1 PACEVIČIUS JONAS gim. 1932-02-14 Dautaras J. Estafetė ...
1 PACEVIČIUS JONAS gim. 1932-02-14 Dautaras J. Estafetė ...
1 PACEVIČIUS JONAS gim. 1932-02-14 Dautaras J. Estafetė ...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Lietuvos gyventojų genocidas: 1939—1941. — Vilnius, 1992. — T. 1. — 803 p. — Tekste:<br />
Kai kurie represuoti Ašvėnų kaimo gyventojai: Panceržinskis Sobieslavas, Valerijono. Suimtas<br />
1941 metais 70 metų amžiaus. Žuvo lageryje 1942 m. Žmona Panceržinskienė Melanija,<br />
Vilhelmo. Ištremta 1941 metais 55 metų amžiaus į Tomsko sritį. Ten 1954 m. žuvo.<br />
1941—1952 metų Lietuvos tremtiniai: Sąrašas. — Vilnius, 1993. — Kn. 1. — P. 38—55. —<br />
Tekste: 1941 metais ištremta iš Mažūnaičių [4 km. nuo Papilės]: Panceržinskienė Melanija,<br />
Vilhelmo, <strong>gim</strong>usi 1886 metais. Ištremta 1941 06 <strong>14</strong>. Žuvo tremtyje.<br />
Aleksandravičiūtė-Navickienė Zofija. Pančerinskiai // Broniui Keriui. — 1997 05 07. —<br />
Tekste:<br />
„Jau minėtas Sobieslovas, jauniausias iš brolių, gavęs nedidelį mokslą Liepojoje, padėjo<br />
motinai ūkininkauti ir gaudyti žuvis. Tėvui mirus, metė šiojo pasenusią ūkininkavimo sistemą ir<br />
pradėjo kartu su motina labai sėkmingai tvarkyti paveldėtąją tėviškę. Kadangi dvarą gavo labai<br />
apleistą, turėjo įdėti daug pastangų šiam darbui. Motinai pasenus, jis ėmė ieškoti jaunos<br />
šeimininkės. Jų <strong>gim</strong>inaitis Viekšnių altarista Kelpšas jam išpiršo jauną, kultūringą ir 15<br />
tūkstančių rublių pasogos turinčią merginą iš Vilniaus krašto Sofiją Bondskevičiūtę, kurios tėvas<br />
turėjo gerai sutvarkytą dvarą, o pats dirbo susisiekimo kelių inžinieriumi. Sobieslovui tokią<br />
žmoną gauti buvo tikra laimė. Jaunoji ponia labai energingai ėmė tvarkyti dvarą. Sobieslovas jos<br />
visur klausė. Jau pirmais metais šiaudinį gyvenamojo namo stogą pakeitė gontais (lentelėmis), iš<br />
kaimyno pulkininko Zamkovskio gauti meistrai salone sudėjo parketą. Šeima įsigijo dengtą<br />
kočių (tokios rūšies puskarietę), užsiaugino gražius žirgus. Dvaro pastatus apdraudė nuo gaisro.<br />
Užsodino didelį sodą, įsigijo apie 100 avilių bityną, įrengė didelę, berods, 300 vištų fermą ir<br />
parduodavo daugybę kiaušinių. Mano seneliai Vincentas ir Kotryna dažnokai lankydavosi šitame<br />
dvare, labai vertino jauną, nuoširdžią Sobieslovo žmoną. Ši šeima augino dvi dukteris —<br />
[Haliną] ir Česę. Apie jų likimą mažai žinau. Prieš keletą metų p. Vanda Daugirdaitė-Sruogienė<br />
viename savo laiškų manęs klausė, ar aš susitinku su Čese. Girdėjau, kad ji gyvenusi Vilniuje,<br />
tačiau jos koordinačių neturėjau. Lyg buvusi ištekėjusi už dvarininko Vainausko. Sobieslovas dar<br />
turėjo sūnų, tačiau jis mirė visai mažas. 1940 m. Ašvėnų dvaras buvo nusavintas, jį perėmė<br />
darbininkų komitetas, kurio pirmininku buvęs Alsys. Batų gailėdamas, ponas Sobieslovas į<br />
Viekšnius ateidavo pėsčias, o jo vežimėliu, linksmai juokaudami važinėdavo buvę dvaro<br />
darbininkai.”<br />
Aleksandravičiūtė-Navickienė Zofija. Pančerinskiai // Broniui Keriui. — 1997 05 07. —<br />
Tekste:<br />
„Savo tėvelio atsiminimuose radau šito gydytojo mirties aprašymą: „Gegužės mėn. pradžioje<br />
(19<strong>14</strong> m.) išgirdau, kad žmonių mylimas gydytojas Feliksas Pančerinskis pas ligonį važiuodamas<br />
persišaldė ir, trejetą dienų plaučių užde<strong>gim</strong>u pasirgęs, mirė. Nors gydytojas mirė Mažeikiuose,<br />
bet brolis Sobieslovas nutarė jo kūną laidoti Viekšnių kapinėse. Garbingoje vietoje, netoli kunigų<br />
Zaleskio ir Bužinskio, meistrui Malakauskiui liepė greitai, per porą dienų, nedidelį sklepą<br />
pamūryti. Metalinį karstą parvežė iš Šiaulių. Į laidotuves susirinko labai daug žmonių.<br />
Gedulingus pietus brolis Sobieslovas suorganizavo klebonijoje.” (J. Aleksandravičiaus<br />
atsiminimai: Rankraštis. — P. 555).”<br />
Svetlauskienė Irena. [Pancežinskiai] // Broniui Keriui. — 1998 12 11. — Tekste:<br />
Česlovo jauniausias brolis Sobieslovas <strong>gim</strong>ė 1871 m. Ašvėnų dvare [...]. Jis paveldėjo Ašvėnų<br />
dvarą. Vedė Zofiją Bondzkevič. Jie turėjo dvi dukteris — Haliną (g. 1897 m.) ir Česlavą (1898—<br />
1995). Sobieslovas Pancežinskis 1941 m. buvo ištremtas į Sibirą, ten ir mirė. [...]. Halina ir<br />
Česlava mokėsi Rygos, Maskvos ir Peterburgo <strong>gim</strong>nazijose. Halina Pancežinska ištekėjo už<br />
antros eilės pusbrolio Marijono Pancežinskio, vaikų neturėjo. Mirė JAV. Česlava Peterburgo<br />
<strong>gim</strong>naziją baigė aukso medaliu ir vėliau studijavo polonistiką Vilniaus universitete. Česlava<br />
Pancežinska 1930 m. ištekėjo už bajoro Antano Vainausko ir iš Ašvėnų dvaro persikėlė gyventi<br />
pas vyrą į Šašių (Šeševičių) dvarą. [...]. Česlava mirė 1995 metais 97 metų amžiaus. Palaidota<br />
36
Change language