1 PACEVIČIUS JONAS gim. 1932-02-14 Dautaras J. Estafetė ...

PANČERINSKAITĖ-RADAVIČIENĖ GENOVAITĖ, VITALIO
Viekšnių dvaruose vasarodavo Sim. Daukantas // Verslas: Savaitinis lietuvių prekybininkų,
pramonininkų ir amatininkų laikraštis. — 1937. — Nr. 29—30 (283—284). — Liep. 16. — VI
metai. — P. 5. — Tekste: Paežerio dvarą prieš karą valdė Eduardas Panceržinskis, kuris ir dabar
valdo to dvaro centrą, pasidalijęs su seseria Genovaite Rudavičiene. Dvaro žemė išparceliuota
1935 m. ir pavadinta Sovaičių kaimu.
Biržiška Mykolas. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose (Iš 1882—1901 m. atsiminimų,
pasakojimų ir raštų). — Kaunas, 1938. — 380 p. — P. 57, 92, 127, 129, 152, 255, 300. —
Tekste:
„Ėjo mokslus Šiaulių gimnazijoje, ištekėjo už inžinieriaus Radavičiaus, gyvena apie
Viekšnius ūkyje. [...]. Kiek jaunesni už mus Meižių Vitalio Pančerinskio vaikai Gesė ir Edvardas
arčiau buvo mūsų pažinti kiek vėliau, mano motinai, o paskui ir man ėmus juos mokyti. [...].
Ypačiai, kai vėliau motina ėmė taip pat mokyti Pančerinskių Gesę ir Edvardą (dabar inžinierienė
Radavičienė ir Viekšniuose gydąs Pančerinskis). [...]. Tais mokslo metais [1894 m.] motina, be
mano brolių, mokė dar Pančerinskių Gesę ir Edvardą. Mano broliukai ypatingai buvo nusistatę
prieš mergaites. [...]. [Viktoras] paaugęs stodavo griežtesnėn kovon prieš mergaites, ypačiai prieš
Gesę. Juodu su Vacium, nepratusiu prie mergaičių, į ją gerokai skersavo. Kartą jai kažką
nusirašius, užuot savarankiškai parašius, ir motinos susektai pasisakius esant berniukų
pamokytai, šiuodu buvo motinos pabaustu. Neteisingai nubaustu, juodu tuojau nutarė skundikei
atkeršyti. Tarsi žaisti išviliojusiu už namų, puolė ją pagaliais, pasiryžusiu „užmušti”, ir tik
suaugusieji, išgirdę jos šauksmą, ją išgelbėjo, o šiem, žinoma, dar labiau kliuvo. [...]. Iš 1899 m.
laidos [...] išskirsiu dar [...] Ksaverą Radavičių, savarankiškai ir, rodos, be materialinės pagalbos
pasirengusį VI ar VII klasėn, dabar inžinieriaujantį Šiauliuose, vedusį savo mokinę, mano brolių
mokslo draugę Viekšniuose Genovaitę Pančerinskaitę.”
RADAVIČIAI. KSAVERAS 1876—1940. GENOVĖFA 1884—1950 // Iš įrašo
antkapiniame paminkle Viekšnių senosiose kapinėse.
Kerys Bronius. Randevu Viekšnių kapinėse // Vienybė. — 1996. — Rugpj. 10, 14, 17, 21,
24, 28; Rugs. 4. — Tekste:
Dar minimas Vitalis Pančerinskis (1853—1917), gal Sobieslovo pusbrolis. Jo žmona — Adelė
Liodzinskaitė iš Viekšnių. Vitalio ir Adelės vaikai — Edvardas ir Genovaitė. A. Pančerinskienė
su vaikais kurį laiką gyveno atskirai nuo vyro tėvų namuose Viekšniuose. Vaikams mokantis
Šiaulių gimnazijoje, gyveno kartu Šiauliuose. Vėliau grįžo į Viekšnius. Mirė 1936 m. Edvardas
po gimnazijos baigė medicinos mokslus Kijevo universitete, buvo, pasak M. Biržiškos,
medicinos kandidatas. Kurį laiką gyveno savo ūkyje (kol kas nežinau, kur), o nuo 1933 m.
Viekšniuose. Gydė Viekšnių apylinkėse. Genovaitė ištekėjo už inžinieriaus Radavičiaus. Pasak
M. Biržiškos, gyveno „apie Viekšnius ūkyje”. Kur, bijau spėlioti, nes nežinau dar, kuri
Radavičienė gyveno tame viekšniškiams žinomame „centre” — „Radavičienės dvare”, kuriame
vėliau buvo šokama, rodomi filmai, įsikūrė „Vienybės” kolūkio biblioteka. Ne vienas vakaras ir
naktis ten praleista. Dabar — visur lygus arimas, net metalo ieškikliai nieko nerodo... Visai
įmanoma, kad tas Radavičienės dvaras 1923 metų dokumentuose pavadintas Bugių trečiuoju
dvaru, esančiu vos už 2 kilometrų nuo Viekšnių geležinkelio stoties.
Aleksandravičiūtė-Navickienė Zofija. Pančerinskiai // Broniui Keriui. — 1997 05 07. —
Tekste:
„Adelajidos duktė Genovaitė (Gesė) buvusi labai graži (ją pažinau jau seną). Ji mokėsi Šiaulių
gimnazijoje, ją baigusi, ištekėjo už geležinkelių inžinieriaus Ksavero Radavičiaus, taip pat
baigusio Šiaulių gimnaziją. Mano tėvelis pasakodavo, kad Radavičiai caro laikais laimingai ir
turtingai gyveno Rusijoje Voronežo mieste. Savo vaikų neturėdama, Genovaitė šelpdavo savo
besimokantį brolį Edvardą, jį visada pasikviesdavo šventėms bei kitoms atostogoms.
Nepriklausomos Lietuvos laikais K. Radavičius dirbo Šiauliuose geležinkelio dirbtuvių
44