais dar iki ðiol neturi 

taikos sutarties, ir kas? Nei rusai 

japonams Kurilus gràþins, nei latviams 

Abrenæ – reikia su tuo skaitytis. 

realistas, baltofilams, 2007 01 29 

12:52 

Pytalovo rajonas yra etnografinëje 

Rusijoje, todël turi priklausyti Rusijai. 

Ði teritroija visà laikà priklausë Rusijai, 

ir niekada nepriklausë nei Livonijai, 

nei Infliantams (LDK sudëtyje), nei 

Livlandijos, nei Vitebsko gubernijoms 

Rusijos imperijoje. Ir autoriau, praðom

+ 

“rusiðki” pavadinimai: Gauri, Punduri, 

Rucani, Oviniði, Linava, Purvmala, 

Krauli, Lauzi, Drizili, Zili, Grini, 

Skangali... Latviø buvo gyvenama iki 

pat Austrava (Ostrov) ir Sarkani 

(Krasnogorodskoje). 

vilnietis, to realistas, 2007 01 29 

13:21 

Girdëjom, girdëjom. Karaliauèiaus sritis 

irgi yra “iskono russkije zemli”. O 

kiek ten rusiðkø vietovardþiø! Nori, 

pacituosiu? :)))) Dël Pitalovo etimologijos 

vis dëlto latviðkoji patikimesnë. 

Dël dviejø prieþasèiø: 1. Sàvoka 

“pytat” (kankinti) nebûdinga vietovardþiø 

darybai. Net caro Ivano IV ir 

Stalino-Dzerþinskio Rusijai. 2. Net 

rusai Talavos kraðtà vadinæ Tolovo, tad 

jei tai bûtø rusiðkas pavadinimas, bûtø 

Utalovo, bet ne Pitalovo. 

Dël vietovardþiø tu irgi neteisus. 

Baltiðkø (latviðkø) vietovardþiø ten yra 

kur kas daugiau nei slaviðkø. Kaip ir 

vakarø Baltarusijoje lietuviðkø. 

es no Latgales, 2007 01 29 16:18 

...Pytalovo rajonas yra etnografinëje 

Rusijoje, todël turi priklausyti Rusijai... 

komistas Jûs esat, nevis realistas:DDD 

Tâs vietas par Pietâlavu sauca vçl tad, 

kad paðu krievu (rusu) nebija – tik 

krivièi vien:) 

....:-)))) pamirðote dar pridurti, kad 

Latvija vykdë kolonizacijos politikà, o 

nuo 1934 atvirà vietiniø gyventojø 

latvizacijà.... 

:DDD mani vecvecâki ir no turienes 

un neko tâdu nav piedzîvojuði:) uz 

kâdiem datiem Jûs varat balstît savus 

apgalvojumu???:) 

Aleksotas, realistui, 2007 01 29 13:52 

Pamelavai, kad Abrenë (Augðpilis) 

niekada nepriklausë Livonijai. Nuo 

1224 iki 1431 m. ji priklausë Rygos 

arkivyskupui. Augðpilá rusai uþëmë 1431 

m., sutvirtino ir pavadino Viðgorodu. 

Kur èia tos “rusø etninës þemës”? 

Aleksotas, 2007 01 29 13:58 

Ið latviðkø ðaltiniø apie Abrenës srities 

gyventojø tautinæ sudëtá: 1938.gadâ 


134 

_ 

neklaidinti skaitytojø Pytalovo lygiai 

taip pat galima kildinti ið þodþio pytat 

kankinti. Be to Pytalovo rajone (kuris 

tik tarpukariu priklausë Latvijai) yra ir 

kitø vietovardþiø: Vyðgorodok (minimas 

dar viduarmþiuose), Nosovo, 

Kaèanovo, Bubnevo... 

realistas, to nu, 2007 01 29 14:02 

_ðiaip ar taip kai Latvija atsiskyrë nuo 

Rusijos 1920m. buvo nubrëþta konkreti 

riba, kur yra ta atsiskirianti Latvija. 

Toje sutartyje Rusija amþiams amþiniesiems 

atsisakë pretenzijø á Latvijos 

teritorijà. Tai ar turime teisæ kvestionuoti 

1920m. sutartá?_ 

Tataigi. Taip ir reikia raðyti straipsná, 

o ne pradëti nuo latgaliø Talavos 

þemës, kuri buvo priklausoma nuo 

Pskovo ;-)))) Jei jau kalbam apie 

1920 sienà tai ir reikia kalbëti tik apie 

jà, o ne ápainioti kaþkada gyvenusius 

latgalius. 

realistas, to vilnietis, 2007 01 29 

13:27 

JAV pilna indëniðkø vietovardþiø, daug 

kas yra buvæ, Smolensko pavadinimas 

kilæs ið þodþio smala ir kà tuom norite 

pasakyti? Jei latgaliai surusëjo jie tapo 

rusais, vadinasi èia yra Rusija. O 

pasakëles apie tai kad kaþkada kaþkas 

gyveno eikite sekti amerikieèiams. 

realists, latgalieèiui, 2007 01 29 

16:43 

_komistas Jûs esat, nevis realistas 

:DDD Tâs vietas par Pietâlavu sauca 

vçl tad, kad paðu krievu (rusu) nebija 

– tik krivièi vien:)_ 

Komikas vis dël to esat Jûs: Tâs vietas 

par Pietâlavu sauca tad, kad latvieðu 

tautas nebija – tik latgaïi :-))))) latgaïi 

ir ne latvieði! 

:DDD mani vecvecâki ir no turienes 

un neko tâdu nav piedzîvojuði:) uz 

kâdiem datiem Jûs varat balstît savus 

apgalvojumu???:) 

;-))))) veizëk 

— Ó÷èëàñü ÿ íà îäíè ïÿòåðêè, — 

âñïîìèíàåò Åâãåíèÿ Íèêîëàåâíà. — 

Äî 4-ãî êëàññà ó÷èòüñÿ áûëî ëåãêî, à


_ 

+ 

Abrenes apriòía iedzîvotâju nacionâlais 

sastâvs bija ðâds: 55% latvieðu, 

41,7% krievu un 3,3 % citu tautîbu. 

1945.gada attiecîgie skaitïi atdalîtajâ 

apgabalâ uzrâdîja 85,5% krievu, 12,5% 

latvieðu un 2% pârçjo. 

es no Latgales, 2007 01 29 17:24 

tieði to ar gribçju teikt – tâtad piekrîtat, 

ka tâ bija latgaïu, nevis “iskonnaja” 

krievu (rusu) vai krivièu zeme 

:DDD un no latgaïiem (letiem) galu 

galâ taèu sanâca latvieði, nevis krievi:D 

kâdas tad Krievijai vispâr tiesîbas uz to 

teritoriju??? par tekstu krieviski – arî 

tagad tâdu tekstu LV un EE krievu 

avîzçs papilnam:) vai tâpçc var uzksatît 

ka ðodien ðajâs valstîs tiek praktizçta 

mçrítiecîga krievu (krieviski runâjoðo) 

pârlatviskoðanas politika???:) piedotiet, 

bet vâjð, ïoti vâjð arguments:) 

atsakymëlis nelatviui, to klausimëlis 

latviams, 2007 01 30 09:15 

Daugpilyje yra tik 15 proc. latviø. Gal 

pasiûlyk já jungti prie Rusijos? Vilniaus 

ir Ðalèininkø rajone lietuviø reikia su 

þiburiu paieðkoti, ir tai vargu ar rastum. 

Gal, anot tavæs, ten reikia padaryti 

Baltarusijos ar Lenkijos anklavus? Kiek 

paèioje Rusijoje yra vietø, kur rusai 

sudaro gyventojø maþumà? Galvok, 

gudruti, ir gausi atsakymà. 

Latvis, klausimëlis latviams, 2007 01 

30 09:21 

Latvija niekur nereikalauja grazinti 

Abrene. Nera tokio reikalavimo ar 

salygos. Yra tik noras teisiskai 

apibrezti tai, kas ivyko 1944 m. 

rudeni ir pavadinti daiktus ju vardais. 

fuksas oberfuksui, 2007 02 01 19:31 

Rusijos XVIII a. padalinimai Rzeczpospolitos 

ir ju siuolaikiniai panaikinimai 

cia visai ne prie ko. Niekas nekalba 

apie Lietuvos teritorines pretenzijas i 

jos 1772 teritorija, kuri buvo daug 

kartu didesne. Kalba eina apie Rusijos 

pazeidimus abipusikai 1920 m. nustatytu 

Baltijos saliu sienas, bei Lenkijos 

vienpusika pavertima grynai kariskos 

demarkacines linijos i valstybine siena. 

135 

ïîòîì øêîëó ïåðåâåëè íà ëàòûøñêèé 

ÿçûê. Íàì íîâûõ ó÷èòåëåé ïðèñëàëè. 

Ïîìíþ, ïðèõîäèì ìû íà çàíÿòèÿ è 

íå çíàåì, êàê ó÷èòüñÿ. Ìû ïîëàòûøñêè 

íå ïîíèìàåì, à ó÷èòåëÿ 

ïî-ðóññêè. Òîãäà æå âñå ÷èíîâíèêè 

ñòàëè òðåáîâàòü, ÷òîáû ê íèì 

îáðàùàëèñü òîëüêî íà ëàòûøñêîì. È 

ïèñüìåííî, è óñòíî. ß ñ òåõ ïîð 

ëàòûøåé íå î÷åíü ëþáëþ. 

Putin, 2007 01 29 21:42 

Aèiû istorikams uþ iðsamià analizæ, 

kas, kur, kada ir su kuo gyveno, deja 

neturiu laiko toliau skaityti jûsø 

fundamentaliø tyrimø. Ið savo pusës 

turiu jums praneðti, kad turiu neiðsenkamas 

atsargas asilo ausø, gyvø ir 

padvësusiø, pagal pageidavimà. Do 

svidanija! Do skoroj vstreèi! 

klausimëlis latviams, 2007 01 30 

08:58 

Ar protinga erzinti mieganèià meðkà? 

Kad ir kaip èia latviai kildintø Pytalovo 

etimologijà aiðku viena – èia 

miðriai apgyvendinta teritorija. Nejau 

noras turëti lopinëlá þemës, kuriame 

dauguma gyventojø dabar yra nelatviai, 

yra stipresnis uþ blaivø protà? Latgala 

dar nuo 18 amþiaus yra miðriai 

apgyvendintas regionas. Èia bëgdavo 

rusø sentikiai, ir LDK ir Lenkijos 

valdþia jiems leisdavo ásikurti, nes 

Latgala iki 1772 joms priklausë, tuo 

tarpu Pytalovo – ne.


ËÀÒÂÈÉÑÊÎ-ÐÎÑÑÈÉÑÊÈÉ ÄÎÃÎÂÎÐ: 

ÏÎÄÏÈÑÀÒÜ ÍÅËÜÇß ÎÒÊÀÇÀÒÜ 

Ïîäïèñàíèå äîãîâîðà î ëàòâèéñêî-ðîññèéñêîé ãðàíèöå òÿíåòñÿ óæå 

êîòîðûé ãîä 

‘Îò ìåðòâîãî îñëà óøè îíè ïîëó÷àò, à íå Ïûòàëîâñêèé ðàéîí!’. Ýòè 

ñëîâà ïðîèçíåñëà íå êàêàÿ-íèáóäü áàçàðíàÿ áàáà èëè ìÿñíèê, à ïðåçèäåíò 

Ðîññèéñêîé Ôåäåðàöèè Â. Ïóòèí. Ñëîâà íåêîòîðîå âðåìÿ íàçàä 

áûëè ïðåäíàçíà÷åíû Ìèíèñòåðñòâó Èíîñòðàííûõ Äåë Ëàòâèè. ×òî òàê 

ðàçîçëèëî Â. Ïóòèíà, ÷òî îí óõâàòèëñÿ çà ôðàçåîëîãèþ êó÷åðà? 

Ïîäïèñàíèå äîãîâîðà î ëàòâèéñêî-ðîññèéñêîé ãðàíèöå òÿíåòñÿ óæå 

êîòîðûé ãîä. Îòêàç ïîäïèñàòü òàêîé äîãîâîð Ðîññèÿ ïîíà÷àëó ìîòèâèðîâàëà 

ÿêîáû íàðóøåíèåì ïðàâ ðóññêîãîâîðÿùèõ â Ëàòâèè. Äåëî 

ñäâèíóëîñü ïîñëå âñòóïëåíèÿ Ëàòâèè â ÅÑ, òàê êàê Ðîññèÿ, óïðÿìî íå 

æåëàÿ ïîäïèñûâàòü äîãîâîð èç-çà òàêîãî ïðèòÿíóòîãî çà óøè àðãóìåíòà, 

ïîðòèëà ñâîé îáðàç â Åâðîïå. Îáå ñòîðîíû äîãîâîðèëèñü î òåêñòå äîãîâîðà, 

ïðèçíàþùåì òåïåðåøíþþ ãðàíèöó. Îñòàëîñü òîëüêî ïîäïèñàòü. 

È çäåñü íåîæèäàííî ïîÿâèëñÿ ïðåäëîã îòëîæèòü ïîäïèñàíèå, òàê êàê â 

2005 ãîäó Ëàòâèÿ ê äîãîâîðó ñîáèðàëàñü äîáàâèòü îäíîñòîðîííå 

ïîäãîòîâëåííóþ äåêëàðàöèþ, â êîòîðîé åñòü äâà àáçàöà (èç ÷åòûðåõ), 

òàê ðàçîçëèâøèõ ðîññèéñêóþ ñòîðîíó. 

Íàìåê íà èñòîðèþ 

Óïîìÿíóòûå äâà àáçàöà äîëæíû áûëè ïîä÷åðêíóòü ïðîäîëæèòåëüíîñòü 

ëàòâèéñêî-ðîññèéñêèõ îòíîøåíèé, ò.å. äàòü ïîíÿòü, ÷òî 

òåïåðåøíÿÿ Ëàòâèéñêàÿ Ðåñïóáëèêà íå ñîçäàíà, à âîññòàíîâëåíà, ïîýòîìó 

â òåêñòå óïîìèíàåòñÿ è ìèðíûé äîãîâîð Ëàòâèéñêîé Ðåñïóáëèêè ñ 

òîãäàøíåé Ñîâåòñêîé Ðîññèåé 1920 ãîäà. Â äåêëàðàöèè çàïèñàíî: 

Ëàòâèÿ îáúÿâëÿåò, ÷òî I ïóíêò ýòîé äåêëàðàöèè îíà ïîíèìàåò êàê 

/.../ ñ 1990/1991 ãã. äå-ôàêòî ôóíêöèîíèðóþùóþ ëèíèþ ãðàíèöû. 

Åäèíñòâåííîé öåëüþ ýòîãî äîãîâîðà ÿâëÿåòñÿ äîêóìåíòàöèÿ óïîìÿíóòîé 

ëèíèè ãðàíèöû. /.../. 

Ëàòâèÿ íå ñâÿçûâàåò ýòîò äîãîâîð ñ áîëåå øèðîêèì âîïðîñîì î 

ëèêâèäàöèè ïîñëåäñòâèé íåçàêîííîé îêêóïàöèè Ëàòâèè. Ëàòâèÿ 

äåêëàðèðóåò, ÷òî ýòîò äîãîâîð íå êàñàåòñÿ, íå óìåíüøàåò è íå 

îòíèìàåò ó Ëàòâèéñêîãî ãîñóäàðñòâà, à òàêæå åãî ãðàæäàí, 

ìåæäóíàðîäíûìè àêòàìè, âêëþ÷àÿ è ìèðíûé äîãîâîð Ëàòâèè è 

136

ËÀÒÂÈÉÑÊÎ-ÐÎÑÑÈÉÑÊÈÉ ÄÎÃÎÂÎÐ: /.../ 

Ðîññèè 11 àâãóñòà 1920 ã., î÷åð÷åííûå è ïîäòâåðæäåííûå ìåæäóíàðîäíûì 

ïðàâîì þðèäè÷åñêèå òðåáîâàíèÿ è ïðàâà Ëàòâèéñêîé 

ãîñóäàðñòâåííîñòè. 

Ìîñêâó çàäåëî óïîìèíàíèå è îêêóïàöèè, è äîãîâîðà 1920 ã. Ïðåæäå 

âñåãî, òåïåðåøíåå ðóêîâîäñòâî Ðîññèè è èäåîëîãè íå ïðèçíàþò îêêóïàöèþ 

ñòðàí Áàëòèè 1940 ã. è ðåîêêóïàöèþ 1944–1945 ãã. Ìîñêâà 

ïðèäåðæèâàåòñÿ ìíåíèÿ, ÷òî äîãîâîð 1920 ãîäà ïðåðâàëñÿ â 1940 ãîäó, 

è äàëüíåéøèå îòíîøåíèÿ Ëàòâèè ñ ÑÑÑÐ áûëè ðåãëàìåíòèðîâàíû 

äðóãèìè äîãîâîðàìè. 

Îáÿçàòåëüíîñòü äåêëàðàöèè Ëàòâèÿ îáîñíîâûâàåò åùå è 3 ñòàòüåé I 

ðàçäåëà êîíñòèòóöèè ñòðàíû, â êîòîðîì ãîâîðèòñÿ, ÷òî òåððèòîðèþ 

Ëàòâèéñêîãî ãîñóäàðñòâà â ãðàíèöàõ, óñòàíîâëåííûõ ìåæäóíàðîäíûìè 

äîãîâîðàìè, ñîñòàâëÿþò Âèäçåìå, Ëàòãàëèÿ, Êóðçåìå è Çåìãàëå. Ïîñëåäíèé 

ìåæäóíàðîäíûé äîãîâîð Ëàòâèè î âîñòî÷íîé ãðàíèöå áûë 

ïîäïèñàí ñ Ðîññèåé èìåííî â 1920 ã. Çíà÷èò, Ëàòãàëèÿ ïî òîìó äîãîâîðó 

ÿâëÿåòñÿ áîëüøåé, ÷åì ñåé÷àñ, ò.å. åé ïðèíàäëåæèò è îáëàñòü 

Àáðåíå (ðóñ. Ïûòàëîâñêèé ðàéîí), êîòîðàÿ â ñåíòÿáðå 1944 ã., ñðàçó 

æå ïîñëå èçãíàíèÿ íåìöåâ èç âîñòî÷íîé Ëàòãàëèè, áûëà îòäåëåíà îò 

÷àñòè Ëàòâèéñêîé ÑÑÐ è ïðèñîåäèíåíà ê Ðîññèéñêîé ÑÔÑÐ. Íî äàæå 

ðóññêîå íàçâàíèå âûäàåò åå ëàòûøñêîå ïðîèñõîæäåíèå: Ïûòàëîâî 

ïðîèñõîäèò îò ñëîâîñî÷åòàíèÿ pie Talavas (ó Òàëàâû). Òàëàâà – äðåâíÿÿ 

ëàòãàëüñêàÿ çåìëÿ, â XIII âåêå êíÿæåñòâî, íàõîäèâøååñÿ íà çàïàä îò 

Àáðåíå. 

Óïîìÿíóòàÿ äåêëàðàöèÿ äàëà áû Ëàòâèè âîçìîæíîñòü êîãäà-íèáóäü 

âåðíóòüñÿ ê âîïðîñó î ãðàíèöå. Íî Ìîñêâà ñîãëàøàåòñÿ ïîäïèñàòü ñ 

óñëîâèåì, åñëè äîãîâîð áóäåò áåç ýòîé äåêëàðàöèè. 

Ðàñøèðåíèå èìïåðèè Ñòàëèíà 

Äîãîâîð ñ Ãèòëåðîì ïîçâîëèë Ñòàëèíó íà÷àòü ðàñøèðåíèå ñâîåé 

èìïåðèè â íàïðàâëåíèè Åâðîïû – äî 1941 ãîäà ê ÑÑÑÐ áûëà ïðèñîåäèíåíà 

Âîñòî÷íàÿ Ïîëüøà (ñîâ. Çàïàäíàÿ Óêðàèíà è Çàïàäíàÿ 

Áåëîðóññèÿ), òðè ñòðàíû Áàëòèè, Ñåâåðíàÿ Áóêîâèíà è Áåñàðàáèÿ (ñîâ. 

Ìîëäàâèÿ). Ïðàâäà, ‘ïîìî÷ü ôèíñêîìó ïðîëåòàðèàòó’ ñîçäàòü Ôèíñêóþ 

Íàðîäíóþ Ðåñïóáëèêó ó Ñòàëèíà íå ïîëó÷èëîñü, îí óäîâëåòâîðèëñÿ 

‘òîëüêî’ êîå-êàêèìè ïîãðàíè÷íûìè ïîëîñàìè: Êàðåëüñêèì ïåðåøåéêîì 

ñ ãîðîäîì Âèèïóðè (ñîâ. Âûáîðã), çàïàäíîé ÷àñòüþ Ðûáà÷üåãî ïîëóîñòðîâà, 

çàïàäíûìè è ñåâåðíûìè áåðåãàìè îçåðà Ëàäîãà, à òàê æå 

íåñêîëüêèìè îñòðîâàìè Ôèíñêîãî çàëèâà. Áûëî íàìåðåíüå ïîïûòàòüñÿ 

èñïðàâèòü îøèáêè çèìíåé âîéíû 1939-1940 ãã. è ïîâòîðèòü íàïàäåíèå, 

íî ïîìåøàëà íåîæèäàííàÿ âîéíà ñ ñîþçíîé ãèòëåðîâñêîé Ãåðìàíèåé. 

Ïîçæå, ñîòðóäíè÷àÿ óæå ñ äðóãèìè ñîþçíèêàìè, Ñòàëèí ïðîäîëæèë 

íà÷àòîå ðàñøèðåíèå. Íà Ïîòñäàìñêîé êîíôåðåíöèè, âîñïîëüçîâàâøèñü 

137


ãåîãðàôè÷åñêîé íåèíôîðìèðîâàííîñòüþ áðèòàíöåâ è àìåðèêàíöåâ, 

Ñòàëèí ïîæàëîâàëñÿ, ÷òî ó ÑÑÑÐ â Áàëòèè íåòó íè îäíîãî íåçàìåðçàþùåãî 

ïîðòà, ïîýòîìó õîòåë áû çà ñ÷åò Ãåðìàíèè ïîëó÷èòü õîòÿ áû 

îäèí òàêîé ïîðò – íàïðèìåð, Êåíèãñáåðã. (Íà ñàìîì äåëå, ÑÑÑÐ 

ðàñïîëàãàëî öåëûìè òðåìÿ íåçàìåðçàþùèìè ïîðòàìè: Êëàéïåäîé, 

Ëèåïàåé è Âåíòñïèëñîì). 

Êðîìå ýòîãî, ïî ñëîâàì Ñòàëèíà, ïðèñîåäèíåíèå ÷àñòè Ãåðìàíèè 

ê ÑÑÑÐ áûëî áû è íåêîòîðîé êîìïåíñàöèåé çà îáèëüíî ïðîëèòóþ 

ðóññêóþ êðîâü è íàíåñåííûé óùåðá. Íè Ðóçâåëüò, íè ×åð÷èëëü íå 

áûëè ïðîòèâ ýòîé èäåè. Â ïðîòîêîëå ýòî âûãëÿäèò òàê: ‘Êîíôåðåíöèÿ â 

ïðèíöèïå ñîãëàñíà ñ ïðåäëîæåíèåì ñîâåòñêîãî ðóêîâîäñòâà ïîëíîñòüþ 

îòäàòü Ñîâåòñêîìó Ñîþçó ãîðîä Êåíèãñáåðã è ïðèíàäëåæàùóþ åìó, 

ðàíåå îïèñàííóþ îáëàñòü, ïðîâåäÿ ýêñïåðòèçó ðåàëüíîé ãðàíèöû. 

Ïðåçèäåíò Ñîåäèíåííûõ Øòàòîâ è ïðåìüåð Âåëèêîáðèòàíèè çàÿâëÿþò 

î ïîääåðæêå ýòîãî ïðåäëîæåíèÿ êîíôåðåíöèè íà äðóãîé ìèðíîé 

êîíôåðåíöèè’. Íî ýòîò âîïðîñ íå îáñóæäàëñÿ íè íà îäíîé ïîñëåäóþùåé 

êîíôåðåíöèè. 

Äëÿ àííåêñèðîâàííûõ ñòðàí Áàëòèè îáîñíîâàíèå Ðîññèè â Âîñòî÷íîé 

Ïðóññèè îçíà÷àëî îêîí÷àòåëüíîå ñëàâÿíñêîå îêðóæåíèå íà 

ñóøå è ôîðìèðîâàíèå ðóññêîãîâîðÿùåé ñðåäû îò Ôèíñêîãî äî Âèñëèíñêîãî 

(ñîâ. Êàëèíèíãðàäñêîãî) çàëèâà. 

Ïîñëå îêîí÷àíèÿ âîéíû ÷àñòüþ ÑÑÑÐ ñòàëè ÷åõîñëîâàöêèå Êàðïàòû, 

Òóâà, þæíûé Ñàõàëèí, þæíûå Êóðèëû. Â 1946 ãîäó ê Òóðêìåíñêîé 

ÑÑÐ áûë ïðèñîåäèíåí àôãàíñêèé ãîðîä Êóøêà. Â òîì æå ãîäó ÑÑÑÐ 

î÷åíü íåîõîòíî âûâåë âîéñêà èç ñåâåðíîãî Èðàíà, êóäà âìåñòå ñ 

áðèòàíöàìè â 1941 ã. âîøåë, ÷òîáû îòðåçàòü íåìöåâ îò íåôòÿíûõ 

ìåñòîðîæäåíèé. Ìîñêâà íå îãðàíè÷èëàñü ðàñøèðåíèåì íàðóæíûõ 

ãðàíèö. Â òîì æå ñàìîì 1944 ãîäó ê ÐÑÔÑÐ áûëè ïðèñîåäèíåíû è 

âîñòî÷íûå îêðàèíû Ýñòîíèè: ïðàâîáåðåæíàÿ ÷àñòü ãîðîäà Íàðâà (ñîâ. 

Èâàíãîðîä), ðàéîí Ïåòñåðè (ñîâ. Ïå÷îðû); â 1956 ã. ðåñïóáëèêàíñêèé 

ñòàòóñ ïîòåðÿëà è Êàðåëî-Ôèíñêàÿ ÑÑÐ – îíà ñòàëà àâòîíîìíîé ÷àñòüþ 

ÐÑÔÑÐ. 

Îñîáåííîñòè ëèòîâñêîé ñèòóàöèè 

Ìèðíûé äîãîâîð Ëèòîâñêîé Ðåñïóáëèêè ñ Ñîâåòñêîé Ðîññèåé áûë 

ïîäïèñàí 12 èþëÿ 1920 ã. Òîãäàøíÿÿ âîñòî÷íàÿ ãðàíèöà Ëèòâû áûëà 

ãîðàçäî âîñòî÷íåå òåïåðåøíåé – êàñàëàñü îçåðà Íàðî÷, à íà þãå – 

Íåìàíà. 

7 îêòÿáðÿ 1920 ã. áûë ïîäïèñàí Ñóâàëêñêèé äîãîâîð ñ Ïîëüøåé, 

óñòàíîâèâøèé äåìàðêàöèîííóþ ëèíèþ íà þãå Ëèòâû (íà ïîëüñêîé 

÷àñòè îñòàëèñü Ñóâàëêè, Ñåéíàé, Ïóíñê è âñÿ þæíàÿ Ëèòâà îò Íåìàíà, 

âêëþ÷àÿ Ãðîäíî, Äðóñêèíèíêàé è Âàðåíó). Ýòîò äîãîâîð îòêðûë ïóòü 

138

ËÀÒÂÈÉÑÊÎ-ÐÎÑÑÈÉÑÊÈÉ ÄÎÃÎÂÎÐ: /.../ 

ïîñëåäóþùèì ïåðåãîâîðàì ñ Ïîëüøåé ïî ïîâîäó ãðàíèö. Íî 9 îêòÿáðÿ 

íà÷àëîñü ÿêîáû ñàìîâîëüíîå íàïàäåíèå Æåëèãîâñêîãî â íàïðàâëåíèè 

Âèëüíþñà, êîòîðîå ïîñëå âîåííûõ è äèïëîìàòè÷åñêèõ ïåðèïåòèé 

â 1922 ãîäó îêîí÷èëîñü äëÿ Ëèòâû ïîòåðåé ñòîëèöû è âñåé âîñòî÷íîé 

÷àñòè. 

Ñîâåòñêàÿ Ðîññèÿ (ñ äåêàáðÿ 1922 ã. – Ñîâåòñêèé Ñîþç) àííåêñèþ 

Âèëüíþññêîãî êðàÿ íå ïðèçíàëà (Ìîñêâà áûëà ãåîïîëèòè÷åñêè çàèíòåðåñîâàíà 

â ëèòîâñêî-ïîëüñêîì êîíôëèêòå è âñÿ÷åñêè åãî ðàçæèãàëà, 

ïîääåðæèâàÿ Ëèòâó). Êîãäà â ñåíòÿáðå 1939 ã. ÑÑÑÐ îêêóïèðîâàë 

âîñòî÷íóþ ÷àñòü Ïîëüøè, Ëèòâå áûë ïðåäëîæåí Âèëüíþñ è åãî 

îêðåñòíîñòè, àáñîëþòíî èãíîðèðóÿ ãðàíèöû ìèðíîãî äîãîâîðà 1920 

ã. Ëèòâà ñîãëàñèëàñü ñ ïðåäëîæåíèåì è 10 îêòÿáðÿ ïîäïèñàëà ñîãëàøåíèå 

ñ ÑÑÑÐ, òàêèì îáðàçîì âîññòàíîâèâ ñâîþ èñòîðè÷åñêóþ ñòîëèöó. 

Â íîÿáðå 1940 ã., ïîñëå ‘âñòóïëåíèÿ’ óæå Ëèòîâñêîé ÑÑÐ â 

Ñîâåòñêèé Ñîþç, Ìîñêâà ‘ïîäàðèëà’ åùå íåñêîëüêî ëèòîâñêèõ ïîãðàíè÷íûõ 

óãîëêîâ: Äðóñêèíèíêàé, Äåâÿíèøêåñ è Øâÿí÷èîíèñ. Íåìàëî 

ëèòîâñêèõ íàñåëåííûõ ïóíêòîâ (íå ãîâîðÿ óæå îá îñòàëüíîé òåððèòîðèè 

Âèëüíþññêîãî êðàÿ) äîñòàëèñü Áåëîðóññêîé ÑÑÐ. 

Â îòëè÷èå îò Ëàòâèè, Ëèòâà àïåëëèðîâàòü ê ãðàíèöàì äîãîâîðà 1920 

ãîäà íå ìîæåò, ïîòîìó ÷òî íîâîå ñîãëàøåíèå î ãðàíèöàõ ñ ÑÑÑÐ áûëî 

ïîäïèñàíî åùå âî âðåìåíà íåçàâèñèìîé Ëèòâû, òàêèì îáðàçîì äåíîíñèðóÿ 

óêàçàíèå ãðàíèöû ðàííåãî ñîãëàøåíèÿ. 

Äâîéíûå ñòàíäàðòû 

Ïðèñîåäèíåíèå Àáðåíå, êàê è âîñòî÷íîé Íàðâû èëè Ïåòñåðè, ê 

ÐÑÔÑÐ áûëî îñíîâàíî íà òîì, ÷òî òàì áîëüøèíñòâî æèòåëåé â òî âðåìÿ 

ñîñòàâëÿëè ðóññêèå, çàìàë÷èâàÿ, ÷òî ýòî ýòíè÷åñêèå ëàòûøñêèå è 

ýñòîíñêèå çåìëè. Çà ýòîò ìîòèâ â Ðîññèè õâàòàþòñÿ è òåïåðü, îïðàâäûâàÿ 

ýòè ñîáûòèÿ. Íî â ñëó÷àå ñ ñåðáñêèì Êîñîâîì Ðîññèÿ ïåðåâîðà÷èâàåò 

ïàëêó äðóãèì êîíöîì: íó è ÷òî, ÷òî òàì àëáàíöû ñîñòàâëÿþò 

áîëüøèíñòâî íàñåëåíèÿ – âàæíî, ÷òî ýòî ýòíè÷åñêèå çåìëè 

ñåðáîâ, ïîýòîìó î êàêîé-ëèáî ñàìîñòîÿòåëüíîñòè èëè îòñîåäèíåíèè 

îò Ñåðáèè íå ìîæåò áûòü è ðå÷è. 

Ëàòãàëèÿ, êñòàòè, èçäðåâëå ÿâëÿåòñÿ ýòíè÷åñêè ñìåøàííûì, â 

çíà÷èòåëüíîé ñòåïåíè îñëàâÿíåííûì êðàåì. Â åå êðóïíåéøèõ ãîðîäàõ 

Äàóãàâïèëñå è Ðåçåêíå ëàòûøè äî ñèõ ïîð ñîñòàâëÿþò íàöèîíàëüíîå 

ìåíüøèíñòâî. Òåïåðåøíÿÿ Ðîññèÿ èç-çà ýòîãî íå ïðåäúÿâëÿåò àííåêñèîííûõ 

ïðåòåíçèé, íî íàíåñåííûå â 1944 ã. Ëàòâèè òåððèòîðèàëüíûå 

îáèäû èñïðàâèòü èëè êîìïåíñèðîâàòü òîæå íå íàìåðåíà, òåì áîëåå, 

÷òî â ñîâðåìåííîì Ïûòàëîâñêîì ðàéîíå ñòàðûõ ìåñòíûõ æèòåëåé íå 

îñòàëîñü. 

139

Âûõîä 


Â ïîñëåäíèå íåäåëè â Ëàòâèè ïî ýòîìó âîïðîñó èäóò ãîðÿ÷èå 

äèñêóññèè. È îáùåñòâåííîñòü, è ïîëèòèêè ðàçäåëèëèñü íà äâà ëàãåðÿ. 

Îäèí èç ïðåäëàãàåìûõ êîìïðîìèññîâ áûë áû òàêèì: Ëàòâèÿ îòêàçûâàåòñÿ 

îò óïîìèíàíèÿ äîãîâîðà 1920 ã. è îò êàêèõ-ëèáî äèñêóññèé î 

ãðàíèöàõ â áóäóùåì, Ðîññèÿ â ñâîþ î÷åðåäü ïðèçíàåò îêêóïàöèþ 1940 

ã. è èçâèíÿåòñÿ ïåðåä Ëàòâèåé çà ïðè÷èíåííûå îáèäû. 

Òîëüêî îäíà áåäà – äëÿ òàêèõ êîìïðîìèññîâ ñî ñòðàíàìè Áàëòèè 

Ðîññèÿ åùå íå ñîçðåëà, à ñîâåòñêàÿ òðàêòîâêà ñîáûòèé 1940 ã. ñêîâûâàåò 

íîãè âîñòî÷íîãî âåëèêàíà. Ïîýòîìó ïðåìüåð Ëàòâèè À.Êàëâèòèñ ðåøèë 

ïðîñèòü ïàðëàìåíòñêóþ êîìèññèþ ïî èíîñòðàííûì äåëàì ïîäãîòîâèòü 

ïðîåêò, êîòîðûé óïîëíîìî÷èë áû Ïðàâèòåëüñòâî ïîäïèñàòü ïàðàôèðîâàííûé 

7 àâãóñòà 1997 ã. äîãîâîð î ëàòâèéñêî-ðîññèéñêîé ãðàíèöå. 

Ïî ìíåíèþ À.Êàëâèòèñà, ïðàâîâîå ïðîäîëæåíèå ãîñóäàðñòâà áóäåò 

ãàðàíòèðîâàíî, åñëè ðóêîâîäñòâîâàòüñÿ ïðèíÿòûì 21 àâãóñòà 1991 ã. 

êîíñòèòóöèîííûì çàêîíîì ‘Î ñòàòóñå ãîñóäàðñòâåííîñòè Ëàòâèéñêîé 

Ðåñïóáëèêè’, íà êîòîðûé, ïðèçíàâàÿ íåçàâèñèìîñòü Ëàòâèè, 28 àâãóñòà 

1991 ã. îïèðàëàñü Ðîññèÿ. Ëàòâèéñêèé ïàðëàìåíò íåäàâíî ñîãëàñèëñÿ ñ 

òàêîé èíèöèàòèâîé ïðåìüåðà. 

Íî íà ýòîì èñòîðèÿ ïîäïèñàíèÿ äîãîâîðà åùå íå çàêàí÷èâàåòñÿ. Ïî 

ñëîâàì ïðåäñåäàòåëÿ Êîíñòèòóöèîííîãî ñóäà (ÊÑ) À.Ýíäçèíüøà, ýòîò 

âîïðîñ ìîæåò çàéòè â òóïèê, åñëè íåêîòîðûå ôðàêöèè Ñåéìà çàñïîðÿò 

ñ äîãîâîðîì, à ÊÑ ïðèçíàåò, ÷òî ñîãëàøåíèå ïðîòèâîðå÷èò Êîíñòèòóöèè. 

Â òàêîì ñëó÷àå ïðàâèòåëüñòâî Ëàòâèè äîëæíî áóäåò äåíîíñèðîâàòü 

äîãîâîð. Òîãäà ïðèäåòñÿ èñïðàâëÿòü 3-þ ñòàòüþ Êîíñòèòóöèè, 

à äëÿ ýòîãî íåîáõîäèì ðåôåðåíäóì, â êîòîðîì áîëüøå ÷åì ïîëîâèíà 

èìåþùèõ ïðàâî ãîëîñà ãðàæäàí äîëæíà ñîãëàñèòüñÿ ñ ïîïðàâêîé. 



31 ÿíâàðÿ 2007 

140

MINDAUGAS IR LATGALIAI 

Ið bendros lietuviø ir latviø istorijos 

Pastaruoju metu politiniais sumetimais daug raðoma apie lietuviø ir lenkø 

bendrà praeitá: akcentuojamas bendros valstybës turëjimas, broliuojamasi, 

didþiuojamasi net 1791 m. konstitucija (kuri, tiesà sakant, unifikavo buvusià 

Abiejø Tautø Respublikà, paversdama jà didþiàja Lenkija) ir pan. Ðitame 

fone pamirðtami lietuviø ryðiai su tikraisiais etniniais broliais latviais, su 

kuriais mus sieja dar ir kraujo giminystë, susiliejus mûsø etnosams su 

kurðiais, þiemgaliais ir sëliais. Mat ðiaurinës ðiø genèiø þemës, XIII a. 

okupuotos vokieèiø, nuo XIV a. ëmë latvëti, o pietinës, likusios LDK sudëtyje, 

ilgainiui sulietuvëjo. Èia verta priminti, kad á Lietuvà bëgo kovas 

pralaimëjæ baltai; pabëgëliø ar persikëlëliø gyventas vietas dar ir ðiandien 

liudija vietovardþiai Kurðiai, Kurðeliai, Kurðënai, Dainava (jotvingiø), 

Prûseliai, Prûsiðkës; apie tûkstanèiø þiemgaliø pasitraukimà á Lietuvà 1290 

m., kritus Sidabrei, paskutinei jø piliai, raðo ir kronikos. 

Bendro kraujo su latviø protëviais galëjæs turëti net Vytautas Didysis – 

jo motina Birutë galëjusi bûti ne þemaièiø, o kurðiø kilmës. XIV a. þemaièius 

nuo Baltijos tebeskyrë kurðiai – jie Lietuvos pusëje suþemaitëjo tik po gero 

ðimto metø, t.y. XV a. (Vytautas gimë 1350 m., vadinasi, Kæstuèio kelionë á 

Palangà galëjusi bûti apie 1349 m., o Birutë gimusi bent keliolika metø 

anksèiau.) Birutës kildinimas ið þemaièiø bajoro Vidimanto ðeimos yra tik 

mûsø istorikø romantikø fantazijos vaisius – jø laikais trûko þiniø apie kitas 

ðiaurines baltø gentis bei jø arealus, todël manyta, jog þemaièiai prie Baltijos 

gyvenà nuo neatmenamø laikø ir pats Palangos vardas esàs þemaitiðkas (ið 

tikrøjø kurðiðkas, kaip ir Kretinga, Ablinga, Bûtingë ir kt.). 

Bet gráþkim á Mindaugo laikus. Lietuvos valstybës vienijimas vyko tuo 

metu, kai aplinkiniai baltai atkakliai grûmësi su atsibasèiusiais ir èia 

ásitvirtinusiais vokieèiais. Kaimynø baltø beveik ðimtmetá trukusi kova 

(ðiaurëje 1202-1290, Prûsijoje 1230-1274) leido Lietuvai laimëti laiko ir 

netrukdomai stabilizuoti politinæ suirutæ, netikëtai susidariusià XIII a. 

antrojoje pusëje po Mindaugo mirties. Kryþiuoèiø karai su Lietuva apogëjø 

pasiekë daug vëliau, Gedimino ir ypaè Kæstuèio laikais, kada kryþiuoèiai 

sinchronizuodavo savo puolimus ið Prûsijos ir Livonijos pusiø. 

Latgaliai 

XIII a. pirmojoje pusëje vokieèiams pavyko pavergti lyvius (finø gentá; 

jos vardu vokieèiai pavadino kraðtà Livland, Livonia), sëlius ir latgalius. 

141


Latgaliai buvo gausiausia gentis tame regione; ji taipogi turëjo didþiausià 

aealà ir buvo bepradedanti valstybiðkai struktûrizuotis – ið tø laikø yra 

þinomos latgaliø kunigaikðtystës ar þemës Jersika, Talava, Atzelë ir Kuoknesë. 

Jersikos ir Talavos kunigaikðtystës iki vokieèiø ekspansijos buvo 

veikiamos Polocko ir Novgorodo krivièiø: intensyviai su jais prekiavo, protarpiais 

jiems mokëdavo duoklæ, orientavosi á staèiatikybæ. Skirtingai nuo 

karingøjø kurðiø ir ypaè þiemgaliø, latgaliai vokieèiams per daug nesiprieðino, 

stengësi konfliktus spræsti diplomatiniu bûdu, sutikdavo su primesta 

vasalyste, net leidosi átraukiami á kovas su kitas baltais – dalyvaudavo 

þygiuose kaip vokieèiø kariuomenës dalis. Vëliau, nurimus vidaus 

karams Livonijoje, bûtent latgaliai këlësi ar buvo keliami á iðretëjusià Þiemgalà 

ir Kurðà ir tokiu bûdu davë pradþià dabartinei latviø tautai bei kalbai. 

Kad ir tapæ kalavijuoèiø vasalais, latgaliai toliau palaikë tradicinius 

ryðius su lietuviais, tuo uþsitraukdami vokieèiø nemalonæ. Pavyzdþiui, 1214 

m. kalavijuoèiai apiplëðë Jersikos pilá, kerðydami uþ tai, kad jos kunigaikðtis 

Visvaldis, bûdamas Rygos vyskupo vasalas, „vis padeda lietuviams patarimais 

ir veiksmais“ (Latvis, 89). Visvaldis papraðë lietuviø apginti jo pilá, 

ir 1215 m. lietuviai tai padarë (Latvis, 52, 66, 92). Per latgaliø þemes lietuviø 

kariai daþnai þygiuodavæ gilyn á kraðtà, siekæ estø kraðtus. 

Vëlesni Lietuvos istorijos ávykiai irgi neaplenkia Latgalos. Lietuva 

stengësi pasiekti Dauguvà – tuometiná prekybos kelià tarp Rytø ir Vakarø 

– ir jà kontroliuoti. Lietuviai ne kartà pretendavo á Daugpilá, net turëjo 

netoliese Dauguvos krante pasistatæ pilá. Ðiuos savo siekius LDK ágyvendino 

tik 1561 m., kai Livonija, gelbëdamasi nuo Ivano IV kariuomenës 

siautëjimo, pasipraðë LDK globos ir beveik visa prisijungë prie Lietuvos. 

LDK (nuo 1569 m. – Abiejø Tautø Respublikos) sudëtyje Latgala iðbuvo 

211 metø – iki Pirmojo Respublikos padalijimo 1772 m. Politiniai saitai su 

ATR iðlaikë Latgaloje katalikybæ, suformavo skirtingà latgalieèiø tarmæ ir 

etniná identitetà. 

Pirmasis Lietuvos krikðtas 

Tiek Mindaugo krikðtas (1251), tiek karûnavimas (1253) irgi glaudþiai 

susijæ su ðiauriniais kaimynais. Kaip ir daugelio valdovø, Mindaugo 

krikðtas pirmiausia turëjo politiniø iðskaièiavimø. Krikðtu Mindaugas 

tikëjosi suardyti Tautvilos-Vykinto-Danilos koalicijà, ir tai jam pavyko. 

Prieðingu atveju pakrikðtytasis livonieèiø statytinis Tautvila bûtø buvæs 

paskelbtas teisëtu Lietuvos valdovu, kurá bûtø galima legaliai remti karine 

jëga, jei Mindaugas su savo ðalininkais prieðintøsi. Ir Livonija, vokieèiø 

praminta Marijos þeme, bûtø iðplëtusi savo valdas Lietuvoje, geografiðkai 

susijungusi su Prûsija. Toks scenarijus tiek Lietuvai, tiek Livonijos tautoms, 

þinoma, bûtø buvæs praþûtingas, nes bûtø atvertas kelias masinei kraðto 

kolonizacijai, ir likusius baltus su estais ilgainiui bûtø iðtikæs prûsø likimas. 

142

Kitas krikðto pretekstas buvo natûralus siekis, jog Lietuva bûtø 

pripaþinta Europoje kaip valstybë ir ið kryþiuoèiø bûtø atimtas motyvas jà 

puldinëti. 

Mindaugo krikðtui Livonijos ordinas su arkivyskupu pritarë ir já skatino, 

tebepuoselëdami viltá paversti Lietuvà baþnytine Livonijos provincija. 

Ðiuos jø planus sugriovë netrukus ávykusi Mindaugo karûnacija. Eiliuotoji 

Livonijos kronika, apraðydama ðá ávyká, uþsimena, kad karûnos Mindaugui 

ir Mortai buvo pagamintos Rygos meistrø (Atskaòu, 3530-3543) 

Mindaugo krikðto reikðmë dar nëra reikiamai ávertinta. Labai sureikðminamas 

antrasis, masinis Lietuvos krikðtas 1387 m. ir tolesnis Lietuvos 

krikðèionëjimas. Net teigiama, kad pirmosios krikðèioniðkos maldos á 

lietuviø kalbà Jogailos ar Vytauto buvo iðverstos ið lenkø kalbos. Tai 

netiesa. Prof. Z. Zinkevièius yra árodæs, kad net dabartiniuose lietuviðkuose 

religiniuose tekstuose esama fraziø, iðverstø ne ið lenkø, bet ið 

Livonijos vokieèiø kalbos. Pavyzdþiui, þegnonëje Dievo minëjimas (Vardan 

Dievo Tëvo) nukelia mus á XIII a. Livonijà. Nei lotyniðkame (In nomine 

Patris), nei lenkiðkame (W imæ Ojca) variante þodþio Dievas nëra. Dievas 

minimas tik lietuviðkoje, latviðkoje ir prûsiðkoje þegnonëje – taip tada dar 

þegnodavæsi vokieèiai, iðlaikæ krikðèioniø arionø sektos tradicijà, atsiradusià 

IV a. (Zinkevièius 2004, 155–156). Vadinasi, ne tik krikðtà, bet ir pirmuosius 

baþnytinus tekstus mes gavom ne ið lenkø, o ið Livonijos vokieèiø rankø. 

Mindaugo mirtis ir kapas 


Metraðèiuose Mindaugo nuþudymas aiðkinamas Treniotos sàmokslu 

ir kad tai buvæs kerðtas uþ pagrobtà Nalðios kunigaikðèio Daumanto þmonà. 

Raðoma, kad, mirus Mortai (1262), Mindaugas ðermenyse Daumantienei 

pasakæs, jog mirdama Morta papraðiusi Mindaugà vesti jà, Mortos seserá, 

nes norëjusi maþus vaikus patikëti bûtent seseriai, o ne kitai pamotei (LM, 

57). Ðá faktà prof. E. Gudavièius interpretuoja kaip didelæ Mindaugo meilæ 

Mortai ir norà turëti gyvà jos paveikslà (Gudavièius 1998, 304). 

Mindaugas buvo nuþudytas 1263 m. drauge su dviem sûnumis Rukliu 

ir Rupeikiu. Nuþudymo vietos metraðèiai nenurodo. 

Taèiau esama legendos, jog Mindaugas buvæs nuþudytas ir palaidotas 

Agluonoje, Latgaloje, uþ 53 km á ðiaurës rytus nuo Daugpilio (þr. 1 pav.). 

Agluona dabar priklauso Preiliø rajonui. Ji yra Latvijos katalikø centras, 

èia stovi katedra, pastatyta 1780 m. vietoje buvusios medinës baþnyèios 

(nuo 1980 m. – bazilika), dominikonø vienuolynas. 1993 m. Agluonà aplankë 

popieþius Jonas Paulius II. 

Pirmasis þinomas liudijimas apie Mindaugo kapavietæ Agluonoje mus 

pasiekë ið XVII a. Duobelës pastorius ir religiniø raðtø vertëjas J. F. Rivijus 

(Rivius, ?–1685) savo raðtuose mini, jog 1618 m. Agluonoje, ðalinant 

kaþkokio seno bokðto griuvësius, buvo rasta juodo marmuro antkapinë 

143

1 pav. Pietryèiø Latgala 


plokðtë, liudijanti Mindaugo kapà (Latkowski 1802, 125; Norbut 1835, 175, 

Aglonas 1993, 7). Vëliau ði plokðtë iðveþta á Kuoknesës baþnyèià, bet iki 

mûsø dienø neiðlikusi, likæs tik teksto nuoraðas, padarytas 1690 m. Jis 

skelbia, kad „ðioje þemëje ilsisi Mindaugas (MENDOCUS), kunigaikðtis 

(vadas?) lietuvis (DUX LITHUANUS), kuriam gyventi ir mirti buvo garbë, 

garbës reikalas. /.../ Karaliumi ið kunigaikðèiø (REX E DUCE) /.../ (tapæs?) 

pirmuoju /.../ Stabø garbintojas dvilypis (IDOLIS CULTor DUPLEX EST). 

/.../ Ir nebûdamas saugus (NEC TUTISSimus) klasta þiauria (ASTUTIAE 

CRUDELI) /.../ nuþudytas (ocCISUS EST) metais iðganymo (ANNO 

SALUTIS) 1263 rugsëjo 12“ (þr. 2 pav.). 

Pasak vienø, Mindaugas palaidotas ten pat, Agluonoje, pievoje á 

vakarus nuo baþnyèios, prie dabartiniø kapiniø (þr. 3 pav.). Kiti gi teigia, 

jog Mindaugo palaikai esà buvæ perkelti á baþnyèià, po altoriumi, kur prie 

pirmo pilioriaus á deðinæ nuo altoriaus dominikonai buvo pritvirtinæ atminimo 

lentà su uþraðu „Didþiajam Lietuvos valdovui Mindaugui“, taèiau po 

1863 m. sukilimo, prasidëjus smarkiai antikatalikiðkai caro valdþios reakcijai, 

toji lenta dingusi. 

Kodël Mindaugas atsidûræs Agluonoje, Livonijos teritorijoje, pasakoja 

kita legenda. Esà Morta buvo kilusi ið ðiø vietø; ji buvusi vieno kilmingo 

latgalio – Madelonø pilies (apie 2,5 km á pietryèius nuo Agluonos) 

valdytojo – duktë, tad Mindaugas keliavæs á uoðvijà guosti Mortos tëvø 

dël dukters mirties ir èia buvæs uþkluptas sàmokslininkø. Kitas pasakojimas 

teigia, jog Mindaugas pro Agluonà bëgæs á Cësis ieðkoti prieglobsèio pas 

Livonijos ordino magistrà. Kaip ten bebûtø, taèiau tik Ordino rûpesèiu 

galëjæs atsirasti antkapis su uþraðu. 

Dël antkapio uþraðo, tiksliau, nuoraðo autentiðkumo galima diskutuoti. 

Blogiausia tai, kad neiðlikæs originalas. Taèiau, antra vertus, vargu ar antkapinës 

plokðtës istorija bûtø buvus iðlauþta ið pirðto – sunku patikëti, 

144


2 pav. Mindaugo antkapinës plokðtës teksto nuoraðas: HAC REQUIESCIT 

HUMO MENDOCUS DUX LITHUANUS /.../ VIVERE CUI VITAE ET OBIRE 

FUIT. HONORIS. O/.../TANCI REX E DUCE NUNCI XC NUIc PRINCEPS. 

NUNCI IDOLIS CULTor DUPLEX EST E/.../ NEC TUTISS(imus) ASTUTIAE 

CRUDELI /.../ ocCISUS EST ANNO I MCCLXIII. SALUTIS SEPTEMBER XII 

(kursyvu surinkti spëjamieji fragmentai). Esama ir kitokiø transkripcijos variantø, 

pvz.: Hac, requiescit humo Mendocus, Dux lithuanus ... vivere, cui vitae ... et 

obire, fuit honoris ... tum rex e duce nunc cristianus princeps nunc idolis cultor 

duplex veste senectutis ... astutiae crudeli occisus est Anno MCCLXIII salutis 

september XII. (Latkowski 1802, 125; Norbut 1835, 175) 

a b 

3 pav. Agluonos bazilika ðiandien. Spëjamoji Mindaugo kapo vieta yra á kairæ 

nuo bazilikos (a), pievoje ðiapus dabartiniø kapiniø tvoros, kiek á deðinæ nuo ðiø 

vartø (b). Ðioje pievoje buvusios senosios kapinës. Mindaugo kapavietæ þenklinusi 

akmenø krûsnis (nuotraukoje apytikriai paþymëta kryþeliu); prieð II pasauliná 

karà vietiniai gyventojai tà vietà dar vadinæ „Karaliaus sostu“ (la. Íçniòa tronis), 

tik neþinojæ, kokio bûtent karaliaus. Pasak gidø, krûsnis buvo nuardyta sovietmeèiu, 

o ið dabartinës pievos buvo kasamas gruntas. 

145


kad nei su Lietuva ar Latgala, nei su katalikybe nesusijæs vokietis dvasininkas 

bûtø ëmæsis falsifikuoti tokià istorijà. 

Legendos turi teisæ gyvuoti 

Latviai labai pagarbiai traktuoja legendà apie Mindaugo þûtá Agluonoje 

ir Mortos Mindaugienës kilmæ ið latgaliø. ði istorija pasakojama kiekvienam 

Agluonos sveèiui ekskursijos po baþnyèià metu. Pabrëþiama, kad tai buvæs 

pirmasis ir vienintelis baltø karalius, stengæsis suvienyti aplinkines baltø 

gentis. Be to, nors Mindaugas save titulavæs lietuviø karaliumi (K. Mindow 

von Lithauen), popieþiaus pasiraðyti dokumentai liudija, kad Mindaugas 

karûnuotas kaip rex Lettowiae. Livonijos kronikose Lietuvos vardo 

pirmasis skiemuo irgi yra Let- (Lettowen), o patys lietuviai Henriko Latvio 

vadinami Letones. Toká ðalies pavadinimà latviai populiariai aiðkina kaip 

sàsajà su ðaknimi lat-, let-, lot- ir spëja, kad dalá valdø ar bent rezidencijà 

Mindaugas galëjæs turëti ir latgaliø þemëse (Aglonas 1993, 7). (Ið tikrøjø 

vokieèiø ir lotynø ðaknis Let- siejama su baltø Liet-; þr. Zinkevièius, 2005, 

184.) Ðitaip vël gráþtama prie karalienës Mortos latgaliðkos kilmës. Ðios 

hipotezës naudai liudija tai, kad Mortos sesuo Daumantienë nutekëjo ne 

kur nors uþ jûrø mariø, o á kaimyninæ Nalðià, kuri buvusi Lietuvos Sëloje, 

á pietus nuo Latgalos. Ieðkoti þmonø uþ devyniø giriø vietiniams kunigaikðtukams 

nebuvæ áprasta. 

Kai kurie Latgalos dvasininkai siûlo inicijuoti bazilikos altoriaus ir 

poþemio ekspertizæ – gal Mindaugas ið tiesø buvo perlaidotas á bazilikà? 

Gal Lietuvos tikrai laukia tûkstantmeèio atradimas tais paèiais jubiliejiniais 

2009 m.? 

Lietuvoje turime legendà apie Gedimino þûtá Veliuonoje 1341 m. ir jo 

kapà viename ið jos piliakalniø. Legenda apie Mindaugo kapà Agluonoje 

ir latgaliðkà Mortos kilmæ yra dar graþesnë ir svarbesnë – ji amþiams 

sujungia abi likusias baltø tautas – lietuvius ir latvius. 

LITERATÛRA 

Aglonas bazilika / Sast. S. Tuliða. Rçzekne, 1993. 

Atskaòu chronika / Atdz. J. Saiva. Rîga, 1993. (Skaitmenys rodo eilutes.) 

Gudavièius E. Mindaugas. Vilnius, 1998. 

Latkowski J. Mendog król litewski. Kraków, 1802. 

Latvis H., Varbergë H. Livonijos kronikos / Parengë J. Jurginis. Vilnius, 1991. 

LM – Lietuvos metraðtis (Bychovco kronika) / Vertë R. Jasas. Vilnius, 1971. 

Norbut T. Dzieje staroýytne narodu litewskiego. Wilno, 1835. T. I. 

Zinkevièius Z. Lietuviðki poteriai kaip istorijos ðaltinis // Rinktiniai straipsniai. 

T. IV. Vilnius, 2004. P. 155–162. 

Zinkevièius Z. Lietuviø tautos kilmë. Vilnius, 2005. 

146

Padëka 

Autorius nuoðirdþiai dëkoja Vytauto Didþiojo universiteto lektoriui Sigitui 

Lûþiui ir Kauno arkivyskupijos kurijos notarui Stanislovui Poniðkaièiui, 

padëjusiems iððifruoti ir minimaliai interpretuoti antkapio tekstà, taip pat Tilþës 

(Latvija, Balvø raj.) klebonui Albertui Budþei uþ papildomà informacijà apie 

Mindaugo minëjimus latviø istoriografijoje. 

Publikuota 

Voruta, 2007 balandþio 12 

http://www.voruta.lt/article.php?article=1075 


2007 liepos 5 

Þiemgala, 2008, 1. P. 17–19. 

+ 

daf, 2007 07 05 10:28 

Lenkai mums draugais nebuvo ir nebus. 

Net dabar jie kiek galëdami kenkia 

Lietuvai – Via Baltica, elektros tiltas, 

liet. mokyklos ir tt. O latviai mûsø 

broliai. 

Laurynas, 2007 07 05 10:32 

Seniai aisku, kad Latviai artimiausi 

mums savo kultura ir pasauleziura. 

didziausia musu proteviu klaida buvo 

susideti su tais sunimis lenkais... 

Aleksotas, Laurynui, 2007 07 05 

10:49 

Nekirsk taip ið peties. Straipsnis nëra 

antilenkiðkas. Be to, XIV a. pabaigoje, 

kada kryþiuoèiai spaudë Lietuvà ið 

abiejø pusiø, “susidëti” su latviais 

nebebuvo kaip – jie buvo pavergti. Tik 

Lietuvos ir Lenkijos sàjunga galëjo 

iðgelbëti ðias dvi valstybes – tai 

suprato net lenkai, 1385 m. pasiûlæ 

sostà lietuviui Jogailai, o ne vokieèiui, 


Komentarai 


147 

_ 

gizmo, 2007 07 05 11:39 

Atsiduoda baltofiliniu patosu. Baltø 

vienybës niekada nebuvo, tai kaþkos 

romantikø iðmislas. Þiemgaliai lietuviams 

galvas kapojo, vienos gentys 

puldinëdavo kitas gentis. Be to 

senprûsiai savæs prûsais nevadino, o 

buvo sambiai, natangai, varmiai ir k.t. 

Bet kasinëjimas tai pritarèiau gal tikrai 

ten palaidotas Mindaugas. 

blefas, 2007 07 05 11:45 

Nezinau kaip ten buvo anksciau, bet 

turiu giminaiciu Latvijoje, daznai bunu 

Rygoje ir labai aiskiai matosi, kad 

latviai nelabai myli lietuvius, o dar 

tiksliau – netgi nekencia. Tik kazkodel 

vaiksto i Maxima parduotuves, kuriu 

Latvijoje aibe, nes ten pigiau. 

Dange, 2007 07 05 11:47 

Bet kodel neprimenama, kad Mindaugas 

karunos vardan, atidave ordinui 

krikscionybes priimti nepanorusia

+ 

Jadvygos suþadëtiniui. Ði sàjunga 

pasiteisino – kryþiuoèiai buvo nugalëti 

1410 m. 

Kitas reikalas, kad lenkai pakreipë visa 

tai tik sau naudinga linkme. Tu teisus 

– lenkai partnerystës etikos stokoja ir 

dabar. Istorinis paveldas, deja. 

braliukas, 2007 07 05 11:22 

Gera broliðka kalba baltø vienybës 

dvasioje. Mums reikëtø labiau paþinti 

þiemgaliø ir jø vado Viestarto kovas ir 

diplomatinius veiksmus dël valstybës 

politinio pripaþinimo. Be to ir 

Nameisio nuopelnus, pakruojieèiø sieká 

pastatyti jam paminklà. Na o Mindaugo 

kapas Agluonoje tik legenda ne be 

lenkø uþmanymo nukreipti lietuviø 

dëmesá nuo Vilniaus. Dël karalienës 

Mortos kilmës vis tik pagrásèiau yra 

Ðiauliø þemë. 

Baltas, to braliukas, 2007 07 05 

11:30 

Na o Mindaugo kapas Agluonoje tik 

legenda ne be lenkø uþmanymo 

nukreipti lietuviø dëmesá nuo Vilniaus. 

Tada lenkai bûtø pasistengæ ðià legendà 

iðplatinti labiau uþ palemoniðkàjà, kad 

kiekvienas lietuvis vaikas jà þinotø. 

Bet taip nëra. 

Dël karalienës Mortos kilmës vis tik 

pagrásèiau yra Ðiauliø þemë. 

Pagrásk :))) 

Baltas, to vakarai, 2007 07 05 14:31 

Broliai kelius blokuoja... 

Kelius blokuoja ne broliai, o vyriausybës. 

Jos ateina ir nueina, broliai lieka. 

Prieð brolius lenkus tikrai nieko neturiu. 

Dar ðimtmetá bûtume taip “pasibroliavæ” 

su lenkais, dabar apskritai “po polski” 

kalbëtume. Viskas ritosi á tà pusæ. 

LT, antilenkams, 2007 07 05 14:21 

Nepavargot kliauzø lenkuose ieðkoti? 

Straipnis gi nëra antlilenkiðkas. 

Elgiatës kaip darþelinukai – labai 

draugausiu su Maryte, kad parodyèiau, 

kokia nedraugë man Onutë. 

Man patinka visi geri þmonës: lenkai, 

latviai, lietuviai... 


148 

_ 

Zemaitija. O po to kai zemaiciu 

kunigaiksciai laimejo musius vienus po 

kitu, Mindaugas ieskojo budu kaip vel 

suvienyti Lietuva ir kai zemaiciai 

sutiko pripazinti Mindauga savo 

valdovu, Mindaugas atsisake kriksto. 

Vadinasi baigesi ir jo karaliavimas. 

Taigi zemaiciams liepos 6-oji gali 

asocijuotis su kadaise zemaiciams 

karaliaus pakista kiaule. 

Kritika, 2007 07 05 14:02 

Menkysta tas Mindaugas buvo. Tironas 

– klasta iszudes savo brolenus, nes 

niekada kaip karys ar strategas 

nepasireiske. Pralaimejes visus musius, 

o ka laimejo, tai laimejo Vykinto- 

Daumanto-Treniotos vadovaujamu 

kariuomeniu deka. Galva nukirto uz 

tai, kad voge svetimas zmonas. 

Istorikai teigia, kad jis iki Mortos 

turejo dar viena. Morta pavogta is 

Vismanto, kita is Daumanto. Apsikrikstijo 

tik baimes deka, kad nenuzudytu 

del sosto ir po to tik tos pacios 

baimes vedamas atidave zemaicius 

ordinui. Niekas ir tiek ... Tikras 

Lietuvos valdovas – Traidenis, kuris 

po Mindaugo mirties visa ta bardaka 

sutvarke. 

Bulbiasas, to Katilius, 2007 07 05 

16:33 

Lietuviai – tai baltarusai. Jûs pasisavinot 

mûsø etnonimà, apsiðaukëliai! 

vakarai, 2007 07 05 14:00 

Broliai kelius blokuoja... Kaip tik. 

Prieð brolius lenkus tikrai nieko 

neturiu. Mes vakarieèiai, ne rytieèiai... 

silvestras valiunas, 2007 07 08 

13:25 

Zemaite Birute (nebeisradinekit 

dviracio p. Butkau) iskiliausia Zemaitijos 

ir Lietuvos moteris, Vytauto 

gimdytoja, istikima ir mylima Kestucio 

(pats garbingiausias is musu valdovu 

kuriam net paminklo nera) zmona,ko 

nepasakysi apie Mindaugiene buvusia 

Vismantiene “karaliene Morta”, gobsia

+ 

perkunas, 2007 07 05 14:38 

Visiskai teisingai isdestyta, kad turime 

tureti pacius glaudziausius rysius su 

broliais latvais. Aisku i kitus kaimynus 

nebutina spjauti bet reikia tureti 

prioritetus. O del kai kuriu lenku 

girdejau negeras kalbas ir tikiuosi kad 

jos nepagristos, kad jie labai suinteresuoti 

supjudyti lietuvius su latviais, kad 

lietuva pasislinktu i lenkijos puse. 

Baèkorius, Kubiliui, 2007 07 05 

16:04 

Per amþius Birutë buvo lietuvë 

þemaitë, tokia ir liks. Palanga buvo 

þemaièiø – tokia ir liks. 

Ádomûs tavo argumentai, kolega. Tai 

tas pat, jei rusai imtø tvirtinti, jog E. 

Kantas buvo rusas, o Karaliauèius – 

rusø miestas – toks ir liks, nes dabar 

ten jie gyvena. 

Kad þemaièiai prie Baltijos atsidûrë tik 

asimiliavæ kurðius ir kad Palanga – 

kurðiðkas pavadinimas – ne straipsnio 

autorius atrado. Tai visiems filologams 

ir istorikams þinomos tiesos. 

LATVIAI BRALIUKAI, 2007 07 06 

10:40 

Labai zaviai parasyta!!! Tikrai grazus 

ir issamus straipsniukas apie musu 

proteviu istorija, kuri manau pateikta 

labai objektyviai, beje, kad turejom 

bendra Karaliene su LATVIAIS, LABAI 

SAUNU IR NEGEDINGA. JIE JUK 

MUSU ISTORIJOS NESISAVINA , 

KAIP KAI KURIE KAIMYNAI!!!!! 


149 

_ 

(gavo daug dovanu is Livonijos ordino) 

garbes istroskusia boba mielai istekejusia 

uz savo vyro Vismanto zudiko 

(kaip morale). Dabar Siauliu valdininkai 

vaikuciams uz kurybiskuma dalija 

karalienes Mortos vardo premijeles. 

istorikas, Tadui, 2007 07 08 16:39 

Jei 13 ar 14 a. Lietuvai bûtø pavykæ 

gauti visas ðiaurines baltø þemes, 

nebûtø dabar jokiø latviø. Lietuviai 

bûtø asimilavæ visus kurðius, þiemgalius 

ir sëlius, ne tik pietinæ jø dalá. Va tik 

dël latgaliø neaiðku. Per didelis kàsnis 

:)


„RUSØ MARÐAS“ – AR TIKRAI FIASKO? 

Rugsëjo 8 d. (ðeðtadiená) 17 val. Rygoje prie Barklajaus de Tolio 

paminklo susirinko apie 120-150 þmoniø á mitingà, skirtà pareikðti protestui 

prieð „Rusø marðo“ uþdraudimà. Marðas buvo planuotas tà paèià dienà 

tuo paèiu laiku, taèiau Rygos miesto taryba nedavë sutikimo jam rengti; 

nepatenkino organizatoriø apeliacijos ir teismas. 

Marðas buvo uþdraustas Saugumo policijos teikimu, kuriame pabrëþta, 

jog ligðiolinë jo organizatoriø veikla liudija etninës nepakantos idëjø 

populiarinimà, sàmoningà etniniø grupiø konfrontacijà, kuri marðo metu 

gali baigtis riauðëmis. Marðo idëjos autoriai tikëjosi, kad eitynëse dalyvaus 

ne maþiau kaip 500 þmoniø, tarp jø atveþtø ir ið kitø Latvijos miestø. 

Renginio organizatoriai – Latvijos nacionaldemokratinë partija (LNDP) 

ir Latvijos rusø sàjunga „Rodina“. Marðui pritarë ir savo palaikymà buvo 

paþadëjusi partijos „ZaPÈEL“ („Uþ þmogaus teises vieningoje Latvijoje“) 

parlamentinë frakcija bei Rusø mokyklø gynimo ðtabas. Pats marðas esà 

turëjæs pakelti Latvijos rusø savimonæ ir suteikti galimybæ rusams pasijusti 

pilnaverèiais ðalies gyventojais. 

Mitingo dalyviai laikë iðkëlæ marðui rengtus plakatus su uþraðais „Ruse, 

tu teisus!“, „Mes – rusai, su mumis Dievas!“, „Rusai nepasiduoda!“, „Ðlovë 

rusø nacijai!“, „Rusai – tikrieji Latvijos gyventojai, pusë ðalies!“ (rusai 

Latvijoje sudaro 28 proc. gyventojø – A.B.), „Pilietybæ visiems!“, „Rusø 

kalbai – oficialiosios kalbos statusà!“ LNDP lyderis I. Osipovas mitinge 

sakytoje kalboje eiliná kartà paskatino siekti „nusukti sprandà nacistiniam 

oligarchiniam reþimui Latvijoje“, o kovoti su „nacistiniu reþimu“ kvietë ir 

„latvius patriotus“. Netoliese stoviniavo toks pat bûrys mitingo oponentø, 

taèiau laikësi ramiai, kaip ir mitingo dalyviai. Visà rimtá ir politines nuotaikas 

galutinai suardë pro ðalá praþygiavusi triukðminga iðsimarginusi airiø 

futbolo gerbëjø minia (tàdien Rygoje turëjo vykti Latvijos-Ðiaurës Airijos 

futbolo maèas), ir visas þiopliø bei þiniasklaidos dëmesys atiteko jai. 

Iki marðo 

„Rusø marðui“ Rygoje buvo rengtasi stropiai. Pasirengimo fone ávyko 

ir Baltijos rusø konferencija Taline, priëmusi kreipimàsi á Europarlamentà 

ir á Rusijos prezidentà Putinà, kuriame praðoma apginti rusakalbiø teises 

Baltijos ðalyse. Rengiantis marðui, rugpjûèio pradþioje susitiko Estijos ir 

Latvijos rusø radikalai. Rusø þiniasklaidoje tai buvo ávardyta taip: „Noènoi 

dozor“ („Naktinis patrulis“) bendradarbiaus su Latvijos antifaðistais 

150

(primenu, kad organizacija „Noènoi dozor“ buvo suburta saugoti sovietø 

kario paminklui Taline ir prieðintis jo demontavimui). Po ðio susitikimo 

„Rusø marðo“ organizatoriai atvirai pareiðkë, kad Talino ávykiai atrodysià 

kaip Disneilendas, palyginti su tuo, kas bûsià per „Rusø marðà“ Rygoje. 

Pasiruoðimà marðui visà laikà sekë ir Rusijos, ir Latvijos rusø þiniasklaida, 

tolydþio pakurstydama antilatviðkas rusø aistras aðtriais epitetais, 

tarsi provokuodama dar didesná chaosà nei balandþio ávykiai Taline. Tiesà 

sakant, dalis rusakalbës þiniasklaidos marðà vertino ir skeptiðkai, nuosaikiø 

nuomoniø taip pat pasitaikydavæ rusiðkuose Latvijos interneto forumuose. 

Buvo ruoðtos ir vaizdinës priemonës. Viena jø – plakatas ir marðkinëliai 

su uþraðu „Rusai nepasiduoda!“. Uþraðas kaip uþraðas, taèiau po juo vaizduojama 

susiraukusi meðka su granata 

letenoje ir dviem ðovininiø perpetëmis. 

Kitos letenos nagai nudaþyti 

raudonai, atseit, kruvini (1 pav.). 

Marðkinëliais prekiauta Rygos turguje. 

Jø makabriðka simbolika neabejotinai 

atbaidë dalá potencialiø 

marðo ðalininkø, nuo marðo atsiþegnojo net A. Kazakovas, rusiðkø mokyklø 

gynimo ðtabo vienas ið lyderiø, uþ antivalstybinæ veiklà iðtremtas ið 

Latvijos. A. Kazakovas pavadino marðà purvina provokacija prieð Latvijos 

rusø bendruomenæ ir net pareiðkë pasitraukiàs ið ðtabo. 

Ar tai viskas? 


„Rusø marðo“ ir mitingo nesëkmë nereiðkia, jog antibaltiðkos aistros 

Latvijoje nurimo, taip ir neiðaugusios á cunamá. Latviai politologai visà ðià 

marðo istorijà vertina kaip planingos visumos dalá. Visumos, kuri þingsnis 

po þingsnio turëtø artinti visas buvusias TSRS respublikas savanoriðkam 

gráþimui á Rusijà. Vienoje prieð porà metø Rusijoje iðleistoje knygoje, kur 

modeliuojami globaliniai scenarijai, ðis gráþimas datuojamas 2013 m. (iðimtis 

numatyta tik Azerbaidþanui). Prognozë grindþiama mistiniu istorijos cikliðkumu 

ir ekonominio vystymosi analize, kuri esà pranaðauja Rusijos 

galios iðaugimà ir JAV bei ES saulëlydá. 

Kad ir kokie nekorektiðki bûtø ðie teiginiai, jie rodo didelá Rusijos imperijos 

atkûrimo idëjos gyvybingumà. Baltijos ðalyse ðios idëjos ágyvendinimo 

scenarijus realizuojamas keliomis kryptimis. 

1. Propagandinis karas. Stengiamasi palaikyti nostalgiðkas gyvenimo 

TSRS sudëtyje nuotaikas, akcentuoti dabarties realijø negatyvias puses, 

iðlaikyti ir plësti rusø kalbos pozicijas vieðajame gyvenime (ypaè televizijose), 

o per kalbà iðlaikyti sovietmeèiu suformuotà bendrà mentalitetà, 

politines nuostatas, rytietiðkà vertybiø skalæ. Kvestionuojama Baltijos ðaliø 

151 

1 pav. „Rusø marðo“ reklaminis plakatas


stojimo á ES ir buvimo joje prasmë, menkinamas ðaliø valstybingumas, jø 

istorija, valstybinë kalba. 

2. Ekonominë priklausomybë. Vadovaujamasi sparnuota fraze, jog ðiais 

laikais valstybës uþimamos „ne tankais, o bankais“. Rusijos verslas Baltijoje 

ypaè aktyvus ten, kur didesnë rusakalbiø gyventojø dalis – bûtent 

Latvijoje ir Estijoje. Didþiulis svertas yra energetinë Baltijos ðaliø priklausomybë 

nuo Rusijos. 

3. Lobizmas valdþios struktûrose. Parlamentinëse partijose, vyriausybëje, 

jëgos struktûrose stengiamasi turëti pakankamai sau palankiø 

þmoniø, galinèiø priimti Rusijai naudingus sprendimus ar bent jau daryti 

átakà jø priëmimui. Dalá tokiø þmoniø mëginama iðsiugdyti savose aukðtosiose 

mokyklose. Latvijoje tokia yra Baltijos tarptautinë akademija (buvæs 

Baltijos rusø institutas), turinti filialus visuose didesniuose ðalies miestuose, 

mëginusi legalizuotis ir Lietuvoje. 

Ðokiruojanti tikrovë 

Talino ávykiai ðokiravo Baltijos visuomenæ ne tik vandalizmu, bet ir tuo, 

jog pagrindiniai vitrindauþiai buvo jauni þmonës, paaugliai. Iki tol manyta, 

kad nepriklausomose Baltijos ðalyse gimusi ir iðaugusi rusø karta bus lojali 

toms ðalims, kad prieðiðkumas iðblës drauge su nebûtin iðeinanèiais homo 

soveticus. Taip neávyko. 

Jauni Estijos pilieèiai plëðia parduotuves, skanduodami „Rossija!“ 

Per Rusijos valstybines ðventes Rygoje imperiniais kaspinais pasipuoðia 

ne tik karo veteranai, bet ir praðmatnûs jaunøjø rusø verslininkø 

mersedesai. 

Lietuvos Seimo deputatë rusë Taline pasiraðo laiðkà Putinui. Rusai 

sako: profilaktiðkai, prevenciðkai, dël viso pikto. 

Dël kieno pikto? 

Publikuota: 



+ 

Rimka, Romkai, 2007 09 10 18:52 

_kas cia per antirusiska paranoja?_ 

O kas ten per antibaltiðka paranoja? 

Kaliningrado ar Maskvos lietuviai 

vitrinø nedauþo, rëkdami “Lietuva!”. 

Ir “Lietuviø marðø” neorganizuoja. 

Komentarai 


152 

_ 

Romka, 2007 09 10 18:05 

kas cia per antirusiska paranoja? gal 

jau visai sudebilejot? 

savas 2 ..., Laisve Rusijai!, 2007 09 

10 18:02


_ 

+ 

Rusai nerimsta, 2007 09 10 17:51 

Jei yra propaganda, turi atsirasti ir 

kontrpropaganda. Reikia, kad Baltijos 

ðaliø gyventojai pamatytø (mûsø 

þinasklaidos dëka) neretuðuotø Rusijos 

realybës vaizdeliø. Tø, kuriø yra pilna 

teritorijose uþ Maskvos-miesto ribø. 

Kad Baltijos ðaliø visuomenë, tame 

tarpe ir rusakalbë, nespræstø apie 

gyvenimo lygá Rusijoje vien pagal 

Ostankino TV ðou. Nes didþioji dalis 

ðitos, kasdien vis agresyvëjanèios, 

ðalies gyventojø gyvena skurdþiai. Bet 

gal jie pasisotina tais vis ánirtingiau 

jiems kabinamais makaronais apie 

iðorës prieðus? Skaityk, visos Rusijos 

kaimynës ir yra Rusijos prieðø sàraðe :) 

..., To savas 2, 2007 09 10 18:17 

Jus neteisus, kad kalta sovietine 

diktatura. Gal tamsta pasakykite kokia 

jau isskirtine dvasia pasizymejo CARU 

Rassieja? Priminsiu: carine Rassieja 

pasizymejo lietuviu zudymu, bet kokio 

lietuvisko zodzio draudimu ir persekiojimu, 

klaikia priespauda ir okupacija, 

bet kokio bruzdejimo kruvinu malsinimu, 

Lietuvos slavizacija. Komunistinis 

rezimas tik naturaliai pratese per 

amzius besitesiancia LAUKINIU 

AZIJATU – RUSU politika. O siuo 

metu Treciasis Rusijos Reichas vel 

gaivina (po nedidelio atokvepio) 

gyvuliska sios tautos prigimti. IR PRIE 

KO CIA SOVIETZMOGIAI? 

..., :)) be komentaru, 2007 09 10 

18:50 

Dëkok rytà-vakarà, þiemà-vasarà /.../ 

Taip, dekoju Rusijos imperijai, kad as 

ne lenkas, dekoju Sovietu sajungai uz 

mano gimines tremima ir issaudyma 

miskuose, Armijai-isvaduotojai – kad 

as ne vokietis, dekoju Stalinui, kad 

prieme mus i brolisku respubliku seima 

ir taip isgelbejo lietuvybe /.../ 

Justë, 2007 09 10 19:07 

Mûsø televizijos tikrai þiauriai surusëjo, 

spauda þiauriai subulvarëjo. Nematom 

jokios kultûros ir orientavimosi á 

kultûrà, rimtà problemø svarstymà ir 

153 

_..., 2007 09 10 17:37 

Kiekvienas Lietuvoje gyvenantis rusas 

– potencialus pavojus. Gal kas 

nesutinka? 

As nesutinku. Cia kalciausia ne rusu 

tauta, kuriai komunistai nukirto galva 

ir sunaikino dvasia 1917 metais, o tie 

patys komunistai – tautu kirsintojai ir 

krikscionybes priesai. Rusija taps 

laisva, kai suvoks savo komunistine 

praeiti-dabarti ir isivaduos is jos. 

Tuomet lengviau atsidusime mes ir 

visas likes pasaulis. Garbe rusams kurie 

suvoke ir suvokia, kas yra ju tikrasis 

priesas (bolsevizmas-kegebizmas) ir 

kovoja su juo. Rusiskai kalbantys 

kolonistai Baltijos salyse yra jokie ne 

rusai – tai sovietzmogiai-zombiai, 

kuriuos sukure Rusijos ir rusu tautos 

naikintojai. Laisve Rusijai! 

to ...,, 2007 09 10 18:42 

..., To savas 2, 2007 09 10 18:17 

Jus neteisus, kad kalta sovietine 

diktatura. Gal tamsta pasakykite kokia 

jau isskirtine dvasia pasizymejo CARU 

Rassieja? Priminsiu: carine Rassieja 

pasizymejo lietuviu zudymu, bet kokio 

lietuvisko zodzio draudimu ir persekiojimu, 

klaikia priespauda ir okupacija, 

bet kokio bruzdejimo kruvinu malsinimu, 

Lietuvos slavizacija..._ 

Kad suprastum, kà reiðkia tavo 

vartojami þodþiai, pasiskaityk apie 

Airijos kolonizacijà. O kai viskà 

perskaitysi – dëkok dievui, kad 

lietuviai – ne airiai, o rusai – ne 

anglai. Dëkok rytà-vakarà, þiemàvasarà... 

beje, kad tu ne lenkas – irgi 

Rusijos Imperijai nepamirðk padëkoti. 

Tarybø Sàjungà geru þodþiu paminëk uþ 

visà lietuviðkumà, kuris ðiuo metu 

nyksta tiesiog beþiûrint. TSRS á tautø 

tautiðkumà labai daug investavo. 

Padëkok uþ tai. O jeigu ne, jeigu tavo 

prigimtis tokia, kad tu ðito nesugebi – 

tau galas. Ne todël, kad to kas nors 

specialiai siektø, o tiesiog savaime – 

pagal gamtos dësnius. 

Tikras lietuvis, 2007 09 10 19:43 

Pats marðas esà turëjæs pakelti

+ 

sprendimà. Vis akcentuojama, kokie visi 

blogi, kaip viskas beviltiðka ir kokie 

visi normaliai bejëgiai ðitoj valstybëj. 

Þmonës neskatinami spræsti patys. 

Naivus, to cc, 2007 09 10 22:09 

rusai ið durnumo ar nëra ka veikti 

pradëjo organizuotis á ekstremistines 

organizacijas? 

Kol neturëjo kà veikt, tol nesiorganizavo. 

Dabar turi. 

/.../ kaip buvo pasielgta su Rozova – 

tai tik stiprina norà konfrontacijà. 

O kà stiprina Rozovos poelgis? 

Barbosas, 2007 09 10 22:21 

Tie butaforiniai marðai nëra itin 

pavojingi, pavojingiau, kad per dukterines 

Gazpromo ámones Kremlius optum 

supirkinëja mûsø januðkas ir petruðkas. 

—, 2007 09 10 22:45 

...3. Lobizmas valdþios struktûrose /.../ 

Ðis punktas itin aktualus Lietuvai. 

Prorusiðkø politikø yra pakankamai, ir 

nereikia jø bandyti “iðsiugdyti savose 

aukðtosiose mokyklose”. Jie jau 

paruoðti sovietinëse aukðtosiose 

partinëse mokyklose, NKVD/KGB 

aktyve ir rezerve bei aukðtuose 

sovietinës nomenklatûros sluoksniuose. 

Taip, kad ties ta vieta Putino Rusija 

gali bûti rami – potencialas yra. Tik 

reikia jiems paskubëti realizuojant ðià 

gvardijà, nes, aèiû Dievui, tie raudonskûriai 

po truputá sensta, sukrioðta ir 

greitu metu jau nebegalës atiduoti 

duoklës savo ðeimininkams. 

nu, 2 Chemikas, 2007 09 10 22:50 

padëtis Lietuvoje tuo poþiûriu bûtø 

visai normali, jeigu rusija nesikiðtø á 

Baltijos ðalis ir nebruktø èia savo 

televizijø ir nevykdytø muzikinës 

“kultûrinës” agresijos, savo dempingu 

iðkreipdami situacijà ir skatindami 

rusifikacijà. 

pikts, 2007 09 11 05:44 

ir padekokit uz rusiska propaganda vos 

ne kas antrai kabelinei TV (kuri 

transliuoja rusiskus filmus ne valsty- 


154 

_ 

Latvijos rusø savimonæ ir suteikti 

galimybæ rusams pasijusti pilnaverèiais 

ðalies gyventojais. 

Savimone labiausiai kelia armija ir 

laivynas.Stai ko rusams butu gerai 

tureti Latvijoje. 

to...,17:37, 2007 09 10 20:23 

zinot paskaicius tokius nacistinius 

komentarus taip ir norisi paklausti 

kitaip. O kodel lietuviai parsiduoda 

rusams uz pinigus kaip kokios prostitutes? 

Reiskia rusai gali nupirkt jus ‘so 

vsemi potrachami” Isvada: Lietuva 

mylim, bet rusiskus pinigus labiau. 

cc, 2007 09 10 20:31 

Ar teisingai að supratau Jus, p. Butkau, 

kad rusai ið durnumo ar nëra ka veikti 

pradëjo organizuotis á ekstremistines 

organizacijas? Jeigu Jûs iðmanote ðiame 

klausime tik tiek, kiek raðë komentatoriai 

apie Rozovà, tai be reikalo 

gadinate popieriø. Klausimà reikia 

iðstudijuoti, o po to reikðti nuomonæ. 

Nevaizduok latviø valdþià ðventesniais 

uþ popieþiø. Nenoriu plaèiai ðnekët, 

bet tokie metodai, kaip buvo pasielgta 

su Rozova – tai tik stiprina norà 

konfrontacijà. 

tikram lietuviui, dar tikresnis 

lietuvis, 2007 09 10 22:39 

nu ir nafig tai Rusijai ta Lietuva 

reikalinga, kad gráþtø á glëbá? Dar 

vienà alkanà pusvelèiui nafta ir 

dujomis ðerti? 

evaldas, cia daug nusisnekama, 2007 

09 10 23:20 

del tos “kulturines agresijos” – tv, 

muzikos – tai cia rusai maziausiai kalti. 

jeigu lietuviai ima, tai ko neduoti? 

lygiai tas pats ir del valdzios parsidavimo. 

ko jus norite is tu rusu – kad 

jie sventieji angeliukai butu? tokie 

principingi, teisingi ir be galo susirupine 

lietuvos reikalais? durniai jus, ar ka? 

jeigu koks lietuvos seimo ar kokios 

nors aukstos istaigos kiaule gatavas 

parsiduoti, tai ir perka. o ka, turetu 

nepirkti? daugiau reiketu rupintis


_ 

+ 

bine kalba), Valstybines kalbos komisijai 

(kuri labai bijo anglu kalbos, bet be 

kliuciu praleidzia rusu kalbos isigalejima 

TV), o taip pat ir politikams, 

kuriems visa tai giliai dzin... 

RUSU KALBA YRA UZSIENIO 

KALBA LIETUVOJE IR TURI 

TURETI TOKI PAT STATUSA KAIP 

ANGLU!!!!!!!! 

Kada ta supras visokie “kalbos 

sergetojai”, atsiprasant?!!! Kada imsit 

dirbti savo darba? 

Naivus, to Runkelis, 2007 09 11 10:25 

Lietuva nëra demokratiðka ðalis nes 

pamina Þemaièiø tautos teises. 

Lietuvos specifika. Kai trûksta vietiniø 

rusø, Maskva pasitelkë þemaièius. 

Oberfiureris, 2007 09 11 12:26 

truputis minèiø apie rusijos atsakomybæ 

dël okupacijø ir genocido. 

kartais iðgirstu tokius kliedesius kaip 

1) “rusai nekalti, tai komunistai kalti 

dël genocido”, 2) “stalinas buvo ne 

rusas, todel rusai kaip ir nekalti”, 

3) “rusai ir patys nukentejo nuo savo 

reþimo”:) 

tipiðka ruskiø ir jø gerbëjø propaganda. 

pagal tokià logikà galima sakyt kad: 

1) vokieèiai nekalti, tai naciai kalti 

dël karo ir genocido, (nors vokieèiai 

skirtingai nuo rusø ir atsipraðë, ir 

kompensacijas iðmokëjo, ir paminklø 

þydams pristatë), 2) hitleris irgi buvo 

ne vokietis, todël vokieèiai kaip ir 

nekalti, 3) vokieèiai ir patys nukentëjo 

nuo savo reþimo, bet jo neaukðtina. 

aukðèiau visko, to þemiau visko, 

2007 09 11 15:18 

_Ar tu þinai, kiek LV yra rusiðko 

kapitalo, investicijø á verslus? Tai 

jeigu jie ir iðkeliaus “á savo tà Rusijà” 

– tai su visais kapitalais, verslais, 

bankais ir t.t. _ 

Ar tu þinai, kiek Europoj, áskaitant 

LV/LT, buvo þydiðko kapitalo, investicijø 

á verslus? Jie “iðkeliavo”, ir kà? 

Pasaulis nesugriuvo. O rusai Baltijoje 

vaidina XXI a. þydus. Didelë jø dalis 

netgi tokie ir yra, tik rusakalbiai. 

155 

patiems savimi, o ne verkslenti, kad 

rusai skriaudzia. jeigu esam prodazni, jei 

patys saves negerbiam, tai kokio b cia 

kazka kaltinti? ir del tos tv tai isvis 

reiketu nenusisneketi. yra kokie 30 

procentu lietuvos gyventoju, kurie is 

uzsienio kalbu moka vienintele rusu, ir 

tikrai kitos nebeismoks – amzius ne 

tas, ne tas gyvenimo budas ir t.t. nei 

cia ju kalte, nei ka. taip gavosi. TAI 

KA JIEMS PASIULYSITE – VALINSKO 

BAJERIUS ISTISAI ZIURETI, AR 

“MUSU MIESTELIAI” APIE KERNA- 

VE? durniai jus visi cia esate. ateina 

kita karta, kuri rusiskai ne bumbum ir 

kuriai isvis nusispjauti ant visu rusisku 

muziku ir laidu. todel stradalinti, kad 

vyksta kazkokia tai rusu kulturos 

ekspansija yra nesamone. galu gale savo 

vaikus auklejate patys. ir jeigu padarot 

buduliais, tai rusai cia maziausiai kalti. 

Kruglodurov, to Baiba, 2007 09 11 

10:39 

Nu, rusai pribaltams atneshe kultura. 

Jegu ne rusai, to jus i dabar v klumpax 

xodili i vokishkai kalbetumet. Rusu 

kalba ira Pribaltikos pasididzavimas! 

Kitos ES shalis ta ne turi! A ka dave 

letuviai Irlandijai? Bandytus i prostitutkas! 

Tai kodel ten turi buti ju marshai? 

Kitas rakursas, 2007 09 11 16:17 

Vilno gubernija+Kovno gubernija+ 

Memel=Litva, dydþioji ið pribaltikos 

teritorijø. Nuo Vilno iki Memelio 300 

km. Gintaro kraðtas, Marijos þemë, 

Europos centras. Iki 1918 m. buvo 

Lenkijos ir Rusijos provincija. 1918 ir 

1991 m. jai buvo dovanota nepriklausomybë, 

kurios mainais á ES labdarà 

prieð kelëta metø buvo atsisakyta, 

popigiai pardavus èiabuviams 2 

vagonus skalbimo milteliø ir 4 

vagonus alaus. 

sss, kkklll, 2007 09 11 14:38 

visi kas varo ant Rusu jus tik ta ir 

galit daryt jausdami savo nepilnavertybe, 

o realiai jusu niex neklauso 

niekam jus nereikalingi ir visiem ant 

lietuvos pasauly px


LIETUVAS UN LATVIJAS DIALOGI 

Viena no pirmajâm valstîm, kuru apmeklçja jaunais Latvijas Valsts 

prezidents Valdis Zatlers, bija Lietuva. Kâ uzsvçris pats V. Zatlers, viòð 

vçlas veicinât Baltijas valstu vienotîbu. 

Taèu ðoreiz negribu runât par to, cik labi draudzçjas abas mûsu valstis 

un tautas, bet tieði otrâdi – par tiem gadîjumiem, kad starp mums rodas 

pârpratumi, kas, dabiski, ir mûsu solidaritâtes grâvçji un mûsu ienaidnieku 

papildierocis. 

Sapraðanas grûtîbas starp divâm tautâm var rasties daþâdu iemeslu dçï. 

No tiem galvenie ir èetri: valodas barjera, informâcijas trûkums, nacionâlie 

stereotipi un atðíirîga vçstures faktu interpretâcija. 

Par valodas barjeru starp latvieðiem un lietuvieðiem ir lieki runât – tâs 

nekad nav bijis. Pierobeþâ ïaudis tradicionâli runâ abâs valodâs, bet tiem, 

kas otru valodu neprot, palîdz treðâ valoda. No krievu laikiem lingva 

franka loma joprojâm ir krievu valodai, bet mûsdienâs par to kïûst arî angïu 

valoda. 

Informâcijas trûkums tomçr pastâv, neskatoties uz to, kâ esam brâïu 

tautas un kaimiòvalstis. Gan Lietuvâ, gan Latvijâ vienkarðie ïaudis par 

kaimiòiem slâviem zina vairâk nekâ par kaimiòiem baltiem. Trûkst grâmatu 

par otro valsti. Trûkst plaðâku jautâjumu skolu mâcîbprogrammâs. Esam 

vienîgie kaimiòi, kas neredz viens otra televîziju vai kaut ziòu kopsavilkumus. 

Vârdu sakot, esam informatîvâ brîvprâtîgâ paðizolâcijâ. 

Nacionâlie stereotipi arî spçlç savu lomu. Tie izveidojuðies gadu 

simteòiem un laiku pa laikam tos mçs atceramies atkarîgi no situâcijas. Tad, 

kad vajadzîga solidaritâte, tiek uzsvçrti pozitîvie stereotipi – vienîgâs palikuðâs 

baltu tautas ar visarhaiskâkajâm mûsdienu indoeiropieðu valodâm 

un unikâlo etnokultûru, Otrâ pasaules kara un staïinisma upuri utt. 

Tomçr kad situâcija ir konkurences fonâ, sâk darboties negatîvie 

stereotipi. Latvieði apgalvo, ka viòi esot pârâki pâr lietuvieðiem pirmkârt 

tâpçc, ka viòi pârsvarâ esot progresîvie luterâòi, bet lietuvieði – konservatîvie 

un atpalikuðie katoïi. Jau kopð brâïu draudzes laikiem latvieði kïuvuði 

turîgâki, izglîtotâki un civilizçtâki, cara un pirmâs republikas laikos nabaga 

leiði plûduði uz Latviju kalpot pie saimniekiem vai strâdât rûpnîcâs. 

Latvieðu tautas anekdotçs lietuvietis tçlots kâ muïíis un neveiklis. Tâpçc 

mûsdienâs ðî atcere latvieðiem rada izbrînu un saðutumu: kâ tad bijuðie 

kalpi un antiòi iedroðinâjâs iesakòoties Latvijas tirdzniecîbâ! Lîdz ar to, 

kâ kompensâcijas mehânisms, ir parâdîjies jauns lietuvieða stereotips: 

savtîgs, tirgonis, skopulis. 

156

LIETUVAS UN LATVIJAS DIALOGI 

Neatpaliek arî lietuvieði. Latvieðiem tie pârmet iniciatîvas trûkumu, 

pasivitâti, pat tûïîgumu, ilgoðanos pçc pavçlçm un komandâm vai direktîvâm, 

uzpûtîbu, kâ arî to, ka senatnç viòiem nav bijis savas valsts un tâpçc 

latvieðiem tagad neesot pietiekamas valstiskuma pieredzes, latvieðiem esot 

raksturîga lielâka padevîba, piekâpðanâs, izdabâðana okupantiem un 

sadarbîba ar viòiem, lai nu kas tie bûtu. Lietuvieðu folklorâ latvietis tiek 

tçlots kâ savtîgs un skops saimnieks, turklât vçl burvis, vârdotâjs. 

Taisnîbas dçï jâsaka, ka starp lietuvieðiem un latvieðiem tomçr visbieþâk 

darbojas tieði pozitîvie stereotipi. Pat pçc robeþkonflikta NATO sammita 

laikâ 2006. gada novembrî, kad daþâdu ieganstu dçï tika izveidotas milzîgas 

krâvmaðînu rindas uz Lietuvas-Latvijas robeþas un Lietuvas medijos 

parâdîjâs asi antilaviski komentâri, sabiedrîbas aptauja Lietuvâ liecinâja, 

kâ vairâkums cilvçku neòem ïaunâ ðo „cûcîbu“, uzskatot to par Krievijas 

radîtu provokâciju, kuras mçríis bijis mûsu tautu sanaidoðana ar naivâs 

Latvijas valdîbas rokâm. Bet Eirovîzijas balsoðanas rezultâtu pasludinâjums 

no Latvijas ar vârda braïukas pielikumu deva vairâk, nekâ vesela gada 

diplomâtu darbs pozitîva valsts tçla veidoðanâ. Restorânu tîkls „Berneliø 

uþeiga” pat bija pasludinâjis lîdz Jâòiem 20% atlaidi visiem viesiem 

latvieðiem un akcijas laikâ turçja pie ieejâm izkârtus Latvijas karogus. 

Skaïi izteikti pârpratumi parâdîjâs 90. gadu beigâs, kad Lietuva sâka celt 

Bûtiòìes terminâli. Tad tika mesti argumenti, ka tur esot vçsturiskâ latvieðu 

zeme, kâdreiz uzdâvinâta Lietuvai. Pçc tam sekoja jau pamatoti ekoloìiskie 

un tehniskie motîvi, kurus savukârt Lietuvas puse pilnîgi ignorçja, pretargumentçjot, 

ka Latvija vienkârði baidâs no Bûtiòìes konkurences ar 

Ventspili. Lietuva uzsvçra terminâïa nepiecieðamîbu, atceroties blokâdi no 

Krievijas 1990. g. Vçsture parâdîja, ka taisnîba bijusi abâm pusçm. Pirmkârt, 

divas avarijas pierâdîja, ka Bûtiòìes terminâlis nav pilnîgi droðs. Otrkârt, 

apturçta naftas piegade pa caurulçm no Krievijas ðodien bûtiski negatîvi 

ietekmçtu mûsu valstu ekonomiku, ja nebûtu ðâ terminâïa. 

Cûkgaïas, olu, sieriòu, piena, sçrkociòu un citu sîku tirgoòu kariòu 

pamatâ, manuprât, bija veco stereotipu recidîvi – uzòçmçji no Skandinâvijas, 

Vâcijas, Igaunijas, pat Krievijas – lûdzu, bet no Lietuvas – nç! 

Tie kariòi gandrîz beidzâs 2004. gadâ, kad Lietuva un Latvija iestâjâs ES. 

Ar minçtajiem kariòiem netieði saistâs Lietuvas muitnieku un tiesas izrçíinâðanâs 

ar latvieti riteòbraucçju J. Silovu, kas zinâmâ mçrâ varçja izskatîties 

arî kâ atriebîba par Latvijas robeþsargu un muitnieku augstprâtîgu 

un saspîlçti formalu attieksmi pret lietuvieðiem. Jebkurâ gadîjumâ tâda 

ierçdòu rîcîba grauj labu valsts tçlu otrajâ valstî. 

Kas bûtu jâdara, lai pârpratumu starp mûsu valdîbâm un tautâm bûtu 

mazâk? 

Vispirms bieþâk jâkontaktçjas. Abu valstu parlamentos ir grupas sadarbîbai 

ar otro valsti – jâveicina un jâpaplaðina to darbîba. Turklât, jûtamu 

157


ienâkumu, cerams, ienesîs arî nesen dibinâtâ Lietuvas un Latvijas foruma 

asociâcija. 

Otrkârt, jâpanâk, lai abu valstu sabiedrîbas redzçtu otrâs valsts televîziju, 

dzirdçtu valsts valodu. Tas viss palîdzçtu pazît radniecîgo tautu caur 

iekðpolitiku un kultûru. Pagaidâm ðîs jomas pieejamas tikai to pârstâvjiem. 

Treðkârt, jâliek malâ vecie un novecojuðies stereotipi. Tagad nav 19., 

bet 21. gadsimts – cita realitâte, cita tautu pieredze, citi viedokïi un 

standarti. Jâmçìina saskaòot arî vçsturisko viedokïu atðíirîbas, kas izraisa 

pârpratumus un liekas diskusijas. 

Lai nu kâ, bet nâkotne ir mûsu rokâs. Izmantosim to par labu mûsu 

valstîm un tautâm. 

Publicçts 

Latvijas Avîze, 2007. 17. jûlijâ 

158

LIETUVA IR LATVIJA: LAIKAS 

ATSISAKYTI SENØJØ STEREOTIPØ 

Èia nebus kalbama apie tai, kaip graþiai draugauja abi mûsø ðalys ir 

tautos, bet atvirkðèiai – kalbësiu apie tuos atvejus, kai tarp mûsø randasi 

nesusipratimø, kurie, natûralu, yra mûsø solidarumo griovëjai bei papildomas 

ginklas nedraugams. 

Supratimo sunkumø tarp dviejø tautø gali rastis dël keleto prieþasèiø. 

Ið jø svarbiausios yra keturios: kalbos barjeras, informacijos stoka, 

tautiniai stereotipai ir skirtinga tø paèiø istorijos faktø interpretacija. 

Apie kalbos barjerà tarp lietuviø ir latviø nëra ko kalbëti – jo niekada 

ir nebuvo. Pasienyje þmonës tradiciðkai ðneka abiem baltø kalbomis, o 

nemokantiems antrosios praverèia treèioji kalba. Nuo rusø laikø lingva 

franka vaidmuo vis dar tenka rusø kalbai, taèiau mûsø dienomis treèiàja 

kalba ima tapti anglø. Vis dëlto geriausias bendravimas esti tada, kai 

þmonës ðneka vienas kito kalba be treèiosios tarpininkavimo. Juo labiau, 

kai kalbos yra tokios artimos. 

Paradoksalu, bet informacijos trûkumas vis dëlto egzistuoja, nors ir 

esam broliø tautos bei geografiniai kaimynai. Tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje 

eiliniai þmonës apie kaimynus slavus þino daugiau nei apie kaimynus 

baltus. Trûksta knygø apie antràjà ðalá. Trûksta platesniø klausimø mokyklinëse 

programose. Esame vieninteliai kaimynai, nematantys vieni kitø 

televizijos – net þiniø santraukø. Þodþiu, esame savanoriðkoje informacinëje 

izoliacijoje. 

Tautiniams stereotipams irgi tenka savas vaidmuo. Tie stereotipai 

susiformavæ per ðimtmeèius ir nëra vienpusiðki. Mes juos vis prisimenam 

priklausomai nuo situacijos. Kai reikia solidarumo, akcentuojami pozityvieji 

stereotipai – vienintelës iðlikusios baltø tautos su archajiðkiausiomis 

dabartinëmis indoeuropieèiø kalbomis ir unikalia etnokultûra, Antrojo 

pasaulinio karo bei sovietizmo aukos ir t.t. 

Taèiau situacijai pakvipus konkurencija, prisimenami negatyvieji stereotipai. 

Latviai tada tvirtina esà pranaðesni uþ lietuvius jau vien todël, kad 

jie (iðskyrus latgalieèius) yra paþangieji liuteronai, o lietuviai – konservatyvûs 

ir atsilikæ katalikai. Jau nuo 18 a. latviai valstieèiai tapæ turtingesni, 

labiau iðsilavinæ ir civilizuotesni, caro ir pirmosios respublikos laikais 

vargðai „leiðiai“ plûste plûdæ á Latvijà tarnauti pas ûkininkus ar dirbti 

gamyklose. Latviø liaudies anekdotuose lietuvis vaizduojamas kaip vëpla 

ir nevykëlis. 

159


Ðitø prisiminimø fone mûsø laikø lietuviø aktyvumas latviams kelia nuostabà 

ir susierzinimà: kaip èia buvusieji tarnai ir þiopleliai dráso ir sugebëjo 

ásigalëti Latvijos prekyboje! Todël kaip kompensacija atsirado naujas 

lietuvio stereotipas: savanaudis, prekeivis, ðykðtuolis. Lietuvis – tai esà 

ne tautybë, o profesija. Ðis stereotipas Latvijoje pakeitë tarpukario laikø 

þydo stereotipà. 

Neatsilieka ir lietuviai. Latviams jie prikiða iniciatyvos stokà, pasyvumà, 

net tingumà, ásakymø ir komandø ar direktyvø ilgesá, pasipûtimà, taip pat 

tai, kad senovëje jie neturëjæ savos valstybës, ir todël latviai dabar neturá 

pakankamos valstybiðkumo patirties, latviams esàs bûdingas didesnis 

nuolankumas, pataikavimas okupantams ir bendradarbiavimas su jais, kad 

ir kas tie bûtø. Lietuviø tautosakoje latvis vaizduojamas kaip savanaudis 

ir ðykðtus ûkininkas, be to, dar ir burtininkas, uþkalbëtojas. 

Teisybës dëlei reikia pasakyti, kad tarp lietuviø ir latviø daþniausiai 

veikia bûtent pozityvieji stereotipai. Net po pasienio konflikto NATO samito 

metu 2006 m. lapkrièio mën., kai ávairiais pretekstais Latvijos vyriausybë 

privërë sienà su Lietuva ir mûsø þiniasklaidoje pasirodë aðtriø antilaviðkø 

komentarø, visuomenës apklausa Lietuvoje liudijo, kad dauguma þmoniø 

nepyksta ant latviø uþ ðià „kiaulystæ“, aiðkindami tai kaip Rusijos sukeltà 

provokacijà, kurios tikslas buvæs mûsø tautø supjudymas naivios Latvijos 

vyriausybës rankomis. 

O Eurovizijos balsavimo rezultatø paskelbimas ið Latvijos, palydëtas 

þodþiu braliukas, davë daugiau, nei visø metø Latvijos diplomatø darbas, 

kuriant pozityvø savo ðalies ávaizdá Lietuvoje. Vienas ið Lietuvos restoranø 

tinklø net buvo paskelbæs 20 proc. nuolaidà iki Joniniø visiems sveèiams 

latviams ir akcijos metu laikë prie áëjimø iðkeltas Latvijos vëliavas. 

Istorijos faktai 

Vienas kitas nesantaikos obuoliukas pasitaiko ir interpretuojant mûsø 

bendros istorijos ávykius. Dabartiniai Latvijos istorijos þemëlapiai vaizduoja 

12 a. Latvijà kaip valstybæ, sudarytà ið kurðiø, þiemgaliø, sëliø, latgaliø ir 

lyviø genèiø junginio (1 pav.). Pagal tokià logikà iðeitø, kad 13-14 a. Lietuva, 

prieðindamasi Livonijos vokieèiø agresijai, „okupavo” pietines kurðiø, þiemgaliø 

ir sëliø þemes, o kovas su vokieèiais pralaimëjæ kurðiai ir þiemgaliai 

„iðdavikiðkai” bëgæ á Lietuvà. 

Skirtingai traktuojamas Livonijos padalijimas 1561 m. – ji esà prisijungusi 

ne prie LDK, o prie Lenkijos (ið tikrøjø Lenkija iki Liublino unijos á Rusijos- 

Livonijos karà nesikiðo) (2 pav). Tuo tarpu Lietuvos istorijos þemëlapiai be 

skrupulø átraukia á LDK sudëtá ir vasalinæ Kurðo Kunigaikðtystæ (1561-1795), 

nors pastarosios statusas buvæs visai kitoks nei Infliantø. 

Tiek Latvijos spaudoje, tiek interneto forumuose vis dar paeskaluojamas 

Palangos istorinës priklausomybës klausimas – pasirodo samprotavimø, kad 

160

LIETUVA IR LATVIJA: LAIKAS ATSISAKYTI SENØJØ STEREOTIPØ 

1 pav. Ðiaurës baltø ir finø genèiø þemëlapis, pavadintas „Latvija 12 a. pabaigoje“ 

(punktyru paþymëta dabartinë Lietuvos-Latvijos siena). 

2 pav. Tekstas ið informacinio stendo prie Rëzeknës piliakalnio. Jame raðoma, 

jog 1559 m. Rëzeknës pilis pateko Lenkijos nuosavybën ir joje buvo ákurdinta 

lenkø águla. Ið tikrøjø iki Liublino unijos (1569) Lenkija á Maskvos-Livonijos karà 

nesikiðo; kare dalyvavo tik LDK pajëgos, gynusios Livonijà nuo maskvënø. 

Palangos pajûris esàs „atiduotas” ar net „dovanotas” Lietuvai 1921 m. Èia 

verta priminti, kad jis niekada nëra priklausæs nei Livonijai (neskaitant laikinø 

Þemaitijos dovanojimø), nei Kurðo Kunigaikðtystei. Ir tikrai ne tarptautinëmis 

sutartimis 1819 m. ðis ruoþas patekæs á Kurðo gubernijos sudëtá. 

Net „tautos valios” farso rusai tàsyk nesuvaidino, kaip Abrenës atveju 

1944 m. Ir bûtent valstybingumo tradicijø stoka leido latviams 1919 m. ávesti 

savo kariuomenæ á Palangà, nematant skirtumo tarp buvusios Kurðo 

Kunigaikðtystës (paskutinysis valstybingumo subjektas) ir Kurðo gubernijos 

– rusø okupantø (lietuviø poþiûriu) sukurto administracinio vieneto. 

Mûsø laikø diplomatiniai ginèai ir nesusipratimai 

Garsiai ávardyti nesusipratimai pasirodë praëjusio amþiaus 10 deðimtmeèio 

pabaigoje, kai Lietuva prie Ðventosios pradëjo statyti Bûtingës 

161


naftos terminalà. Bûtent tada pasipylë argumentai, kad ten esanti istorinë 

latviø þemë, kadaise dovanota Lietuvai. Po to sekë jau pagrásti ekologiniai 

ir techniniai motyvai, kuriuos savo ruoþtu Lietuvos pusë visiðkai ignoravo, 

kontrargumentuodama, kad Latvija paprasèiausiai bijanti Bûtingës konkurencijos 

su Ventspiliu. 

Pati Lietuva akcentavo terminalo bûtinybæ, prisimindama blokadà ið 

Rusijos pusës 1990 m. Istorija parodë, kad teisios buvo abi ðalys. Visø 

pirma, dvi avarijos árodë, jog Bûtingës terminalas nëra visiðkai saugus. 

Antra vertus, nutrauktas naftos tiekimas „Druþbos” vamzdynu ið Rusijos 

ðiandien ið esmës negatyviai paveiktø mûsø ðaliø ekonomikà, jeigu nebûtø 

ðio terminalo. 

Lietuvos ir Latvijos santykius laikinai aptemdydavæ kiaulienos, kiauðiniø, 

sûreliø, pieno, degtukø ir kiti prekybininkø kariukai. Jø pagrindas, ko 

gero, buvo senøjø stereotipø recidyvai. Latvijoje mëginta vadovautis principu: 

verslininkai ið Skandinavijos, Vokietijos, Estijos, net Rusijos – 

praðom, bet ið Lietuvos – ne! Tie kariukai beveik baigësi 2004 m., kai 

Lietuva ir Latvija ástojo á ES. 

Nemalonius prisiminimus sukelia 2005 m. geguþës 9-oji, kai Latvijos 

prezidentë, numojusi ranka á deklaruotà Baltijos ðaliø vienybæ, iðvyko á 

Maskvà dalyvauti Antrojo pasaulinio karo pabaigos minëjime. 

Dviem paskutiniesiems plaèiau þinomiems nesusipratimams nëra në 

metø. Per NATO samità Rygoje 2006 m. lapkritá, kai buvo dirbtinai priverta 

ES vidinë siena tarp Lietuvos ir Latvijos, krito á akis latviø pareigûnø 

argumentø ávairovë ir pavirðutiniðkumas: kamðèiai Latvijos pasienyje su 

Rusija, blogi Latvijos keliai, NATO samitas (nors maðinos daugiausia laikytos 

Latgalos pusëje) ir kt. Visi tie argumentai, o ypaè treèiasis, këlë nuostabà 

– tarsi Lietuva bûtø kokia prorusiðka teroristinë valstybë, negatyviai 

nusiteikusi NATO atþvilgiu. 

Lietuvos visuomenës tie argumentai neátikino, o Latvijos ávaizdþiui 

buvo suduotas smûgis – buvo sakoma, kad Latvija tuo metu elgiasi kaip 

NVS, o ne kaip ES ðalis. Be to, visa tai priminë praëjusius „pieno kariukus“ 

ir jø priemones bei pretekstus, nes ir po ðios akcijos sunkveþimiø eilës 

Latvijos-Rusijos pasienyje iðliko, o Latvijos keliai Latgaloje Rusijos 

kryptimi ið esmës nepagerëjo. 

Antrasis nesusipratimas buvo Lietuvos prezidento iðdëstyti „pamokymai“ 

Latvijai ir Estijai, kaip jos turëtø elgtis su savo nepilieèiais. Interviu 

radijui „Echo Moskvi“ Lietuvos prezidentas leidæs sau neatsargiai pasakyti, 

kad Lietuva galëtø bûti pavyzdys ðiaurës kaimynëms pilietybës klausimu, 

nutylëjæs, kad buvusiøjø sovietiniø migrantø disproporcija Latvijoje 

ir Lietuvoje yra milþiniðka (plg. 3 pav.). Net mûsø dienomis, t. y. po 17 

nepriklausomybës metø rusai Latvijoje sudaro 28 proc. gyventojø, o 

Lietuvoje – tik 6 proc. 

Talino balandþio ávykiai ryðkiai parodë, kad Latvijos ir Estijos atsargi 

nuostata dël pilietybës buvusi visiðkai teisinga. Beje, pilietybës ástatymo 

162


3 pav. Latvijos ir Lietuvos 

gyventojø nacionalinë sudëtis 

1990-1991 m. 

skirtumai ankstesniø Lietuvos vadovø pradëti akcentuoti jau pirmaisiais 

atkurtosios nepriklausomybës metais, siekiant didesnio Rusijos palankumo 

Lietuvai. Latvijoje á tokius pareiðkimus bûdavo þiûrima kaip á nesolidarø 

Lietuvos elgesá ir vandens pylimà ant propagandinio Rusijos malûno. 

Vietoje iðvadø 

100% 

90% 

80% 

70% 

60% 

50% 

40% 

30% 

20% 

10% 

Kas darytina, kad nesusipratimø tarp mûsø vyriausybiø ir tautø bûtø 

maþiau? 

Pirmiausia, reikia daþniau kontaktuoti. Abiejø ðaliø seimuose yra tarpparlamentinës 

grupës ryðiams su antràja ðalimi – reikia skatinti ir plësti tø 

grupiø veiklà bei átakà. 

Antra, reikia pasiekti, kad abiejø ðaliø visuomenës matytø kitos ðalies 

televizijà, girdëtø valstybinæ kalbà. Visa tai padëtø paþinti giminiðkàjà tautà 

ne tik per „Maksimas“ ar „Drogo“ parduotuves, bet ir per vidaus politikà, 

per literatûrà ir apskritai kultûrà. Kol kas ðios sritys plaèiau prieinamos tik 

jø atstovams. 

Treèia, laikas atsisakyti senøjø stereotipø. Dabar ne 19, o 21 amþius – 

kita realybë, kita tautø patirtis, kiti poþiûriai ir standartai. Reikia bandyti 

suderinti ir istoriniø poþiûriø skirtumus, kurie tik kelia nesusipratimus ir 

nereikalingas diskusijas. 

Kad ir kaip bebûtø, ateitis yra mûsø rankose. Iðnaudokim tai mûsø 

valstybiø ir tautø labui! 

Parengta pagal praneðimà, skaitytà konferencijoje „Etniskums Eiropâ: 

sociâlpolitiskie un kultûras procesi” (Rëzeknës aukðtoji mokykla, 

2007 m. geguþës 24-26 d.) 

Publikuota 



0% 

163 

Latvija Lietuva 

Kiti 

Lenkai 

Ukrainieèiai 

Baltarusiai 

Rusai 

Pagrindinë tautybë

+ 

Latvis ZV, 2007 11 17 23:27 

/.../ Man tiesjog keista, ka Rygoje 

negirdejome apie Dainu svente 

Lietuvoje. Kodel Latvijoje mes 

negaletu zureti Lietuvos TV. Tikrai 

man labai keista! 

pusnis, 2007 11 18 01:34 

Ið tikrøjø galëtø rodyti nors viena 

Latvijos TV kanalà, gal net latviðkai 

pramoktumëm ;) Rusø kanalø milijonas, 

lenkø irgi nemaþai, o latviø ar 

estø në vieno. Kaþkaip nenormalu... 

XXX, 2007 11 18 11:04 

Jei matytume Latvijos o jie Lietuvos TV 

geriau suprastume vieni kitus. Skirtumu 

tarp musu is tiesu nedaug. Tada ir vietoj 

þydø stereotipo neatsirastu lietuvio su 

tokia neigiama potekste. 

Valdemârs, 2007 11 18 12:39 

Daþreiz ielienu jûsu Delfi un mçìinu 

salasît nacionâlâs ziòas, jo Latvijâ 

informâcija par notikumiem Lietuvâ ir 

ïoti ðvaka. Jâsaka, ka ar katru reizi 

arvien vairâk saprotu no tâ ko lasu. 

Tâ kâ zinâma lîdzîba mûsu valodâs ir. 

Iðveikata :) 

Latvian, 2007 11 18 13:42 

I have noticed that Lithuanians don’t 

understand Latvian at all, even they 

do not recognize (!) which language it 

is, while Latvians have no doubt when 

Lithuanians speak, and in overall 

understand words and meaning. Why 

it’s so? 

to Latvian, 2007 11 18 14:30 

Not so, lithuanians do understand 

latvian. The latvian language is the 

closest living language to lithuanian. 

Not too much effort is required to 

speak it well for a lithuanian. 

Arnoldas, 2007 11 18 17:21 

Autorius teisingai paminejo senas 

lietuviskas prorusiskos politikos 


Komentarai 


164 

_ 

Cha cha, 2007 11 18 18:14 

K. Petrauskis vengia keistis su Latvijos 

TV laidomis, nes latviai pamatys, kad 

mûsø TV produkcija per þemo lygio. 

Bus neadekvatûs mainai. 

abba, 2007 11 18 00:11 

Nesuprantu latviu kalbos absoliuciai, 

jau serbu man labiau suprantama nei 

musu “braliuku” 

Nereikia èia spangti., 2007 11 18 

02:11 

Vadovaujantis tokia logika anglai 

turëtu broliuotis su prancûzais ir 

vokieèiais. Jø kalbos taip pat giminingos, 

kaip ir lietuviø ir latviø kalbos. 

Man latviai jokie ne broliai. Kaimyni? 

Be abejonës – taip. Bet ne daugiau. 

Panaðus skirtumas ir tarp skandinavø. 

kirbis, 2007 11 18 11:37 

O kam mums reikia tiek smarkiai 

puolti á glebá kaiminams-latviams, jik 

ir Smetuonos ir Tarybiniais laikais 

santykiai tarp Lt ir LV nebuvo glaudus. 

Nebus ir dabar tokiø santykiø, nes 

latviai gerbia tik savàs latvius. 

Liudas, 2007 11 18 12:59 

Kaþkodël niekas ið istorikø nepasidomi, 

kaip Latvija 1919 m. ávedë 

kariuomenæ á Palangà. Juk jau tada 

sienà saugojo Lietuvos pasienieèiai. 

Yra þinoma, kad ávedimo momentu 

pasienyje stovëjo vienas Lietuvos 

pasienietis, palangiðkis Dirvonskis. Jis 

mirë jau sovietø okupacijos metais ir 

pats papasakojo, kad pamatæs ið 

Liepojos pusës atvaþiuojant kelias 

gurguoles ir raiteliø bûrá – ið ðautuvo 

ðovë á virðø. Po to nieko neatsimena, 

bet atsibudo Liepojos ligoninëje. Jam ið 

latviø pusës paleistas ðûvis buvo taiklus 

ir kulka, iðmuðusi kelis dantis, iðëjo per 

sprandà. Tà jis pats pasakojo komentaro 

autoriui ir rodë suþeidimo pëdsakus, 

kada su ðio pasienieèio sûnumi


_ 

+ 

tradicijas dar nuo Smetonos laiku 

puoselejams. Faktas, kad Lietuva skalde 

Baltu vienybe, snipinedama baltus ir 

teikdama slapta informacija apie latvius 

ir estus Stalino imperijai. Senos “geros” 

tradicijos islieka ir siandien. 

Motiejukas, Smilgai, 2007 11 18 17:43 

Rusai artimesni lietuvio mentalitetui. 

Ne tik mentalitetu, bet ir kultûra. Tas 

pats lygis. Todël su latviais sunkiau, 

nes reikia pasitempti. 

Birute, 2007 11 19 18:19 

Labai naudinga butu pasiskaityti ponui 

Petrauskiui, kad neaiskintu kaip toli yra 

Ryga – net signalas nepasiekia...Taip 

atsakoma Latvijos lietuviams. Matyt 

teks ieskoti valstybes pinigu Pasvalio 

retransliatoriui sutvarkyti, o tai ir 90uju 

sprendimai ir 2007 aktualijos liks 

neigyvendintos... 

Tomas, 2007 11 18 17:33 

Latviai turi nuoskauda, kad lietuviai 

nepasitare su jais ir estais ipilietino 

okupacinius kolonistus be jokiu islygu 

ir po to dar rodo pirstu i latvius ir 

estus "ziu, ten blogieciai". 

Laima, 2007 11 19 20:11 

Kai nuvaþiuoju á Latvijà, visada þiûriu 

laidà “100 gramu kultûras”, taip pat 

“Panoramà”. Pernai pataikiau bûti, kai 

transliavo R. Paulo jubiliejiná koncertà. 

Buvau suþavëta. Bet ne tai svarbu. 

Latvijos TV turi bûti matoma Lietuvoje 

pirmiausia dël informacijos, o ne 

dël “graþiø-negraþiø” laidø. 

165 

atostogø metu buvo atvykæs á Palangà. 

Taigi, turëtø bûti ir Lietuvos bei 

Latvijos (bent ligoninës) archyvai. 

Taigi, nebuvo jau toks bekraujis 

Palangos 1919 m. uþëmimas. 

start, 2007 11 18 13:21 

gaila, kad neparase apie linksmaji lt/lv 

juros sienos nustatyma. iki es/nato cia 

buvo idomi istorija. 

Smilga, 2007 11 18 17:39 

Lietuviai geriau jauciasi su rusais, negu 

su latviais. Rusai artimesni lietuvio 

mentalitetui. Latviai kazkokie uzsienieciai, 

o su estais is vis nieko bendra 

nera, tik sedeta kuri laika tame 

paciame kalejime ir tiek. 

tçvocis, 2007 11 19 00:04 

Latvieðus ar igauòiem vieno viss, 

izòemot etnisko izcelsmi; latvieðus ar 

leiðiem ðíir viss, izòemot etnisko 

izcelsmi. Tomçr ðis etniskais tuvums 

nav tik ïoti izteikts, lai tas bûtu 

acîmredzams ne tikai baltu valodu 

lietpratçjiem, bet arî ikvienam 

latvietim un lietuvietim. 

QW@, 2007 11 18 17:03 

Latviø liaudies anekdotuose lietuvis 

vaizduojamas kaip vëpla ir nevykëlis. 

Anekdotai atspindi tiesa


„LITWA ÚRODKOWA“ 

„Anais“ laikais vaþinëdami su studentais á kalbines ir tautosakines 

ekspedicijas, lankëme ir Baltarusijos TSR gyvenanèius lietuvius. Áspûdis 

bûdavo dvejopas. Þavëdavomës gyva archajiðka lietuviø ðneka baltarusiø 

kalbos apsupty, retomis, mums dar negirdëtomis dainomis. Taèiau glumino 

þmoniø pasakojimai apie lietuvybës puoselëtojø persekiojimus ir suvokimas, 

jog lietuviø kalba èia vartojama kaip carø laikais – tik namie, kai 

kur vos ne paðnibþdom. 

Tomis dienomis, gráþdami á Kaunà, aplankëm kelias apylinkes Vilniaus 

kraðte. Ten irgi jautëmës tarsi persikëlæ 100 metø á praeitá – parduotuvëje 

þmonës kalbëjo rusiðkai, o paklausti, kur èia gyvena lietuviai, gûþèiojo 

peèiais ir purtë galvas. Vienos parduotuvës lankytojai atrodë itin varganai: 

vilkëjo vatinukus („ðimtasiûles“), avëjo purvinais auliniais, o ir aplink parduotuvæ 

telkðojo skysto purvo bala. Ore aidëjo „branj i slavianskaja reè“. 

Sustingæs laikas 

Pervaþiavus tas Lietuvos apylinkes ðiais laikais, padëtis atrodo kiek 

kitaip. Daugelis buvusiø rusakalbiø dabar jau ðneka „po prostu“, kaip 

tuteiðiai, ir dedasi lenkais. Ið anø laikø liko tik gûþèiojimas peèiais ir galvos 

purtymas, jei ko paklausi lietuviðkai. Kai kuriose apylinkëse buvusius 

vieðuosius uþraðus rusø kalba pakeitë uþraðai Lenkijos valstybine kalba. 

„Po litewski“ nelabai susikalbësi net seniûnijoje. Jei nustebæs imsi karpyti 

ausimis, tau paaiðkins, kad lietuviø kalba èia yra „jæzyk pogañski“ ar „chamska 

mówa“, kurià caro pavedimu sukûræ „russkije litovcy“ Ivan Jablonskij 

ir Ivan Basanoviè, kad iðstumtø tikràjà Liertuvos kalbà – lenkø; katalikybë 

yra „polska wiara“ (todël baþnyèiose lietuviðkos pamaldos nelabai pageidautinos), 

o lenkø ðaknys èia esanèios „od wieków“. 

Gausi ir istorijos pamokà. O ji bus tokia. 1920 m. gen. L. Þeligovskis 

Vilniø iðvadavo ið „klumpëtø chamø litvinø“ ir atkûrë senosios Þeèpospolitos 

teritorijos dalá, kurià pavadino „Litwa Úrodkowa“ (Vidurio 

Lietuva). Vakarø Lietuva esà likusi neiðvaduota ir valdoma „litvinø“ ar 

„þmudø“ (þemaièiø) su sostine „Kownu“, o Rytø Lietuvà (Baltarusijos dalá) 

laikë uþgrobusi tuometinë Sovietø Rusija. Po dvejø metø (1922) Vidurio 

Lietuva pasipraðiusi prijungiama prie Lenkijos, kà toji ir padarë (þr . 1 ir 2 

pav.). Vilniaus vadavimas esàs buvæs bûtinas dar ir dël galimo pakartotinio 

Sovietø Rusijos puolimo – Lietuva, girdi, bûtø praleidusi Raudonàjà armijà 

Varðuvos link. Be to, jei Vilnius bûtø likæs Lietuvai, tai já nuo Lietuvos 

166

netrukus bûtø atplëðæ bolðevikai. 

Vadinas, Þeligovskis 

iðgelbëjæs vilnieèius ne 

tik nuo „litvinø“, bet ir nuo 

Rusijos. 

Jei bûsite taktiðkas, neuþduosite 

vietiniams klausimo: 

jei taip, tai ar tik ne 

nuo Rusijos tada „gelbëjo“ 

Lenkijà Hitleris 1939 m. 

rugsëjá? Kitas netaktiðkas 

klausimas bûtø, kada gi 

Vilnius senovëje priklausë 

ne LDK, o Lenkijai. Neklauskite 

ir apie Vilniaus 

kraðto lietuviðkà vietovardynà, 

nes tada net pats 

paðnekovas ims abejoti, ar 

jo lenkiðkos ðaknys èia 

„od wieków“. O jei paðnekovas 

dar ir mokytojas, jis 

pats nutylës faktà, jog 

„Wileñszczyzna Polska“ 

nëra kokios nors lenkø tarmës 

tæsinys, o tik atneðtinë 

kalba, atsiradusi rusøbaltarusiø-lenkø 

kalbø pagrindu, 

18-20 a. slavëjant 

èia gyvenusiems lietuviams.* 

Vilniaus kraðto tarpukarinio 

statuso interpre- 


1 pav. Lietuvos Respublika 1927 m. (Lietuva 

skaitmenimis 1918-1928. Diagramø albumas. 

Kaunas, 1928.) 

Memel 

(Klaipëda) 

Telðiai 

2 pav. Lietuvos Respublika 1923-1939 m. Lenkijos 

istorikø supratimu. 

tacija iki ðiol skiriasi Lietuvos bei dalies Lenkijos istorikø darbuose, taip 

pat tà laikotarpá vaizduojaèiuose politiniuose þemëlapiuose (plg. 1 ir 2 pav.). 

Ði interpretacija atsispindi ir tarpukariu statytuose paminkluose abiejø ðaliø 

kariams: tiek lietuviai, gynæ ðalá nuo agresoriø, tiek lenkai, Lietuvos 

Respublikos atþvilgiu elgæsi kaip agresoriai, vadinami didvyriais, destis, 

kas tuos memorialus statë – lietuviai ar lenkai (3 pav.). 

* Ðitai ne kartà yra árodæ ne tik lietuviø, bet ir lenkø mokslininkai, plg. 

J. Rozvadovskio (Rozwadowski), M. Balinskio (Baliñski), T. Lipinskio (Lipiñski), 

J. Ochmanskio (Ochmañski), H. Turskos ir kt. darbus, taèiau Vilnijos ðovinistai lenkai 

ir jø spauda ðiuos tyrinëjimus nutyli. 

167 

Ðiauliai 

Kaunas 

Këdainiai 

Alytus 

Panevëþys 

Utena

a 

c 

4 pav. Armijos krajovos 1942 m. nukankinto 

lietuvio girininko J. Kvietkaus 

kapas Maiðiagaloje (Vilniaus 

r.). Visas antkapio epitafijos tekstas 

buvæs toks: Ilsëkis ramybëje tëviðkës 

þemëje. Netrukus þodis tëviðkës 

lenkø ðovinistø buvo nukapotas. 


3 pav. Lenkijos-Lietuvos karo atspindþiai memorialuose: a, b – Giedraièiø (Molëtø 

r.); c – Maiðiagalos (Vilniaus r.) (Garbë kritusiems didvyriams 1920); 

d – Nemenèinës (Vilniaus r.) (atminimo lenta ant baþnyèios sienos: Kritusiems uþ 

Lenkijos Respublikos laisvæ ir nepriklausomybæ 1918?-1921 metais) 

Bûna, kad net kapinës tampa antilietuviðkos 

arogancijos lauku. Tipiðkas 

jos pavyzdys – girininko J. Kvietkaus 

kapas Maiðiagaloje (4 pav.). Kapiniø 

uþraðai daþnai naudojami kaip argumentas, 

kad lietuviø ðiame kraðte niekada 

nebuvæ – mat visi uþraðai lenkiðki. 

Taèiau bûtent kapiniø uþraðai árodo, 

kad net 20 a. pradþioje ðis kraðtas dar 

nebuvo visiðkai suslavëjæs, nes dalis 

pavardþiø yra akivaizdþiai lietuviðkos 

kilmës (5 pav.). Atsiþvelgiant á tai, kad 

paèiø lietuviø net vardus to laiko lenkø 

tradicija transkribavo lenkiðkai (Jonas 

– Jan, Petras – Piotr, plg. 6 pav.), 

darosi aiðku, jog dalis ir slaviðkos kilmës 

ar struktûros pavardþiø galëjo 

priklausyti lietuviams. Atvejø, kad etninis 

lenkas pakeistø savo pavardæ á lietuviðkà, 

nëra buvæ. 

168 

d 

b

a 

b 

c 

d 

e 


5 pav. Lietuviðkos kilmës pavardþiø pavyzdþiai: a – Nemenèinës (Vilniaus r.), b 

– Butrimoniø (Ðalèininkø r.), c – Eiðiðkiø (Ðalèininkø r.), d – Maiðiagalos (Vilniaus 

r.) ir e – Paberþës (Vilniaus r.) kapinëse. Jei ne patys ðiø pavardþiø savininkai, 

tai bent jø tëvai ar seneliai neabejotinai buvæ lietuviai. 

6 pav. Lietuviø kareiviø asmenvardþiai lenkø memorialuose: kairëje – Petro 

Stoèkaus antkapis Maiðiagaloje (lenk. Stoczkus Piotr, ýoùnierz litewski 8 11 1920), 

deðinëje – lietuviø Mykolo Karvelio ir Jono Trumpakojo (tarm. Trumpakajo) 

pavardës memorialinëje lentoje ant Nemenèinës baþnyèios sienos (lenk. naudininkas 

Michaùowi Korwelisowi, Janowi Trumpakajsowi) 

169


Antilietuviðka arogancija ðiame kraðte iðlikusi per visà sovietmetá. Ji 

buvusi tokia stipri, kad 1989–1990 m. ja bandë loðti Maskva ir jedinstvininkai 

– esà jau verèiau autonomija CCCP sudëtyje nei nepriklausomos 

„chamskos Litwos“ dalis. (Tam tikra prasme ðià arogancijà perëmë ir ðiais 

laikais Vilniuje ásikûræ kai kurie lietuviai – gero vilnietiðko tono þenklu tapo 

Kauno ir likusios Lietuvos menkinimas.) O 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos 

Aukðèiausiajai Tarybai balsuojant dël nepriklausomybës atkûrimo, Lietuvos 

lenkams atstovavæ deputatai susilaikë. 

Valstybë valstybëje 

Strateginis dabartiniø Vilnijos politikieriø uþdavinys – visomis iðgalëmis 

prieðintis, kaip jie sako, kraðto lituanizacijai. Pats Vilnius, anot jø, jau esàs 

beveik prarastas – èia lietuviai jau sudaro apie 60 proc. gyventojø, ko, jø 

manymu, nesà buvæ per visà miesto istorijà. Bet kraðtà iðlaikyti lenkiðkà 

galima per demokratiðkai iðrinktas savivaldybiø tarybas, kuriø valioje yra 

ir mokyklø administravimas. O jau èia procesà galima valdyti kaip nori. Ðtai 

kodël Vilniaus ir Ðalèininkø rajonø taryboms ir seniûnijoms labiau rûpi 

vieðøjø uþraðø ar ðvietimo reikalai nei tø rajonø þmoniø materiali gerovë. 

Dalis Vilnijos seniûnijø, paþeisdamos ðalies Konstitucijà ir Valstybinës 

lietuviø kalbos ástatymà, gatviø ar ástaigø pavadinimus raðo dviem kal- 

a b c d 

e f 

g 

i 

h 

170 

7 pav. Vieðieji uþraðai kai 

kuriose Vilnijos vietovëse: 

a, b, g, h – Eiðiðkëse (Ðalèininkø 

r.), c, d, f – Maiðiagaloje 

(Vilniaus r.), e – 

Nemenèinëje (Vilniaus r.), 

i – Karvyje (Vilniaus r.)


bomis – lietuviø ir lenkø, motyvuodamos tuo, kad senesni þmonës nemokà 

lietuviðkai ir galá gimtajame miestelyje pasiklysti ar nerasti parduotuvës, 

seniûnijos (7 pav.). 

Apie nevienodà Vilnijos lenkiðkø ir lietuviðkø mokyklø padëtá buvo 

raðyta ne kartà. Lenkiðkos mokyklos èia finansuojamos kur kas geriau nei 

lietuviðkos, vadovaujantis dar ir tuo, jog tai yra tautinës maþumos mokyklos. 

(Be to, papildomà paramà jos gaunanèios ið Lenkijos.) Taèiau argumentuoti 

tai tautinës maþumos statusu yra ciniðka, nes kaip tik lietuviai èia 

yra tautinë maþuma. 

Seniûnijose vienpusiðkai koreguojamas ir mokiniø kontingentas, nes 

nuo mokiniø skaièiaus irgi priklauso mokyklø finansavimas. Jei tëvai dar 

svarsto, á kurià – lietuviðkà ar lenkiðkà – mokyklà leisti savo vaikus, apsispræsti 

padeda savivaldybiø klerkai, þadëdami ávairiø buitiniø lengvatø, jei 

tëvai rinksis lenkiðkà mokyklà. Ir atvirkðèiai – jei tëvai leidþia vaikà á lietuviðkà 

mokyklà, jie gali turëti problemø, pavyzdþiui, apsirûpinant þiemà kuru, 

apiforminant ES paramà ir pan. Problemos baigsis, kai tik vaikas pereis á 

lenkiðkà mokyklà. Ðitaip sumaþinus mokiniø skaièiø lietuviðkoje mokykloje, 

galima siekti ir jos reorganizavimo, t.y. sujungimo su lenkiðkàja. 

Psichologiniø ir biurokratiniø sunkumø patiria á Vilnijà atvykæ dirbti 

lietuviai mokytojai, kiti tanautojai. Neseniai Lietuvà papiktino rasinës ir 

tautinës nepakantos apraiðkos Vilniuje. Taèiau Vilnijos lenkø tautinë 

nepakanta lietuviams tarnautojams visiðkai nutylima, nors ji yra kur kas 

senesnë ir labiau paplitusi. Tai pilsudskinio laikotarpio recidyvas. Lietuvos 

valdþios apsimetimas, jog Vilnijoje viskas gerai, yra alyvos pylimas á skinø 

lauþus, nes vienas ið jø postulatø yra tai, jog Lietuvoje paþeidinëjamos 

paèiø lietuviø, kaip tautos, teisës. Þinoma, Vilnijoje niekas lietuviø neþudo, 

kaip Þeligovskio ar Armijos krajovos laikais (plg. 4, 8 pav.), ir net dirþu 

per galvà dar nemuða, taèiau yra aibës psichologinio smurto priemoniø, 

verèianèiø lietuvius tarnautojus iðvykti ið ðio kraðto. Vilnija de facto vis 

dar tebëra „Litwa Úrodkowa“ arba Lietuvos teritorijoje dirbtinai sukurtas 

ir palaikomas Lietuvai nelojalus slaviakalbis rezervatas. 

Kurios valstybës interesas? 

Lietuvos vyriausybës pasyvø elgesá 

galima suprasti, bet ne pateisinti. Suprantama, 

kad ðiuo atveju jai iðkilusi 

dilema: ar neerzinti strateginës partnerës 

Lenkijos ir toliau nematyti, kaip ji Lietuvoje 

ágyvendina savo interesus, vienaðaliðkai 

steigdama universitetø filialus, 

siuntinëdama kunigus, mokytojus ar 

kitus misionierius, ðmirinëjanèius po 

171 

8 pav. Lenkø tautinës neapykantos 

auka Giedraièiuose (Molëtø 

raj.) – V. Katelytë, 17 m. mergina, 

nukankinta 1923 m.


Pietryèiø Lietuvà ir agituojanèius ignoruoti lietuviðkas mokyklas ir 

lietuviðkà baþnyèià, ar susirûpinti tolesniu ðio regiono kryptingu slavinimu 

ir pristabdyti já, nes ilgainiui ðis slavëjimas gali baigtis tuo, kuo baigësi 

Serbijos Kosovo albanizacija. 

Ðiuo poþiûriu tautinë netolerancija lietuviams Vilnijoje valstybei yra kur 

kas pavojingesnë nei pavieniai rasinës netolerancijos faktai paèiame Vilniuje, 

ir ignoruoti ar toleruoti jà yra tiek pat nusikalstama, kiek ir toleruoti 

rasizmà. Prioritetas turi bûti teikiamas Lietuvos vidaus interesams. Baimë 

suerzinti kaimynà ir marionetiðkas paklusimas jo poreikiams tik rodo mûsø 

diplomatijos nemokðiðkumà. Juo labiau, kad Vilniaus kraðtas nëra Lietuvos 

ir Lenkijos bendrai administruojama teritorija, kaip kaþkada Infliantai. 

Nuo Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo praëjo jau 18 metø, taèiau 

Vilniaus kraðto lietuviø padëtis tapo blogesnë nei buvo sovietmeèiu. O 

juk reikia tiek nedaug: pasiekti, kad bûtø liautasi persekioti tëvai, nusprendusieji 

leisti vaikà á lietuviðkà mokyklà, kontroliuoti, kad mokyklos bûtø 

finansuojamos pagal vienodus kriterijus, o VSD dar galëtø subtiliai pasidomëti 

gausiais kaimyninës ðalies emisarais, kurstanèiais kraðte tautinæ 

nesantaikà, kas ðiaip jau baudþiama ástatymu. 

Padëka 

Autorius nuoðirdþiai dëkoja habil. dr. Kazimierui Garðvai ir VDU docentui 

dr. Vyteniui Almonaièiui uþ suteiktà dokumentinæ medþiagà bei papildomà þodinæ 

informacijà. 

LITERATÛRA 

Davies N. Boýe igrzysko. Historia Polski. Tom II. Kraków, 1993. 

Dybkowska A., Ýaryn J., Ýaryn M. Polskie dzieje od czasów najdawniejszych 

do wspóùczesnoúci. Warszawa, 1994. 

Gauèas P. Etnolingvistinë Rytø Lietuvos gyventojø raida: XVII a. antroji pusë 

– 1939 m. Vilnius, 2004. 

Kniûkðta P. Vilniaus kraðtas ir lietuviø kalba. Vilnius, 1990. 

Lietuva skaitmenimis 1918-1928. Diagramø albumas. Kaunas, 1928. 

Ùosowski P. Konflikt Polsko-Litewski 1918-1920. Warszawa, 1996. 

Ochmañski J. Historia Litwy. Wrocùaw-Warszawa-Kraków, 1990. 

Turska H. O powstaniu polskich obszarów jæzykowych na Wileñszczyênie. 

Vilnius, 1995. 

Publikuota 


2008 balandþio 21 


2008 geguþës 8 

172

+ 

2 ps, 2008 04 21 12:58 

Niekas nenori nutautinti lenku (tiesa 

dar didelis klausimas ar jie lenkai :), bet 

jeigu LR valstybines institucijos (rajonu 

tarybos) diskriminuoja lietuviskas 

mokyklas, tai kodel Vilnius turetu 

uzsimerkti pries tai? Ar mes Punske 

propaguojame LDK ir santazuojam 

vietinius, kad eitu i lietuviska mokykla? 

Patriotas, 2008 04 21 13:06 

Kodel vyriausybe, nesiima priemoniu 

pries Vilniaus rajono valdzia? Kodel 

leidzia perskirstyti mokinio krepseli? 

Kodel tie skirstytojai dar ne teismuose? 

Kur dingo patriotizmas musu 

valdzios vyru? Gal jiems tik atkatai 

galvoj? 


P.S. Dël ðio straipsnio publikacijos „Delfio“ svetainëje (kartu ir dël G. Micevièiûtës 

straipsnio „Vilniaus lenkai iðsidirbinëja“ – Sostinë, 2008 04 23) Lietuvos 

lenkø sàjunga (LLS) 2008 m. geguþës 16 d. kreipësi á Lietuvos þurnalistø ir leidëjø 

etikos komisijà (LÞLEK), taip pat á Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijà 

bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalø ministerijà. LLS kreipimesi, pavadintame „Dël 

þiniasklaidoje vykdomos kampanijos prieð tautines maþumas paþabojimo“, raðoma: 

Lietuvos lenkø sàjunga maloniai paþymi, jog jau seniai vykdoma /.../ kampanija, 

nukreipta prieð Lietuvoje gyvenanèias tautines maþumas, ypaè lenkus. 

/.../ Lietuva gali didþiuotis tuo, kaip graþiai ir taikiai per amþius vienoje valstybëje 

sugyveno keleto tautiniø, religiniø grupiø atstovai. Deja, XXI amþiuje darnø 

sugyvenimà pakeitë tautinë neapykanta. Deja, XXI amþiuje tenka priminti apie tai, 

kad lenkø tautinës maþumos atstovai – ðiø þemiø senbuviai, o ne imigrantai, 

atvykëliai ar okupantai. 

Lietuvos lenkø sàjunga pripaþásta ir sveikina Lietuvoje skelbiamus þodþio ir 

nuomonës laisvæ, bet kategoriðkai nesutinka su visuomenës informavimo priemonëse 

platinamais ðovinistinio pobûdþio, tautinæ nesantaikà kurstanèiais tekstais. Turint 

omenyje pastaruoju metu þiniasklaidoje suaktyvëjusià su etika nieko bendra neturinèià 

kampanijà, nukreiptà prieð tautines maþumas. Kaip pavyzdá galima pateikti 

2008 m. balandþio 21 d. interneto portale www.delfi.lt pasirodþiusá A. Butkaus 

straipsná „Litwa Úrodkowa“. Sunku ásivaizduoti, kad demokratinëje save vadinanèioje 

valstybëje, Europos Sàjungos narëje dar pasirodo tokiø straipsniø. 

/.../ Lietuvos lenkø sàjunga praðo imtis veiksmø ir priemoniø þiniasklaidoje 

vykdomos kampanijos – nukreiptos á tautines maþumas, visø pirma lenkø – atþvilgiu, 

kad ji bûtø nutraukta, ir imtis prevenciniø veiksmø, kad ji nepasikartotø ateityje. 

LÞLEK 2008 07 28 posëdyje svarstë LLS pareiðkimà. Komisijos nuomone, Interneto 

svetainës www.delfi.lt publikacijoje "Litwa Úrodkowa" nebuvo paþeistas þurnalistø 

ir leidëjø etikos kodeksas. 

http://www.lzlek.lt/index.php?lang=1&sid=373&tid=371 

Komentarai 

(delfi.lt; ið viso 1140) 

173 

_ 

Internetinis, 2008 04 21 14:44 

Kad nei butkus nei jo salininkai iki 

siuol nepateike nei 1 fakto kad butu 

pazeistos lietuviu teises. Ar nors 1 

mokykla uzdare, ar nors prie 1 

lietuvio tamsioj gatvei dasikniso? Uz 

tai atvirkstiniu faktu – pilna ir jie ne i 

naciu nauda. Taip kad viskas kas cia 

rasoma – burbulo putimas tiesios 

zarnos dujomis. 

russkij, 2008 04 21 16:02 

caru bei kaizeriu papirkti russkij 

litovec (zr. ivan basanovic, ivan 

jablonskij...) tai toli grazu ne istorine 

Lietuvos tauta, net ne jos kiek nors 

reiksminga dalis. O kad russkij litovec 

fasizuoja, tai taip ir buvo sumanyta tos

+ 

Tiesa, 2008 04 21 14:17 

Labai reikalingas straipsnis, nes ði 

problema tikrai egzistuoja. Protu 

nesuvokiama, kad lietuviai savame 

kraðte yra maþumos, kuriais niekas 

nesirûpina. Bet taip yra... 

jj, 2008 04 21 14:40 

Man atrodo, kad valdþios silpnumas 

Vilnijos klausimais yra uþprogramuotas 

dar ilgam: Lenkø akcijos keli balsai 

formuojant koalicijas ar tai seime, ar 

tai Vilniaus miesto taryboje tampa 

aukso vertes. Juk mes neturime 

normalios politiniø partijø sistemos, 

todel tie keli balsai mus ir ðokdina 

Vytas, 2008 04 21 15:29 

”Vilnijos kraðto vaikø ðvietimas – 

valdininkø sàmokslo pinklëse“ 

Nemëþio lietuviðka pradinë mokykladarþelis 

su 116 vaikø naikinama su 

visa administracija, atimant pastatà, o 

Marijampolio vidurinës mokyklos 

bazëje (330 lietuviø vaikø) vietoje 

lenkiðkos klasës, penkiems lenkø 

klasës vaikams steigiama atskira 

lenkiðka mokykla su atskiru direktoriumi 

(2006 m. informacija) 

Skirgaila, 2008 04 21 19:34 

Bet vat bûtent kà reikia akcentuoti: 

Vilnijoje agresyvia antilietuviðka 

uþsiiminëja bûtent vietinë administracija, 

nors nelietuviø ðeimos daþnu atveju 

puikiai supranta, kad jø atþalos turës 

daug geresnes perspektyvas baigæ 

lietuviø mokyklas, taèiau kiek jau faktø 

buvo pateikta, kad jiems tai trukdoma 

padaryti ávairiais bauginimais etc. Patys 

ðio kraðto þmonës lygiai kaip ir visi 

nori ðviesios ateities ir toli graþu nëra 

jie kaþkaip nusiteikæ prieð lietuvybæ, 

lietuvius ir Lietuvà. Esmë yra, pasikartosiu, 

tie jedinstvininkai prisidengæ 

“lenkø rinkimø akcijos” vardu. 

lietuvis, to tiesa, 2008 04 21 16:09 

Ir kodel, jei zmogus zino savo saknis, 

kodel jis negali buti lenkas? 

O kodël jis negali bûti lietuvis? Kodël 

gyvendamas Vilniaus rajone privalai 


174 

_ 

politines (ne etnines) tauteles architektu, 

tam kad isdraskyta Lietuva 

niekad nebutu vel galinga. 

Jaroslav, 2008 04 21 18:12 

Sutinku, kad vln raj taryba skyria 

daugiau pinigu lenku mokykloms.. 

Bet nepurtikit smegenu, kad jie taiko 

ivarias sankcijas jei vaikus tevai leidzia 

i lt m-klas.. Koks rasizmas??!! Jus 

pagalvokit.. Nesamone. Koks cia 

galimas lenku teroras. Lietuviai patys 

bijo nezinia ko, jei taip bailiai elgiasi... 

Nebijokit, niekas is Lietuvos neatims 

Vln krasto.Gyvenkim taikiai. As pats 

lenkas, bet esu uz savo sali Lietuva, o 

ne koki Kacinska, Varsuva. 

lenkë is Vilnijos, 2008 04 21 18:19 

niekada manæs niekas neviliojo i tuo 

labiau nebandë papirkti dël balsavimo, 

kai teko vaikà leisti á mokyklà tai 

apsilankë lietuviø ir lenkø mokyklø 

mokytojai, naturali konkurencija, nes 

mokyklos finansavimas priklauso nuo 

moksl. skaièiaus...dël vaikø ir lenkiðkø 

mokyklø galiu pasakyti – visø lenkø, 

maþiau apsirûpinusiø bei neiðsilavinusiø 

ðeimø vaikai KAIP TIK lanko lietuviø 

mokyklà, nes vyksta verbavimas, neva 

“kas to vaiko laukia baigius lenkiðkà 

mokyklà?”, o visø, padoriai gyvenanèiø 

ir blaiviai màstanèiø, lenkø tëvø 

vaikai eina á lenkiðkas mokyklas, nes 

proto reikia suvokti, jog pilnavertis 

vaiko ugdymas gali vykti tik jo 

gimtàja kalba 

Ana, 2008 04 21 19:55 

Skirgaila, 2008 04 21 19:34 

apsiramink su savo lietuviðkom 

mokyklom, vaikas turi bûti ugdomas 

gimtàja kalba, nes tik tuomet ugdymo 

procesas bûna visavertis...ir manau, 

kad lenkø ar rusø mokyklas baigæ turi 

daugiau perspektyvø negu lietuviai 

mokantys vienà kalbà, kuri reikalinga 

iki stoties nuvaþiuoti. 

Bulba, 2008 04 21 20:01 

Ið esmes tai tuðèia diskusija nes per 0,5 

mln. lietuviø pabego ið vidurio Kauno

+ 

sakyti, kad esi lenkas, leisti vaikà á 

lenkiðkà darþelá ar lenkiðkà mokyklà? 

to tiesa, 2008 04 21 16:18 

Aptarinëjama ne tautybë, o elgesys. 

Turi bûti tëvams pasirinkimo laisvë, á 

kokià mokyklà – lietuviðkà ar lenkiðkà 

leisti savo vaikà, nepriklausomai nuo 

tautybës. Tik kaþkodël lietuviai gerbia 

ðià laisvæ, o lenkai – ne. 

Naivus, fermi, 2008 04 21 16:47 

Vat butent deka tokiu straipsniu ir 

atsiranda neapykanta tarp lenku ir 

lietuviu. 

Ar dël tokiø straipsniø, ar dël lenkø 

veiklos Vilniaus raj.? 

Naivus, 2008 04 21 16:52 

Kodël Vilniuje atidarytas Baltstogës 

univ. filialas? Ar Lietuvoje trûksta 

aukðtøjø mokyklø? Ar draudþiama 

iðvykti studijuoti á paèià Lenkijà? 

pilieciui 61:25, 2008 04 21 16:56 

”Kur jau kur, Vilniuje skirtingos tautos 

visada graþiai sugyveno.” Esu tikras 

vilnietis ir ið niekur nevaþiavau, bet 

mano gyvenimo patirtis akivaizdþiai 

liudija, kad lenkai laiko Vilniø savo 

miestu ir daro viskà, kad tyliai, ramiai, 

graþiai (demokratiðkai) paverstø 

Vilniaus kraðtà lenkiðku, juk ne 

paslaptis, kad Vilnijos lenkinimas vyko 

labai intensyviai ir, reikia pripaþinti, 

efektyviai, bet su tuo metu valdþioje 

buvusia lenkø administracijos dëka. 

Lenkai sugebëjo per du deðimtmeèius 

sulenkinti ne tik lietuviðkas gyvenvietes 

Lenkijoje, bet ir didþiàjà daugumà 

Vilniaus kraðto. Paneikite, kas galite, 

bet ne deklaracijomis apie tautø 

apsisprendimo teisæ 

2 rok 1940, 2008 04 21 17:13 

Nepaskaièiavai, kiek “w roku 1940” 

Dancige buvo lenkø. 

Z. Jaroslavui, 2008 04 21 19:07 

Paþástu puikiø lenkø, tokiø kaip jûs. 

Mano geri paþástami, vyresnio amþiaus, 

puikiai kalba lietuviðkai, kiek sunkiau 

raðo. Bet tai niekam netrukdo. Jie 


175 

_ 

Lietuvos ir lietuviai pasmerkti 

iðtirpti ES ir JAV, Vilniu gavot pagal 

Molotovo-Ribbentropo pakta kuris 

dabar yra svarbus tik lietuviðkam 

HitlerJugendui, kuris bando ten 

marðiruoti pSeimui ir JE... O mûsø 

generolas L. Þeligovskis tikrai buvo 

ákures valstybës darini Vidurio Litva ir 

paþimejo antra 20 amþ. BY valstybës 

atgimima po BLR. Jus èia galite dejoti, 

steneti, lituanizuoti bet deja su nuliniu 

rezultatu, procesas judes toliau taip 

greitai kaip greitai lietuviai ið Kauno 

Lietuvos begs nuo bolðeviku valdþios. 

Julius, 2008 04 21 20:34 

Butkus nemato Kauno: vien lietuviø 

kalba kalbantis miestas tapo visiðka 

provincija. Vilnieèiai atvirai tyèiojasi. 

Lenkø kalba yra geriausia lietuviðkos 

kultûros dalis. Lenkiðkai buvo ir bus 

kuriami geriausi Lietuvoje kûriniai. 

Butkus meluoja: lenkø kalba yra 

vartojama plaèiau negu Lenkijos 

Respublikos sienos. Kaip galima bûti 

tokiu faðistu ir taip fanatiðkai ðmeiþti, 

meluoti ir beatodairiðkai naikinti kas 

geriausia Leituvoje...faðistas, kitaip 

nepavadinsi...baisu ir gëda... 

thomasz, 2008 04 21 20:43 

kaip paaiskintumete fakta apie 

“protinga vytauto manevra”? 

ka jus veiket 1939 kovo 22-osios 

vakara? 

o kodel isileidot rusu kariskius? 

jus kalbat apie nepriklausomybes 

menesi tarp dvieju okupaciju, bet ar ji 

tikrai buvo? susimastykit... 

taigi galima padaryti tik viena isvada: 

Lietuvos istorija – tai melas, del kurio 

visi lietuviai sutaria. 

Lenkas, Zygeiviui, 2008 04 21 20:52 

Tai man paaiskink, kodel Vilnius, kur 

gyvena tavo mineti asmenys, yra 

sostine, o miestai, kur gyvena beveik 

vien tik lietuviai – ir is tolo nepanasus 

i civilizuotus?!?! Tu pasidomek 

istorija, Vilniaus miesto architektura, 

Lietuvos didikais (kurie patys pirmieji 

pradejo Lietuvos polonizacija), kultura

+ 

gyvenime nesidëjo nei prie jokiø Lenkø 

rink. akcijø, nei prie jokiø lenkø 

politikieriø. Ne visi lenkai Lietuvos 

prieðai, tikrai. Nors yra ir baisiø... 

Algis, 2008 04 21 20:32 

Vilnijoje lietuviai yra persekiojami. 

Mano tëvai gyveno Ðalèininkø rajone 

ir Vilnijos problemos man yra gerai 

þinomos. Autoriaus keliami klausimai 

yra objektyvûs ir labai aktualûs. 

Lenkijos pozicija Lietuvos atþvilgiu 

ima panaðëti á prieðkario – kalba 

ultimatumais. Antilietuviðka veikla 

Lietuvoje neturi bûti toleruojama. 

Naivus, 2 to Tadas, 2008 04 22 14:53 

Èia jûs visi atsibastët velnias þino ið kur. 

Ið kur lietuviai atsibastë á Lietuvà? 

Vycka, Staska, 2008 04 23 11:15 

kai kas norëtø matyti (arba slapta 

svajoja) apie monolitinæ, vienkalbæ, 

vientautæ valstybæ. 

Pati Lenkija yra ðios siekiamybës 

pavyzdys – ten 97 proc. gyventojø yra 

lenkai. Yra ið ko imti pavyzdá. 

as, 2008 04 23 11:42 

Galiu pritarti autoriui. Pats esu uzauges 

‘lenkiskame’ rajone, ir tikrai galiu 

pasakyt kad lietuviai ten buvo gan 

ignoruojami, savivaldybej dirba visi 

lenkakalbiai, lenkai turi didele nauja 

mokykla, kuri visada gaudavo daugiau 

finansavimo is valstybes nei lietuviska. 

Net kai pazystama norejo isidarbint 

vietinej parduotuvej, nebuvo priimta 

nes nekalbejo lenkiskai. 

Naivus, Juliui, 2008 04 23 15:00 

tokiø kûriniø, kurie Lietuvoje sukurti 

lenkø kalba, nebuvo ir nebus. /.../ Pvz., 

Czeslaw Milosz. 

Ar Miloðas raðë Wileñszczyzna Polska? 

., sgsÈone.lt, 2008 04 23 20:35 

Kas yra??? Kodël cenzûruojami komentarai? 

Kodël iðtrynët? Kad paraðiau kad 

tëvai bûdavo lietuviai, o tø paèiø tëvø 

vaikai lenkai? Kad lietuviðkos pavardës 

masiðkai bûdavo susalvinamos? Gëda. 


176 

_ 

ir kt. paziurek kokia kalba parasytos 

LDK Kronikos bent jau. O siaip 

lietuviams reikia pasimokyti is slavu 

kovos uz savo tautybe, o ne pavydeti 

sulinde i kampus. 

Inga, 2008 04 21 22:04 

Ir kas cia baisaus, kad esi Lenkas, jus 

lietuviai, pagonys, dar i savo tuos 

dievus tikit, ne turite nei kulturos, nei 

gero isauklejimo. Zmones sovietiniais 

laikais ir krikstijo vaikus, ir i pirmaja 

komunija ejo, baznycioje tuokesi, o 

jums “negalima” buvo, o dabar visi 

sedit Katedroj pirmose eilese ir 

vaizduojate dorus katalikus. O kas 

zydus naikino? Lietuviai!!! Isvalykite 

savo tauta nuo tikru begedziu, o tada 

pradekite sakyti kazka i kitus, jums ne 

tik Lenkai blogi, Rusai irgi. 

sunys, 2008 04 21 22:32 

nesunku numatyti ka toliau darys i 

Vilnija is kazkur atsibaste buki caro 

koviniai sunys ‘lituanistai”. 

Miroslaw, 2008 04 22 12:23 

Tokie “istorikai”, kaip Tyla ir 

Zinkevicius yra istorijos klastotojai. A 

tokie kaip Garsva i Butkus – to 

klastojimo nesiotojai. 

to to xxx, 2008 04 22 15:18 

Vilniaus kraðte jablonskio neolietuviøsuvalkieèiø 

kalba yra visiðkai svetima, 

ja pradëjo diegti èia kolonijinë 

smetonos valdþia, o po to LSSR 

ðvietimo liaudies komisaras lietuvybës 

puoselëtojas Þiugþda. 

Tegyvuoja Tarybø Valdþia – lietuviø 

tautos interesø gynëja! 

Julius, 2008 04 23 22:07 

/…/ Lenkø kalba Lietuvoje yra 

aukðtosios ir aukðtesniosios kultûros 

kalba. Tai nereiðkia automatinio 

gyventojø kalbanèiø kitomis kalbomis 

ir tø kalbø niekinimo. Lenkø kalbos 

trëmimas ið vieðojo gyvenimo 

suprantamas tik lenkiðkà Lietuvos 

kultûros dalá paþástantiems. Jums to 

nesuprasti /…/

+ 

to Julius, 2008 04 24 06:49 

Kalbø skirstymas á “kultûringas” ir 

“nekultûringas” jau kvepia atviru rasizmu, 

berniuk! Hitlerinëj Vokietijoj nebûtum 

likæs be darbo 

LT, 2008 04 27 13:13 

Centriniai soborai ðiandien stovi 

Helsinkyje, Taline, Rygoje, Kaune. Tik 

"katalikiðka", "krikðèioniðka", "kultûringa" 

Lenkija juos iðsprogdino. Tai 

apie daug kà liudija. Apie begaliná ðios 

slaviðkos skylës ðovinizmà, nacionalizmà 

ir atsilikimà. 

Elektrikas, 2008 04 27 12:40 

Daug nuolaidø mûsø valstybës vyrai: 

premjeras ir prezidentas lenkams daro, 

nes tie ðantaþuoja energetiniais 

klausimais, ne prasèiau uþ rusus. Tos 

paèios ðimtmeèiais paþástamos slaviðkos 

manieros. Todël nereikia ið tø 

susikakojusiø lenkø praðinëti jokiø 

energetiniø tiltø, o pigiau ir paprasèiau 

bûtø tiesti elektros kabelá jûros dugnu 

tiesiai á Vokietijà. Taip apeisime tuos 

dvasios ubagus spekuliantus lenkus. 

Kità kabelá á Ðvedijà. 

Vyturys, 2008 07 27 15:25 

Kokias patyèias ir dvasiná smurtà patiria 

Vilnijoje dirbantys lietuviø kalbos mokytojai 

lietuviai. Jie verti didvyriø ar bent 

kankiniø vardø. Kitaip sekasi dirbti 

lituanistëms - lenkëms. Jos ypatingai 

patogios skleidþiant lenkinimo programà. 

Valdþiai ðie klausimai nerûpi, todël 

nebaudþiamai ir siautëja ávairios politinës 

gaujos. Nepraraskime savo Tëvynës. 

Stasys - priminkite..., 2008 07 28 14:43 

Priminkite lenkomanams, kad p. p. 

Þeligovskis ir Pilsudskis buvo prastoki 

geopolitikai,...??? 

Per jø ribotos reikðmës avantiûrà ne 

EUROPOS SÀJUNGOJE dabar “ tarpsta “ : 

Gardinas, LYDA, Breslauja, AÐmena, 

Pastovys, VIleika \ Vilnia |, Molodeènas ir 

net “ meðkø akademija “ Smorgonyse,...??? 

Pamàstome ne slaviðkai,...!!! 


177 

_ 

citata ið www kurierwilenski lt, 

2008 04 27 10:33 

“A autonomia polska na Wileñszczyênie 

i tak niedùugo powstanie. Za sùaby 

jest twój karùowaty narodzik, ýeby 

temu przeszkodziã.” 

Vertimas: "o lenkø autonomija Vilnijoje 

ir taip netrukus bus ákurta. Per 

silpna tavo nykðtukinë tautelë, kad 

tam sutrukdytø." 

m. politologas, 2008 04 28 19:00 

Mano manymu sitas straipsnis pavelavo 

gerus 70 metu, siuo metu situacija yra 

atvirkstine, uzdaromos Lenku, Rusu 

mokyklos. 90% cia parasytu komentaru sia 

tema yra tiesiog, salisku, piktu zmoniu, 

kurie silpnai tiki viskuo, kas jiems yra 

rasoma ir gyvena, pripazinkime tikrai ne 

Vilniuje. Idomu, kaip autorius gali si 

straipsni nors, truputi pagristi esamais 

faktais, kad jis butu bent siek tiek legitimus. 

Negalima vertinti tautos, bei esamos 

situacijos pasikliaudami keliu socialiai 

atstumtu zmoniu pavyzdziais, neabejotinai 

toki pati rezultata gautume jei paklaustume 

LT kaimo individa. 

Maciau keleta postu, masiskai vadinanciu 

Lenkija didziausiais okupantais, bet ar reikia 

smerkti zmones, del to, prie ko jie ne 

neprisidejo. Ir paklauskite saves, ar 

LIETUVA nera okupavusi KLAIPEDOS? 

Akivaizdu, jog Lietuva neturi i ja jokiu 

pagristu tarptautine teise pretenziju /.../ 

Akivaizdus faktas yra vienas: Lietuvos 

zmones, ismokite paciu jusu mylimos Salies 

istorija, nes kitaip galite tik darote geda. 

Uzkirsdamas kelia visiems kritikams noriu 

issaiskinti, jog esu Lietuvis ir mano 

nuomones A. Butkaus straipsnis yra visiskai 

neobjektyvus, kontraversiskas faktams. Su 

Visa Pagarba, Gal gerbiamasis senai lankesi 

Vilniuje, o gal tiesiog pritruko fantazijos. 

3 000 000, 2008 07 25 17:24 

Straipsnyje puikiai jauciasi taip vadinamas 

mazumos sindromas. Autorius gali aiskinti, 

kad buve Lietuviai dabar subaltarusejo, 

sulenkejo, surusejo ir tt. , bet tai nepakeis 

fakto, kad Lietuviu yra tik 3 000 000. 

Rusai pasakytu: “My vas shapkami 

zakidaem”. Sekmes ir nekompleksuokit.


SLAVAKALBIS BALTIJOS ÐALIØ PILIETIS 

Latvijos ir Estijos rusakalbiai 

Latvijos natûralizacijos valdybos vadovë Eiþenija Aldermanë prieð 

keletà metø prasitarë, kad ji, jei galëtø, daliai Latvijos pilieèiø atimtø 

pilietybæ. Mat toji dalis ðalies pilietybæ gavo tam, kad dirbtø Rusijos labui 

ir, kiek leidþia jø jëgos, kreiptø ðalá Rusijos link. Pilietybei gauti jø net 

iðmokta valstybinë kalba, himnas, iðlaikytas Latvijos istorijos minimumo 

egzaminas, atlikti kiti formalumai. 

Taèiau ðiø rusakalbiø integracija á Latvijos visuomenæ tuo ir baigësi, nes 

tiek kultûriðkai, tiek politiðkai jie orientuojasi ne á Latvijà, o á Rusijà, daugeliu 

atvejø á jos bolðevikiná variantà SSRS. ðie Latvijos rusakalbiai stropiai 

ðvenèia buvusias sovietines ðventes, neigia Latvijos sovietines okupacijas, 

adoruoja Raudonàjà armijà „iðvaduotojà“, yra aktyvûs Rusijos interesø 

gynëjai jos ideologiniame kare su Baltijos ðalimis bei Vakarais, o kultûros ir 

kalbø politikos srityje stengiasi sukurti rusakalbá rezervatà Latvijos viduje. 

Tokia pozicija ir demonstratyvi sovietinio laikotarpio adoracija palaiko 

nuolatinæ átampà tarp latviðkosios ir rusakalbës visuomenës dalies, juo 

labiau, kad rusø radikalai visur stengiasi árodyti senas istorines rusø ðaknis 

etninëje Latvijoje, rusø kalbos virðenybæ latviø kalbos atþvilgiu, paèius 

latvius vadina kaimieèiais, suvaþiavusiais á vokieèiø ir rusø ákurtus Latvijos 

miestus, didþia dalimi priskiria Rusijai Latvijos industrinimo ir ðvietimo 

nuopelnus 18-19 a., o rusø tautà pateikia kaip kultûros neðëjà á atsilikusius 

ir tamsius Baltijos kraðtus. Pati Latvijos Respublika, pasak jø, yra laikinai 

prarasta Rusijos teritorija. Analogiðka situacija yra ir Estijoje, kur 2007 m. 

pavasario ávykiai Taline parodë, kad sovietinë istorijos interpretacija ir 

nelojalumas valstybei bûdingas ne tik senajai Estijos rusø kartai. 

Nepasakysi, kad taip elgiasi ar taip mano visi Latvijos ar Estijos rusai. Dalis 

jø ramiai dirba ðalies labui, garsindami jos vardà ir, jei reikia, duodami atkirtá 

pernykðèio sniego ieðkotojams. Taèiau rëksniø balsas visada yra garsesnis, 

o jø drumstame politikos vandenyje lengviau gaudyti þioplas þuveles. 

Kalba ir tautybë 

Glaudi kalbos sàsaja su tautybe atsirado tik 19 a. Iki tol Europoje 

vyravo luominis (socialinis), konfesinis bei valstybinis asmens identitetas. 

Pavyzdþiui, slavakalbiai LDK gyventojai anaiptol nebuvo nei Maskvos, 

nei Krokuvos gerbëjai ir nesiekë savo þemiø jungti prie Rusios ar Lenkijos. 

Slaviðkai jie save paprastai vadino litvinais, ðitaip oponuodami Rusios ar 

Lenkijos gyventojams, o iðkilus reikalui gindavo ðalá tiek nuo gentainiø 

178

maskvënø, tiek nuo lenkø. Lietuvos aristokratijos lenkëjimà, prasidëjusá 14 

a. gale po Krëvos unijos ir Lietuvos krikðto, lëmë ne simpatijos Lenkijai, o 

tai, kad lenkø kalba buvo karaliaus dvaro kalba. Mëgdþiojant karaliaus 

dvarà, ji Lietuvoje ilgainiui tapo luomine aukðtuomenës kalba. (Panaðø 

laikotarpá kiek vëliau iðgyveno ir Rusijos aristokratija, pasirinkusi sau 

prancûzø kalbà, tiesa, dël kitø prieþasèiø). Taèiau jungtis su Lenkija 

aplenkëjæ lietuviø didikai nesiverþë, nes savæs lenkais nelaikë. Lenkijos 

primesta Liublino unija (1569) buvo pasiraðyta tik antruoju bandymu, 

lenkakalbei Lietuvos bajorijai atkakliai prieðinantis tokiai sàjungai ir 

nusileidus tik po to, kai lenkai nuo LDK atplëðë Ukrainà bei kai kurias kitas 

rytines þemes, Lietuvai tuo metu kariaujant su Rusija dël Livonijos. 

Pagaliau pats jungtinës ðalies pavadinimas – Rzeczpospolita Obojga 

Narodów (Abiejø Tautø Respublika) – rodo, kad Lietuvos bajorija, nors ir 

kalbëjusi lenkiðkai, tada në ið tolo nesitapatino su lenkø tauta. 

Atsietai nuo Vokietijos ar Prûsijos vokieèiø save suvokë ir Latvijos bei 

Estijos vokieèiai, kuriø protëviai atsibastë á ðiuos kraðtus 13 a., pavergë 

vietines tautas ir ákûrë Livonijos valstybæ, gyvavusià iki 16 a. vidurio. 

Ilgainiui jie sukûrë savità kultûrà, skirtingà nuo gentainiø Vakarø Europoje, 

tad savo skirtingumui pabrëþti pasivadino baltvokieèiais (Deutschbalten). 

Ðiais laikais kalba irgi nebûtinai yra tautybës poþymis. Airiai ðneka ir 

raðo daugiausia angliðkai, bet britais savæs nelaiko. Rusijos ar JAV þydø 

gimtoji kalba yra atitinkamai rusø ar anglø, taèiau jie lieka þydais. Liuksemburgo 

ir Belgijos prancûzakalbiai nemano esà prancûzai. Anglakalbiai 

amerikieèiai, kolonistø britø palikuonys, dar 18 a. atkirto save nuo Anglijos 

laimëtu Nepriklausomybës karu (1775-1783). 

Tam tikrà sàmonëjimo raidà iðgyvena net kai kurie ðiuolaikiniai Latvijos 

rusai. Dalis jø ëmë vadintis latvijcais (ëàòâèéöû), ðitaip atsiribodami tiek 

nuo Rusijos rusø, tiek nuo Latvijos latviø (ëàòûøè). 

Lietuvos slavai 


2008 m. duomenimis, slavai (lenkai, rusai, baltarusiai, ukrainieèiai) 

Lietuvoje sudaro beveik 13 % ðalies gyventojø (Latvijoje 36,6 %, Estijoje 

29,1 %), ið jø lenkai – 6,2 % (Latvijoje 2,4 %, Estijoje 0,1 %), rusai – 5,0 % 

(Latvijoje 28,0 %, Estijoje 25,7 %). Daugelis Lietuvos rusø organizacijø yra 

nuosaikesnës ir lojalios Lietuvai, taèiau kai kuriø veikla ir nuostatos, 

pakurstomos ið Maskvos, primena latviðkàsias bei estiðkàsias. Be to, 

skirtingai nuo Latvijos, kur rusakalbiai susitelkæ visuose didþiuosiuose 

miestuose, o Daugpilyje ir Rygoje sudaro daugumà, Lietuvoje rusakalbiai 

susitelkæ daugiausia Pietryèiø Lietuvoje bei apie Zarasus, taip pat Vilniuje, 

Klaipëdoje ir Visagine. Ið ðiø trijø miestø tik Visagine jie sudaro daugumà. 

Estijoje rusakalbis yra ðiaurës rytø regionas (Narva), taip pat Talinas. 

Dar vienas Lietuvos skirtumas nuo Latvijos ir Estijos yra lenkakalbë 

maþuma – Lietuvoje ji didþiausia. Tiek tautine, tiek valstybine orientacija 

179


ji ið esmës skiriasi nuo LDK laikø. Kadangi Pietryèiø Lietuvos valstieèiai 

suslavëjo palyginti vëlai – 19-20 a., lenkø kalbos vartojimas tada jau sietas 

su lenkiðkumu bei polonofilija, o I pasaulinio karo pabaigoje formuojantis 

iki tol nebûtoms nacionalinëms valstybëms, lenkakalbiø Lietuvos gyventojø 

orientacija buvo á Lenkijà, ne á Lietuvà ar teorinæ ATR. Þeligovskinës 

Vidurio Lietuvos darinys buvo tik tarpinis þingsnis pleèiant nacionalinæ 

lenkakalbæ Lenkijà ATR atkûrimo dingstimi (beje, neatsiklausus Lietuvos 

noro jà atkurti; todël 1922 m. ðiuo liumpenu pasinaudota suvaidinant 

vadinamosios Vidurio Lietuvos prisijungimà prie Lenkijos). Be to, Latvijos 

lenkai 1990 m. buvo jos nepriklausomybës ðalininkai ir rëmëjai, tuo tarpu 

Lietuvoje mëginta ákurti slavakalbá autonominá Ðalèininkø dariná mirðtanèios 

SSRS sudëtyje ir atplëðti já nuo beatsikurianèios Lietuvos. 

Pati nacionalinë ir kalbos politika Lenkijoje yra kur kas radikalesnë nei 

Lietuvoje – ðitai tarpukariu ir per II pasauliná karà patyrë Vilnijos lietuviai. 

Nesikeièia ji ir dabar – nepaisant po II pasaulinio karo prijungtø naujø vakariniø 

þemiø, Lenkijoje lenkais ðiuo metu save laiko 97 % ðalies gyventojø (Lietuvoje 

lietuviai sudaro 83 %, Latvijoje latviai 59 %, Estijoje estai 69 %). 

Krinta á akis lenkø politikieriø veiklos Lietuvoje panaðumai á jø kolegø 

rusø veiklà Latvijoje bei Estijoje: ir èia, ir ten adoruojama okupacinë praeitis, 

tik Lietuvoje þeligovskinë, o ten – stalininë, ir èia, ir ten okupantai bei jø 

vadai vadinami didvyriais, iðvaduotojais, didþiuojamasi jø darbais, ðvenèiamos 

su okupaciniu karu susijusios ðventës, nostalgiðkai paaimanuojant 

apie buvusius „gerus laikus“ – vienur matant Vilnijà Lenkijos sudëtyje, kitur 

– Latvijà ir Estijà Rusijos glëbyje. Pagaliau ir èia, ir ten ðalies tautinë 

dauguma pravardþiuojama bolðevikiniø laikø epitetais: nacionalistais, 

faðistais, net nacistais. Tad në kiek nenuostabu, kad á Seimo rinkimus 

Lietuvos lenkø rinkimø akcija ir Lietuvos rusø aljansas eina bendru sàraðu 

– juos, kaip ir 1990 m., vienija ne tik etninë, bet ir ideologinë brolystë. 

Politiniø þarijø þarstymas 

Vienas didþiausiø pastarojo laiko akibrokðtø buvo ðiø metø liepos 5-13 

dienomis Lenkijos raiteliø spektaklis Vilnijoje, surengtas þudynëmis Lietuvoje 

pagarsëjusios Armijos krajovos garbei, ir tø raiteliø marðiravimas po kraðtà 

su Lenkijos vëliavomis, dainomis, dalyvavimu pamaldose. Laikraðtis „Tygodnik 

Wileñszczyzny“ (priedas „Rota“, Nr. 500) ta proga raðë: „Istorija, 

primenanti lenkø kario didvyriðkus þygius, /.../ toliau yra gyva ir reikalinga 

Vilnijos gyventojams. /.../ Tarp vietiniø gyventojø buvo tokiø, kuriø protëviai 

dalyvavo garbingose kovose (su Lietuvos kariuomene – A. B.), o atmintis 

apie tai gyva jø ðirdyse ir perduodama naujoms kartoms.“ 

Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1993 m. sudarytoji istorikø ir teisininkø 

Komisija Armijos krajovos veiklai Lietuvoje ávertinti nustatë, kad 

„Armijos krajovos partizanai Rytø Lietuvoje /.../ padarë nusikaltimø 

þmoniðkumui, ávairiais motyvais yra terorizavæ ir þudæ niekuo nekaltus 

civilius gyventojus, daugiausia lietuvius“. 

180

Dar vienas Lietuvos lenkø politikieriø kaprizas yra reikalavimas papildyti 

lietuviðkà raidynà lenkiðkomis raidëmis ir lenkø pavardes Lietuvos pasuose 

raðyti tomis raidëmis. Ðis reikalavimas eskaluojamas net tarpvalstybiniu 

lygiu. Bûtø suprantama, jei jis bûtø keliamas visuotinai, t.y. visoms 

uþsienio ðalims, kur yra didesnë lenkø bendruomenë (JAV, Vokietijai, 

Latvijai, Ukrainai, Baltarusijai ir kt.). Tuo tarpu dabar ðito reikalaujama tik 

ið Lietuvos vyriausybës, nors „kovotojai“ uþ lenkø teises patys to ne 

visada paiso – Janas Ciechanovièius, pavyzdþiui, rusiðkai be skrupulø 

pasiraðinëjo Ivanu Tichonovièiumi. 

Ðiuo metu Lietuva ir Lenkija priklauso toms paèioms Europos struktûroms, 

yra draugiðkos kaimynës ir partnerës. Sàjungininkës jos galëjo bûti 

ir 20 a. pirmojoje pusëje, jei ne retrogradinës tuometiniø lenkø generolø 

18 a. ambicijos ir neiðprovokuotas smurtas prieð Lietuvà – ðiuo poþiûriu 

L. Þeligovskio poelgis savo ciniðkumu pranoksta net Maskvos agresijà 

prieð Gruzijà 2008 m. rugpjûèio mën. Akivaizdu, kad Vilniaus kraðto 

okupacija padarë neámanomà penkiaðalæ karinæ sàjungà (Lenkija, Lietuva, 

Latvija, Estija, Suomija), kurià sudaryti skatino Anglija su Prancûzija ir kuri 

vëliau tikrai bûtø paþabojusi Hitlerio bei Stalino uþmaèias. Vilnijos okupacija 

buvo itin naudinga stalininei Maskvai: palaikydama Lietuvà Vilniaus 

klausimu, ji visà tarpukará sëkmingai kirðino lietuvius tiek su Lenkija, tiek 

su Latvija bei Estija, kurios buvo priverstos diplomatiðkai laviruoti tarp 

maþos sàjungininkës Lietuvos ir didelës sàjungininkës Lenkijos. Tad ir 

dabartinis lenkmeèio bei II pasaulinio karo kruvinø „didvyriø“ garbinimas 

Vilniaus kraðte në ið tolo neprisideda prie ðiuolaikinës Lietuvos ir Lenkijos 

santykiø stiprinimo, o palaikoma tarpukarinë nepakanta Lietuvai ir lietuviams 

labai naudinga Kremliui, neturinèiam Lietuvoje stiprios rusakalbës 

atramos. Be to, kai kuriuos kraðto gyventojus ði propaganda skatina 

tokioms beprotystëms, kokia ávyko Ðirvintø r. Drauèiø kaime, kur 1998 02 

15 jo gyventojas iððaudë savo kaimynus lietuvius. 

Jokioje kitoje uþsienio valstybëje lenkai neturi tokiø gerø sàlygø ir 

teisiø, kaip Lietuvoje. Jokioje kitoje uþsienio valstybëje rusai neturi tokiø 

gerø sàlygø ir teisiø, kaip Latvijoje ir Estijoje. Taèiau visose trijose valstybëse 

ryðkëja paralelës – juo daugiau nuolaidø daroma ðiø maþumø 

politikieriams, juo didesni ir áþûlesni tampa jø nauji reikalavimai ir elgesys. 

Ádomu, ties kuria riba bus sustota. 

Publikuota 



http://www.lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?t=2904 


Voruta, 2008 rugsëjo 20 


181

+ 

augë, 2008 09 08 18:39 

Lenkakalbiai Vilnijos kraðte tai dar 

nereiðkia, kad yra lenkai.Tegul bent vienas 

árodo savo tautines ðaknis,tada galës 

vadintis lenkais.O kad kalba nei ðiokia, nei 

tokia, tai jau jø nelaimë. Jie ið tikrøjø patys 

neþino, kas yra.Bet kad dvokia sovietizmu 

– tai tikrai. Politikieriams þaist tokia 

korta labai paranku... 

krasnoarmeicas, 2008 09 08 19:00 

O gal pavyks gauti Lietuvos valdþios 

leidimà surengti ir Krasnos armijos reidà 

po Vilniaus ir Ðalèininkø rajonus? Kazokø 

kavalerijos. Iðvadavimo ið vokieèiø proga. 

Vilianskos mergos su gëlëmis pasitiktø. 

Uþtrauktume “Katiuðà” po lagais. Bûtø 

gerai vasarà, kol yra ðieno. Pasivoliotume 

su tuteikom :))) 

Agnë, mirosùawai, 2008 09 08 19:09 

prilyginimas mûsø maþumos antivalstybininkø 

tautinëms grupëms Estijoje ir 

Latvijoje jau yra áþûlumo virðûnë 

Áþûlumo virðûnë buvo Armijos Krajovos 

imituotas reidas po Vilniaus kraðtà. Tai tas 

pat, jei vokieèiai sugalvotø vermachto 

kareiviø reidà po Lenkijà. Patiktø? 

vilnietë, Miroslavai, 2008 09 08 19:25 

Ar paþástate BENT VIENÀ Vilniaus lenkà, 

tapatinantá save su Lenkijos Respublika, 

sergantá uþ Lenkijos sportininkus ir pan.? 

Að paþástu. Ir ne vienà. Mano kaimynë, 

pamaèiusi per TV Kaèinská, per visà kiemà 

ðaukia: “Mûsø prezidentà rodo!”. O kartà 

gyrësi, kad þentas jà buvo nuveþæs grybauti 

“á Lietuvà”, t.y. á Molëtø miðkus. 

Naivus, Tomui, 2008 09 08 19:35 

kadangi lietuviai nëra savo ðalies 

patriotai, jiems sunku suvokt kitø patriotinius 

jausmus. 

Supratau: Lietuvos pilieèiai lenkai yra ne 

Lietuvos, o Lenkijos patriotai. 

Istorikas, istorikui, 2008 09 08 20:58 

Tai ir reikëjo sudaryti sàjungà tik karui su 

Maskva. Iki pergalës. Bet matai – Lenkijai 

reikëjo Ukrainos, taip pat Lietuvai 

atitekusiø Livonijos þemiø. 


Komentarai 


182 

_ 

tomas, 2008 09 08 19:32 

kadangi lietuviai nëra savo ðalies patriotai, 

jiems sunku suvokt kitø patriotinius 

jausmus. Jei lietuviai taip mylëtø Lietuvà, 

kaip Vilniaus lenkai jos nekenèia – bûtø 

gerai. 

mirosùawa, 2008 09 08 20:09 

... Tomui: Lietuvos pilieèiai lenkai, 

jodinëjantys su AK uniforma ne tik nëra 

Lietuvos patriotai – tai PRIEÐIÐKAI 

Lietuvos atþvilgiu nusistatæ pilieèiai. Esu 

ásitikinusi, kad taip nëra. Jie tiesiog 

nesuvokia, kodël lietuviams tai nepatinka. 

Jie pamena tik didvyriðkus AK darbus – 

operacijà Ostra Brama ar tà patá Varðuvos 

sukilimà ir neapdairiai uþmirðta apie kovas 

su lietuviais. 

Þeligovskio poelgis savo ciniðkumu 

pranoksta net Maskvos agresijà prieð 

Gruzijà Taip. Mykolas Riomeris yra 

minëjæs, kad Piùsudski, uþgrobdamas 

Vilniaus kraðtà, galutinai palaidojo visà 

LDK dvasià. Ir bûtent jis buvo inciatorius, 

o ne Þeligovskis. Beje, Lenkijoje jo 

pavardæ maþai kas prisimena, jà kartoja ið 

esmës tik lietuviai. Gal todël, jog nori 

pabrëþti jo kilmæ ir vesti paralëles su dabar 

Lietuvoje gyvenanèiais lenkais, o apie ið 

þemaièiø kilusá Piùsudská kartais ne taip 

garsiai rëkia?.. Èia tik subjektyvus 

pastebëjimas. 

FG, 2008 09 08 20:35 

Vilnius labai grazus ir turtingas miestas 

savo ivairia kultura, cia gyvena skirtingu 

tautu zmones ir darniai gyvena o jus 

provokatoriai, privaziuojat is kazin kur ir 

vaikstot susirauke jei isgirstat kita kalba 

bendraujancius !!! 

mirosùawa, 2008 09 08 20:53 

Kalbø mokytis niekas nedraudþia ir 

nedraus, gali lenkai ir rusai mokytis 

privaèiose ðeðtadieninëse mokyklose, o 

valstybinëse mokyklose turi bûti dëstoma 

lietuviðkai ir turi bûti ne Lenkijos ir Rusijos 

programa, bet Lietuvos. Jeigu manot, kad 

ðeðtadieniniø mokyklø pakaktø tautiðkumui 

iðlaikyti, klystate. Didelë mûsø tëvø o


_ 

+ 

to mirosùawa, 2008 09 08 21:09 

Daug lietuviø gyvena ávairiose ðalyse, nemaþa 

dalis jø asmiliuosis ir tai neiðvengiama. 

Kartoju, valstybë neturi remti svetimtauèiø 

kalbos. Nei viena turtinga valstybë tai nedaro, 

kodël Lietuva turi tai daryti? 

Ádomus komentaras, 2008 09 13 18:19 

mirosùawa, 2008 09 08 20:53 

Vadinasi, lenkus ir jø lenkybæ Vilnijoje 

palaiko ne jø paèiø sàmoningumas, o tik 

Lietuvos Vyriausybë, iðlaikydama lenkiðkàsias 

mokyklas. Debiliðka valdþia! Reikia 

imti pavyzdá ið vokieèiø, rusø ar amerikonø, 

kuriø ðalyse gyvena keliolika kartø 

daugiau lenkø, taèiau valstybiniø mokyklø 

jiems niekas nekuria – ten tik privaèios. 

Skirgaila, to miroslawa, 2008 09 08 

21:10 

Lenkija – problema? Ar ji rodo ekspansionizmo 

þenklus, ar ten spaudoje raðoma 

apie “klumpiakojus lietuvius” arba 

“amþinai tik lenkiðkàjá” Wilno? 

Per valstybinæ lenkø televizijà pavasará 

buvo rodomos laidos, kur tiesiai buvo 

ávardyta “kresø problema”, kalbëta, kad tai 

ilgametës (!) lenkø þemës, sovietø tironijos 

atplëðtos nuo Lenkijos. Kalba ëjo apie 

Vilniø ir Lvovà... 

Per savo rinkiminæ kampanijà net 

Kaèynskis buvo iðtraukæs tà kortà. Juk pats 

sakësi buvæs auklëtas “Pilsudskio dvasia”. 

Á jûsø klausimà, ar Lenkija rodo ekspansionizmo 

þenklus galiu replikuoti: 

ekspansionizmo þenklø Lenkija nerodo, 

bet kiðasi ten, kur nereikia. Kalbu apie: 

1. Absurdiðkà reikalavimà dël pavardþiø 

raðybos. 

2. Uþuominas dël gatviø pavadinimø 

raðybos (ulica Kiemieliu :))) 

3. Pridëkim dar toká dalykà, kaip Balstogës 

universiteto filialà, lenkø kalba ruoðiantá 

valstybës valdymo ir kt. “specialistus” 

neþinia kam. 

Taip kad yra apie kà kalbëti. Taèiau Jûsø 

ganëtinai pagarbus tonas yra sveikintinas. 

Norëèiau tikëti, kad daugelis Lietuvos 

lenkiakalbiø màsto panaðiai kaip ir Jûs. 

Stekse, 2008 09 08 21:28 

Paziurekite i lenkiskos wikipedia zeme- 

183 

vëliau ir paèiø mokiniø dalis tiesiog 

nesivargintø su tomis neprivalomis 

pamokomis, pamirðtø kalbà ir asimiliuotøsi. 

Nebent Jums smagu matyt pvz. 

Vilniø be lenkø... 

Petras, 2008 09 08 21:04 

ka gi, isvaziuoju is cia ir butinai sugrisiu su 

tanku, ir lietuviai okupantai dar sumokës 

uz skriaudas padarytas Vilniaus krastui. 

RU, PL mokyklu uzdarytojams, 2008 

09 08 21:25 

Negi galvojat kad uzdarydami kitu tautybiu 

(pagr. rusu, lenku), valstybines mokyklas 

priversite myleti ir gerbti LT valstybe, 

padarysite ja visoms tautybems komfortiska 

gyvenimui salimi? Brukdami savo 

kalba juos mylet nepriversit, bijau – 

atvirksciai! 

gudas, to Naivus, 2008 09 08 21:32 

/…/ o kokioje ðalyje lietuviai turi tokias 

geras sàlygas, kaip Lenkijoje, kur jie gali 

raðyti savo pavardës lietuviø kalba, kur jie 

turi valstybës iðlaikomas mokyklas, kur jie 

gali naudoti lietuviø kalba visuomeniniame 

gyvenime (tame tarpe ir raðyti gatviø 

pavadinimus, kas yra draudþiama Lietuvos 

lenkams)? 

miro to romas, 2008 09 08 23:05 

Jeigu aš esu lenkas tai esu lenkas, jeigu esu 

lietuvis tai esu lietuvis. Ir tëvai ir seneliai, 

ir proseneliai taip vadindavosi. Nereikia 

man jokiø naujai iðgalvotø pavadinimø. 

ja ja, 2008 09 09 02:15 

na manau istorijos reiktu ir straipsnio 

autoriui ir visiems komentuotojams. 

Kazkodel minima AK (armija krajova) kad 

banditavo, plesikavo ir pan. O kas kovojo 

uz Wilnos islaisvinima nuo fasistu? Tai 

paziurekit 1944.o7.07d. kai apie 15.000 

AK kovojo uz Wilno”operacija Ausros 

Vartai). O kur tada buvo tie siolaikiniai 

reksniai? Ar tik ne miskuose? 

Nelabai suprantu, 2008 09 09 08:49 

ðito straipsnio pasirodymo prasmës ðiuo 

metu? ar juo siekiama atvësinti aistras, po

+ 

lapius, kur lenku kalba rasoma apie lenku 

kalbos paplitima, tai sokiruotu daugeli 

lietuviu. Anksciau man butu buve keista, jei 

Lietuvos valdzia nereaguotu, o dabar tai yra 

aisku, nes Lietuvos valdziai visiskai nerupi 

musu interesai. O stai jei internete parasai 

kazka pries zydus, tai jau nusikaltimas, nors 

tai rasai lietuviskuose, o ne tarptautiniuose 

portaluose. O kuo skiriasi tokie melagingi 

lenku wikipedia zemelapiai, kuriuose 

lietuviskos zemes pavaizduotos po lenkiskai 

kalbanciu zmoniu spalva? 

Istorikas, keny, 2008 09 08 22:13 

lietuvai nereikia tautiniu mazumu ir pan? 

Straipsnis ne apie tai. Perskaityk dar kartà. 

Ir ásivaizduok Lenkijos vokieèius, 

ðvenèianèius Vermachto “bohaterø” 

pergales Gdanske. 

Kodël Lietuvos bajorai, jau kalbëjæ 

lenkiðkai (tuometinë luominë maþuma), 

gynë Lietuvà nuo Lenkijos? Net po 

Liublino unijos Lenkijos bajorai neturëjo 

teisës pirktis dvarø Lietuvoje. O juk 

kalbëjo ta paèia kalba. 

Istorikas, miro, 2008 09 08 22:21 

Pilsudskis savo norus pirmiausia turëjo 

suderinti su Lietuvos norais ir skaitytis su 

jais. Antra, tas jo noras buvo istoriðkai 

pasenæs, kadangi XX a. valstybës kûrësi 

nacionaliniu pagrindu. Nei Osmanø 

imperija, nei Austrijos-Vengrijos imperija, 

nei ATR imperija nebeturëjo ðansø. 

Pilsudskio bëda, kad jis to nesuprato. 

Pavëlavo gimti. Kaip XX a. Donkichotas. 

Treèia, jei jis norëjo atkurti ATR, tai 

kodël, prijungæs Litwà Ðriodkovà, nepavadino 

ðalies Þeèpospolita Obojga Naroduv? 

Butkus teisus – II pasauliná karà netiesiogiai 

pradëjo Pilsudskis su savo supelijusiom 

ambicijom. Jei ne jis, bûtø buvusi 

visai nebloga penkiaðalë karinë sàjunga. 

Rimas, romui, 2008 09 08 23:06 

Gali jie bûti ir lenkais. Bet Lietuvos, ne 

Lenkijos lenkais. Su Lietuvos lenko korta. 

Rimas, 2008 09 08 23:10 

Straipsnis tikrai ne prieð lenkus ar rusus, 

bet prieð uþsieninæ Lietuvos lenkø ir 

Latvijos rusø orientacijà. Su stipriu 

revizionistiniu kvapeliu. Abiem atvejais. 


184 

_ 

konflikto Kaukaze kilusias tarp lietuviø ir 

penktosios kolonos – Rusijos politikos 

palaikytojø, ar kitas variantas – bandoma 

paaðtrinti padëtá skaldant lietuviø ir lenkø 

vienybæ vertinant ðità konfliktà ir kurstant 

nesantaikà tarp lietuviø ir lenkø maþumos? 

VU teisininkas, 2008 09 09 09:43 

Kodël tokiems autoriams prokuratûra dar 

nepareiðkë kaltinimø uþ tautinës nesantaikos 

kurstymà? Lietuva daugiatautë ðalis, 

visi pilieèiai kartu kuria Lietuos gerovæ, o 

kaþkokie menkystos bando paþeminti dalá 

Lietuvos pilieèiø iðgalvotais prasimanymais... 

Turiu draugø lietuviø, sutariame 

puikiausiai. Gaila, kad yra daug sovietino 

màstymo þmoniø, kurie vis dar bando 

iðsivaduoti ið Rusijos, dël visa pikto ir ið 

Lenkijos. O realybë tokia, kad mes jau 

seniai ið visokiø panèiø iðsivadavæ ir netgi 

ástojæ á ES bendrijà. Patariu panauðiø 

raðliavø autoriams pasidomëti ES teise, 

principais bei prisiminti, kad Smetonos 

laikai pasibaigë 19 a. pirmoje pusëje. 

miro to Istorikas, 2008 09 08 22:11 

Pilsudskis norëjo atkurti butent Abiejø 

Tautø Respublikà. Reikia skaityti oficialius 

dokumentus o ne laikraðèiø plepalus. Beje 

– jei ne lenkai tai “Lietuvos-Baltarusijos 

Tarybinë Socialistinë Respublika” ákurta 

1919-tais ir liktu bolðevikine 

to, 2008 09 09 10:28 

Citata “Autorius tik pavieðino tai, kas 

mëginta nutylëti.” 

Ne nutylëti, o tiesiog 99% þmoniø poh., 

kas ten buvo per reidas, turbût net maþai 

supranta, kas yra tà armija krajova (èia að 

pagal save ir savo draugus sprendþiu). Bièai 

kostiumuoti ant arkliø prajojo ir tiek... :D 

Man tai pvz. bûtø ádomu pasiþiûrët. Nuolat 

vaþinëjø á senoviniø riteriø kautyniø 

imitacijas ir á panaðius renginius... 

Praeivis2, 2008 09 09 11:11 

Vienas blogiausiu, propagandistiniø 

prieðrinkiminiø straipsniø, mano skaitytø 

Delfyje. Shame autoriui! 

vë vë vë, 2008 09 09 12:34 

kai kalbinykai ima aiðkinti istorijà darosi 

nebejuokinga. /…/ èia tipiðki lietuviðki


_ 

+ 

:DDD, 2008 09 08 23:15 

/…/ Daugelis ‘lenku’, jei pasieskotu 

archyvuose, susirastu pries sulenkinant 

lietuviskasias savo pavardziu transkripcijas. 

Kalbu tai ne todel, kad taip 

manau, o todel, kad su tuo susiduriau. Ir 

visai netoli – tai mano seneliai. 

Bet ir dabar is keliolikos /plati gimine/ 

mano pusbroliu ir puseseriu lenku, isskyrus 

pora yra vede lietuves ar istekeje uz 

lietuviu. Vaikai moka ir lenkiskai ir 

lietuviskai, bet lanko lietuviu darzelius ar 

mokyklas. Reikia pripazinti, kad lietuviai 

tikrai uzsispyre :D 

CHA, 2008 09 09 10:58 

Jeigu kas nors mano, kad Vilniaus krastas 

dabar priklauso Lietuvai tegul uzeina i Vilniaus 

Rajono savivaldybe. Visos iliuzijos baigsis :) 

to ANDREJ, 2008 09 09 21:13 

Tu 100% teisus ir teisingas. Nesvarbu, 

kokia tautybe ar gimtoji kalba. Normalus 

zmones visomis kalbomis susisneka. 

Svarbu, kurios valstybes PILIECIU jautiesi. 

Tu, suprantu, jautiesi Lietuvos pilieciu. 

Taciau straipsnyje rasoma apie tuos, kurie 

JAUCIASI KITOS VALSTYBES PILIE- 

CIAIS, prisidengdami savo tautybe, ir gauta 

oficialia (o be reikalo) Lietuvos pilietybe. 

Kazin kaip paziuretu Volgogrado srities 

PILIECIAI, jei Pavolgio vokieciai su SS 

uniformomis surengtu parada Stalingrado 

musiui pamineti fon Pauliaus garbei? Tas 

pats man, LIETUVIUI, atrodo AK 

paminejimas Vilnijoje. 

Kazin ka mano apie tai VSD ir Gen 

Prokuratura? 

klausimas, 2008 09 11 10:54 

Labai geras straipsnis. Gaila, kad dauguma 

komentatoriø jo nesuprato. Maskva lenda 

kirðinti lenkus su lietuviais Vilniaus kraðte 

labai subtiliais bûdais, per autonomininkus, 

kurie Armijos krajovos nusikalstamus 

þmonijai veiksmus karo metais stengiasi 

aukštinti ir garbinti. Šitaip ir kiršinama. 

Naivus, 2008 09 11 12:11 

Kodël Vilnijos lenkai taip verèiami garbinti 

Pilsudskio laikus? Vilnijos okupacijà? Kam 

tai naudinga? Gal lieuviø ir lenkø santarvei? 

185 

melai. Pirmieji pradëjo þudyti taikius 

gyventojus lenkus patys lietuviai. Autoriui 

verèiau reiktø pasidomëti istorija. /…/ 

Vilniaus kraðto okupacija padarë neámanomà 

penkiaðalæ karinæ sàjungà Vël 

tipiðkas lietuviðkas melas. Kaip þmogus 

gali okupuoti savo gimtinæ? Kas ar ne 

patys lietuviai paskelbë nepriklausomybæ 

etnografinëse ribose? 

nora, 2008 09 09 20:20 

eilinis nacionalistinis straipsnelis, vietoj 

to, kad kapstytis praeityje, nukreipkite 

gerbiamasis savo energija kovai pries 

prasigerusius tautiecius, vis igelbesit pora 

lietuviu. 

AIŠKU, 2008 09 10 12:30 

Vat autorius leptelëjo “Lietuvos bajorija, 

nors ir kalbëjusi lenkiðkai, tada në ið tolo 

nesitapatino su lenkø tauta.” ir suprask – 

lietuviams reikia pult tai istorinei bajorijai 

subines buèiuot. Reikia mest tà konformistinæ 

plutofilinæ demagogijà ir “pasakus 

A – pasakyti ir B”. NES... Ta pati bajorija 

visiðkai nesitapatino su “Lietuvos 

vietiniais”, o laikësi “Palemono mito” – 

“kilmingieji yra atvykëliai svetimtauèiai 

vietiniø atþvilgiu” ir tie etniniai lietuviai 

pagal ðá jø mentalitetà tolygûs Amerikos 

indënams 17a. anglø poþiûriu. 

LENKË, 2008 09 11 20:58 

Kas sugalvojo ta nesamone, kad Lenku cia 

nebuvo ir nera?!? Paskaityk istorijos 

vadovelius (pvz.anglu,vokieciu istoriku)!!! 

Kol jus, Lietuviai, cia su savo klumpem 

atslubavot, mes seniausiai turejom namus. 

Vilniaus kraste Lenku daugiau negu 

Lietuviu, jei prie pavardes “prisiuvai” -as, - 

us, jau esi Lietuvis?! Nejuokink. Mano 

prosenialiai cia gyveno ir pasakojo, kaip 

Lietuviai basi, nuogi, kraustesi i Vilniaus 

krasta is Zemaitijos... Del manes tai 

galietumet ten ir toliau sedet, klumpius 

daryt... Ir ant AK nevarikyt, zmones nors 

kovojo, o ne SS dirbo, saviskius saude 

Paneriuose!!! O del Lietuvos svietimo, 

aplamai zodziu truksta... Kam teko 

studijuoti uzsieny, mane supras... Tai gi, jei 

jau gyvenam vienoj saly, tai bukit malonus, 

ir nevarikyt ant Lenku ir Rusu!!!


ÑËÀÂßÍÎßÇÛ×ÍÛÉ ÃÐÀÆÄÀÍÈÍ ÑÒÐÀÍ 

ÁÀËÒÈÈ 

Ðóññêîÿçû÷íûå Ëàòâèè è Ýñòîíèè 

Íà÷àëüíèê Áþðî ïî íàòóðàëèçàöèè â Ëàòâèè Ýéæåíèÿ Àëäåðìàíå 

íåñêîëüêî ëåò íàçàä ïðîãîâîðèëàñü, ÷òî îíà, åñëè áû ìîãëà, ëèøèëà 

áû ãðàæäàíñòâà ÷àñòü ãðàæäàí Ëàòâèè. Òàê êàê òà ÷àñòü ïîëó÷èëà 

ãðàæäàíñòâî äëÿ òîãî, ÷òîáû ðàáîòàòü íà áëàãî Ðîññèè è, íàñêîëüêî 

ïîçâîëÿþò åå ñèëû, ïîâîðà÷èâàòü ñòðàíó â ñòîðîíó Ðîññèè. Ðàäè 

ïîëó÷åíèÿ ãðàæäàíñòâà îíè äàæå ó÷àò ãîñóäàðñòâåííûé ÿçûê, ãèìí, 

ñäàþò ýêçàìåí ïî èñòîðèè Ëàòâèè, âûïîëíÿþò äðóãèå ôîðìàëüíîñòè. 

Íî ýòèì èíòåãðàöèÿ ðóññêîÿçû÷íûõ â ëàòâèéñêîå îáùåñòâî è 

çàâåðøèëàñü, òàê êàê â ïëàíå ïîëèòèêè è êóëüòóðû îíè îðèåíòèðóþòñÿ 

íå íà Ëàòâèþ, à íà Ðîññèþ, â áîëüøèíñòâå ñëó÷àåâ – åå áîëüøåâèñòñêèé 

âàðèàíò ÑÑÑÐ. Ýòè ðóññêîÿçû÷íûå Ëàòâèè óïîðíî ïðàçäíóþò 

áûâøèå ñîâåòñêèå ïðàçäíèêè, îòðèöàþò ñîâåòñêóþ îêêóïàöèþ Ëàòâèè, 

îáîæàþò Êðàñíóþ àðìèþ-”îñâîáîäèòåëüíèöó”, ÿâëÿþòñÿ àêòèâíûìè 

çàùèòíèêàìè èíòåðåñîâ Ðîññèè â åå èäåîëîãè÷åñêîé âîéíå ñî ñòðàíàìè 

Áàëòèè è Çàïàäîì, à â ñôåðå êóëüòóðíîé è ÿçûêîâîé ïîëèòèêè ïûòàþòñÿ 

ñîçäàòü ðóññêîÿçû÷íûé çàïîâåäíèê âíóòðè Ëàòâèè. 

Òàêàÿ ïîçèöèÿ è äåìîíñòðàòèâíîå îáîæàíèå ñîâåòñêîãî ïåðèîäà 

ïîääåðæèâàþò ïîñòîÿííîå íàïðÿæåíèå ìåæäó ëàòâèéñêîé è ðóññêîÿçû÷íîé 

÷àñòüþ íàñåëåíèÿ, òåì áîëåå, ÷òî ðóññêèå ðàäèêàëû âåçäå 

ïûòàþòñÿ äîêàçàòü ñòàðèííûå èñòîðè÷åñêèå ðóññêèå êîðíè â ýòíè- 

÷åñêîé Ëàòâèè, ïðåâîñõîäñòâî ðóññêîãî ÿçûêà íàä ëàòûøñêèì, ñàìèõ 

ëàòûøåé íàçûâàþò äåðåâåíùèíîé, ñúåõàâøåéñÿ â îñíîâàííûå íåìöàìè 

è ðóññêèìè ãîðîäà Ëàòâèè, ïðè÷èñëÿþò Ðîññèè áîëüøóþ ÷àñòü çàñëóã 

â èíäóñòðèàëèçàöèè è ïðîñâåùåíèè Ëàòâèè â XVIII-XIX ââ., à íàðîä 

Ðîññèè ïðåäñòàâëÿþò íîñèòåëåì êóëüòóðû â òåìíûå ñòðàíû Áàëòèè. 

Ñàìà Ëàòâèéñêàÿ Ðåñïóáëèêà, ïî èõ ñëîâàì, – âðåìåííî óòðà÷åííàÿ 

òåððèòîðèÿ Ðîññèè. Àíàëîãè÷íàÿ ñèòóàöèÿ ñëîæèëàñü â Ýñòîíèè, à 

âåñåííèå ñîáûòèÿ 2007 ãîäà â Òàëëèíå ïîêàçàëè, ÷òî èíòåðïðåòàöèÿ 

ñîâåòñêîé èñòîðèè è íåëîÿëüíîñòü ê ãîñóäàðñòâó õàðàêòåðíû íå òîëüêî 

äëÿ ñòàðîãî ïîêîëåíèÿ ýñòîíñêèõ ðóññêèõ. 

Íå ñêàæåøü, ÷òî òàê äåëàþò è òàê äóìàþò âñå ðóññêèå Ëàòâèè è 

Ýñòîíèè. Íåêîòîðûå èç íèõ ðàáîòàþò íà áëàãî ñòðàíû, ñëàâÿ åå èìÿ è, 

åñëè ïîíàäîáèòñÿ, äàäóò îòïîð èñêàòåëÿì ïðîøëîãîäíåãî ñíåãà. Íî 

ãîëîñ êðèêóíîâ âñåãäà ãðîì÷å, à â ìóòíîì ïîëèòè÷åñêîì îêåàíå âñåãäà 

ëåãêî ëîâèòü çàçåâàâøèõñÿ ðûáîê. 

186

ÑËÀÂßÍÎßÇÛ×ÍÛÉ ÃÐÀÆÄÀÍÈÍ ÑÒÐÀÍ ÁÀËÒÈÈ 

ßçûê è íàöèîíàëüíîñòü 

Òåñíàÿ ñâÿçü ìåæäó ÿçûêîì è íàöèîíàëüíîñòüþ ïîÿâèëàñü òîëüêî 

â XIX âåêå, äî òåõ ïîð â Åâðîïå ïðåîáëàäàëî ñîñëîâíîå (ñîöèàëüíîå), 

êîíôåññèîíàëüíîå è ãîñóäàðñòâåííîå ñàìîîïðåäåëåíèå. Íàïðèìåð, 

ñëàâÿíîÿçû÷íûå æèòåëè Âåëèêîãî êíÿæåñòâà Ëèòîâñêîãî íå áûëè 

ïîêëîííèêàìè íè Ìîñêâû, íè Êðàêîâà è íå ñòðåìèëèñü ïðèñîåäèíèòü 

ñâîè çåìëè íè ê Ðîññèè, íè ê Ïîëüøå. Ïî-ñëàâÿíñêè îíè ñåáÿ íàçûâàëè 

ëèòâèíàìè, à â ñëó÷àå íóæäû çàùèùàëè ñòðàíó êàê îò ðîäñòâåííûõ 

ìîñêîâèòîâ, òàê è îò ïîëÿêîâ. Îïîëÿ÷èâàíèå ëèòîâñêîé àðèñòîêðàòèè, 

íà÷àâøååñÿ â êîíöå XIV âåêà ïîñëå Êðåâñêîé óíèè è êðåùåíèÿ Ëèòâû, 

áûëî îáóñëîâëåíî íå ñèìïàòèåé ê Ïîëüøå, à òåì, ÷òî ïîëüñêèé ÿçûê 

áûë ÿçûêîì êîðîëåâñêîãî äâîðà. 

Ïîëüñêèé ÿçûê íàäîëãî ñòàë â Ëèòâå ÿçûêîì âûñøåãî îáùåñòâà 

(ïîõîæèé ïåðèîä ïîçäíåå ïåðåæèëà ðóññêàÿ àðèñòîêðàòèÿ, âûáðàâ 

ôðàíöóçñêèé ÿçûê, ïðàâäà, ïî äðóãèì ïðè÷èíàì). Îäíàêî îïîëÿ÷åííûå 

ëèòîâñêèå âåëüìîæè íå ñïåøèëè îáúåäèíÿòüñÿ ñ Ïîëüøåé, èáî íå 

ñ÷èòàëè ñåáÿ ïîëÿêàìè. Íàâÿçàííàÿ Ïîëüøåé Ëþáëèíñêàÿ óíèÿ (1569) 

áûëà ïîäïèñàíà òîëüêî ñî âòîðîé ïîïûòêè, ïîëüñêîÿçû÷íûå ëèòîâñêèå 

áîÿðå óïîðíî åé ñîïðîòèâëÿëèñü è óñòóïèëè òîëüêî ïîñëå òîãî, êàê 

ïîëÿêè îòîðâàëè îò ÂÊË Óêðàèíó è íåêîòîðûå äðóãèå âîñòî÷íûå çåìëè 

– òîãäà Ëèòâà è Ðîññèÿ âåëè âîéíó çà Ëèâîíèþ. Íàêîíåö, íàçâàíèå 

ñòðàíû – Rzeczpospolita Obojga Narodów (Ðåñïóáëèêà Îáîèõ Íàðîäîâ 

– ÐÎÍ) – ñâèäåòåëüñòâóåò î òîì, ÷òî ëèòîâñêèå áîÿðå, õîòü è ãîâîðèëè 

ïî-ïîëüñêè, íèêàê íå îòîæäåñòâëÿëè ñåáÿ ñ ïîëüñêèì íàðîäîì. 

Îòäåëüíî îò íåìöåâ Ãåðìàíèè è Àâñòðèè ïîíèìàëè ñåáÿ íåìöû 

Ëàòâèè è Ýñòîíèè, ïðåäêè êîòîðûõ ïðèøëè â ýòè êðàÿ â XIII âåêå, 

ïîðàáîòèëè ìåñòíûå íàðîäû è ñîçäàëè Ëèâîíñêîå ãîñóäàðñòâî, ïðîñóùåñòâîâàâøåå 

äî ñåðåäèíû XVI âåêà. Îíè ñîçäàëè ñàìîáûòíóþ 

êóëüòóðó, îòëè÷íóþ îò çàïàäíîåâðîïåéñêîé, è ÷òîáû ïîä÷åðêíóòü ñâîè 

îòëè÷èÿ íàçûâàëè ñåáÿ áàëòèéñêèìè íåìöàìè (Deutschbalten). Â íàøå 

âðåìÿ ÿçûê – òîæå íåîáÿçàòåëüíûé ïðèçíàê íàöèîíàëüíîñòè. Èðëàíäöû 

ãîâîðÿò è ïèøóò â îñíîâíîì ïî-àíãëèéñêè, íî áðèòàíöàìè ñåáÿ íå 

ñ÷èòàþò. Ðîäíîé ÿçûê åâðååâ Ðîññèè è ÑØÀ – ðóññêèé è àíãëèéñêèé 

ñîîòâåòñòâåííî. Ôðàíêîÿçû÷íûå æèòåëè Ëþêñåìáóðãà è Áåëüãèè íå 

ñ÷èòàþò ñåáÿ ôðàíöóçàìè. Àíãëîÿçû÷íûå àìåðèêàíöû, ïîòîìêè áðèòàíñêèõ 

êîëîíèñòîâ, åùå â XVIII âåêå îòäåëèëè ñåáÿ ïîñëå âûèãðàííîé 

Àíãëèåé Âîéíîé çà íåçàâèñèìîñòü (1775-1783). 

Îïðåäåëåííûé ïðîöåññ ïðèîáðåòåíèÿ ñîçíàíèÿ ïåðåæèâàþò íåêîòîðûå 

ñîâðåìåííûå ðóññêèå Ëàòâèè. ×àñòü èõ íà÷àëà íàçûâàòü ñåáÿ 

ëàòâèéöàìè – ÷òîáû îòëè÷àòüñÿ îò ðóññêèõ Ðîññèè è îò ëàòûøåé 

Ëàòâèè. 

187

Ñëàâÿíå Ëèòâû 


Ïî äàííûì 2008 ãîäà, ñëàâÿíå (ïîëÿêè, ðóññêèå, áåëîðóñû, óêðàèíöû) 

ñîñòàâëÿþò ïî÷òè 13% íàñåëåíèÿ Ëèòâû (â Ëàòâèè – 36,6%, 

Ýñòîíèè – 29,1%), èç íèõ ïîëÿêè – 6,2% (â Ëàòâèè 2,4%, Ýñòîíèè 0,1%), 

ðóññêèå – 5% (â Ëàòâèè 28%, Ýñòîíèè 25,7%). Ìíîãèå îðãàíèçàöèè 

ðóññêèõ Ëèòâû, ïî ñðàâíåíèþ ñ ðóññêèìè îðãàíèçàöèÿìè Ëàòâèè è 

Ýñòîíèè, áîëåå óìåðåííûõ âçãëÿäîâ è ëîÿëüíû ïî îòíîøåíèþ ê Ëèòâå. 

Êðîìå òîãî, â îòëè÷èå îò Ëàòâèè, â êîòîðîé ðóññêîÿçû÷íîå íàñåëåíèå 

ñêîíöåíòðèðîâàíî â áîëüøèõ ãîðîäàõ, à â Ðèãå è Äàóãàâïèëñå ñîñòàâëÿþò 

áîëüøèíñòâî, â Ëèòâå áîëüøàÿ ÷àñòü ðóññêèõ ïðîæèâàåò â îñíîâíîì 

â Þãî-Âîñòî÷íîé Ëèòâå è âîêðóã Çàðàñàé, à òàêæå â Âèëüíþñå, 

Êëàéïåäå è Âèñàãèíàñå (â Âèñàãèíàñå îíè ñîñòàâëÿþò áîëüøèíñòâî). 

Â Ýñòîíèè ðóññêîÿçû÷íûì ñ÷èòàåòñÿ ñåâåðî-âîñòî÷íûé ðåãèîí (Íàðâà), 

à òàêæå Òàëëèí. 

Åùå îäíî îòëè÷èå Ëèòâû îò Ëàòâèè è Ýñòîíèè – ýòî ïîëüñêîÿçû÷íîå 

ìåíüøèíñòâî – â Ëèòâå îíî ñàìîå áîëüøîå. Êàê ïî íàöèîíàëüíîé, 

òàê è ãîñóäàðñòâåííîé îðèåíòàöèè îíî îòëè÷àåòñÿ îò òîãî, 

÷òî áûëî â ýïîõó ÂÊË. Ïîñêîëüêó êðåñòüÿíå Þãî-Âîñòî÷íîé Ëèòâû 

ñëàâÿíèçèðîâàëèñü îòíîñèòåëüíî ïîçäíî – â XIX-XX ââ., âëàäåíèå 

ïîëüñêèì ÿçûêîì òîãäà óæå ñâÿçûâàëîñü ñ ïîëüñêîñòüþ è ïîëîíîôèëèåé, 

ïîëüñêîÿçû÷íûå æèòåëè Ëèòâû îðèåíòèðîâàëèñü íà Ïîëüøó, 

à íå íà Ëèòâó èëè òåîðåòè÷åñêóþ ÐÎÍ. Ñðåäèííàÿ Ëèòâà Æåëèãîâñêîãî 

áûëà ëèøü ïðîìåæóòî÷íûì øàãîì ïî ðàñøèðåíèþ íàöèîíàëüíîé 

ïîëñüêîçÿû÷íîé Ïîëüøè ïîä ïðèêðûòèåì ÐÎÍ (ìåæäó ïðî÷èì, áåç 

ó÷åòà æåëàíèÿ Ëèòâû íà åå âîññîçäàíèå, ïîýòîìó â 1922 ãîäó ýòîãî 

ëþìïåíà èñïîëüçîâàëè äëÿ èíñöåíèðîâêè ïðèñîåäèíåíèÿ òàê íàçûâàåìîé 

Ñðåäèííîé Ëèòâû ê Ïîëüøå). Êðîìå òîãî, ïîëÿêè Ëàòâèè â 1990 

ãîäó áûëè ñòîðîííèêàìè åå íåçàâèñèìîñòè, ìåæäó òåì, â Ëèòâå áûëè 

ïîïûòêè ñîçäàòü ñëàâÿíîÿçû÷íîå àâòîíîìíîå îáðàçîâàíèå â ñîñòàâå 

óìèðàâøåãî ÑÑÑÐ è îòäåëèòü åãî îò Ëèòâû. 

Íàöèîíàëüíàÿ è ÿçûêîâàÿ ïîëèòèêà â Ïîëüøå êóäà áîëåå ðàäèêàëüíà, 

÷åì â Ëèòâå – ýòî â ïåðèîä 1920-1939 ãã. è âî âðåìÿ Âòîðîé 

ìèðîâîé âîéíû èñïûòàëè íà ñåáå ëèòîâöû Âèëüíþññêîãî êðàÿ. Íå 

ìåíÿåòñÿ îíà è ñåãîäíÿ – íåñìîòðÿ íà ïðèñîåäèíåíèå ïîñëå Âòîðîé 

ìèðîâîé âîéíû íîâûõ çàïàäíûõ çåìåëü, â Ïîëüøå ïîëÿêàìè ñåáÿ 

ñ÷èòàþò 97% æèòåëåé (â Ëèòâå ëèòîâöàìè ñåáÿ ñ÷èòàþò 83%, â Ëàòâèè 

ëàòûøàìè – 59%, â Ýñòîíèè ýñòîíöàìè – 69%). 

Â ãëàçà áðîñàåòñÿ ñõîäñòâî äåÿòåëüíîñòè ïîëüñêèõ ïîëèòèêàíîâ â 

Ëèòâå è èõ ðóññêèõ êîëëåã â Ëàòâèè è Ýñòîíèè: è çäåñü, è òàì îíè 

âîñõèùàþòñÿ îêêóïàöèîííûì ïðîøëûì, òîëüêî â Ëèòâå – æåëèãîâñêîé, 

à òàì – ñòàëèíñêîé, è çäåñü, è òàì îêêóïàíòîâ è èõ ëèäåðîâ 

íàçûâàþò ãåðîÿìè, îñâîáîäèòåëÿìè, îòìå÷àþòñÿ ñâÿçàííûå ñ îêêóïà- 

188


öèîííîé âîéíîé ïðàçäíèêè, ñ òîñêîé âñïîìèíàþòñÿ «ñòàðûå äîáðûå 

âðåìåíà» – Âèëüíþññêèé êðàé âèäèòñÿ â ñîñòàâå Ïîëüøè, Ëàòâèÿ è 

Ýñòîíèÿ – â îáúÿòèÿõ Ðîññèè. Íàêîíåö, è çäåñü, è òàì íàöèîíàëüíîå 

áîëüøèíñòâî ñòðàíû íàçûâàþò ýïèòåòàìè áîëüøåâèñòñêîé ýïîõè: 

íàöèîíàëèñòàìè, ôàøèñòàìè, äàæå íàöèñòàìè. Ïîýòîìó íè÷óòü íåóäèâèòåëüíî, 

÷òî íà ïàðëàìåíòñêèå âûáîðû Èçáèðàòåëüíàÿ àêöèÿ ïîëÿêîâ 

Ëèòâû è Póññêèé àëüÿíñ Ëèòâû èäóò îáùèì ñïèñêîì – èõ, êàê è â 1990 

ãîäó, îáúåäèíÿåò íå òîëüêî ýòíè÷åñêîå, íî è èäåîëîãè÷åñêîå áðàòñòâî. 

Ðàçáðàñûâàíèå ïîëèòè÷åñêèõ óãëåé 

Îäíîé èç âûõîäîê áûë ñïåêòàêëü ïîëüñêèõ âñàäíèêîâ â Âèëüíþññêîì 

êðàå 5-13 èþëÿ ýòîãî ãîäà – îðãàíèçîâàííûé â ÷åñòü Àðìèè 

Êðàéîâîé. Âîèíû ïðîøëè ïîä ïîëüñêèìè ôëàãàìè, ñ ïîëüñêèìè 

ïåñíÿìè, ïðèíÿëè ó÷àñòèå â áîãîñëóæåíèè. Ãàçåòà Tygodnik Wileñszczyzny 

(ïðèëîæåíèå Rota, ¹ 500) ïî ýòîìó ñëó÷àþ ïèñàëà: «Èñòîðèÿ, 

íàïîìèíàþùàÿ ãåðîéñêèå ïîõîäû ïîëüñêîãî âîèíà (…) ïðîäîëæàåò 

æèòü è íóæíà æèòåëÿì Âèëüíþññêîãî êðàÿ. (…) Ñðåäè ìåñòíûõ æèòåëåé 

áûëè òàêèå, ÷üè ïðåäêè ó÷àñòâîâàëè â ïî÷åòíûõ áèòâàõ (ñ Ëèòîâñêîé 

àðìèåé – À.Á.), à ïàìÿòü îá ýòîì æèâåò â èõ ñåðäöàõ è ïåðåäàåòñÿ 

íîâûì ïîêîëåíèÿì». 

Ñîçäàííàÿ â 1993 ãîäó ïðàâèòåëüñòâîì Ëèòîâñêîé Ðåñïóáëèêè èç 

èñòîðèêîâ è þðèñòîâ Êîìèññèÿ ïî îöåíêå äåÿòåëüíîñòè Àðìèè Êðàéîâîé 

â Ëèòâå, óñòàíîâèëà, ÷òî «ïàðòèçàíû Àðìèè Êðàéîâîé â Âîñòî÷íîé 

Ëèòâå (…) ñîâåðøèëè ïðåñòóïëåíèÿ ïðîòèâ ÷åëîâå÷íîñòè, ïî 

ðàçíûì ìîòèâàì òåððîðèçèðîâàëè è óáèâàëè íè â ÷åì íåïîâèííûõ 

ìèðíûõ ãðàæäàí, ãëàâíûì îáðàçîì ëèòîâöåâ». 

Åùå îäèí êàïðèç ïîëèòèêàíîâ ëèòîâñêèõ ïîëÿêîâ – ýòî òðåáîâàíèå 

ïîïîëíèòü ëèòîâñêèé àëôàâèò ïîëüñêèìè áóêâàìè è ïèñàòü ýòèìè 

áóêâàìè ôàìèëèè ïîëÿêîâ â ëèòîâñêèõ ïàñïîðòàõ. Ýòî òðåáîâàíèå 

îáñóæäàåòñÿ äàæå íà ìåæãîñóäàðñòâåííîì óðîâíå. Áûëî áû ïîíÿòíî, 

åñëè áû îíî îáñóæäàëîñü âñåìè çàðóáåæíûìè ñòðàíàìè, ãäå æèâóò 

êðóïíûå ïîëüñêèå îáùèíû (ÑØÀ, Ãåðìàíèÿ, Ëàòâèÿ, Óêðàèíà, Áåëàðóñü 

è äð.). Ìåæäó òåì, ýòîãî òðåáóþò òîëüêî ó ëèòîâñêîãî ïðàâèòåëüñòâà, 

õîòÿ «áîðöû» çà ïðàâà ïîëÿêîâ ñàìè ýòî íå âñåãäà ñîáëþäàþò 

– ßí Öåõàíîâè÷ ïî-ðóññêè áåç óãðûçåíèé ñîâåñòè ïîäïèñûâàëñÿ êàê 

Èâàí Òèõîíîâè÷. 

Â íàñòîÿùåå âðåìÿ Ëèòâà è Ïîëüøà âõîäÿò â îäíè åâðîïåéñêèå 

ñòðóêòóðû, äðóçüÿ-ñîñåäè è ïàðòíåðû. Îíè ìîãëè áûòü ñîþçíèêàìè â 

ïåðâîé ïîëîâèíå ÕÕ âåêà, åñëè áû íå ðåòðîãðàäíûå àìáèöèè ïîëüñêèõ 

ãåíåðàëîâ XVIII âåêà è íåñïðîâîöèðîâàííîå ïðîòèâ Ëèòâû íàñèëèå – 

â ýòîì ñìûñëå ïîñòóïîê Ë. Æåëèãîâñêîãî ïî ñâîåìó öèíèçìó ïðåâîñõîäèò 

äàæå àãðåññèþ Ìîñêâû â îòíîøåíèè Ãðóçèè â àâãóñòå 2008 ãîäà. 

189


Î÷åâèäíî, ÷òî îêêóïàöèÿ Âèëüíþññêîãî êðàÿ ñäåëàëà íåâîçìîæíûì 

âîåííûé ñîþç ïÿòè ñòðàí (Ïîëüøà, Ëèòâà, Ëàòâèÿ, Ýñòîíèÿ, Ôèíëÿíäèÿ), 

ñîçäàíèå êîòîðîãî ïîîùðÿëè Àíãëèÿ è Ôðàíöèÿ è êîòîðûé ïîçäíåå 

òî÷íî ñïðàâèëñÿ áû ñ óìûñëàìè Ãèòëåðà è Ñòàëèíà. 

Îêêóïàöèÿ Âèëüíþññêîãî êðàÿ áûëà îñîáåííî âûãîäíà ñòàëèíñêîé 

Ìîñêâå: ïîääåðæèâàÿ Ëèòâó ïî âèëüíþññêîìó âîïðîñó, îíà â òå÷åíèå 

âñåãî ìåæâîåííîãî ïåðèîäà ññîðèëà ëèòîâöåâ ñ Ïîëüøåé, à òàêæå ñ 

Ëàòâèåé è Ýñòîíèåé, êîòîðûå áûëè âûíóæäåíû äèïëîìàòè÷íî ëàâèðîâàòü 

ìåæäó ìàëåíüêîé ñîþçíèöåé Ëèòâîé è áîëüøîé ñîþçíèöåé 

Ïîëüøåé. Ïîýòîìó ïî÷èòàíèå ìåæâîåííîãî îêêóïàöîííîãî ïåðèîäà 

è êðîâàâûõ «ãåðîåâ» Âòîðîé ìèðîâîé âîéíû â Âèëüíþññêîì êðàå íèêàê 

íå ñî÷åòàåòñÿ ñ ñîâðåìåííûì óêðåïëåíèåì ëèòîâñêî-ïîëüñêèõ 

îòíîøåíèé, à ïîääåðæàíèå ìåæâîåííîé íåòåðïèìîñòè ê Ëèòâå è 

ëèòîâöàì î÷åíü âûãîäíî Êðåìëþ, ó êîòîðîãî â Ëèòâå íåò êðåïêîé 

ðóññêîÿçû÷íîé ïîääåðæêè. Êðîìå òîãî, ýòà ïðîïàãàíäà òîëêàåò íåêîòîðûõ 

æèòåëåé êðàÿ ê òàêèì áåçóìñòâàì, êàêîå ïðîèçîøëî â äåðåâíå 

Äðàó÷ÿé Øèðâèíòñêîãî ðàéîíà – 12 ôåâðàëÿ 1998 ãîäà åå æèòåëü 

ðàññòðåëÿë âñåõ ñâîèõ ñîñåäåé-ëèòîâöåâ. 

Íè â êàêîì äðóãîì çàðóáåæíîì ãîñóäàðñòâå ïîëÿêàì íå ñîçäàíû 

òàêèå óñëîâèÿ è íå ïðåäîñòàâëåíû òàêèå ïðàâà, êàê â Ëèòâå. Íè â êàêîé 

äðóãîé ñòðàíå íå ñîçäàíû òàêèå õîðîøèå óñëîâèÿ ðóññêèì, êàê â 

Ëàòâèè è Ýñòîíèè. Íî âî âñåõ òðåõ ñòðàíàõ âûÿâëÿþòñÿ ïàðàëëåëè – 

÷åì áîëüøå äåëàåòñÿ ñêèäîê ïîëèòèêàíàì íàöìåíüøèíñòâ, òåì áîëüøå 

è íàõàëüíåå ñòàíîâÿòñÿ èõ íîâûå òðåáîâàíèÿ è ïîâåäåíèå âîîáùå. 

Èíòåðåñíî, ãäå íàõîäèòñÿ ïðåäåë. 



http://plistkov.livejournal.com/48620.html 



http://www.materik.ru/print.php?section=analitics&bulsectionid=25596 

http://www.webflaner.ru/news/i195928.html 




+ 

Áåüðàñ, 2008 09 10 10:39 

Àêòóàëüíàÿ ñòàòüÿ îñîáåííî ïðî 

ïîëÿêîâ, ñàì æèâó ñðåäè íèõ è ìîãó 

ïîòâåðäèòü, ÷åì áîëüøå èì ïîáëàæåê 

òåì îíè íàãëåå, à ëèòîâöåâ îíè çà 

ëþäåé íå ñ÷èòàþò. 

190 

_ 

Êðàññ, 2008 09 10 10:23 

×òî èíòåðåñíî, ðóññêèå â Ëàòâèè 

ñìîòðÿò íà Ðîññèþ, ïîòîìó ÷òî îíè 

ðóññêèå, à âîò ëàòûøè â Ëàòâèè ñìîòðÿò 

íå íà Ëàòâèþ, à íà ÑØÀ. Ïàðàäîêñ.


_ 

+ 

to Porosi, 2008 09 10 10:46 

Ðóññêèå ýòî ïîíèìàþò è óñìåõàþòñÿ 

êîãäà ìåñòíûå ïûòàþòñÿ 

äîáèâàòüñÿ èñêëþ÷èòåëüíîñòüþ 

ñâîèõ ãîëîäîìîðîâ :)) 

Vot v etom ty prav: russkije, kotoryje 

do sich por nie mogut soscitat, skolko 

diesiatkov milionov vo vremena 

bolshevikov poteriali svojevo naselenija 

iz za deportacij, goloda, rasstrelov, 

smejutsa, kogda kto to govorit 

o desiatkach tysiac unictozennych 

myrnych zytelej:)) 

ïðàâèëüíî, 2008 09 10 11:51 

âñå òû, Áóòêóñ, ïðàâèëüíî íàïèñàë. 

Àðõèâåðíî, óâû. 

âèëåíñêèé, 2008 09 10 17:33 

×òî Àðìèÿ Êðà¸âà – ýòî áàíäèòñêîå 

ôîðìèðîâàíèå, òî ÿ è áåç Áóòêóñà 

çíàë. Íè÷åãî íîâîãî. 

to mike, 2008 09 10 17:47 

Àâòîð õîòåë íàïîìíèòü, ÷òî â ãîñòÿõ 

âåñòè ñåáÿ íóæíî òàê, êàê íóæíî 

âåñòè ñåáÿ â ãîñòÿõ. Ãîâîðèòü íóæíî 

íà ÿçûêå õîçÿèíà, ñîáëþäàòü çàêîíû 

ýòîãî äîìà. Ñëîâîì âåñòè ñåáÿ 

õîðîøî. Íó à åñëè ÷òî òî è íåóñòðàèâàåò, 

òî ñêàçàòüò õîçÿèíó, ÷òî 

çàâòðà ÿ îò âàñ óõîæó äîìîé. 

Íåçàáóäüòå ïîáëàãîäàðèòèü çà 

ïðîæèòûå ãîäû â åãî äîìå, è îí íà 

ïðîùàíèå Âàñ îáíèìåò è ïîæìåò 

ðóêó. Áóäåì æèòü âðîçü, íî â äðóæáå. 

Aleksotas, 2 to mike, 2008 09 10 

17:57 

À ÿ ïîíÿë èíà÷å. ßçûê òóò íå ïðè 

÷åì. Ñëàâÿí èç ÂÊË íèêòî íå âûãîíÿë, 

èáî îíè íå âîñõâàëÿëè ÷óæèõ 

ãîñóäàðñòâ, íå ïðåäñòàâëÿëè â Ëèòâå 

èíòåðåñû Ìîñêâû èëè Ïîëüøè, à 

ñòîÿëè çà ñâî¸ – ëèòîâñêîå – ãîñóäàðñòâî. 

Íàñìåðòü, åñëè íàäî áûëî. 

ashai, 2008 09 11 06:38 

na kitokios rusø reakcijos ir nesitikëjau. 

Naivus, EMX, 2008 09 11 12:33 

îí çàêëþ÷àåòñÿ â ïî÷èòàíèè 

Ðîññèè. 

191 

Nord, 2008 09 10 10:31 

Áðåä óìåðåííîãî íàöèêà ñ ïîäòàñîâêîé 

è âîëüíîé îäíîñòîðîííåé èíòåðïðèòàöèåé 

íåêîòîðûõ èñòîðè÷åñêèõ ôàêòîâ. 

Î÷åíü íèçêèé óðîâåíü. Íåçà÷åò. 

Ïîðîñü, 2008 09 10 10:35 

Ñìåøíûå òàêèå. 

Íå äàíî èì ïîíÿòü, ÷òî èõ íàíîîêóïàöèè 

íè÷òî ïî ñðàâíåíèþ ñî ÂÎÂ è 

âîéíàìè ñîòðÿñàâøèìè ðîññèþ. Ðóññêèå 

ýòî ïîíèìàþò è óñìåõàþòñÿ êîãäà 

ìåñòíûå ïûòàþòñÿ äîáèâàòüñÿ èñêëþ÷èòåëüíîñòè 

ñâîèõ ãîëîäîìîðîâ. Ýòî çëèò 

ìåñòíûõ è îíè íà÷èíàþò ñâîþ ôàøèñòâóþùèóþ 

ïðîïàãàíäó è ãîí, ÷òî îïÿòü 

çëèò ðóññêèõ. 

ãû, 2008 09 10 12:17 

Âïðèíöèïå Ñòàëèíó áûëî âûãîäíî 

îòäàòü Âèëüíî ëèòîâöàì - òîãäà ïîøëà 

ãðûçíÿ ìåæäó äâóìÿ íàöèîíàëèñòè÷åñ? 

?èìè íàðîäàìè. À ýòî âñåãäà ïîëåçíî. 

À ïîëÿêîâ, êàê òîãäà Æèëèãîâñêîãî, 

ïîääåðæèâàåò íå Êðåìëü (ýòî ïàðàíîÿ), à 

Âàðøàâà. È âñå ãîâîðÿò ïðî ïîñîëüñòâî 

íà óëèöå Ëàòâþ, íî íèêòî äàæå ïðåäñòàâèòü 

íå ìîæåò, ÷òî òâîðèòñÿ â 

ïîëüñêîì ïîñîëüñòâå J 

UUT, àâòîðó, 2008 09 10 12:45 

Èíòåðåñíî áûëî áû ðàçúÿñíåíèå ñëîâ 

“óñòóïêè” è “íàãëåþò”. Ìîæåò, ó 

ïîëÿêîâ è ðóññêèõ ãîëîñ íà âûáîðàõ 

çà÷èòûâàåòñÿ êàê äâà? Èëè ó íèõ 

ïðåèìóùåñòâåííî? ? ïðàâî íà òðóäîóñòðîéñòâî? 

Èëè îíè èìåþò ñêèäêó ïî 

íàëîãàì? À “íàãëåþò” – ýòî ïðàçäíóþò 

íå òå ïðàçäíèêè? Èëè òðàêòóþò èñòîðèþ 

ïî-äðóãîìó? Èëè íà÷èíàþò äåíü íå ñ 

èñïîëíåíèÿ ãèìíà Ëèòâû ïî ñòîéêå 

“ñìèðíî”? Õîòåëîñü áû ðàçúÿñíåíèÿ 

äàííûõ òåðìèíîâ. 

2ÓÓÓ, 2008 09 10 12:47 

Íó ðóññêèå íå ëþáÿò Äÿäþ Ñýìà, à 

ïîëÿêè ñ÷èòàþò ÷òî æèâóò íà ýòíè÷åñêîé 

Ðîäèíå :) 

ÑÏÐÀÂÅÄËÈÂÛÉ, 2008 09 10 19:34 

-Âñòðåòèòü áû òàêóþ ìðàçü, äà îòïèçäîøèòü 

åå òàê, ÷òîá îíà ñóêà äî êîíöà äíåé 

ñâîèõ, êèøêàìè áëåâàëà! Âîò òîãäà áû

+ 

A tot, kto ne poèitaet RoSSiju, tot 

srazu nacist? 

Tadas, Íàøè â áëèæíåì çàðóáåæüå, 

2008 09 11 19:11, 2008 09 11 20:11 

Nieko naujo. Visi þinom, kad “Naði” 

seniai griauna Baltijos valstybes ið 

vidaus. 

Óêðà¿íåöü 2 ïðàãìàòèê, 2008 09 12 

00:20 

Îé, íó íåíàäî ñâîè ïðîáëåìü³ 

ñâàëèâàòü íà Ëèòâó... 

Certus, to Amigo, 2008 09 12 16:01 

Ïðîñòÿò ìíå äðóçüÿ-ëèòîâöû, íî 

çà÷åì òðîãàòü ïðîøëîå... 

Âîò è ÿ ãîâîðþ – çà÷åì òðîãàòü? 

Íàõðåí óñòðîèëè ýòó ïîêàçóõó ñ ÀÊ? 

æóðàâëèê, Amigo, 2008 09 12 16:18 

Ñàì ÿ – ïîëÿê è íå ïîçâîëþ ïëåñòè 

èñòîðè÷åñêîé õó.íè. 

Âî-ïåðâûõ, òû òàêîé æå ïîëÿê, êàê ÿ 

êèòàåö. Âî-âòîðûõ, ïîëÿêè åùå íå 

òàêóþ õ.éíþ ïëåòóò. Î ñâîåé “íåçãèíåëîé”. 

æóðàâëèê, Arnas, 2008 09 13 16:48 

×å òû èñòåðèêóåøü – âåäü àâòîð ïî 

ñóòè äåëà ïðàâ. Ìåäâåäåâ õîòü 

ïîäîæäàë, ïîêà ó Ñààêàøâèëè ñäàñò 

íåðâû è ïîÿâèòñÿ ïîâîä äëÿ ââùäà 

âîéñê â Þæíóþ Îñåòèþ. À ó òâîåãî 

Æåëèãîâñêîãî äàæå ïîâîäà íå áûëî. 

Áîëåå òîãî – íàêàíóíå áûëî ïîäïèñàíî 

Ñóâàëêñêîå ïåðåìèðèå, è Âèëüíî 

Ïîëüøà ïðèçíàëà Ëèòâå. Òàê ÷òî ÷üÿ 

êîðîâà ìû÷àëà, à òâîÿ – ìîë÷àëà. 

Õåõå, 2008 09 14 11:45 

Äà, Âàðøàâà âîþåò íà äâà ôðîíòà – 

è ñ Ðîññèåé è ñ Ëèòâîé :) ×òî 

äåòêàì âïàðèâàþò â ïîëüñêèõ øêîëàõ? 

×òî ñêàçàëà Âàðøàâà. À âû òóò 

äðóæèòü ñåìüÿìè ñîáðàëèñü. 

æóðàâëèê, Ñêèô, 2008 09 13 19:01 

ß íå ðóãàþñü. ß òîëüêî íàïîìèíàþ êîå- 

÷òî, î ÷åì îíè “çàáûëè”. Ìåæäó 

ïðî÷åì, è Äçåðæèíñêèé, è Òóõà÷åâñêèé 

áûëè ñîîòå÷åñòâåííèêè. Íî îá ýòîì 

ïîëÿêè ìîë÷àò. 


192 

_ 

òâàðþãà è äóìàòü çàáûëà î ïîäîáíîé 

õ.éíå, êîòîðóþ îíà òóò ïèøåò… 

ïðàãìàòèê, 2008 09 11 20:21 

Èç ñòàòüè ïîíÿë, ÷òî äëÿ ëèòîâöà âñå 

ïëîõî-è ðóññêèå, è ïîëÿêè,è èõ èñòîðèÿ. 

Âñå òàêè äàëåêî ëèòâå äî åâðîïåéñêîé 

òîëåðàíòíîñòè. 

Arnas, 2008 09 13 15:20 

×èòàë ñ èíòåðåñîì ñòàòüþ ýòîãî ÷åë-êà, 

èçëàãàâøåãî ÑÂÎÞ òî÷êó çðåíèÿ íà 

íåêîòîðûå ôàêòû íàøåé íåïðîñòîé 

èñòîðèè è ïðåòåíäóþùåé íà âíèìàíèå, íî 

äî÷èòàâ äî ÝÒÎÃÎ: “... ïîñòóïîê Ë. 

Æåëèãîâñêîãî ïî ñâîåìó öèíèçìó 

ïðåâîñõîäèò äàæå àãðåññèþ Ìîñêâû â 

îòíîøåíèè Ãðóçèè â àâãóñòå 2008 ãîäà.”, 

– æàëêî ñòàëî íå òîëüêî ïîòðà÷åííîãî 

âðåìåíè, íî è óêðåïèëî âî ìíå óâåðåííîñòü, 

÷òî èñòîðèþ ïèøóò íå èñòîðèêè, à 

ìåðçîïàêîñòíûå ëþäèøêè (íîâåéøèå 

êíèãè ïî èñòîðèè Ëàòâèè, Óêðàèíû è ò.ä. 

íàïèñàíû èìè æå), çàáûâàÿ î òîì, ÷òî 

ëþäè ñåé÷àñ ãðàìîòíûå è ìîãóò ýòîò 

ìóñîð ïðî÷èòàòü. À ýòîò êëèíè÷åñêèé 

áðåä: – “ Íè â êàêîé äðóãîé ñòðàíå íå 

ñîçäàíû òàêèå õîðîøèå óñëîâèÿ ðóññêèì, 

êàê â Ëàòâèè è Ýñòîíèè.” – ñ äîëæíûì 

ïîíèìàíèåì ìîæåò áûòü îöåíåí òîëüêî â 

ëó÷øèõ óíèâåðñèòåòñêèõ êëèíèêàõ 

Âàøèíãòîíà!!! Òàì èìååòñÿ ëó÷øàÿ â 

ìèðå àïïàðàòóðà äëÿ æåëàþùèõ áåçáîëåçíåííî 

óäàëèòü óãðûçåíèÿ ñâîåé ñîâåñòè è 

ñìà÷íî ïëþíóòü â ÷óæóþ äóøó áåçíàêàçàííî. 

(Ê ñîæàëåíèþ, áåçíàêàçàííî...) 

Ñêèô, 2008 09 13 18:52 

Ïóñòü íèêòî è íèêîãäà íå ïóòàåò 

ñîâåòñêîãî áàíäèòà â áóäåíîâêå ñ 

ðóññêèì ÷åëîâåêîì 

Íàäî ñêàçàòü, ÷òî â ýòèõ áóäåíîâêàõ 

áûëî ìíîãî ëàòûøåé, ýñòîíöåâ, åâðååâ, 

íî î÷åíü ìàëî ðóññêèõ. 

Êñòàòè, à êòî áûë ïî íàöèîíàëüíîñòè 

Äçåðæèíñêèé? 

Ñêèô, 2008 09 13 18:54 

Æóðàâëèê, íó ÷òî òû ðóãàåøüñÿ ñ 

ïîëÿêàìè? Ìàëî íàì ëèòîâñêîé 

íåíàâèñòè ê ñëàâÿíàì, òàê åùå è äðóã ñ 

äðóãîì ïåðåðóãàåìñÿ?

KLÛPANTI LIETUVA 

Tarp visø ekonominiø, energetiniø, bankiniø, naftiniø, dujiniø, emigraciniø 

ir panaðiø problemø paskæsta (ar sàmoningai paskandinama) viena 

nepaprastai svarbi problema – Lietuvos lietuviø tautinis orumas. Politikai 

tokiais atvejais vaidina einanèius per þarijas – kad tik kas jø ar visos 

Lietuvos neapkaltintø antisemitizmu, antilenkiðkumu, anti…, anti… Ðitaip 

aklai baiminantis uþminti ant þarijos ir nusideginti nuosavà padà, labai 

daþnai uþminama ant savo tautos þaizdø. 

Slavocentrinë istorijos interpretacija 

Neseniai istorikas A. Bumblauskas pateikë á lietuviø kalbà iðverstà 

dalies lenkø istorikø interpretacijà, pateisinanèià Rytø Lietuvos 1920 m. 

þeligovskinæ okupacijà ir 1922 m. to kraðto aneksijà. Pati interpretacija nestebina 

– toks jau tas istorijos mokslas, – taèiau glumina tai, kad jà pasirinko 

Lietuvos istorikas. Pagal toká pat modelá, tik rusiðkà, pilietiniu karu 

galima pavadinti bei pateisinti ir bolðevikinæ ðalies okupacijà tiek 1919, tiek 

1940 m. – juk Lietuvoje radosi ir V. Kapsuko, ir A. Snieèkaus ðalininkø lietuviø! 

Latvijos bolðevikinæ okupacijà 1919 m. vykdë raudonieji latviø ðauliai 

– kuo tau ne pilietinis karas? Interpretacija nenauja – ponas A. Bumblauskas 

negali neprisiminti sovietmeèio vadovëliø teiginio, jog 1940 m. 

ávykiai Lietuvoje buvo viso labo „tarybø valdþios atkûrimas“, kurià, 

„Lietuvos liaudies ákurtà“, 1919–1920 m. uþgniauþë „burþuaziniai nacionalistai 

ir uþsienio imperialistai“. J. Pilsudskiui ir jo kompanijai Vilniaus 

okupacija irgi buvo tik „ATR atkûrimas“, nors prijungæs „Vidurio Lietuvà“, 

Pilsudskis nebesilaikë jos „vadavimo“ preteksto ir ðalá vadino Rzeczpospolita 

Polska, bet ne Rzeczpospolita Obojga Narodów, tuo parodæs 

tikruosius okupacijos tikslus. 

Ði slavocentrinë ávykiø interpretacija perbraukia visà Lietuvos Respublikos 

pasiprieðinimo svetimai kariuomenei prasmæ ir paniekina kritusiøjø uþ Lietuvos 

nepriklausomybæ atminimà. Klausimas tik vienas: ar pagerëjus santykiams su 

Rusija, nebus „perþiûrëta“ ir Lietuvos kariniø konfliktø su ðia ðalimi istorija? 

„Durniø laivo“ autorius V. Petkevièius irgi tik pilietiniu karu aiðkina 

Lietuvos rezistencijà (pasak jo – banditø veiklà) po II pasaulinio karo. 

Skirtumas tik tas, kad lenkmeèiui pateisinti ði schema Lietuvoje iki ðiol dar 

nebuvo taikoma. Nenuostabu, kad tokia interpretacija tiesiog suþavëjo 

Vilnijos autonomininkus – vieno jø laikraðèio internetinë svetainë susilaukë 

per tûkstanèio egzaltuotø komentarø, ko, atrodo, nëra buvæ per visà to 

laikraðèio internetinæ istorijà. 

193

Silpnøjø politika 


Kad politika kaimynø atþvilgiu yra selektyvi, nieko nestebina. Mat 

kaimynas kaimynui nelygu. Taèiau ir skirtingai orientuodamiesi á kaimynus, 

juos kritikuodami ar adoruodami, þiûrëkime pirmiausia savo interesø. 

Ðiuo metu daugiausia ugnies susilaukia Rusija. Ji „kalta“ dël to, kad mûsø 

televizijos rusifikuotos, kad taksistai garsiai leidþia „Russkoje radio“, kad 

nebeveikia „Druþbos“ naftotiekis, kad bruka Lietuvai nereikalingà „Baltijos 

akademijà“, kad sau naudingai interpretuoja XX a. istorijà (kà, beje, daro 

visos tautos). Bepigu kaltinti Rusijà bûtomis ir nebûtomis nuodëmëmis, kai 

uþ nugaros stovi NATO ir JAV globëjai, kurie slapta ar atvirai irgi nusiteikæ 

antirusiðkai. Taèiau kol mes apsiputojæ keikiam Rusijà, kiti kaimynai tylutëliai 

„prastumia“ á Lietuvà savo interesus, iðstûmæ mûsiðkius. Pabandykit, 

pavyzdþiui, apkaltinti Lenkijà savo interesø ágyvendinimu Lietuvoje mûsø 

interesø sàskaita. Nepavyks, nes savo interesus mes patys iðmainëm á 

kaimynës interesus. Dël hipotetinio elektros tilto, dël partnerystës ar apskritai 

dël ðventos ramybës. Ðaukiam, kad pas mus per daug aukðtøjø mokyklø, 

ðaukëm, kad „Baltijos akademijoje“ Maskva ketino ugdyti Lietuvoje savo 

penktàjà kolonà, bet pabandykit pasiûlyti uþdaryti Baltstogës universiteto 

Vilniaus filialà, ruoðiantá valstybës valdymo specialistus (kurios valstybës?). 

Filialà, kuriame dekanu dirba þmogus, paskelbæs „moksliná“ darbà, pavadintà 

Litewska okupacja Wileñszczyny. 

Tiesa, dvigubus standartus taikom ne mes vieni. Ir ne tik dël svetimø 

aukðtøjø mokyklø. Pabandykit pareikalauti ið Lenkijos leisti Punske bei 

Seinuose ant savivaldybës ir kitø valdþios pastatø raðyti iðkabas ne tik 

lenkø, bet ir lietuviø kalba. Bijot, kad Lenkijai tai gali nepatikti? Pabandykit 

uþdëti apinasrá Vilniaus ir Ðalèininkø rajonø savivaldybiø savivalei, 

valstybinës kalbos ástatymo ignoravimui, konstituciniø teisiø paþeidinëjimams 

priimant á darbà, „reorganizuojant“ lietuviðkas Vilnijos mokyklas, 

tyèiojimuisi ið Lietuvos, statant Vilnijoje paminklus þeligovskininkams 

ir „krajovcams“, propaguojant rezervatiná parapiná ðovinizmà. Nebandysit? 

Bijote, kad vietiniai karaliukai ims rëkti, jog pradëjot kampanijà prieð 

„polskoðè na Vilenðèyzne“? O jie tikrai ims rëkti. Ir juo labiau jûs gûðitës, 

juo garsiau jie rëks. 

Ar jûs matëte rusø staèiatikiø popà, vaikðtantá po Vilniø su virgule ir 

ieðkantá kapiniø? Ar jûs matët popà, kumðèiais puolantá fotografà? Teisybë 

– nematët. Jei bûtumët matæ, bûtumët pakëlæ didþiulá triukðmà. O þydø 

rabinà? Matët. Ir þinote, kodël tylit? Kodël po chuliganiðko iðpuolio leidote 

jam iðvykti? Kodël tylite, kai lietuvius n-tàjá kartà apðaukia þydðaudþiø 

tauta? Ogi bijote duoti atkirtá, nes bijote bûti apkaltinti antisemitizmu. 

Bijote gauti riksmø ar moralø ið JAV Senato, kur þydai savo lobistø turi 

nepalyginamai daugiau nei rusai. Susidaro áspûdis, jog þydø ekstremistams 

netgi naudinga provokuoti antisemitines nuotaikas, kaip ir Vilniaus lenkø 

194

ekstremistams – antilenkiðkas, nes visa tai duoda dividendø: duoda 

konsoliduojantá prieðo ávaizdá ir naiviø rëmëjø paramà kovai su „prieðu“. 

Tada galima vaidinti aukà ir laukti aukojamø pinigø. Jûs tai þinot, todël 

sakot: „Nesinori pasiduoti provokacijai“. Bet þinokite ir kitkà – ðità jûsø 

nenorà puikiai jauèia kita pusë ir tuo sëkmingai naudojasi. Toji pusë mato 

jus klûpanèius ið bejëgiðkumo ir nesugebanèius keisti situacijà lietuviø 

tautos naudai. Laiko jus klûpanèiais klumpëtais nemokðomis baudþiauninkais, 

atëjusiais á politikà. Jei nesugebate bûti Lietuvos politikais, ko 

tada lindot á politikà? 

Þiniasklaidoje vis pasirodo praneðimø apie nubaustus asmenis uþ 

antisemitinæ propagandà, uþ seksualiniø maþumø atstovø niekinimà. 

Nubaustus pagrástai. Bet ar yra nubaustas bent vienas nelietuvis internautas, 

raðæs antilietuviðka neapykanta persunktus ðovinistinius komentarus? 

Ar mums pakanka ryþto patraukti atsakomybën uþ lietuvio garbës 

ir orumo áþeidimà? Uþ iðsityèiojimà ið Lietuvos valstybingumo, Lietuvos 

istorijos, etnokultûros? 

Orûs nemëgsta klûpanèiø. Orûs gerbia tik oriuosius, save gerbianèius. 

Tad Lietuvos politikams palinkëèiau vieno: gerbkim kitas tautas, bet 

neuþmirðkim ir lietuviø. Mes irgi tauta. Liaukitës klûpojæ – ne tam jus 

rinkome! 

Publikuota 





http://www.biteplius.lt/lt/2content.content_view_club/1957745- 

=(1084826052 


Komentarai 


+ 

Juodas jautis, 2008 11 04 13:30 

Puikus, savalaikis ir labai reikalingas 

straipsnis. 

lietuvis, 2008 11 04 13:30 

teisingas straipsnis, tik ar kas nors 

iðgirs autoriaus kreipimàsi? 

pilietis, 2008 11 04 13:45 

Geriau orûs, kad ir neturtingi. 

Orumas taip pat turtas, á pinigus 

neverèiamas. 


195 

_ 

Aiman, 2008 11 04 15:22 

Ne ne ne. Atsisakau rimtai vertinti 

situacijà, kai kalbininkas vieðai kritikuoja 

istorijos mokslø daktaro nuomonæ 

istorijos klausimais. 

Ádomu, kaip reaguotø A.Butkus, jei 

A.Bumblauskas pradëtø já mokyti 

lietuviø pravardþiø genezës (A.Butkus 

yra apsigynæs disertacijà „Lietuviø 

pravardës“)? Tikriausiai skaniai 

juoktøsi. 

Bet, atrodo, Lietuvoje istorijà iðmano

+ 

p, 2008 11 04 14:00 

Pagalau nors kas nors prabilo. Pagarba. 

d, 2008 11 04 14:19 

virðûnëse verslininkai, o ne patriotai. 

verslininkai klûpës ar kojas buèiuos, 

nes lenkiasi pinigui. Ko gi norëti 

Kaubojus, 2008 11 04 14:28 

Pasiraðau abiem rankom. Gryna 

teisybë, kad mûsø vadai yra kinkadrebiai 

ir nuolankûs prieð didesnius. Ypaè / 

.../ buvæ komunistai; ið jø kailio taip ir 

dvokia tas nuolankus internacionalizmas, 

kuris reiðkë rusinimà prie 

sovietø, o dabar lenksis bet kam 

didesniam stipresniam ar áþûlesniam. 

Tas vergo kompleksas ásëdæs iki kaulo; 

uþtenka prof. Landsbergiui pasakyti 

visà tiesà apie Rusijà, kaip choras 

vergø ima klykti:”nepykdykim rusø, 

nes dujas pabrangins”. Pusë komentatoriø 

yra vergiðkai ásitikinæ, kad mes 

turim lankstytis prieð Kremliø ir kad 

dël nekokiø santykiø mes esam patys 

kalti. Galø gale ir patys mes esam 

vergai, jeigu iðsirenkam á valdþià tokius 

paèius vergus, kuriems linksta nugara ir 

iðtásta lieþuvis, tik pamaèius didesná 

uþpakalá. Ugdykim jaunà kartà lietuvybës 

dvasia – ið tø susilenkusiø seniø 

vergo dvasios jau ir su pagaliu neiðmuði. 

Aiðku, kad jie daro labai neigiamà 

átakà; daugelis mano ,kad taip ir turi 

bûti. Kas tada iðauga? Nauji vergai? 

Ne valstybë, o teritorija /../ 2008 11 

04 15:21 

Anot /.../ Vytauto Radþvilo, „Seniai 

buvo aiðku, kad Lietuva nëra jokia 

parlamentinës demokratijos ðalis: buvo 

tik graþi demokratijos iðkaba. Atkûrusi 

nepriklausomybæ ji net netapo tikra 

valstybe, o paprasèiausiai yra teritorija, 

dël kurios kontrolës ðtai jau 

keliolika metø grumiasi nomenklatûriniai-oligarchiniai 

klanai“. Politologo 

teigimu, ðiomis aplinkybëmis 

nepajëgë susiformuoti nei valstybinis 

poþiûris á ðalies reikalus, nei tikros 

valstybës institucijos, kuriomis dabar 


196 

_ 

visi iki vieno, pradedant muzikologais 

ir baigiant lituanistais. Ir iðmano geriau 

nei profesionalûs istorikai. Tad pasijuokim. 

Ju, 2008 11 04 15:57 

Lietuvos tradicijos yra daugiatautiðkumas 

ir daugiakalbystë. Butkus verèia 

tiesiog paþodþiui Hitlerio naciø 

partinius ðûkius “Deutschland, 

erwache”, “Deutsche, ehren sich, 

(kaufen nicht bei den Juden)” ir tiki 

nebaudþiamumu. Lenkai dabar Lietuvoje 

7 proc. tautine mazuma, lygiai 

tiek Lietuvoje 1940 m. buvo zydu. 

Ðitas þmogus siekia tarpusavio nepastikëjimo 

ir prieðiðkumo. Lygiai taip vos 

prieð deðimtmetá prieð savo maþumas 

agitavo serbø ir kroatø nacionalistai 

profesoriai, provokavo banditizmà. 

Prie ko tai privedë? prie banditizmo ir 

niekuo dëtø þmoniø, moterø ir vaikø 

dviejø ðimtø tûkstanèiø þudyniø. Jei 

tokios targedijos neiðvengë kultûringesnë 

Bosnija, kaip to iðvengs Lietuva? 

Ið esmës, Butkus yra Stalino 

bolðevikø ir Hitlerio naciø ideologijø 

propagandistas, skatintis banditizmà ir 

vedantis Lietuvà á katastrofà. 

hm, 2008 11 04 17:28 

beje, kaip jus manot – jei as pavadinu 

Lietuva valstybe okupante? Tai 

lietuvio orumo izeidimas ar karti tiesa? 

kutley, 2008 11 04 19:57 

Juokingas straipsniukas. “Mûsiðkius 

muuuða!” – kaip tai paþástama. Nerasi 

tautos ir valstybës, kuriose tokios 

nuomonës nebûtø populiarios, greta visø 

kitø sàmokslo teorijø. Taip kad mes ne 

vieniði “nuskriaustøjø” gretose :) 

Aristotelis, 2008 11 04 20:39 

Lietuviai buvo ir tebera yra bejegiai 

debatuose, gincuose ir savo teisumo 

irodinejime. Nemoka jie rinkti ir 

pateikti argumentus, o zodis retorika 

jiems siejasi su surio rusimi, matomai. 

Visas sis trukumas turi buti kompensuojamas 

“orumu”, “rimtumu” ir netgi

+ 

vadinamos interesø grupiø priedangos, 

arba „stogai”, po kuriais vyksta klanø 

grumtynës 

Krapsas, 2008 11 04 15:24 

Ale rimtos kalbos prasidëjo po 

komuniûgø pralaimëjimo..... 

GERAI!!!!!!!!!!!!!!! 

Paulius, 2008 11 04 15:37 

Lietuvos valdininkams ir politikams 

reikia iðmokti draugauti su lenkais 

nenuolaidþiaujant, o lenkams reikia 

iðmokti nekaulyti kaip kokiems 

dvasios ubagams. 

2to to Autoriui, 2008 11 05 11:32 

arba uzdaru grupiu itraukimo i pagrindine 

kulturine-politine tauta programas. 

Naivus esi. Kaip tu átrauksi Vilniaus lenkà á 

bendrà Lietuvos kultûrà, jeigu jie izoliuojasi 

nuo jos ne tik kultûriðkai, bet ir teritoriðkai? 

Jei laikosi pilsudskinio Lietuvos 

skirstymo á “vilenskà” ir “kovenskà”? Jei 

lenkiðkasis ðovinizmas ir antilietuviðka 

arogancija dar nuo caro laikø tapo jø 

etninio sàmoningumo akcentu. 

xyz, 2008 11 06 11:22 

Lenkijai yra naudinga vilkinti tà klausimà, 

nes elektros tilto pretekstu ji gali reikalauti 

ið Lietuvos nuolaidø kitose srityse. Juo 

ilgiau tilto nebus, juo daugiau nuolaidø bus. 

Rokas, 2008 11 05 11:33 

Puikus straipsnis. Daþnai spjaudome ant 

savo valstybës ar jø institucijø, pamirðdami, 

kad tai esame mes patys. 

to ir, 2008 11 05 17:15 

Rinau atvejis tik dar kartà patvirtina, jog 

Butkus teisus. 

Aurelijui, 2008 11 06 12:53 

Nestatyk visko ant galvos. Straipsnyje 

nekvestionuojama partnerystë nei su 

Lenkija, nei su JAV. Smerkiamas tik mûsø 

paèiø elgesys, nes jis yra ne kaip parneriø, 

o kaip klusniø vasalø. Be to, su Lenkija 

galëjom bûti geri partneriai jau nuo 1920 

m., jei ne Þeligovskio agresija prieð 

tuometinæ Lietuvos Respublikà. Ir bûtume 

ðventæ tos partnerystës jubiliejø. 


197 

_ 

“tautiniu lyriskumu”. 

O is salies atrodo apgailetinai. 

isrorikas, 2008 11 04 21:36 

Bukas, nekompetetingas ir ksenofobiskas 

straipsnis paropdantis visa 

smulkmeniskos sielos valstiecio 

mentaliteta. 

w, 2008 11 04 21:41 

Kaip atsiprasau, filologas, bando 

svarstyti apie profesonaliu istoriku 

darbus... Bumblausko negirdejau 

snekant apie latviu ar lietuviu kalbos 

ypatybes. 

Marius, 2008 11 10 09:42 

Kvailas, neiðmananèio þmogaus 

straipsnis. Kada kalbininkai galø gale 

supras, kad jie kaip istorikai yra 

visiðkai niekas. 

Znawca, 2008 11 05 15:24 

Panie Butkus! jak moýesz takie “bajki” 

pisaã, to nie wypada ogùupiaã tak litewski 

naród 

Aurelijus, 2008 11 06 12:44 

Dauguma politiku gali tiketis prorusiskos 

ziniasklaidos ir tamsuoliu paramos 

pasirinkdami populizma ir nuvertindami 

nepriklausomybes ideja ir vakarietiska 

orientacija. Net sio straipsnio autorius 

piktintis lenkais ir zydais sugeba tik 

kazkaip netiesiogiai teigiamai atsiliepdamas 

apie rusus. Jau nieko naujo, kai 

delfyje kurstomos antilenkiskos, antizydiskos, 

antiamerikietiskos ir aplamai 

antivakarietiskos nuotaikos. Siame 

straipsnyje tas pats gali buti ivyniota i 

patriotizmo apvalkaleli...Daug kam 

nepatinka musu partneryste su Lenkija, 

geri santykiai su JAV. Tikrai nenoreciau 

teisinti Bumblausko. Televisija ir spauda 

visada turi dideli poveiki formuojant 

zmoniu nuomone ir cia visda gali buti 

finansavimas is penktosios kolonos ar kaip 

ten bepavadintume...


ÊÎËÅÍÎÏÐÅÊËÎÍÅÍÍÀß ËÈÒÂÀ 

Ñðåäè âñåõ ýêîíîìè÷åñêèõ, ýíåðãåòè÷åñêèõ, áàíêîâñêèõ, íåôòÿíûõ, 

ãàçîâûõ, ýìèãðàöèîííûõ è ïðî÷èõ ïðîáëåì òîíåò (èëè óìûøëåííî 

òîïèòñÿ) îäíà íåîáû÷àéíî âàæíàÿ ïðîáëåìà – íàöèîíàëüíîå äîñòîèíñòâî 

ëèòîâöåâ Ëèòâû. 

Ïîëèòèêè â òàêèõ ñëó÷àÿõ èçîáðàæàþò ñòóïàþùèõ ïî óãëÿì – òîëüêî 

÷òîáû íèêòî èõ èëè âñþ Ëèòâó íå îáâèíèë â àíòèñåìèòèçìå, àíòèïîëüñêîñòè, 

àíòè…, àíòè… Òàê, ñëåïî îïàñàÿñü íàñòóïèòü íà ãîðÿ÷èé 

óãîëü è îæå÷ü ñòóïíþ, î÷åíü ÷àñòî íàñòóïàþò íà ðàíû ñâîåãî íàðîäà. 

Ñëàâîöåíòðèñòñêàÿ èíòåðïðåòàöèÿ èñòîðèè 

Íåäàâíî èñòîðèê À. Áóìáëàóñêàñ ïðåäñòàâèë ïåðåâåäåííóþ íà 

ëèòîâñêèé ÿçûê èíòåðïðåòàöèþ íåêîòîðûõ ïîëüñêèõ èñòîðèêîâ, îïðàâäûâàþùóþ 

îêêóïàöèþ Âîñòî÷íîé Ëèòâû â 1920 ãîäó Ë. Æåëèãîâñêèì 

è àííåêñèþ êðàÿ â 1922 ãîäó. Ñàìà èíòåðïðåòàöèÿ íå óäèâëÿåò – òàêàÿ 

óæ ýòî íàóêà èñòîðèÿ, îäíàêî ñìóùàåò òî, ÷òî åå âûáðàë ëèòîâñêèé 

èñòîðèê. Ïî òîé æå ìîäåëè, òîëüêî ðóññêîé, ãðàæäàíñêîé âîéíîé 

ìîæíî íàçâàòü è îïðàâäàòü è îêêóïàöèþ ñòðàíû áîëüøåâèêàìè êàê â 

1919 ã., òàê è â 1940 ã. – âåäü â Ëèòâå áûëè ñòîðîííèêè Â. Êàïñóêàñà è 

À. Ñíå÷êóñà. 

Áîëüøåâèñòñêóþ îêêóïàöèþ Ëàòâèè â 1919 ã. îñóùåñòâëÿëè ëàòûøñêèå 

ñòðåëêè – ÷åì íå ãðàæäàíñêàÿ âîéíà? Èíòåðïðåòàöèÿ íå íîâà – 

ãîñïîäèí Áóìáëàóñêàñ íå ìîæåò íå âñïîìíèòü óòâåðæäåíèÿ ñîâåòñêîãî 

ó÷åáíèêà, ÷òî â 1940ã. ñîáûòèÿ â Ëèòâå áûëè âñåãî ëèøü «âîññòàíîâëåíèåì 

ñîâåòñêîé âëàñòè», êîòîðóþ, «ñîçäàííóþ ëèòîâñêèì íàðîäîì», 

â 1919-1920ãã. çàãëóøèëè «áóðæóàçíûå íàöèîíàëèñòû è èíîñòðàííûå 

èìïåðèàëèñòû». Äëÿ Ïèëñóäñêîãî è åãî êîìïàíèè îêêóïàöèÿ 

Âèëüíþñà òîæå áûëà âñåãî ëèøü «âîññòàíîâëåíèåì Ðåñïóáëèêîé Oáîèõ 

Hàðîäîâ», õîòÿ, ïðèñîåäèíèâ «Ñðåäèííóþ Ëèòâó», Ïèëñóäñêèé íå 

ïðèäåðæèâàëñÿ ïðåäïîñûëîê åå «îñâîáîæäåíèÿ» è íàçûâàë ñòðàíó 

Ïîëüñêîé Ðåñïóáëèêîé, íî íå Ðåñïóáëèêîé Oáîèõ Hàðîäîâ, ïðîäåìîíñòðèðîâàâ 

òåì íàñòîÿùèå öåëè îêêóïàöèè. 

Ýòà ñëàâîöåíòðèñòñêàÿ èíòåðïðåòàöèÿ ñîáûòèé ïåðå÷åðêèâàåò âåñü 

ñìûñë ñîïðîòèâëåíèÿ Ëèòîâñêîé Ðåñïóáëèêè ÷óæîé àðìèè è îñêîðáëÿåò 

ïàìÿòü ïîãèáøèõ çà íåçàâèñèìîñòü Ëèòâû. Âîïðîñ òîëüêî îäèí: 

íå áóäåò ëè «ïåðåñìîòðåíà» èñòîðèÿ âîåííûõ êîíôëèêòîâ Ëèòâû ñ 

Ðîññèåé ïîñëå óëó÷øåíèÿ îòíîøåíèé ñ ýòîé ñòðàíîé? 

Àâòîð «Êîðàáëÿ äóðàêîâ» Â. Ïÿòêÿâè÷þñ ñîïðîòèâëåíèå Ëèòâû (ïî 

åãî ñëîâàì – äåÿòåëüíîñòü áàíäèòîâ) ïîñëå Âòîðîé ìèðîâîé âîéíû 

198

òîæå îáúÿñíÿåò òîëüêî ãðàæäàíñêîé âîéíîé. Ðàçíèöà ëèøü â òîì, ÷òî 

äëÿ îïðàâäàíèÿ ïåðèîäà âîññòàíèÿ 1863 ãîäà â Ëèòâå äî ñèõ ïîð ýòà 

ñõåìà åùå íå èñïîëüçîâàëàñü. Íåóäèâèòåëüíî, ÷òî òàêàÿ èíòåðïðåòàöèÿ 

ïðîñòî î÷àðîâàëà ñòîðîííèêîâ àâòîíîìèè Âèëüíþññêîãî êðàÿ – íà 

ñàéòå îäíîé èõ èíòåðíåò-ãàçåòû ïîÿâèëîñü áîëåå òûñÿ÷è ëèêóþùèõ 

êîììåíòàðèåâ, ÷åãî íå íàáëþäàëîñü â òå÷åíèå âñåãî ñóùåñòâîâàíèÿ 

ýòîé ãàçåòû. 

Ïîëèòèêà ñëàáûõ 


Íèêîãî íå óäèâëÿåò òî, ÷òî ïîëèòèêà â îòíîøåíèè ñîñåäåé ÿâëÿåòñÿ 

ñåëåêòèâíîé. Ñîñåä ñîñåäó ðîçíü. Íî äàæå ñ ðàçíîé îðèåíòàöèåé íà 

ñîñåäåé, êðèòèêóÿ èõ èëè âîñõèùàÿñü èìè, ìû ïðåæäå âñåãî äîëæíû 

ó÷èòûâàòü ñâîè èíòåðåñû. 

Â íàñòîÿùåå âðåìÿ ñàìûé áîëüøîé îãîíü íàïðàâëåí íà Ðîññèþ. 

Îíà «âèíîâàòà» â ðóñèôèêàöèè ëèòîâñêèõ òåëåêàíàëîâ, â òîì, ÷òî 

òàêñèñòû ñëóøàþò «Ðóññêîå ðàäèî» íà ïîëíóþ ãðîìêîñòü, â òîì, ÷òî 

íå ðàáîòàåò íåôòåïðîâîä «Äðóæáà», ÷òî Ëèòâå íàâÿçûâàþò íåíóæíóþ 

Áàëòèéñêóþ àêàäåìèþ, â âûãîäíîé äëÿ ñåáÿ èíòåðïðåòàöèè èñòîðèè 

ÕÕ âåêà (òàê, âïðî÷åì, äåëàþò âñå íàðîäû). 

Ëåãêî îáâèíÿòü Ðîññèþ â íàñòîÿùèõ è ìíèìûõ ãðåõàõ, êîãäà çà 

ñïèíîé ñòîÿò ïîïå÷èòåëè ÍÀÒÎ è ÑØÀ, êîòîðûå òàéíî èëè îòêðûòî 

òîæå íàñòðîåíû ïðîòèâ Ðîññèè. Íî ïîêà ìû ñ ïåíîé ïðîêëèíàåì 

Ðîññèþ, äðóãèå ñîñåäè âòèõàðÿ «ïðîòàëêèâàþò» â Ëèòâó ñâîè èíòåðåñû, 

âûòåñíÿÿ íàøè. Ïîïðîáóéòå, ê ïðèìåðó, îáâèíèòü Ïîëüøó â îñóùåñòâëåíèè 

ñâîèõ èíòåðåñîâ â Ëèòâå çà ñ÷åò íàøèõ èíòåðåñîâ. Íå 

ïîëó÷èòñÿ, ïîòîìó ÷òî ñâîè èíòåðåñû ìû ïðîìåíÿëè íà èíòåðåñû 

ñîñåäêè. Ðàäè ãèïîòåòè÷åñêîãî ýëåêòðîìîñòà, ïàðòíåðñòâà è âîîáùå 

ñâÿòîãî ñïîêîéñòâèÿ. Êðè÷èì, ÷òî ó íàñ ñëèøêîì ìíîãî âóçîâ, êðè- 

÷àëè, ÷òî Ìîñêâà â Áàëòèéñêîé àêàäåìèè ïëàíèðîâàëà âîñïèòûâàòü 

ïÿòóþ êîëîííó, íî ïîïðîáóéòå ïðåäëîæèòü çàêðûòü âèëüíþññêèé 

ôèëèàë Áåëîñòîöêîãî óíèâåðñèòåòà, ãîòîâÿùåãî ñïåöèàëèñòîâ â îáëàñòè 

ãîñóäàðñòâåííîãî óïðàâëåíèÿ (êàêîé ñòðàíû?). 

Ïðàâäà, äâîéíûå ñòàíäàðòû èñïîëüçóåì íå òîëüêî ìû. È íå òîëüêî 

â âîïðîñàõ èíîñòðàííûõ âóçîâ. Ïîïûòàéòåñü ïîòðåáîâàòü ó Ïîëüøè 

ïèñàòü â Ïóíñêå è Ñåéíàõ âûâåñêè íå òîëüêî ïî-ïîëüñêè, íî è ïîëèòîâñêè. 

Áîèòåñü, ÷òî Ïîëüøå ýòî ìîæåò íå ïîíðàâèòüñÿ? 

Ïîïûòàéòåñü îáóçäàòü ñâîåâîëèå ñàìîóïðàâëåíèé Âèëüíþññêîãî è 

Øàëü÷èíèíêàéñêîãî ðàéîíîâ, èãíîðèðîâàíèå çàêîíà î ãîñóäàðñòâåííîì 

ÿçûêå, íàðóøåíèå êîíñòèòóöèîííûõ ïðàâ ïðè ïðèíÿòèè íà 

ðàáîòó, «ðåîðãàíèçàöèþ» ëèòîâñêèõ øêîë Âèëüíþññêîãî êðàÿ, îòêðûòèå 

ïàìÿòíèêîâ ïîñîáíèêàì Æåëèãîâñêîãî è «êðàéîâöàì», ïðîïàãàíäó 

ðåçåðâàöèîííîãî ïðèõîäñêîãî øîâèíèçìà. Íå áóäåòå? Áîèòåñü, ÷òî 

199


ìåñòíûå êîðîëüêè íà÷íóò âîïèòü î íà÷àëå êàìïàíèè ïðîòèâ «ïîëüñêîùè 

íà Âèëåíùèçíå»? À îíè òî÷íî íà÷íóò. È ÷åì áîëüøå âû áóäåòå 

ñòàðàòüñÿ èõ óòèõîìèðèòü, òåì ãðîì÷å îíè áóäóò âîïèòü. 

Âèäåëè ëè Âû ïðàâîñëàâíîãî ïîïà, ðàñõàæèâàþùåãî ïî Âèëüíþñó 

â ïîèñêàõ êëàäáèùà? Âèäåëè ëè âû ïîïà, íàáðàñûâàþùåãîñÿ ñ êóëàêàìè 

íà ôîòîãðàôà? Äåéñòâèòåëüíî – íå âèäåëè. Åñëè áû âèäåëè, òî 

ïîäíÿëè áû áîëüøîé øóì. À åâðåéñêîãî ðàââèíà? Âèäåëè. È çíàåòå 

ïî÷åìó ìîë÷èòå? Ïî÷åìó ïîñëå õóëèãàíñêîé âûõîäêè ïîçâîëèëè åìó 

óåõàòü? Ïî÷åìó ìîë÷èòå, êîãäà ëèòîâöåâ â í-íûé ðàç îáçûâàþò íàðîäîì 

óáèéö åâðååâ? Áîèòåñü äàòü îòïîð, òàê êàê áîèòåñü îáâèíåíèé â 

àíòèñåìèòèçìå. Áîèòåñü ðîçîã è ïîó÷åíèé Ñåíàòà ÑØÀ, â êîòîðîì ó 

åâðååâ ñâîèõ ëîááèñòîâ êóäà áîëüøå, ÷åì ó ðîññèÿí. 

Ñêëàäûâàåòñÿ âïå÷àòëåíèå, ÷òî åâðåéñêèì ýêñòðåìèñòàì äàæå 

âûãîäíî ïðîâîöèðîâàòü àíòèñåìèòñêèå íàñòðîåíèÿ, êàê è âèëüíþññêèì 

ïîëüñêèì ýêñòðåìèñòàì – àíòèïîëüñêèå, òàê êàê âñå ýòî ïðèíîñèò 

äèâèäåíäû: ñîçäàåòñÿ êîíñîëèäèðîâàííûé îáðàç âðàãà è ïîëó÷àåòñÿ 

ïîääåðæêà íàèâíûõ ñòîðîííèêîâ â áîðüáå ñ «âðàãîì». Òîãäà ìîæíî 

èçîáðàæàòü æåðòâó è æäàòü ïîæåðòâîâàíèé. Âû çíàåòå ýòî è ïîýòîìó 

ãîâîðèòå «Íå õî÷ó ïîääàâàòüñÿ íà ïðîâîêàöèþ». Íî çíàéòå è äðóãîå – 

âàøå íåæåëàíèå ÷óâñòâóåò äðóãàÿ ñòîðîíà è ñ óñïåõîì ýòèì ïîëüçóåòñÿ. 

Òà ñòîðîíà âèäèò âàñ êîëåíîïðåêëîíåííûìè â áåññèëèè è 

íåñïîñîáíûõ èçìåíèòü ñèòóàöèþ â ïîëüçó ëèòîâñêîãî íàðîäà. Ñ÷èòàþò 

âàñ êîëåíîïðåêëîíåííûìè êðåïîñòíûìè íåó÷àìè â äåðåâÿííûõ áàøìàêàõ, 

êîòîðûå ïðèøëè â ïîëèòèêó. Åñëè âû íå ñïîñîáíû áûòü ëèòîâñêèìè 

ïîëèòèêàìè, çà÷åì òîãäà øëè â ïîëèòèêó? 

Â ÑÌÈ ïîÿâëÿþòñÿ ñîîáùåíèÿ îá îñóæäåííûõ çà àíòèñåìèòñêóþ 

ïðîïàãàíäó, çà óíèæåíèå ñåêñóàëüíûõ ìåíüøèíñòâ. Îñóæäåíû îáîñíîâàííî. 

Íî îñóæäåí ëè õîòü îäèí ïîëüçîâàòåëü Èíòåðíåòà íåëèòîâåö, 

êîòîðûé âûðàæàë íåíàâèñòü ê ëèòîâöàì, ïèñàë øîâèíèñòñêèå êîììåíòàðèè? 

Õâàòèò ëè íàì ðåøèìîñòè ïðèâëå÷ü ê îòâåòñòâåííîñòè çà 

îñêîðáëåíèå ÷åñòè è äîñòîèíñòâà ëèòîâöà? Çà íàñìåøêè íàä ãîñóäàðñòâåííîñòüþ, 

èñòîðèåé, ýòíîêóëüòóðîé Ëèòâû? 

Äîñòîéíûå íå ëþáÿò ïðåñìûêàþùèõñÿ. Äîñòîéíûå óâàæàþò ëèøü 

äîñòîéíûõ. Ïîýòîìó ÿ ïîæåëàë áû ëèòîâñêèì ïîëèòèêàì îäíîãî: 

óâàæàéòå äðóãèå íàðîäû, íî íå çàáûâàéòå è ëèòîâöåâ. Ìû òîæå íàðîä. 

Ïåðåñòàíüòå ñòîÿòü íà êîëåíÿõ – ìû íå äëÿ òîãî âàñ âûáèðàëè! 



4 íîÿáðÿ 2008 ã. 

200

+ 

Tadas, 2008 11 04 18:49 

Kiekvienas, gerbiantis lietuviø tautà ir 

Lietuvà, turi bûti gerbiamas. Nepriklausomai 

nuo jo tautybës, tikëjimo ir 

odos spalvos. Kiekvienas, negerbiantis 

nei lietuviø, nei Lietuvos, buvo, yra ir 

bus negerbiamas. Tokia taisyklë. 

Hugh, 2008 11 04 20:06 

Ïåðâàÿ çäðàâîìûñëÿùàÿ ñòàòüÿ.. 

ÄÃÁ, 2008 11 04 20:29 

Íàì ïîêàçàëîñü, ÷òî Áóòêóñ íå 

âûñêàçàëñÿ â ýòîé ñòàòüå ïëîõî î 

Ìîñêâå. Îí ÷òî – àãåíò Êðåìëÿ? 

Íàäî ïðîâåðèòü ýòî. 

KCN, 2008 11 05 00:15 

Straipsnis puikus, pagarba autoriui 

o dël komentarø skaièiaus kokia 

prasmë apskritai ðità ruSSkojazyènà 

versijà turëti? Kodël ne angliðkà? Kam 

tai naudinga? Tikisi Putino pinigø 

delfis? 

Ôåäîò, 2008 11 05 09:41 

Ìîðàëü ñòàòüè ïðîñòà – õî÷åøü áûòü 

óâàæàåì â Ëèòâå, óâàæàé Ëèòâó è 

ëèòîâöåâ. À ðàçâå ýòî íå ïðàâäà? 

Otvet ciudiku, 2008 11 05 10:00 

Óâàæàòü ïðîñòî òàê èëè çà ÷òîòî? 

Åñëè ïîñëåäíåå, òî çà ÷òî? 

Za to, cto zdes Litva i tebia nikto nie 

rezet skazem tolko za to, sto ty nie 

litoviec. Tak kak vcera ruSSkije 

zarezali u sebia uzbeka dvornika tolka 

za to, sto on nie ruSSkij. 

Etovo malo, dumajesh? 

Áàðàê ó ÁÀÌà, 2008 11 05 15:53 

Ïðàâèëüíî ñêàçàë. Íàäî äóìàòü î 

ñâîèõ èíòåðåñàõ, à íå êëàñòü æèçíè 

ñîáñòâåííûõ ãðàæäàí íà àëòàðü 

èíòåðåñîâ ÑØÀ è äðóãèõ ñòðàí 

ÍÀÒÎ. 




201 

_ 

Áàðàê ó ÁÀÌà, 2008 11 05 15:49 

Íî îñóæäåí ëè õîòü îäèí ïîëüçîâàòåëü 

Èíòåðíåòà íåëèòîâåö, /.../ 

êîòîðûé âûðàæàë íåíàâèñòü ê 

ëèòîâöàì, ïèñàë øîâèíèñòñêèå 

êîììåíòàðèè? 

Äàâíî ëè àâòîð áûâàë íà ëèòîâñêîé 

ïîëîâèíå DELFI? Òàì îòêðîâåííûõ 

ðóñîôîáñêèõ êîììåíòàðèåâ ïðåäîñòàòî÷íî, 

íî ýòî åãî íå ñìóùàåò. 

À íàñ÷åò “ïåðåñòàíüòå ñòîÿòü íà 

êîëåíÿõ” òàê ñêàæó: ïðåæäå ÷åì 

ïðèçûâàòü ïîëèòèêîâ âñòàòü ñ êîëåí 

òîëåðàíòíîñòè, ïóñòü ñíà÷àëà 

âñòàíóò ñ êîëåí ïðåêëîíåíèÿ ïåðåä 

ÑØÀ è ÅÑ è ñòàíóò ïî-íàñòîÿùåìó 

íåçàâèñèìûìè. 

Íó âîò, 2008 11 04 16:57 

âûÿñíèëîñü, ÷òî ëèòîâöû – ñàìîå 

çàáèòîå íàöìåíüøèíñòâî â Ëèòâå. 

Âîïðîñ, 2008 11 05 09:56 

Ìîðàëü ñòàòüè ïðîñòà – õî÷åøü 

áûòü óâàæàåì â Ëèòâå, óâàæàé 

Ëèòâó è ëèòîâöåâ 

Óâàæàòü ïðîñòî òàê èëè çà ÷òî-òî? 

Åñëè ïîñëåäíåå, òî çà ÷òî? 

ãû, 2008 11 04 17:50 

Âäðóã âñïîìíèëè î ïîëÿêàõ:) À íó 

òî÷íî, ïîïðîñèòå êîìïåíñàöèþ çà 

îêêóïàöèþ Âèëüíþññêîãî êðàÿ, åñëè 

ïîëÿêè âûïëàòÿò â ÷åëîâåêî-ãîäàõ, òî 

ìîæåò è Ðîññèÿ ÷åãî-íèáóäü äàñò :) 

Õå-õå, 2008 11 05 09:29 

Ïîâåäåíèå ïîëÿêîâ è ðóññêèõ 

ÿâëÿåòñÿ ðåôëåêñèåé íà ïîâåäåíèå 

ëèòîâöåâ. Ëèòîâöû ìîíîïîëüíî 

ïðàâÿò áàë, ìåíüøèíñòâà íå â 

ñîñòîÿíèè ïîâëèÿòü íà ýòîò ïðîöåññ. 

È ýòî äîëæíî âûçûâàòü óâàæåíèå?! 

Âëàñòü ñîïðÿæåíà ñ îòâåòñòâåííîñòüþ. 

Ìàëî âçÿòü âëàñòü, åé åùå 

íàäî òîëêîì ðàñïîðÿäèòüñÿ. 18 ëåò 

òîïòàíèÿ íà ìåñòå âûíîñÿò ïðèãîâîð 

è íåäååñïîñîáíîé âëàñòè, è òåì êòî 

å¸ âûáèðàë. Âû ñàìè è íèêòî äðóãîé

+ 

taip, 2008 11 06 20:03 

Òû, ñíà÷àëî íàó÷èñü óâàæàòü ÍÀÑ 

ËÈÒÎÂÖÅÂ, è íàøè çàêîíû. À ïîòîì 

òðåáóé óâàæåíèå ê ðóññêèì. Ýòî 

íàøà çåìëÿ, è íà øà ðîäèíà, íî íè â 

êîåì ñëó÷àå íå âàøà. Ìû íå ïðåòåíäóåì 

íà âàøó /.../ ðîññèþ, ïîýòîìó è 

âû çàáóäüòå ïðåòåíäîâàòü íà íàøè 

çåìëè. ÏÎÌÍÈÒÅ âû ðóñêèå, 

íèêîãäà íå áóäèòå Ëèòîâöàìè, à ìû 

íå áóäåì ðóññêèìè. Ðàçíèöà ìåæäó 

íàìè. Ìû æèâåì íà ñâîåé çåìëå. À 

âû íà íàøåé. 

taip, 2008 11 07 10:45 

Ìû ËÈÒÎÂÖÛ! è íå âàì óêàçûâàòü, 

ãäå íàì, è êàê ïèñàòü, ýòî âû äîëæíû 

ïðîñèòü ó íàñ ðàçäðåøåíèå. Ýòî âû 

çàñîðÿåòå âñå ïðîãðàììû âàøåé 

ïóñòîé íèê÷åìíîé ïîëèòèêîé. Âàøè 

óãðîçû è áàõâàëüñòâî ðàçáèðàåò 

ñìåõ. Âû ìîæåòå òîëüêî óáèâàòü 

ñâîèõ æóðíàëèñòîâ. Ñàäèòü â òþðüìû 

íåâèííûõ ëþäåé. È áûòü “ìèðîòâîðöàìè 

óáéöàìè” Ýòî âû óìååòå äåëàòü 

õîðîøî. Ýòî ëó÷øèå êà÷åñòâà 

ðóññêîãî íàðîäà. 

æóðàâëèê, 2008 11 07 20:54 

Âèæó, ëèòîâöû ïî-ìàëåíüêó ïðîçðåâàþò. 

Ïî êðàéíåé ìåðå ýòîò àâòîð. 


202 

_ 

îïðåäåëèëè îòíîøåíèå ê ñåáå, êàê ê 

èñòîðè÷åñêèì ëóçåðàì “â äåðåâÿííûõ 

áàøìàêàõ”. 

òàáóðåòêà, 2008 11 05 10:09 

×èòàþ ÿ êîììåíòû è òîøíî ñòàíîâèòñÿ. 

Âî ïåðâûõ KCN-ó è ïðî÷èì 

êòî íèêàê íå ñìèðèòñÿ ñ òåì ÷òî 

ïîÿâèëàñü òàêè ðóññêîÿçû÷íàÿ âåðñèÿ 

äåëüôè,èëè óáåéòåñü îá ñòåíó è âîí 

îòñþäà, èëè ïîèíòåðåñóéòåñü êîìó 

ýòà ëàâî÷êà ïðèíàäëåæèò. È âãëÿäèòåñü 

ðåàëüíî êàêèå öåëè ïðåñëåäóåò 

ÐóÄåëüôè. Óæ òî÷íî íàñòðîåíèÿ òóò 

íå ïðîðóññêèå. 

È âî âòîðûõ, íåóæåëè íåëüçÿ âåñòè 

íîðìàëüíóþ äèñêóññèþ? Çà÷åì õîòÿ 

áû êàæäûé ðàç ïèñàòü ðóÑÑêèå? Ýòî 

ñòåðåîòèï. Ðóññêèå æå íå íàçûâàþò 

íàñ èñêëþ÷èòåëüíî ëàáóÑÑàìè? 

ÊÑÍ-ó, 2008 11 05 14:03 

Óñïîêîéòåñü, ëèòîâöû! Ðóññêèå íå 

âëèÿþò íà âàøó æèçíü è âàø âûáîð. 

ß èìåþ ââèäó òåõ, êòî åù¸ æèâ¸ò â 

Ëèòâå. Âû ñàìè ñîçäàëè òàêèå 

óñëîâèÿ æèçíè ïðè êîòîðûõ ñàìè æå 

è óáåãàåòå èç ñîáñòâåííîé ñòðàíû. 

Çà ÷òî æå âàñ óâàæàòü? 

albor.ru, 2008 11 05 15:43 

Ñëèøêîì íàäðûâíàÿ ñòàòüÿ. Èñòåðè- 

÷åñêàÿ. Íè íà êàêèõ êîëåíÿõ Ëèòâà 

íå ñòîèò, ïðîñòî íàäî æèòü ïî 

ñðåäñòâàì è íå ëåçòü â äîëãè. 

Èçâåñòíî, ÷òî áåäíîñòü – íå ïîðîê. 

Íàäî ðàáîòàòü è ïî-ìåíüøå áîëòàòü 

ïðî ãåîïîëèòèêó, îñîáåííî òàì, ãäå 

è íèêòî íå ïðîñèò. Âîò è âñ¸. È îò 

òîãî, ÷òî ëèòîâñåêèå òàêñèñòû 

ñëóøàþò ðóññêîå ðàäèî – çåìëÿ íå 

ðàçâåðçíåòñÿ – ó íàñ ñëóøàþò 

àìåðèêàíñêóþ ìóçûêó è ïîêà íèêòî 

ðîäèíó íå ïðîäàë...

THE BALTICS – A FORGOTTEN FUTURE 

PROJECT 

Coauthor Leonidas Donskis 

Distant ethnic brothers 

Historians from the Baltic States like to say that the Lithuanians, Poles 

and Byelorussians are historical brothers, since they lived in one state for 

many centuries, whereas the Latvians are only ethnic brothers of the Lithuanians 

because they lived in German-founded Livonia for some 300 years. 

In reality however, we lived with our Latvian brothers in one state for 

an equally long period of time as we did with the neighbouring Slavs, although 

that experience has not been actualised yet as the case with the 

Poles, Byelorussians or Ukrainians has. Furthermore, in Latvian historiography 

this period is traditionally called the Polish times (poïu laiki). This 

is also because the annexation of Latvian (and southern Estonian) lands to 

the Grand Duchy of 

Lithuania went on 

just before the Union 

of Lublin (Fig. 1); in 

Polish sources the 

annexed lands are 

called Inflanty (a distorted 

version of Livland), 

and after the 

war with the Swedes 

(1600–1629), Latgale 

left to the Polish- 

Lithuanian Commonwealth 

(also known 

as the Republic of 

Both Nations) was 

called Inflanty Polskie 

(Fig. 2). 

In discussions 

about history, it is 

also emphasized that 

in the times of pros- 

Ventspils 

Píltene 

Sweden 

Duchy of Courland 

Denmark 

Piltene region 

Lithuania 

(from 1569 

Republic of Both Nations) 

203 

Jelgava 

Tallinn 

Rîga 

Fig. 1. Divided Livonia (1561-1629). 

Pärnu 

Cçsis 

Tartu 

Narva 

Rçzekne 

Daugavpils

Ventspils 

Liepâja 

Piltene 


Jelgava 

Fig. 2. Lands of former Livonia in 1629-1721. 

a b 

c d 

Sweden 

“Inflanty 

Polskie” 

Tallinn 

Rîga 

Pärnu 

Cçsis 

Duchy of Courland 

Piltene region 

204 

Narva 

Tartu 

Rçzekne 

Daugavpils 

Fig. 3. Languages in the Great Duchy of Lithuania at the beginning of the 

XV century: a – Lithuanian, b – miscellaneous, c – Slavonic, d – mainly 

Tatarian (according to Zinkevièius Z. Lietuviø tautos kilmë. Vilnius, 

2005. P. 273.)

THE BALTICS – A FORGOTTEN FUTURE PROJECT 

perity of the Grand Duchy of Lithuania perhaps up to 80 per cent of its 

inhabitants were Slavs. This is also not quite true. During the rule of the 

Grand Duke Vytautas the Great, the Grand Duchy of Lithuania had three 

main ethnicities: the Balts in the west, the Slavs in the central regions, 

and the wandering Tatars in the south-east (by the Black Sea) (Fig. 3). 

The number of Balts outweighed the others in the times of Sigismundus 

Augustus, when in 1561 the lands inhabited by Latvians were annexed to 

the Grand Duchy of Lithuania, i.e. Vidzeme, Latgale and the vassal Duchy 

of Courland and Semigalia, and Ukraine was taken by the Poles. Latgale 

belonged to the Grand Duchy of Lithuania (from 1569 called the Republic 

of Both Nations) until the first division of the republic, i.e. as long as 211 

years. Being in the Grand Duchy of Lithuania helped the inhabitants of 

Latgale remain Catholic and receive the writing tradition from Vilnius, and 

it encouraged the formation of greater linguistic peculiarities. Because of 

this, some Latgalians consider themselves a distinct Baltic ethic group. 

Regarding the Duchy of Courland and Semigalia, it belonged to the 

Republic of Both Nations according to vassal rights up to 1795, which is 

longer than the period during which Ukraine belonged to Lithuania. 

We became very distant due to the events in two particular centuries: 

the 17th century, when most Latvians became Lutherans, and the 19th 

century, when we belonged to the Russian Empire. 

The Lutheran church was especially interested in the peasants being 

literate, so that they could read Christian literature at home. Therefore, 

Latvian peasants soon became more educated and more civilized than our 

peasants. In Lithuania, Catholics published the Bible only in the 20th 

century. (Latvians published the New Testament in 1685 and the Old Testament 

in 1689.) Two uprisings against the Tsar (1831 and 1863) only provoked 

a negative, reaction: we lost our university in Vilnius, we lost the 

right to write using Latin characters, and we lost our Lithuanian parochial 

schools. The different times of the abolition of serfdom also had an impact. 

In the German provinces of Russia – Estland, Lifland and Courland 

– serfdom was abolished in 1817 and 1819, whereas in ethnographic 

Lithuania (and Latgale) it was abolished only in 1861. Thus Latvian peasants 

could earlier start sending their children to schools of higher education, 

and the national intelligentsia and pride in the native language and 

native ethnic culture began forming earlier. Lithuanians at that time were 

just looking at the Poles and imitating their “seigniorial” language and 

manners. The first newspaper in the Latvian language was published in 

1822 (the Lithuanian Auszra was published only in 1883), and the first 

international Latvian song festival took place in 1873 (the Lithuanian one 

took place in 1924). 

Therefore, it is not surprising that in the late 19th century Lithuanian 

peasants were viewed by Latvians as culturally and economically under- 

205


developed neighbours. It is probably then that the old ethnonym leitis 

acquired its negative connotation. 

For the sake of justice, it should however be mentioned that the 19 th 

century Latvian intelligentsia had a totally different view of Lithuanians. 

They praised the only past state of the Balts – the Grand Duchy of Lithuania 

– and its rulers and admired the antiquity of the Lithuanian language, 

borrowing words from it in order to replace their German words. 

The relationship between the intelligentsia of our countries, especially 

philologists, people involved in theatre, and artists, has traditionally been 

good and warm. All we have to do is further develop this tradition and 

expand it to other levels of society. The media on both sides of the border 

having a positive attitude could do a lot in this case. 

Different statehood-related ambitions 

Lithuanians have been famous for their military and commercial activities 

since ancient times, as evidenced by the chronicles of neighbouring 

countries and Livonia, whereas there are no hints of the Latgalians, 

Selonians or Semigallians military activities into neighbouring lands or any 

active trade. Of the northern Balts, only the Couronians were famous for 

being as active. 

The subjugated northern Balts lost their statehood-related ambitions 

together with the destroyed or assimilated aristocracy. Soon they became 

loyal to their subjugators. 

The Latvians’ statehood-related ambitions appeared only during the 

First World War. At first, Latvia was viewed as an autonomous unit in 

Russia (“A free Latvia in a free Russia”); however, after the autumn of 

1917 ideas about a state independent of Russia appeared. 

After the loss of the state in 1795, the Lithuanian nobility, who already 

had some experience with statehood, were trying to get it back. The leitmotiv 

of the Latvian national revival in the 19 th century was the nourishing of 

their national identity, whereas the Lithuanian revival was characterized by 

a greater variety of objectives, which among others included the restoration 

of the state. These objectives and priorities and the differences between 

them are clearly reflected in the national anthems of the two countries, 

which are pieces created in the latter part of the 19 th century: Kârlis 

Baumanis’ Dievs, Svçtî Latviju! and Vincas Kudirka’s Tautiðka Giesmë. 

The Lithuanians’ unwillingness to serve in a foreign army was demonstrated 

by the Hitler’s unsuccessful plans to create an analogue of the 

Latvian legion in Lithuania and by the lack of submission of General 

Povilas Plechavièius to the Germans, who instructed him where the local 

squad lead by him was supposed to go and what it was supposed to do. 

The much more intensive and longer postwar Lithuanian resistance was 

206


caused both by deeper traditions of statehood and by a more radical view 

about the occupants’ army. 

Thus the present-day Lithuanian entrepreneurship and Latvian passivity 

can also be explained by historical traditions: having restored their 

state, Lithuanians dedicate all their energy to the spheres of “peaceful 

expansion”, i.e. to the development of trade and business, and even emigration 

(not being satisfied with the present situation), whereas Latvians 

behave as if they accept things the way they are. 

The undiscovered Latvia 

One of the unique attributes of the Baltic States often forgotten by 

Western European and North American politicians and commentators are 

some multi-ethnic and ethno-political cultural elements that the West itself 

lacked in the 20 th century. One of these is the especially broad cultural 

autonomy that Lithuania ensured its Jewish community and that Latvia and 

Estonia ensured their German communities (in Estonia, some elements of 

cultural autonomy were also noticed in relation to the Russian community). 

Latvia became famous not only for ensuring the autonomy of its Germans 

but also for some of its prominent Germans. The German influence 

on Latvian artistic and intellectual culture is usually defined as the impulse 

of Johann Gottfried von Herder to study the ethnic culture and 

folklore of this country. The Koenigsberg academic impulses are mentioned 

as well, first of all thanks to Immanuel Kant, Herder, and Johann 

Georg Hamann. 

In European political life, nobody promoted Latvia as widely as the 

recently discovered Latvian German Paul Schiemann (1876-1944) who 

worked as a journalist at the newspaper Rigasche Rundschau and became 

the most prominent representative of minorities’ rights and the cultural 

protection movement in the Baltic region, and perhaps all of Europe. The 

European Congress of Nationalities, which included 40 million members, 

was established in Riga by the German Schiemann, who stated that Latvian 

Germans must be loyal to the Latvian state, yet at the same time maintain 

their own culture and not submit to Nazi Germany. For his anti-Nazi and 

anti-totalitarian beliefs (Schiemann strongly opposed both National Socialism 

and Bolshevism), Schiemann was negatively viewed in Hitler’s 

Germany. He was also disliked by some Latvian Germans who supported 

the Nazis and had anti-Latvian attitudes; however, Schiemann did not 

change his behaviour or beliefs. Thus it is important to emphasise that 

the ideas of loyal minorities and of individual rather than territorial autonomy 

raised in the late 19 th century in Austria were implemented in the 

Baltic States for the first time in European history, i.e. as mentioned before, 

in relation to Jews in Lithuania and Germans in Latvia. 

207


Thus the Baltic States have something to say in the EU today as discussions 

on the issues of minorities and multiculturalism theory and practice 

are underway. 

Does the Baltic region really exist? 

The question as to whether the Baltic region is a political and cultural 

phenomenon that really exists or whether it is just the closeness of the 

Baltic nations inherited from the Soviet times probably become acute for 

the first time when current Estonian President and former Foreign Minister 

Toomas Hendrik lives (who held the position in 1996-1998 and 1999- 

2001) made his famous statement, which has become a classic, that Latvia 

and Lithuania might indeed be the Baltic States, but Estonia is one of the 

Nordic countries. And the problem he raised can indeed be substantiated. 

The region which was once called the Baltic provinces and which 

became the point of intersection of the historically-formed interests of the 

Danish, the Germans, and the Russians had a chance to acquire a significant 

political weight in inter-war Europe. We should remember that at that 

time Finland was considered a Baltic state as well, and thus there were 

four Baltic States. Due to the efficient Soviet foreign policy, which allowed 

it to successfully manipulate the foreign policy of the new political players 

in Europe, the Baltic States failed to create any common defence forces 

(even though such an objective had been set) and formulate a coordinated 

common political stance. The Baltic States were a category of political 

geography rather than a socio-political formation with a deeper significance. 

By a miracle (and also thanks to the heroism of the Finns), after the 

Second World War Finland managed to maintain its statehood and independence 

and started to seek to gee integrated into the organizations of 

the Nordic countries, thus moving away from the occupied and annexed 

Baltic States. And Lithuania, Latvia and Estonia became the Soviet Baltics, 

i.e. three prisoners in the same prison of nations, which were united only 

by the same cell and by their fragile sentiments provoked by the notion 

of a common enemy. 

The weakness of the self-image and self-identity of the Baltic region 

is often emphasized by the feelings about neighbouring countries and 

cultures notion in all three states of the region. Latvia and Estonia, Lutheran 

and historically close to the Nordic countries (especially to l7 th - 

century Sweden, in which Riga was the largest and the most economically 

powerful city, a great degree ahead of Stockholm for a long period 

of time, and Dorpat (or Tartu), after the establishment of a university there 

in 1632, became one of the main academic centres of the Kingdom of 

Sweden), have a strong and obvious Nordic dimension in their history, 

208


as well as in their political and cultural experience. On the other hand, in 

Lithuania this dimension is much weaker, since after the successful Counter-Reformation, 

Catholic Lithuania was close to Poland. It is obvious that 

modern Lithuanian culture has many more Eastern and Central European 

traits (first of all in Vilnius) than the Latvian and Estonian cultures. 

Therefore, it should not be surprising that Estonia has much in common 

with Finland, which has virtually the same national anthem and national 

epics, and Latvia, at least in the sphere of historical and cultural 

sentiments, is closer to Sweden (and at the same time to Germany) rather 

than to its ethno-linguistic and ethno-cultural sister Lithuania. In the 

context of resistance to the Soviet occupation and annexation, these ethnolinguistic 

and ethno-cultural sentiments were indeed important. Whatever 

the case might be, since the restoration of the independence of the Baltic 

States, it has become clear that Poland is much closer to Lithuania than 

the other two Baltic States are. And Lithuania is close to Poland not because 

of any ethno-linguistic or ethno-cultural characteristics, but due to 

common modern policies, earlier existence of a common state, administration 

of international relations, and experience of urban culture. 

On the other hand, the logic of state life and common experience should 

make Finland closer to Sweden or to some extent to Russia. In the case of 

Finland and Estonia however, it is not only linguistic and cultural links 

that are important, but also their similar experience of modernization, national 

revival, and creation of a modern state, as well as the fact that these 

events took place in the same period of time. From this point of view, 

Lithuania, which remembers its previous experience of statehood and has 

a clear perspective of the Slavic countries and all its neighbours, can be 

hardly called a country that is close to Latvia. Is it therefore right for us 

to hope for quick results not through joint political activity and the joint 

creation of the future in the region, but only by remembering the similarity 

of languages and customs? 

After almost sixteen years of independence, we may ask what the links 

between the Baltic States are like. If we do not mention some institutions 

that exist only on paper and some economic cooperation, the Baltic region 

as a coordinated policy or cooperative unit with common priorities, 

rather than just a geographic concentration of states, does not show any 

signs of life today. It is sufficient to compare us and such regional political 

formation as the Nordic countries. It is well known that the Danish 

and the Norwegian languages are quite close; therefore, representatives 

from these countries can talk to each other in their native languages and 

understand each other perfectly. It is a little more difficult for the Swedes, 

and even more difficult for the Icelanders, yet people already at school in 

all Nordic countries are familiarized with the languages of the neighbouring 

countries so that they can understand them. 

209


Those who had a chance to attend conferences organized by the Nordic 

countries know very well that the Norwegians, the Danes, and the Swedes 

(and sometimes even the Icelanders) speak their native languages there. 

True, this idyll is sometimes changed by the Finns, who prefer English to 

their second state language, Swedish. The Finns, who belong to the Finno- 

Ugric group, re-orient such forums to the English language. 

How can Lithuania and Latvia be brought together? 

Have Lithuania and Latvia ever attempted to achieve anything similar? 

It is often said that these two countries are the only Baltic tribes that 

became modern nations. We also know the indisputable phrase about the 

affinity of our languages. But why have attempts not been made to discuss 

more seriously in the education systems of these two countries the 

idea that Lithuanians could study the Latvian language and Latvians could 

study the Lithuanian language at secondary school? 

Why couldn’t we broadcast Latvian television stations, subtitling the 

programs in Lithuanian? If Latvians did the same and broadcasted Lithuanian 

television programs with Latvian subtitles, just a decade would be 

sufficient for some real changes in the two countries’ mutual understanding 

to occur. Soon, a time would come in which young people could talk 

to each other in their native languages and understand each other perfectly. 

For the purposes of professional communication, high-level language 

skills are undoubtedly required. It is therefore obvious that scholars at 

international forums will always switch to English. By the way, it should 

be mentioned that this does not concern our politicians, diplomats or 

businessmen, who still use only Russian in Latvia and even Estonia. In 

order for us to become a region with a real political content and common 

cultural life and not remain just a formation existing on paper, all we need 

is some political imagination and will. 

Finally, should our relations with Russia ever be normalized and become 

warmer, there is nothing bad in the Russian language together with 

the English language becoming actively used in the Baltic region – not 

only because of the Kaliningrad region and neighbouring St. Petersburg, 

but also because of its possible use as the lingua franca in Eastern Europe. 

Yet in order to arrive at this point, some serious changes need to 

occur in Russia, and first of all in the attitude of Russian politicians towards 

the small European nations and to Russia’s former colonies. 

By the way, relating the future of Lithuania above all with education 

and multilingualism, we should consider studying the basics of the Estonian 

language at schools. Of course, this will not begin today, since in 

order to do that we should first of all start to view languages and culture 

210


more seriously and start to develop some respect for education. For the 

time being, the above-mentioned things are not included among our country’s 

priorities. Lithuania will inevitably change, however, so we can already 

start thinking about the possible changes. 

All this can happen in the future. What we have to do today is to 

start from basic things such as the expression of our interest in each other. 

The pace of globalization does not allow us to quickly understand the 

current situation and acknowledge that if we do not make any conscious 

attempts and do not express our political will, soon when in Latvia we 

will feel as if we are in a more distant place than the United Kingdom or 

Ireland. 

We have not done one thing yet; we have not used our Baltic dimension 

to the full. We have not tried to enter the world as the two Baltic 

nations. Our historical experience links us to the Poles and links the 

Latvians to the Germans. However, the present gives us a chance to create 

modem history. And to try what has not been tried yet. 

Published 

Lithuanian Foreign Policy Review, 2007 1(19). P. 182–190. 

http://www.lfpr.lt/uploads/File/2007-19/Butkus_ENG.pdf 

Russian version: Áàëòèÿ - çàáûòûé ïðîåêò áóäóùåãî // Îáîçðåíèå 

Ëèòîâñêîé Âíåøíåé Ïîëèòèêè, 2007 1(19). C. 196–204. 

http://www.lfpr.lt/uploads/File/2007-19/Butkus%20Donskis_rus.pdf 

211


Butkus A. 

Bu403 Baltiðkos impresijos. – Kaunas: Aesti, 2008. 211 p.: iliustr. 

Bibliogr.: p. 146; 172. 

ISBN 978-9986-884-23-1 

Knygoje publikuojami rinktiniai autoriaus straipsniai, skelbti 1996– 

2008 m. Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Rusijos þiniasklaidoje (spaudoje 

bei internete). Straipsniuose nagrinëjami Lietuvos ir Latvijos ryðiai, kalbø 

ir tautiniø maþumø politika abiejose ðalyse, Rusijos politika Baltijos ðaliø 

atþvilgiu, Lietuvos ir Latvijos bendros informacinës erdvës problema ir 

kiti klausimai. Greta daugelio straipsniø publikuojami ir interneto skaitytojø 

komentarø pavyzdþiai. 

UDK 327(474.5+474.3) 

Alvydas Butkus 

BALTIÐKOS IMPRESIJOS 

A. Butkaus leidykla „Aesti“ 

a.butkus@hmf.vdu.lt 

212

Baltiskos impresijos.pdf

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?