1 PACEVIČIUS JONAS gim. 1932-02-14 Dautaras J. Estafetė ...
1 PACEVIČIUS JONAS gim. 1932-02-14 Dautaras J. Estafetė ...
1 PACEVIČIUS JONAS gim. 1932-02-14 Dautaras J. Estafetė ...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Tyla A. Iš Lietuvos kilę Tartu universiteto studentai 18<strong>02</strong>—1918 metais // Lietuvos istorijos<br />
metraštis: 1980 metai. — 1981. — P. 55—95. — Tekste: P. 80: Pancershinski Felix, Valerian.<br />
Gimė 1862 05 18. Bajoras, dvarininkas. Medicinos fakultete studijavo 1886—1891 metais.<br />
Aleksandravičiūtė-Navickienė Zofija. Pančerinskiai // Broniui Keriui. — 1997 05 07. —<br />
Tekste:<br />
„Po šio skaudaus smūgio Antanina Pančerinskienė nebeatsigavo, vis sirgo, galiausiai 1906 m.<br />
mirė, Bugių palivarką palikusi iš Japonų karo grįžusiam sūnui gydytojui Feliksui. Jis tame<br />
dvarelyje apsigyveno ir vertėsi gydytojo praktika. Feliksas Pančerinskis, nors ir bajoras, bet save<br />
laikė tikru žemaičiu. Su pacientais ir savo šeimynikščiais kalbėjo gražiai žemaitiškai, ką ne visi<br />
to laikmečio inteligentai, o ypač dvarininkai, darydavo. Mano senelio Vincento<br />
Aleksandravičiaus vaistinės mokinys Augustinas Rušinas, vėliau vaistininkavęs Akmenėje,<br />
pasakojo, kad daktaras Feliksas, dar žmonių vadinamas Peliksu, mokėjo daug paprastų žmonių<br />
išsireiškimų ir tai jam labai padėjo bendraujant su ligoniais. Jis buvęs labai demokratiškas. Nors<br />
turėjęs gražius arklius ir vežimą su lingėmis, bet važinėjęs patogiai ant šiaudų atsigulęs ar<br />
atsisėdęs. Su labai poniškais žmonėmis vengdavęs bendrauti. Jei žmonės, norėdami už gydymą<br />
atsidėkoti, siūlydavę jam ką nors atvežti, jis atsakydavęs, kad jam nieko nereikia, nebent, jam<br />
numirus, atnešti iš kadagių nupintą vainiką. Mano tėvelis Juozas Aleksandravičius dažnai<br />
prisimindavo šį žmonių mylimą daktarą, gėrėjosi jo maloniu elgesiu. Tėvelis dar pasakodavo<br />
apie šio žmogaus nelaimingas vedybas: su žmona jis pagyvenęs tik 4 dienas ir vis bijojęs jos<br />
<strong>gim</strong>inių keršto, todėl svečiuose niekad negėręs arbatos iš jam paduotos stiklinės, bet, atsiprašęs,<br />
pasikeisdavo su stalo kaimynu. Mano senelę Kotryną Aleksandravičienę labai gerbęs ir iš jos<br />
rankų priimdavęs bet kokį valgį. Jo brolio Sobieslovo žmona buvo jo buvusios žmonos<br />
<strong>gim</strong>inaitė, tad, dažnai lankydamasis Ašvėnuose, visada su broliu keisdavosi valgiais.<br />
Kiek žinau, vėliau Feliksas savo palivarką išnuomavo ir persikėlė į Mažeikius. Savo tėvelio<br />
atsiminimuose radau šito gydytojo mirties aprašymą: „Gegužės mėn. pradžioje (19<strong>14</strong> m.)<br />
išgirdau, kad žmonių mylimas gydytojas Feliksas Pančerinskis pas ligonį važiuodamas persišaldė<br />
ir, trejetą dienų plaučių užde<strong>gim</strong>u pasirgęs, mirė. Nors gydytojas mirė Mažeikiuose, bet brolis<br />
Sobieslovas nutarė jo kūną laidoti Viekšnių kapinėse. Garbingoje vietoje, netoli kunigų Zaleskio<br />
ir Bužinskio, meistrui Malakauskiui liepė greitai, per porą dienų, nedidelį sklepą pamūryti.<br />
Metalinį karstą parvežė iš Šiaulių. Į laidotuves susirinko labai daug žmonių. Gedulingus pietus<br />
brolis Sobieslovas suorganizavo klebonijoje.” (J. Aleksandravičiaus atsiminimai: Rankraštis. —<br />
P. 555).”<br />
PANCEŽINSKIS. PANCERŽINSKIS. PANČERINSKIS KRISTUPAS, VALERIJONO<br />
Biržiška Mykolas. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose (Iš 1882—1901 m. atsiminimų,<br />
pasakojimų ir raštų). — Kaunas, 1938. — 380 p. — P. 57, 69 (nuotrauka). — Tekste: „Kristupas<br />
išėjo Dorpate veterinarijos mokslus, buvo paliktas prie instituto ir šiaip daug iš jo buvo laukiama,<br />
bet jaunas 1900 m. Charkive nusižudė.”<br />
Aleksandravičiūtė-Navickienė Zofija. Pančerinskiai // Broniui Keriui. — 1997 05 07. —<br />
Tekste:<br />
„Kitas sūnus — Kristupas veterinarijos mokslus Dorpate (dabar Tartu) baigė įgijęs magistro<br />
laipsnį. Jis gavo labai ponišką tarnybą caro žirgyne. Deja, 1900 m. buvo apkaltintas, kad labai<br />
vertingą eržilą, Anglijoje už 200 tūkstančių rublių pirktą, prie kažkokia liga sergančios kumelės<br />
prileido ir užkrėtė. Kristupas, mylimiausias motinos sūnus, iš gėdos ir širdgėlos nusišovė. Po šio<br />
pergyvenimo senutė motina persikėlė į jai vyro paliktą Bugių palivarką, kur leido senas dienas.”<br />
(J. Aleksandravičiaus atsiminimai: Rankraštis. — P. 332).”<br />
Svetlauskienė Irena: [Kristupas Pancežinskis]. — Keriui Broniui. — 1999 01 12. — Raštu:<br />
Noriu patikslinti kai kuriuos prisiminimus. Negaliu sutikti su mano senelio brolio<br />
veterinarijos gydytojo Kristupo savižudybės priežasčių aiškinimu. Jis buvo grafo Orlovo žirgyno<br />
svarbiausias veterinarijos gydytojas. Jam puikiai sekėsi dirbti, gaudavo didelį atlyginimą. Kartą,<br />
34
Change language