1 PACEVIČIUS JONAS gim. 1932-02-14 Dautaras J. Estafetė ...

vadas. Mūšyje prie Kamanų pelkės 1863 06 13 paimtas į nelaisvę ir pakartas. Palaidotas
Meškelių kapinėse.
Rozga Leopoldas. Akmenės kraštas. — Naujoji Akmenė: „Vienybės” redakcija, 1992. —
48 p. — P. 24.
PLEKAITIS JONAS gim. 1900. 11. 26. Stočkai
Riauka Adomas. Gimęs amžių takoskyroje: Laikas ir likimai: [Jonas Plekaitis] // Vienybė. —
1999. — Spal. 26: Teofilio Januškevičiaus nuotraukos: „[1.] Tokį Jono Plekaičio portretą 1954
metais Sverdlovsko lageryje nupiešė nežinomas dailininkas. [2.] Žengdamas į šimtuosius
gyvenimo metus, Jonas dar nesiskiria su dviračiu”. — Tekste:
„1919 metais išdalijus Stočkų dvarą, Jonas išėjęs už berną pas Benediktą Mikuckį į
Boguslavo kaimą.” Po karo buvo kolūkio „Artojėlis” pirmininku. Už tai, kad partizanams (Jonui
Šiušai ir kitiems trims) atidavė aviną, buvo suimtas, 1950 m. nuteistas 25 metams kalėjimo ir 5
metams tremties. „Suėmė Mažeikių turguje. Į areštinę jį nusivedęs viekšniškis Paškevičius,
segėjęs leitenanto antpečius.” Grįžo į Tučių kraštą 1955 metais. Iki pensijos dirbo kolūkyje
kerdžiumi. — Visas tekstas:
Viekšnių miesto gyventojui Jonui Plekaičiui lapkričio 26 dieną sukaks 99 metai. Duos Dievas,
ateinantį rudenį — puikus ir retas jubiliejus. O sulaukti jo Jonas gali — aukštas, tiesus, neišsekęs
vyras, aštraus proto ir tikrai puikios atminties. Pas gydytojus, sako, nevaikštąs, laikraštį dar be
akinių skaitąs, domisi ūkiniu ir politiniu šalies gyvenimu. Taigi, artimieji neturi dėl jo rūpesčių.
Atkakliai stengiausi senolį išklausti, kokia jo ilgo gyvenimo paslaptis, o jis vis atsikalbinėjo,
kad jokių paslapčių nesą. Jaunystėje keldavęs su ankstyvaisiais vieversiais, aręs, akėjęs, bėręs
grūdą į žemelę maitintoją. Papusryčiavęs pusmarškonės košės, vėl kibdavęs į darbą. Taip
pragyvenęs darbingąją amžiaus dalį. Graži gamta, grynas oras, gera nuotaika padėję išsaugoti
sveikatą ir stiprybę. Jaunystėje kartais ir dūmą užtraukdavęs, ir taurelę išlenkdavęs, bet, anot
Jono, su saiku, tad ir sveikatai žalos nepatyręs.
Gimė Jonas Plekaitis 1900-ųjų rudenį Stočkų dvaro kumetyne (dvare nuo seno dirbusi jo
mama). Ten ir jis iš piemens suaugo į berną, nepabodę žemės darbai, jiems „dūšią atiduodavęs”.
Taip buvę įprasta, ir taip buvę gerai. Kaimuose pilna buvo jaunimo, visi dirbo, visi smagiai ir
gražiai linksminosi ir nesiskųsdavo blogu gyvenimu. Pasak senolio, dabar apstu nenorinčių
sunkiai dirbti, o dejuojančių, kad blogai. 1919 metais išdalijus Stočkų dvarą, Jonas išėjęs už
berną pas Benediktą Mikuckį į Boguslavo kaimą. Kariuomenėje tarnauti nereikėję, nes buvo
vienas motinos sūnus.
Vedė Jonas Plekaitis vėlokai, jau 37-erių sulaukęs, bet, pasak jo, dar viską suspėjęs. Į žmonas
paėmęs 12 metų už save jaunesnę to paties Stočkų dvaro darbininkę Teodorą Beržanskytę,
nugyveno ilgą ir gražų gyvenimą. Nors iš savo darbo turtų nesusikrovę, bet buvę laimingi, nes
vienas kitą gerbę ir mylėję, dorais ir darbščiais žmonėmis užaugino dvi dukras ir tris sūnus.
Senatvėje Jonas prisiglaudęs pas vyriausiąją dukterį Danutę Juodeikienę. Pats didžiausias širdies
skausmas Joną ištiko šią vasarą, kai sulaukusi 87-erių metų, užgeso jo vienintelė gyvenimo
draugė — Teodora. Senolis Jonas, optimistas iš prigimties, nemėgsta minėti nuoskaudų ir sako,
jog gyvenime būta ir gero, ir blogo. Vis dėlto širdį nudiegia, prisiminus nepelnytą skriaudą. O
viskas buvę taip...
Pokario metais Tučių apylinkėse buvo priveista daug smulkių kolūkių. Vieno jų, pavadinto
„Artojėliu”, pirmininku išrinko Joną, tuomet gyvenusį Viktoro Mandzijausko dvaro pastate, prie
pat Telšių rajono ribos. Plačiuose šių vietų miškuose laikėsi partizanai, o dienomis būriais siautė
stribai. Kartą pas J. Plekaitį paryčiais užsukę keturi partizanai, iš kurių dar atsimenąs Joną Šiušą,
ir paprašę avinuko maistui. Patys iš avių būrio ir išsirinkę. Pats papjovęs, nulupęs ir atidavęs.
(Kažin, ar ir galėjo kitaip pasielgti?) Vyrai padėkoję ir išėję savo keliais. Bet pikta akis nužiūrėjo,
ir apie J. Plekaitį jau ryto metą buvę pranešta, kad „turįs reikalų su banditais”.
Matant visiems kolūkiečiams pirmininką areštuoti matyt buvo nepatogu, tad suėmė Mažeikių
turguje. Į areštinę jį nusivedęs viekšniškis Paškevičius, segėjęs leitenanto antpečius. Penktojo
kūdikio laukianti žmona ilgai kankinosi, nežinodama, kur pradingo vyras, sužinojusi, kad
92