1 PACEVIČIUS JONAS gim. 1932-02-14 Dautaras J. Estafetė ...
1 PACEVIČIUS JONAS gim. 1932-02-14 Dautaras J. Estafetė ...
1 PACEVIČIUS JONAS gim. 1932-02-14 Dautaras J. Estafetė ...
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Pancežinskio sūnus Sobieslovas (g. 1871 m.) paveldėjo Ašvėnų dvarą ir jį valdė iki sovietinės<br />
okupacijos. 1941 m. birželio mėn. buvo ištremtas į Sibirą, kur mirė 1941 07 16.<br />
Ašvėnų dvarą mini Vanda Daugirdaitė-Sruogienė savo knygoje „Žemaičių bajoro ūkis XIX a.<br />
pirmoje pusėje”. Artimiausi Ašvėnų dvaro kaimynai buvo Daugirdai, su kuriais Pancežinskiai<br />
artimai bendravo. Lietuvoje yra šimtai ar tūkstančiai dvarų, bet kad dvaras išliktų vienos <strong>gim</strong>inės<br />
rankose nuo karaliaus Mykolo K. Višniaveckio laikų, matyt, ne taip jau daug.<br />
Irena Vainauskaitė-Svetlauskienė (g. 1938 09 12 Šašių dvare, Kauno r.), pensininkė.<br />
1946—1948 m. mokėsi Kauno J. Jablonskio pradžios mokykloje, 1948—1952 m. — Žaslių<br />
vidurinėje mokykloje, 1952—1955 m. — Kauno S. Nėries vidurinėje mokykloje, 1955—<br />
1957 m. — Kauno 8-oje vidurinėje mokykloje, 1957—1962 m. — Vilniaus valstybiniame<br />
pedagoginiame institute, kur įsigijo rusų kalbos ir literatūros specialybę.<br />
Pedagoginį darbą dirbo 30 metų. Iš jų 18 metų Vilniaus 23-oje, 41-oje vidurinėse mokyklose<br />
ir Vilniaus pedagoginiame institute.<br />
Eselinienė-Kriaučiūnaitė Zelma. Atsiminimai / Broniaus Kerio pokalbis su Zelma<br />
Eseliniene. — 2004. — Liep. 28. — Tekstas iš diktofono:<br />
— Kėik tėn tų Pančerinskių iš vėso bov?<br />
— Nu tai daktars Pačerinskis ir Ašvienų Pačerinskis. Če bov Pačerinskio, vuo če tujau pat<br />
Daugėrds bovo. Tas Ašvienų, kor bovo pri tuo Daugėrdo, tas biednaa gyveno. Aš nežinau, kor<br />
anuo ta žmuona kada bov. Kad anam bovo dvė dukterys bovoses, bet ta vėina če mažaa<br />
egzistavo, tiktaa tuos Pačerinskienės ta martie, ta Halina. Nes ans no tuokį pėino surinkėmo<br />
punktą turiejo. Ir tetis veždavo tėn pėiną nuryt, kartaas ir aš nuvažioudavau kartu tėn pasižvalgyt,<br />
tai pavasarį, dar žuolies nebūdavo, prikėrs eglišakių kėimi i paleis gyvuolius ganytėis. Taap kad<br />
skrumnus tuoks puons bov.<br />
— Nu api tų daktarą kų nuors ar atsimenat, Edvars, a ne, bov?<br />
— Kad ons jau bov susidiejis su ta Lignickaate, apsiženėjis, ar ons... Kad vuo tuoki, no<br />
negraži kalba ej, kad ans pasiimdavo tuo tuoki kap tarnaitę, išsiveždavo: „Maryte, tai čia mūsų<br />
laukai, miškai ir ežerai. Maryte, būk mano žmona”. Tuoki vėsi tėn aplinkinee apie tų daktarą<br />
šnekiej. Va aš anų mačiau maža, nes kėto daktaro nikor nebov. Paskou jug ons turiejo Vėikšniūs<br />
dar namą didelį.<br />
Povilas Daujotas. Ašvėnų dvaras / Povilas Daujotas papasakojo Bronislovui Keriui 2006. —<br />
Birž. 4. — Žodžiu. Tekstas perrašytas iš diktofono:<br />
Povilas Daujotas:<br />
Ka bov pakielie kažkuokį balių, ir atvažiavo Pačerinskis iš Ašvienų. Tėn bovo viršininkų<br />
dvaras. I dabaa, nežinau, į šindėin, mon ruod, tėi medee tebiee, tuos grondys, kor žmuonis liub<br />
kutavuos. Da tarybinees laikaas tebebovo. I tas Pačerinskis atvažiavo, ta panelė išej pasėtėkt.<br />
I pat pirmiausee žuode: „Kū tu tus žmuonis taap kutavuoji?” Sako ka Pačerinskis užpykis ant<br />
vėsų, siedo į brėką ir išvaževis.<br />
Bronislovas Kerys:<br />
— Kuris tas Pančerinskis?<br />
Povilas Daujotas:<br />
— Gal uns bovo tas pėrmasis tas. Nu pėrmasis dvars. Daugėrdo dvars i Pačerinskis gyvens,<br />
tuora tarpi.<br />
Bronislovas Kerys:<br />
— Ak tai kažkur bovo tėn tuos grandėnės?<br />
Povilas Daujotas:<br />
— Mediūs... Pri ku... medžių liub prirėrėš tus žmuonis i plaks... Pats mačiau tus grondis, aš<br />
pats mačiau dar anas... Nu į mėdį įkaltos. Unt priekio grondie didžiausi.<br />
Bronislovas Kerys:<br />
— A tas mėdis kaap...<br />
Povilas Daujotas:<br />
— Didelis... Medee Jėzusmarija...<br />
29
Change language