1 PACEVIČIUS JONAS gim. 1932-02-14 Dautaras J. Estafetė ...

1926 metais Vacys baigė Viekšnių vidurinę mokyklą, o 1928 metais ir Kauno jėzuitų
gimnazijos 6-ias klases. V. Paulauskas visa širdimi mylėjo Dievą. Jis dažnai mėgdavo kartoti:
„Tik Dievas. Tik vienas Dievas gali visą laiką žavėti ir prie savęs traukti”. Todėl apsisprendęs
jaunuolis 1931 metais įstojo į Telšių kunigų seminariją, kurią 1938 metais baigė ir buvo
įšventintas į kunigus. Tais pačiais metais paskirtas vikaru Salantuose, skleidė žmonėse Dievo
žodį. 1940 metais perkeltas į Žemaičių Naumiestį.
1942 metais V. Paulauskas skiriamas Sedos šv. Jono bažnyčios rektoriumi ir vidurinės
mokyklos kapelionu. Greitai prisiderinęs prie nelengvų karo meto sąlygų, naujasis rektorius prie
bažnyčios pastatė kleboniją, įrengė labdaringą valgyklėlę. Būdamas Sedos apylinkės savitarpio
pagalbos draugijos vadovu, jis nuolatos rūpinosi apylinkės vargšais.
1944 metais kunigą V. Paulauską Telšių vyskupas paskyrė Pirmojo žemaičių savanorių pulko,
kovojusio prieš bolševikus, kapelionu. Vasarą, frontui traukiantis į vakarus, su kai kuriais pulko
daliniais jam pavyko pasitraukti į Rytprūsius. Tačiau, gelbstintis laivais iš apsupties, Dancingo
apylinkėse, sprogusi aviacinė bomba kunigą sužeidė. Ypač nukentėjo regėjimas, kuris dar
vaikystėje buvo pažeistas (į galvą įspyrus arkliui).
Vokietijoje, šiek tiek pasveikęs, kunigas Paulauskas turėjo teisę bendrauti su lietuviais
katalikais, prievarta paimtais vokiečių kariuomenėn. Vokietijai kapituliavus, 1945—1946 metais
jis buvo Kempteno lietuvių gimnazijos pabėgėlių stovyklos kapelionu ir švietimo skyriaus
vadovu. Šioje gimnazijoje, dalyvaudamas įvairiose katalikų akcijose, mokytojavo iki 1950 metų.
Tais pačiais metais kunigas V. Paulauskas atvyko į JAV. Laurenco lietuvių parapijoje buvo
priimtas vikaru. Ten pat klebonavo veiklusis kunigas Pranciškus Juras (vėliau tapęs prelatu).
Kartu dirbdami, jiedu stipriai priešinosi „cicilikams”, bandantiems atitraukti lietuvius katalikus
nuo lietuvių tautinės bažnyčios. 1954 metais Tomsone, netoli Putnamo, V. Paulauskas tapo Villa
Marija senelių prieglaudos ir senelius globojusių vienuolių (Nekalto Prasidėjimo Marijos seselių)
kapelionu. Beveik kas dieną Mišių metu trumpais pamokslais jis skelbė Kristaus evangeliją
prieglaudos gyventojams bei jiems patarnaujančioms vienuolėms. Palaipsniui silpstant regėjimui,
kunigas atsisakė kapeliono pareigų, ir 1963 metais apsigyveno savo namuose, arti senelių
prieglaudos. Galutinai apakusiam, jam globą teikė ir prižiūrėjo vienuolė Agota Trilikaitė,
apsigyvenusi tuose pačiuose namuose. Viename namo kambarėlyje kunigas buvo įrengęs altorėlį
ir, kol galėjo, aukojo ten Mišias.
Visiškai nusilpęs, 1994 metų rudenį V. Paulauskas buvo perkeltas į Matulaičio slaugymo
namus. Sulaukęs 85-erių metų jubiliejaus, kitą dieną kunigas V. Paulauskas baigė savo gyvenimo
kelią šioje žemėje. Vienuolyno „Dangaus vartai” Tompsone kapinės priglaudė Lietuvos sūnų,
taip ir nebegrįžusį į gimtąją žemę, tačiau nors ir toli nuo tėvynės, bet nuolatos skatinusį
tėvynainius mylėti Lietuvą, nepalikti jos po okupanto bolševiko padu.
Kunigas Vaclovas Paulauskas visą savo gyvenimą buvo veiklus ateitininkas. Intensyviai dirbo
kartu su angelaičiais ir pavasarininkais. Gyvendamas Vokietijoje, buvo lietuvių skautų sąjungos
Austrijoje ir Vokietijoje kapelionu. Jungtinėse Valstijose buvo aktyvus lietuvių bendruomenės bei
„Lietuvių kunigų vienybės” narys. Kiek leido laikas, kunigas V. Paulauskas darbavosi ir
plunksna. Daug rašė spaudos leidiniams „Sargyba”, „Žemaičių prietelius”, „Mūsų laikraštis”,
„Žiburiai”, „Lux Christi”. Turėjo surinkęs didžiulę biblioteką, kurią padovanojo Amerikos
lietuvių kultūros archyvui „ALKA” (Putname). Vienas „ALKOS” direktorių — kun.
R. Krasauskas — šią biblioteką persiuntė Lietuvių Katalikų Mokslo akademijos Kauno „Židinio”
bibliotekai.
Gausi kunigo Vaclovo Paulausko namų biblioteka, kurioje visi 37 tomai Lietuvių
enciklopedijos, jo paties pamokslų rankraščiai, kitokie archyviniai dokumentai, bus
eksponuojama Telšių kraštotyros muziejuje „ALKA”, suteikiant teisę ja naudotis draugijoms bei
pavieniams asmenims, puoselėjantiems ir propaguojantiems lietuvių kultūrą, tėvynės meilę ir
krikščioniškąjį tikėjimą.
53