1 PACEVIČIUS JONAS gim. 1932-02-14 Dautaras J. Estafetė ...

Šiaulių gimn., išėjo mokslus Dorpato universitete ir buvo Kališo realinės mokyklos mokytoju,
paskui direktorium. Lenkijoje jis vedė Mariją Šaniauskaitę (1840—1905 m.). 70-siais metais
rusų vyriausybei ėmus rusinti lenkų mokyklas, jis pasitraukė iš mokyklos ir, kaip dovaną, gavo iš
mokyklos globėjų ir laikytojų puikią lenkišką mokyklos biblioteką, kurią jis parsigabeno
Pavirvytėn. Pavirvytėje jis gyveno jau ligi pat savo mirties. Tai buvo aukštas, gražus vyras,
gražiai apsišvietęs, puikiai kalbėjęs lenkiškai (kitus mėgo barti dėl daromų kalbos klaidų), tik
nekoks ūkininkas. Jo rūpesniu ir paraginimu 80-taisiais metais įsisteigė kilnojamoji lenkiška
skaitykla tarp dvarininkų ir šiaip inteligentų, kurioje, be Paulavičių, dalyvavo dar mano tėvai,
Daubiškių Morai, Sonteklių Radavičiūtė (vėliau T. Gružauskaitė), Klyšių Daugirdai, Meškelių
Kondratavičiai, Viekšnių Aleksandravičiai (vaistininkas) ir Moncevičiai, vėliau (Sobieslovui
vedus) dar Pančerinskiai ir kiti; iš viso 12 narių, kurių kiekvienas kasmet išrašydavo bene už 5
rublius lenkiškų knygų ir kas mėnesį jas mainė su kaimynais nustatyta tvarka. Knygininku, kiek
atsimenu, buvo iš pradžių Ant. Moras, paskui Edvardo Paulavičiaus sūnus Jonas. Šitokia
lenkiška bibliotekėlė ir mūsų metu tebeveikia, kad ir su kitokiu dalyvių sąstatu. [...]. Paulavičiai
sukūrė didelę šeimyną, turėjo 4 sūnus: Joną, Kazimierą, Juozapą ir Edvardą ir 5 dukteris: Mariją,
Jadvygą, Anielę, Sofiją ir Vandą. Vyresnieji trys sūnūs mokėsi Kališo realinėje mokykloje
(Juozapas ir Šiaulių gimnazijoje), o paskui ėjo specialinius mokslus — Jonas mokėsi Rygos
politechnikoje, Kazimieras Krokuvoje architektūros, Juozapas Vokietijoje Pruškove (vok.
Proskau, Silezijoje) sodininkystės (pomologas). Jauniausias, Edvardas, mėgino rengtis
Šiauliuose (kurį laiką jį mokė mano brolis Viktoras), bet jam mokslai nesisekė. Dukterys mokėsi
namie. [...]. Tėvą Edvardą prisimenu ne tik sugebėjusį išjudinti visą draugystę, skambinantį
fortepijonu, dainuojantį lenkiškas dainas, ypač liaudies ir vaikų [...], bet ir linksmai, gražiai
traukiantį lietuviškai „Ir vėl, ir vėl nedėlioj šventa”. Esu tikras, jog bet kuris šios malonios
dvarininkų šeimynos narys, Lietuvoje sulaukęs nepriklausomybės, būtų virtęs labai artimas
jaunai lietuvių šviesuomenei.”
Rozga Leopoldas. Pavirvytės dvaras mena šviesius žmones // Vienybė. — 1994. —
Rugpj. 20.
Ivinskis L. Raštai. — Vilnius, 1995. — P. 560. — Tekste: Pavirvytyje L. Ivinskis gyveno
1851 11 10—31. Čia jis mokė dvarininko J. Paulavičiaus vaikus ir tvarkė savo rankraščius.
Lankydavosi čia ir vėliau. Iš čia išvyko į Nociūnus.
Kerys Bronius. Randevu Viekšnių kapinėse // Vienybė. — 1996. — Rugpj. 10, 14, 17, 21,
24, 28; Rugs. 4. — Tekste:
Pirmą kartą pamatęs, negalėjau patikėti savo akimis — tos varnų apterštos kryžiaus liekanos
visai netoli Biržiškų kapo rodo, kad čia palaidoti žinomi Pavirvytės dvarininkai Edvardas
(1837—1894) ir Marija (1840—1905) Paulavičiai. Edvardas buvo mokytojas, vėliau direktorius
Kališo realinėje mokykloje. Į Pavirvytės dvarą parsivežė jam dovanotą Kališo realinės mokyklos
biblioteką ir įsteigė kilnojamą skaityklą. Ja naudojosi ir Biržiškos. Apie tai daug rašė M. Biržiška
savo knygoje, taip pat ir atskirame skyriuje „Pavirvytės bibliotekoje”. Gal čia palaidotas pirmasis
krašto bibliotekininkas? Ir be tyrimų jau dabar galima pasakyti — jei ne pirmasis, tai tikrai
vienas iš pirmųjų. M. Biržiškos knygoje yra šio antkapio pašventinimo (apie 1910 m.) nuotrauka.
Dalyvavo daug skrybėlėtų damų ir visai dar jaunutė Vanda Daugirdaitė, vėliau Sruogienė.
Mūsų miesteliai: Viekšniai / Televizijos laida. — 1998-12-27, 1999-01-03. — Tekste:
„Edvardas knygas skolino Viekšnių inteligentams, ragino juos plėsti biblioteką savo lėšomis.
Bibliotekoje buvo ir lietuviškų Ivinskio kalendorių bei populiariųjų S. Daukanto knygelių. Todėl
E. Paulavičių reikia laikyti vienu pirmųjų Žemaičių bibliotekininkų.”
PAULAVIČIENĖ [-ŠANIAUSKAITĖ] MARIJA 1840—1905
EDWARD PAWŁOWIEZ, UM. 1894 R. MARJA Z SZANIAWSKICH,
PAWŁOWIEZOWA, UM. 1905 R. OD DZIECI // Iš įrašo antkapiniame kryžiuje Viekšnių
senosiose kapinėse.
62