1 PACEVIČIUS JONAS gim. 1932-02-14 Dautaras J. Estafetė ...
1 PACEVIČIUS JONAS gim. 1932-02-14 Dautaras J. Estafetė ...
1 PACEVIČIUS JONAS gim. 1932-02-14 Dautaras J. Estafetė ...
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Viekšnių apylinkėse, daugiausia netoli Meižių ežero, dvarelius turėjo Pančerinskiai. Vienas iš<br />
jų, Vladislovas, ilgus metus dirbo geležinkelio mašinistu Sibire. Senatvėje grįžo į tėviškę ir su<br />
žmona Marija apsigyveno iki šiol kitiems nuomotame savo dvarelyje, kurį jie savo sūnaus garbei<br />
vadino Marijoniške, o iš tiesų jis vadinosi Meižių dvareliu.<br />
Mirus vyrui, senutė susiruošė jam pastatyti paminklą. Dar gyvas būdamas, Vladislovas prašė<br />
jam kryžių pagaminti iš geležinkelio bėgių — jo pamėgtos profesijos simbolį.<br />
Marija Pančerinskienė paprašė mano tėvelį, kad jai padėtų atlikti šį vyro priesaką. Šiauliuose<br />
depo viršininku dirbo Pančerinskių <strong>gim</strong>inaitis inžinierius Ksaveras Radavičius, kuris kiekvieną<br />
šeštadienį parvažiuodavo pas savo žmoną, gyvenusią netoli Viekšnių. Mano tėvas nutarė kreiptis<br />
į jį, kad padėtų gauti reikalingą bėgį ir kad savo vadovaujamose dirbtuvėse tą kryžių pagamintų.<br />
Deja, šis pareigūnas griežtai atsisakė, reikalaudamas jam pateikti geležinkelių valdybos leidimą.<br />
Pacituosiu, kaip mano tėvas aprašo šį įvykį: „Poniai Marijai pranešęs apie Radavičiaus<br />
reikalavimą, nutariau jos vardu į geležinkelių valdybą parašyti prašymą, kad nors pusantro metro<br />
seno bėgio leistų parduoti. Gavome atsakymą, kad valdyba plačiojo geležinkelio bėgio parduoti<br />
nesutinka, galėtų tik siaurojo. Čia mano pasipiktinusi senutė pasakė, kad jos vyras 50 metų per<br />
visą Sibirą didžiausius traukinius vežė, o siauruoju geležinkeliu kiekvienas „peckelis” važinėti<br />
gali ir kad ji tokio pažeminimo savo vyrui padaryti negali” (iš J. Aleksandravičiaus atsiminimų<br />
rankraščio).<br />
Išeitį rado į vaistinę atėjęs tėvelio geras prietelius šaltkalvis Kostas Kuchalskis, pažadėdamas<br />
tą reikalingą bėgio gabalą gauti iš savo kaimyno ir pats pagaminti iš jo kryžių. Paminklo apačią<br />
tėvas užsakė pas Mažeikių gatvėje gyvenusį akmeninių paminklų meistrą Liniovą. Netrukus<br />
nudžiugusi Marija Pančerinskienė pamatė ant vyro kapo stovintį kryžių, kuris ir dabar savo<br />
originalumu stebina kapinių lankytojus.<br />
PANČERINSKIENĖ MARIJA (VLADISLOVIENĖ)<br />
Viekšnių dvaruose vasarodavo Sim. Daukantas // Verslas: Savaitinis lietuvių prekybininkų,<br />
pramonininkų ir amatininkų laikraštis. — 1937. — Nr. 29—30 (283—284). — Liep. 16. — VI<br />
metai. — P. 5. — Tekste:<br />
Meižių I dvarą prieš karą valdė Antanas Gomolickas, kuris ir dabar to dvaro centrą<br />
tebevaldo. Dvaro žemė išparceliuota 1934 m. ir pavadinta Meižių kaimu. Meižių II dv[arą]<br />
prieš karą valdė Vladas Panceržinskis. Dvaro žemė išparceliuota 1934 m. ir pavadinta Meižių II<br />
kaimu. Centrą šiuo laiku valdo Marija Panceržinskienė.<br />
Lietuvos TSR valstybinės žemės ūkio komisijos protokolai. 1940 m. — [Vilnius], 1974 //<br />
Žinias aprašui pateikė kraštotyrininkas architektas Eugenijus Šlėnys 2004 metais. — Tekste<br />
P. 64, 72, 73, 74:<br />
Valstybinės žemės ūkio komisijos posėdžio, įvykusio 1940 m. rugpjūčio mėn. <strong>14</strong> d.<br />
Protokolas Nr. 20<br />
Posėdyje dalyvavo: pirmininkas agr. A. Žukauskas, vicepirmininkas inž. P. Sklėrius, nariai:<br />
M. Meškauskienė, agr. Vasinauskas, inž. A. Guogis, J. Grigalavičius, ir D. Pundzius.<br />
Eil.<br />
Nr.<br />
[...]<br />
4. Svarstyta Mažeikių apskrities dvaruose normų palikimo klausimas<br />
Dvaro<br />
pavadinimas<br />
Buv. savininko<br />
pavardė ir vardas<br />
Valsčius<br />
Žemės<br />
plotas,<br />
ha<br />
Paliekama<br />
norma, ha<br />
26 Meižių II Panceržinskienė Marė Viekšnių 151,2 —<br />
28 Ašvėnų<br />
Panceržinskis<br />
Sobieslovas<br />
Viekšnių 157,3 —<br />
46
Change language