1 PACEVIČIUS JONAS gim. 1932-02-14 Dautaras J. Estafetė ...

viršininku, kiekvieną šeštadienį parvažiuodamas pas žmoną Genovaitę į Paežerės dvarelį.
Prisimenu, kad jų namas buvo aukštas, su salkomis, medinis, o sodas apsodintas eglėmis. Į tą
dvarelį važiuodavome pro Viekšnių geležinkelio stotį. 1940 m. žiemą inžinierius K. Radavičius
po persirgto gripo pasiligojo, išėjo į pensiją ir apsigyveno žmonos dvarelyje. Deja, pagyveno
neilgai, vasario mėnesį mirė. Didelis būrys tą šeimą gerbusių kaimynų palydėjo inžinierių į
amžinojo poilsio vietą Viekšnių kapinėse. 1941 m. birželį Genovaitė Radavičienė, nebeturėdama
artimųjų, prašėsi, kad ją išvežtų kartu su broliu Edvardu, bet jos sąrašuose neradę, trėmėjai
nesutiko paimti. Vokiečių okupacijos metais ji gyveno savo namuose Viekšniuose Vytauto
gatvėje. Gal tie motinos namai priklausė jiems abiems su broliu Edvardu?”
PANCEŽINSKIS. PANCERŽINSKIS. PANČERINSKIS VLADISLOVAS 1853—1921
S†P WŁADYSŁAW PANCERZYŃSKI 1853—1921 // Iš įrašo antkapyje Viekšnių
senosiose kapinėse. Kryžius padarytas iš geležinkelio bėgių.
Gargasas Antanas (Purvėnų kaimas) // Broniui Keriui. — 1996. — Žodžiu:
„Dvaras buvo šiaurinėje Meižių kaimo dalyje, nuo šiaurinės Meižių ežero dalies į rytus, netoli
ežero. Per dvaro žemę ėjo kelias iš Ašvėnų, Meižių į Purvėnus, Laižuvą. Išliko kelios pakelės
liepos. Dvarui priklausė žemės nuo ežero į šiaurę ir vakarus, visas plotas iki Viekšnių—Laižuvos
kelio, vadinamas Papurviu, miškas prie kelio į Antanavos kaimą, taip pat dalis ežero. 1937—
1939 m. buvo du kumetyno namai. Čia gyveno 6 šeimos kumečių. Dar dirbdavo 3 vaikiai, 3
mergės, skerdžius iš kumečių. Buvo 12 darbinių arklių. Vladislovienė vyrus labiau mėgo, mergės
dažniau neįtikdavo. Jei ranką pabučiuodavai (o ji taip ranką ištiesdavo), tai galėdavai visko gauti.
1939 08 15 prie ežero šauliai buvo surengę didelę gegužinę. Taip buvo iki rusų. 1941 m.
Vladislovienę išvežė į Sibirą.”
Krasauskas Antanas (Meižių kaimas) // Broniui Keriui. — 1996. — Žodžiu: „Kai
Vladislovienę trėmė, ji pažadėjo parašyti kaimynams Krasauskams, kur sodyboje paslėptos
brangenybės, bet nebeparašė... Tame ūkyje vėliau gyveno Jankauskai.”
Aleksandravičiūtė-Navickienė Zofija. Pančerinskiai // Broniui Keriui. — 1997 05 07. —
Tekste:
„Daug ką domina Viekšnių kapinėse esantis iš geležinkelio bėgių padarytas kryžius ant
Vladislovo Pančerinskio kapo. Taigi, dabar papasakosiu, ką žinau apie tai. Kokia giminystė siejo
šitą šeimą su kitais Pančerinskiais, nežinau. Mano tėvelio atsiminimuose: „Iš tolimojo Sibiro, kur
geležinkelio mašinistu tarnavo, sugrįžo senukas Vladislovas Pančerinskis su žmona ir
apsigyveno savo, iki šiol nuomotame kitiems, Meižių dvarelyje prie to paties pavadinimo ežero.
Jų sūnus Marijonas toli Rusijoje realinėje mokykloje mokėsi. Senukai, per gyvenimą nemažai
pinigų susitaupę, ėmė tvarkyti savo apleistą dvarelį, kurį sūnaus vardu Marijoniške pavadino.”
Per pirmąjį pasaulinį karą visi Pančerinskiai buvo pasitraukę nuo fronto. Pirmiausiai sugrįžo
Ašvėnų Sobieslovo šeima, pas juos laikinai prisiglaudė iš caro kariuomenės demobilizuotas
Marijonas, nes jo tėvai dar nebuvo sugrįžę. Pagaliau ir jie grįžo iš Rusijos, vėl apsigyveno savo
dvarelyje. Vėliau Marijonas tarnavo girininku Vilniaus krašte pas savo žmonos giminaičius
baronienės Hartingienės dvare.”
Aleksandravičiūtė-Navickienė Zofija. Kryžius iš bėgių // Vienybė. — 1998. — Kovo 21. —
Visas tekstas:
Daug kartų teko lydėti savo, o anksčiau ir tėvelių svečius į Viekšnių senąsias kapines, nes,
kaip rašė kraštotyrininkas Bronius Kerys, kultūringas lankytojas ar turistas, atvykęs į kurią nors
vietovę, pirmiausia apžiūri bažnyčią ir kapines. Beveik visi mano svečiai atkreipdavo dėmesį į
kapinių viduryje stovintį kryžių, padarytą iš geležinkelio bėgių. Juo susidomėdavo ir klausdavo,
kodėl jis toks. Laimei, ne kartą man šitą istoriją yra pasakojęs tėvelis, todėl sugebėdavau
paaiškinti. Net ir viekšniškiai ne visi žino šio kryžiaus kilmę, todėl noriu pasidalinti savo
žiniomis su mielais „Vienybės” skaitytojais.
45