1 PACEVIČIUS JONAS gim. 1932-02-14 Dautaras J. Estafetė ...
1 PACEVIČIUS JONAS gim. 1932-02-14 Dautaras J. Estafetė ...
1 PACEVIČIUS JONAS gim. 1932-02-14 Dautaras J. Estafetė ...
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Šverebas Povilas. Pas kaimynus pasidairius // Būdas žemaičių. — 1999. — Rugpj. 10. —<br />
Nr. 60 (197). — Tekste:<br />
Dvaras<br />
Jis man buvo girdėtas, nes Renavo dvare 1868—1871 m. mokytojavęs žymusis švietėjas<br />
pirmojo lietuviško metskaitliaus (išleistas 1846 m.) autorius L. Ivinskis viename laiške skundėsi,<br />
jog jam per tolima kelionė į Pavirvytį, kur gyvena jo draugas J. Paulavičius.<br />
Skleipių ir Pavirvytės kaimai ribojasi, todėl pakilę į Virvytės šlaito keterą, pamatome didelį L<br />
formos medinį pastatą. Nors jį senokai beglobojo tikro šeimininko ranka, bet didikų kultūros<br />
dvasia jaučiama. Mažeikių rajone tokių analogų nėra. Galima lyginti tik su Biržuvėnų Telšių<br />
rajone. Apkalo pjaustiniai, prieangio pagražinimai, gegnių profiliavimai, lubų balkių<br />
nuosklandos, didžiulis kaminas daro įspūdį. Dvaras kaip ansamblis sunaikintas, nes be<br />
gyvenamojo pastato dar išlikę ledaunės fragmentai. Nėra ir rėminančios alėjos. Jeigu likę, tai<br />
pavieniai medžiai. Senojo kelio sankasa rodo, kad anksčiau į dvarą buvo patenkama nuo upės.<br />
Po Juozapo Paulavičiaus mirties dvarą paveldėjo sūnus Edvardas (1837—1894). Jis buvo<br />
vedęs M. Šaniauską (1840—1905). Turėjo didelę šeimyną — 4 sūnus ir 5 dukras. Daugelis<br />
Paulavičių atžalų ištekėjo, vedė lenkes ir ten gyveno. Pereinant nuo Lietuvos Didžiosios<br />
Kunigaikštystės piliėčio sampratos ir apsisprendimo, kad turi būti lietuvis ar lenkas, tai tik<br />
Jadvygos palikuonė Vanda tapo mūsų respublikos piliete. Jos tėvas Daugirdas buvo lietuviškos<br />
orientacijos. Vanda ištekėjo už rašytojo Balio Sruogos ir gan ženkliai dirbo istorijos srityje.<br />
Viena iš Paulavičių dukrų ištekėjo už Lenkijos prezidento Moscickio sūnaus, bet jauna mirė.<br />
Knygoje „Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose” kitas bajoras M. Biržiška rašo: „Esu tikras, kad<br />
bet kuris šios malonios dvarininkų šeimos narys, Lietuvoje sulaukęs nepriklausomybės, būtų<br />
virtęs labai artimas jaunai lietuvių šviesuomenei”. Kitoje vietoje prisimena, kaip Edvardas buvo<br />
įsteigęs lenkišką kilnojamą knygyną, turėjusį 12 narių, kiekvienais metais pirkdavusių knygų už<br />
5 carinius rublius. Nariai buvo visi aplinkiniai dvarininkai. Tarp jų — būsimo profesoriaus bei<br />
Vasario 16-osios akto signataro tėvai, S. Daukanto bičiulis Kontrimas, Viekšnių vaistininkas<br />
Aleksandravičius. Vien kelios pavardės atskleidžia bajorų kultūros palikimą, o jos au<strong>gim</strong>o terpę<br />
ir situaciją geriausiai keliais žodžiais škicuoja M. Biržiška, apibūdindamas E. Paulavičių:<br />
„Prisimenu skambinantį fortepijonu, dainuojantį lenkiškas dainas, ypač liaudies ir vaikų, bet<br />
linksmai traukiantį lietuvišką dainelę „Ir vėl, ir vėl nedėlioj šventa”. Rašo, kad dvarininkai buvo<br />
draugiški, svetingi, gerai sugyveno su kaimynais. Suprantama, ir suvokė save kaip to luomo<br />
atstovą. Vėliau Pavirvytės dvaras parduotas notarui V. Nagurskiui. Keista, bet 1973 m. paminklų<br />
sąraše jam nesuteiktas net vietinės reikšmės objekto statusas. Gal šiandieną tai naujai išaiškintas<br />
paminklas, bet realių pastangų jo gelbėjimui nematyti.<br />
Lietuvos bajorų palikuoniai / sudarytojas Jonas Stankus. — Vilnius: leidykla „Danielius”,<br />
2000. — 286 p. — Tekste:<br />
PAULAVIČIAI. Herbas Bičiulis „Przyjaciel”<br />
Archyvuose yra išlikęs vienos Paulavičių <strong>gim</strong>inės atšakų — Kauno pavieto bajorų Paulavičių<br />
genealogijos medis, sudarytas 19 a. pab. Vilniaus gubernijos bajorų deputatų susirinkimo<br />
kanceliarijoje pagal <strong>gim</strong>inės atstovų pateiktus istorinius dokumentus. Tai buvo Kauno pavieto<br />
žemės ir pilies teismų išrašai apie jų valdytus dvarus, karalių privilegijas, rodančias <strong>gim</strong>inės<br />
atstovų užimtas pareigas, karinius laipsnius.<br />
1819 12 13 ir 1835 03 16 Vilniaus bajorų deputatų susirinkimo,<br />
1847 04 16 ir 1858 10 13 Kauno bajorų deputatų susirinkimo nutarimais Paulavičių <strong>gim</strong>inei<br />
pripažinta bajorystė, įrašant ją į Bajorų knygos šeštą dalį. Tai patvirtino ir Valstybės senato<br />
Heroldijos departamento 1848 01 19 įsakas Nr. 1050, 1859 07 2 įsakas Nr. 6446 ir 1872 05 26<br />
įsakas Nr. 1860. Herbas Bičiulis, kurio mėlyname herbo skydo fone ant aukso spalvos padėklo<br />
sidabrine strėle perverta širdis. Herbo šalmo karūną puošia 5 stručio plunksnos, suteiktos 19 a.<br />
pab. Vilniaus bajorų deputatų susirinkimo kanceliarijoje.<br />
Yra žinoma, kad Stanislovui Paulavičiui, Mykolo sūnui, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės<br />
karališkųjų arklidžių administratoriaus ir Kauno žemės teisėjo privilegijos buvo išduotos<br />
Lenkijos ir Lietuvos karaliaus Jono III Sobieskio 1679 05 05.<br />
58
Change language