1 PACEVIČIUS JONAS gim. 1932-02-14 Dautaras J. Estafetė ...
1 PACEVIČIUS JONAS gim. 1932-02-14 Dautaras J. Estafetė ...
1 PACEVIČIUS JONAS gim. 1932-02-14 Dautaras J. Estafetė ...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Biržiška Mykolas. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose (Iš 1882—1901 m. atsiminimų,<br />
pasakojimų ir raštų). — Kaunas, 1938. — 380 p. — P. 58, 59, 111.<br />
PAULAVIČIUS EDVARDAS, EDVARDO<br />
Biržiška Mykolas. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose (Iš 1882—1901 m. atsiminimų,<br />
pasakojimų ir raštų). — Kaunas, 1938. — 380 p. — P. 58, 59, 61, 127. — Tekste:<br />
„Jauniausias, Edvardas, mėgino rengtis Šiauliuose (kurį laiką jį mokė mano brolis Viktoras),<br />
bet jam mokslai nesisekė. [...]. Jauniausias, Edvardas, Šiauliuose geruoju sueidavo su lietuviais.”<br />
PAULAVIČIUS <strong>JONAS</strong>, EDVARDO<br />
Biržiška Mykolas. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose (Iš 1882—1901 m. atsiminimų,<br />
pasakojimų ir raštų). — Kaunas, 1938. — 380 p. — P. 58, 59, 61, 126, 127, 298, 319. — Tekste:<br />
„Knygininku, kiek atsimenu, buvo iš pradžių Ant. Moras, paskui Edvardo Paulavičiaus sūnus<br />
Jonas. [...]. Vyresnieji trys sūnūs mokėsi Kališo realinėje mokykloje (Juozapas ir Šiaulių<br />
<strong>gim</strong>nazijoje), o paskui ėjo specialinius mokslus — Jonas mokėsi Rygos politechnikoje. [...].<br />
Vyriausias Jonas nebaigė politechnikos, dalyvaudamos lenkų korporacijoje „Veletia” ir perdaug<br />
pasidavęs miesto pagundoms, kurį laiką net atkristinai sirgdamas visišku nervų pakrikimu. Jis<br />
pasveiko Pavirvytėje begyvendamas. Tėvui pasimirus, jis čia tvarkė ūkį, bet ne savo, tik brolio<br />
Juozapo vardu, kuriam ūkis buvo pavestas šeimynos nutarimu. [...]. Jono pajėgumu<br />
savarankiškai išlaikyti ūkį šeimyna nepasitikėjo. Reikia pažymėti, kad Jonas buvo labiausiai<br />
apsišvietęs, apsiskaitęs visoje šeimynoje ir tuo atžvilgiu gal prilygo savo tėvą. [...]. Jonas buvo<br />
geruose santykiuose su manim ir mano broliais net ir tada, kai žinojo mus lietuviais laikantis.<br />
Dargi 1919 m., kai jis iš Lenkijos atvyko Vilniun jau lenkų policijos viršininku, mūsų nevengė,<br />
lankė mano brolį Vaclovą kalėjime ir aiškiai rodė mums simpatijų; jis net įsivedė mano žmoną<br />
Vaclovo kameron, tarpininkavo tarp jo ir mūsų, dargi padėjo jį iš kalėjimo išvaduoti. [...]. Su<br />
vyriausiuoju Jonu ir jauniausiuoju Edvardu, taip pat su Juozapu, su jų jauniausiomis seserimis<br />
Aniele, Zose ir Vanda suėjome daug vėliau; visi jie, išskyrus Edvardą, už mus buvo vyresni. [...].<br />
Perėjęs VI klasėn vasarą susiartinau su dvarininku Jonu Paulavičium. 1894 m. jo tėvui Edvardui<br />
mirus, jis ūkininkavo Pavirvytės dvare (6—7 kilometrai nuo Viekšnių), kaip minėjau,<br />
jaunesniojo brolio Juozapo vardu. [...]. Apsiskaitęs, iškalbingas Jonas Paulavičius ne tik gražiai<br />
sugyveno su mano tėvais ir, iš viso, buvo apylinkėje mėgiamas dėl savo gyvumo ir draugiškumo,<br />
bet ir labai mėgo mus, Biržiškiukus. Tebebūdamas dar studentas, jis mus, dar vaikus,<br />
pavežiodavo po Viekšnių apylinkes [...], su mumis maloniai pajuokaudavo, pasidaužydavo. Su<br />
<strong>gim</strong>nazistais jis taip pat nekartą maloniai ir gyvai pasikalbėdavo apie <strong>gim</strong>naziją ir šiaip<br />
<strong>gim</strong>nazistinius dalykus, nekartą ir Pavirvytėn pasiimdavo. Per kelerius metus tvarkęs<br />
skrajojamąją lenkišką skaityklą (biblioteka latająca), kurioje mano tėvai nuo jos pradžios<br />
dalyvavo, su mumis jis dažnai ir apie knygas pasikalbėdavo. [...]. Ypačiai daug jų [knygų]<br />
pasiimdavome 1898 m. vasarą (taip pat 1899 ir kitų metų vasaromis), patys joje pasirinkdami ką<br />
panorėję ir, surišę ir pakabinę sunkoką ryšulį ant mūsų už galų laikomos lazdos, nešdavomės jas<br />
namo; po savaitės kitos keisdavome jas nauja partija.”<br />
PAULAVIČIUS JUOZAPAS, EDVARDO<br />
Biržiška Mykolas. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose (Iš 1882—1901 m. atsiminimų,<br />
pasakojimų ir raštų). — Kaunas, 1938. — 380 p. — P. 58, 59, 61, 127, 298. — Tekste:<br />
„Vyresnieji trys sūnūs mokėsi Kališo realinėje mokykloje (Juozapas ir Šiaulių <strong>gim</strong>nazijoje), o<br />
paskui ėjo specialinius mokslus — [...] Juozapas Vokietijoje Pruškove (vok. Proskau, Silezijoje)<br />
sodininkystės (pomologas). [...]. Tėvui pasimirus, jis [Jonas] čia tvarkė ūkį, bet ne savo, tik<br />
brolio Juozapo vardu, kuriam ūkis buvo pavestas šeimynos nutarimu. [...]. Reikia pažymėti, kad<br />
Jonas buvo labiausiai apsišvietęs, apsiskaitęs visoje šeimynoje ir tuo atžvilgiu gal prilygo savo<br />
tėvą, kurį gabumu ir iškalbingumu prilygo dar Kazimieras ir Juozapas (auksaburniu — zùotousty<br />
vadinamas). Juozapas uždiegė Pavirvytėje didelį sodną, bet, būdamas nepastovaus būdo, pardavė<br />
63