1 PACEVIČIUS JONAS gim. 1932-02-14 Dautaras J. Estafetė ...

Kapėnų pagrindinėje mokykloje pradėjo dėstyti dailę. Beje, ji dar Šiaulių universiteto Menų
fakulteto studentė.
Žiūrint į Jolitos atliktus darbus, sunku patikėti, jog žmogaus rankos gali vienodai, kruopščiai,
simetriškai išsiuvinėti. Net pati sunkiai atskiria, kur geroji, o kur išvirkščioji darbo pusė.
Menininkė sakosi vienodai rūpestingai triūsianti prie servetėlių, staltiesėlių, rūbų aksesuarų ar
didesnių gaminių. Mėgsta kryželiu siuvinėti paveikslus. Daug darbų dovanojo kitiems, o sukurti
naujų reikia savaičių ar net mėnesių. Traukia Jolitą ir dailės darbai, ypač akvarelė. Tačiau dar
nedidelės dukrytės, studijos, darbas verčia daugelį kūrybinių sumanymų atidėti ateičiai.
Malūkas Vytautas. Viekšniškės menininkės pėdomis seka ir dukros: [Jolita Parieštienė] //
Santarvė. — 2005. — Vas. 5: ir nuotrauka. — Visas tekstas:
Viekšnių menininkų klubas „Spalvarnis” metų pabaigoje miestelio žmonėms surengė teminę
parodą, skirtą Kalėdoms ir Naujiesiems metams. Joje, be kitų kūrėjų darbų, eksponuojami ir
viekšniškės Jolitos Parieštienės siuvinėjimo darbai. Save pradedančiąja dailininke vadinanti
moteris, be siuvinėjimo, užsiima ir tapyba.
PADĖJO MOKYTOJA
Siuvinėjimas Jolitai yra lyg profesija: ji prieš 10 metų baigė Kauno taikomosios dailės
mokyklą, kur įgijo specialybę, susijusią su savo pomėgiu. Kad turi gyslelę siuvinėti, Kapėnų
pagrindinėje mokykloje dirbanti moteris pajuto mokydamasi dvyliktoje klasėje. Kai Jolita
nusprendė studijuoti taikomąją dailę, jos dailės mokytoja Genovaitė Drąsutienė padėjo jai
pasiruošti stojamiesiems egzaminams. Nuo to laiko dailės ir technologijų mokytoja su adata
nesiskiria.
VADINA KRAPŠTUKE
Siuvinėjimas — kruopštus, smulkmeniškas darbas. „Turiu auksinę kantrybę, mėgstu
krapštytis. Dauguma mane ir vadina krapštuke”, — Jolita pasakoja apie priežastis, dėl kurių
pasirinko siuvinėjimą. Jai, nors ir labai lėtai, bet patinka padaryti viską nuo pradžios iki galo.
Parodoje su savo darbais mokytoja dalyvauja antrą kartą. Mėgsta siuvinėti kryželiu ir rišeljė
— pirma medžiaga išsiuvinėjama, vėliau tai iškarpoma ir išeina į ažūrą panašus darbas. Siuvinėti
vaizdelių, gyvūnų Jolita sakosi nemėgstanti — labiau patinka įvairūs ornamentai.
ALIEJUMI TAPĖ SAVARANKIŠKAI
Mokydamasi Kaune Jolita išbandė dar vieną savyje slypėjusį talentą — tapybą. „Matyt,
kažkas buvo užslėpta manyje. Nuo pat mažens mėgau piešti”, — susimąstydama sako
menininkė. Beje, kad yra menininkė, Jolita negalvoja. Sako tik dabar pradedanti, tad labiau tiktų
ją vadinti pradedančiąja.
Mokykloje Kaune, be kitų dalykų, buvo dėstoma tapyba guašu ir akvarele. O Jolitą nuolat
traukė tapyba aliejiniais dažais. Tad savarankiškai nusprendė išbandyti savo jėgas tapydama
būtent taip. Nuo tada, turėdama laisvesnio laiko, moteris tapė tol, kol, sukūrus šeimą, atsirado
vaikų. Savo pomėgiui dabar Jolita sakosi sunkiai surandanti laiko.
MĖGSTAMIAUSI — PEIZAŽAI
Dailininkė savo darbuose daugiausia tapo peizažus. „Išeina gal nelabai vykusiai, bet
stengiuosi nutapyti paveikslą taip, kad žmonės suprastų, kad tai yra peizažas”, — juokiasi Jolita.
Paveikslai gimsta iš natūros. Moteris mėgsta pasivaikščioti vaizdingomis Viekšnių
apylinkėmis, ypač žavi gražus Juodeikių pušynas.
Jolita sako, kad prie Ventos daug gražių vietų, bet žmonės tai nelabai moka vertinti ar
paprasčiausiai to nepastebi.
Jie, pasak kūrėjos, užsiėmę kitais reikalais ir nenori grožio matyti.
Į MIESTĄ NENORĖTŲ
Jolita sakosi esanti kaimo vaikas. Jokiu būdu nenorėtų gyventi mieste, kur daug triukšmo.
Jolitos seneliai gyvena netoli Viekšnių esančiame Svirkančių kaime, labai gražioje vietoje, prie
Virvytės upės. „Tenykščiai, nuo vaikystės supę įspūdingi vaizdai tikriausiai ir paskatino mane
mylėti gamtą”, — sako Jolita.
51