1 PACEVIČIUS JONAS gim. 1932-02-14 Dautaras J. Estafetė ...

Aleksandravičiūtė-Navickienė Zofija. Pančerinskiai // Broniui Keriui. — 1997 05 07. —
Tekste:
„Į 1863 m. sukilimą įsimaišiusiam Antanui Pančerinskiui caro valdžia konfiskavo jo Meižių
dvarelį ir padovanojo jį kažkokiam sukilimą malšinant nusipelniusiam caro policijos pristavui.
Šis, tos dovanos visai nevertindamas, Šiauliuose klube jį pralošė kortomis tame pat mieste
stovėjusio pėstininkų pulko vadui Zamkauskui ar Zamkovskiui. Šiam vieta prie ežero patiko ir,
paėmęs už skolas tą dvarelį, sumanė jame įkurti sau vasarvietę. Pulke buvo įvairių specialistų,
kuriuos vadas komandiruodavo į dvaro statybą. Čia pastatė labai gražų su parketo grindimis
namą po senomis, iš Pančerinskių laikų likusiomis liepomis. Naujasis šeimininkas užveisė didelį
sodą, aplink kurį pasodino eglaites ir lazdynus. Eglaitėmis apsodino taip pat keliuką nuo sodybos
iki pro dvarą praeinančio vadinamojo Meižių kelio. Namo sienas pulke tarnavęs dailininkas
išdabino įvairiais ornamentais ir figūromis. Nežinau, kokiu būdu šis dvarelis vėliau atiteko
Gomulickiams. Tiesa, M. Biržiška šią pavardę rašo „Homolickiai”.
PANCEŽINSKIS. PANCERŽINSKIS. PANČERINSKIS VALERIJONAS
1825-04-23 — 1889-02-15
CZIONAJ PAŁAJDOJEM MUSU TIEWA S. P. WALERYONA PANCERZYŃSKIA ISZ
ASZWIENU — BUGIU. AMŽINA ATILSI DOUK JAM PONE! URODZIŁSIĘ 1825-GO
ROKU KWIETNIA 23-GO DNIA. UMARŁ 1889-GO ROKU LUTEGO 15-GO DNIA. S.
PAMIĘĆI WALERYANA PANCERZYŃSKIEGO ZIEMIANINA Z ASZWIAN.
OSIEROCONA RODZINA // Iš įrašų metaliniame antkapiniame paminkle Viekšnių senosiose
kapinėse.
Biržiška Mykolas. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose (Iš 1882—1901 m. atsiminimų,
pasakojimų ir raštų). — Kaunas, 1938. — 380 p. — P. 35, 56—57, 339—340. — Tekste:
1863 metų „Bal. 14 (26) d. bene kiti sukilėliai aplankė Viekšnių par. Būgių Rainoldą
Daugirdą, Ašvėnų Valerijoną Pančerinskį ir nuėjo į Purvių mišką. [...]. Visi jie, žinoma, lenkų
parašais, išskyrus Ašvėnų Pančerinskį (1889 m.), kurio sūnūs padėjo jam du parašu, lenkų ir
lietuvių kalbom, jau vien žemaitiškai pridūrę: „Amžina atilsi douk jam Pone!” Jo žmona
Antanina Rūpeikaitė-Pančerinskienė. Vaikai: Česlovas, Peliksas, Kristupas, Sobieslovas.
Treinienė E. Archyvų saugyklose: Žemaitijos dvarų dokumentų kolekcija // Lietuvos istorijos
metraštis: 1981 metai. — 1982. — P. 114. — Tekste: „Šiaulių pavieto raštvedžiui ir advokatui
Valerijonui Pancežinskiui, tarp jų — šeimos laiškas iš Viekšnių su lietuvišku sesers Julijos
prierašu (1843).”
Kerys Bronius. Randevu Viekšnių kapinėse // Vienybė. — 1996. — Rugpj. 10, 14, 17, 21,
24, 28; Rugs. 4. — Tekste:
Viduryje kapinių akį patraukia iš kitų išsiskiriantis metalinis paminklas: „Czionaj palaidojem
musu tiewa Waleryona Pancerzynskia isz Aszwienu — Bugiu. Amžina atilsi douk jam Pone!”
Toliau jau lenkiškai užrašytos datos: 1825. 04. 23—1889. 02. 15. Žmonės, taip pat ir
M. Biržiška, visus Pancerzynskius vadino Pančerinskiais. V. Pančerinskis — Ašvėnų
dvarininkas, Bugių dvarininko Rainoldo Daugirdo bendraamžis ir artimiausias kaimynas — tarp
jų sodybų gal tik pora šimtų metrų. Ką nors daugiau sužinoti apie visus Pančerinskius jau sunku.
Kaip tik šią žiemą sniegas gal nepataisomai sugriovė namo dalį. Sunku sužinoti, kur buvo kiti
dvarai, nes 1923 metais buvo Bugių kaimas, trys Bugių dvarai, vienas Ašvėnų dvaras, Meižių
kaimas ir du Meižių dvarai. Bugių kaime buvo 5 ūkiai su 24 gyventojais, Bugių dvaruose gyveno
ir dirbo 26, 12 ir 25 žmonės, iš viso 63. Tuo tarpu Ašvėnų dvare buvo 3 ūkiai su 67 žmonėmis.
Meižių kaime buvo 9 ūkiai su 49 gyventojais. Meižių pirmame dvare gyveno ir dirbo 23, Meižių
antrame dvare — 27 žmonės.
Remiantis M. Biržiška, įrašais antkapiuose, žmonių atminimais, galima sužinoti, kad
V. Pančerinskio žmona buvo Antanina Rūpeikaitė (1827—1906). Jų vaikai — Česlovas,
Kristupas, Feliksas, Sobieslovas. Česlovas (1827—1908) — inžinierius, baigęs Petrapilio
31