1 PACEVIČIUS JONAS gim. 1932-02-14 Dautaras J. Estafetė ...
1 PACEVIČIUS JONAS gim. 1932-02-14 Dautaras J. Estafetė ...
1 PACEVIČIUS JONAS gim. 1932-02-14 Dautaras J. Estafetė ...
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Eil.<br />
Nr.<br />
29 Sovaičių<br />
30 Meižių<br />
Dvaro<br />
pavadinimas<br />
Buv. savininko<br />
pavardė ir vardas<br />
Panceržinskis<br />
Eduardas<br />
Gomolickiai Aleksas<br />
ir Dimitrijus<br />
Valsčius<br />
Žemės<br />
plotas,<br />
ha<br />
Paliekama<br />
norma, ha<br />
Viekšnių 1<strong>02</strong>,6 —***<br />
Viekšnių 108,1 —*<br />
36 Bugių Daugirdas Kazys Viekšnių 90,7 —****<br />
39 Bugių<br />
Panceržinskis<br />
Sobieslovas<br />
* Vėliau ranka prirašyta: 30.<br />
*** Vėliau ranka prirašyta: žmonai 10. Pr[otokolas] 29. žr. dok. 28.<br />
**** Vėliau ranka prirašyta: 10 Pr[otokolas] 29. žr. dok. 28.<br />
Viekšnių 92,6 —<br />
Gulago aukos: 1941 06 <strong>14</strong>—22 tremtinių sąrašas // Vienybė. — 1990. — Liep. 19, 21, 24,<br />
26. — Tekste: Ištremta iš [Meižių]: Panceržinskienė Marija [72 metų], <strong>gim</strong>usi 1869 m., valstietė.<br />
Lietuvos gyventojų genocidas: 1939—1941. — Vilnius, 1992. — 803 p. — Tekste: Kai<br />
kurie represuoti gyventojai: Panceržinskienė Marija. Ištremta 1941 m. 72 m. amžiaus. Žuvo<br />
1941 m. kelyje į tremtį. — [„Vladislovienė”. Knygoje vadinama Edvardo motina].<br />
Gargasas Antanas (Purvėnų kaimas). [Vladislovienė]. — Broniui Keriui. — 1996. —<br />
Žodžiu: „Vladislovienė vyrus labiau mėgo, mergės dažniau neįtikdavo. Jei ranką pabučiuodavai<br />
(o ji taip ranką ištiesdavo), tai galėdavai visko gauti. 1939 08 15 prie ežero šauliai buvo surengę<br />
didelę gegužinę. Taip buvo iki rusų. 1941 m. Vladislovienę išvežė į Sibirą.”<br />
Krasauskas Antanas (Meižių kaimas). — Broniui Keriui. — 1996. — Žodžiu: „Kai<br />
Vladislovienę trėmė, ji pažadėjo parašyti kaimynams Krasauskams, kur sodyboje paslėptos<br />
brangenybės, bet nebeparašė... Tame ūkyje vėliau gyveno Jankauskai.”<br />
Kerys Bronius. Randevu Viekšnių kapinėse // Vienybė. — 1996. — Rugpj. 10, <strong>14</strong>, 17, 21,<br />
24, 28; Rugs. 4. — Tekste:<br />
Žmonės įsiminė ir dar vieną Pančerinskienę. Dėl jos potraukio vadino tik „Pypkoriene”. Deja,<br />
tai ir viskas, ką šiandien žinau apie Pančerinskius. Kitą dieną radau V. Pančerinskio kapą gražiai<br />
sutvarkytą...<br />
Aleksandravičiūtė-Navickienė Zofija. Pančerinskiai // Broniui Keriui. — 1997 05 07. —<br />
Tekste:<br />
„Per pirmąjį pasaulinį karą visi Pančerinskiai buvo pasitraukę nuo fronto. Pirmiausiai sugrįžo<br />
Ašvėnų Sobieslovo šeima, pas juos laikinai prisiglaudė iš caro kariuomenės demobilizuotas<br />
Marijonas, nes jo tėvai dar nebuvo sugrįžę. Pagaliau ir jie grįžo iš Rusijos, vėl apsigyveno savo<br />
dvarelyje. Vėliau Marijonas tarnavo girininku Vilniaus krašte pas savo žmonos <strong>gim</strong>inaičius<br />
baronienės Hartingienės dvare. [...]. Vyrui [Vladislovui Pančerinskiui] mirus, viena su samdyta<br />
šeimyna Meižiuose (tik tėvų neoficialiai Marijoniške vadintuose) ūkininkaudama, senutė Marija<br />
Pančerinskienė neblogai vertėsi ir vis tikėjosi, kad sūnus Marijonas sugrįš tėviškėn. Deja, vieną<br />
dieną ji gavo iš nemėgiamos marčios žinią, kad sūnus žuvo pritrenktas nuvirtusio medžio.<br />
Senutė, jokio gyvenimo tikslo nebematydama, dar ir sveikatai pablogėjus, pardavė pirkliams iki<br />
šiol taupytą mišką ir apsigyveno Viekšniuose, kaip pati sakė, norėdama prasiblaškyti ir būti<br />
arčiau gydytojo bei vaistinės.<br />
Mano tėvelio atsiminimuose: „Senutei iš lovos mažai besikeliant, mano šeima ir vaistinės<br />
darbuotojos ją globoti pradėjo. Gydytojai ją lankydami įvairius vaistus nervų nuraminimui<br />
prirašydavo. Nuo Kražių kilusi ponia čia artimų žmonių neturėjo, tai iš ten iškviestai <strong>gim</strong>inaitei<br />
47
Change language