1 PACEVIČIUS JONAS gim. 1932-02-14 Dautaras J. Estafetė ...

Plonis Vladas. Unikos, Unikai. Unika — „laisvamanių vyskupas”. — 2006. — Liep. 16. —
Žodžiu: Tekstas perrašytas iš diktofono:
Jug bovo, untaa, Unikienė. Tuokėi Unikaa. Bovo į Ameriką išvažiavee. Daug metų pradėrbo.
Ons jau buosu tėn, kap inžinierius bovo. Metalurgo fabrike dėrbo. Vuo ana pati vaikų darželie.
I sugalvuojo pargrįžt į Lietuvą, čia pryš pat karą. Untaa nupėrko... Kudruoto dvars, čia bovo
tuoks irgi dvarėlis, važioujint pri Meškėlių. Pasaulėnee namaa Kauni bovo. Čia pri malūno ta
Petrašiūnou bovo padevanuojis... irgi bovo tėi... Unikos namaa skaities. Paskou daa kaikų ons čia
bovo prisipėrkės. I čia pat fronts — dar nebovo atejis, staigee numėrė. Vuo ons bovo į kėtą
tikiejimą įejis. Anų laisvamanių vyskupu vadėno. Žėn, ka čia palaiduos, anų iškas. Palaiduojo
Žibikūse. I tėn iškasė, išmetė vėršou. I parašė, kad atsiimkit. Tad anų vežė į Alkiškius. Žydaa
pagerbė, ejo su vainikaas blėkinees, sako, par miestą, palydiejo. Ons turiejo namą, untaa tuoks y
nams, kor bovo, Petrašiūnou kai kuo nepatėko, kitam atidevė tų namą. Unikienė tuokia kap
biedna, kap ubagė pasidarė, par kėimus ejo, nieks anuos nebužtėko, neišvežė.
Plonis Vladas. Apie bažnyčios būgną. — 2007. — Birž. 23. — Žodžiu. Tekstas perrašytas iš
diktofono:
Senasis varguonininks muokieje gražee. Anuo tus mušėmus šėik tėik i tuo posę muoku.
Nebovo nustatyta — pakėist gali, bet bovo tuokės kaap gėismės kad yr, vėina tuokia, kėta tuoke
gaida, taap i būgnų bovo. Gėismių gaidos bovo. Varguonininkams priklausė tas būgnas. Anėi tor
išmuokint aba surast’ kas biški sugeboos šėik tėik panašee. Atsakings y varguonininks už tų
būgną. Če bovo parvežie tuokį didelį, keturis kartus [didėsnį] už tų, iš Tirkšlių. Varguonininks
prieje — ku če glaudaa, ar taap reek mošt’, iš jieguos douk taap, tėi netrūks, tėn jautė skūruos.
Bet tėn tų gražiųjį, gerųjį būgną anėms chuliganaa supjausė, sakė. Vuo tuokių vuodų sunkee
begaut’, če neišdėrb Vėikšniūse. Tuokiūs Šiauliūs gal’. Če Vėikšnių tuoks yr. Da vėins kaikor be
tuo... A par karą sudaužyts, ar kor, kaušs yr dar vėins, ka tuos vuoduos nier. Nier išdirbiejo. Če
Vėikšnee vėsė atsisakė — negalem išdėrbt’ tuokio. Iš abijų pusių tor būt’ uoda išdėrbta.
POŠKIENĖ SILVA
Lileikytė S. Tavyje vaikystės daina // Vienybė. — 1982. — Geg. 15: ir nuotrauka. — Visas
tekstas:
Kam yra tekę ryšėti raudonąjį kaklaraištį, visada pionierijos šalį prisimena šviesiai. Šiame
vaikystės etape mokomasi būti piliečiu. Kiek ir ko pavyksta išmokti, dažnai priklauso ir nuo
žmogaus, prisiėmusio atsakomybę už būrio berniukų ir mergaičių gyvenimą pionierijos šalyje.
Daubiškių aštuonmetės mokyklos J. Garelio pionierių draugovei vadovauja Silva Poškienė.
Kas ji pionierių vadovė?
— Mūsų vadovė gera!
— Ji visada linksma. Ji moka įvairių žaidimų...
— Vadovė daug žino. Nors ir nedrąsiai, bet neabejodami vaikai kalbėjo apie savo vadovę,
apie kartu išmoktas dainas, apie rimtą pokalbį dėl dvejetuko...
— Su vaikais buvau įpratusi bendrauti, nes šeimoje buvau vyriausia. Todėl ir apsisprendžiau
baigusi vidurinę grįžti į mokyklą, tačiau jau mokyti kitus. Daubiškių aštuonmetę pasirinkau tik
todėl, kad žinojau, kur ji yra, buvau truputį čia mokiusis.
Taip Silva atėjo į mokyklą. O pionierių vadove dirbti ji net negalvojo. Gal todėl, kad bijojo,
matė vis besikeičiančių vadovų nesėkmes. Apleistas buvo pionierių kambarys. Tačiau visas
abejones teko pamiršti, jai pasakė — reikia. Važinėjo į pionierių namuose rengiamus seminarus,
klausinėjo draugų, dairėsi kitose mokyklose. Sunkioje pradžioje daug Silvai padėjo mokyklos
direktorė V. Jasutienė. Su šypsena dabar prisimena vadovė, kaip dažnai praversdavo ir pionierių
draugovės aktyvo mintys.
Nuo tų dienų jau prabėgo penkeri metai. Šiemet baigs Šiaulių pedagoginį institutą. Atsirado
daugiau žinių, patirties. Turtingesnis ir jaukesnis tapo pionierių kambarys. Sėkmingai mokyklos
pionieriai pasirodo rajoninėse „Žaibo” varžybose. Sukurtos savos tradicijos. Susidraugavo
pionieriai su savo šefais „Raudonosios vėliavos” kolūkio komjaunuoliais, niekada neatsisako
97