1 PACEVIČIUS JONAS gim. 1932-02-14 Dautaras J. Estafetė ...

Biržiška Mykolas. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose (Iš 1882—1901 m. atsiminimų,
pasakojimų ir raštų). — Kaunas, 1938. — 380 p. — P. 58, 59, 111.
PAULAVIČIUS EDVARDAS, EDVARDO
Biržiška Mykolas. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose (Iš 1882—1901 m. atsiminimų,
pasakojimų ir raštų). — Kaunas, 1938. — 380 p. — P. 58, 59, 61, 127. — Tekste:
„Jauniausias, Edvardas, mėgino rengtis Šiauliuose (kurį laiką jį mokė mano brolis Viktoras),
bet jam mokslai nesisekė. [...]. Jauniausias, Edvardas, Šiauliuose geruoju sueidavo su lietuviais.”
PAULAVIČIUS JONAS, EDVARDO
Biržiška Mykolas. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose (Iš 1882—1901 m. atsiminimų,
pasakojimų ir raštų). — Kaunas, 1938. — 380 p. — P. 58, 59, 61, 126, 127, 298, 319. — Tekste:
„Knygininku, kiek atsimenu, buvo iš pradžių Ant. Moras, paskui Edvardo Paulavičiaus sūnus
Jonas. [...]. Vyresnieji trys sūnūs mokėsi Kališo realinėje mokykloje (Juozapas ir Šiaulių
gimnazijoje), o paskui ėjo specialinius mokslus — Jonas mokėsi Rygos politechnikoje. [...].
Vyriausias Jonas nebaigė politechnikos, dalyvaudamos lenkų korporacijoje „Veletia” ir perdaug
pasidavęs miesto pagundoms, kurį laiką net atkristinai sirgdamas visišku nervų pakrikimu. Jis
pasveiko Pavirvytėje begyvendamas. Tėvui pasimirus, jis čia tvarkė ūkį, bet ne savo, tik brolio
Juozapo vardu, kuriam ūkis buvo pavestas šeimynos nutarimu. [...]. Jono pajėgumu
savarankiškai išlaikyti ūkį šeimyna nepasitikėjo. Reikia pažymėti, kad Jonas buvo labiausiai
apsišvietęs, apsiskaitęs visoje šeimynoje ir tuo atžvilgiu gal prilygo savo tėvą. [...]. Jonas buvo
geruose santykiuose su manim ir mano broliais net ir tada, kai žinojo mus lietuviais laikantis.
Dargi 1919 m., kai jis iš Lenkijos atvyko Vilniun jau lenkų policijos viršininku, mūsų nevengė,
lankė mano brolį Vaclovą kalėjime ir aiškiai rodė mums simpatijų; jis net įsivedė mano žmoną
Vaclovo kameron, tarpininkavo tarp jo ir mūsų, dargi padėjo jį iš kalėjimo išvaduoti. [...]. Su
vyriausiuoju Jonu ir jauniausiuoju Edvardu, taip pat su Juozapu, su jų jauniausiomis seserimis
Aniele, Zose ir Vanda suėjome daug vėliau; visi jie, išskyrus Edvardą, už mus buvo vyresni. [...].
Perėjęs VI klasėn vasarą susiartinau su dvarininku Jonu Paulavičium. 1894 m. jo tėvui Edvardui
mirus, jis ūkininkavo Pavirvytės dvare (6—7 kilometrai nuo Viekšnių), kaip minėjau,
jaunesniojo brolio Juozapo vardu. [...]. Apsiskaitęs, iškalbingas Jonas Paulavičius ne tik gražiai
sugyveno su mano tėvais ir, iš viso, buvo apylinkėje mėgiamas dėl savo gyvumo ir draugiškumo,
bet ir labai mėgo mus, Biržiškiukus. Tebebūdamas dar studentas, jis mus, dar vaikus,
pavežiodavo po Viekšnių apylinkes [...], su mumis maloniai pajuokaudavo, pasidaužydavo. Su
gimnazistais jis taip pat nekartą maloniai ir gyvai pasikalbėdavo apie gimnaziją ir šiaip
gimnazistinius dalykus, nekartą ir Pavirvytėn pasiimdavo. Per kelerius metus tvarkęs
skrajojamąją lenkišką skaityklą (biblioteka latająca), kurioje mano tėvai nuo jos pradžios
dalyvavo, su mumis jis dažnai ir apie knygas pasikalbėdavo. [...]. Ypačiai daug jų [knygų]
pasiimdavome 1898 m. vasarą (taip pat 1899 ir kitų metų vasaromis), patys joje pasirinkdami ką
panorėję ir, surišę ir pakabinę sunkoką ryšulį ant mūsų už galų laikomos lazdos, nešdavomės jas
namo; po savaitės kitos keisdavome jas nauja partija.”
PAULAVIČIUS JUOZAPAS, EDVARDO
Biržiška Mykolas. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose (Iš 1882—1901 m. atsiminimų,
pasakojimų ir raštų). — Kaunas, 1938. — 380 p. — P. 58, 59, 61, 127, 298. — Tekste:
„Vyresnieji trys sūnūs mokėsi Kališo realinėje mokykloje (Juozapas ir Šiaulių gimnazijoje), o
paskui ėjo specialinius mokslus — [...] Juozapas Vokietijoje Pruškove (vok. Proskau, Silezijoje)
sodininkystės (pomologas). [...]. Tėvui pasimirus, jis [Jonas] čia tvarkė ūkį, bet ne savo, tik
brolio Juozapo vardu, kuriam ūkis buvo pavestas šeimynos nutarimu. [...]. Reikia pažymėti, kad
Jonas buvo labiausiai apsišvietęs, apsiskaitęs visoje šeimynoje ir tuo atžvilgiu gal prilygo savo
tėvą, kurį gabumu ir iškalbingumu prilygo dar Kazimieras ir Juozapas (auksaburniu — zùotousty
vadinamas). Juozapas uždiegė Pavirvytėje didelį sodną, bet, būdamas nepastovaus būdo, pardavė
63