1 PACEVIČIUS JONAS gim. 1932-02-14 Dautaras J. Estafetė ...

institutą. Dirbo Rusijoje, gal Urale, sukūrė lenkišką šeimą. Mirė Vilniuje. Kristupas Dorpate
baigė veterinarijos mokslus. Iš jo buvo daug tikimasi, todėl paliktas prie instituto. Tačiau
1900 m., būdamas Charkove, nusižudė. Feliksas (1862—1914) Dorpate baigė medicinos
mokslus ir gydė Viekšnių, Laižuvos apylinkėse. Jo kapas Viekšnių kapinėse uždengtas plačiausia
betono plokšte. Sobieslovas — dvarininkas, po tėvo valdė Ašvėnų dvarą. Jo žmona Sofija
Bondzkevičiūtė pagimdė dvi dukteris ir 1911 m. mirė. Yra žmonių, prisimenančių Sobieslovą, tik
nėra kraštotyrininkų, kurie viską užrašytų ir paskelbtų. [...]. Kitą dieną radau V. Pančerinskio
kapą gražiai sutvarkytą...
Aleksandravičiūtė-Navickienė Zofija. Pančerinskiai // Broniui Keriui. — 1997 05 07. —
Tekste:
„Toliau mano tėvelis aprašo kitą Pančerinskį — Valerijoną: „Jis buvo labai atsilikęs nuo
gyvenimo. Javus sėdavo išdeginęs savo miško gabalą. Po kelių metų, javams toje vietoje
nustojus derėti, degindavo naują miško dalį, o senąją apleisdavo. Karvių beveik nelaikė, tik
arklius, be kurių dėl labai blogų, netaisomų kelių iš savo balų nebūtų galėjęs niekur pajudėti.
Vedęs nuo Židikų kilusią Antaniną Rupeikaitę (1827—1906), sulaukė net 5 sūnų ir 2 dukterų.
[...]. Jos vyras, geraširdis lepšis, vaikų švietimo reikalo nesuprasdamas, žmonos pasiryžimą laikė
bajorus žeminančiu.”
Juodpusis Apolinaras. Apie amžinąją pagarbą: Mintys mirusiųjų pagerbimo dienos
išvakarėse // Vienybė. — 1998. — Spal. 29: ir kryžiaus V. Pančerinskiui nuotrauka.
Svetlauskienė Irena. // Broniui Keriui. — 1999 01 12. — Raštu: „Noriu patikslinti kai
kuriuos prisiminimus. Mano mamai Česlavai Pancežinskaitei apie jos senelį Valerijoną pasakojo
kaip apie kultūringą, pakankamai apsišvietusį savo laikmečio žmogų. Tai patvirtina Vanda
Daugirdaitė-Sruogienė [Daugirdaitė-Sruogienė V. Žemaičių bajoro ūkis XIX amžiaus pirmoje
pusėje. — Antras leidimas. — Vilnius, 1995. — P. 24].”
PANČERINSKIENĖ [-RUPEIKAITĖ] ANTANINA 1827—1906
Pančerinskio Valerijono žmona.
Biržiška Mykolas. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose (Iš 1882—1901 m. atsiminimų,
pasakojimų ir raštų). — Kaunas, 1938. — 380 p. — P. 56. — Tekste: „Jo našlė Antanina
Rūpeikaitė-Pančerinskienė (1827—1906 m.), plėšikų užpulta, tik nebuvo pasmaugta.”
Aleksandravičiūtė-Navickienė Zofija. Pančerinskiai // Broniui Keriui. — 1997 05 07. —
Tekste:
„Toliau mano tėvelis aprašo kitą Pančerinskį — Valerijoną: „Vedęs nuo Židikų kilusią
Antaniną Rupeikaitę (1827—1906), sulaukė net 5 sūnų ir 2 dukterų. Žmona, matydama, kad iš
savo dvarelio vaikų jokiu būdu negalės išmokslinti, pradėjo greta esantį ir dalinai dvarui
priklausantį Meižių ežerą, jame žuvis gaudant, naudoti, kiekvieną penktadienį prieš šabasą
miestelio žydus lydekomis aprūpinant. Šitokiu būdu narsioji moteris galėjo savo vaikams
geresnę ateitį užtikrinti. Darbų prispausta vargšė moteris beprekiaudama savo atvežtomis
žuvimis kartais užmigdavo sėdėdama vežime, o miestelio ponios eidamos pro šalį iš jos
juokdavosi. Vaistininkas Vincentas Aleksandravičius, mano tėvas, gerbdamas šią darbščią
moterį, visada jai pabučiuodavo ranką. Jos vyras, geraširdis lepšis, vaikų švietimo reikalo
nesuprasdamas, žmonos pasiryžimą laikė bajorus žeminančiu. Motinos kukliai auginti vaikai
gerai mokėsi. Česlovas, politechnikos studentu būdamas, su aušrininkais bendravo ir su Petru
Vileišiu lietuvišką spaudą platino. Kiti šeimos nariai lenkiškų tradicijų laikėsi. Kitas sūnus —
Kristupas veterinarijos mokslus Dorpate (dabar Tartu) baigė įgijęs magistro laipsnį. Jis gavo
labai ponišką tarnybą caro žirgyne. Deja, 1900 m. buvo apkaltintas, kad labai vertingą eržilą,
Anglijoje už 200 tūkstančių rublių pirktą, prie kažkokia liga sergančios kumelės prileido ir
užkrėtė. Kristupas, mylimiausias motinos sūnus, iš gėdos ir širdgėlos nusišovė. Po šio
pergyvenimo senutė motina persikėlė į jai vyro paliktą Bugių palivarką, kur leido senas dienas.”
32