1 PACEVIČIUS JONAS gim. 1932-02-14 Dautaras J. Estafetė ...

— Jaa, su tu senuoliu taap. Ons otrukavo. Ons baisee politiks gers bovo. Žinuojo kami... apie
tas visuokes tėn tas vėsas tas valstybes. Skaitė laikraščius — „Tiesą”. Ons skaitytuos gers bovo
— be akinių. Ir ons dėdelee nusimanė api politiką. Apie tų kumunistinę santvarką nelabaa ons
garbavuojo. Pradiejo į kulchozus varyt’. Karvelę laikė ans. Mama šerdavo, šėrė, pėinelio pamėlš.
Anam dous, sako, i pati pasiimk. Tap ons pruotings bovo tas senuolis Kerys. No ir, aš išejau į
kariuomenę. Ka parejau iš kariuomenės, jau bovo mėrės. Mes parsikriaustiem ont rudens, 48-aas
ruods, aštuntaas. Į kariuomenę išejau, dar gyvs bovo.
— O iš kor ons tabuokos gaudavo?
— Augindavo. Augėno tabuoką. Machorką augėno tuoke. Bovo daržėlį turiejis, prižiūries tuo
tabuoką. Didelis rūkesčius bovo. Trauks i trauks tų dūmą. I laikraštį skaitė geraa, be akinių be
nieko. Politikierius didelis bovo. Politika užsiimdavo labaa.
— A nueidavo pas kuokius žmuones pašnekiet?
— Niekor neidavo. Niekor neis. Niekor nelakstė, jokių neturiejo ne su Gutmoniene ten
reikalų, nieko, ne su Vereščeginaas. Vereščegėns jau bovo žanuots su ta Gutmonaate. Neturiejo
jokių... Tiktaas tavo tievs atvažious, būdavo, su dvėračiu. Tad ėlgaa ėlgaa diskutous anėi api
gyvenėmą. I dar ons batus muokiejo dėrbtė. I tievs muokiejo dėrbt batus. Su tavo tievu dėdeles
diskusijas vesdavo. Apie kų, apie gyvenimą, apie kų, nežinau. Baisee bovo... gudrus bovo. Uo
laikraščių ta bovo anam kriūva pridieta. „Tiesą” skaitė, laikraštį.
— Vuo pas anų neateidavo nieks daugiau?
— Nieko, niekokių nebovo, vėins pats gyveno. Tai prisijiemies ans mano mamą. Ir išbovo.
Paskiaus karvelė tėn krėta ta, karvėkė. Aš jau kariuomeniė bovau, parašė sesou, ka Kerio karvė
padviesė. Baisee jau bovo išvarginta. Kampi bovo tuokį padaris šalašą tuokį. Gale, je. Daržinie
dėdelė bovo, daržinie, bet jau stuogs bovo kiaurs. Nieks nežiūriejo, neapdengė. Paskiaus dar nuo
upelio posės bovo daržinelė šėinou sudiet. Daržinelė bovo gera. Aš vasarą eidavau mėiguot’
vėsumet tėn, unt šėino. Pridiesem. Ne iš daržinies, iš lauko įeit’, iš lauko įejėms. Senuolis labaa
pruotings bovo. Nu ons batsiuvyste užsiiminiejo. Dėrbo batus, matyt. Klumpius darė. Nu ons jau
bovo pridėrbis tokių tų batų. Mon devė tuokius apsiauti batus. Neturiejau tų batų. Išejau į
gegužėnė. Bet aš tus batus greitaa pamečiau — atideviau atgal’. Bovo ne vagol mono kuoja —
nugriaužė kuojas. Parejau klėšas. Gegužinie šuokau, da tuokią mergą lydiejuom lig pat kapų. Iš
Mažėikių bovo atvažiavusi, seniau kel’s pro kapus ejo, pro Gėidros atkalnę, pakalnę, kalną, tėn
tas kel’s anaa. Parejau, pūslės velnėškos. Bataa geri, geri padaa bovo uždieti odėnee, ronkų darbo
pasiuvėms bovo. Nu taap. Pėnsijų nieks nedavė. I kaap ons pragyveno, nežinau, gal’ tievs
atveždavo tų pinigų. Nu, mama tuo pėivelę išpjaus, tėn bovo pėivelė tuokia. Dabaa tėn apstatyta
yr. Lig pat Pikevičiaus ta pėivelė bovo, Kazimiero. Nu i tėn tuos žuolies pripjaus, daržinelę
prikėš pėlną, taa karvee išlaikyt’. Paskiaus mama įsigijuos uožką jau, kap senuolis mėrė.
— Mon kažkas pasakuojo, kad ans vandenį iš upelio gerdavo?
— Jouko nier, galiejo būt’, upėlis švarus bovo. Šaltinis bovo, je je, gal’ i mama, nebovo
šulinio, nebovo, teisingaa. I mama tų patį vandenį gierė. Iš upelio bovo. Biegoos vanduo, tekuos,
iš Kamanų eidavo, tekiedavo. Kėik lydekų bovo tam upelie! Puotvynis kap bus, dabaa taap
būdavo... Vėin kart rugpjūčio mienesį bovo didelis liūtinis lietus. Tai tuoks bovo kad maudyties
galiejo, čiut nenuskėndau. Tas senuolis turiejo do rykštėnus. Rykštėnaa bovo, žinaa, tukėj.
Plokščias dognas, gerklie yr, išpinta iš vytėlių, vėršou skylie, įdiet akmenims, dongtėlis iš vytėlių
padaryts. Senuolis bovo padaris. Nu i vėiną rykštėną gerkle pavandeniou, kėtą priš vandenį. I ons
pamokėno kap daryt — eglėšakees apdiet’ šuonus, mėitus sukal’t’. Aš vėskų tų padariau. Kuokių
lydekų, pusontro, dvijų kilogramų lydekų sugausem, so ėkraas, untaa, eidavo neršt’. Tuos
lydekos į upėlį... Upėlis švarus švarus bovo. Juokių nebovo tuokių nuolydų kap dabaa ka yr. No
iškeps mama tuos žovėis i senuoliou doudavo. Sugaudavo, labaa daug sugauseem. Ta paskiau
doubelės būs. Ta doubelies pasėlėkėj lydekikių tukių. Keturi šimtaa gramų tukių. Ta su vieluos
užnarviu sugausi. Vielelę, padarysi kėlpą tuokią užnert. Ont kuotelio kuokio tap iki dvijų metrų
ilgio, meškerkuočio. Vuo lydekėkė i gol kor nuors tap. Pri kuokio kelmo, pri kuokio akmens.
Užnieree už galvuos... Tėmpee, išmeti. Tas upėlis ejo tap, tap ir ejo devyndešimt laipsnių kampu
į rytus. Nu i ta tėn bovo tuoks glousnis, po tuo glousniu, kėtą kartą išseko, ta tėn dumblė lydekos
palėkusios. Ta parnešė posė kibiro iš dumblo lydekų. Lydekos sparduos, vuo dumlė anuos, tap
išseko. I bovo tap ka rugpjūčio mienesy bovo potvynis, kad lig krūtėnės bovo vandens. Irgi šėlts
89