1 PACEVIČIUS JONAS gim. 1932-02-14 Dautaras J. Estafetė ...

Vilniuje Antakalnio kapinėse šeimos rūsyje. Česlava turėjo tris dukteris: Kristiną, Aleksandrą
(mirusi) ir Ireną [Vainauskaitę-Svetlauskienę].
Eselinienė-Kriaučiūnaitė Zelma. Atsiminimai / Broniaus Kerio pokalbis su Zelma
Eseliniene. — 2004. — Liep. 28. — Tekstas iš diktofono:
— Kėik tėn tų Pančerinskių iš vėso bov?
— Nu tai daktars Pačerinskis ir Ašvienų Pačerinskis. Če bov Pačerinskio, vuo če tujau pat
Daugėrds bovo. Tas Ašvienų, kor bovo pri tuo Daugėrdo, tas biednaa gyveno. Aš nežinau, kor
anuo ta žmuona kada bov. Kad anam bovo dvė dukterys bovoses, bet ta vėina če mažaa
egzistavo, tiktaa tuos Pačerinskienės ta martie, ta Halina. Nes ans no tuokį pėino surinkėmo
punktą turiejo. Ir tetis veždavo tėn pėiną nuryt, kartaas ir aš nuvažioudavau kartu tėn pasižvalgyt,
tai pavasarį, dar žuolies nebūdavo, prikėrs eglišakių kėimi i paleis gyvuolius ganytėis. Taap kad
skrumnus tuoks puons bov.
— Nu api tų daktarą kų nuors ar atsimenat, Edvars, a ne, bov?
— Kad ons jau bov susidiejis su ta Lignickaate, apsiženėjis, ar ons... Kad vuo tuoki, no
negraži kalba ej, kad ans pasiimdavo tuo tuoki kap tarnaitę, išsiveždavo: „Maryte, tai čia mūsų
laukai, miškai ir ežerai. Maryte, būk mano žmona”. Tuoki vėsi tėn aplinkinee apie tų daktarą
šnekiej. Va aš anų mačiau maža, nes kėto daktaro nikor nebov. Paskou jug ons turiejo Vėikšniūs
dar namą didelį.
PANCEŽINSKIS. PANCERŽINSKIS. PANČERINSKIS VITALIS 1853—1917
Biržiška Mykolas. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose (Iš 1882—1901 m. atsiminimų,
pasakojimų ir raštų). — Kaunas, 1938. — 380 p. — P. 57, 92, 127. — Tekste:
„Netoli Ašvėnų Pančerinskių gyveno dar jų pusbrolis Vitalis Pančerinskis (1853—1917 m.),
laikęsis nuo kaimynų gana nuošaliai, kurio žmona Adelė su sūnum Edvardu [...] ir dukterim
Genovaite [...] apsigyveno prie tėvų Liodzinskių Viekšniuose, paskui dėl vaikų mokslo —
Šiauliuose, o vėliau grįžo į Viekšnius (mirė 1936 m.). [...]. Toje pat [Vytauto] gatvėje, bet jau
arčiau bažnyčios, ties dabartine Bažnyčios gatve, gyveno dar Liodzinskiai, kurių vienturtė duktė
Adelė (mirė 1936 m.), ištekėjusi už vieno Viekšnių par. Pančerinskių (Vitalio, 1853—1917 m.),
gavo nuo jo skyrium gyventi (Viekšniuose, tėvų namuose) ir auginti dukterį Gesę ir sūnų
Edvardą, mūsų žaidimų ir mokslo draugus. [...]. Kiek jaunesni už mus Meižių Vitalio
Pančerinskio vaikai Gesė ir Edvardas arčiau buvo mūsų pažinti kiek vėliau, mano motinai, o
paskui ir man ėmus juos mokyti.”
PANCERŽINSKIAI. VITOLIS 1852—1917. ADELAIDA 1850—1936 // Iš įrašo
antkapiniame paminkle Viekšnių senosiose kapinėse.
Kerys Bronius. Randevu Viekšnių kapinėse // Vienybė. — 1996. — Rugpj. 10, 14, 17, 21,
24, 28; Rugs. 4. — Tekste:
Dar minimas Vitalis Pančerinskis (1853—1917), gal Sobieslovo pusbrolis. Jo žmona — Adelė
Liodzinskaitė iš Viekšnių. Vitalio ir Adelės vaikai — Edvardas ir Genovaitė. A. Pančerinskienė
su vaikais kurį laiką gyveno atskirai nuo vyro tėvų namuose Viekšniuose. Vaikams mokantis
Šiaulių gimnazijoje, gyveno kartu Šiauliuose. Vėliau grįžo į Viekšnius. Mirė 1936 m. Edvardas
po gimnazijos baigė medicinos mokslus Kijevo universitete, buvo, pasak M. Biržiškos,
medicinos kandidatas. Kurį laiką gyveno savo ūkyje (kol kas nežinau, kur), o nuo 1933 m.
Viekšniuose. Gydė Viekšnių apylinkėse. Genovaitė ištekėjo už inžinieriaus Radavičiaus. Pasak
M. Biržiškos, gyveno „apie Viekšnius ūkyje”. Kur, bijau spėlioti, nes nežinau dar, kuri
Radavičienė gyveno tame viekšniškiams žinomame „centre” — „Radavičienės dvare”, kuriame
vėliau buvo šokama, rodomi filmai, įsikūrė „Vienybės” kolūkio biblioteka. Ne vienas vakaras ir
naktis ten praleista. Dabar — visur lygus arimas, net metalo ieškikliai nieko nerodo... Visai
įmanoma, kad tas Radavičienės dvaras 1923 metų dokumentuose pavadintas Bugių trečiuoju
dvaru, esančiu vos už 2 kilometrų nuo Viekšnių geležinkelio stoties.
37