1 PACEVIČIUS JONAS gim. 1932-02-14 Dautaras J. Estafetė ...

Daug pasimokė ir pagalbos, patarimų moteris sulaukė iš viekšniškio dailininko Michailo
Ivančenkos, su kuriuo kolegiškai bendrauja.
IEŠKO SAVO ŠAKNŲ
Savo meniškos prigimties šaknų Jolita sakosi pradėjusi ieškoti, susimąsčiusi apie savo
mergautinę pavardę — Vereščiaginaitė. Devynioliktame amžiuje tokia pavarde Užkaukazėje, prie
Juodosios jūros, gyveno garsus dailininkas. Bet viekšniškė sakė neradusi net šaknelių, susijusių
su šia pavarde.
Jolitos mama — fotografė, tad moteris galvoja meno gyslelę paveldėjusi iš jos. Giminėje
daugiau nėra nė vieno, mėgstančio piešti ar siuvinėti.
Viena didžiausių viekšniškės svajonių — ramiai, niekam netrukdant dirbti.
„Vis pasižadu, kad surasiu laiko, eisiu, tapysiu, bet vasara greit prabėga ir aš nieko nesuspėju.
Tikriausiai padarysiu ką nors gera tada, kai išeisiu į pensiją”, — svarsto Jolita.
VADOVAUJA BŪRELIUI
Šiemet mokytoja neakivaizdžiai baigė Šiaulių universiteto Menų fakulteto trečiąjį kursą.
Ruošiasi tapti diplomuota dailės ir technologijų mokytoja, nors šį darbą dirba jau seniai.
Iš pradžių buvo ikimokyklinukų mokytoja. Darbas su mažiukais Jolitai labai patikęs.
Dabar mokykloje, be pamokų, vadovauja būreliui „Meninės raiškos projektai”. Čia vaikams
mokytoja perduoda savo patirtį. Būrelio nariai noriai stengiasi išbandyti savo jėgas įvairiose
dailės srityse. Kuria karpinius, susipažįsta su vitražo technika, sumaniai apipavidalina butelius,
laku dekoruoja gėlių vazonėlius, dabar pradeda mokytis pinti iš vytelių.
PIEŠIA IR MAŽOJI DUKRA
Mamos pėdomis seka ir dvi Jolitos dukros. Trečiokė Modesta piešti pradėjo dar lankydama
darželį. Du kartus mergaitė tapo konkurso „Gamtos pasaka” diplomante. Nors Modesta sakosi
labiau mėgstanti piešti, jai taip pat patinka kurti floristinius paveikslus, raižinius. Drauge su
mama renka žoleles, gėlių žiedus, kurių prikištos visos knygos.
Jaunėlei dukteriai Nedai dar tik treji metukai, bet mama sako, kad ir ji jau imanti į rankas
teptuką, labai mėgsta dažus.
Jolitos auklėtiniai — Kapėnų pagrindinės mokyklos penktokai — sakė labai mylintys savo
auklėtoją. Neseniai grįžusią iš sesijos jie pasitiko spalvotais balionais išpuoštoje klasėje su
sveikinimo užrašais.
Be Jolitos minčių, jos rankų neapsieina beveik nė vienas mokykloje vykstantis renginys, ji
dažniausiai puošia jiems sceną, gražina ir mokyklos interjerą.
PAŠKEVIČIŪTĖ ALDONA
Povilavičius A. Baladė apie gražiąją ryšininkę // Vienybė. — 1973. — Birž. 9, 12, 14, 19, 21.
— Tekste: Ištrauka iš knygos: Povilavičius A. Laukė tėviškės berželiai. — Vilnius, 1973.
PAULAUSKAS VACLOVAS 1910-01-15 — 1995-01-16
Rašimas Algimantas. Kunigas Vaclovas Paulauskas // Vienybė. — 1995. — Birž. 24. —
Visas tekstas:
Nedaug težinome apie prieškario Lietuvos krikščionis, kurie galbūt nesugebėjo atkreipti
visuomenės dėmesio žymiais darbais, tačiau, tikėdami Dievo meile ir Apvaizda, savo jaunystę ir
gyvenimą paskyrė tėvynei.
Kunigą Vaclovą Paulauską senesni Viekšnių krašto žmonės tikrai prisimena. Tai buvo vienas
iš tauriausių ir didžiai tėvynę mylėjusių žmonių. Jis gimė 1910 m. sausio 15 dieną Padvarių
kaime, Viekšnių valsčiuje, ūkininko šeimoje. Tėvai neseniai buvo persikėlę iš Rygos gyventi į
Lietuvą. Maldingi tėvai dar vaikystėje Vaciuko širdyje įskiepijo meilę Dievui, kuri visą
gyvenimą augo apimdama ir savo šeimą, ir parapijiečius, ir visą tėvynę. Be mažojo Vaciuko,
šeimoje dar augo trys sesutės. Vaikai iš savo tėvelių paveldėjo gailestingą meilę, nuoširdumą,
švelnumą, greitą orientaciją. Užaugusiam Vaclovui labai padėjo šeimos išugdytas
principingumas bei pasitikėjimas žmonėmis.
52