1 PACEVIČIUS JONAS gim. 1932-02-14 Dautaras J. Estafetė ...

pušyno galo, tujau pat už galo tėn i bov, kur dabar tas naujysis kels praein, anuo tėvai tėn
gyveno.
Mikuckis Tučiuose gyveno. Kas būdavo su dampiais tais... Ruorės eina, vadinamos, liepsna
kur ein. O aplinkui ten vanduo ein. I tėn tuos ruorės tor būt sukišamos ir užvalcuojamos,
praplečiamos. Tiek suspaust, kad vanduo nepraeitų, i gars nepraeitų. Aš esu matis pas Krutinį,
kap jis remontavo. Kai pradiedavo leist tuos ruorės, reikiedavo miltų i bulvių virtų... ištrindavo
sumaišytais... Sako, pūdą miltų reik sukišt. Tuo Mikuckio mašinai [dampiui]. Ka tuos ruorės
nepraleistų. Sakydavo, atsileido ruorės...
Tas Lipskis, kur važiniejuos čia, tai buvo Simas. I paskou bovo išvežti jie. Ruošies parvažiout
jau. Nu, sako, dar biškį pasiliksiu, noriu biškį „užkalt” unt namo. Kasykloj kažkur dirbo. Ir
prispaudė. Daugiau nežinau tuoj pusiej.
Čia bovo Liaučius, va, su dampiu. Čia kur yr... Laižuvos gatvė ein, įein į miškėlį, kels, tėn
bovo a trys, a keturi gyventuojai. I tame skaičiuj bovo Liaučius. Ir 1948 metais, kap aš pas tą
dėdę bovau, po išvežėmo, ta tas Liaučius kūlė. Šiuo pusie gelžkelio.
PETRULIS STASYS [1875—apie 1908]
Tik faktai: Sukaktis // Vienybė. — 1995. — Lapkr. 4. — Tekste: 1995 m. sukanka 120 metų,
kai gimė poetas ir vertėjas S. Petrulis. Mirė apie 1908 m. Yra buvęs Viekšnių geležinkelio stoties
viršininku.
PIKELIAI
Lietuvos bajorų palikuoniai / sudarytojas Jonas Stankus. — Vilnius: leidykla „Danielius”,
2000. — 286 p. — Tekste:
PIKELIAI. Herbas Dembno „Dębno”
Bajorai Pikeliai — sena Žemaičių bajorų giminė, kuri nuo seno naudojosi bajorų
privilegijomis ir valdė žemes — Dirvinius, Knitlaukį ir Petrikus, esančius Žemaičių vyskupijoje.
Pikelių giminės bajoriška kilmė buvo patvirtinta Vilniaus bajorų deputatų suvažiavimų
1799 11 11 ir 1820 08 21 dekretais.
1837 05 28 Vilniaus gubernijos bajorų deputatų suvažiavime, vadovaujantis pirmaisiais dviem
dekretais, buvo patvirtinta Pikelių giminės genealoginė linija su detaliu jos narių, turėtų žemių,
privilegijų ir kitų žinių apie giminės atstovus aprašymu (LVIA f. 391, ap. l, b. 1059, l. 65, 66, 67,
68). Jie buvo įrašyti į Vilniaus gubernijos Bajorų kilmės knygos šeštą dalį.
Ši patvirtinta genealoginė linija prasideda Martynu Pikeliu, gyvenusiu 16—17 a. Labiausiai
pasižymėjęs giminės atstovas buvo Jono Pikelio sūnus Stanislovas, gyvenęs 18 a. Jis pagal
Lenkijos karaliaus Stanislovo-Augusto Poniatovskio privilegiją, išduotą 1768 02 11, patvirtintą
1773 09 02, buvo pašventintas į kavalierius ir gavo poručiko laipsnį.
Iš bažnyčios knygų įrašų sprendžiama, kad Pikelių giminės atstovai gyveno Žemaičiuose apie
Luokę, Betygalą, Telšius, Kuršėnus, Upyną, Šaukėnus, Užventį, Tryškius, Viekšnius, Sedą bei
Renavą. [...].
PIKEVIČIUS ČESLOVAS
Pikevičius Česlovas. [Antanas Kerys (1868—1951) Pakalupės kaime, upelis Kalupis
Pakalupės, Pakalupio kaime, žvejyba]. — Pokalbis su Bronislovu Keriu 2010-06-29. —
Perrašyta iš diktofono:
— Ak senuolis? Nu ons sens bovo. Nu ons tėn taap, ons mataa mon mamą prijiemė gyvent’.
Iš gatvės posės kambarėlis bovo tuoksaa, vėrtuvelė tėik bovo. Mama da kamėną pati išmūrėjo.
Ons baisee rūkesčius bovo didelis. Ui, pypką traukė. Apsivėlkt’ tuokį palietą uodinį tuokį turiejo
tuokį. Tuokį ėlgą. I kiauraa... Kambarėlis anam tėn bovo, nežinau ar... mono mama, matyt,
doudavo, išvėrdavo anam valgyt, doudavo. Nu ateidavo, tavo tievs ateidavo, tievs ateis, ilgaa
diskutous anėi atsisiedee abodu.
— Ak šnekiedavuos abodu...
88