1 PACEVIČIUS JONAS gim. 1932-02-14 Dautaras J. Estafetė ...

PERMINAS PRANAS
Žilevičius Rimantas. Trimitas trimituoja nerimą // Kultūros barai. — 1966. — Nr. 10. — P.
20—26. — Žinios aprašui: Milius V. Žemaičių etnologijos bibliografija. — Vilnius, 1997. — P.
34. — Tekste: Drožėjas ir muzikos instrumentų meistras Pranas Perminas Viekšniuose.
Канцедикас А. Литовская народная скульптура. — Москва: Советский художник, 1974.
— P. 175: Глодянис Йонас [...] дер. Кяграй Мажейкяйского уезда. [Yra nuotrauka].
Перминас Пранас (1865—1937) дер. Векшняй Мажейкяйского уезда.
Raugalienė Laima. Meistras knygoms jautė ypatingą pagarbą: Konkursas „Sena nuotrauka”
// Santarvė. — 2001. — Geg. 10: ir nuotrauka. — Visas tekstas:
Savo senelio, auksinių rankų meistro viekšniškio Prano Permino nuotrauką redakcijai atnešė
jo anūkas mažeikiškis Alfonsas Degutis.
Nusipaveikslavęs Pranas Perminas prie savo statytos trobos, su savo drožtais angelais.
Savo senolį Alfonsas Degutis žino iš senelės Egnieškos ir vienintelės senolio dukters Onos,
savo mamos, pasakojimų.
Vasarą senolis namus statydavęs, rudenį — krosnis mūrydavęs, laisvalaikiu užsiimdavęs
dievdirbyste. Žemės darbai Pranui Perminui buvę paskutinėje eilėje. Žemę apdirbdavo tiek, kad
galėtų pyliavą atiduoti, patiems valgyti užtektų. Žemės darbais daugiausia užsiimdavo senelės
Egnieškos brolis. Senolis vis ką nors meistraudavo. Jų šeima buvusi turtingesnė už 40 hektarų
turinčius ūkininkus.
Pirmą mūrinį dviejų aukštų namą Viekšniuose senolis pastatė, — pasakoja Alfonsas Degutis.
Buvę taip: Viekšnių špitolę vokiečių specialistai pamūrijo iki palangių. Nutarę, kad užmokestis
būsiąs per mažas, toliau dirbti atsisakė. Tada Viekšnių klebonas paprašęs senolio baigti špitolės
statybą. Nors niekada šitokio darbo nedirbęs, senolis su šia užduotimi sėkmingai susidorojo.
Šeštadieniais ir sekmadieniais sėsdavo meistras prie knygų. Niekas į mokyklą nebuvo jo
leidęs, raidžių „daraktorius” nebuvo rodęs. Vis iš savo galvos, iš kitų prisižiūrėjęs rašyti išmoko,
piešti įsigudrino.
Senolis neturėjo įpročio durų užsklęsti. Užėjusiems keliauninkams visada valgyti duodavęs.
Kartą užsuko žmogus su dideliu krepšiu, senolės manymu, tai buvęs knygnešys. Pamaitinęs
keliauninką, senolis visą naktį su juo prašnekėjęs. Knygoms jis jautė ypatingą pagarbą. Pasakoja,
kai atnešdavę įsiūti knygą, meistras pirmiausia ją suvyniodavęs į baltą drobę. Nusiplovęs rankas
ir užsidaręs versdavo lapus, žiūrėdavo iliustracijas, skaitinėdavo. O paskui įrišdavęs. Per savo
gyvenimą įrišęs daugybę talmudų, mišiolų, biblijų, laikraščių komplektų.
1910-aisiais Pranas Perminąs pastatė trobą — išrašė palanges, ornamentavo kraigų karnizus.
Sodino obelis, planavo sodybą. Nuo kelio matyti tik namo galas, dvi drožinėtos langinės ir
klėties kampas. Santūrus, charakteringas Žemaitijai trobesių siluetas gražiai įsikomponavęs į
kraštovaizdį.
Pranas Perminas niekada nebuvo girdėjęs apie Tiškevičiaus parkus sodinusį Andrė. Jam pati
motina gamta davė jautrią menininko širdį, subtilų savo krašto gamtos pajautimą.
Permino anūkas Alfonsas Degutis 20 metų dirbo vairuotoju, sulaukęs garbingo amžiaus,
ėmėsi staliaus amato. Tris dienas per savaitę SP UAB „Mažeikių komunalinis ūkis” dirba
staliumi senolio varstotu.
PERMINIENĖ [-LABANAUSKAITĖ] JADVYGA, STANISLOVO
Čekų kaimas. Permino Edvardo žmona
Labanauskaitė-Perminienė Jadvyga. (gimusi 1924 m. Dauginių kaime, gyvenanti Čekų
kaime). Atsiminimai. — 1999. — Rugpj. 15. — Žodžiu. Tekstas perrašytas iš diktofono:
Kai 1943 metų rugsėjo 19 dieną Dauginiuose šventino naujai pastatytą bažnyčią, buvo
atvažiavęs į Dauginius A. Zabkus su žmona. Albertas ar Kęstutis buvo jų „furmonu”. Pas mumis
valgė pietus. Tie Kondratavičiukai buvo mano brolio draugai, dėlto ir atvažiavo. Ir mes žinojom,
74